2025-12-10 Nr. AB-22315-3-61-3-01411-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-949-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01411-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.3; 13.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novo projektai“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, atsakovas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. S-2024/45 (7-2024/12) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Muitinės departamentas prašymą teismui grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Novo Projektai“ (toliau – ir pareiškėjas) iš Jungtinės Karalystės importavo prekes – rūšiuotus dėvėtus drabužius – ir deklaravo jas elektroninėse importo deklaracijose (toliau – ir EID) Nr. 22LTVC0100IM33FA8 (2022 m. vasario 17 d.), Nr. 21LTVC0100IM1BE830 (2021 m. gruodžio 16 d.) Europos Sąjungos integruotojo muitų tarifo (TARIC) kodu 6309 00 00 00. Muitinio įforminimo metu pareiškėjas pateikė eksportuotojo sąskaitose surašytus pareiškimus apie prekių kilmę Nr. 24659 ir Nr. 24521, patvirtinančius importuotų prekių Jungtinės Karalystės preferencinę kilmę. Muitas apskaičiuotas pritaikius lengvatinį muito tarifą 0 proc.

2.2. Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir Vilniaus TM) 2022 m. lapkričio 22 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2VM192078S (toliau – ir Vilniaus TM sprendimas) nustatė, kad deklaruotoms prekėms lengvatinis muito tarifas netaikytinas, kadangi Jungtinėje Karalystėje atliktas perdirbimas apsiribojo operacijomis, kurios nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso, o drabužių dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, bet ne gamybinis procesas, kurio metu sukuriamas naujas produktas. Todėl Vilniaus TM nusprendė pareiškėjo įformintose EID deklaruotoms prekėms taikyti 5,3 proc. trečiųjų šalių muitą ir perskaičiuoti importo mokesčius. Vilniaus TM įregistravo pareiškėjui mokestinę prievolę 11 507 Eur muito, skyrė 1 392 Eur baudą ir apskaičiavo 195 Eur muitų delspinigius.

2.3. Pareiškėjas pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2024 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1AE-23 (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas) patvirtino Vilniaus TM sprendimą. Nesutikdamas su Muitinės departamento sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri panaikino Muitinės departamento ir Vilniaus TM sprendimus.

2.4. Komisija ir Muitinės departamentas skirtingai interpretavo 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos bei Europos Atominės Energijos Bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (toliau – ir Susitarimas) nuostatas.

2.5. Dėl dėvėjimo sąvokos prilyginimo gamybos sąvokai ir lengvatinio muitų tarifo režimo taikymo nesutiktina su Komisijos išvada, kad ginčui aktualaus Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje pateiktame baigtiniame operacijų sąraše, nesant nurodyto termino „dėvėjimas“, šią sąvoką apimantis veiksmas negali būti laikomas nepakankama gamyba ir tuo pagrindu turėtų įgyti Jungtinės Karalystės prekių kilmės statusą.

2.6. Reikalavimai, kada produktas yra laikomas turinčiu Šalies kilmės statusą, nustatyti Susitarimo 39 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju taikytinos 39 straipsnio 1 dalies c punkto sąlygos, kurias įvykdžius produktas laikomas Šalies [t. y. Susitarimo Šalies] kilmės statusą turinčiu produktu. Susitarimo 3 priede produktui, klasifikuojamam Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, nustatyta kilmės taisyklė CTH – gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas; tai reiškia, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitai pozicijai (Suderintos sistemos 4 skaitmenų lygmuo) negu produktas (t. y. turi pasikeisti pozicija) (Susitarimo 2 priedo 2 pastabos 6 d.). Gamyba Susitarimo taikymo kontekste yra apibrėžiama kaip visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą (Susitarimo 38 str. h p.). Susitarimo 43 straipsnyje numatytos išimtys, kada produktas nelaikomas Šalies kilmės produktu, nors ir yra įvykdyti Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimai. Nagrinėjamu atveju prekių kilmės nustatymo tikslais svarbu yra tai, kad šalyje turi vykti gamyba (ne produkto naudojimas pagal paskirtį), kuri neapsiriboja operacijomis, apibrėžtomis Susitarimo 43 straipsnyje. Pagamintas produktas, klasifikuojamas Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, turi atitikti Susitarimo 3 priede tam produktui taikomą minėtą kilmės taisyklę, t. y. produktas turi būti pagamintas iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas, bei turi atitikti kitus Susitarimo 2 skyriaus reikalavimus, kaip tai numatyta Susitarimo 39 straipsnio 1 dalyje.

2.7. Atkreiptinas dėmesys, kad Susitarimo 43 straipsnis „Nepakankama gamyba“ aprašo gamybos operacijas, o šiuo atveju dėvėjimas nėra gamybos operacija, todėl ir šiame baigtiniame operacijų sąraše būti negali. Remiantis Lietuvių kalbos žodyne, Lietuvos Respublikos Terminų banke pateikiamomis apibrėžtimis, gamyba yra gaminimas, tai, kas pagaminama, gaminimo procesas. Taigi, dėvėjimas negali būti tapatinamas su gamyba. Drabužio dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, kuris nekeičia produkto tiesioginių savybių, tačiau sumažina jo vertę. Laikantis Komisijos nuomonės ir prekės naudojimą prilyginant prekės gamybai, atsižvelgiant į Susitarimo nuostatas, turi būti įrodyta, kad toks naujos prekės, kuri neturi Jungtinės Karalystės kilmės, naudojimas vyko Jungtinėje Karalystėje, tačiau Komisija apsiribojo tik Suderintos sistemos pozicijos pasikeitimu po prekės dėvėjimo.

2.8. Pažymėtina, kad tokios pačios nuomonės laikosi ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, o muitų teisėje prekės naudojimas pagal paskirtį nėra laikomas prekių gamyba. (žr. Aukščiausiojo federalinio finansų teismo [BFH] 7-to senato 2009 m. birželio 23 d. nutartį VII R 33/08).

2.9. Susitarimo tikslas yra sąžininga prekyba susitarančių šalių kilmės prekėmis. Šiuo atveju, nepaisant nustatyto teisinio reguliavimo, neįmanoma nustatyti ginčo prekių kilmės, nes ginčo prekės galėjo būti dėvėtos bet kurioje trečiojoje šalyje (kur prekės buvo dėvimos nagrinėjamu atveju, bylos medžiagoje duomenų nėra). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžties nuostatų, pagal kurias produktas įgautų kilmės statusą, nes gamyba apsiriboja operacijomis, kurios produktui kilmės statuso nesuteikia (Susitarimo 43 str. 1 d. j) p.) bei nėra įvykdyta Susitarimo 3 priedo Suderintos sistemos 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė.

2.10. Dėl Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos, kurią skirtingai aiškino Muitinės departamentas ir Komisija, pažymėtina, kad Komisija visiškai neatsižvelgė į Susitarimo nuostatas, reglamentuojančias administracinį bendradarbiavimą tarp importuojančios šalies ir eksportuojančios šalies muitinių, bei nuostatas, kokia informacija privalo būti pateikta importuojančios šalies muitinei tam, kad būtų pripažinta lengvatinė prekių kilmė.

2.11. Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje nurodyta, kad kai eksportuojančios Šalies muitinė patvirtina produktu lengvatinės kilmės statusą ir tokią išvadą pagrindžia, importuojančios Šalies muitinė negali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą. Tai reiškia, kad Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje įtvirtintos dvi sąlygos (patvirtinti ir pagrįsti) lengvatiniam muitų tarifui gauti, tačiau nagrinėjamu atveju Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba 2022 m. gegužės 24 d. rašte Nr. E/NATH/2 PFA (1) (toliau – ir 2022 m. gegužės 24 d. raštas) ir 2022 m. gegužės 24 d. rašte Nr. E/NATH/3 PFA (1) tik patvirtino savo nuomonę, kad ginčo prekės atitinka lengvatinį muitų tarifą, tačiau pagrindžiančių šį teiginį dokumentų nepateikė, todėl Muitinės departamentas 2022 m. kovo 24 d. raštu Nr. (15.7/23)3B-1886 pateikė pakartotinį kreipimąsi į Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą, pažymėdamas, kad pateiktas atsakymas yra tik dalinis ir jame nėra informacijos apie tai, kaip buvo atliktas produkto patikrinimas pagal Susitarimo 62 straipsnio e punktą.

2.12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija ginčo atveju neteisingai interpretavo Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje esantį baigtinį gamybos operacijų sąrašą, įvertinusi kaip vienintelę sąlygą taikyti lengvatinį muito tarifą, neatsižvelgiant į Susitarimo 3 priede produktui, klasifikuojamam Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, nustatytą kilmės taisyklę CTH. Taip pat Komisija neteisingai aiškino Susitarimo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą, kad eksportuojančios šalies muitinė turi pateikti importuojančios šalies muitinei šio straipsnio a–f punktuose nurodytą informaciją ir tam, kad būtų galima taikyti lengvatinį muitų tarifą importuojamoms prekėms, eksportuojančios šalies muitinė atsakydama turi įvykdyti dvi Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje nurodytas sąlygas (patvirtinti ir pagrįsti).

3. Pareiškėjas UAB „Novo projektai“ atsiliepime į atsakovo prašymą prašė jį atmesti.

4. Pareiškėjas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Ginčas kilo dėl skirtingo Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos bei Europos Sąjungos valstybės narės muitinės – Vilniaus TM ir Muitinės departamento – Susitarimo 2 skyriaus „Prekių kilmės taisyklės“ nuostatų aiškinimo ir taikymo. Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba Susitarimo nuostatas dėl prekių kilmės aiškina taip, kad dėvėtiems drabužiams turi būti taikomas lengvatinis muitų tarifų režimas. Tokia išvada grindžiama tuo, kad visi nauji drabužiai yra klasifikuojami Kombinuotos nomenklatūros 61 arba 62 skirsnyje, tačiau dėvėti drabužiai ir avalynė yra klasifikuojami 6309 pozicijoje, o tai reiškia, kad yra pakeista tarifinė pozicija, ir tai atitinka CTH kilmės taisyklę, kuri ir reikalauja pozicijos pasikeitimo.

4.2. Dėvėjimas iš esmės yra vienintelė operacija, dėl kurios pakeičiama tarifinė pozicija iš Kombinuotos nomenklatūros 61 arba 62 skirsnių į 6309 poziciją. Jeigu dėvėjimo nebūtų galima laikyti pakankama operacija, suteikiančia produktui lengvatinį kilmės statusą, kilmės taisyklė CTH dėvėtiems drabužiams apskritai negalėtų būti pritaikoma net teoriškai ir dėl to būtų niekinė.

4.3. Susitarimą pasirašiusių šalių tikslas yra Susitarimo nuostatų praktinis pritaikomumas, todėl CTH kilmės taisyklė turėtų būti pritaikoma ir 6309 pozicijai. Jeigu drabužiai buvo dėvimi ir surinkti šalyje bei teisingai klasifikuojami kaip dėvėti (6309 pozicija), tuomet šioms prekėms turėtų būti suteikiamas šalies kilmės statusas. Tokia Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos pozicija atsispindi Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. rašte byloje Nr. CFSS-2029578, kuriame taip pat buvo konstatuota, kad HM mokesčių ir muitų tarnyba patvirtina, jog drabužių dėvėjimas gali būti laikomas gamyba, nes jis nėra nurodytas Susitarimo 43 straipsnyje, vadinasi, tai nėra nepakankama gamyba; dėvėjimas nėra akivaizdus gamybos procesas, tačiau tai yra pagrindinis dalykas, kuris keičia gaminio savybes iš naujo drabužio į dėvėtą drabužį. Muitinės departamentas nepagrįstai atsisakė šį dokumentą vertinti.

4.4. Akcentuotina, kad Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas operacijų, kurios laikomos nepakankamomis ir nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso, tačiau produkto dėvėjimas nėra įtrauktas į šį sąrašą, o tai reiškia, kad dėvėjimas gali būti laikomas gamyba ir tai visiškai atitinka gamybos apibrėžties nuostatas bei negali būti laikoma kaip nepakankama gamyba. Atsakovo prašyme teismui minimas Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies j) punktas nustato, kad nepakankama gamyba laikomos tokios operacijos kaip sijojimas, atrankinės patikros, rūšiavimas, klasifikavimas, kategorizavimas, derinimas, įskaitant rinkinių sudarymą, tačiau produkto dėvėjimasis į minėtų operacijų sąrašą neįtrauktas, todėl dėvėjimas turi būti laikomas gamyba ir tokia operacija produktui suteikia kilmės statusą, kadangi yra įvykdoma 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė. Jeigu dėvėjimas ir drabužių surinkimas buvo vykdomas Jungtinėje Karalystėje, tuomet produktui kilmės statusas turi būti suteiktas. Tokios pozicijos ir Susitarimo nuostatų aiškinimo laikosi ir Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba.

4.5. Muitinės departamento išvada, jog pareiškėjo importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžties nuostatų, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsta objektyviais duomenimis ir prieštaraujanti Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Muitinės departamentas pažeidė Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos nuostatą, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, kai eksportuojančios šalies muitinė (Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba) patvirtina produktų lengvatinės kilmės statusą ir tokią išvadą pagrindžia, importuojančios šalies muitinė (Vilniaus TM ir Muitinės departamentas) negali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą.

4.6. Šiuo atveju nebuvo pakankamo pagrindo atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą vien dėl to, kad importuojančios šalies muitinė išsiuntė priminimą apie galimybę pradėti konsultacijas dėl ginčo prekių kilmės ir atsakymo iki šiol nėra gavusi. Susitarimo nuostatos numato, kad kiekvienu konkrečiu atveju konsultacijų terminas gali būti pratęstas. Konsultacijos gali būti rengiamos Specialiojo prekybos komiteto muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams (toliau – ir Specialusis komitetas) nustatyta tvarka. Importuojančios šalies muitinė gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, tik jei tam turi pagrįstą pagrindą ir tik suteikusi importuotojui teisę būti išklausytam. Tačiau kai eksportuojančios šalies muitinė patvirtina produktų kilmės statusą ir tokią išvadą pagrindžia, importuojančios šalies muitinė neatsisako taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą produktui vien dėl to, kad buvo pateiktas priminimas apie galimybę pradėti konsultacijas.

4.7. Vadovaujantis Susitarimo 8 straipsnio 1 dalies c) punktu, Specialusis komitetas sprendžia visus klausimus, susijusius su prekių kilmės taisyklių taikymu. Specialiojo komiteto 2022 m. spalio 17 d. pasitarimo protokolu Nr. 2 konstatuota, jog abi šalys (Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė) sutinka, kad yra neišspręsti klausimai dėl esminių dėvėtų ar naudotų drabužių kilmės nustatymo taisyklių. Šalys įsipareigojo tęsti šias diskusijas ir išsiaiškinti situaciją. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė paprašė pratęsti valstybės narės muitinės lengvatų atsisakymo terminą tokiais atvejais, kol bus išspręstas klausimas. Taigi, kol nėra priimtas sprendimas dėl kilmės taisyklių taikymo, tol negali būti atsisakyta taikyti tarifines preferencijas. Muitinės departamento sprendimas netaikyti tarifinių preferencijų dėvėtiems drabužiams iš Jungtinės Karalystės tiesiogiai prieštarauja Specialiojo komiteto, kurį sudaro Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės atstovai, sprendimams.

4.8. Skunde Muitinės departamentui pareiškėjas prašė dar kartą inicijuoti konsultacijas su eksportuojančios šalies (Jungtinės Karalystės) muitine dėl ginčo prekių kilmės arba tokias konsultacijas inicijuoti Specialiojo komiteto nustatyta tvarka, tačiau į šį prašymą Muitinės departamentas nereagavo.

4.9. Mokestinį ginčą nagrinėjusi Komisija tinkamai įvertino Susitarimo nuostatas ir Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos poziciją bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

4.10. Papildomai pažymėtina, kad Susitarime vartojama sąvoka „gamyba” turi specifinę reikšmę, kuri atskleidžiama remiantis ne lingvistiniu jos aiškinimu (tuo labiau – paremto išskirtinai lietuvių kalba), o Susitarimo nuostatomis. Pavyzdžiui, pagal Susitarimo 38 straipsnio h) punktą gamyba laikoma visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą, o pagal Susitarimo 43 straipsnio „Nepakankama gamyba“, 1 dalį, prie gamybos priskiriami ir tokie veiksmai, kurie, remiantis vien lingvistiniu šio termino aiškinimu, iš pirmo žvilgsnio gamyba negalėtų būti laikomi (pvz., produktų laikymas sūryme, dulkių nuvalymas, ryžių lukštenimas; kt.) Taigi, dėvėjimas visiškai pagrįstai gali būti laikomas gamyba Susitarimo taikymo kontekste.

4.11. Atsakovo nurodytas 2009 m. Vokietijos Federacinės Respublikos teismo sprendimas neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi jame buvo analizuotos Europos Bendrijos ir Lenkijos Respublikos asociacijos sutarties, pakeistos 1997 metais, nuostatos (kokios konkrečios – neaišku). Susitarimo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurios šalies teismų atliekamas Susitarimo aiškinimas nėra privalomas kitos šalies teismams.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime prašė tenkinti atsakovo Muitinės departamento prašymą. Vilniaus TM nurodė, kad:

5.1. Pareiškėjas iš Jungtinės Karalystės importavo prekes – dėvėtus drabužius ir Vilniaus TM įformino EID bei atliko deklaruotų duomenų patikrinimą. Nustatyta, kad muitinio įforminimo metu pareiškėjas pateikė eksportuotojo sąskaitose įrašytus pareiškimus apie prekių kilmę Nr. 24659 ir Nr. 24521, patvirtinančius importuotų prekių (dėvėtų drabužių) Jungtinės Karalystės preferencinę kilmę bei prekėms taikė 0 proc. tarifinę preferenciją. Kilus abejonėms dėl minėtose importo deklaracijose deklaruotų prekių preferencinės kilmės, buvo paimtos vienkartinės garantijos D90V005811165, D90V00581225 galimų mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimui. Supaprastinto patikrinimo metu pareiškėjas informavo muitinę, kad importuoti dėvėti drabužiai yra perrūšiuojami ir toliau parduodami mažmeninėje prekyboje. Dėl importuotų prekių preferencinės kilmės patvirtinimo eksportuotojo sąskaitose įrašyti pareiškimai buvo išsiųsti į Muitinės departamentą. Muitinės departamentas pareiškimus Nr. 24659, Nr. 24521 išsiuntė Jungtinės Karalystės įgaliotajai institucijai ir, gavęs atsakymus, informavo Vilniaus TM, kad Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba atsakė, jog prekės atitinka kilmės taisykles, numatytas Susitarime. Papildomai buvo nurodyta, kad dėvėjimas gali būti laikomas gamyba, kadangi nėra nurodytas Susitarimo 43 straipsnyje ir lengvatinis importo muito tarifas šioms prekėms gali būti taikomas.

5.2. Patikrinimas buvo vykdomas, turint pagrįstų abejonių dėl prekių kilmės, nes dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, bet ne gamybinis procesas, darantis įtaką ne daiktų savybėms, o jų vertei. Tai, kas atliekama Jungtinėje Karalystėje, apsiriboja operacijomis, kurios nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso (Susitarimo 43 str. 1 d. j) p.), be to, nebuvo pateikta jokia papildoma informacija, kuri pagrįstų eksportuotų prekių lengvatinę kilmę. Muitinės departamentas 2022 m. liepos 1 d. raštais Nr. (15.7Mr/23)3BE-4052 ir Nr. (15.7Mr/23)3BE-4047 informavo Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą dėl ketinimo šioms prekėms netaikyti lengvatinio importo muito tarifo, nes pateikti atsakymai tik daliniai, neapimantys informacijos, kuriuo būdu buvo atliekamas tyrimas dėl kilmės nustatymo. Nuomonė, kuri pateikta atsakymuose, neįrodė, kad Jungtinėje Karalystėje buvo vykdoma gamyba. Tuo pačiu Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba buvo informuota apie galimybę pradėti konsultacijas pagal Susitarimo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymai pradėti konsultacijas nėra gauti, Muitinės departamentas informavo Vilniaus TM, kad vadovaujantis Susitarimo 63 straipsnio 1 dalies c) punkto ii) papunkčio nuostatomis, būtų priimti sprendimai dėl lengvatinio importo muito netaikymo importuotoms prekėms.

5.3. Vilniaus TM informavo pareiškėją apie galimų nepalankių sprendimų priėmimą. Pareiškėjas išreiškė nuomonę, kad preferencija pritaikyta teisingai, pateikė individualaus ir smulkaus verslo subjektams skirtą Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. raštą byloje Nr. CFSS-2029578 apie atliktą patikrinimą dėl iš Jungtinės Karalystės eksportuotų dėvėtų drabužių prekių kilmės. Vilniaus TM, įvertinusi turimą informaciją, padarė išvadą, kad importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžties (Susitarimo 38 str.) nuostatų, kadangi drabužių dėvėjimas nėra apdorojimas, perdirbimas ar surinkimas. Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK) 56 straipsnio nuostatomis, prekėms, kurių lengvatinė kilmė neįrodyta, taikytina trečiųjų šalių 5,3 proc. importo muito norma.

5.4. Byloje nėra ginčo dėl to, jog importuoti drabužiai yra dėvėti, taip pat ginčo šalys sutinka, kad dėvėtų drabužių TARIC kodas 6309 00 00 00 yra deklaruotas teisingai, tačiau ginčo esmę sudaro Susitarimo nuostatų aiškinimas dėl iš Jungtinės Karalystės importuojamų dėvėtų drabužių kilmės statuso patvirtinimo ir šioms prekėms lengvatinio muitų tarifų režimo taikymo. Ginčo atveju prekių kilmės nustatymo tikslais svarbu yra tai, kad šalyje turi vykti gamyba, kuri neapsiriboja operacijomis, apibrėžtomis Susitarimo 43 straipsnyje.

5.5. Muitinės departamentas pagrįstai nesutinka su Komisijos padaryta išvada dėvėjimo sąvokos aiškinimu, kadangi importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžties nuostatų, pagal kurias produktas įgautų kilmės statusą, nes gamyba apsiriboja operacijomis, kurios produktui kilmės statuso nesuteikia (Susitarimo 43 str. 1 d. j) p. nuostatos) bei nėra įvykdyta Susitarimo 3 priedo suderintos sistemos 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė.

5.6. Manytina, kad Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 24 raštai Nr. E/NATH/2 PFA (1), Nr. E/NATH/3 PFA (1) yra tik Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos nuomonė, kuri nepagrįsta dokumentais, be to, eksportuojančios šalis institucija konsultacijų šiuo klausimu neinicijavo.

II. 6. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu atmetė atsakovo Muitinės departamento prašymą ir pareiškėjui priteisė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nurodė, kad mokestinis ginčas inicijuotas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, kadangi Muitinės departamentas, kaip centrinis mokesčių administratorius, nesutinka su Komisijos išvadomis aiškinant bei taikant Susitarimo 2 skyriaus „Prekių kilmės taisyklės“ nuostatas.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Vilniaus TM 2022 m. lapkričio 22 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2VM192078S pareiškėjui už importo deklaracijose Nr. 22LTVC0100IM033FA8 (2022 m. vasario 17 d.) ir Nr. 21LTVC0100IM1BE830 (2021 m. gruodžio 16 d.) deklaruotas prekes (dėvėtus drabužius) papildomai apskaičiavo ir įregistravo 11 507 Eur muito, 195 Eur muito delspinigių nepriemoką bei skyrė 1 392 Eur baudą. Vilniaus TM sprendimą grindė tuo, kad importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžties (gamyba – visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą, Susitarimo 38 str.) nuostatų, nes drabužių dėvėjimas nėra apdorojimas, perdirbimas ar surinkimas. Vadovaujantis SMK 56 straipsnio nuostatomis prekėms, kurių lengvatinė kilmė neįrodyta, yra taikoma trečiųjų šalių 5,3 proc. importo muito norma.

8.2. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, savo sprendimu patvirtino Vilniaus TM ataskaitą, t. y. sutiko su Vilniaus TM išvadomis dėl Susitarimo 2 skyriaus „Prekių kilmės taisyklės“ nuostatų aiškinimo ir taikymo. Be to, Muitinės departamentas išaiškino, kad importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžties nuostatų, pagal kurias produktas įgautų kilmės statusą, nes drabužių dėvėjimas, kaip gamyba, apsiribojo operacijomis, kurios produktui kilmės statuso nesuteikia (Susitarimo 43 str. 1 d. j) p.), dėl ko nėra įvykdyta Susitarimo 3 priedo Suderintos sistemos 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė.

8.3. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, sprendimu panaikino Muitinės departamento sprendimą. Komisija savo sprendimą iš esmės grindė tuo, kad pagal Susitarimo nuostatas, t. y. pagal 39 straipsnio 1 dalies c punkte išdėstytus reikalavimus, kad būtų pripažintas kitoje šalyje pagamintų produktų, kurių sudėtyje yra kilmės statuso neturinčių medžiagų, tos Šalies kilmės statusas, Susitarimo 3 priede nustatytą kilmės taisyklę, kuri taikoma dėvėtiems drabužiams (CTH), taip pat į atsižvelgiant tai, kad gamyba Susitarimo taikymo kontekste yra apibrėžiama, kaip visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą (Susitarimo 38 str. h) p.), o Susitarimo 43 punkte „dėvėjimas“ nėra išskirtas kaip nepakankama gamybos operacija, Komisija pritarė pareiškėjo skunde dėstomai pozicijai, jog nors drabužių dėvėjimas ir nėra akivaizdus gamybos procesas, tačiau tai yra pagrindinė ir vienintelė operacija, kuri keičia gaminio savybes iš naujo drabužio į dėvėtą drabužį, o tai lemia, kad po šios gamybos operacijos, naujas drabužis klasifikuojamas kitoje Suderintos sistemos pozicijoje. Kaip nurodyta Susitarimo 3 priedo ir 2 priedo 2 pastabos 6 dalyje, viena pagrindinių šios kilmės taisyklės (CTH) taikymo sąlygų yra tai, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga (nagrinėjamu atveju naujas drabužis) turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitai pozicijai, t. y. turi pasikeisti pozicija. Priešingu atveju, nepripažįstant dėvėjimo pakankama operacija, suteikiančia produktui lengvatinį kilmės statusą, kilmės taisyklė CTH dėvėtiems drabužiams apskritai negalėtų būti pritaikoma, nes nėra jokio kito naujo drabužio apdorojimo būdo (operacijos), kuris lemtų naujo drabužio klasifikavimą kitoje pozicijoje. Todėl preziumuojant, kad Susitarime 6309 pozicijoje klasifikuojamų produktų ir jų kilmės statusui nustatyti taikoma taisyklė (CTH) yra numatyta ne atsitiktinai ar suklydus, darytina išvada, kad drabužių dėvėjimas Susitarimo taikymo tikslais vertintinas kaip pakankama gamyba, kuri keičia gaminio savybes iš naujo drabužio į dėvėtą drabužį. Tai lemia klasifikuojamo produkto pozicijos pasikeitimą, kas atitinka 6309 pozicijoje klasifikuojamų produktų kilmės taisyklės aprašymą ir pritaikomumą. Be to, Susitarimo 43 straipsnyje dėvėjimas nėra išskirtas kaip operacija, kuri galėtų būti laikoma nepakankama gamyba.

9. Vertindamas Muitinės departamento prašymo argumentų pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad Prekių kilmės taisyklės yra įtvirtintos Susitarimo 2 skyriuje, iš kurio nuostatų buvo matyti, kad Prekių kilmės taisyklės, visų pirma, yra skirtos sureguliuoti kilmės statusą turinčios prekės nustatymo sąlygas ir tvarką, kurioms (prekėms) gali būti taikomas lengvatinis muitų tarifų režimas.

10. Teismas analizavo Susitarimo 39 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ir nurodė, kad būtina sąlyga, leidžianti prekei suteikti kitos Šalies kilmės statusą yra tai, jog ši prekė turi būti gauta (pagaminta) iš tos šalies gamtinių resursų – žemės, jūros gelmių, gyvūnų ir pan., arba ji turi būti pagaminta toje Šalyje iš medžiagų, pagamintų toje Šalyje arba atsivežtų iš kitur.

11. Teismo vertinimu, reikalavimas, kad prekė turi būti pagaminta toje šalyje, nustatyta ir Susitarimo 3 priede produktui, klasifikuojamam Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, kurioje įtvirtinta kilmės taisyklė CTH. Buvo pažymėta, kad Susitarimo 2 priedo 2 pastabos 6 dalyje ši taisyklė aiškinama, kaip prekės gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas; tai reiškia, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitai pozicijai (Suderintos sistemos 4 skaitmenų lygmuo) negu produktas (t. y. turi pasikeisti pozicija).

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš Jungtinės Karalystės importavo rūšiuotus dėvėtus drabužius, tačiau duomenų apie tai, kur šie drabužiai buvo pagaminti ir iš kur jie atsirado Jungtinės Karalystės teritorijoje, nėra. Tai, teismo įsitikinimu, lėmė, kad ginčo prekė neatitinka Susitarimo 39 straipsnio reikalavimų, nes neįrodyta, jog ši prekė buvo pagaminta kilmės Šalyje – Jungtinėje Karalystėje.

13. Dėl Komisijos išvados, kad ginčo prekė atitinka lengvatinės prekių kilmės statusą dėl to, jog drabužių dėvėjimas, yra prekės gamybos procesas, kuris naują prekę (drabužį) paverčia kita preke – dėvėtu drabužiu (Suderintos sistemos 6309 pozicija), teismas pažymėjo, kad pagal Susitarimo 38 straipsnio h) punktą gamyba aiškinama, kaip visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą.

14. Teismas darė išvadą, kad prekės pagal paskirtį naudojimas (šiuo atveju drabužių dėvėjimas) neatitinka gamybos sąvokos kriterijų, dėl ko minėtą Komisijos išvadą laikė nepagrįsta ir neteisinga. Teismas pastebėjo, kad Komisijos argumentai, kurie susiję ir su Susitarimo 3 priedo Suderintos sistemos 6309 pozicijos taikymu, taip pat yra nepagrįsti bei neteisingi, kadangi Susitarimo 3 priedo Suderintos sistemos 6309 pozicijoje nustatyta būtina sąlyga CTH dėl prekės gamybos kilmės Šalyje, kuri (sąlyga) atitinka ir Susitarimo 39 straipsnio nuostatas, kiek tai susiję su reikalavimais dėl prekės gamybos kilmės Šalyje.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad Susitarime nustatytos Prekės kilmės taisyklės yra skirtos sureglamentuoti klausimus, susijusius su lengvatinės prekių kilmės nustatymu, bei kad jos nereglamentuoja klausimų, susijusių su nelengvatinės prekių kilmės nustatymu, jų apmokestinimu ir pan.

16. Pasisakydamas dėl Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimo, teismas analizavo šiame straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su importuojančios Šalies muitinės atsisakymu taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, ir pažymėjo, kad šiame straipsnyje yra vartojamos dvi skirtingos sąvokos: 1) eksportuojančios Šalies muitinės nuomonė (Susitarimo 63 str. 3 d. 1 p.) ir 2) eksportuojančios Šalies muitinės patvirtinimas apie produktų kilmės statusą (Susitarimo 63 str. 3 d. 3 p.), kurioms yra suteikiama skirtinga teisinė reikšmė.

17. Įvertinęs analizuojamą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad nuomonės pateikimo atveju ji nėra privaloma importuojančios Šalies muitinei, kuri turi teisę atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą apie tai informuodama eksportuojančios Šalies muitinę, tačiau patvirtinimo apie produktų kilmės statusą pateikimo atveju importuojančios Šalies muitinė negali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą produktui, tačiau šiam patvirtinimui taip pat keliama papildoma sąlyga, kad išvada dėl produktų kilmės statuso būtų pagrindžiama. Teismo įsitikinimu, paprastai teisinė išvada laikoma pagrįsta, kai ji yra pagrindžiama atitinkamomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, reglamentuojančiomis atitinkamą teisinį santykį. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Susitarimo 62 straipsnio 4 dalį eksportuojančios Šalies muitinė, gavusi importuojančios Šalies muitinės prašymą pateikti papildomos informacijos apie prekių kilmę, pastarajai gali pateikti tiek nuomonę dėl produkto kilmės statuso, tiek patvirtinamuosius dokumentus.

18. Teismas nustatė, kad Muitinės departamentas 2022 m. vasario 4 d. ir 2022 m. kovo 24 d. kreipėsi į Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą, prašydamas patikrinti ginčo prekių kilmės statusą. Muitinės departamentas 2022 m. gegužės 24 d. gavo atsakymą, kuriuo buvo patvirtintas ginčo prekių kilmės statusas, nurodant, kad ginčo prekės atitinka Susitarimo 3 priedo Suderintos sistemos 6309 pozicijos klasifikavimą.

19. Įvertinęs 2022 m. gegužės 24 d. rašto turinį, teismas sprendė, kad tai yra faktinėmis aplinkybėmis apie dėvėtus drabužius ir Susitarimo nuostatomis (teisės normomis) grįsta išvada apie ginčo prekių kilmės statusą ir jų klasifikavimą. Teismo įsitikinimu, ši išvada pateikta ne kaip nuomonė dėl galimo Susitarimo nuostatų vienokio ar kitokio taikymo, bet kaip galutinis teisinis vertinimas.

20. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 24 d. raštas atitinka eksportuojančios Šalies muitinės duodamo apie produktų kilmę patvirtinimo statusą, numatytą Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje, dėl ko priešingi šiuo klausimu Muitinės departamento argumentai, teigiant, jog tai tik eksportuojančios Šalies muitinės nuomonė, kuri yra nepagrįsta ir pan., yra buvo atmesti, kadangi juos paneigė aktualaus Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 24 d. rašto turinys.

21. Teismas pažymėjo, kad pagal Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos nuostatas aptariamas patvirtinimas importuojančios Šalies muitinei yra privalomas, todėl darė išvadą, kad Komisijos sprendimas aptariamu aspektu yra pagrįstas bei teisingas, kadangi Muitinės departamentas, nepaisydamas Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos reikalavimų, priėmė neteisėtą sprendimą.

22. Kartu teismas pažymėjo, kad Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 2 pastraipoje yra numatyta galimybė importuojančios ir eksportuojančios Šalių muitinėms rengti konsultacijas produktų kilmės statuso klausimais, kreiptis į Specialųjį prekybos komitetą, tačiau bylos duomenimis importuojančios ir eksportuojančios Šalių muitinės nepasinaudojo.

23. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad nors Komisijos sprendimas, kiek tai susiję su Prekių kilmės taisyklių nuostatų taikymu yra nepagrįstas bei neteisingas, tačiau likusi šio sprendimo dalis, kiek tai susiję su Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu, yra pagrįsta. Teismas konstatavo, kad Komisijos sprendimas iš esmės yra teisingas bei paliktinas galioti, kadangi Muitinės departamento sprendimas yra neteisėtas ir bet kuriuo atveju turėjo būti panaikintas.

III. 24. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos sprendimą ir palikti galioti mokesčių administratoriaus sprendimus.

25. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad prekės pagal paskirtį naudojimas (drabužių dėvėjimas) neatitinka gamybos sąvokos kriterijų, tačiau nesutinka dėl Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos aiškinimu ir nurodo šiuos argumentus:

25.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 24 d. raštas atitinka eksportuojančios šalies muitinės duodamo apie produktų kilmę patvirtinimo statusą, numatytą Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje ir šį dokumentą vertino kaip Susitarimo nuostatomis pagrįstą išvadą apie ginčo prekių kilmės statusą. Tai prieštarauja ir Susitarimo nuostatoms, ir paties teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių ginčo prekių Jungtinės Karalystės kilmę, nėra, o prekės dėvėjimas pagal paskirtį nėra prekės gamybos procesas, kuris suteiktų ginčo prekėms Jungtinės Karalystės kilmę.

25.2. Susitarimo 62–64 straipsniai nustato eksportuojančios šalies ir importuojančios šalies muitinių administracinį bendradarbiavimą tikrinant, ar produktas turi kilmės statusą ir ar atitinka kitus nustatytus reikalavimus. Prekių kilmės tikrinimą ir muitinių veiksmus nustato Susitarimo 62 straipsnio 2 dalis, t. y. kai importuojančios šalies muitinė paprašo papildomos informacijos eksportuojančios šalies muitinės, ši privalo pateikti Susitarimo 62 straipsnio 4 dalyje numatytą informaciją (žr. šios dalies a–f punktus).

25.3. Vadovaujantis minėtomis Susitarimo nuostatomis, Muitinės departamentas 2022 m. vasario 4 d. ir kovo 24 d. kreipėsi Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą, o Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba 2022 m. gegužės 24 d. raštu atsakė į pateiktą paklausimą, t. y. pateikė nuomonę dėl produkto kilmės statuso (Susitarimo 62 str. 4 d. b p.). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą ir faktines bylos aplinkybes, neaišku, kuo vadovaujantis teismas minėtą Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos raštą, kuris pateiktas kaip nuomonė pagal Susitarimo 62 straipsnio 4 dalies b punktą, laikė patvirtinimu pagal Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipą.

25.4. Muitinės departamento nuomone, teismas neteisingai aiškina Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos nuostatas, kurios nustato importuojančios šalies muitinės veiksmus pasibaigus konsultacijų laikotarpiui. Pažymėtina, kad Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos nuostatos taikomos tik tuomet, kai pasibaigia konsultacijos tarp eksportuojančios ir importuojančios šalių muitinių. Pagal aptariamą teisinį reguliavimą, jeigu importuojančios šalies muitinė turi pakankamą pagrindą atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pagal Susitarimo 63 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai eksportuojančios šalies muitinė pagal 62 straipsnio 4 dalies b punktą yra pateikusi nuomonę, kuria patvirtino produktų kilmės statusą (Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2024 m. gegužės 24 d. raštas), importuojančios šalies muitinė per du mėnesius nuo tos nuomonės gavimo dienos eksportuojančios šalies muitinei praneša apie savo ketinimą atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą.

25.5. Teismas nevertino, kad Muitinės departamentas 2022 m. liepos 1 d. raštu Nr. (15.7Mr/23)3BE-4052 informavo eksportuojančios šalies muitinę apie ketinimą atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, nurodė atsisakymo priežastis bei galimybę per tris mėnesius inicijuoti Susitarime numatytas konsultacijas. Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba, gavusi Susitarimo 63 straipsnio 3 dalyje numatytą pranešimą, per nustatytą terminą nepateikė prašymo surengti konsultacijas. Taigi, teismas, įvertinęs Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2024 m. gegužės 24 d. rašto turinį, padarė nepagrįstą išvadą, kad jis atitinka eksportuojančios Šalies muitinės duodamo apie produktų kilmę patvirtinimo statusą, numatytą Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje. Teismas sprendime nurodė, kad Susitarimo 63 straipsnyje yra vartojamos dvi skirtingos sąvokos (eksportuojančios Šalies muitinės ir eksportuojančios Šalies muitinės patvirtinimas apie produktų kilmės statusą), tačiau Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 24 d. raštą, pateiktą pagal Susitarimo 62 straipsnio 4 dalies b punktą (žr. kartu su 63 str. 3 d. 1 pastraipa), pagal turinį prilygino jį eksportuojančios Šalies patvirtinimui apie produkto kilmės statusą. Toks teismo vertinimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu, nes bet kokiu atveju eksportuojančios šalies muitinės pateikta nuomonė ar patvirtinimas privalo būti pagrįsta Susitarimo 62 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija.

25.6. Pažymėtina, kad Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 24 d. raštas negali būti laikomas eksportuojančios Šalies patvirtinimu apie produkto kilmės statusą, nes jis nepagrįstas 62 straipsnio 4 dalyje numatyta informacija, t. y. gamybos proceso aprašymas ir paaiškinimas, kurių pakanka produkto kilmės statusui pagrįsti; informacija apie produkto tikrinimo atlikimo būdą ir kai tinkama, patvirtinamieji dokumentai. Teismas taip pat konstatavo, kad duomenų apie tai, kur šie drabužiai buvo pagaminti ir iš kur jie atsirado Jungtinės Karalystės teritorijoje, nėra. Vadovaujantis Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa, importuojančios šalies muitinė negali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą produktui vien dėl to, kad buvo taikoma 62 straipsnio 5 dalis. Tačiau nagrinėjamu atveju duomenų, kad buvo taikoma Susitarimo 62 straipsnio 5 dalis, taip pat nėra.

25.7. Vadovaujantis Susitarimo 63 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunkčiu, nedarant poveikio 3 daliai, importuojančios Šalies muitinė gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, jeigu per 10 mėnesių nuo prašymo pateikti informaciją pagal 62 straipsnio 2 dalį dienos eksportuojančios šalies muitinės pateikta informacija yra netinkama produkto kilmės statusui patvirtinti. Kadangi Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos pateikta informacija yra netinkama produkto kilmės statusui patvirtinti, o Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba, gavusi Muitinės departamento 2022 m. liepos 1 d. raštą dėl ketinimo atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, neteikė prašymo dėl konsultacijų surengimo, todėl Vilniaus TM pagrįstai nusprendė įregistruoti pareiškėjui mokestinę prievolę.

25.8. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija ir teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, šių institucijų priimti sprendimai negali būti laikomi pagrįstais.

26. Pareiškėjas UAB „Novo projektai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš Muitinės departamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėjas iš esmės pakartoja savo argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, ir akcentuoja, kad:

27.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Komisijos sprendimo dalis neteisėta, tačiau pareiškėjas savarankiško apeliacinio skundo neteikia. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Muitinės departamento ir teismo motyvai, jog pareiškėjo importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžties nuostatų, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti objektyviais duomenimis ir prieštaraujantys Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei nuosekliai Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos pozicijai.

27.2. Bylos duomenys patvirtina, kad Muitinės departamentui pareiškėjas, be kita ko, buvo pateikęs Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. raštą byloje Nr. CFSS-2029578, kuriame pateikti išsamūs argumentai dėl dėvėtų drabužių kilmės statuso pagrįstumo, tačiau Muitinės departamentas nepagrįstai atsisakė šį dokumentą vertinti. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad atsakovas, kaip iš esmės konstatuota teismo sprendime, pažeidė ir Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje įtvirtintą nuostatą, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, kai eksportuojančios šalies muitinė patvirtina produktų lengvatinės kilmės statusą ir tokią išvadą pagrindžia, importuojančios šalies muitinė negali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą.

27.3. Nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo pakankamo pagrindo atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą vien dėl to, kad importuojančios šalies muitinė išsiuntė priminimą apie galimybę pradėti konsultacijas dėl ginčo prekių kilmės ir atsakymo iki šiol nėra gavusi. Pagal Susitarimo 8 straipsnio nuostatas veikiantis Specialusis komitetas 2022 m. spalio 17 d. posėdyje nusprendė tęsti diskusijas dėl dėvėtų drabužių kilmės nustatymo taisyklių taikymo. Taigi, kol nėra priimtas sprendimas dėl kilmės taisyklių taikymo, tol negali būti atsisakyta taikyti tarifines preferencijas. Muitinės departamento sprendimas netaikyti tarifinių preferencijų dėvėtiems drabužiams iš Jungtinės Karalystės tiesiogiai prieštarauja Specialiojo komiteto, kurį sudaro Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės atstovai, sprendimams.

27.4. Byloje esantys Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos argumentai dėl importuotų prekių kilmės Muitinės departamento yra neigiami niekuo nepagrįstomis prielaidomis, jog Jungtinėje Karalystėje atliktas perdirbimas apsiribojo operacijomis, kurios nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso, nors eksportuojančios šalies muitinė patvirtino ginčo prekių kilmės statusą.

27.5. Aptariamame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į iš esmės analogiškoje byloje tarp tų pačių šalių priimtą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4533-743/2024.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į Muitinės departamento apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos sprendimą, paliekant galioti mokesčių administratoriaus sprendimus. Vilniaus TM nurodo, kad sutinka su Muitinės departamento pozicija, jog pirmosios instancijos teismas eksportuojančios šalies muitinės nuomonę nepagrįstai vertino kaip Susitarimo nuostatomis pagrįstą išvadą apie ginčo prekių kilmės statusą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas mokestinis ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 22 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2VM192078S (toliau – ir Ataskaita), kuria nuspręsta pareiškėjo iš Jungtinės Karalystės importuotus dėvėtus drabužius, klasifikuojamus TARIC kodu 6309 00 00 00 (toliau – ir ginčo prekės), apmokestinti 5,3 proc. trečiųjų šalių muitu ir perskaičiuoti importo mokesčius.

30. Iš bylos aplinkybių, be kita ko, aprašytų šio Sprendimo 8 punkte, matyti, jog Mokestinių ginčų komisijai (Komisija) panaikinus Ataskaitą ir Muitinės departamento sprendimą, į administracinį teismą su skundu kreipėsi atsakovas (centrinis mokesčių administratorius), nesutikdamas su Komisijos sprendime pateiktu 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos bei Europos Atominės Energijos Bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (Susitarimas) 39 straipsnio, 43 straipsnio 1 dalies bei 63 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos nuostatų taikymu nagrinėjamu atveju.

31. Atsakovo pateiktu apeliaciniu skundu ginčijamu 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė Muitinės departamento pozicijai, kad ginčo prekės negali būti pripažintos turinčiomis Jungtinės Karalystės kilmės statusą, be kita ko, pagal Susitarimo 39 straipsnį, tačiau paliko skundžiamą (Komisijos) sprendimą galioti, konstatavęs, jog pagal Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą nacionalinės muitinės įstaigos negalėjo nesivadovauti Jungtinės Karalystės muitinės pateiktu ginčo prekių kilmės patvirtinimu.

32. Taigi, be kita ko, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas iš esmės yra susijęs su Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu ginčo atveju.

33. Vadovaujantis Susitarimo 62 straipsnio 2 dalimi, jeigu prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą buvo pateiktas remiantis pareiškimu apie prekių kilmę (kaip yra nagrinėjamu atveju), tikrinimą atliekanti importuojančios Šalies muitinė, pirma atitinkamai paprašiusi pateikti informaciją pagal Susitarimo 61 straipsnio 1 dalį ir remdamasi importuotojo atsakymu, per dvejų metų laikotarpį nuo produktų importo arba nuo prašymo pateikimo pagal 55 straipsnio 2 dalies a punktą momento gali prašyti, kad papildomos informacijos pateiktų ir eksportuojančios Šalies muitinė, jeigu tikrinimą atliekančios importuojančios Šalies muitinė mano, kad ta informacija yra reikalinga, be kita ko, produkto kilmės statusui patikrinti.

34. Kaip nustatyta Susitarimo 62 straipsnio 4 dalies b punkte, eksportuojančios Šalies muitinė, gavusi minėtą prašymą, importuojančios Šalies muitinei, be kita ko, pateikia nuomonę dėl produkto kilmės statuso.

35. Byloje nėra ginčo, kad Jungtinės Karalystės muitinė, atsakydama į atsakovo prašymą, per minėtą terminą pateikė patvirtinimą dėl ginčo prekių šios Šalies kilmės.

36. Vadovaujantis Susitarimo 63 straipsnio 1 dalies c punktu, „nedarant poveikio 3 daliai, importuojančios Šalies muitinė gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, jeigu<...> per 10 mėnesių nuo prašymo pateikti informaciją pagal 62 straipsnio 2 dalį dienos: i) eksportuojančios Šalies muitinė nepateikia atsakymo, arba ii) eksportuojančios Šalies muitinės pateikta informacija yra netinkama produkto kilmės statusui patvirtinti.“

37. Šioje nuostatoje minimos Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa įtvirtina, kad, „jeigu importuojančios Šalies muitinė turi pakankamą pagrindą atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pagal šio straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai eksportuojančios Šalies muitinė pagal 62 straipsnio 4 dalies b punktą yra pateikusi nuomonę, kuria patvirtino produktų kilmės statusą, importuojančios Šalies muitinė per du mėnesius nuo tos nuomonės gavimo dienos eksportuojančios Šalies muitinei praneša apie savo ketinimą atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą.“

38. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Muitinės departamentas 2022 m. liepos 1 d. raštu Nr. (15.7Mr/23)3BE-4052 informavo Jungtinės Karalystės muitinę apie savo ketinimą atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, tačiau eksportuojančios Šalies muitinė nepasinaudojo Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta galimybe per du mėnesius surengti konsultacijas.

39. Proceso šalių akcentuojama Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa yra išdėstyta taip: „pasibaigus konsultacijų laikui, jeigu importuojančios Šalies muitinė negali patvirtinti produkto kilmės statuso, ji gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą tik jei tam turi pagrįstą pagrindą ir tik suteikusi importuotojui teisę būti išklausytam. Tačiau kai eksportuojančios Šalies muitinė patvirtina produktų kilmės statusą ir tokią išvadą pagrindžia, importuojančios Šalies muitinė negali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą produktui vien dėl to, kad buvo taikoma 62 straipsnio 5 dalis.“

40. Pirmosios instancijos teismo sprendime pateikto vertinimo kontekste atskirai pažymėtina, jog iš Susitarimo 62 straipsnio 1–4 dalių bei 63 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, kad pagal importuojančios Šalies prašymą (Susitarimo 62 str. 2 d.) eksportuojančios Šalies muitinės pateiktas patvirtinimas apie prekių kilmę ir yra Susitarimo 62 straipsnio 4 dalies b punkte nurodyta šios muitinės nuomonė dėl prekių kilmės, be kita ko, 63 straipsnio 3 dalies taikymo tikslais.

41. Iš Susitarimo 63 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų yra aiškiai matyti, jog aptariama eksportuojančios Šalies muitinės nuomonė (Susitarimo 62 str. 4 d. b p.) nėra privaloma importuojančios Šalies muitinei, t. y. pastaroji, net ir esant pateiktai eksportuojančios Šalies muitinės nuomonei, gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą atitinkamoms prekėms, jeigu tam turi pagrįstą pagrindą, su sąlyga, jog buvo paisyta aptariamoje nuostatoje (Susitarimo 63 str. 3 d.) nustatytų procedūrų ir terminų.

42. Tokiam vertinimui, skirtingai nei nurodo pareiškėjas bei sprendė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, jokios reikšmės neturi Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos paskutinis sakinys, kuris tik riboja importuojančios Šalies muitinės galimybę atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą „<...> vien dėl to <...>“ (angl. on the sole ground), kad buvo taikoma Susitarimo 62 straipsnio 5 dalis (eksportuojančios Šalies muitinė nepateikė informacijos, kurią eksportuotojas laiko konfidencialia), t. y. ši nuostata (vien atsižvelgiant į jos lingvistinę ir loginę konstrukciją) pati savaime neriboja importuojančios Šalies muitinės teisės atsisakyti taikyti minėtą režimą atitinkamoms ginčo prekėms net ir tuo atveju, kai eksportuojančios Šalies muitinė patvirtina produktų kilmės statusą ir šią išvadą motyvuoja (angl. confirms the originating status of the products and provides justification for such conclusion), jeigu importuojančios Šalies muitinė turi pakankamą pagrindą nepatvirtinti atitinkamo produkto kilmės statuso. Tokiu atveju importuotojo ir importuojančios Šalies muitinės nesutarimai sprendžiami vadovaujantis importuojančios Šalies teisės aktais (Susitarimo 63 str. 4 d.).

43. Tokį vertinimą patvirtina ir 2022 m. spalio 17 d. ES ir JK specialiojo prekybos komiteto muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams sprendimo Nr. 1/2022 dėl konsultacijų procedūros, taikytinos atsisakymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą atveju, pagal [Susitarimą], 6 taisyklę, iš kurios nuostatų yra matyti, jog muitinėms yra privalomas tik Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytų konsultacijų metu (kurios nagrinėjamu atveju nevyko) pasiektas susitarimas.

44. Nagrinėjamu atveju teritorinė muitinė ir atsakovas atsisakymą remtis Jungtinės Karalystės muitinės patvirtinimu apie ginčo prekių kilmę Susitarimo 63 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunkčio pagrindu grindžia iš esmės vertinimu, jog (i) pateikta informacija yra nepakankama šių prekių kilmės statusui patvirtinti ir (ii) galimai netinkamu eksportuojančios Šalies muitinės pateiktu ginčo aplinkybių kvalifikavimu pagal tam tikras Susitarimo nuostatas dėl produktų kilmės.

45. Būtent pastarąją aplinkybę, t. y. netinkamą prekių kilmės taisyklių taikymą, kuri nagrinėjamu atveju sudarė savarankišką pagrindą paneigti eksportuotojo ir Jungtinės Karalystės muitinės patvirtinimus dėl ginčo prekių kilmės statuso, pripažino pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad šios Regionų administracinio teismo sprendimo dalies proceso šalys, įskaitant patį pareiškėją, neskundė, o, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-968-442/2025 (priimta nagrinėjant iš esmės tapatų ginčą tarp tų pačių šalių, kaip yra nagrinėjamoje byloje) pateiktą vertinimą dėl aktualių prekių kilmės taisyklių taikymo, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra tenkinamos Susitarimo nuostatos (be kita ko, 39 str. 1 d. c p.), kad ginčo prekės būtų pripažintos Jungtinės Karalystės kilmės.

46. Apibendrinus išdėstytą konstatuotina, kad Komisija ir, kiek tai yra susiję su Susitarimo 63 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias Susitarimo nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstus sprendimus. Atitinkamai atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, Regionų administracinio teismo sprendimas panaikinamas priimant naują sprendimą – Komisijos sprendimą panaikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. S-2024/45 (7-2024/12).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė