2013-05-16 Nr. AB-2202-3-61-3-01139-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-653/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01139-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuotojo asmens V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus medžiotojų būrelio „Dysna“ skundą atsakovui Ignalinos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus medžiotojų būrelis „Dysna“ (toliau – ir Medžiotojų būrelis) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Ignalinos rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos (toliau –ir Komisija) 2012 m. kovo 8 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių apskaičiavimo aktą Nr. E10-01-10.39 (toliau – ir Aktas).

Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų individualiam aktui keliamų reikalavimų. Akte nėra nustatytos Medžioklės įstatyme bei Aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymais Nr. 486/359 patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (toliau – ir Metodika) įtvirtintos nuostolių apskaičiavimui bei pareiškėjo atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės. Atsakovas apsiribojo žalos apskaičiavimu, tačiau nenurodė, kada ši žala padaryta, kokios atsakomybei atsirasti reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos, kokiais įrodymais grindžiamos išvados, ar nėra aplinkybių šalinančių pareiškėjo atsakomybę.

Akte nebuvo vertinamas faktas, ar pasėliai – bulvės – buvo pasėtos ir auginamos pagal agrotechninius reikalavimus. Duomenų apie tai, kad surašant 2011 m. birželio 15 d. Medžiojamųjų žvėrių padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimo aktą Nr. S-85, kurio pagrindu priimtas ginčijamas Aktas, būtų dalyvavęs asmuo, turintis kvalifikaciją nustatyti bulvių būklę, dirvožemio kokybę, įdirbimo tinkamumą, nėra. Ginčijamame akte nėra nurodytos derliaus netekimui apskaičiuoti būtinos individualios faktinės aplinkybės: pasėlio veislės ir būklės, piktžolėtumo, žemės derlingumo ir pan. (Metodikos 6 p.).

Nei iš Medžiojamųjų žvėrių padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimo akto Nr. S-85, nei iš ginčijamo Akto nėra aišku, kada ir kokios informacijos pagrindu buvo vertinami nuostoliai ginčo sklype. Tverečiaus seniūnija nepranešė Medžiotojų būreliui apie žvėrių daromą žalą žemės ūkio pasėliams. Pats žemės sklypo savininkas, nesilaikydamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nedelsdamas nesikreipė į seniūniją. Dėl jo nerūpestingumo buvo padaryta didelė žala pasėliams. Medžiojamųjų žvėrių padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimo akte Nr. S-85, kurio pagrindu priimtas ir ginčijamas Aktas, nėra nurodyta, kuo remiantis padarytos išvados, jog žalą pasėliams padarė būtent šernai, o ne kiti žvėrys, kurių medžiojimas tuo metu draudžiamas.

Nėra aišku kaip buvo apskaičiuotas pakenktas sklypo plotas (0,5 ha) bei pakenkimo intensyvumas (90 procentų). Išvada dėl sklypo purškimo repelentais daroma remiantis išimtinai sklypo savininko nurodytomis aplinkybėmis, nors pažeidimo intensyvumas akivaizdžiai tvirtina, kad repelentai nebuvo naudojami, arba buvo naudojami netinkamai. Po žalos įvertinimo 2011 m. birželio 15 d., pasėliais nebuvo rūpinamasi, todėl darytina išvada, kad derliaus nebuvo dėl gamtinių sąlygų arba paties sklypo savininko nerūpestingumo. Nėra aišku, kodėl žalos apskaičiavimui naudoti vidutinio derlingumo ir vidutinės supirkimo kainos dydžiai.

Pareiškėjo teigimu, apskaičiuojant žalos dydį turėjo būti vadovaujamasi Metodikos 5 ir 7 punktais.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Ignalinos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymėjo, kad Aktas surašytas vadovaujantis Metodikos nuostatomis, 2011 m. birželio 15 d. Medžiojamųjų žvėrių padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimo aktu Nr. S-85, Lietuvos Statistikos departamento duomenų bazėje oficialiai paskelbtais 2011 metų pasėlių vidutinio derlingumo duomenimis bei 2011 metų žemės ūkio produktų supirkimo metinėmis kainomis. Apžiūrint pasėlių plotą ir surašant Medžiojamųjų žvėrių padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimo aktą Nr. S-85 dalyvavo Medžiotojų būrelio atstovas D. V.. Jis sutiko su užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, aktą pasirašė nenurodydamas jokių pastabų dėl nustatytų aplinkybių. Aktas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis jis surašytas, taip pat duomenys, kurių pagrindu apskaičiuotas pasėliams padarytos žalos dydis. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad ginčijamas Aktas surašytas ir jo pasėliams padaryti nuostoliai apskaičiuoti laikantis nustatytos tvarkos. Pasėliai auginamai laikantis agrotechninių reikalavimų. Pastebėjus pasėliams padarytą žalą, apie tai nedelsiant buvo pranešta Tverečiaus seniūnijai. Pasėliai nebuvo palikti neprižiūrimi, todėl pareiškėjo argumentai yra visiškai nepagrįsti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus medžiotojų būrelio „Dysna“ skundą tenkino ir panaikino Ignalinos rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2012 m. kovo 8 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių apskaičiavimo aktą Nr. E10-01-10.39.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendimas, kuriuo apskaičiuotas žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydis, gali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, tuomet, kai iš jo turinio gali būti nustatytos objektyvios aplinkybės, turinčios įtakos žalos pagrindimui, taip pat tuomet, kai jame įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su apskaičiuoto žalos dydžio pagrindimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Komisija 2011 m. birželio 15 d. surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimo aktą Nr. E10-10.39, kuriame nurodė, kad vertinant šernų padarytus nuostolius V. B. priklausančiame sklype, esančiame Vaboliškės kaime, kuris patenka į Medžiotojų būrelio „Dysna“ medžioklės plotus, buvo nustatyta, jog: 3,80 ha ploto bulvių pasėlių sklype, 90 procentų intensyvumu buvo pakenktas 0,50 ha pasėlių plotas; sklypas neaptvertas, purkštas repelentais. Vadovaudamasi Metodika ir 2011 m. birželio 15 d. aktu Nr. E10-10.39, Komisija apskaičiavo, kad V. B. padarytų nuostolių suma yra 3263,24 Lt. Iš ginčijamo Akto matyti, kad nuostolių suma apskaičiuota pagal tokius rodiklius: vidutinis derlingumas 103,4 cnt/ha, derliaus netekimas 46,53 cnt, vidutinė supirkimo kaina – 701,32. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovė, vidutinio derlingumo ir vidutinės supirkimo kainos rodikliai nustatyti remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis.

Įvertinusi ginčijamo Akto turinį, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, visų pirma, konstatavo, kad jame nėra pateikiamas teisinis žalos apskaičiavimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Akte nurodoma, kad žala apskaičiuota vadovaujantis Metodika. Tuo tarpu vien tik nuorodos į Metodiką pateikimas, neįvardinant konkrečių Metodikos punktų, negali būti vertinamas kaip tinkamas teisinio pagrindo nurodydamas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad žalos apskaičiavimas buvo atidėtas, nes žalos nustatyto metu, t. y. 2011 m. birželio 15 d., nebuvo nustatytas einamųjų metų pasėlių vidutinis derlingumas. Vadinasi, Aktas buvo priimtas vadovaujantis Metodikos 8 punktu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šiame punkte nustatyti du alternatyvūs žalos atlyginimo būdai, t. y. galimybė, žalą patyrusiam ir už žalos atlyginimą atsakingiems asmenims susitarus, apskaičiuoti tik padarytų tiesioginių išlaidų šiems pasėliams įveisti dalį, arba derliaus netekimo ir žalos piniginės išraiškos apskaičiavimą atidėti iki konkrečios dienos, kai paaiškės būtini rodikliai. Nei ginčijame Akte, nei 2011 m. birželio 15 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimo akte Nr. E10-10.39, nėra nurodoma, kuo vadovaujantis buvo pasirinktas žalos piniginės išraiškos apskaičiavimo atidėjimas, ar buvo svarstyta susitarimo galimybė. Nenurodžius teisinio pagrindo žalai apskaičiuoti, negali būti nustatyta, kodėl buvo pasirinktas būtent šis būdas ir kodėl žalos piniginė išraiška apskaičiuota ne pagal žalos apskaičiavimo dieną galiojančias rinkos kainas (7 punktas). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, teismų praktikoje pripažįstama, kad teisinio pagrindo nenurodymas yra pakankamas pagrindas naikinti ginčijamą administracinį aktą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, jog pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žala, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Metodikoje. Metodikos 10 punkte, nustatyta, kad žemės ūkio pasėlių, augančių miško apsuptyje esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,2 ha sklype, savininkams medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius. Tretysis suinteresuotas asmuo V. B. patvirtino, kad ginčo žemės sklypas yra šalia miško, tačiau nebuvo aptvertas tvora, nes toks reikalavimas teisės aktuose nenumatytas. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad žemės sklypas yra didesnis nei trys hektarai, nepaneigia pasėlių savininko pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog V. B., kaip vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo imtis visų įmanomų saugumo priemonių siekdamas apsaugoti šalia miško esantį pasėlių plotą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Komisija turėjo pareigą nustatyti ir kitą esminę atsakomybę šalinančią aplinkybę, t. y. ar žemės ūkio pasėliai auginami pagal agrotechninius reikalavimus. Šiuo aspektu, Komisija nurodė tik tai, kad pasėliai purkšti repelentais, tačiau nenurodė kuo remiantis ši aplinkybė buvo nustatyta, nepateikti jokie objektyvūs tai patvirtinantys duomenys. Komisija nevertino, ar pasėlių savininkas privalėjo laikytis ir, ar laikėsi kitų agrotechninių reikalavimų. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą pripažinti, kad Komisija neobjektyviai tyrė žalos atsiradimui nustatyti būtinas aplinkybes, todėl neįvertinusi, ar nėra aplinkybių, šalinančių pareigą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padaryta žalą, pažeidė esmines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų aplinkybių viseto išnagrinėjimą.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Komisija nenurodė objektyvių ir patikimų duomenų, kuo remiantis buvo nustatytas būtent toks nuostolių dydis. Ginčijamame Akte apskritai nėra nurodytas vidutinio derlingumo ir vidutinio supirkimo kainos rodiklių šaltinis. Be to, pagal Metodikos 6 punktą, derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų rajono (savivaldybės) teritorijoje pasėlio vidutinis derlingumas gali būti proporcingai mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ar kitus veiksnius. Šios aplinkybės nevertinamos nei 2011 m. birželio 15 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimo akte Nr. E10-10.39, nei jo pagrindu priimtame ginčijamame Akte. Pirmosios instancijos teismo nuomone, neįvertinus, ar nebuvo pagrindo proporcingai mažinti vidutinio derlingumo rodiklį, negali būti pripažinta, kad nuostolių dydis buvo apskaičiuotas tinkamai.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Komisija, priimdama skundžiamą Aktą, nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo nuomone, apsiribodama vien tik žalos apskaičiavimu, nenurodydama, kokiu teisiniu pagrindu tai atlikta, neįvertindama aplinkybių reikšmingų atsakomybei kilti ir nepasisakydama dėl esminių aplinkybių žalos dydžiui nustatyti, Komisija padarė esminius pažeidimus, sudarančius pagrindą pripažinti, kad Ginčijamas Aktas yra nemotyvuotas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo, Medžioklės įstatymo ir Metodikos keliamų reikalavimų, todėl naikintinas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių nepaneigia atsakovo argumentai, kad Medžiotojų būrelis manydamas, jog netinkamai užfiksuotos žalos atsiradimui nustatyti reikšmingos aplinkybės, turėjo nepasirašyti 2011 m. birželio 15 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimo akto Nr. E10-10.39 arba jį skųsti teismui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Medžiotojų būrelio atstovo D. V. parašas 2011 m. birželio 15 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimo akte Nr. E10-10.39 nereiškia nei sutikimo, nei nesutikimo su jame užfiksuotomis aplinkybėmis. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog teisines pasekmes sukelia ne žalos įvertinimo aktas, o Medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių apskaičiavimo aktas, todėl teisme gali būti vertinamas tik tokio akto teisėtumas ir pagrįstumas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, išdėstytus motyvus ir teisės aktų analizę, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo Vilniaus medžiotojų būrelio „Dysna“ skundas tenkintinas, Ignalinos rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2012 m. kovo 8 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių apskaičiavimo aktas Nr. E10-01-10.39 naikintinas.

III. Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotasis asmuo V. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vertino tik formaliąją Ginčijamo Akto surašymo pusę ir nenurodė nei vienos faktinės tikrovės neatitinkančios aplinkybės Ginčijamame Akte. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas medžiotojų klubas „Dysna“ savo skunde nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, kurių pagrindu turėjo būti nurodyti kiti nei Ginčijamame Akte numatyti faktai, pavyzdžiui, nenurodė kito nuostolių dydžio, kuris turėjo būti įrašytas Akte, ginčydamas pačios Komisijos apskaičiuotą nuostolių dydį. Dėl šių priežasčių, trečiojo suinteresuotojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Ignalinos rajono savivaldybės administracija nurodo, jog su šiuo skundu sutinka ir prašo jį tenkinti bei palaiko jame išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Ignalinos rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2012 m. kovo 8 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių apskaičiavimo akto Nr. E10-01-10.39 teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas panaikindamas šį aktą, savo sprendimą grindė tuo, kad Ignalinos rajono savivaldybės Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija, surašydama ginčijamą aktą, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų administraciniam aktui, o būtent, akte nenurodė žalos apskaičiavimo teisinio pagrindo (Metodikos konkretaus punkto); nenurodė, “kuo vadovaujantis buvo pasirinktas žalos piniginės išraiškos apskaičiavimo atidėjimas, ar buvo svarstyta susitarimo galimybė”; nenurodė kuo remiantis buvo nustatyta, kad pasėliai buvo purkšti repelentais; nenurodytas vidutinio derlingumo ir vidutinio supirkimo kainos rodiklių šaltinis.

Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo klausimus, yra konstatuota, kad <...> “Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (2008 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. X-1743 redakcija) nuostatos numato, jog „Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.).

Iš šio teisės akto ir jo preambulės („Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai“) matyti, kad jame yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai.

Tačiau individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt..

Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius.

Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.“(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-774/2010).

Byloje nagrinėjamu atveju tokiu specialiu teisės aktu yra Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad “Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.“, t.y., šia teisės norma yra nurodytas viešojo administravimo subjektas - atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija, bei apibrėžta jo kompetencija ir funkcijos šių teisinių santykių srityje – apskaičiuoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau Metodika) 4-10 punktus, minėta komisija, apskaičiuodama padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį turi nustatyti šias faktines aplinkybes: plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų; pasėlio pakenkimo intensyvumą; derliaus netekimą; žalos piniginę išraišką; apsaugos priemonių – elektrinio piemens arba tvoros buvimą/nebuvimą žemės ūkio pasėlių, augančių miško apsuptyje esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,2 ha sklype.

Šia teisinis reguliavimas lemia, kad Medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti komisijos aktas dėl padarytos žalos dydžio, kaip administracinis aktas, yra atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, kai jame yra nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai, kurie yra pakankami, priimti aktą dėl padarytos žalos dydžio pagal Medžioklės įstatymo ir Metodikos nuostatas. Ir priešingai, toks aktas gali būti pripažintas neatitinkančiu minėtų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kai jame nebus konstatuotos tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurias nustatyti įpareigoja specialiosios teisės normos - Medžioklės įstatymas ir Metodika.

Iš ginčijamo Ignalinos rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2012 m. kovo 8 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių apskaičiavimo akto Nr. E10-01-10.39 su priedais matyti, kad šiame akte teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios būtų pakankamos priimti tokio pobūdžio sprendimą - plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų; pasėlio pakenkimo intensyvumas; derliaus netekimas; žalos piniginė išraiška; apsaugos priemonių žemės ūkio pasėliuose nebuvimas, yra nurodytos bei atitinkamai įvertintos, taip pat nustatytos bei užfiksuotos ir kitos tokiam sprendimui priimti būtinos aplinkybės – padarytos žalos vieta ir jos nustatymo laikas, žalos padarymo būdas, žalą patyręs bei ją turintis atlyginti subjektai, sprendimą priėmę asmenys ir pan. (b. l. 48-53).

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad ginčijamas Ignalinos rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2012 m. kovo 8 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių apskaičiavimo aktas Nr. E10-01-10.39, iš esmės atitinka jam keliamus Medžioklės įstatymo ir Metodikos nuostatų reikalavimus, todėl ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo prasme, yra teisėtas, o priešinga šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta bei neteisinga.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą aktą panaikino dėl galimai padarytų procedūrinių pažeidimų, neišsprendęs ginčo iš esmės. Toks teismo sprendimo pobūdis apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas ir apeliacinės instancijos teismui, nes byloje kilusio ginčo neišsprendimas iš esmės, yra kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui šį ginčą išspręsti iš esmės. Priešingu atveju, būtų suvaržyta proceso dalyvių teisė į visapusišką ir pilnavertę apeliaciją bei būtų neišvengiama procesinio pobūdžio netikėtumų ir pan. (ABTĮ 141 str. 1 d. 3 p.). Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, bylą perduodant iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį savivaldybės mero sudarytai nuostolių skaičiavimo komisijai, viena vertus, yra pavesta apskaičiuoti žalą, kurią žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams padaro laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai, t. y., iš esmės pavesta atlikti techninio pobūdžio skaičiavimus pagal Metodikos reikalavimus, kurie teisine prasme vertintini, kaip pirminis teisės aktais leistinas įrodymas, žalos dydžiui pagrįsti (Medžioklės įstatymo 18 str. 6 d.; Metodikos 1 p.).

Todėl teismine tvarka ginčijant minėto paskaičiavimo teisingumą, iš esmės yra sprendžiamas ginčas dėl žalos dydžio nustatymo, kurio dydį suinteresuotos šalys, nesutikdamos su aptariamo byloje akto išvadomis, gali ginčyti bei įrodinėti savo poziciją visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Kadangi šio pobūdžio žalai nustatyti yra naudojama atitinkama metodika (skaičiavimo būdas) paremta specialiomis žiniomis, todėl tokio įrodymo pagrįstumas turėtų būti vertinamas pagal taisykles skirtas tokio pobūdžio įrodymams vertinti (ABTĮ 62 str.). Nustačius, kad buvo netinkamai pritaikyti Metodikos reikalavimai, panaudoti duomenys, neatitinkantys faktinių aplinkybių, nevisapusiškai ar nepilnai jas įvertinus ir pan., turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl pakartotino ar papildomo skaičiavimo atlikimo, tačiau nepaneigiama tuo pagrindu asmenų subjektinė teisė į žalos atlyginimą.

Tai galėtų būti padaryta, kai būtų nustatytos kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą, tiek Civiliniame kodekse, tiek Medžioklės įstatyme numatytais atvejais, netenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo (pvz., Civilinio kodekso 6.246 -6.249; 6.282 str.; Medžioklės įstatymo 18 str. 1 ir 8 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas