c8702c07-577e-4cea-87cb-bd31d47da00e · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1009-562/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25298-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.3; 2.6.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič ir Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kodis“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, patikslintu 2021 m. rugsėjo 29 d. (DOK-180958), kuriuo teismo praÅ¡o: priteisti jam iÅ¡ atsakovės 21 507,30 Eur, 6 proc. metinių palÅ«kanų, skaičiuojamus nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas - 484 Eur.

2. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 15 d. ieÅ¡kovas su UAB „Folis“, juridinio asmens kodas 110403050, (toliau taip pat – draudėjas) sudarė įmonių turto draudimo sutartį Nr. 310-046244 (toliau – draudimo sutartis), pagal kuriÄ buvo apdraustas draudėjo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), - sandėlis ir jame esanti poligrafinė įranga, jos detalės ir kitos medžiagos. 3. 2017 m. vasario 28 d. atsakovės UAB „Kodis“ patalpose, esančiose virÅ¡ UAB „Folis“ draudimo sutartimi apdrausto turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įvyko vandentiekio autoavarija, dėl kurios draudėjo UAB „Folis“ draudimo sutartimi apdraustas turtas - poligrafinė įranga, jos detalės ir kitos medžiagos, (toliau taip pat – turtas) buvo aplietas.

4. Remiantis draudimo sutartimi, ieÅ¡kovas draudėjui 2017 m. iÅ¡mokėjo 4 draudimo iÅ¡mokas: 1 170 Eur (2017 m. rugsėjo 8 d.), 760,41 Eur (2017 m. rugsėjo 11 d.), 169,18 Eur (2017 m. lapkričio 17 d.), 747,44 Eur (2017 m. rugsėjo 20 d.). Remiantis draudimo sutartimi, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-291-803/2020 draudėjui iÅ¡ ieÅ¡kovo taip pat priteisė 18 660,27 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu draudėjui priteistÄ draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovas draudėjui sumokėjo 2020 m. rugsėjo 16 d.

5. IeÅ¡kovas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsniu, pagal kurį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens, praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovės draudėjui UAB „Folis“ iÅ¡mokėtÄ sumÄ â€“ viso 21,507.30 Eur.

6. Nurodė, jog atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-291-803/2020 buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, teismas nustatė, jog dėl žalos padarymo atsakinga atsakovė, taip pat nustatytas atsakovės draudėjui padarytos žalos dydis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudicinių faktų).

7. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjomsi iÅ¡laidas.

8. Nurodė, jog ieÅ¡kovas reikalavimÄ grindžia 2017 m. vasario 28 d. įvykusia vandentiekio avarija, kurios metu buvo aplietas draudėjo turtas - poligrafinė įranga, jos detalės ir kitos medžiagos. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieÅ¡kinio senaties terminų, kurie bÅ«tų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ iÅ¡ sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017), draudikui perėmus draudėjo teises ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, taikomas iÅ¡ delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017).

Atsakovės teigimu, kadangi nagrinėjamu atveju žala draudėjui buvo padaryta 2017 m. vasario 28 d., o ieÅ¡kinį Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovas teismui pateikė tik 2021 m. rugsėjo 14 d., konstatuotina, jog ieÅ¡kovas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido.

9. Atsakovė, be kita ko, taip pat pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, jog pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ sietinas tik su svarbiomis aplinkybėmis, kurios rÅ«pestingam, protingam, atidžiam kreditoriui sutrukdė ginti savo pažeistÄ teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002), nagrinėjant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekviena konkreti situacija vertintina individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimÄ Ä¯vertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , asmens amžių, iÅ¡silavinimÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013), nes atidus ir rÅ«pestingas asmuo nedelsdamas dėtų visas pastangas, kad surinktų visÄ informacijÄ , reikalingÄ savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti, ir, surinkęs visÄ informacijÄ , iÅ¡samiai jÄ Ä¯vertintų bei spręstų dėl savo teisių gynimo galimybių ir procedÅ«rinių aspektų, reikalingų ieÅ¡kiniui teisės aktų nustatyta tvarka pareikÅ¡ti.

Juo labiau tokio elgesio yra tikimasi iÅ¡ profesionalaus rinkos dalyvio, kuris ne kartÄ yra dalyvavęs teisminiuose procesuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-1075/2018). Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido iÅ¡imtinai tik dėl nuo jo pačio priklausančių priežasčių - aplaidumo, nerÅ«pestingumo ir neatidumo.

10. Atsakovė taip pat nurodė, jog, be kita ko, nesutinka nei su pačiu reikalavimu priteisti nuostolius, nei su jų dydžiu. Atsakovė 2018 m. vasario 28 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo pretenzijÄ â€“ reikalavimÄ (DOK-192773 priedas Nr. 1) (toliau – pretenzija), sumokėti 2 847, 03 Eur. Å ios pretenzijos pagrindas - ieÅ¡kovo žalų eksperto sudarytos dvi žalos apskaičiavimo suvestinės dėl draudėjo atsargų (poligrafinės įrangos, jos detalių ir kitų medžiagų) užliejimo. Atsakovės vertinimu, sumokėjusi pretenzijoje nurodytÄ sumÄ (tai padarė 2018 m. kovo 6 d. (DOK-192773 priedas Nr.

10) ji visiÅ¡kai atlygino dėl 2017 m. vasario 28 d. įvykusios vandentiekio avarijos draudėjui padarytų nuostolių dydį, kurį, kaip nurodė ieÅ¡kovas, ieÅ¡kovas sumokėjo draudėjui dar 2017 m. . Atsakovės vertinimu, sumokėjusi nurodytÄ sumÄ ji pilnai atlygino draudėjo patirtų nuostolių dydį, nes, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo jai pateiktų ieÅ¡kovo žalos nustatymo eksperto draudėjo patirtos žalos apskaičiavimo suvestinių, jos buvo paskaičiuotas įvertinus pažeistų draudėjo atsargų pažeidimų buvimÄ /nebuvimÄ , žalos pobÅ«dį, žalos paÅ¡alinimo bÅ«dÄ , žalos laipsnį (vertės sumažėjimo dydį), be kita ko, jų vertę, bÅ«tent, momentu iki žalos jiems padarymo.

Pažymėjo, kad dėl atsargų senumo, atsižvelgiant į jų technologinį pobÅ«dį, jos iÅ¡ esmės apskritai jau buvo praradusios vertę. Atsakovė nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovo nurodytu 18 660,27 Eur reikalavimu, grindžiamu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu, nes Å¡i suma civilinėje byloje Nr. e2-291-803/2020 buvo apskaičiuota remiantis ne įstatymo įtvirtintomis deliktinės civilinės atsakomybės normomis, kurių esmė ir tikslas – grÄ Å¾inti žalÄ patyrusį asmenį į padėtį, buvusiÄ prieÅ¡ atsirandant deliktu padarytai žalai, o draudėjo ir draudiko – ieÅ¡kovo, draudimo sutarties nuostatomis, pagal kurias ieÅ¡kovas buvo prisiėmęs įsipareigojimÄ Ä¯vykus draudiminiam įvykiui atlyginti naujÄ daiktų (atsargų) vertę, t. y. atsargų vertę neatsižvelgiant į jų technologinį nuvertėjimÄ , nusidėvėjimÄ .

Pažymėjo, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog draudiko iÅ¡mokos dydį apsprendžia tarp draudėjo ir draudiko sudarytos draudimo sutarties sÄ lygos, iÅ¡ sutarties kylantys įsipareigojimai, Å¡iuo atveju - draudiko pareiga iÅ¡mokėti atitinkamo dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai perkelta asmenims, nesantiems Å¡ių sutartinių santykių dalyviais. Todėl draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ ir subrogacine tvarka iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens reikalaudamas žalos (nuostolių) atlyginimo, atsistoja į draudėjo vietÄ deliktiniuose santykiuose su žalÄ padariusiu asmeniu, dėl ko jam kyla pareiga įrodyti neteisėtus asmens, asmens kaltę, realios žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteistų veiksmų ir žalos.

Kai neįrodyta bent viena bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-168-232/2015). Taip pat pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ . Turi bÅ«ti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka padarytus nuostolius, taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų iÅ¡mokÄ mažinti ar jos nemokėti.

Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės iÅ¡siieÅ¡koti be teisėto pagrindo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokos dalį iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

11. Dubliku ieÅ¡kovas nurodė, jog sutinka su atsakove, kad ieÅ¡kinys buvo pateiktas praleidus įstatyme nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau praÅ¡o ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, taip pat taikyti ieÅ¡kinio senaties termino sustabdymo institutÄ , ir ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – tarp ieÅ¡kovo ir draudėjo vyko ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio. IÅ¡ pradžių Å¡alys ginÄÄ sprendė susiraÅ¡inėjimų bÅ«du, o 2019 m. rugsėjo 8 d. draudėjas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu.

Byla buvo iÅ¡nagrinėta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi. IeÅ¡kovas nurodė, jog, atsižvelgiant į nurodytÄ , ieÅ¡kovas turėjo du variantus: pirma, kreiptis su ieÅ¡kiniu dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka per tris metus nuo įvykio ir praÅ¡yti sustabdyti bylos nagrinėjimÄ . Tokiu atveju teismas, nagrinėjantis subrogacinį reikalavimÄ turėtų teisę, bet ne pareigÄ , sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , kol bus iÅ¡spręstas ginčas su draudiku; antra, kreiptis su subrogaciniu ieÅ¡kiniu, kai ginčas byloje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo bus iÅ¡nagrinėtas.

IeÅ¡kovas pasirinko antrÄ jį variantÄ , dėl to, ieÅ¡kovo vertinimu, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties termino sustabdymo (CK 1.129 str.) institutÄ bei pripažinti, jog ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

12. Tripliku atsakovė nurodė, jog su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taip pat taikyti ieÅ¡kinio senaties termino sustabdymo institutÄ , nesutinka. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų ieÅ¡kinio senaties termino sustabdymo ir/ar atnaujinimo institutų taikymÄ . Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, jog tarp jo ir draudėjo vyko ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio, nėra laikytina priežastimi, pateisinančia ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ , nes ieÅ¡kovas, kaip profesionalus draudikas, turėjo tinkamai vykdyti tarp jo ir draudėjo sudarytÄ draudimo sutartį.

Atsakovės vertinimu, teisinio ginčo tarp ieÅ¡kovo, kaip draudiko, ir jo kliento (draudėjo) kilimas bei konstatavimas, kad draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta pažeidžiant draudimo sutartį, reiÅ¡kia neteisėtus ieÅ¡kovo veiksmus atliekant draudžiamojo įvykio administravimÄ , taigi, ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ iÅ¡ esmės grindžia aplinkybe, kuriÄ lėmė jo paties neteisėti veiksmai. Be to, Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo priimtas 2020 m. rugpjūčio 13 d., ieÅ¡kovas jo neapskundė, o 2020 m. rugsėjo 17 d. sumokėjo draudėjui pagal jį priteistÄ sumÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Atsakovė pažymi, kad nuo pinigų sumokėjimo pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ ieÅ¡kinys buvo pateiktas tik po beveik vienerių metų, bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacinės instancijos teismui – tik praėjus dar daugiau nei 5 mėnesiams. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas nurodytais laikotarpiais yra visiÅ¡kai nepateisintas.

13. Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės stadijoje teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad, kaip nurodė atsakovė, atsakovė yra sumokėjusi jam 2 847,03 Eur pagal pirmuosius keturis 2017 metais ieÅ¡kovo draudėjui atliktus mokėjimus, todėl ieÅ¡kovas iÅ¡ viso praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovės ne 21 507,30 Eur, o 18 660,27 Eur – draudimo iÅ¡mokos sumos, kuriÄ Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė draudėjui, dydį. IeÅ¡kovas taip pat sutiko, kad jo ekspertas, skaičiuodamas draudėjo nuostolius ir, atitinkamai, apskaičiuodamas nurodytų 4 draudimo iÅ¡mokų draudėjui dydį, rėmėsi likutine daiktų verte, o ne naujų daiktų verte. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo sprendimo neskundė, juo priteistÄ sumÄ iÅ¡mokėjo po sprendimo priėmimo, tačiau vėliau apeliacinis skundas buvo pateiktas kitos Å¡alies, todėl laukė, kol ginčas su draudėju bus iÅ¡spręstas galutinai.

14. Atsakovė teismo posėdžio metu palaikė pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ procesiniuose dokumentuose. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys grindžiamas žala, padaryta 2017 m. vasario 28 d. IeÅ¡kovas, subrogacijos tvarka iÅ¡ atsakovės reikalaudamas nuostolių atlyginimo, į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2021 m. rugsėjo 14 d., t. y. žymiai praleidęs įstatyme nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 9 dalis, CK 1.128 straipsnis, CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovas aplinkybių, kurios pagrįstų, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nenurodė.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senaties termino sustabdymo institutÄ ieÅ¡kovas taip pat neįrodė. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog ieÅ¡kovas negali grįsti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo remiantis tuo, kad tarp ieÅ¡kovo ir draudėjo vyko ginčas, nes jį lėmė neteisėti paties ieÅ¡kovo veiksmai, t. y. netinkamas draudžiamojo įvykio administravimas. Teismas taip pat sutiko su atsakovės argumentais, jog ieÅ¡kovas pateisinamai nepagrindė, kodėl į teismÄ kreiptasi buvo tik praėjus metams po 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje tarp ieÅ¡kovo ir draudėjo priėmimo, jeigu ieÅ¡kovas sutiko pirminiu teismo sprendimu ir 2020 m. rugsėjo 17 d. jį įvykdė; taip pat kodėl į teismÄ buvo kreiptasi tik praėjus 5 mėnesiams po to kai, 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimÄ apeliacinę tvarka patikrino Lietuvos apeliacinis teismas.

Atsižvelgiant į nurodytÄ bei į tai, jog ieÅ¡kovas yra profesionalus draudikas, nuolat dalyvaujantis teisminiuose procesuose, turintis profesionalius teisininkus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido žymiai ir tik dėl nuo jo priklausančių priežasčių – aplaidumo, nerÅ«pestingumo, todėl atsakovės reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ tenkino ir ieÅ¡kinį atmetė (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

17. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti jam iÅ¡ atsakovės 18 660,27 Eur – nepagrįstas. Teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-243-302/2021 draudėjui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista draudimo iÅ¡moka (18 660,27 Eur) yra pagrįsta remiantis ieÅ¡kovo draudėjui pagal draudimo sutartį prisiimtais sutartiniais įsipareigojimais atlyginti naujÄ atsargų vertę, o atsakovė nėra Å¡ios draudimo sutarties Å¡alimi, todėl pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir įpareigoti atsakovę atlyginti ieÅ¡kovei 18 660,27 Eur nėra.

Tuo tarpu deliktinės civilinės atsakomybės prasme laikytina, jog pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovui draudėjo patirtų ir jam ieÅ¡kovo atlygintų nuostolių dydį atsakovė įvykdė 2018 m. kovo 6 d. pagal 2018 m. vasario 28 d. gautÄ ieÅ¡kovo pretenzijÄ sumokėjusi ieÅ¡kovui 2 847,03 Eur, nes 2018 m. vasario 28 d. pretenzijos suma buvo apskaičiuota įvertinus pažeidimus, padarytos žalos pobÅ«dį, atsargų vertės sumažėjimÄ atsižvelgiant į jų senumÄ , o tai atitinka deliktinės civilinės atsakomybės tikslÄ - atkurti įvykio metu buvusiÄ turto vertę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 18. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį tenkinti.

19. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, ieÅ¡kovo nurodytas kaip pagrindžiančias, kad ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ atmesti.

20. IeÅ¡kovas taip nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalvimas pritesti jam iÅ¡ atsakovės 18 660,27 Eur yra nepagrįstas. Nurodė, jog, remiantis CK 6.1015 straipsniu, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens. CK 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, žalÄ , padarytÄ turtui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Ä®vykis buvo pripažintas draudžiamuoju, žalos dydis buvo nustatytas įsiteisėju teismo sprendimu byloje, kurioje atsakovė buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, todėl atsakovė turi pareigÄ jÄ ieÅ¡kovui atlyginti.

21. Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjomsi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas. Atsakovė palaikė pirmosios instancijos teisme iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir argumentus, jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl faktinių bylos aplinkybių 23. 2016 m. balandžio 15 d. ieÅ¡kovas su UAB „Folis“ sudarė įmonių turto draudimo sutartį (CBP- 25274, priedas Nr. 4), pagal kuriÄ buvo apdraustas draudėjo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), - sandėlis ir jame esanti poligrafinė įranga, jos detalės ir kitos medžiagos. 2017 m. vasario 28 d. atsakovės UAB „Kodis“ patalpose, esančiose virÅ¡ draudėjo UAB „Folis“ draudimo sutartimi apdrausto turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įvyko vandentiekio autoavarija, dėl kurios draudėjo UAB „Folis“ draudimo sutartimi apdraustas turtas - poligrafinė įranga, jos detalės ir kitos medžiagos, buvo aplietas.

Nurodyta vandentiekio avarija ieÅ¡kovo buvo pripažinta draudiminiu įvykiu, ieÅ¡kovas draudėjui iÅ¡mokėjo 2 847, 03 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (CBP-25274, priedai Nr. 8-15), tačiau draudėjas dėl tokios draudimo iÅ¡mokos dydžio nesutiko ir kreipėsi į teismÄ . Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-291-803/2020 draudėjui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 18 660,27 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu draudėjui priteistÄ draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovas draudėjui sumokėjo 2020 m. rugsėjo 16 d. (CBP-25274, priedai Nr. 16-17). 2 847, 03 Eur ieÅ¡kovo draudėjui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ atsakovė ieÅ¡kovui, kaip nuostolių atlyginimÄ subrogacijos tvarka sumokėjo 2018 m. kovo 6 d. (DOK-192773 priedai Nr. 1 ir 10). 24. 2021 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieÅ¡kinys, patikslintas teismo posėdžio metu (2022 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 9 min. 12 sek.

– 10 min. 00 sek.), kuriuo ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės draudėjui UAB „Folis“ iÅ¡ ieÅ¡kovo civilinėje byloje Nr. e2-291-803/2020 priteistÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ â€“ 18 660,27 Eur (CK 6.1015 straipsnis). Dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo 25. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis byloje esančiais duomenimis, draudėjas UAB „Folis“ apie savo teisių pažeidimÄ â€“ jo turtui 2017 m. vasario 28 d. vandentiekio avarijos metu padarytÄ Å¾alÄ , sužinojo tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2017 m. vasario 2017 m. vasario 28 d. (DOK-180958 priedas Nr. 5). Taigi, trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovui suėjo 2020 m. kovo 2 d. (CK 1.119 straipsnio 1 dalis; 1.121 straipsnio 2 dalis; 1.128 straipsnis, CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

26. IeÅ¡kovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog tarp ieÅ¡kovės ir draudėjo kilo ginčas dėl 2017 m. vasario 28 d. vandentiekio avarijos padarytos žalos draudimo iÅ¡mokos dydžio, dėl ko draudėjas 2019 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismÄ , o ginčas buvo iÅ¡spręstas tik Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu, galutinai – Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kinį Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė praleidęs terminÄ ne dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo teiginiu nėra.

27. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įstatymuose svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius bÅ«tų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nėra įtvirtintos.

KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018).

Nagrinėjant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ turi bÅ«ti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienÄ konkrečiÄ situacijÄ bÅ«tina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimÄ Ä¯vertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , asmens amžių, iÅ¡silavinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr..3K-3-460-915/2015; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018).

Be to, svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018).

Pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ sietinas tik su svarbiomis aplinkybėmis, kurios rÅ«pestingam, protingam, atidžiam kreditoriui sutrukdė ginti savo pažeistÄ teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pakankamai atidus ir rÅ«pestingas asmuo nedelsdamas dėtų visas pastangas, kad surinktų visÄ informacijÄ , reikalingÄ savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti, ir, surinkęs visÄ informacijÄ , iÅ¡samiai jÄ Ä¯vertintų bei spręstų dėl savo teisių gynimo galimybių ir procedÅ«rinių aspektų, reikalingų ieÅ¡kiniui teisės aktų nustatyta tvarka pareikÅ¡ti, įskaitant ir galimybę pasinaudoti CPK įtvirtintais proceso teisės institutais.

Juo labiau tokio elgesio yra tikimasi iÅ¡ profesionalaus rinkos dalyvio, kuris ne kartÄ yra dalyvavęs teisminiuose procesuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018). Be kita ko, sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , reikia nustatyti, ar po to, kai ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ lėmusios aplinkybės iÅ¡nyko, asmuo į teismÄ kreipėsi per protingÄ laiko tarpÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-432/2009).

28. Be to, kaip pažymėjo ir atsakovė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog atsižvelgiant į tai, kad subrogacijos atveju ieÅ¡kinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis; CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) ir Å¡io termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kuriÄ Å¾alÄ patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), o draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ pagal jų sudarytÄ draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), subrogacijos institutas draudimo teisiniuose santykiuose tam tikra prasme drausmina tiek draudikÄ , tiek draudėjÄ .

Draudikas, žinodamas, kad ieÅ¡kinio senaties terminas gali pasibaigti, turi interesÄ stengtis kuo greičiau užbaigti draudžiamojo įvykio administravimÄ ir priimti sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo tarp ieÅ¡kovo ir draudėjo dėl pagal draudimo sutartį mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydžio kilimas nėra pagrindas konstatuoti, jog ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Draudikas, veikdamas kaip profesionalus rinkos dalyvis, samdantis asmenis, turinčius atitinkamÄ teisinę kvalifikacijÄ ir žinodamas, kad ieÅ¡kinio senaties terminas gali pasibaigti, turėjo pareigÄ draudiminį įvykį administruoti pagal draudimo sutarties nuostatas ir, atitinkamai, pagal draudimo sutartį dėl įvykusio draudžiamojo įvykio mokėtinÄ draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėti tinkamai ir laiku, todėl ieÅ¡kovo teiginys, jog tai, kad jis pasirinko kreiptis į teismÄ tik esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui byloje dėl draudėjui mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydžio priteisimo, laikytina svarbia ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimi, atmestinas kaip nepagrįstas.

30. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju pripažino, kad apie ieÅ¡kinio reikalavimui taikomÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¾inojo, tačiau sÄ moningai pasirinko į teismÄ nesikreipti, ieÅ¡kinys, nors, be kita ko, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu draudėjui priteistÄ mokėtinÄ draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovas sumokėjo dar 2020 m. rugsėjo 16 d., buvo pateiktas tik 2021 m. rugsėjo 14 d., t. y. praėjus dar daugiau kaip 5 mėnesiams po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Be to, kaip nurodo ir pats ieÅ¡kovas, vertindamas, jog sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-291-803/2020 priėmimas gali turėti reikÅ¡mės byloje pagal ieÅ¡kinį subrogacijos tvarka, ieÅ¡kovas iki pat ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos 2020 m. kovo 2 d. taip pat turėjo teisę kreiptis į teismÄ ir, ieÅ¡kiniui esant priimtam, praÅ¡yti bylÄ sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau to nepadarė.

31. Remiantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog savo teises ieÅ¡kovas įgyvendino nerÅ«pestingai ir neatidžiai, dėl ko praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ tenkinimas nagrinėjamu atveju prieÅ¡tarautų ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmei ir paskirčiai. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Atitinkamai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018). Nagrinėjamu atveju objektyvių, nuo ieÅ¡kovo valios nepriklausančių, priežasčių, lėmusių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ , nenustatyta, todėl atsakovė, suėjus ieÅ¡kinio senaties terminui, ypač, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kinys buvo pateiktas tik praėjus daugiau nei 5 mėnesiams po apeliacinės instancijos teismo nutarties bei tai, jog 2 84, 03 Eur nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka jau buvo sumokėjusi, pagrįstai galėjo tikėtis, kad dėl 2017 m. vasario 28 d. vandentiekio avarijos metu padarytÄ Å¾alÄ atlygino visiÅ¡kai ir daugiau pretenzijų dėl nurodyto įvykio metu draudėjui padarytos žalos negaus.

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo 32. IeÅ¡kovo teigimu, dėl 2017 m. vasario 28 d. atsakovo patalpose įvykusios vandentiekio avarijos įvykęs draudėjo turto apliejimas ieÅ¡kovo buvo pripažintas draudžiamuoju, atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos buvo konstatuotos įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje atsakovė buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, todėl atsakovė, remiantis CK 6.1015 straipsniu, turi pareigÄ ieÅ¡kovui atlyginti draudėjui padarytÄ Å¾alÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu nėra.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 dalis) laikytinos kitoje civilinėje ar administracinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, jog įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2013).

Sutarties sÄ lygų turinys ir jų prasmė yra faktinio pobÅ«džio aplinkybė. Jeigu vienoje civilinėje byloje turėjo bÅ«ti taikoma sutartis ir tarp jos Å¡alių kilo ginčas dėl sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo, tai Å¡ios aplinkybės sudarė tos bylos nagrinėjimo dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).

34. Be to, kaip jau buvo nurodyta, reikalavimo teisė, subrogacijos tvarka perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis), draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).

Atitinkamai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vien įvykio pripažinimas draudžiamuoju ir draudimo iÅ¡mokos pagal draudimo sutartį iÅ¡mokėjimo faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ . Turi bÅ«ti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka padarytus nuostolius, taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų iÅ¡mokÄ mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės iÅ¡siieÅ¡koti be teisėto pagrindo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokos dalį iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

35. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog civilinės bylos Nr. e2-291-803/2020 dalykas buvo ne atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos, o draudimo sutarties Å¡alių ginčas dėl sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo, atitinkamai, nurodytoje byloje atsakovo padarytos žalos ir atlygintinų nuostolių dydis buvo vertinamas remiantis draudimo sutarties nuostatomis. Kaip pažymėta ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendime, draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis).

Tiek draudžiamojo įvykio buvimo konstatavimas, tiek dėl jo metu patirtos žalos iÅ¡mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydis yra draudimo sutarties nuostatų aiÅ¡kinimo dalykas. Draudimo sutartyje buvo įtvirtinta, kad draudėjo pasirinktas draudimo apsaugos variantas (draudimo vertė) yra savikaina (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo 48 punktas), t. y. žalos atlyginimas nauja daiktų verte, o ne realių nuostolių atlyginimas siekiant grÄ Å¾inti žalÄ patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį, todėl konstatuotina, kad pagal deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas atlygintintų nuostolių dydžio nustatymas nebuvo civilinės bylos Nr. e2-291-803/2020 dalykas, dėl ko draudėjui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos draudimo iÅ¡mokos dydis prejudiciniu faktu byloje dėl atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės taikymo nelaikytinas.

36. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas byloje realaus draudėjo nuostolių patyrimo dėl 2017 m. vasario 28 d. vandentiekio avarijos neįrodinėjo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 18 660,27 Eur nuostolių priteisimo subrogacijos tvarka atmetė pagrįstai.

37. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas todėl priėmė pagrįstÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentai pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 39. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 847 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato suteiktas paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ). Teismo vertinimu, atsakovės patirtos 847 Eur dydžio iÅ¡laidos advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir protingo dydžio, todėl priteistinos ieÅ¡kovei iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , juridinio asmens kodas 302912288, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kodis“, juridinio asmens kodas 122176482, 847 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Loreta Bujokaitė Jadvyga Mardosevič Rosita Patackienė