c87cb85b-4f2e-4d14-bde3-b18170bf741c · Alytaus apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                        ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS (S)                                                     S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU      2018 m. rugsėjo 4 d.                                                               Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant ieškovei M.

J., jos atstovei advokatei Nijolei RauluÅ¡aitienei,atsakovei V. M., jos atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui, trečiajam asmeniui V. M., jo atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. J. ieÅ¡kinį atsakovei V. M. dėl žalos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, tretysis asmuo V. M.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė paduotu ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 2623.65 Eur patirtos žalos dėl pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., remonto darbų, pagerinimo iÅ¡laidų kompensavimo bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovės V. M. sūnumi V. M. gyventi kartu pradėjo apie 1996 metus. Gyveno kartu faktinėje šeimoje, V. M. nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Pradžioje su V. M. sutarė, rūpinosi vienas kitu, (duomenys neskelbtini) gimusia dukra G. M.. Kartu šeimoje gyveno ir ieškovės dukra iš pirmosios santuokos V. J., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvendami kartu rūpinosi ir šeimos gerbūviu. Gyvenant šiame name nuolat tvarkė ir remontavo, atliko remonto darbus visame 77.28 kv. m. bendrojo ploto gyvenamajame name.

Pradėjus gyventi kartu su V. M. minėtas namas buvo prastos, beveik avarinės bÅ«klės (veranda buvo sugriuvusi, nebuvo langų). Todėl dažnai dirbdama papildomai, bei taupydama kiekvienÄ centÄ , už savas lėšas atliko visÄ eilę namo remonto darbų, iÅ¡ esmės jį pagerindama.Dar 2011 m. už savas lėšas užsakė keturis plastikinius langus, už kuriuos sumokėjo 1230 litų, t.y. 356. 23 eurų. Vėliau už ieÅ¡kovės lėšas buvo sutvarkyta apie 50 kv. m. gyvenamojo namo patalpų grindų, sudėtas polistirolas, iÅ¡betonuotos grindys, užklotas linoleumas, virtuvėje sudėtos plytelės, apie 16 kv. m.

Nors iki Å¡ios dienos už pirmiau nurodytus darbus nei sÄ skaitų, nei kvitų už darbÄ ir statybines medžiagas iÅ¡saugoti nepavyko, iÅ¡ asmeninių lėšų iÅ¡ viso sumokėjo apie 1000 Eur. Be remonto darbų atsakovei padėjo susitvarkyti 2012-2013 m. paveldėjimo dokumentacijÄ , jos parengimui už ieÅ¡kovės asmenines lėšas buvo atlikti pastatų kadastriniai matavimai, kainavę viso 450 litų, t.y. 130.33 Eur. Mokėjo savo lėšomis už sklypo kadastrinius matavimus, apmokėjo notarui, registrų centrui savo lėšomis, viso sumokėjo apie 200.00 eurų (dokumentų neiÅ¡saugojo).

Atlikus Å¡iuos darbus pradėjo Å¡iltinti sienas mineraline vata, nupirko difuzinę plėvelė, osb plokÅ¡tes kitas statybines medžiagas. IÅ¡saugota UAB „Makveža“, UAB „Senukų prekybos centras“ čekių už 1025.59 litų, t.y. 297.03 Eur. Sudėjo dvejas duris, pirktas iÅ¡ fizinio asmens už kurias sumokėjo po 100 litų, viso 200 litų arba 57.92 eur. Taip pat statė dvi krosnis, viena krosnelė (statinė) kambaryje už kuriÄ sumokėjo 270 litų, t.y. 78.20 Eur. Sumokėjo 570 litų, t.y. 165.08 eurus už virtuvinės krosnies statybÄ ir medžiagas virtuvėje. 2014 m. spalio mėnesį užsakė dar tris plastikinius langus, iÅ¡ viso kainavusius 338.86 Eur.

Už ieÅ¡kovės lėšomis atliktus gyvenamojo namo pagerinimus viso sumokėjo apie 3058.08 eurų. Ir čia dar neįskaičius ieÅ¡kovės lėšų skirtų garažo statyboms ir Å¡ulinio valymui, jo apdailai. Gyvendama kartu su atsakovu V. M. atliko visÄ eilę atsakovei V. M. priklausančio gyvenamojo namo pagerinimų. Viso savomis lėšomis atliktus gyvenamojo namo pagerinimo darbus ieÅ¡kovė vertina 2623.65 Eur suma. IeÅ¡kovė manė, kad investuodama savas lėšas į bÅ«stÄ bus priimta kaip artimas Å¡eimos narys, tačiau dėl nepakeliamo elgesio pradėjo nesutarti su V.

M., konfliktai kildavo ir su atsakove. Nuo 2017 m. lapkričio mėnesio pradžios su V. M. iÅ¡siskyrė, su dukromis pradėjo gyventi atskirai. IeÅ¡kovė nurodo, kad ir toliau dirba, rÅ«pinasi tiek savo, tiek savo ir V. M. dukra, jos poreikiais, kai tuo tarpu V. M. prie Å¡eimos poreikių tenkinimo beveik neprisideda. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovo V. M. nusiÅ¡alinimo nuo dukros iÅ¡laikymo, gyvenamosios vietos nustatymo jau kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir buvo užvesta civilinė byla Nr.e2-1286-308/2018.

Nors gyvenamasis namas, kuriame ilgÄ laikÄ gyveno su dukromis ir priklauso atsakovei V. M. su kuria ieÅ¡kovės nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai, tačiau su atsakovės sÅ«numi V. M. ilgus metus gyveno faktinėje Å¡eimoje. Tik dėl Å¡ios priežasties ir atliko visÄ eilę atsakovei priklausančio gyvenamojo namo pagerinimų. O iÅ¡siskyrus su V. M. ir pradėjus gyventi atskirai dėl padarytų gyvenamojo namo pagerinimų ir atsakovės paimtų daiktų, iÅ¡ esmės patyrė nuostolių iki 3000 Eur.

Reikalavo, kad atsakovė atlygintų ieškovės patirtus nuostolius, tačiau iki šiol neatgavo patirtų išlaidų. Ieškovė M. J. pateiktu dubliku nurodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini)., buvo paliktas be priežiūros ir nusidėvėjo. Ieškovė neneigia, kad gyvenant kartu su V. M. vartojo alkoholį, tačiau nuo 2010 metų pradėjo gydytis ir visiškai nevartoja alkoholio. V. M. visiškai nesirūpina savo dukros G. M. poreikiais ir gaunamas pajamas skiria tik savoms išlaidoms padengti, dažniausiai svaigalams.

Nors ieÅ¡kovė oficialiai niekur nedirbo, visuomet stengėsi užsidirbti pajamų rinkdama miÅ¡ko gėrybes, atlikdama įvairius darbus pas Å«kininkus. (duomenys neskelbtini) gimus dukrai G. su atsakove žodžiu kaip ir buvo sutarusi, kad ieÅ¡kovė ir toliau iÅ¡ savų lėšų tvarkys namus, o atsakovė žadėjo namus perleisti anÅ«kei ir leisti ieÅ¡kovei visuomet juose gyventi. IeÅ¡kovė dar kartÄ patvirtino, kad iÅ¡ asmeninių lėšų meistrui turėjo sumokėti už krosnių pastatymÄ , duris pirko iÅ¡ fizinio asmens.

V. M. klaidingai nurodo, kad durys yra paimtos ir įdėtos iÅ¡ ieÅ¡kovės sesers, jai atlikus buto remontÄ , taip pat, kad iÅ¡ jos buvo naudojami ir kiti statybinių medžiagų likučiai (akmens vatos atraižos, linoleumas). IeÅ¡kovė visas medžiagas pirko už asmenines lėšas, nors iki Å¡ios dienos ir nėra iÅ¡likusių visų statybinių medžiagų pirkimimÄ patvirtinančių sÄ skaitų ar mokėjimo kvitų.Atsakovė V. M. pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir reikalavimus reiÅ¡kiant ne tuo pagrindu.

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė su V. M. kartu pradėjo gyventi maždaug 1996 metais. Tuo metu ir iki pat 2017 metų pabaigos ieÅ¡kovė niekur nedirbo, pajamų negavo, pragyveno tik iÅ¡ nedidelio V. M. darbo užmokesčio. Todėl finansiÅ¡kai V. M. bei jo sugyventinę M. J. su vaikais nuolat rėmė. 2010 metais už 10 000 litų pardavė paveldėtÄ po brolio mirties Vydenių kaime Varėnos rajone butÄ bei dalį Å«kinio pastato. Tai žinojo ir tuo naudojosi sÅ«nus V. M. bei jo sugyventinė M.

J.. Gyvendama atsakovei priklausančiame gyvenamajame name ieÅ¡kovė nuolat skundėsi, kad namo langai yra labai nepatogÅ«s, žiemÄ reikia dėti dvigubus langus, pavasarį juos iÅ¡imti. Todėl sutiko, kad langai bÅ«tų pakeisti. PrieÅ¡ perkant langus 2011 metais ieÅ¡kovė buvo atvykusi pas atsakovę ir prašė pinigų langų įsigijimui. Jai davė 1300 (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus) litų. Už Å¡iuos pinigus ieÅ¡kovė nusipirko ketverius plastikinius langus. 2014 metais atsakovė ieÅ¡kovei jos praÅ¡ymu langų įsigijimui davė dar 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) litų.

Už Å¡iuos pinigus ieÅ¡kovė pirko dar trejus langus. Dedant naujus plastikinius langus ne tik kad buvo sugadinti senieji langai, tačiau ir pažeistos langų angos, nuardytos langinės. Naujieji langai buvo sudėti netinkamai, Å¡iuo metu tarp lango rėmų ir namo langų angų žioji skylės.Viena krosnis buvo pastatyta dar 1999 metais. Už jÄ mano mokėjo buvęs sutuoktinis M. M..Už antrÄ jÄ krosnį, „plytÄ â€œ taip pat mokėti nereikėjo, nes jÄ statęs Å¡iuo metu jau miręs Z. M. iÅ¡ardė didelį name buvusį duonkepį ir sau už darbÄ pasiėmė visus koklius, Å¡amotines plytas, kitas likusias medžiagas.Nors namas ir nebuvo pačios geriausios bÅ«klės, tačiau langai tikrai buvo.

Namo veranda taip pat buvo, tačiau mažesnių matmenų, negu dabar. JÄ padidino sÅ«nus D. M.. SÅ«nus V. M. sakė, kad negali gauti kompensacijos už malkas, kol nebus parengta atsakovei priklausančio namo kadastrinė byla. SÅ«nus sakė, kad jo sugyventinė IeÅ¡kovė M. J. skambino kažkokiai moteriai ir susitarė dėl bylos parengimo. Specialistė buvo atvykusi į vietÄ , iÅ¡matavo namÄ ir parengė kadastrinių matavimų bylÄ . Po kurio laiko pas atsakovę atvyko ieÅ¡kovė ir pasakė, kad už parengtÄ kadastrinių matavimų bylÄ reikia sumokėti 450 litų.

Jai davė pinigus. Jokių veiksmų atsakovės vardu Registrų centre ieÅ¡kovė negalėjo atlikti, todėl pati važiavo į VarėnÄ , sutvarkė visus reikalus Registrų centre ir viso už tai asmeniÅ¡kai sumokėjo 126 eurus. Tvarkydama paveldėjimo reikalus pas notarÄ taip pat dalyvavo ir už viskÄ mokėjo pati.Atliekant einamÄ jį kosmetinį atsakovės namo, kuriame ieÅ¡kovė su V. M. gyveno nuo 1996 metų iki 2017 metų, remontÄ buvo naudojami likučiai medžiagų, likusių po ieÅ¡kovės sesers bÅ«sto remonto.

Tačiau net ir už Å¡iuos likučius pinigų ieÅ¡kovei davė sÅ«nus V. M., prieÅ¡ tai jų paėmęs iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovė nedirbo (dirbti pradėjo tik 2017 m. rudenį), pati neturėjo lėšų pragyvenimui, už darbus ir medžiagas atliekant einamÄ jį kosmetinį remontÄ atsakovės namuose mokėjo atsakovės pinigais, taip pat atsakovės pinigais mokėjo ir už kadastrinės bylos suformavimÄ . Atsakovė nėra padariusi jokių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu, nebuvo sudariusi su ja jokių sutarčių, kuriose numatytų įsipareigojimų nebūčiau įvykdžiusi, savo veiksmais ar neveikimu atsakovė nėra jai padariusi žalos, todėl nėra bÅ«tinųjų elementų civilinei atsakomybei kilti.

Atsakovė pateiktu tripliku prašė ieÅ¡kinį atmesti. Ji nurodė, kad pati ieÅ¡kovė patvirtino, jog ji nustojo vartoti alkoholį tik 2010 m., todėl 2011 m. ji neturėjo susitaupiusi lėšų, kurių pakaktų atsakovės priklausančio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) langų pakeitimui, o taip pat ir kitam remontui. Iki pat 2017 metų pabaigos ieÅ¡kovė niekur nedirbo, pajamų negavo, pragyveno tik iÅ¡ nedidelio atsakovės sÅ«naus V. M. darbo užmokesčio. Pajamų gavimÄ patvirtinančių dokumentų ieÅ¡kovė nėra pateikusi, nes tokių dokumentų ji ir neturi.

Tretysis asmuo V. M. pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad jo buvusi sugyventinė M. J., su kuria gyveno nuo 1996 metų iki 2017 metų rudens. Ieškinyje išdėstyti teiginiai, išskyrus tai, kad kartu su ieškove gyveno pakankamai ilgai, neatitinka tikrovės. Iki pat 2017 metų rudens ieškovė niekur nedirbo, pajamų negavo, vienu metu net atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Gyvendami kartu nevengė vartoti alkoholį ir buvo nuo jo priklausomi. 2010 metais motina atsakovė V.

M. už 10 000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių) litų pardavė paveldėtÄ po brolio mirties Vydenių kaime esantį butÄ bei dalį Å«kinio pastato. 2011 metai ieÅ¡kovė sumanė pakeisti atsakovei priklausančio namo langus. Kadangi pinigų su ieÅ¡kove neturėjo, tai M. J. nuvažiavo pas mano motinÄ ir gavo iÅ¡ jos 1300 (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus) litų, dar už trijų metų, 2014 metais, mano motina ieÅ¡kovei davė dar 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) litų langams pirkti.IeÅ¡kinyje minimų iÅ¡laidų krosnių įrengimui ieÅ¡kovė taip pat nepatyrė.

Viena krosnis buvo pastatyta dar 1999 metais, už jÄ sumokėjo tėvas M. M. meistrui asmeniÅ¡kai. Už antrÄ jÄ krosnį taip pat mokėti nereikėjo, nes jÄ statęs Å¡iuo metu jau miręs Z. M. iÅ¡ardė didelį name buvusį duonkepį ir sau už darbÄ pasiėmė visus koklius, Å¡amotines plytas, kitas likusias medžiagas, o pastatė vadinamÄ jÄ â€žplytÄ â€œ. Brolis D. M. taip pat padidino ir namo verandÄ , kuri anksčiau buvo mažesnė. Visame name buvo langai, tik jie buvo paprasti, mediniai, su iÅ¡imamais vidiniais langais.Dėl patalpų kadastrinių matavimų bylos parengimo gali paaiÅ¡kinti, kad seniÅ«nijoje buvo pasakyta, kad namas turi bÅ«ti įregistruotas Registrų centre, tik tada galės gauti kompensacijÄ už malkas.

Apie tai aÅ¡ pasakė savo motinai V. M., kuri sutiko apmokėti dokumentų sutvarkymÄ . Už parengtÄ bylÄ atsakovė davė ieÅ¡kovei 500 litų.Gyvenant atsakovės name ir juo nesirÅ«pinant, namo bÅ«klė nuolat blogėjo, todėl nutarė jį truputį pagal galimybes paremontuoti. Namo remontui panaudojo medžiagų likučius, likusius po ieÅ¡kovės sesers bÅ«sto remonto. Taip namuose paklojo naudotÄ ir ieÅ¡kovės seseriai nebereikalingÄ linoleumÄ , panaudojo akmens vatos atraižas (viena akmens vatos pakuotė buvo nauja).

Taip pat įsidėjo ir ieškovės seseriai nebereikalingas dvejas duris. Už statybinių medžiagų likučius bei duris sumokėjo atsakovės pinigais, tikslios sumos dabar neprisimena. Kadangi kartu gyveno daugiau nei dvidešimt metų, visiškai normalu, kad turėjo skirti lėšų būsto išlaikymui. Tačiau patys to padaryti neturėjo galimybių, todėl naudojosi atsakovės V. M. finansine parama. Ieškovė nedirbo (dirbti pradėjo tik 2017 m. rudenį), pati neturėjo lėšų pragyvenimui, taip pat negalėjo reikšmingai prisidėti prie gerbūvio tvarkymo.

Atsakovė V. M. nėra padariusi jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, priešingai, nuolat rėmė finansiškai, todėl ji tikrai nėra padariusi ieškovei jokios žalos. Teismo posėdyje ieškovė M. J. ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai. Ji paaiškino, kad atsakovei priklausančiame name pragyveno 21 metus kartu su V. M., kaip sutuoktiniai, nors santuokos nebuvo įregistravę. Anksčiau dirbo tik nelegaliai, sezono metu rinko uogas, grybus ir pardavinėjo. Sutvarkė grindis virtuvėje ir dvejuose kambariuose, kainos neprisimena.

IÅ¡betonavo, apÅ¡iltino. Atsakovė leido sutvarkyti namų knygÄ . Namo sienas apÅ¡iltino osb plokÅ¡tėmis, kurios įkainuotos ieÅ¡kinyje. Pakeitė dvejas duris, pirko pas privatų asmenį už 100 litų. Perstatė pečius – už 570 ir 270 litų. Nuostolių dydis 2600 Eur: langai, durys, plytelės, cementas, mineralinė vata, varžtai, montavimo putos, namų knygos sutvarkymas. Gyveno nuo 1996 iki 2017-11-04. Nuomos mokesčio nemokėjo. Iki 2016 m. mokėjo už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ ir suvartotÄ elektros energijÄ .

Atsakovė jai pinigų nedavė. Atsakovė sutiko ir leido daryti remontÄ . Statinį pečių statė už bendras lėšas. Su V. M. turėjo bendrÄ buitį, vedė bendrÄ Å«kį, laikė gyvulius. Kartu gyveno ir jos vaikai: M. J., V. J. ir G. M.. SÅ«nus jau pilnametis. Uždirbdavo ir po 170-200 litų per dienÄ . Osb plokščių pirko 8 ir dar 4, kitas atvežė sesuo iÅ¡ (duomenys neskelbtini). 100 vnt plokščių nepirko. IeÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai.Teismo posėdyje atsakovė V.

M. paaiÅ¡kino, kad iki 2011 m. ieÅ¡kovė gėrė. Langus įdėjo, bet pinigus paėmė. Iki 2011 m. jokio remonto nedarė, namas buvo apleistas. IeÅ¡kovė gyveno name nuo 1996 m. IeÅ¡kovė prašė keisti langus. Langams keisti davė 1300 ir 1000 litų. PlytÄ sukÅ«reno, sunaudojo. Jokio nuomos mokesčio nemokėjo. Namo grindys iÅ¡betonuotos, siena apÅ¡iltinta. Sienos Å¡iltintos mineraline vata. Pusė namo iÅ¡kalta plokÅ¡tėmis. Dujų neturėjo, tai viskÄ virė ant pečiaus. NeprieÅ¡taravo, kad atliktų darbus.

Pakeisti septyni langai, durys pakeistos naudotomis. IeÅ¡kovė organizavo kadastrinius matavimus atlikti. Atsakovės atstovas ieÅ¡kinį prašė atmesti. Teismo posėdyje tretysis asmuo V. M. paaiÅ¡kino, kad atsakovės name su ieÅ¡kove gyveno nuo 1996 m. iki 2017 m. Palikimo nepriėmė, nes turėjo skolų. NamÄ tvarkydavo su ieÅ¡kove. Keitė langus, kuriuos užsakė M. J.,o pinigus davė atsakovė. IeÅ¡kovė uždirbdavo rinkdama ir parduodama grybus, uogas. Betonavo name kartu su M. J.. Padėdavo ir ieÅ¡kovės sesuo.Plyteles klojo meistras.

VienÄ pečių statė. Å iltinimo plokščių gal buvo apie 20 vnt. Kiek kvadratinių metrų apÅ¡iltinta, nežino. Kiek sumokėta už darbus nežino. Kiek kvardratinių metrų iÅ¡betonuota, nežino. Buvo panaudota gal 10 maišų cemento. Duris pakeitė naudotomis durimis. Trečiojo asmens atstovas ieÅ¡kinį prašė atmesti.Teismo posėdyje liudytoja O. B. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė yra jos sesuo. Samdė meistrus, kurie dirbo pas seserį, mokėdavo po 50 Lt už dienÄ . Osb plokÅ¡tes pirko (duomenys neskelbtini), o vėliau pirko pati ieÅ¡kovė.

Polisterolio pirko. IeÅ¡kovė pinigus davė vienÄ kartÄ , o medžiagas pirko už savo lėšas. IeÅ¡kovė jai pinigų nedavė. Pirko įvairias statybines medžiagas - vatÄ , plėvelę, osb plokÅ¡tes, makrofleksÄ , glaistÄ , cementÄ , dažus, plyteles, klijus, linoleumÄ . Pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovės nereikalauja.Teismo posėdyje liudytoja V. B. paaiÅ¡kino, kad kartu su ieÅ¡kove grybauja ir uogauja. Žinojo, kad darė remontÄ ieÅ¡kovė, o jai sesuo padėjo. Keitė namo langus, sutvarkė namų knygÄ .

Renkant uogas ir grybus per sezonÄ buvo galima uždirbti ir 14000 litų. Teismo posėdyje liudytojas M. J. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė yra jo motina. Ji remontavo atsakovės namÄ . Už remontui skirtas medžiagas ir atliktus darbus mokėjo ieÅ¡kovės sesuo. Gyveno kartu su ieÅ¡kove. Viena krosnis perstatyta. Perstatė, nes krosnis jau neÅ¡ilo. Å iltino virtuvės ir kambario dvi sienas. Reikėjo apie 20 osb plokščių. Kiek sumokėjo už duris, nežino. Teismo posėdyje liudytoja D. P. paaiÅ¡kino, kad atsakovė yra jos motina.

Atsakovė davė pinigus langų keitimui. Teismas k o n s t a t u o j a: byloje kilo ginčas dėl atsakovės Vl.M. gyvenamojo namo pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, kai ieÅ¡kovė naudojosi atsakovei nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), sutinkant ir gyvendama ji atliko namo pagerinimo darbus, t.y. įdėjo septynis plastikinius langus, sutvarkė 50 kv.m. namo patalpų grindų, užklojo grindis linoleumu, o vietuvėje – sudėjo plyteles. Be remonto sutvarkė Å¡io gyvenamojo namo dokumentacijÄ , t.y. užsakė ir apmokėjo už atliktus kadastrinius darbus, taip pat sumokėjo už sklypo kadastrinius matavimus, apmokėjo iÅ¡laidas notarui ir registrų centrui.

Gyvenamojo namo sienas pradėjo šiltinti mineraline vata, nupirko difuzinę plėvelę, plokštes, kitas medžiagas, sudėjo dvejas duris, pastatė dvi krosnis. Ieškovė prašo priteisti 2623.65 Eur patirtos žalos, remonto darbų ir pagerinimo išlaidų.Nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad nuo 1996 m. ieškovė M. J. ir tretysis asmuo V. M., atsakovei Vl.M., kaip namo savininkei sutikus, apsigyveno kaip šeima gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., kartu su M. J. nepilnamečiais vaikais.

Nors ieÅ¡kovė M. J. ir tretysis asmuo V. M. nebuvo nustatyta tvarka įregistravę santuokos, tačiau gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrÄ Å«kį, buvo bendra jų buitis ir pan.IeÅ¡kovė ir tretysis asmuo su kartu su jais gyvenančiais ieÅ¡kovės nepilnamečiais vaikais naudojosi visu gyvenamuoju namu ir prie jo esančiais priklausiniais. Jokia raÅ¡ytinė sutartis dėl gyvenamojo namo panaudos ar nuomos nebuvo sudaryta. Nebuvo susitarta už naudojimÄ si gyvenamuoju namu mokėti nuompinigius. Å alys neginčijo nurodytų aplinkybių, todėl iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių faktinių santykių, o Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad tai atitinka panaudos teisinius santykius.

CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena Å¡alis (panaudos davėjas) perduoda kitai Å¡aliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamÄ jį daiktÄ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ arba sutartyje numatytos bÅ«klės. CK 4.22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto valdymu yra faktinis daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ .

Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė ir tretysis asmuo valdė jiems perduotÄ atsakovės gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais ir juo naudojosi. Todėl esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurių Å¡alys neginčija, laikytina, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Nors panaudos teisiniams santykiams taikytino CK 6.478 straipsnio 1 dalis (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) numato, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, tačiau nėra numatyta, kad Å¡ios formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia, o tarp Å¡alių ginčo dėl nurodyto žodinio susitarimo – gyvenamojo namo panaudos nėra.

Dėl ieÅ¡kovės teisės į iÅ¡laidų, turėtų gyvenamojo namo pagerinimams, atlyginimo Panaudos gavėjo pareigas perduoto jam valdyti ir naudoti daikto atžvilgiu nustato CK 6.636 straipsnis, kuriame numatyta, kad panaudos gavėjas privalo iÅ¡laikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotÄ daiktÄ , taip pat daryti turto einamÄ jį ir kapitalinį remontÄ bei apmokėti visas daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Be to, panaudos santykiams taikytino CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato kÄ kita, 2 dalyje – kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos iÅ¡sinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti, o 3 dalyje – kad nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos iÅ¡sinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti.

IeÅ¡kinyje nurodyti atlikti darbai – pakeisti namo langai, grindų tvarkymas ir dangos keitimas, namo sienų pradėjo Å¡iltinimas, durų keitimas, laikytini atsakovės gyvenamojo namo pagerinimais. Pagal įstatymo nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino iÅ¡sinuomotÄ (naudotÄ neatlygintinai) daiktÄ ; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimÄ daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį;

įstatymų ar Å¡alių sutarties nenustatyta kitokių Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių. Taigi viena bÅ«tinų sÄ lygų, suteikiančių teisę į iÅ¡laidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimÄ , – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimÄ . Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes Å¡iuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Ä®statymas Å¡iam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali bÅ«ti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis).

Ä®statymo taip pat nenustatytas leidimo turinys. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra Å¡alių susitarimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VÅ¡Ä® „JÅ«sų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktÄ naudojančiam asmeniui leidimÄ pagerinti daiktÄ , turi teisę detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų.

Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams bÅ«tinų iÅ¡laidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. IÅ¡ atsakovės Vl.M. pateiktų procesinių dokumentų turinio (atsiliepimo į ieÅ¡kinį, tripliko), jos paaiÅ¡kinimo teismo posėdyje matyti, kad ji sutiko ir pritarė, kad panaudos gavėjai gali keisti jai nuosavybės teises priklausančio namo langus, nes langai buvo seni, susidėvėję, nepatogÅ«s, žiemÄ tekdavo įdėti papildomus langus, langai apÅ¡aldavo. Tokiu atveju darytina iÅ¡vada, kad atsakovė davė sutikimÄ panaudos gavėjams keisti jai priklausančio namo langus.

IeÅ¡kovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovei priklausančio namo buvo iÅ¡betonuotos grindys, siena apÅ¡iltinta mineraline vata, pusė namo iÅ¡kalta plokÅ¡tėmis. Nors atsakovė teismo posėdyje nurodo, kad ji nesitarė dėl to, kokie darbai bus atlikti, bet neprieÅ¡taravo, jog bÅ«tų atliekami ieÅ¡kovės nurodyti darbai. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė buvo davusi sutikimÄ panaudos gavėjams (ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui) ieÅ¡kovės nurodytiems darbams atlikti, kadangi Å¡iame name su ieÅ¡kove, kaip Å¡eima, gyveno ir atsakovės sÅ«nus V.

M.. Atsakovė Vl.M. sutiko ir neprieÅ¡taravo, kad panaudos gavėjai, kuriuos laikė sÅ«naus V. M. Å¡eimÄ , prižiÅ«rėtų ir tvarkytų suteiktÄ naudotis bÅ«stÄ . Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra Å¡alių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktÄ naudojančiam asmeniui leidimÄ pagerinti daiktÄ , turi teisę detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ ir kaip ketinama daryti su jo daiktu. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem Å¡alims patirti nenumatytų iÅ¡laidų.

Panaudos davėjo leidimas pagerinti daiktÄ , yra fakto klausimas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nors nagrinėjamoje byloje nėra raÅ¡ytinio Å¡alių susitarimo dėl daikto pagerinimo, tai Å¡alių ginÄÄ nagrinėjančiam teismui neužkerta kelio tokį susitarimÄ pripažinti buvus sudarytÄ , atsižvelgiant į nurodytas patvirtinančias faktines bylos aplinkybes. Teismas sprendžia, kad atsakovė Vl.M. buvo davusi leidimÄ jai priklausančio gyvenamojo namo panaudos gavėjams atlikti daikto pagerinimo darbus – atlikti langų ketimÄ , namo vidaus grindų betonavimÄ bei apÅ¡iltinimÄ bei naujesnės ar kitokios specialios dangos paklojimÄ namo viduje įrengimÄ bei namo sienų Å¡iltinimÄ .Dėl atsakovės sutikimo remontuoti krosnis nustatyta, kad pagal atsakovės atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį nurodė, jog viena krosnis buvo pastatyta 1999 m. ir už jos pastatymÄ sumokėjo jos sutuoktinis M.

M.. Už antrÄ krosnį mokėti nereikėjo, nes jÄ pastatęs asmuo Z. M. (miręs) iÅ¡ardė didelį name buvusį duonkepį, už darbÄ pasiėmė koklius, plytas, kitas likusias statybines medžiagas. Teismo posėdyje Vl.M. aiÅ¡kino, kad vienÄ krosnį „sukÅ«reno“ (reikia suprasti, kad daiktas buvo nudėvėtas dėl nuolatinio naudojimo ir netinkamas tolimesniam naudojimui), todėl buvo perstatytas. Dėl to atsakovės aiÅ¡kinimai nėra vienodi ir nuoseklÅ«s. Pagal ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimus teismo posėdyje ji perstatė virtuvėje krosnį, pakeitė dvejas namo duris, kadangi Å¡ie daiktai buvo susidėvėję.

Atsakovė nurodo daikto pagerinimo daiktų laikotarpį 2010 – 2014 m. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, šalys ir tretysis asmuo pripažįsta ir neginčija, kad naudotis atsakovei priklausančiu gyvenamuoju namo pradėjo 1996 m. ir jį nepertraukiamai naudojai pagal funkcinę paskirtį (gyventi žmonėms šioje patalpoje). Naudojantis daiktu pagal paskirtį, jis po tam tikro laiko, priklausomai nuo daikto kokybės, naudojimo intesyvumo ir kitų priežasčių, nusidėvi. Todėl ieškovės nurodyti darbai - durų keitimas, krosnies statymas yra pripažintini einamuoju remontu, nes atliktų darbų tikslas buvo suremontuoti duris ir virtuvės krosnį, bet ne juos iš esmės pagerinti, t. y. pakeisti geresnės kokybės daiktais.

Susidėvėjo durys, panaudos gavėjai pakeitė taip pat dėvėtomis durimis tam, kad bÅ«tų galima gyvenamuoju namu naudotis pagal jo funkcinę paskirtį. Susidėvėjo eksploatuojama krosnis, tai kad ja naudotis buityje, buvo perstatyta (atkurta pagal tikslinę paskirtį).Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalį, statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sÄ vokÄ â€žeinamasis remontas“) – yra statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai neremontuojant.Daikto pagerinimu paprastai pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÅ¡Ä® „JÅ«sų kolegos“ v.

Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008; ir kt.).Teismų praktikoje, pavyzdžiui Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A756-183/2009, pagal STR „Statybos darbų rÅ«Å¡ys“ 13 punktÄ pažymėjo, kad pagrindinis principas, kuris lemia statybos darbų priskyrimÄ paprastajam remontui – Å¡iais darbais nekeičiamos, neÅ¡alinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančiosios konstrukcijos (2009 vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-183/2009).

Taigi, daikto einamasis remontas turi bÅ«ti suprantamas, kaip darbai, susiję su daikto bÅ«klės, pablogėjusios dėl natÅ«ralaus susidėvėjimo, normaliai naudojantis daiktu, atstatymu, nesusijusiu su daikto pagrindinių dalių (konstrukcinių elementų) pakeitimu. Nereikalaujama, kad panaudos gavėjas atliktų tokio mÄ sto remontÄ , dėl kurio jo vertė pagerėtų.Atsakovė nebuvo davusi sutikimÄ perstatyti krosnis, taip pagerinant daiktÄ , o panaudos gavėjams buvo bÅ«tinybė naudotis krosnimi, kai gyveno Å¡iame name, nes nebuvo kitos priemonės nuolatiniam maisto gaminimui.

Neginčytina, kad 1964 m. statyto gyvenamojo namo langus 2011 ir 2014 m. keičiant Å¡iuolaikiÅ¡kais, pagamintais pagal modernesnę technologijÄ plastikiniais langais, Å¡is statinys tapo vertingesniu, naudingesniu. Tas pat pasakytina ir apie namo vidaus grindų betonavimÄ bei apÅ¡iltinimÄ bei naujesnės ar kitokios specialios dangos paklojimÄ namo viduje bei sienų Å¡iltinimÄ . Taigi dėl Å¡ių darbų atlikimo nustatyta, kad (panaudos gavėjai), atlikdami nurodytus darbus, pagerino daikto bÅ«klę, o ne atliko einamÄ jį ar kapitalinį remontÄ , reikalingÄ jo bÅ«klei iÅ¡laikyti pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši panaudos gavėjo pareiga kiltų tuo atveju, kai daikto nusidėvėjimas panaudos metu būtų panaudos gavėjo veiksmų rezultatas, o ne normalus daikto nusidėvėjimas CK 6.629 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. E. O., bylos Nr. 3K-3-51-415/2016). Kaip jau minėta, pareiga panaudos gavėjui kilo dėl namo durų ir krosnies, nes šie daiktai nusidėvėjo jų veiksmų rezultate.

Dėl įrodymų, grindžiant ieÅ¡kinį ir atsikirtimus į ieÅ¡kinį Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinis, asmuo, pagerinęs daiktÄ , savo iÅ¡laidas turi patvirtinti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Lazdynas“ v. Kauno miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-544/2003; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.

UAB „Leandra“, bylos Nr. 3K-3-411/2004, kt.). Nagrinėjamu atveju daiktÄ pagerino fiziniai asmenys (ieÅ¡kovė ir tretysis asmuo, kaip panaudos gavėjai), kuriems pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį netaikomas reikalavimas savo iÅ¡laidas pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl jie patirtas iÅ¡laidas gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis, t.y. ir Å¡alių pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, fortolentelėmis, liudytojų parodymais, be kita ko tai įrodijama ir ekspertizės aktais, sudarytomis sÄ matomis, namo apžiÅ«ros ir bÅ«klės įvertinimo aktais, antstolės suraÅ¡ytais Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais ir pan.IeÅ¡kovė nėra pateikusi jokių įrodymų apie turėtas iÅ¡laidas, kaip ji nurodė, notarei ir Registrų centrui už dokumentų rengimÄ , tvirtinimÄ ir įregistravimÄ .

Dėl grindų betonavimo yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai dėl 40 kg cemento įsigijimo už 3.76 Eur ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimas, kad sunaudojo 10 maiÅ¡elių cemento. IeÅ¡kovė nėra pateikusi jokių įrodymų apie polistirolo įsigijimÄ , jo kiekį, kainÄ , kaip ir apie linoleumo kiekį ir kainÄ , plytelių apie 16 kv.m. kainÄ , pirktos mineralinės vatos kiekį ir kainÄ . Atsakovės ir trečiojo asmens atstovo pateiktos fotolentelės nurodo į bendrÄ pastato vaizdÄ , tačiau nėra detaliai informatyvios įvertinti atsakovės pastato bÅ«klę panaudos daikto perdavimo metu ir Å¡ios sutarties nutraukimo metu.

Dėl įrodymų vertinimo Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai iÅ¡plėtota. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė ar tretysis asmuo nepateikė teismui ekspertizės aktų, kuriais bÅ«tų nustatytos tam tikros, byloje nagrinėjamos aplinkybės, kad teismas jas galėtų įvertinti įrodymų visete. Å alys ir tretysis asmuo nepateikė jokių sÄ matų dėl atliktų darbų apimties (kiekio), panaudotų (sunaudotų) medžiagų ir jų kiekio nustatymo, namo apžiÅ«ros aktų ir pan. IeÅ¡kovė savo reikalavimus grindžia kasos aparato kvitu ir sÄ skaita, kad pirko 100 vnt osb-3 plokščių ir ieÅ¡kinyje nurodė, kad panaudojo atsakovės gyvenamojo namo apÅ¡iltinimui.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovė M. J. jau nurodo apie 8 ir 4 tokių plokščių pirkimÄ , dar neaiÅ¡kų kiekį Å¡ių plokščių pirkimÄ (duomenys neskelbtini), bet neigia, kad pirko 100 vnt tokių plokščių. Pagal raÅ¡ytinius įrodymus tokių plokščių pirkimas buvo 2013 m. Taigi pagal pateiktus ieÅ¡kovės įrodymus neįmanoma nustatyti sunaudotų osb plokščių kiekio, panaudotų namo sienų apÅ¡iltinimui.Taip pat ieÅ¡kovė reikalauja iÅ¡ atsakovės atlyginti jai iÅ¡laidas gerinant daiktÄ , Å¡iltinant namo sienas mineraline vata, dėl difuzinės plėvelės pirkimo iÅ¡laidų, nurodant, kad dėl difuzinės plėvelės, osb plokščių ir kitų medžiagų pirkimo UAB „Makveža“, UAB „Senukų prekybos centras“ turėjo 297.03 Eur iÅ¡laidų.

Atsakovė nepripažįsta aplinkybės, kad namo Å¡iltinimui buvo panaudota 100 vnt nurodytų plokščių ir nurodytas kiekis difuzinės plėvelės.Pagal nurodomo gyvenamojo namo Nekilnojamojo turto registre duomenis, namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra 77.28 kv.m. bendro ploto ir 51.59 kv.m. naudingo ploto. Pagal pateiktus ieÅ¡kovės raÅ¡ytinius įrodymus dėl nurodytų plokščiųir difuzinės plėvelės pirkimo ir panaudojimo pagerinant atsakovei priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , Å¡alių, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, liudytojų M.

J., O. B. paaiÅ¡kinimus, neįrodyta, kad ieÅ¡kovės nurodytas kiekis buvo panaudotas atsakovės gyvenamojo namo pagerinimui, kaip ir pagal tokius įrodymus neįmanoma net tikėtinai nustatyti panaudotų medžiagų kiekį, nesant įrodymų apie plokščių iÅ¡matavimus, panaudotų medžiagų kiekį, atliktų darbų apimtį (kiek sienų, kokio dydžio buvo apÅ¡iltinta, t.y. pagerinta).IeÅ¡kovė teigia, kad pakeitė atsakovei priklausančiame name langus, tuo pagerindama šį daiktÄ ir dėl to patyrė 356.23 Eur nuostolius 2011 m. ir 338.86 Eur nuostolius 2014 m.

Å alys aplinkybių dėl langų pakeitimo neginčija. Å ias aplinkybes patvirtina ir ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: pardavimo sutartys, pasiÅ«lymas, pinigų priėmimo kvitai, PVM sÄ skaita-faktÅ«ra. Tokias aplinkybes patvirtina tretysis asmuo, liudytojai V. B., M. J., D. P..Statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002 (patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565) „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ numato statinio statinio gyvavimo trukmę – teorinį laikotarpį, per kurį statinys, normaliai jį naudojant (nuo statinio naudojimo pradžios iki jo nugriovimo) ir atsižvelgiant į statybos produktus, iÅ¡ kurių jis pastatytas, bei vietines klimatines sÄ lygas, atitinka esminius statinio reikalavimus.

Pagal Å¡io statybos techninio reglamento normas gyvenamosios paskirties rastų pastato gyvavimo trukmė 60 metų (normaliai prižiÅ«rint ir naudojant). AnalogiÅ¡ka situacija ir su langų nusidėvėjimu juos eksploatuojant. Taigi panaudos gavėjas pakeitęs langus 2011 ir 2014 m., gyvenamÄ jį namÄ eksploatavo naudodamasis sudaryta panaudos sutartimi, o nutraukus panaudos sutartį ieÅ¡kovė reikalauja atlyginti patirtus nuostolius, nurodydama naujo lango pirkimo-pardavimo kainas.Kiekvieno materialaus daikto vertei nustatyti taikomi teisės aktų, statybos techninių reglamentų, nustatyti metodai.

Taikant ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo tiesinį metodÄ , metinė nusidėvėjimo (amortizacijos) suma apskaičiuojama kaip ilgalaikio turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės kainos skirtumo bei nusidėvėjimo (amortizacijos) laiko (metais) santykis: N = (V1 - V2) : T ; N – metinė nusidėvėjimo suma;V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kaina; V2 – ilgalaikio turto likvidacinė kaina; T – naudojimo laikas metais.Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad Å¡alys yra laisvos susitarti, kokios bÅ«klės daiktas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas iÅ¡ esmės tokios bÅ«klės, kokios buvo prieÅ¡ jį perduodant nuomininkui.

IeÅ¡kovei teigiant apie nuostolių atsiradimÄ , pagerinus daiktÄ ir reikalavimÄ nutraukus panaudos sutartį atlyginti Å¡iuos nuostolius, pareiga įrodinėti faktines aplinkybes apie patirtų nuostolių dydį tenka ieÅ¡kovei (CPK 12 str., 178 str.).ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas (kaltę, veiksmų neteisėtumÄ , žalos padarymÄ ir dydį, priežastinį ryšį). Byloje nustatytos aplinkybės (pagal Å¡alių, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus), kad ieÅ¡kovės iniciatyva buvo nutraukta panaudos sutartis, t.y. atsakovė nereiÅ¡kė reikalavimų iÅ¡sikelti iÅ¡ nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, nereiÅ¡kė draudimų ar apribojimų naudotis Å¡ia gyvenamÄ ja patalpa.

Pati ieÅ¡kovė nurodo, kad dėl to, jog iÅ¡sikėlė iÅ¡ atsakovei priklausančio namo yra kaltas tretysis asmuo, bet ne atsakovė. Taigi nėra ir atsakovės, kaip panaudos davėjos kaltės, nes ji neatliko neteisėtų veiksmų siekiant nutraukti panaudos sutartį su panaudos gavėjais.Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės nepagrindžiant panaudotų medžiagų kiekio, nenustačius atliktų darbų apimties, nenustačius pagerinto turto nuvertėjimo, negalima vadovautis vien tik ieÅ¡kovės pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais apie medžiagų įsigijimÄ , kai keliamos abejonės dėl to, kad Å¡ios medžiagos nurodyta apimtimi naudotos ne atsakovei priklausančio namo pagerinimui, o ieÅ¡kovės seseriai atliekant savo paties bÅ«sto remontÄ .

Net ir ieÅ¡kovės sÅ«nus, liudytoju apklaustas M. J. nurodė, kad Å¡iltino tik dvi namo sienas. Esminis dalykas tokiu atveju yra atliktų darbų kiekis, nes dėl atliktų darbų, kaip paties fakto, abejonių nekyla, tačiau nenustačius atliktų darbų mÄ sto, neįmanoma nustatyti nuostolių dydžio net ir pagal protingumo kriterijų (kiek realiai ir kokių medžiagų sunaudota, kokia reali turto pagerinimo vertė). IeÅ¡kovė negali be pagrindo praturtėti atsakovės sÄ skaita. Dėl jungtinę veiklÄ reglamentuojančių CK normų taikymo Kasacinis teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę gali bÅ«ti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V.

J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008 ir kt.). Taigi, bendrosios jungtinės veiklos pradžia sietina ne su konkretaus turto pagerinimu, bet su momentu, kai Å¡alys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį. Pagal Å¡alių ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovė M. J. ir tretysis asmuo V. M. kartu gyventi ir bendrÄ Å«kį vesti pradėjo nuo 1996 metų, t. y. dar galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. 1964 m. Civiliniame kodekse (472–476 straipsniai) jungtinės veiklos santykiai buvo reglamentuojami liberaliau negu dabar galiojančiame CK: jame sandorio negaliojimo dėl raÅ¡ytinės formos nesilaikymo pasekmė nenurodyta.

Å ie santykiai kvalifikuotini pagal jų atsiradimo metu, t. y. 1996 metais galiojusias teisės normas (1964 m. CK). Å alys ir tretysis asmuo neginčija, jog M. J. ir V. M. siejo Å¡eiminiai santykiai ir jie vedė bendrÄ Å«kį.1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnaÅ¡ams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (CK 474 straipsnio 1, 2 dalys).

Taigi bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnaÅ¡ais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (pagerinant) daiktÄ . Kai jungtinę veiklÄ plėtojantys asmenys tvarko bendrÄ Å«kį, dalyvavimas siekiant bendro Å«kinio tikslo yra ir darbas bendrame Å«kyje. Sutarties dalyvių įnaÅ¡ai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnaÅ¡u, atsižvelgiant į bendro Å«kio tvarkymÄ , kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m.

CK 121 straipsnis, 474 straipsnio l dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029/2001; 2003 m. vasario 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Z. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-236/2003; 2004 m. sausio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje N. Å . v. K. Å ., bylos Nr. 3K-3-37/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. J. v. L. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; ir kt.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M.

J. ir V. M. gyvenant šeimoje, neįregistravus santuokos įstatymų nustatyta tvarka, panaudos sutarties pagrindu buvo naudojamasi atsakovei priklausančiu gyvenamuoju namu ir abu jie buvo panaudos gavėjai. Ieškinyje nurodomo daikto pagerinimo metu ieškovė M. J. nedirbo legalaus darbo, o kaip ji teigia lėšų įgijo rinkdama miško gėrybes ir jas realizuodama bei dirbdama atsitiktinius darbus pas kitus asmenis. Sutiktina, kad ieškovė tokiu būdu gavo lėšų. Tačiau reikia vertinti ir tas aplinkybes, kad jos šeimoje buvo du nepilnamečiai vaikai, kuriuos taip pat reikėjo išlaikyti.

MiÅ¡ko gėrybių rinkimas ir realizavimas yra sezoninis darbas, todėl ir sezoninės pajamos, o ne stabilios pajamos visus metus. AnalogiÅ¡ka situacija ir su atsitiktiniais darbais – atskiri, pavieniai darbai, o ne kaip darbas pagal sutartį ar kita legalia lėšų gavimo forma. IeÅ¡kovė gyvendama kartu su V. M. kaip Å¡eimoje, gavo atitinkamÄ naudÄ ir dėl to, kad bÅ«tent Å¡io asmens dėka pagal panaudos sutartį įgijo teisę naudotis atsakovei priklausančiu gyvenamuoju plotu, už tai nemokant nuompinigių (savo bÅ«sto neturėjo).

Be to V. M. gaudavo stabilias, nors ir mažas pajamas, dirbdamas legalų darbÄ . Tai, kad ieÅ¡kovė ir tretysis asmuo vedė netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , kaip jie nurodė girtuokliavo, tai buvo jų asmeninis pasirinkimas. Pagal ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimus, iki daikto pagerinimo pradžios, ji neturėjo asmeninių santaupų, nes kaip ir pripažino vedė netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ . Nuo 2010 metų pradėjo nevartoti alkoholio, tada ir pradėjo rÅ«pintis Å¡eimos gerbÅ«viu. IeÅ¡kovė M. J. nurodo dvejopÄ bÅ«dÄ , kaip ji įgijo ir turėjo asmeninių lėšų.

Procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) ji nurodė, kad rinko miško gėrybes ir tam susikaupė asmeninių lešų, gyvendama bendroje šeimoje su V. M.. Teismo posėdyje ieškovė jau aiškino, kad miško gėrybes ji perduodavo seseriai O. B., kuri brangiau jas parduodavo ir taip įgijo asmeninių lėšų. Teismo posėdyje liudytoja apklausta O. B. paaiškino, kad statybines medžiagas pirko ieškovei už savo pinigus, tik vėliau dovanojo ir nereikalavo už jas atsiskaityti. Pagal prieštaringus ieškovės aiškinimus, liudytojos O.

B. nurodytas aplinkybes, negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės ar Å¡ios liudytojos nurodytais bÅ«dais ieÅ¡kovė M. J. įgijo asmeninių lėšų periodu, kai gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį su V. M.. Teismo vertinimu, panaudos gavėjai M. J. ir V. M. į atsakovės gyvenamojo namo pagerinimÄ investavo abiejų bendras lėšas, tiek ir prisidėdami bendru darbu. Pagal Kasacinio teismo praktikÄ , kad asmens nuosavybės teisės dalis nustatoma atsižvelgiant į jo dalyvavimÄ lėšomis, turtu, asmeniniu įnaÅ¡u, bendro Å«kio tvarkymÄ .

Pagal Å¡alių, trečiojo asmens pateiktus įrodymus galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens indėliai (pinigais, darbu) yra vienodi, nes jie pasirinko bÅ«dÄ , kaip pagerinti atsakovei priklausantį daiktÄ , gyvendami kaip Å¡eimos nariai ir vesdami bendrÄ Å«kį. Kartu gyveno ieÅ¡kovės nepilnamečiai vaikai, nebuvo atskirtas Å¡eimos biudžetas nuo tiek vienos pusės, tiek kitos pusės gaunamų pajamų (nebuvo taip, kad ieÅ¡kovė aprÅ«pindavo save ir vaikus, o tretysis asmuo savo pajamas skirdavo tik savo asmeninėms reikmėms).

Pripažintina, kad ieškovė M. J. ir tretysis asmuo, kaip panaudos gavėjai, prie atsakovės gyvenamojo namo pagerinimo prisidėjo lygiomis dalimis. Dėl ieškinio tenkinimo dalyje Ieškovė įrodė, kad ji ir tretysis asmuo V. M., kaip panaudos gavėjai 2012-2013 m. už pastatų kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini)., UAB „Dzūkijos valdos“ sumokėjo 130.33 Eur (450 litų). Tokias aplinkybes pagrindžia pinigų priėmimo kvitas, Nekilnojamojo turto registro duomenys, kad kadastriniai matavimai pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) buvo atlikti 2013-04-15.

Atsakovė neįrodė aplinkybių, kad būtent už jos lėšas buvo atlikti pastatų kadastriniai matavimai, nes pinigų apmokėjimo kvitas už atliktas paslaugas surašytas tarp ieškovės ir paslaugas atlikusios bendrovės darbuotojos. Kadangi tretysis asmuo V. M. įstojęs procese atsakovės pusėje, nereiškia jokių reikalavimų dėl patirtų nuostolių atlyginimo iš atsakovės, tai nustačius jog ieškovės išlaidos dėl kadastrinių matavimų atlikimo buvo bendroje jungtinėje veikloje, tenkinamas ieškovei nustatytoje dalyje (1/2 dalis), viso 65.17 Eur.

Å alys pripažįsta, kad panaudos gavėjai betonavo grindis, taip pagerindami atsakovei priklausantį daiktÄ . Pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir kasos kvitÄ , pateiktus ieÅ¡kovės, panaudota 40 kg cemento, kurio vertė 3.76 Eur (12.97 litų). Tretysis asmuo V. M. patvirtino, kad buvo sunaudota 10 vnt. cemento maišų, todėl cemento pirkimui iÅ¡leista 37.60 eurų. Tokia pačia proporcija, kaip ir dėl kadastrinių matavimų, priteistina ieÅ¡kovei, kaip panaudos gavėjai 18.80 Eur (iÅ¡laidos bendroje jungtinėje veikloje su trečiuoju asmeniu).

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei priteistina viso 83.97 Eur patirtų nuostolių dėl atsakovės daikto pagerinimo.Atsakovė ir tretysis asmuo įrodinėjo, kad panaudos gavėjai daiktÄ pagerino už lėšas, gautas ir atsakovės. Tokios aplinkybės neįrodytos. Jeigu atsakovė Vl.M. atsiliepime į ieÅ¡kinį teigė, kad pinigus langų keitimui davė pačiai ieÅ¡kovei, kai Å¡i buvo atvykusi ir prašė, tai teismo posėdyje teigė, kad Å¡iuos pinigus davė sÅ«nui V. M.. Taigi atsakovė skirtingai nurodo tas pačias aplinkybes, skirtingose bylos nagrinėjimo stadijose, dėl to nėra pagrindo daryti iÅ¡vadas, kad tokios aplinkybės nustatytos pagal atsakovės aiÅ¡kinimus.

Taip pat nėra pagrindo teigti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė davė pinigus panaudos gavėjams, kadangi turėjo lėšų, įgijusi pagal paveldėjimÄ , nes įrodytas lėšų įgijimas nepatvirtina nurodomos tikslinės iÅ¡laidos – dovanoti panaudos gavėjams pinigų sumÄ plastikinių langų sudėjimui. IeÅ¡kovė M. J. ieÅ¡kinyje yra nurodžiusi, kad dėl V. M. nusiÅ¡alinimo nuo dukros iÅ¡laikymo ji kreipėsi į teismÄ ir buvo užvesta civilinė byla Nr.1-1286-308/2018.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Å¡ioje byloje 2018-06-27 buvo priimta nutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė M. J. pripažino atsakovo V. M. ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl tėvystės ieÅ¡kovės dukteriai G. M. nuginčijimo, t.y. M. J. pripažino, kad V. M. nėra nepilnametės dukters G. M., gim (duomenys neskelbtini), tėvas ir sutiko, kad tėvystė bÅ«tų nuginčyta, panaikinant tėvo įraÅ¡Ä Â G. M. gimimo liudijime. Be to ji pilnai atsisakė savo ieÅ¡kinio reikalavimo atsakovui V.

M. dėl G. M. gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė teigia ir įrodinėja, kad jos dukra G. M., gim. (duomenys neskelbtini)m. yra V. M. dukra. Tačiau 2018-06-27 įsiteisėjusi nutartis neginčijamai patvirtina aplinkybes, kad G. M. nėra trečiojo asmens V. M. dukra. BÅ«tent su Å¡ia aplinkybe ieÅ¡kovė susiejo faktines aplinkybes ir tikėjosi, jog atsakovė perleis, kaip ji nurodė dublike, anÅ«kei (G. M.) namus ir leis visuomet ieÅ¡kovei juose gyventi. IeÅ¡kovė kaltina tretįjį asmenį netinkamu elgesiu ir laiko kaltu dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, tačiau kritiÅ¡kai nevertina savo elgesio, kai nustatytos aplinkybės prieÅ¡ingos ieÅ¡kovės teiginiams apie vaiko tėvÄ .

Ieškovės paaiškinimais galima tikėti tiek, kiek jie sutampa su kitais įrodymais, nes net ir neginčijamai nustatytas aplinkybes ji interpretuoja savo naudai.Ieškovė neįrodė patirtų nuostolių, pagerinant atsakovei priklausančio daikto, dydį. Kadangi ieškovė šios pareigos neįgyvendino (CPK 12 str., 13 str.), jai pačiai ir tenka tokio pasyvaus procesinio elgesio rizika. Teismas surengė du teismo posėdžius, kad proceso šalys galėtų tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, nežiūrint to, kad prieš tai vyko pasirengimas bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu.

Å alys nuo pat civilinės bylos iÅ¡kėlimo ir procesinių dokumentų teikimo buvo atstovaujamos advokatų. Teismas siÅ«lė proceso Å¡alims kilusį ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiu bÅ«du, sudarant taikos sutartį. Su tokiu pasiÅ«lymu buvo linkusi derėtis atsakovė, tačiau ieÅ¡kovės siÅ«lomos nuolaidos ir sÄ lygos nebuvo priimtinos atsakovei (nuostolius vertino mažiausiai 2000 Eur suma). IeÅ¡kovė turėjo realias galimybes pateikti įrodymus apie daikto pagerinimo dydį ne vien pagal liudytojų parodymus, bet ir teikiant raÅ¡ytinius įrodymus ( pvz., lokalines sÄ matas, apžiÅ«ros ir bÅ«klės įvertinimo aktus, antstolės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , ekspertizės aktus), t.y. pateikti atsakymus kokio apimties, kokio dydžio, koks normalus nusidėvėjimas yra atliktų pagerinimo darbų, atsižvelgiant į specialiuosius teisės aktus bei statybos techninius reglamentus (STR).

Tačiau ieÅ¡kovė tokių įrodymų neteikė, apsiribodama vien subjektyviu teigimu, kad atsakovei gyvenamÄ jį namÄ pagerino jos ieÅ¡kinyje nurodytais dydžiais, kuriuos pagrindžia raÅ¡ytiniais įrodymais – pardavimo sutartimis, darbų pasiÅ«lymu, kasos kvitais, pinigų priėmimo kvitais, PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, liudytojų parodymais, paskaičiavimais. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų          Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.Atsakovė raÅ¡ytiniais įrodymais pagrindusi, kad turėjo 450 Eur iÅ¡laidų dėl procesinių dokumentų suraÅ¡ymo, teisinės pagalbos teikimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose.

Tretysis asmuo raÅ¡ytiniais įrodymais pagrindęs, kad turėjo 100 Eur iÅ¡laidų dėl procesinių dokumentų suraÅ¡ymo, teisinės pagalbos teikimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose. Pasirengimas bylos nagrinėjime vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du. Vyko du teismo posėdžiai, todėl turėtos iÅ¡laidos dėl advokato iÅ¡laikymo dydžio yra pagrįstos, atsižvelgiant į Å¡ios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, nevirÅ¡ija nustatytų Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Todėl atsakvei ir trečiajam asmeniui, įstojusiam atsakovės pusėje, priteistinos advokato pagalbai apmokėti iÅ¡laidos, proporcingai tenkintų reikalavimų apimtyje. IeÅ¡kovė pagal 2017-12-18 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, todėl iÅ¡laidos dėl procesinių dokumentų įteikimo, tenkinant ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies nepriteistinos.Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259 - 260, 263 - 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovės V.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) aštuoniasdešimt tris eurus devyniasdešimt septynis centus (83.97 Eur) nuostolių dėl gyvenamojo namo pagerinimo, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.             Priteisti iš ieškovės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) keturis šimtus trisdešimt septynis eurus (437 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisti iš ieškovės M.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) devyniasdeÅ¡imt septynis eurus (97 Eur) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                                            Dalis Žilionis