c87685c3-e443-4bbd-b6f8-c385f0d9ed6d · Vilniaus apygardos teismas

Nuorašas                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-71/2017 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65768-2015-3                                                        Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                 1.1.7.1.; 1.2.25.4.1.; 2.1.15;2.4.6.1; 2.4.7.;

                               VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. sausio 12 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio, sekretoriaujant Linai Butkuvienei,                                                        dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,nuteistajam N. K.,gynėjui adv.

R. J.,nukentėjusiosios atstovui advokatui V. L.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios V. Č. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 24 MGL (903,84 eurų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta 16 MGL 602,56 eurų bauda. IÅ¡ draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ priteista 24,79 eurų turtinei žalai atlyginti ir po 74,56 eurų (viso 894,72 eurų) negautų pajamų kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2016-06-30 iki 2017-06-29 nukentėjusiosios V.

Č. naudai.IÅ¡ N. K. priteista 500 eurų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiosios V. Č. naudai.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : N. K. nuteistas už tai, kad 2015-11-30 apie 06.09 val. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, automobilio greičio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 p. reikalavimus, nesulėtino, nepraleido pėsčiųjų perėja einančios V.

Č. ir jÄ partrenkė, kuriai Å¡io eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji V. Č. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendį pakeisti:

1) uždrausti N. K. 2 metus naudotis specialiomis teisėmis, t.y. atimti teisę vairuoti transporto priemones;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo N. K. jos naudai 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, 600 eurų (300 eurų už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme ir 300 eurų už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme) advokato iÅ¡laidoms padengti;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo jos naudai 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti.Apeliantė skunde nurodo nesutinkanti su nuteistajam paskirta bausme, kadangi, pastarosios nuomone, bausmės paskyrimo tikslai nebus pasiekti neatėmus iÅ¡ N. K. teisės vairuoti transporto priemones. Pasak apeliantės, teismas privalėjo svarstyti šį klausimÄ , tačiau jis svarstomas nebuvo ir nuosprendyje apie tai nepasisakyta. Nukentėjusioji nurodo, kad eismo įvykis įvyko gerai žinomam nuteistajam kelyje prie jo namų.

Tai, kad automobilis po pėsčiosios partrenkimo sustojo 2,6 merų atstumu nuo deÅ¡iniojo kelio kraÅ¡to, apeliantės teigimu, paneigia nuteistojo versijÄ , kad pastaroji netikėtai įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, kadangi pagal nurodytas aplinkybes, apeliantė buvo nuėjusi jau daugiau nei pusė kelio iki saugumo salelės. Taip pat apeliantės teigimu, nors N. K. ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, tačiau anksčiau buvo baustas už KET pažeidimus ir jam 2 metams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kas rodo, kad pastarasis tinkamų iÅ¡vadų nepadarė.

Nesutinka apeliantė ir su teismo sprendimu civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos iÅ¡sprendimo dalyje, mano, kad buvo padarytas BPK normų pažeidimas, kadangi teismas neanalizavo nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, t.y., kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji tapo invalide, neteko 45 proc. darbingumo, prarado darbÄ , yra suvaržyta visam likusiam gyvenimui ir sveikata laikui bėgant tik blogės, kilo labai daug problemų buityje, kadangi net paprasčiausius namų ruoÅ¡os darbus teko atlikinėti jaučiant didelį skausmÄ , o su ramentais dėl kojos operacijos teko vaikščioti ilgiau nei 4 mėnesius.

Taip pat nurodo po eismo įvykio patyrusi labai rimtÄ psichologinę traumÄ , nors prieÅ¡ tai buvusi kupina jėgų, dirbanti, iÅ¡laikanti save, aktyvi. Nurodo, kad kasdienis prausimasis keldavo itin nemalonius jausmus, kadangi kiekvienas prisilietimas prie kÅ«no sukeldavo ne tik fizinį skausmÄ , bet ir psichologinį – nepasitikėjimÄ savimi, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , suvokimÄ , jog yra priklausoma nuo kitų žmonių. Nurodo tapusi uždara, vengianti bendravimo ir kontakto, itin daug laiko praleisdavo namie, galvodama apie eismo įvyki ir apie niÅ«rias sveikatos bei finansines perspektyvas.

Po eismo įvykio pasikeitė ir tapo labai abejinga, uždara, beveik asocialia, prarado norÄ mėgautis gyvenimu, judėti, ieÅ¡koti naujų potyrių ir iÅ¡Å¡Å«kių, taip pat labai pergyvena dėl prarasto darbo, kadangi kitos profesijos neturi, o perspektyvų, kad pasveiks ir atsistatys, nėra. PadarytÄ neturtinę žalÄ nurodo vertinanti 10 000 eurų suma. Be to, apeliantei susidaro įspÅ«dis, kad teismas ne iki galo susipažino su civiliniu ieÅ¡kiniu, prie jo pridėtais dokumentais bei neįsigilino į civilinio ieÅ¡kinio motyvus.Dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo apeliantė nurodo taip pat nesutinkanti su teismo sprendimu priteisti tik 500 eurų sumÄ , kadangi advokatas pastarÄ jÄ konsultavo ne mažiau 6 kartų, kol nukentėjusioji negalėjo vaikščioti, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nuolat bendravo su nuteistojo draudimo bendrove, teikė draudimo bendrovei gaunamus medicininius dokumentus, teikė praÅ¡ymus reikalingų medicininių dokumentų pateikimo medicinos įstaigoms, taip pat ruošė ir suinteresuotiems asmenims pateikė civilinį ieÅ¡kinį.

Taip pat nurodo, kad prie civilinio ieÅ¡kinio buvo pridėti dokumentai, patvirtinantys advokatui V. L. 800 eurų sumos sumokėjimo faktÄ .Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios V. Č. atstovas skundÄ palaikė, prašė tenkinti. Nuteistasis N. K. ir jo gynėjas prašė palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį. Prokuroras prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, neturtinę žalÄ , priteistÄ pastarajai, padidinant iki 5000 eurų.Apeliacinis skundas netenkinamas.Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuriuo buvo nuteistas N. K. , yra pagrįstas ir teisėtas, teismo iÅ¡vados yra pagrįstos faktiniais duomenimis bei tinkamai teisiÅ¡kai įvertintos.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio aiÅ¡ku, kad apeliantė veikos apimties, kvalifikacijos ir kaltės neskundžia, tačiau nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalimi dėl priteistos neturtinės žalos, iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti bei nepaskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam. Apeliantės teigimu, jai priteisiant neturtinę žalÄ , buvo padarytas BPK normų pažeidimas, kadangi, jos nuomone, teismas neanalizavo pastarosios nurodytų aplinkybių dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

Dėl nuteistajam nepaskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, apeliantė mano, kad ji nepaskirta nepagrįstai, kadangi nebus pasiekti bausmės tikslai.  Kolegijos nuomone, nukentėjusiosios skundo argumentai nėra pagrįsti. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, taip pat neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, tačiau teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, tačiau bÅ«tinai atsižvelgia ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (CK 1.5 str.).Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai V. Č. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 23).

Dėl avarijos metu patirtos traumos pastarajai buvo taikytas stacionarinis, reabilitacinis, ambulatorinis gydymas (b.l. 81-82, 83, 84) : stacionare nukentėjusioji buvo gydyta nuo 2015-11-30 iki 2015-12-10, šio gydymo metu jai buvo atlikta operacija , 2016-02-26 - 2016-03-16 laikotarpiu jai buvo taikytas reabilitacinis gydymas , nuo 2016-06-30 iki 2017-06-29 jai nustatytas netekto darbingumo lygis (b.l. 86). Byloje esanti darbingumo lygio pažyma (b.l.

86) patvirtina, kad nukentėjusiajai V. Č. nuo 2016-06-30 iki 2017-06-29 nustatytas darbingumo lygis – 55 procentai, ji neteko 45 procentų darbingumo. Kolegija, įvertinusi  aukščiau paminėtus duomenis, pripažįsta , kad nukentėjusioji V. Č. patyrė fizinį skausmÄ , emocinę įtampÄ , patyrė dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, nutrÅ«ko įprastas gyvenimo ritmas, po eismo įvykio metu patirtos traumos nukentėjusioji ilgÄ laikÄ galėjo vaikščioti tik su ramentais, Å¡iuo metu jai  terminuotai nustatytas netekto darbingumo lygis. Vienok, kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantė, apylinkės teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į visas bÅ«tinas aplinkybes, įvertino pateiktus medicinos ir kitus dokumentus apie laikino neįgalumo ir nedarbingumo trukmę.

Apeliacinį skundÄ nagrinėjančiam teismui nėra pagrindo nesutikti su tokiu teismo parinktu dydžiu ir jį padidinti, kadangi nustatyta neturtinės žalos suma atitinka Å¡iuo metu suformuotÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. Pagal LAT formuojamÄ teismų praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , paprastai priteisiama nuo 579 eurų iki 2896 eurų neturtinės žalos atlyginimo (LAT nutartys Nr. 2K-22/2010, 2K-215/2010, 2K-382/2008, 2K-280/2010).

Atsižvelgiant į visumÄ iÅ¡dėstytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiajai V. Č. padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Nukentėjusiajai nustatyta piniginė kompensacija Å¡iuo atveju atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumÄ ir pobÅ«dį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat nuteistojo materialines galimybes.

Nors apeliantė skunde akcentuoja, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji tapo invalide, yra suvaržyta visam likusiam gyvenimui, tačiau iÅ¡analizavus neįgalumo suteikimo priežastis, pažymėtina tai, kad apeliantei neįgalumas suteiktas ne vien dėl avarijos, kuomet buvo partrenkta nuteistojo N. K., pasekmių, bet ir dėl kitų susirgimų. Neįgalumas V. Č. nustatytas dėl: nudegimo, apimančio gerklas ir trachėjÄ kartu su plaučiu; kitų kojos lūžių padarinių; sÄ nario kontraktÅ«ros, blauzdos; juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligų su radikulopatija; kojos iÅ¡nirimo ir patempimo padarinių (b.l. 86).

Taip pat matyti, kad neįgalumas apeliantei nustatytas terminuotai, be to, už tai jai buvo atlyginta vienkartine kompensacija bei skundžiamu nuosprendžiu yra priteista terminuota, neįgalumo ir nedarbingumo laikotarpiu mėnesinė iÅ¡moka. Dėl to kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. Č. klausimÄ , pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimas negali bÅ«ti praturtėjimo Å¡altiniu ir turi bÅ«ti pagrįstas sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Ateityje nukentėjusiajai nustačius neįgalumÄ po 2017-06-29, pastaroji turės teisę kreiptis dėl papildomų iÅ¡mokų.Apeliantė skunde nesutinka, kad nuteistajam N. K. nebuvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, tačiau nereiÅ¡kia, kad teismo sprendimas dėl to yra neteisingas . Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra susijęs su bausmės skyrimu , todėl sprendžiant  tokios priemonės skyrimo ar neskyrimo pagrįstumÄ , taikytinos tos pačios nuostatos, kaip ir skiriant bausmę. Pagal BK 54 str. 2 d. viena iÅ¡ aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė.

Tai reiÅ¡kia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali bÅ«ti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Nusikaltimo, pagal kurį nuteistas N. K., sankcija nenumato baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo kartu su bausme, tačiau BK 68 str. 1 d. suteikia teismui galimybę uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad BK 67 str. 1 d. nustatyta , kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011).

Byloje nustatyta, kad N. K. 2015-11-30 apie 6.09 val. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nesulėtino automobilio greičio, nepraleido pėsčiųjų perėja einančios V. Č. ir jÄ partrenkė. Nukentėjusiajai Å¡io eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistasis N. K. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, dėl nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kÄ teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. Nuteistasis N. K. neteistas, administracine tvarka buvo baustas už KET pažeidimus , iÅ¡ kurių viena nuobauda – uždraudimas naudotis specialia teise buvo paskirta  2004-01-13, jos galiojimas seniai pasibaigęs , kaip pasibaigęs yra ir kitų nuobaudų, paskirtų  už KET  pažeidimus galiojimas. Šios nuobaudos buvo paskirtos vėliau už 7 metų bėgyje padarytus du mažareikÅ¡miai KET pažeidimus .

Dėl Å¡ių motyvų kolegija  nemano , kad minėti KET pažeidimai  bÅ«tų vada nuteistÄ jį N. K. vertinti kaip asmenį, sistemingai pažeidinėjantį Kelių eismo taisykles.  Kolegija, vertindama nuteistojo N. K. asmenybę,  pažymi, kad jis charakterizuojamas teigiamai, dirba. IÅ¡ byloje esančios darbingumo lygio pažymos matyti, kad nuteistajam N. K. nuo 2015-11-14 iki 2017-12-03 nustatytas darbingumo lygis – 35 procentai, neįgalumas susijęs su Å¡irdies susirgimais, 2 tipo diabetu, galÅ«nių arterijų ateroskleroze su protarpiniu Å¡lubumu, inkstų ligomis, kas akivaizdžiai apsunkina pastarojo judėjimÄ .

Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo ir humaniškumo principais, teisėjų kolegija mano, kad bausmės paskirtis, priešingai nei nurodo apeliantė skunde, bus įgyvendinta nuteistajam paskyrus bausmę sankcijos ribose ir neuždraudus naudotis specialia teise. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad ir prokuroras savo baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme metu prašė neskirti nuteistajam minėtos baudžiamojo poveikio priemonės. Vien tai, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę N. K. nesvarstė baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimo, nėra vada keisti skundžiamo nuosprendžio.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji V.

Č. taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡laidas už advokato atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme bei 300 eurų padidinti iÅ¡laidas už advokato atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme. JI nurodo teismui pateikusi dokumentus, kurie patvirtina, kad ji advokatui už pagalbÄ pirmosios instancijos teisme sumokėjo 800 eurų, tačiau teismas priteisė tik 500 eurų.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusioji V. Č. pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 800 eurų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti, pateikė tÄ sumÄ pagrindžiančius pinigų priėmimo kvitus (b.l. 91, 92).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu minėtas iÅ¡laidas sumažino iki 500 eurų. Baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo motyvuoti tokį sprendimÄ , tai yra teismo teisė.Kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos teisminio proceso eigÄ , teismų praktikÄ , sprendžia, kad apylinkės teismo priteista suma iÅ¡ nuteistojo N. K. advokato iÅ¡laidoms apmokėti nukentėjusiosios naudai nustatyta atsižvelgiant į visas bÅ«tinas aplinkybes. Kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad priteistas atstovavimo iÅ¡laidų dydis yra nepagrįstai mažas, kadangi įvertinus baudžiamosios bylos teisminio proceso eigÄ , matyti, kad jos atstovas advokatas V.

L. ruošė procesinius dokumentus (civilinis ieÅ¡kinys), dalyvavo tik 2 posėdžiuose, kurių vienas (2016-08-30) buvo atidėtas. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes bei atsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį, teisminę praktikÄ , protingumo ir teisingumo principus, apylinkės teismo sprendimas dėl V. Č. priteisto bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio paliekamas nepakeistu.Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų kolegija nenustatė.

Skundu praÅ¡oma priteisti iÅ¡ nuteistojo N. K. nukentėjusiosios V. Č. naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas 300 eurų dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas už apeliacinio skundo rengimÄ bei atstovavimÄ teismo posėdyje. Atkreipiamas dėmesys, kad priimdamas sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso Å¡alis padavė apeliacinį skundÄ ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas. Kadangi nukentėjusiosios apeliacinis skundas yra atmetamas, praÅ¡ymas netenkintinas ir pastarosios turėtos advokato pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., n u t a r i a :nukentėjusiosios V.

Č. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendį.Å i nutartis įsiteisėja po jos paskelbimo.   Kolegijos pirmininkė                                         (paraÅ¡as)                                                Laureta Ulbienė Teisėjai                                                                         (paraÅ¡ai)                               Daiva Kazlauskienė                              Stasys Lemežis                                                                                                                  NuoraÅ¡as tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                                                 Laureta Ulbienė