2019-05-22 Nr. AB-11654-3-62-3-01524-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3939-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01524-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, 2017 m. liepos 10 d. direktoriaus nutarimu Nr. 68-1036 buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų, kurią pareiškėjas turėjo atlikti kamerų tipo patalpose. Jis buvo sulaikytas 2017 m. liepos 9 d. ir iki 2017 m. liepos 11 d. (dvi paras) neteisėtai buvo laikomas laikinojo sulaikymo kameroje, kurioje galima laikyti ne ilgiau kaip dvi valandas, nes laikinojo sulaikymo kamera nėra pritaikyta ilgesniam apgyvendinimui. Laikinojo sulaikymo kamera buvo ne didesnio kaip 6 kv. m dydžio, tačiau kalėti teko trims asmenims, buvo labai juntamas vietos stygius, o kadangi nebuvo lovų, tai miegoti tekdavo čiužinius patiesus ant purvinų grindų, nebuvo užtikrintas net mažiausias privatumas. Erdvę mažino ir laikinojo sulaikymo kameroje esantys asmeniniai daiktai. Kameroje buvo labai drėgna, tamsu, nes kameroje nebuvo lango, taip pat nebuvo dirbtinio apšvietimo, dėl to pareiškėjas jautė didelį susierzinimą, sunkiai tramdomą pyktį, negalėjo skaityti, rašyti, nebuvo įrengto tualeto ir praustuvės, todėl negalėjo atlikti gamtinių reikalų, kada reikia, tualetu galėdavo naudotis du kartus per parą – ryte ir vakare, o tai keldavo ne tik kančias, bet ir orumo pažeminimą. Nebuvo galimybės nusiprausti. Po tokių patirtų išgyvenimų pareiškėjas negalėjo atgauti dvasinės pusiausvyros bei žmogiškojo orumo, pasijusti žmogumi, jį pradėjo kankinti depresija, sunku sutelkti mintis, yra apėmusi baimė, sutrikęs miegas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK už režimo pažeidimus nuobaudą atliko nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2017 m. liepos 21 d. kameroje Nr. 2. Nuo 2017 m. liepos 9 d. iki 2017 m. liepos 11 d. kamerų tipo patalpose pareiškėjas negyveno. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad jis nuo 2017 m. liepos 11 d. pagal sveikatos būklę gali būti kamerų tipo patalpose. Asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl blogų sąlygų kamerų tipo patalpose, nėra, jis į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus nesikreipė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo O. B. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad byloje pateikti Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų R. L. ir Pravieniškių PN 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo D. Č. tarnybiniai pranešimai patvirtina, jog 2017 m. liepos 9 d. apie 22.15 val. KPP-3 buvo sulaikytas 11 būrio 1 brigados nuteistasis O. B., nuo jo sklido alkoholio kvapas, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 68-1035 pareiškėjui paskirta nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės. Minėta nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, jog jis 2017 m. liepos 9 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 22.15 val. buvo sulaikytas, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus nuteistojo blaivumą alkoholio matuoklio pagalba, jam buvo nustatytas 1 promilės apsvaigimas alkoholiu (2017 m. liepos 9 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 114-167), su alkoholio kiekio matuoklio duomenimis nuteistasis susipažino ir sutiko. Tuo pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą „Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones“ bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 73.11 punktą, kuris nustato draudimą – nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia.

7. Iš byloje pateiktų Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko V. R. ir Pravieniškių PN 2 sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. K. tarnybinių pranešimų teismas nustatė, jog 2017 m. liepos 10 d. 11.30 val. vykdant 2017 m. liepos 10 d. paskirtą drausminę nuobaudą – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės (2017 m. liepos 10 d. Drausmės komisijos posėdžio protokolas Nr. 62-1035) 11-1 brigados nuteistajam O. B. buvo nurodyta tvarkyti bendro pasivaikščiojimo tako teritoriją. Pareiškėjas (nuteistasis) kategoriškai atsisakė vykdyti šį teisėtą pareigūnų reikalavimą, tuo pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, numatantį, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

8. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 10 d. pasiaiškinime Nr. 71/11/754 nurodė, jog kategoriškai atsisako tvarkyti bendrą pasivaikščiojimo taką. Pareiškėjui Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 68-1036 paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų. Pareiškėjui nuobauda paskirta už tai, jog jis 2017 m. liepos 10 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 11.30 val. vykdant 2017 m. liepos 10 d. paskirtą jam drausminę nuobaudą – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės (2017 m. liepos 10 d. Drausmės komisijos posėdžio protokolas Nr. 62-1035) nuteistajam buvo nurodyta tvarkyti bendro pasivaikščiojimo tako teritoriją. Pareiškėjas kategoriškai atsisakė vykdyti šį teisėtą pareigūno reikalavimą, tuo jis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto „Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus“ reikalavimus. Pareiškėjas nutarimo kopiją gavo 2017 m. liepos 10 d. Pareiškėjas į kamerų tipo patalpas perkeltas 2017 m. liepos 11 d. 19.20 val., o iš kamerų tipo patalpų išleistas 2017 m. liepos 21 d. 19.20 val., asmeniniai daiktai grąžinti, nuteistasis pasirašyti atsisakė.

9. Teismas atkreipė dėmesį, jog BVK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (BVK 183 str. 2 d.). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs BVK 183 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka.

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 4D-2017/1-1125/3D-2435 „Dėl O. B. skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. V-357 „Dėl tyrimo komisijos sudarymo“, buvo sudaryta komisija tarnybiniam tyrimui dėl nuteistojo O. B. skunduose nurodytoms aplinkybėms ištirti. Pravieniškių PN-AK Tarnybinio tyrimo komisijos 2017 m. rugsėjo 7 d. tarnybinio tyrimo išvados „Dėl nuteistojo O. B. skunduose nurodytų aplinkybių ištyrimo“ Nr. 35(2)-61 5 punkte nuteistojo O. B. skunduose nurodyti teiginiai dėl jo dvejų parų laikymo laikinojo sulaikymo kameroje pripažinti neatitinkančiais tikrovės. Atliekant tyrimą dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., tyrimo metu buvo remtasi Pravieniškių PN 2 sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo D. Č., Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčio padėjėjo R. L., Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčio padėjėjo Alvydo Biguzo tarnybiniais pranešimais, kuriuose minėti pareigūnai patvirtino aplinkybes, jog pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. nebuvo patalpintas į laikinojo sulaikymo kamerą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų skundęs minėtą tarnybinio tyrimo išvadą ir joje nustatytas aplinkybes.

11. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. nebuvo laikomas laikinojo sulaikymo kameroje, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiškėjui padarytų veiksmų neteisėtumo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnį. Kadangi teismas nustatė, jog pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. nebuvo laikomas laikinojo sulaikymo kameroje, skunde nurodytos aplinkybės dėl netinkamų laikymo sąlygų laikinojo sulaikymo kameroje nenagrinėtos.

12. Iš pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 10 d. medicininio pažymėjimo Nr. 81(3)-319 išrašo duomenų teismas darė išvadą, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK, į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl blogų kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpose, nesikreipė. Duomenų, jog pareiškėjas pateikė rašytinį pageidavimą dėl gydymo nuo minėtų ligų, raštu pareiškė norą atsisakyti žalingų įpročių, minėtoje kortelėje nėra. Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2017 m. rugpjūčio 10 d. pažymoje Nr. 73(2)-415 nurodyta, jog pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 30 d. buvo konsultuotas Psichologinės tarnybos specialistų dėl blogų gyvenimo sąlygų, patiriamo streso bei nervinės įtampos, tačiau teismas pažymėjo, jog identifikuoti, koks būtent neigiamas veiksnys sukėlė pareiškėjui psichologinius sutrikimus (pvz., stresą ir pan.) nėra galimybės. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti tokius sveikatos sutrikimus kaip laisvės atėmimo vietos institucijos neteisėtų veiksmų pasekmę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.

13. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, o nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo, be to, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto.

III. 14. Pareiškėjas O. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 6 d. sprendimą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, nurodytą skunde.

15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nepagrįstai nepakvietė jo nurodytų liudytojų, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė pareiškėjo nurodytų liudytojų, galinčių patvirtinti jo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas pabrėžia, kad iš karto po Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų atlikimo kreipėsi į įvairias valstybės institucijas su skundais dėl kalinimo sąlygų.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia deklaratyviais teiginiais, nepateikia jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo teismas teisingai konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK neatliko neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo O. B. skundo reikalavimas priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, t. y. dėl pareiškėjo be teisėto pagrindo patalpinimo į laikinojo sulaikymo kamerą nuo 2017 m. liepos 9 d. iki 2017 m. liepos 11 d., tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo laikinojo sulaikymo kameroje, pagrįstumas ir teisėtumas.

19. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nes nenustatė atsakovo atstovo priešingų teisei veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Pravieniškių PN tarnybinio tyrimo komisijos 2017 m. rugsėjo 7 d. Tarnybinio patikrinimo išvada bei medžiaga, nustatė, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu nebuvo patalpintas į laikinojo sulaikymo kamerą.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus, byloje surinktus įrodymus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant šioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.). Taigi tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek pareiškėjui padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

21. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudla prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą ir kt.).

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

24. Atsižvelgiant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad netinkamai buvo vertinami įrodymai, taip pat nesurinkti įrodymai tam, jog būtų teisingai nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

25. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas esminę bylos aplinkybę, ar pareiškėjas buvo patalpintas į laikinojo sulaikymo kamerą nuo 2017 m. liepos 9 d. iki 2017 m. liepos 11 d., nustatė įvertinęs Pravieniškių PN tarnybinio tyrimo komisijos 2017 m. rugsėjo 7 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą bei medžiagą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią išvadą, nesilaikė ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų.

26. Nagrinėjamu atveju yra teisiškai reikšmingi Pravieniškių PN-AK 2017 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 7-2019, kuriuo atsakyta į pareiškėjo skundą, pateikti duomenys, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 9 d. apie 22.15 val. buvo sulaikytas padaręs bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (buvo neblaivus), todėl jis 22.40 val. buvo patalpintas į laikinojo sulaikymo kamerą, išleistas 2.40 val., palydėtas atgal į 11 būrį (b. l. 46–47). Pažymėtina, kad šį raštą pasirašė Pravieniškių PN-AK direktorius ir šis raštas surašytas po to, kai buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada 2017 m. rugsėjo 7 d. Taip pat Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyta , kad 2017 m. liepos 9 d. pareiškėjas direktoriaus budinčiojo padėjėjo nutarimu nebuvo laikinai izoliuotas, o buvo laikinai patalpintas į laikinojo sulaikymo kamerą iki, kol išnyks nuteistojo sulaikymo aplinkybės, t. y. nuteistasis išsiblaivys (b. l. 83, 85). Pagal tarnybinio patikrinimo duomenis pareiškėjas į laikinojo sulaikymo patalpą buvo patalpintas 22.40 val., o 2.40 min. pakartotinai patikrinus pareiškėjo blaivumą pareiškėjas buvo palydėtas į jam paskirtą gyvenamąją vietą.

27. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atminimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punktas nustato, kad laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 19 punktą, už pataisos namų arba kartu su kontrolės ir praleidimo punktu Nr. 1 statomi administraciniai pastatai. Administracinių pastatų įrengimas detaliau aptariamas Taisyklių IV skyriuje „Kalėjimų įrengimas“, kurio 31 punkte nurodyta, kad administraciniame pastate įrengiama, be kita ko, patalpa su trumpalaikio laikymo kameromis priimtiems į kalėjimą (išvykstantiems iš jo) nuteistiesiems laikyti, tačiau laikymo trumpalaikio laikymo kameroje trukmė šioje teisės normoje nėra numatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustatant, kiek laiko asmuo gali būti laikomas pataisos namuose laikinojo sulaikymo (trumpalaikio laikymo) kameroje, pagal analogiją (ABTĮ 4 str. 7 d.) taikytinas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktas, kuriame nurodyta, kad į tardymo izoliatorių priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau nei 2 valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1087-662/2017; kt.).

28. Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra nurodęs jokio teisinio pagrindo, kuris pagrįstų atsakovo atstovo pareigūnų sprendimą patalpinti pareiškėją į laikinojo sulaikymo kamerą nuo 2017 m. liepos 9 d. 22.40 val. iki 2017 m. liepos 10 d. 2.40 val., kad laikinojo sulaikymo patalpa yra skirta asmenims, kurie yra neblaivūs, ir asmenys gali būti laikomi ilgiau nei 2 valandas.

29. Atsakovo atstovas 2017 m. rugsėjo 20 d. rašte nurodė, kad sprendimas buvo priimtas vadovaujantis BVK 144 straipsnio nuostatomis. BVK 144 straipsnyje nurodyta, kad kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį, išskyrus šio kodekso 142 straipsnio 4 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką.

30. Pareiškėjas nebuvo perkeltas į kamerų tipo patalpą, byloje nepateikti įrodymai, kad laikinojo sulaikymo patalpa atitiko kameros tipo patalpos reikalavimus.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktus įrodymus, neturi faktinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas laikinojo sulaikymo kameroje buvo dvi paras, o ne anksčiau nustatytą laiką.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartyje nurodytų nurodymų apklausti pareiškėjo nurodytus liudytojus. Atsakant į šiuos argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino anksčiau priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas (nesuteikė galimybės pareiškėjui dalyvauti teismo posėdyje, byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, nors pareiškėjas pageidavo žodinio bylos nagrinėjimo), neišsiaiškino bylai svarbių aplinkybių, nesistengė pašalinti byloje esančių prieštaravimų dėl pareiškėjo kalinimo būdo 2017 m. liepos 9–11 d. (laikinojo sulaikymo patalpose ar kitose Pravieniškių PN-AK patalpose), pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo apklausti jo nurodytus asmenis nėra tinkamai motyvuotas. Akcentuotina, kad apeliacinės instancijos nutartyje nebuvo suformuluotas joks nurodymas apklausti liudytojus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju būtina nustatyti, ar pareiškėjas 2017 m. liepos 9–11 d. buvo laikinojo sulaikymo patalpose, jei taip, – kiek laiko jis buvo laikinojo sulaikymo patalpose ir ar tuo laikotarpiu jam buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos.

33. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, užtikrino, kad byla būtų nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo išreikalavo papildomus duomenis ir įrodymus dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo ir atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus duomenis ir įrodymus, kurie 2018 m. gruodžio 14 d. buvo nusiųsti pareiškėjui. 2019 m. sausio 9 d. teismo posėdyje pareiškėjas į teisėjos klausimus tiek prieš pradedant bylos nagrinėjimą iš esmės, tiek ir baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, nurodė, kad neturi jokių prašymų ir papildymų, t. y. pareiškėjas neprašė apklausti jokių liudytojų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekvietė liudytojų ir jų neapklausė.

34. Kadangi nustatyta, kad pareiškėjas be teisėto pagrindo buvo laikomas laikinojo sulaikymo kameroje ilgiau nei 2 valandas, t. y. kalinamas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

35. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, kt.).

36. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtą diskomfortą, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir jo sukelto nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

38. Teisėjų kolegija nustatė, jog priteisti pareiškėjo prašomą 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nėra faktinio ir teisinio pagrindo, nes nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos dydis. Akcentuotina, kad ir pareiškėjas iš dalies yra atsakingas dėl susiklosčiusios situacijos, nes pareiškėjas buvo neblaivus, t. y. pats pareiškėjas pažeidinėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimus.

39. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, t. y. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, pareiškėjui priteisiamas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo O. B. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui O. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė