c878e4db-87ef-40de-be8f-0d92774dfcad · Kauno apygardos administracinis teismas

      Administracinė byla Nr. I-4250-422/2015 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01745-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 29 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Sabinai CiliÅ¡auskaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. B. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4,5) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2007 m. liepos mėn. atlieka laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), neužtikrinant teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos.

Tokias gyvenimo sÄ lygas jis prilygina nežmoniÅ¡koms, kankinančioms, žeminančioms žmogaus orumÄ , tvirtina, kad taip buvo pažeistas LR Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio nuostatos. Dėl kalinimo perpildytose patalpose pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, t.y. neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 8 000 Eur ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių PN - AK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b.l. 8-17) nurodė, jog pareiÅ¡kėjui tekusi gyvenamojo ploto norma praktiÅ¡kai nebuvo pažeista.

Tikslių duomenų, kiek nuteistųjų buvo konkrečiose gyvenamosios patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, pateikti negali, tačiau nurodė, kad ne visada visos miegamosios vietos buvo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko daugiau. Nurodė, kad Pravieniškių PN –AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, be to, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo miegamosiose patalpose ir dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, bendruose masiniuose renginiuose, Sveikatos priežiūros tarnyboje.

Nuteistieji miega nerakinamuose miegamuosiuose, patalpos apÅ¡viečiamos natÅ«raliai ir dirbtiniu apÅ¡vietimu, įstaigoje užtikrinta tinkama temperatÅ«ra, patalpų vėdinimas. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus nėra kreipęsis. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų PravieniÅ¡kių PN - AK pareigÅ«nų veiksmų bei jam padarytos neturtinės žalos, todėl jo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti patenkintas.

PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 3 d. iki 2012 m. rugsėjo 9 d.Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovo atstovas, apie posėdį praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.). PareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡ dalies tenkinamas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN -AK laikotarpiu nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. (skundo padavimo teismui dienos) (b.l.6) laikant jį perpildytose patalpose.

Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 3 d. (jo patalpinimo į Pravieniškių PN-AK diena) iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimų pobÅ«dį, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo PravieniÅ¡kių PN-AK pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl per mažo gyvenamojo ploto į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ .

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK administracijos, be to, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2007 m. liepos 3 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismÄ kreipėsi 2015 m. rugsėjo 2 d. (b.l. 6), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytÄ laikotarpį.

CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumÄ , nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu, gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ Â (kuriame praÅ¡oma taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senatį), neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, nenurodė ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 3 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal KonvencijÄ . Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.

1. punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv.m.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 2 d. iki 2013 m. vasario 27 d. gyveno 18 bÅ«rio 1 brigadoje; nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d. pareiÅ¡kėjas gyveno 14 bÅ«rio 3 brigadoje; 2014 m. gruodžio 4 d. buvo paskirtas į 16 bÅ«rio 1 brigadÄ , tačiau jam atsisakius eiti gyventi į Å¡iÄ brigadÄ , pareiÅ¡kėjas 2014 m. gruodžio 4 d. paskirtas į 18 bÅ«rio 1 brigadÄ , kurioje buvo laikomas iki 2015 m. birželio 3 d.; nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. liepos 1 d. gyveno 20 bÅ«rio 2 brigadoje; nuo 2015 m. liepos 2 d. iki skundo padavimo teismui dienos gyveno 18 bÅ«rio 1 brigadoje (b.l. 14, 19,20). Kadangi objektyvių duomenų apie PravieniÅ¡kių PN-AK konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.Atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie miegamųjų vietų skaičių 14 bÅ«rio 3 brigadoje, todėl, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobÅ«džio bylose suformuotoje praktikoje nustatyta taisykle, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013), darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d. kalint 14 bÅ«rio 3 brigadoje nebuvo užtikrintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.

1. punkte reglamentuotas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas.Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma taip pat buvo pažeista ir laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. liepos 1 d., pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę 20 bÅ«rio 2 brigadoje, kurioje jam teko 2,5 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 19,20).Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui laikotarpiais nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d. ir nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. liepos 1 d. atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Byloje esanti PravieniÅ¡kių PN –AK Psichologinės tarnybos 2015 m. rugsėjo 18 d. pažyma Nr. 73 (2)-864 (b.l.

35) ir Pravieniškių PN –AK Sveikatos priežiūros tarnybos 20015 m. spalio 6 d. medicininis pažymėjimas Nr. 81(3)-559 (b.l.

37) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Å¡ias tarnybas nėra kreipęsis.Spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN –AK poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . PareiÅ¡kėjas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių PN –AK laiko nežmoniÅ¡komis ir kankinančiomis.EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto gyvenamosiose patalpose gyveno netrumpÄ laiko tarpÄ (virÅ¡ deÅ¡imt mėnesių), tačiau Å¡is pažeidimas nebuvo tęstinis, nes kitais jo kalinimo laikotarpiais jam buvo užtikrinta tinkama gyvenamojo ploto norma (t.y. jam teko 3,3 kv.m.).

Be to, nagrinėjamu atveju akcentuotinos bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN-AK bendrosios sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas nurodytÄ kalinimo laikÄ gyveno bendrabučio tipo patalpose, turėjo judėjimo laisvę po bendro naudojimo patalpas, lokalinio sektoriaus teritorijÄ , taip pat galėjo sportuoti sporto aikÅ¡tynuose, sporto salėse, lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimti kita leistina veikla (b.l. 21-34). Taigi, įvertinus bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo buvimas gyvenamojoje patalpoje buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjui suteikta judėjimo laisvė, galimybė užsiimti sportine, kÅ«rybine ar pan. veikla kompensavo jam tekusį gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ . Pažymėtina, jog jokių kitų kalinimo sÄ lygų pažeidimų pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė.  Byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos, taip pat, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, perkėlimo į kitas gyvenamÄ sias patalpas pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas, kad jo sveikatos bÅ«klė jam bÅ«nant PravieniÅ¡kių PN-AK bÅ«tų ženkliai pablogėjusi ir kad bÅ«tų taikytas stacionarinis gydymas.Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs kalinamas kankinančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis.Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y.

A. B. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ ; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu.Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjui kalint PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiais nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d. ir nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. liepos 1 d. buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista A. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo A. B. reikalavimÄ dėl 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                   Janina Vitunskienė