2025-10-29 Nr. AB-18063-3-64-3-02832-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-77-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02832-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Š. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatorius) (toliau – ir Šiaulių kalėjimas) nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d., nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. spalio 18 d. kamerose (duomenys neskelbtini), netinkamomis gyvenimo sąlygomis. Jis buvo kalinamas su kitais asmenimis, nors jam Šiaulių apygardos prokuroras buvo paskyręs izoliaciją pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdomo kodekso (toliau – ir BVK) 74 ir 75 straipsnius, bet Šiaulių kalėjimo pareigūnai to nepaisė ir kalino su kitais asmenimis. Pareiškėjas akcentavo, kad dėl pareigūnų klaidų ir įstatymų nepaisymo jam teko išgyventi psichologinį smurtą, niekada nesijautė saugus, buvo nuolat užgauliojamas, kiti nuteistieji jo atžvilgiu vartojo ir fizinį smurtą. Be to, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo laisvo judėjimo ploto, viską užėmė baldai ir sanitarinis mazgas, praktiškai 23 valandas per parą tekdavo gulėti lovoje, kas pakenkė pareiškėjo sveikatai, atsirado pragulos, nusilpo imunitetas, išsivystė nemiga, nes pasivaikščioti išleisdavo tik 1 valandą. Kamerose tualetai buvo tupimi, tekdavo nupilti prisileidus kibirą vandens, taip buvo būtent (duomenys neskelbtini) kameroje. Visose kamerose virš tualeto buvo pelėsis, rinkosi drėgmė, nuo lubų bėgo vanduo, žiemą buvo šalta, nesandarūs langai, nuolat pūtė vėjas, buvo blogas apšvietimas. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas užuolaidomis, visas kvapas ir garsai eidavo į kamerą. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į administraciją, prašydamas jam skirti geresnę kamerą ir dėl paskirtos izoliacijos laikyti vieną, tačiau jo prašymų niekas nepaisė.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, ir Lietuvos kalėjimų tarnyba), su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas skirtingose kamerose, kur vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko minimalius reikalavimus (plotas buvo ne mažesnis kaip 3,6 kv. m). Atsakovo atstovas akcentavo, kad nuteistojo asmens byloje nėra informacijos apie pastarajam paskirtą izoliuotą laikymą atskirai nuo kitų nuteistųjų.

5. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 12.5 papunktį, taip pat pabrėžė, kad nei šios taisyklės, nei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma), nereglamentuoja kokio tipo sanitariniai mazgai turi būti įrengiami kamerose (tupimi ar sėdimi), be to, tupimo tualeto įrengimas atitinka Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo inventoriumi normos) 9.1 papunktį. Gyvenamosiose kamerose (duomenys neskelbtini) sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kamerose (duomenys neskelbtini) – užuolaida. Mechaninės patalpų vėdinimo sistemos įrengimas Šiaulių kalėjime negalimas, nes įstaigos rėžiminio korpuso pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Ginčo laikotarpiu Šiaulių kalėjimo kamerose bendra dirbtinė apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus. Šiaulių kalėjime 2020 m. rugsėjo 25 d. užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu, t. y. prie natūralios ventiliacijos kanalų buvo prijungti ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai. Kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant kameras neturėjo užsistovėti.

II. 6. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo Š. V. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. spalio 18 d. Šiaulių kalėjime buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

8. Vadovaudamasis nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2021 m. spalio 1 d. galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31, nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. V-317 ir 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 nuostatomis ir iš 2023 m. lapkričio 27 d. pažymos Nr. SV-24-32824 nustatęs, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių kalėjime buvo laikomas nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d., nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. spalio 18 d., viso 658 dienas, kamerose (duomenys neskelbtini), su dar 1–5 asmenimis ir jam teko nuo 3,81 kv. m iki 12,69 kv. m, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų dydį, sanitarinių mazgų užimamą plotą bei kamerose buvusių asmenų skaičių nustatė, kad tuo atveju, kai kameroje (duomenys neskelbtini), kai joje buvo laikomi daugiausia 4 asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko 3,52 kv. m, bei kameroje (duomenys neskelbtini), kai joje buvo laikomi daugiausia 5 asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko 3,53 kv. m, t. y. mažiau kaip 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m. Įvertinęs pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas, teismas vertino, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kameroje buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

9. Teismas, vadovaudamasis Eksploatavimo taisyklių 12.5 papunkčiu, Aprūpinimo inventoriumi normomis, atkreipdamas dėmesį, kad Higienos norma sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja, iš atsakovo atstovo paaiškinimų ir į bylą pateiktų duomenų nustatęs, kad kamerose (duomenys neskelbtini) sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kamerose (duomenys neskelbtini) – užuolaida, sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės ar plastikinių dailylenčių, sienelių aukštis nuo 1,70 iki 2,33 m, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertino, kad pareiškėjo pretenzijos dėl neužtikrinto privatumo ir tupimų tualetų atmestinos, nes sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą, tupimų klozetų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

10. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Šiaulių kalėjime atliktų patikrinimų aktus, iš kurių matosi, kad 2021 – 2022 metais buvo tikrinamos ir pareiškėjo laikymo kameros. 2021 m. rugpjūčio 9 d. patikrinta pareiškėjo laikymo kamera (duomenys neskelbtini), grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, jog šioje kameroje įskilusi siena bei nuo lubų byrėjęs tinko sluoksnis yra sutvarkyti. 2021 m. rugpjūčio 25 d. operatyviosios kontrolės metu, be kita ko, įvertinus ir (duomenys neskelbtini) kameras (sienas, lubas) Higienos normos pažeidimo (pelėsis) nenustatyta. 2022 m. sausio 6 d. operatyviosios kontrolės metu kamerose, tame tarpe ir kameroje (duomenys neskelbtini), atliktas oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės matavimas esant praviram langui, todėl rezultatai (17,3±19°C) nevertinti, kameroje laikomų suimtųjų teigimu langas neužsidaro. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kameroje (duomenys neskelbtini) buvo laikomas nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. gegužės 5 d., grįžtamoji kontrolė, kurios metu nustatyta, kad įskilusi siena bei nuo lubų byrėjęs tinko sluoksnis yra sutvarkyti, atlikta 2021 m. rugpjūčio 9 d., atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kada šie Higienos normos 12 punkto pažeidimai kameroje (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti, todėl laikytina, kad pareiškėjas kameroje (duomenys neskelbtini) buvo laikomas esant nurodytiems pažeidimams. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo laikymo laikotarpiu būtų buvusios tikrinamos kitos pareiškėjo laikymo kameros, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kamerų būklės būtų skundęsis Šiaulių kalėjimo administracijai ar kitoms institucijoms.

11. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų teismas nustatė, jog siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą ir kvapų ištraukimą Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.), todėl teismas laikė, kad nėra pagrindo vertinti, jog nebuvo galimybės išvėdinti gyvenamųjų patalpų.

12. Teismas vertino, kad nėra pagrindo laikyti, jog kitos pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų, nes dėl higienos normos pažeidimų kamerose pareiškėjas skundėsi abstrakčiai, nenurodė, kurioje konkrečiai jo laikymo kameroje sąlygos neatitiko reikalavimų, buvo pelėsis, drėgmė, nuo lubų bėgo vanduo, žiemą buvo šalta, blogas apšvietimas, dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų laikymo laikotarpiu nei į įstaigos direktorių, nei į kitas institucijas nesikreipė.

13. Teismas, sistemiškai vertindamas Eksploatavimo taisyklių nuostatas, laikė, kad sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną. Atsižvelgdamas į tokį aiškinimą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurioje sanitarinio mazgo įrengimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Teismas taip pat pažymėjo, jog ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas, tačiau, įvertinus tą aplinkybę, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, beveik visą ginčo laikotarpį kamerose pareiškėjas buvo laikomas ne vienas (kamerose buvo nuo 2 iki 5 asmenų), teismas priėjo prie išvados, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus, taigi ir neturtinę žalą.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo pretenzijas dėl to, kad jis nebuvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, vadovaudamasis BVK 74 ir 75 straipsniais, Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), nustatęs, kad pareiškėjas į bylą pateikė Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ž. K. 2023 m. vasario 9 d. raštą „Dėl nuteistojo prašymo“, adresuotą Šiaulių kalėjimo viršininkui, kuriuo, vadovaujantis BVK 75 straipsniu ir 74 straipsnio 3 dalimi, persiųstas nagrinėti Š. V. prašymas dėl izoliacijos jo atžvilgiu taikymo, taip pat nurodyta, kad nuteistasis bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, todėl yra pagrindas šiam asmeniui taikyti izoliaciją nuo kitų nuteistųjų, taip pat nustatęs, jog atsakovo atstovas laikosi pozicijos, jog nuteistojo asmens byloje nėra informacijos apie pastarajam paskirtą izoliuotą laikymą atskirai nuo kitų nuteistųjų, pateikė teismui tarnybinį pranešimą, teismas sprendė, kad vadovaujantis teisės aktais Šiaulių kalėjimas privalėjo pareiškėjo prašymą išnagrinėti ir spręsti, ar yra pagrindas šiam nuteistajam taikyti atskirą laikymą arba izoliavimą, bei priimti atitinkamą sprendimą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas tik nurodė, jog pareiškėjo asmens byloje nėra informacijos dėl paskirtos izoliacijos, tačiau nepateikė jokių duomenų, ar prokuratūros persiųstas pareiškėjo prašymas dėl jo izoliavimo buvo išnagrinėtas, ar buvo priimtas koks nors sprendimas (tenkinti prašymą ar jo netenkinti). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad Šiaulių kalėjimo administracija nevykdė pareigos priimti Vidaus tvarkos taisyklėse numatytą sprendimą dėl nuteistojo izoliavimo (arba atsisakymo jį izoliuoti), kurį pareiškėjas būtų galėjęs nustatyta tvarka skųsti, t. y. neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus, o tuo pačiu ir pareiškėjui kilusią neturtinę žalą.

15. Likusius tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo atstovo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

16. Atsižvelgęs į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovo atstovą aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. spalio 18 d., t. y. 658 dienas, periodiškai buvo laikomas kamerose, kuriose nuolat jautė iš sanitarinių mazgų sklindantį nemalonų kvapą, tokiose patalpose turėjo valgyti ir miegoti, jam nebuvo pritaikytas teisės aktuose numatytas laikymas atskirai nuo kitų asmenų, buvo laikomas kameroje (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai, visa tai pareiškėjui sukėlė fizines kančias, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.

Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą, nes taip būtų nukrypta nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-857-968/2022, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Einikis ir 4 kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 43277/20, Nr. 49994/20, Nr. 50514/20, Nr. 51079/20, Nr. 54383/20), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Eur.

Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

18. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ginčo laikotarpį, savo sprendime pažymėdamas, jog pareiškėjas buvo laikomas kalėjime netinkamomis gyvenimo sąlygomis 658 dienas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas vadovavosi ne realiu nuteistojo laikymo laisvės atėmimo vietos įstaigoje laikotarpiu, o didžiausiu laiko intervalu tarp anksčiausios ir vėliausios pareiškėjo skunde nurodytos laikymo įstaigoje datos. Reali pareiškėjo laikymo Šiaulių kalėjime trukmė jo skunde nurodytu ginčo laikotarpiu sudaro: nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. – 28 dienas, nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. – 37 dienas, nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. spalio 18 d. – 330 dienas, tokiu būdu, bendra faktinė nuteistojo laikymo įstaigoje trukmė – 395 dienos. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo patirtų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų mastą, trukmę bei intensyvumą ir todėl neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas, pasisakydamas, jog pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Eur. Atsakovo atstovo vertinimu, ši suma nėra proporcinga realiam kalinimo laikotarpiui, neatitinka pažeidimų pobūdžio, nagrinėjamu atveju nenustatytos neigiamos pasekmės pareiškėjo sveikatai bei kiti pareiškėjui kilę neigiami padariniai dėl sprendime konstatuotų pažeidimų. Net ir pats pirmosios instancijos teismas sprendime pažymi, jog byloje nėra nustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsakovo atstovo vertinimu, atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką, manytina, kad reali pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nebuvo tokia didelė kad ją būtų galima įvertinti pinigais, todėl pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą ir tai atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d., nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. spalio 18 d. laikant pareiškėją netinkamomis kalinimo sąlygomis Šiaulių kalėjimo kamerose (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. spalio 18 d., t. y. 658 dienas, periodiškai buvo laikomas kamerose, kuriose nuolat jautė iš sanitarinių mazgų sklindantį nemalonų kvapą, tokiose patalpose turėjo valgyti ir miegoti, jam nebuvo pritaikytas teisės aktuose numatytas laikymas atskirai nuo kitų asmenų, buvo laikomas kameroje (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai, visa tai pareiškėjui sukėlė fizines kančias, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kurie laikytini neturtine žala ir jai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisiama 500 Eur suma.

21. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą, pripažįstant pažeidimą kaip pakankamą ir teisingą satisfakciją už pareiškėjo patirtą skriaudą. Atsakovo atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nustatydamas pažeidimo laikotarpį, t. y. nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių kalėjime netinkamomis kalinimo sąlygomis 658 dienas, kai bylos duomenys patvirtina, kad tokiomis sąlygomis pareiškėjas buvo laikomas 395 dienas. Atsakovo atstovas taip pat pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos neigiamos pasekmės pareiškėjo sveikatai bei kiti pareiškėjui kilę neigiami padariniai dėl sprendime konstatuotų pažeidimų, taip pat nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų pažeidimų pareiškėją Šiaulių kalėjime laikant netinkamomis kalinimo sąlygomis, taip pat į teismą su apeliaciniu skundu nesikreipė pareiškėjas, ginčydamas priteistą piniginę sumą. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nesutinka, kad dėl to patirti pareiškėjo nepatogumai turi būti atlyginti 500 Eur suma.

24. Vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nustatydamas laikotarpį, kuriuo pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių kalėjime netinkamomis kalinimo sąlygomis buvo laikomas nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d., nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. spalio 18 d., tai sudaro 395 dienas. Su šiomis aplinkybėmis atsiliepime į skundą sutiko ir Lietuvos kalėjimų tarnyba. Tad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas netinkamomis kalinimo sąlygomis buvo laikomas nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. spalio 18 d., t. y. 658 dienas.

25. Vertindama, ar nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtiems nepatogumams kompensuoti pakanka pripažinti pažeidimą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuotų pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį ir trukmę (t. y. pareiškėjas 395 dienas jautė nemalonų kvapą sklindantį iš sanitarinio mazgo, 17 dienų buvo laikomas kameroje, kurioje užfiksuotas Higienos normos 12 punkto pažeidimas, ir pareiškėjo prašymas dėl jo izoliavimo nebuvo išnagrinėtas nuo to momento, kai Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ž. K. 2023 m. vasario 9 d. raštu persiuntė pareiškėjo prašymą „Dėl nuteistojo prašymo“), taip pat atsižvelgusi į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai ar kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs jam pakenkti, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat atsižvelgusi į panašaus pobūdžio bylose suformuotą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-123-1188/2025), konstatuoja, kad nepaisant, pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos, nurodytos šios nutarties 24 punkte, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista pareiškėjui 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti laikytina pagrįsta, atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė