c874442a-01cb-4f07-a424-9d0bc0bc6edb · Alytaus rajono apylinkės teismas

Privataus kaltinimo byla Nr. PK-23-849/2014 Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00021-2014-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.8.1.2.; 2.1.3.1.; 2.9.7.2 ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. rugpjūčio 27 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, susipažinusi su J. B. privataus kaltinimo skundu, kuriame D. G. ir E. N. kaltinamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, padarymu, ir n u s t a t ė: J. B. Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė privataus kaltinimo skundÄ , kuriame D.

G. ir E. N. kaltinamos nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Skunde J. B. nurodė, kad visuomenės informavimo priemonėje - 2014-06-06 internetiniame portale DELFI, buvo iÅ¡spausdintas straipsnis, kurį, pasak pareiÅ¡kėjo, patalpino D. G., apie (duomenys neskelbtini) gyventojos D. Å¡unį, kuriame buvo paskelbta neribojama, vieÅ¡ai prieinama, tikrovės neatitinkanti, jo garbę ir orumÄ Å¾eminanti informacija. Nurodo, kad straipsnyje perteikti E. N. ir D.

G. žodžiai dėl įvykio su jų Å¡uniuku: kad klebonas jų Å¡uniukÄ vaikėsi su lazda vaikėsi ir iÅ¡ klebono Å¡uniukas grįžo kruvinas, su iÅ¡kritusiu dantuku, taip pat dėl aukojamų bažnyčiai pinigų: kad kunigas už juos perka kailinius savo Å¡eimininkės dukrai, kartu su jomis važinėja į EgiptÄ , yra nieko nepagrįsti, todėl D. G. ir E. N. paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ , jį paniekinančiÄ ir pažeminančiÄ informacijÄ , turėdamos tikslÄ jį vieÅ¡ai apÅ¡meižti, sukelti aplinkinių nepasitikėjimÄ juo, kaip dvasininku.Atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ pagal J.

B. skundÄ .Pažymėtina, kad Å¡ios kategorijos bylos nagrinėjamos LR BPK numatyta privataus kaltinimo bylų proceso tvarka, kuri numato, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundÄ , atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ , jeigu skunde nurodyti faktai apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus iÅ¡aiÅ¡kinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Å io proceso pradėjimas, nesant duomenų apie galimos nusikalstamos veikos požymius, reikÅ¡tų nereikalingÄ lėšų ir proceso dalyvių laiko Å¡vaistymÄ , o tam tikrais atvejais galėtų bÅ«ti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. LR BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ (baudžiamÄ jį nusižengimÄ ), visumÄ .

Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamÄ jÄ atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ių.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad veika baudžiamojoje teisėje – tai socialiai reikÅ¡mingas žmogaus elgesys, poelgis, tačiau toli gražu ne kiekvienas socialiai žalingas žmogaus poelgis pripažįstamas esÄ s nusikalstamas, t.y. tampa nusikaltimu- jis gali bÅ«ti administraciniu, drausminiu ar civiliniu deliktu.

Kad žmogaus poelgis įgytų nusikalstamos veikos statusÄ , jis turi bÅ«ti pavojingas. Taigi, žmogaus poelgio pavojingumas yra vienas iÅ¡ nusikalstamos veikos požymių ir veikos kriminalizavimo prielaidų, t.y. nusikalstama veika- tai pavojinga vieÅ¡pataujančiai vertybių sistemai veika, ir ne Å¡iaip sau pavojinga, o pati pavojingiausia, kuria kėsinamasi į didžiausias vertybes.IÅ¡ gauto pareiÅ¡kimo turinio matyti, kad yra aiÅ¡ki LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamÄ jį procesÄ .

Privatus kaltintojas J. B. praÅ¡o patraukti baudžiamojon atsakomybėn D. G. ir E. N. už Å¡meižimÄ .IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) miestelyje gyvenančios D. kreipimÄ si į DELFI internetiniame DELFI portale 2014-06-06 buvo publikuotas straipsnis apie kilusį D. konfliktÄ su (duomenys neskelbtini) parapijos klebonu J. B. dėl sužaloto Å¡uniuko, apie klebono įvairius incidentus ir kai kurių parapijiečių nepasitenkinimÄ â€žnekunigiÅ¡ku klebono gyvenimu“.

Straipsnyje rašoma, kad D. nurodomus faktus patvirtino ir telefonais DELFI kalbinti gyventojai, kurie nenorėjo būti viešinami. Pažymėtina, kad straipsnį rašiusi žurnalistė išklausė ir leido pasisakyti abiems konflikto pusėms: straipsnyje viešai išdėstyta ne tik D. pozicija, bet ir kunigo – paties pareiškėjo J. B. paaiškinimai. Pats pareiškėjas J. B. nei savo skunde, nei straipsnyje neneigia, kad jis yra apsipykęs su kaimynais dėl jų šuns.Tokie konfliktai tarp kaimynų, kai jų išsprendimui pasitelkiamos viešojo informavimo priemonės- spauda, televizija, yra neretas reiškinys mūsų visuomenėje.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad tokie žmonių poelgiai turi bÅ«ti pripažinti nusikalstamais ir kad baudžiamoji teisė yra tinkamiausia priemonė spręsti tokius kilusius ginčus, nes baudžiamoji atsakomybė yra tik kraÅ¡tutinė priemonė konfliktinėms situacijoms spręsti.Visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik tada, kai visi kiti bÅ«dai yra nepakankami teisingumui atstatyti.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog privataus kaltintojo kaltinamų asmenų kreipimasis į DELFI žurnalistę, kuri savo straipsnyje pateikė kaltinamų asmenų pasakojimus, kurie, anot privataus kaltintojo, jį apÅ¡meižė, nėra tokia pavojinga, kad įgytų nusikalstamos veikos statusÄ , ir negali sukelti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. dispozicijose numatytų pavojingų pasekmių, todėl negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės .Atkreiptinas dėmesys, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismai, nagrinėdami tokio pobÅ«džio bylas, vadovaujasi ta nuomone, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai nemažai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jos teisės yra pažeistos, gali efektyviai apginti savo interesus ir nebÅ«tinai kaskart pasinaudodamas baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso teisės normomis, kurios tėra tik viena iÅ¡ teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebÅ«tinai jos yra veiksmingiausios ir vienintelės siekiant apginti pažeistas teises.

Teisės teorijoje minėtosios normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t.y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi bÅ«ti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami. Todėl ir Å¡iuo atveju privates kaltintojas jo manymu pažeistas teises – savo garbę ir orumÄ , gali efektyviai apginti pasinaudodami, pavyzdžiui, civilinės teisės numatomomis galimybėmis (Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-592-417/2011).

Tokiu bÅ«du, teismui nenustačius nusikalstamos veikos požymių, privataus kaltinimo bylos procesas negali bÅ«ti pradėtas (LR BPK 3 str. 1d. 1p.), todėl atsisakytina pradėti privataus kaltinimo procesÄ (LR BPK 4121 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 4121 straipsniu, teismas n u t a r i a: atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ dėl J. B. skundo, kuriame D. G. ir E. N. kaltinamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, padarymu.Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo privačiam kaltintojui dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Alytaus rajono miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                               Diana Atajeva