N-575-424-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-424/2012

Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00762-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 50.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nutarimo D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kelmės rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 18 d. nutarimu pripažino D. A. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 400 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad D. A. 2010 m. spalio 13 d., apie 13.30 val., Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, Z. L. priklausančioje sodyboje atliekant sankcionuotą kratą, nevykdė Kelmės rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. B. teisėto reikalavimo išvykti iš sodybos ir trukdė atlikti kratą replikuodamas, keikdamasis, į perspėjimus nutraukti neteisėtą veiką nereagavo.

Apeliaciniu skundu D. A. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, jog pareigūnams atvykus į sodybą, name buvo neblaivus buvęs mamos sutuoktinis A. L., benamis S. J.. Pareigūnas R. B., su kuriuo apeliantas yra ne kartą susidūręs, iš karto ėmė jį varyti iš namo, naudodamas netinkamus žodžius, grasinimus. Remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 145 straipsnio 4 dalimi, apeliantas nurodo, jog atliekant kratą nedalyvavo reikiami asmenys, nors jis būtų buvęs vienintelis asmuo, kaip privačios valdos savininko giminaitis, galėjęs pagal įstatymą dalyvauti mamos namuose atliekamoje kratoje. Atkreipia dėmesį, kad teismas buvo leidęs atlikti kratą A. L., o ne Z. L. priklausančiuose pastatuose, o pareigūnai pripažino nežinoję, kam iš tiesų priklauso sodyba. Teigia, jog A. L. po skyrybų su jo motina gyveno ir gyvena Versmės g. 4., Kelmės mieste. Sodybą Z. L. įsigijo jau po santuokos nutraukimo, ten kartais leidžia prisiglausti pastogės neturintiems asmenims, kadangi sodyba yra negyvenama. 2010 m. spalio 13 d. į sodybą atvykus policijai, A. L. buvo ten neblaivus, pareigūnų paduotame nutarime daryti kratą pasirašė nesuvokdamas jo prasmės. Mano, jog pareigūnai, matydami A. L. būseną, privalėjo išsikviesti seniūną ar pakviesti kviestinius. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojo G. K. parodymus, be to, rėmėsi prielaida, kad D. A., galimai pakviestas A. L., atvyko į savo motinos sodybą kratos eigoje. Pasak apelianto, jo teistumas nėra reikšmingas pripažįstant jį kaltu šioje byloje. Atkreipia dėmesį, kad pareigūnai, teigdami, jog turi duomenų, kad D. A. ir A. L. daro neteisėtas veikas, tų duomenų teismui nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Apeliacinis skundas netenkintinas.

D. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad Z. L. sodyboje pareigūnams atliekant kratą, nevykdė pareigūno R. B. teisėto reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. trukdymą atlikti kratą replikuojant ir keikiantis bei išvykti iš sodybos. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, jog teisę būti sodyboje jis turėjo, kaip Z. L. sūnus, todėl pareigūnai nepagrįstai reikalavo jo iš sodybos išvykti. Be to, A. L. kratos metu buvo neblaivus, todėl, pasirašydamas ant kratos nutarimo, nesuvokė savo veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, su D. A. pozicija nesutinka. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą stebėjusius ir jame dalyvavusius pareigūnus R. B., I. K., K. G. ir R. Š. (b. l. 44-47, 58-61), kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykių versija. Tiek teismo posėdžio metu, tiek liudytojų apklausos protokoluose (b. l. 5-8), tarnybiniame pranešime (b. l. 4) tiesiogiai pažeidimą stebėję pareigūnai nurodė, jog jiems atliekant kratą, į sodybą atvažiavo D. A., kuris ėmė replikuoti, keiti pareigūnus necenzūriniais žodžiais, taip trukdydamas atlikti procesinius veiksmus. Tokie atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai laikytini akivaizdžiu trukdymu pareigūnams atlikti pareigas. Pažymėtina, kad byloje neneigiama, jog D. A., būdamas Z. L. sūnumi, turėjo teisę būti sodyboje kratos atlikimo metu, tačiau jo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis keikė kratą atliekančius pareigūnus necenzūriniais žodžiais, taip trukdydamas kratai, kas yra akivaizdžiai neteisėta. Į pareigūno reikalavimą nutraukti tokius veiksmus, nereagavo. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp pareigūnų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, įrodymais pagrįstų aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, teismas nenustatė, todėl apylinkės teismas pagrįstai tokiais parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Apelianto iniciatyva apklaustų liudytojų parodymus apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai, kadangi A. L. ir L. P. yra susiję su D. A. asmeniniais ryšiais, o apie liudytojo G. K. egzistavimą buvo apskritai nurodyta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, tuo tarpu sodybą apžiūrėję pareigūnai jokių pašalinių asmenų nerado, kas sudaro rimtą pagrindą abejoti minėto liudytojo parodymų tikrumu.

Apelianto argumentai dėl pačios kratos neteisėtumo, visų pirma, nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Be to, pažymėtina, kad sutinkamai su BPK 145 straipsnio nuostatomis, atliekant kratą turi dalyvauti nebūtinai pats savininkas ar jo giminaitis, bet ir kitais teisėtais pagrindais pastatu besinaudojantys asmenys (nuomininkas, valdytojas). Tiek D. A., tiek Z. L. teismo posėdžių metu nurodė, jog sodyboje tuo metu gyveno S. J., be to, sodyboje kartais lankosi ir A. L.. Šie abu asmenys dalyvavo atliekant kratą, be to, A. L. pareigūnams prisistatė sodybos šeimininku. Apelianto argumentai dėl A. L. neblaivumo atmestini kaip nepagrįsti. Liudytojais apklaustiems pareigūnams abejonių dėl šio asmens blaivumo nekilo (b. l. 46, 59), be to, paties D. A. pozicija šiuo klausimu nenuosekli – pradžioje jis teigė, jog A. L. buvo pagiringas (b. l. 44), tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodo, jog jis buvo neblaivus. Dėl šių priežasčių tokia apelianto pozicija kelia pagrįstų abejonių ir yra atmetama, kaip paneigta nesuinteresuotų bylos baigtimi pareigūnų paaiškinimais.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

D. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nutarimą D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas