2025-10-01 Nr. AB-15592-3-62-3-03033-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-438-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03033-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.7; 12.17; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vytėnų projektai“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimo pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vytėnų projektai“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Vytėnų projektai“, dalyvaujantis atskyrime (toliau – ir pareiškėjas), su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. A1-1453 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuriuo į Nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) buvo įtraukti pareiškėjui priklausantys žemės sklypai: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas; 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas; 3) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas; 4) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas; 5) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas; 6) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas; 7) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas; 8) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas; 9) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – ir Žemės sklypai).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

2.1. pareiškėjas naudojo Žemės sklypus pagal paskirtį, juose buvo atliekami parengiamieji darbai būsimoms statyboms, buvo siunčiama technika paruošti Žemės sklypų paviršių, Kauno miesto seniūnas (toliau – ir Seniūnas), pažeisdamas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. T-441 redakcija) (toliau – ir Aprašas), 6, 7 ir 8 punktų nuostatas, įtraukė pareiškėjo Žemės sklypus į Sąrašą ir pateikė juos Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriui.

2.2. Pareiškėjas nebuvo informuotas ir nežinojo apie ketinimą Žemės sklypus įrašyti į Sąrašą ar apie kokias nors pretenzijas dėl žemės sklypo naudojimo ir priežiūros. Priešingai, pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka vykdė šių žemės sklypų naudojimą pagal jų naudojimo paskirtį – kita, žemės sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, prižiūrėjo žemės sklypus ir vykdė juose parengiamuosius statybos ir teisinius–administracinius darbus. Pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir dėl to, kad Administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius, nesilaikydamas Aprašo 10 ir 10.1 punktuose numatytos tvarkos, nepranešė registruotu laišku pareiškėjui apie jo valdomų Žemės sklypų įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytu mokesčio tarifu. Taigi, skundžiamas administracinis teisės aktas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.). Pažeidžiant Kauno miesto savivaldybės tarybos priimto teisės akto imperatyvias procedūras, buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, todėl skundžiamo Įsakymo dalis, kuriuo patvirtintas Sąrašas, į kurį buvo įtraukti pareiškėjui priklausantys Žemės sklypai, turi būti panaikintas, o Žemės sklypai išbraukti iš Sąrašo.

2.3. Pareiškėjo Žemės sklypai į Sąrašą buvo įtraukti tinkamai ir objektyviai neištyrus aplinkybių, kad pareiškėjas Žemės sklypus naudojo pagal paskirtį ir juos prižiūrėjo. Pareiškėjas 2022 metais vykdė Žemės sklypų naudojimą pagal jų naudojimo paskirtį – kita, žemės sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nes juos naudojo ir naudoja vykdydamas naują gyvenamųjų namų statybą, įstatymų nustatyta tvarka projektuojant ir organizuojant gyvenamosios paskirties dviejų butų ir vieno buto gyvenamųjų namų statybą. Visiems Žemės sklypams, 2022 m. liepos mėn. išdavus statybą leidžiančius dokumentus – statybos leidimai, Žemės sklypuose prasidėjo ir šiuo metu yra vykdomos statybos. Esant šioms aplinkybėms yra visiškai nepagrįstai nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjas Žemė sklypų nenaudojo ir neprižiūrėjo, nes tai neatitinka faktiniam sklypų naudojimui pagal paskirtį ir įstatymų reikalavimams vykdyti statybas tik turint statybą leidžiančius dokumentus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 str.).

2.4. Pareiškėjas nuo 2020 metų formavo, pertvarkė, projektavo ir pagal paskirtį naudojo Žemės sklypus, juose įstatymų nustatyta tvarka atlikdamas teisinio–administracinio pobūdžio procedūras, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir kitus statybą reglamentuojančius teisės aktus siekdamas teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti statytojo teises ir teisėtai įvykdyti statybas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad Žemės sklypai pagal Aprašo nuostatas iš vis gali būti laikomi nenaudojama žeme. Pažymėtina, kad tol, kol nebuvo baigti rengti statybos projektai, nebuvo baigtos administracinės procedūros, negauti statybą leidžiantys dokumentai, pareiškėjas šių Žemės sklypų teisėtai kitaip ir negalėjo naudoti, negalėjo vykdyti statybų, nes tai būtų prieštaravę imperatyvioms Statybos įstatymo nuostatoms, už kurių pažeidimus yra numatyta teisinė atsakomybė. Aprašo 4 punkte numatyta, kad sąvoka nenaudojama žemė reiškia žemės sklypą ar jo dalį, kurie yra nenaudojami ir neprižiūrimi (pažeidžiamos Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, patvirtintos 2014 m. lapkričio 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-559 (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės)). Pareiškėjas yra nurodęs, kad Žemės sklypus 2022 metais jis naudojo pagal jų paskirtį, vykdė administracines ir projektavimo procedūras gyvenamosios paskirties pastatų statybai, todėl vien pagal šį požymį Žemės sklypai į Sąrašą negalėjo būti įtraukti. Be to, iki prasidedant statyboms, nurodyti Žemės sklypai buvo tinkamai tvarkomi, nebuvo gauta jokių nusiskundimų nei iš kaimyninių sklypų savininkų, nei iš kitų asmenų, už Žemės sklypų tvarkymą pareiškėjas buvo paskyręs atsakingą asmenį A. Ž., kurį teisme prašė apklausti liudytoju.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir skundžiamą Įsakymo dalį palikti galioti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. pareiškėjas skunde nenurodė pagrįstų teisinių pagrindų Įsakymo dalies panaikinimui, o argumentai, kuriais grindžiamas skundas, laikytini nepagrįstais bei deklaratyviais.

4.2. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo informuotas apie ketinimą priimti sprendimą dėl jam nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypų įtraukimo į Sąrašą, tačiau iš Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Aleksoto seniūnijos (toliau – ir Seniūnija) pateiktos „Samus“ išklotinės bei siuntos duomenų matyti, kad 2022 m. birželio 10 d. Seniūnijos raštas Nr. 01-2-400 „Dėl ketinimo įtraukti į nenaudojamos žemės sąrašą“ (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui įteiktas 2022 m. liepos 2 d. Minėtą Seniūnijos rašto įteikimo aplinkybę patvirtina ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos paštas“ siuntų sekimo duomenys, iš kurių matyti, jog siunta Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui įteikta 2022 m. liepos 2 d.

4.3. Po pirminių Žemės sklypų patikrinimų 2022 m. birželio 1 d. (papildyta 2022 m. birželio 22 d.) informacija apie pareiškėjui priklausančių Žemės sklypų įtraukimą į Sąrašą patalpinta internetinėje svetainėje, o pagal Aprašo 3 punktą nuo informacijos apie pareiškėjui priklausančių Žemės sklypų įtraukimą į Sąrašą paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo gali su ja susipažinti.

4.4. Įsakymas buvo paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka ir 2022 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 29-2-1436 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“ kartu su Įsakymu ir išrašu išsiųsti pareiškėjui registruotu laišku (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš siuntos duomenų matyti, kad 2022 m. lapkričio 21 d. laiškas grąžintas Administracijai, nes pareiškėjas laiško neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą.

4.5. Aprašė nėra numatyta, kad registruota pašto siunta siunčiamas raštas, kuriuo informuojama apie ketinimą žemės sklypą įtraukti į Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų sąrašą, turi būti įteiktas gavėjui, taip pat nėra numatyta, kad registruota pašto siunta siunčiamas raštas, kuriuo informuojama dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo, turi būti įteiktas gavėjui, kadangi ši informacija yra skelbiama internete, viešai prieinama, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo gali su ja susipažinti.

4.6. Pareiškėjas pagal Aprašą buvo tinkamai informuotas. Seniūnija, vadovaudamasi Aprašo 3 ir 6 punktais, išsiuntė pareiškėjui informaciją ir ją paskelbė savo internetinėje svetainėje, todėl procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo. Be to, tai, kad pareiškėjas neatsiėmė vienos iš registruotų pašto siuntų su siunčiamais raštais, neapribojo jo teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisinių gynimo, todėl nėra pagrindo naikinti priimtą sprendimą, nes pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

4.7. Seniūnijos surinktais įrodymais pareiškėjo teiginys, kad Žemės sklypai prižiūrimi – nepasitvirtino, o atliktų patikrinimų metu nustatytais faktais abejoti nėra pagrindo, jie nepaneigti byloje esančiais duomenimis. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie vykdomą Žemės sklypų tvarkymą, o skundo teiginys apie tariamą Žemės sklypų priežiūrą negali paneigti, jog atsakovas tinkamai įvykdė pareigą pagrįsti pareiškėjo Žemės sklypų apleidimą, nepriežiūros faktą, leidžiantį atsakovui Žemės sklypus įtraukti į Sąrašo 6 punkte nustatyto kriterijaus pagrindu.

4.8. Skundžiamo akto turinys yra aiškus ir pakankamas, leidžiantis šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl darytina išvada, kad Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Įsakymo dalies, kuria į Sąrašą buvo įtraukti pareiškėjui priklausantys Žemės sklypai, esantys Kaune, Šančių seniūnijoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Remiantis byloje esančiais duomenimis teismas nustatė šias bylai svarbias aplinkybes:

7.1. Žemės sklypai nuosavybės teise priklauso pareiškėjui.

7.2. Administracijos nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose (2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-242, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-243, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-244, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-245, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-246, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-247, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-248, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-249, 2022 m. birželio 3 d. Nr. 01-8-250) nurodyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys Žemės sklypai nešienaujami, apaugę aukšta žole, krūmais. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose pažymėta, jog pažeidžiamas Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1 punktas – valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas, 7.3 papunktis – priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm, 25.14 punktas – draudžiama palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą, naudojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą.

7.3. Seniūnijai pakartotinai apžiūrėjus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius Žemės sklypus, surašyti nenaudojamos žemės patikrinimo aktai (2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-466, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-467, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-468, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-469, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-470, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-471, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-472, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-473, 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 01-8-474), kuriuose nurodyta, jog Žemės sklypai nešienaujami, apaugę aukšta žole, krūmais. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose pažymėta, jog pažeidžiamas Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1 papunktis – valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas, 7.3 papunktis – priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm, 25.14 papunktis – draudžiama palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą, naudojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą.

8. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad Seniūnijos 2022 m. birželio 10 d. raštas Nr. 01-2-400 „Dėl ketinimo įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą“ pareiškėjui įteiktas 2022 m. liepos 2 d., pareiškėjas tinkamai informuotas apie nustatytus Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus, įspėtas apie privalomą Žemės sklypų priežiūrą bei apie tai, jog Žemės sklypai gali būti įtraukti į Sąrašą. Be to, informacija apie Sąrašo patvirtinimą ir pats Sąrašas 2022 m. birželio 22 d. buvo paskelbti savivaldybės tinklapyje. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas buvo informuotas apie priimtą Administracijos sprendimą ir kad Administracija laikėsi privalomos įspėjimo tvarkos.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjui žinoma apie Tvarkymo ir švaros taisyklėse nustatytą pareigą tvarkyti ir palaikyti švarą savo žemės sklypuose. Ši pareiga yra bendro pobūdžio ir suprantama protingam bei apdairiam asmeniui, tinkamai besirūpinančiam savo turtu. Reikalavimas būtinai įteikti siuntą su pranešimu dėl ketinimo žemės sklypą įtraukti į apleistų žemės sklypų sąrašą sukurtų galimybę asmenims išvengti teisinės atsakomybės tyčia neatsiimant jiems skirtų registruotų siuntų. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas pagal Aprašą buvo tinkamai informuotas. Taigi, šioje konkrečioje byloje Seniūnija, vadovaudamasi Aprašo 3 ir 6 punktais, išsiuntė informaciją pareiškėjui bei ją paskelbė savo interneto svetainėje, kaip to reikalauja Aprašas, todėl procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo. Be to, kaip nurodė teismas, tai, kad pareiškėjas neatsiėmė vienos iš registruotų pašto siuntų su siunčiamais raštais, neapribojo jo teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

10. Pareiškėjas nurodė, jog nebuvo informuotas apie ketinamą priimti sprendimą dėl jam nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypų įtraukimo į Sąrašą ir apmokestinimą Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytu mokesčio tarifu, tačiau teismas, vadovaujantis teismų praktika, nurodė, kad informaciją paskelbus viešai, nėra pagrindo papildomai, t. y. kitomis ryšio priemonėmis dar kartą informuoti turto savininkus apie jiems kylančias pareigas ir šių pareigų nevykdymo pasekmes. Informacija apie galimai trauktinus ir įtrauktus sklypus į Sąrašą buvo skelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje ir toks informavimo būdas laikytinas pakankamu, kad asmenys, veikdami pagal vidutiniškai rūpestingo piliečio elgesio standartus, galėtų tinkamai sureaguoti ir pateikti reikalingus dokumentus.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje analogiškose bylose nėra reikalaujama žemės sklypo, kurį ketinama įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, savininkus informuoti asmeniškai.

12. Seniūnija, vadovaudamasi Aprašo 3, 5, 6, 9 punktais, pareiškėją apie ketinimą jam nuosavybės teise priklausančius Žemės sklypus įtraukti į Sąrašą informavo 2022 m. birželio 10 d. raštu Nr. 01-2-400 „Dėl ketinimo įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą“ (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pareiškėjui įteiktas. Informaciją apie Sąrašo patvirtinimą ir patį Sąrašą 2022 m. birželio 22 d. paskelbė savo interneto svetainėje, kaip to reikalauja teisės aktų nuostatos, todėl procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo.

13. Teismas nurodė, kad pirminės apžiūros metu nustatyti Žemės sklypų nepriežiūros faktai nebuvo paneigti ir panaikinti visa apimtimi, todėl, nustatęs tęstinę sklypų nepriežiūrą ir kito patikrinimo metu, atsakovas galėjo priimti vienintelį sprendimą – įtraukti pareiškėjo Žemės sklypus į Sąrašą. Su skundu pateikti duomenys (statybą leidžiantys dokumentai) nepatvirtino tinkamos Žemės sklypų priežiūros ir nepaneigė Seniūnijos apžiūros aktuose ir fotofiksacijose užfiksuotų aplinkybių.

14. Teismas priėjo prie išvados, kad Įsakymas priimtas nepažeidžiant Apraše numatytų procedūrinių reikalavimų, t. y. buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais ginčo Žemės sklypų apleistumą ir nepriežiūrą (Aprašo 4 p.). Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį bei pateiktas vaizdines priemones. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas sprendimas atitinka esminius VAĮ reikalavimus, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Skundžiamo akto turinys yra aiškus ir pakankamas, leidžiantis šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą. Nustatęs visus teisinę reikšmę turinčius faktus, atsakovas priėmė Įsakymo dalį dėl Žemės sklypų įtraukimo į Sąrašą, kuri neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

15. Pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu spręsti, ar atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies nuostatas šios įstatymų nuostatos: 1) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas (aktualios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 15 str. 2 d. 29 p.) ta apimtimi, kiek joje numatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija nustatyti vietinių rinkliavų, įmokų ir mokesčių tarifus; 2) Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – ir Žemės mokesčio įstatymas) (Lietuvos Aidas, Nr. 128; 1992, Nr. 21-612; Žin., 2011, Nr. 163-7743; aktuali redakcija 2022 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kiek joje yra numatyta, kad savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

16. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismas, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismas pateikė ginčo išsamų teisės aktų reglamentavimą bei nurodė suformuotą teismų praktiką nagrinėjamu klausimu. Teismui nekilo abejonių dėl Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkto (aktualios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 15 str. 2 d. 29 p.) ir Žemės mokesčio įstatymo (Lietuvos Aidas, Nr. 128; 1992, Nr. 21-612; Žin., 2011, Nr. 163-7743; aktuali redakcija 2022 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies nuostatoms, todėl nusprendė, jog kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar atitinka nurodytų teisės aktų nuostatos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra pagrindo.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Įsakymo dalį, kuria į Sąrašą įtraukti pareiškėjui priklausantys Žemės sklypai.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

18.1. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas materialiosios teisės normas dėl žemės mokesčio nustatymo ir taikymo (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 37 p., Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 2 d.), pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Teismas neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo doktriną, pagal kurią Konstitucinis Teismas, aiškindamas minėtas ir kitas su mokesčiais bei privalomais mokėjimais susijusias Konstitucijos nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal Konstituciją valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus gali nustatyti tik Seimas ir tik įstatymu (inter alia (be kita ko) 2002 m. birželio 3 d., 2010 m. vasario 12 d., 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai); tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (inter alia 2006 m. sausio 24 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimai).

18.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies ir 86 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes visapusiškai ir objektyviai neištyrė esminių teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas pareiškėjo 2022 m. lapkričio 23 d. skundas dėl individualaus administracinio akto panaikinimo. Teismas objektyviai neištyrė aplinkybių, susijusių su pareiškėjo teisių pažeidimu, vykdant žemės sklypų įtraukimą į Sąrašą, netyrė pareiškėjo pateiktų įrodymų ir nevertino skunde nurodytų esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad pareiškėjas Žemės sklypus 2022 metais naudojo pagal paskirtį, todėl įtraukimas į Sąrašą už 2022 metus yra visiškai nepagrįstas.

18.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad teismas netyrė pareiškėjo kartu su 2022 m. lapkričio 23 d. skundu ir kitų proceso metu pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais grindžiami skundo argumentai, jog pareiškėjas nebuvo įspėtas apie ketinimą įtraukti Žemės sklypus į Sąrašą ir nebuvo informuotas apie nustatytą terminą konstatuotiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti. Be to, teismas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių atmeta pareiškėjo teisminiame procese pateiktus įrodymus, todėl šiurkščiai pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.

18.4. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos šio pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-34-575/2023 nurodė, kad pareiškėjui negavus atsakovo siųsto registruoto laiško dėl ketinimo ginčo sklypą įtraukti į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, bei apie įtraukimą į šį sąrašą, atsakovas tinkamai neįgyvendino savo pareigos pranešti pareiškėjui apie priimtą įsakymą, susijusį su jo nuosavybės teise turimo ginčo sklypo apmokestinimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-614-624/2024 išaiškino, kad atsakovas (Kauno miesto savivaldybės administracija), priimdama įsakymą, rėmėsi patikrinimo akte Nr. 2 užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, neatsižvelgdama į tai, kad pareiškėjui realiai nebuvo sudaryta galimybė pakeisti šias faktines aplinkybes, t. y. pašalinti patikrinimo akte Nr. 1 nustatytus taisyklių pažeidimus, todėl ginčijamas įsakymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

18.5. Pirmosios instancijos teismo padarytų esminių procesinių pažeidimų visuma teisminiame procese patvirtina, kad pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą administraciniame teisme, nes nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į nešališką teismą, tinkamą įrodymų tyrimą ir vertinimą, visapusišką bylos dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ir individualaus administracinio akto neteisėtumo išnagrinėjimą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).

19. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl žemės nuomos mokesčio nustatymo bei taikymo ir todėl pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taip pat paaiškina, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog teismas nenagrinėjo pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

21. Pareiškėjas nepateikė Seniūnijai nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl, vadovaujantis Aprašo nuostatomis ir surinkta medžiaga, Žemės sklypai įtraukti į Sąrašą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Žemės sklypus naudoja pagal paskirtį, vykdo administracines ir projektavimo procedūras gyvenamosios paskirties pastatų statybai, tačiau minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėjui nevykdyti teisės aktų nuostatų bei pažeisti Tvarkymo ir švaros taisykles, kurios įtvirtina teritorijų naudotojų pareigą nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad Apraše vartojama sąvoka nenaudojama žemė – žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyti Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimai bei Žemės sklypų nepriežiūros faktas (Žemės sklypai nešienauti, apaugę aukšta žole, krūmais), todėl pareiškėjui priklausantys Žemės sklypai atitinka Apraše numatyto neprižiūrimo žemės sklypo sąvoką ir į Sąrašą yra įtraukti pagrįstai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie vykdomas administracines ir projektavimo procedūras gyvenamosios paskirties pastatų statybai nešalina pareiškėjo atsakomybės fakto bei neeliminuoja pareiškėjo pareigos vykdyti teisės aktų nuostatas, susijusias su jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų priežiūra.

22. Atsakovas paaiškina, kad Seniūnijos 2022 m. birželio 10 d. raštas Nr. 01-2-400 „Dėl ketinimo įtraukti į nenaudojamos žemės sąrašą“ pareiškėjui įteiktas, pareiškėjas tinkamai informuotas apie nustatytus Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus, įspėtas apie privalomą Žemės sklypų priežiūrą, todėl šiuo atveju nei pareiškėjo teisės, nei teisės aktų nuostatos pažeistos nebuvo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo dalies, kuria į nenaudojamų sklypų Sąrašą buvo įtraukti pareiškėjui nuosavybės teisėmis priklausantys Žemės sklypai, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo.

24. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas materialiosios teisės normas dėl žemės mokesčio nustatymo ir taikymo (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 37 p., Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 2 d.), pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo doktriną, pagal kurią Konstitucinis Teismas, aiškindamas minėtas ir kitas su mokesčiais bei privalomais mokėjimais susijusias Konstitucijos nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal Konstituciją valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus gali nustatyti tik Seimas ir tik įstatymu (inter alia (be kita ko) 2002 m. birželio 3 d., 2010 m. vasario 12 d., 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai); tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (inter alia 2006 m. sausio 24 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimai). Be to, pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas netyrė pareiškėjo pateiktų įrodymų ir nevertino skunde nurodytų esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad pareiškėjas Žemės sklypus 2022 metais naudojo pagal paskirtį, todėl įtraukimas į Sąrašą už 2022 metus yra visiškai nepagrįstas. Anot pareiškėjo, jis nebuvo įspėtas apie ketinimą įtraukti Žemės sklypus į Sąrašą ir nebuvo informuotas apie nustatytą terminą konstatuotiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.

25. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

26. Kaip minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Įsakymo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, netinkamai taikė teisės normas dėl žemės mokesčio nustatymo ir taikymo (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 37 p., Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 2 d.), pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Įvertinus Įsakymo turinį, paminėtina, kad jis buvo priimtas, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ (TAR, 2019 m. gegužės 15 d., Nr. 2019-07699) 1.6 punktu, kuriame nustatyta: „Nustatyti 2020 metų žemės mokesčio tarifus (procentais nuo žemės mokestinės vertės) pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą <...> bet kurios pagrindinės paskirties ir naudojimo būdo nenaudojamos žemės, įtrauktos į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, ir apleistų žemės ūkio naudmenų – 4 proc.“ ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 „Dėl Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (TAR, 2012 m. birželio 7 d., Nr. 2012-01363) patvirtinto Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo 9 punktu, kuriame nustatyta: „Skyrius, gavęs iš seniūnų Aprašo 8 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui.“ Taigi, Įsakymu buvo patvirtintas Nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašas, o ne nustatytas mokestis už nenaudojamą žemę: mokestis įtvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-201 1.6 punktu, kurio konstitucingumo ir atitikties įstatymams pareiškėjas nekvestionavo.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas, Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies nuostatoms, nustatančioms, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, papildomai pateikia šiuos argumentus.

Minėta, kad šios administracinės bylos dalykas yra Įsakymo, kaip administracinio akto, dalies teisėtumas ir pagrįstumas. Įsakymu nėra nustatytas mokestis ir jo tarifas, nes tarifas tėra tik pritaikytas nenaudojamai žemei: pats tarifas ir mokestis yra įtvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-201 1.6 punktu, kurio konstitucingumo ir atitikties įstatymams pareiškėjas nekvestionavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, duomenų, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo procesinio sprendimo atmesti prašymą pradėti norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimą, nėra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant normines administracines bylas nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais; neturėtų būti ir nutylėtų motyvų, neįvertintų reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų (žr., pvz., 2018 m. sausio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-21-438/2017). Pareiškime (prašyme) dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo negalima apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui (žr. 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-14-552/2017; 2018 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1087-520/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-17-756/2018).

Nurodomi teisiniai argumentai privalo būti išsamūs, aiškūs, logiški ir nuoseklūs (žr. 2013 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I143-24/2013). Tais atvejais, kai pareiškėjo ginčijamoje teisės akto nuostatoje iš tiesų nėra nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kurį pareiškėjas teigia esant nustatytą ir kurio atitiktį aukštesnės galios teisės aktui prašo ištirti, laikytina, kad prašyme nėra tyrimo dalyko (žr. 2018 m. liepos 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-23-556/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-17-756/2018 ir kt.).

Kai tyrimas atliekamas dėl norminio administracinio akto teisėtumo, susijusio su individualia byla, tyrimo dalykas ir ribos teismo nutartyje turėtų būti apibrėžiamos atsižvelgiant į individualioje byloje keliamo ginčo dalyką ir ribas (žr. 2016 m. vasario 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3-502/2016). Šiuo gi konkrečiu atveju pareiškėjas apskritai nepateikė jokių teisinių argumentų, kodėl, jo manymu, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-201 1.6 punktas yra prieštaraujantis įstatymams ir / ar Konstitucijai.

Pareiškėjas, „peršokdamas“ Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-201 1.6 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kvestionavimą, pateikė argumentus dėl Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkto, Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai, tačiau įstatymų normų kvestionavimas, nepateikus teisiškai argumentuotos abejonės dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-201 1.6 punkto atitikties įstatymų normoms, stokoja sąsajų su šia byla.

Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo kreipimasis į Konstitucinį Teismą su paminėtų įstatymų normų kvestionavimu būtų Konstitucinio Teismo įvertintas kaip stokojantis locus standi (lot. pareiškėjo sąsaja su ginčijamu teisės aktu) šioje byloje.

28. Be argumentų, pateiktų šios nutarties 27 punkte, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai, be kita ko, konstatuoja, kad Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte (aktuali 15 str. 2 d. 29 p. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas jai nekelia pagrįstų teisinių abejonių jo konstitucingumu. Tai, kad savivaldybės taryba turi galimybę sukonkretinti / diferencijuoti žemės mokesčio tarifą, kurio ribos nustatytos įstatyme (Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 1 d.), atsižvelgdama į žemės, kaip labai įvairialypio apmokestinamo objekto, požymius ar su ja susijusius kitus kriterijus, kuriuos nustatė pats įstatymų leidėjas įstatyme (Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 3 d.), yra iš esmės patvirtinęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutarime.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis nebuvo įspėtas apie ketinimą įtraukti Žemės sklypus į Sąrašą ir nebuvo informuotas apie nustatytą terminą konstatuotiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti.

30. Atsakant į pareiškėjo abejones, išdėstytas šios nutarties 29 punkte, šiame kontekste paminėtina, kad Aprašo 3 punkte nustatyta, jog „Kai Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į nenaudojamos žemės sąrašą (toliau – Sąrašas), informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo ar jo dalies savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija.“ Aprašo 6 punkte nustatyta, kad „Kauno miesto seniūnai (toliau – seniūnai) seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą.“ Pabrėžtina, kad šioje byloje Seniūnija iš pradžių faktiškai patikrino Žemės sklypus (žr. 2022 m. birželio 3 d.

Nenaudojamos žemės patikrinimo aktus, fotonuotraukas bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus), o vėliau, vadovaudamasi, be kita ko, Aprašo 3, 6 punktais, pareiškėją apie ketinimą jam nuosavybės teise priklausančius Žemės sklypus įtraukti į Sąrašą informavo 2022 m. birželio 10 d. raštu Nr. 01-2-400 „Dėl ketinimo įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą“ (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pareiškėjui įteiktas 2022 m. liepos 2 d. (žr. pašto siuntų sekimą), bei informaciją apie Sąrašo patvirtinimą ir patį Sąrašą 2022 m. birželio 22 d. paskelbė savo interneto svetainėje, kaip to reikalauja teisės aktų nuostatos, todėl procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo.

Paminėtina, kad Seniūnijos 2022 m. birželio 10 d. rašte Nr. 01-2-400 „Dėl ketinimo įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą“ pareiškėjo prašoma imtis priemonių Žemės sklypų būklei pagerinti ir sistemingai palaikyti tvarką ir švarą sklypuose, kad prašoma apie reikalavimų įvykdymą informuoti Seniūniją, taip pat nustatyta, kad ne vėliau kaip iki liepos 31 d. bus atliekamos pakartotinės Žemės sklypų apžiūros, po kurių bus priimamas galutinis sprendimas dėl Žemės sklypų ne-/įtraukimo į sąrašą. Nors Seniūnijos 2022 m. birželio 10 d. rašte Nr. 01-2-400 „Dėl ketinimo įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą“ buvo netinkamai nurodyta, kad apie reikalavimų įvykdymą pareiškėjas turi informuoti Seniūniją per 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo (o ne gavimo), tačiau paminėtina, kad pareiškėjui raštas buvo įteiktas jau 2022 m. liepos 2 d., o pakartotinės Žemės sklypų apžiūros buvo atliktos tik 2022 m. rugpjūtį (žr. 2022 m. rugpjūčio 17 d.

Nenaudojamos žemės patikrinimo aktus, fotonuotraukas bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus), todėl Aprašo 6 punkte nustatytas protingas terminas – ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų – nebuvo pažeistas.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad, esą, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose (pateikiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-34-575/2023 ir 2024 m. vasario 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-614-624/2024). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nes tose bylose pareiškėjai arba apskritai negavo atsakovo siųsto registruoto laiško, arba gavo ne tokį, koks turėjo būti siunčiamas, registruotą laišką. Gi šiuo atveju, pareiškėjui buvo įteiktas tinkamo turinio registruotas laiškas (žr. šios nutarties 30 punktą).

32. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė pareiškėjo pateiktų įrodymų ir nevertino skunde nurodytų esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad pareiškėjas Žemės sklypus 2022 metais naudojo pagal paskirtį, todėl įtraukimas į Sąrašą už 2022 metus yra visiškai nepagrįstas.

33. Atsakydama į pastaruosius pareiškėjo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-473-968/2025 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos požiūriu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Palyginus Žemės sklypų būklę pirmosios patikros metu (žr. 2022 m. birželio 3 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktus, fotonuotraukas bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus) su Žemės sklypų būkle pakartotinės patikros metu (žr. 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktus, fotonuotraukas bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus), darytina išvada, kad pareiškėjas į Seniūnijos 2022 m. birželio 10 d. rašte Nr. 01-2-400 „Dėl ketinimo įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą“ nurodomus įpareigojimus nereagavo.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyti Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimai bei Žemės sklypų nepriežiūros faktas (Žemės sklypai nešienauti, apaugę aukšta žole, krūmais), todėl pareiškėjui priklausantys Žemės sklypai atitinka Apraše numatyto neprižiūrimo žemės sklypo sąvoką ir į Sąrašą yra įtraukti pagrįstai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie vykdomas administracines ir projektavimo procedūras gyvenamosios paskirties pastatų statybai nešalina pareiškėjo atsakomybės fakto bei neeliminuoja pareiškėjo pareigos vykdyti teisės aktų nuostatas, susijusias su jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų priežiūra.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

35. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimų, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vytėnų projektai“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis