c8700c0f-6378-486f-9dfe-526dbdf93dde · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-231/2011

                                          Procesinio sprendimo

kategorija 13.2; 13.2.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,     dalyvaujant pareiškėjo atstovui R. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens N. Z. atstovams R. K., advokatams Kristinai Balevičienei ir Tadui Zarembai, trečiųjų suinteresuotų asmenų I. S. atstovei L. P. ir Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovei N. V.,

vertėjai Gitanai Aleliūnaitei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens N. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. S., N. Z., KultÅ«ros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl projektavimo sÄ lygų sÄ vado ir statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

PareiÅ¡kėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymu (b. l. 6−12, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2006 m. rugpjūčio 8 d. iÅ¡duotÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 05-524 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, dalies rekonstravimui (toliau – ir SÄ vadas), taip pat panaikinti Administracijos 2008 m. rugsėjo 24 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. AS1-492 (toliau – ir Statybos leidimas).

SÄ vadÄ ir Statybos leidimÄ praÅ¡oma panaikinti nustačius aplinkybę, jog projektinėje gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Trakuose, dokumentacijoje, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“, yra neteisingai nurodyta statybos rÅ«Å¡is. PareiÅ¡kėjo manymu, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 8.2 punktÄ statinio, (duomenys neskelbtini), Trakuose, statybos rÅ«Å¡is turėtų bÅ«ti įvardinta kaip naujo statinio statyba, o ne rekonstrukcija. PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje 2009 m. gruodžio 18 d. buvo gautas KultÅ«ros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto G. D. paaiÅ¡kinimas. Atsakydamas į užduotus klausimus, specialistas nurodė, kad aptariamas sklypas su jame esančiu statiniu yra Trakų senamiesčio (Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio) teritorijoje. PaaiÅ¡kino, kad KultÅ«ros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Vilniaus teritorinio padalinio atstovas bei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija) atstovas, nuolatinėje statybos komisijoje, kurioje buvo pritarta aptariamo statybos leidimo iÅ¡davimui, netinkamai atliko savo pareigas, nes galimai buvo suklaidinti netinkamai parengtos projektinės dokumentacijos, nereikalavo pateikti aptariamo statinio architektÅ«rinių tyrimų, be kurių nėra galimybės įvertinti galimÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ ar galinčiÄ atsirasti Statybos leidimo realizavimo pasekoje. PareiÅ¡kėjo manymu, priimant ginčijamus administracinius aktus, nebuvo laikomasi procedÅ«rų, įtvirtintų Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo, patvirtinto KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 71 (toliau − ir Režimas), II dalies 5 punkte, Trakų senamiesčio sklypų iÅ¡planavimo projekto, patvirtinto Trakų rajono valdybos 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 395V (toliau − ir Sklypų planas), priede Nr. 1.2.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į praÅ¡ymÄ (b. l. 5−8, II t.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ sudaro klaidingai Statybos leidime nurodytas rekonstruojamas (pristatomas) plotas 117,72 kv. m, o iÅ¡ klaidingos prielaidos daroma neteisinga iÅ¡vada apie tai, kad statyba turi bÅ«ti įvardijama ne kaip rekonstrukcija, o nauja statyba. Nurodė, kad pagal paruoÅ¡tÄ rekonstrukcijos techninį projektÄ projektuojamo priestato bendrasis plotas sudaro 31 kv. m. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas neteisingai taikydamas teisės normas esamo statinio plotÄ skaičiuoja tik remiantis nekilnojamojo turto registro įraÅ¡u, kuriame nurodomi tik plotai, kurie yra įregistruoti. Pažymėjo, kad natÅ«roje esančių, tačiau registre nepavaizduotų plotų (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name yra virÅ¡ 100 kv. m. Nurodė, kad projekto vadovė R. V. 2009 m. lapkričio 18 d. Administracijai pateikė projekto gyvenamojo namo dalies rekonstravimo papildomus dokumentus ir paaiÅ¡kinimus, nurodydama, kad gyvenamojo namo visų patalpų plotas sudaro 306 kv. m, bet ne 204,80 kv. m. Darė iÅ¡vadÄ , kad projektuojamo priestato bendrasis plotas nevirÅ¡ija 10 procentų už tokiu pat

būdu apskaičiuoto statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumos. Paaiškino, kad archeologinius tyrimus atlieka

statytoja pagal sutartį su archeologais. Techniniame projekte atsižvelgta į tai, kad priestato statyba neiÅ¡eitų iÅ¡ autentiÅ¡kų pastato gabaritų, pastatas nėra priskirtas prie kultÅ«ros paminklų. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjo nuogÄ stavimai dėl architektÅ«rinių tyrimų neatlikimo grindžiami remiantis daugiau pareiÅ¡kėjo kviestais mokslininkų paaiÅ¡kinimais, bet ne teisės aktais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. Z. atsiliepimu į praÅ¡ymÄ (b. l. 180−183, I t.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad net jeigu iÅ¡duodant SÄ vadÄ ir Statybos leidimÄ Administracija padarė kažkokius nustatytos tvarkos pažeidimus, tai verta atkreipti dėmesį į tai, kiek pažeistas vieÅ¡asis interesas ir kokiais veiksmais galima bÅ«tų paÅ¡alinti pažeidimÄ , atsižvelgti į pasirinktų juridinių priemonių adekvatumÄ ir proporcingumÄ . Teigė, kad SÄ vado ir Statybos leidimo panaikinimas negins vieÅ¡ojo intereso (nes dalis darbų pagal leidimÄ teisėtai yra padaryti).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į praÅ¡ymÄ (b. l. 187−191, I t.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Trakuose, pagal projektÄ yra priskiriamas C paminklotvarkos režimo kategorijai (autentiÅ¡kas užstatymas konservuojamas, galima atskirų elementu rekonstrukcija, papildymas) ir II archeologijos zonai. Pažymėjo, kad dėl vykdomos veiklos (duomenys neskelbtini), Trakuose, atitikimo veiklÄ saugomose teritorijose reglamentuojantiems dokumentams pasisakė Direkcijos specialistas − architektas S. Č..

Trečiasis suinteresuotas asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos atsiliepimu į praÅ¡ymÄ (b. l. 1-3, II t.) prašė jį tenkinti.

PaaiÅ¡kino, kad pastatas, (duomenys neskelbtini), Trakuose, nėra KultÅ«ros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultÅ«ros vertybė, tačiau patenka į valstybės saugomos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės − Trakų senamiesčio (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre − 17114) teritorijÄ . Pagal Sklypų iÅ¡planavimo planÄ Å¾emės sklypas, (duomenys neskelbtini), Trakuose, patenka į sklypų paminklotvarkos režimÄ â€žC“, kuriame numatyta, jog autentiÅ¡kos užstatymas konservuojamas, galima atskirų elementų rekonstrukcija, papildymas − tai sklypai, kuriuose saugomi pagrindiniai autentiÅ¡ki struktÅ«ros elementai, vėlesni nevertingi elementai gali bÅ«ti perstatomi, rekonstruojami ir atstatomos sunykusios struktÅ«ros dalys, o nauja statyba neleidžiama. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä bendras statinio, (duomenys neskelbtini), Trakuose, plotas yra 204,80 kv. m, o statybos techniniame projekte rekonstruojamas (pristatomas) plotas yra 117,72 kv. m, konstatavo, kad, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 8.2 punktu, statybos leidimo iÅ¡davimo procese buvo pažeista Sklypų iÅ¡planavimo schemos nuostata, draudžianti zonoje „C“ naujÄ statybÄ . Nurodė, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Trakuose, patenka į archeologinę zonÄ Nr. II. Trakų senamiesčio kultÅ«rinio sluoksnio intensyvumo zonavime numatyta, kad II zonoje statybos darbai leidžiami tik atlikus archeologinius tyrimus. Pažymėjo, kad nuolatinės statybos komisijos posėdyje dalyvavusi Departamento Vilniaus teritorinio padalinio atstovė statybos techniniam projektui pritarė su pastaba, kad žemės judinimo darbų vietose bÅ«tini archeologiniai tyrimai. Taip pat Å¡is žemės sklypas patenka ir į teritorijos tvarkymo ir naudojimo zonÄ â€žC“, kurioje esantys pastatai konservuojami, restauruojami ar renovuojami pagal pateiktÄ pastatų apsaugos režimÄ , atkuriami pagal detalių istorinių tyrimų medžiagÄ . Pažymėjo, kad pastatui, (duomenys neskelbtini), Trakuose, neatlikus pradinių architektÅ«rinių tyrimų, nebuvo užtikrinama, jog bus iÅ¡laikyta autentiÅ¡ka tÅ«rinė ir fasadų struktÅ«ra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. S. atsiliepimu į praÅ¡ymÄ (b. l. 154−164, II t.) prašė jį tenkinti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 19 d. sprendimu Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymÄ patenkino ir panaikino SÄ vadÄ bei Statybos leidimÄ .

Nurodė, kad pastatas, (duomenys neskelbtini), Trakuose, patenka į valstybės saugomos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės − Trakų senamiesčio, teritorijÄ . Pagal Sklypų planÄ , žemės sklypas patenka į sklypų paminklotvarkos režimÄ â€žC“, kuriame numatyta, jog autentiÅ¡kas užstatymas konservuojamas, galima atskirų elementų rekonstrukcija, papildymas − tai sklypai, kuriuose saugomi pagrindiniai autentiÅ¡ki struktÅ«ros elementai, vėlesni nevertingi elementai gali bÅ«ti perstatomi, rekonstruojami ir atstatomos sunykusios struktÅ«ros dalys, o nauja statyba neleidžiama. Darė iÅ¡vadÄ , kad prokuroras, turintis pagrindÄ manyti (statomas naujas statinys), kad buvo pažeisti įstatymų saugomi interesai, statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ ir ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Nurodė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 17 ir 18 punktus, ir darė iÅ¡vadÄ , kad rekonstruojant statinį jo plotas neturi bÅ«ti didesnis nei 10 procentų už tokiu pat bÅ«du apskaičiuotÄ statinio, prie kurio pristatomas priestatas, plotų sumÄ . Ä®vertinęs teisės aktų normas ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, iÅ¡duodamas N. Z. SÄ vadÄ ir Statybos leidimÄ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, dalies rekonstravimui pažeidė Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkto ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ nuostatas. Pažymėjo, kad iÅ¡ pateiktos projektavimo medžiagos akivaizdžiai

matyti, jog buvo projektuojamas ir statomas naujas statinys. Nustatė, kad N. Z. kaip bendrasavininkės buto plotas sudaro 43,95 kv. m,

o statomas priestatas yra 117,72 kv. m, t. y. keletÄ kartų virÅ¡ija Statybos įstatymo leistinÄ užstatymo plotÄ , neatsižvelgiant į kitus Å¡io namo savininkų interesus. Aptariamoji vieta patenka į valstybės saugomos nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės − Trakų senamiesčio – teritorijÄ . Pagal Sklypų planÄ Å¡is žemės sklypas patenka į sklypų paminklotvarkos režimÄ â€žC“, kuriame autentiÅ¡kų statinių užstatymas konservuojamas, galima atskirų elementų rekonstrukcija, papildymas − tai sklypai, kuriuose saugomi pagrindiniai autentiÅ¡ki struktÅ«ros elementai, vėlesni nevertingi elementai gali bÅ«ti perstatomi, rekonstruojami ir atstatomos sunykusios struktÅ«ros dalys, o nauja statyba neleidžiama.

Teismas sutiko su prokuroro teiginiu, kad minėtas žemės sklypas patenka į archeologinę zonÄ Nr. II. Nurodė, kad Trakų senamiesčio kultÅ«rinio sluoksnio intensyvumo zonavime numatyta, kad II zonoje statybos darbai leidžiami tik atlikus archeologinius tyrimus. Atkreipė dėmesį, kad Å¡is žemės sklypas patenka ir į teritorijos tvarkymo bei naudojimo zonÄ â€žC“, kurioje esantys pastatai konservuojami, restauruojami ar renovuojami pagal pateiktÄ pastatų apsaugos režimÄ ; atkuriami pagal detalių istorinių tyrimų medžiagÄ . Pažymėjo, kad pastatui, (duomenys neskelbtini), Trakuose, neatlikus pradinių architektÅ«rinių tyrimų, nebuvo užtikrinama, jog bus iÅ¡laikyta autentiÅ¡ka tÅ«rinė ir fasadų struktÅ«ra.

Teismas pripažino, kad priimant ginčo sprendimus, atsakovas akivaizdžiai pažeidė Ä®statymo 2 straipsnio 18 punkto, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ ir Tvarkymo režimo „C“ zonos nuostatas, neatsižvelgė į kitų Å¡io namo savininkų teisėtus interesus, kadangi kiekvienas iÅ¡ Å¡io namo buto savininkų turi teisę į rekonstrukcijÄ , savo dalies ploto padidinimÄ iki 10 procentų. Darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas formaliai leido N. Z. vykdyti statinio rekonstrukcijÄ , nors pagal esamus parametrus projekte iÅ¡duotas leidimas statyti naujÄ 117,72 kv. m statinį, vietoje turėto buto, kurio plotas 43,95 kv. m, t. y. atsakovas faktiÅ¡kai leido vykdyti naujo statinio statybÄ . Pabrėžė, kad esant tokiam tvarkymo režimui, galimi tik rekonstrukcijos darbai, o pagal esamus parametrus projekte, statybos leidime numatomi vykdyti darbai − nauja statyba.

III.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 131-138, IV t.) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Mano, kad rekonstruojamo ar naujai statomo ploto santykis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo viso namo (duomenys neskelbtini), Trakuose, ploto. Nurodo Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 9.5 punktÄ , pažymi, kad iÅ¡ projekto, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas Statybos leidimas, matyti, kad priestatÄ sudaro rÅ«sys, pirmo aukÅ¡to patalpa ir mansarda, priestatas prie namo liesis tiek pirmo aukÅ¡to sienų vietoje, tiek esamos pastogės vietoje, be to, matyti, kad priestatas pakeis viso pastato tÅ«rį, plotus (bendrÄ jį ir užstatymo) bei fasadus. Daro iÅ¡vadÄ , kad priestatas iÅ¡ esmės pakeis ne tik N. Z. butÄ , bet ir visÄ pastatÄ . Pabrėžia, kad teisės aktai reikalauja skaičiuoti statinio, prie kurio pristatomas priestatas, plotų sumÄ , tuo tarpu N. Z. nuosavybės teise valdomas butas nėra savarankiÅ¡kas statinys, o tik atskira patalpa statinyje. Atkreipia dėmesį, kad N. Z. pateikė visų vieÅ¡ame registre įregistruotų savininkų, turinčių nuosavybės teise patalpas pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Trakuose, notaro patvirtintus sutikimus dėl rekonstrukcijos darbų

vykdymo. Pažymi, kad byla buvo pradėta dėl trečiojo suinteresuoto asmens I. S. skundų prokuratūrai, nors jis nėra nei patalpų pastate (duomenys

neskelbtini), Trakuose, savininkas, nei valdytojas, todėl N.

Z. neprivalėjo pateikti I. S. sutikimo rekonstrukcijos darbams vykdyti. Teigia, kad teismas namo bei priestato plotus nustatė neiÅ¡tyręs visų byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad namo ir priestato plotai yra kitokio dydžio. Atkreipia dėmesį į priestato projektÄ rengusios projekto vadovės R. V. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodyta, jog skaičiuojant rekonstruojamo gyvenamojo namo patalpų plotus buvo padaryta techninė klaida – į bendrÄ jį buto plotÄ buvo įtrauktas priestato palėpės plotas, nors pagal statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ 7 punktÄ , į patalpų plotÄ neįskaičiuojami pastogėse įrengtų patalpų plotai ir plotai po laiptais gyvenamosiose patalpose, kurių aukÅ¡tis nuo grindų iki lubų (laiptų apačios) mažesnis nei 1,6 m, pastogės patalpos aukÅ¡tis žemiausioje dalyje ne mažesnis nei 1,6 m, o 3,5 m2 ar didesniame plote – ne mažesnis nei 2,3 m.

Nurodo, kad priestato palėpė aukščiausioje vietoje nesiekia 2,3 m, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad priestato palėpės plotas negali bÅ«ti įtraukiamas į priestato patalpų plotÄ . Atsižvelgęs į minėtos architektės pateiktus skaičiavimus daro iÅ¡vadÄ , kad priestato patalpų plotas sudaro 10 procentų esamo namo ploto, todėl priestato statyba laikytina rekonstrukcija, o ne nauja statyba. Atkreipia dėmesį, kad nors vieÅ¡ame registre įregistruota tik 204,80 kv. m patalpų name (duomenys neskelbtini), Trakuose, tačiau teisės aktai nenumato, kad skaičiuojant patalpų plotus gali bÅ«ti imamas tik vieÅ¡ame registre įregistruotas patalpų plotas.

Mano, kad statinio padidėjimo santykis gali bÅ«ti paskaičiuotas tik nuo viso statinio ploto. Atsakovo nuomone, teisme turėjo bÅ«ti apklausta R. V., nes ne pats atsakovas atliko skaičiavimus, o bÅ«tent ji teikė skaičiavimus atsakovui. Teigia, kad namas (duomenys neskelbtini), Trakuose, nėra įtrauktas į Lietuvos kultÅ«ros paminklų sÄ raÅ¡Ä , jis nuo pastatymo ne kartÄ buvo perstatytas ir perdalintas, todėl architektÅ«rinės vertės neturi. Atkreipia dėmesį į tai, kad priestatas bÅ«tų statomas iÅ¡ kiemo pusės (saugomas urbanistinis vaizdas yra iÅ¡ gatvės pusės).

Daro iÅ¡vadÄ , kad priestato pastatymas neįtakotų Trakų urbanistinio vaizdo. Pažymi, kad namas stovi iÅ¡ilgai gatvės, nors autentiÅ¡kas užstatymas yra toks, kai namai stovi statmenai gatvei. Pažymi, kad SÄ vade reikalavimas atlikti archeologinius tyrimus nebuvo nurodytas. Å is reikalavimas atsirado po Nuolatinės statybos komisijos posėdžio, kurio metu Departamento Vilniaus teritorinio skyriaus atstovė statybos techniniam projektui pritarė su pastaba, kad žemės jungimo darbų vietose bÅ«tini archeologiniai tyrimai.

Mano, kad tokia pastaba įraÅ¡yta neteisėtai. Nurodo Statybos įstatymo 23 straipsnio 9, 10 dalis, aplinkos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. D1-379 18 punktÄ ir pažymi, kad nebuvo iÅ¡dėstyti nepritarimo motyvai, N. Z., suprasdama, kad namas patenka į archeologinę zonÄ Nr. II, pati ėmėsi iniciatyvos atlikti archeologinius tyrimus ir 2010 m. sausio 12 d. kreipėsi į DepartamentÄ dėl sutikimo, tačiau sutikimas nebuvo duotas. Daro iÅ¡vadÄ , kad archeologiniai tyrimai bus atlikti, kai tik juos leis atlikti reikalaujanti tokius tyrimus atlikti institucija.

Abejoja, kad vieÅ¡asis interesas bÅ«tų apgintas panaikinus SÄ vadÄ ir Statybos leidimÄ . Mano, kad teismas nepagrįstai atnaujino terminÄ pareiÅ¡kimui paduoti, kadangi prokuroras apie tariamÄ vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ sužinojo iÅ¡ trečiojo suinteresuoto asmens I. S. skundo, įteikto prokurorui 2009 m. birželio 23 d., o į teismÄ kreiptasi tik 2009 m. gruodžio 24 d. praÅ¡ymu. Pažymi, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, objektyviai trukdžiusių prokurorui surinkti visus reikiamus duomenis per trumpesnį nei 6 mėnesių laikotarpį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. Z. apeliaciniu skundu (b. l. 114-123, IV t.) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo N. Z. naudai patirtas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pateikia iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus argumentus kaip ir atsakovas apeliaciniame skunde. Taip pat nurodo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTÄ®) 48 straipsnio 2 dalį ir pažymi, kad trečiuoju suinteresuotu asmeniu nebuvo įtraukta rekonstrukcijos projektÄ parengusi architektė R. V.. PaaiÅ¡kina, kad sprendimas byloje gali turėti įtakos R. V. teisėms ar pareigoms, nes paaiÅ¡kėjus, kad Statybos leidimas buvo iÅ¡duotas neteisėtai, nes buvo netinkamai parengtas projektas, bÅ«tų keliamas projektuotojos atsakomybės klausimas. Daro iÅ¡vadÄ , kad teismo sprendimas naikintinas dar ir ABTÄ® 142 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. Z. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ (b. l. 175-176, IV t.) nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo dalimi, kuria praÅ¡oma panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bylÄ perduoti Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. PraÅ¡o panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ priimti naujÄ sprendimÄ â€“ praÅ¡ymÄ atmesti.

PareiÅ¡kėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 142-144, IV t.) praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantai, teigdami, jog statybos rÅ«Å¡is priskirtina rekonstrukcijai, o ne naujai statybai, remdamiesi architektės paaiÅ¡kinimais, siekia paneigti oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) specialisto paaiÅ¡kinimais patvirtintÄ faktinę aplinkybę, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Trakuose, yra daugiabutis. Atkreipia dėmesį, kad Sklypų plano priede Nr. 1.2 nurodyta, jog aptariamas sklypas patenka į archeologinę zonÄ Nr. II, kuriame statybos darbai leidžiami tik atlikus archeologinius tyrimus. Pažymi, kad Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokole įraÅ¡yta pastaba laikytina administraciniu aktu ir gali bÅ«ti savarankiÅ¡ko administracinio ginčo dalyku.

Trečiasis suinteresuotas asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ (b. l. 145-149, IV t.) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 34 punktÄ , Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 9 straipsnio 1, 2 dalis,

10 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnį ir daro iÅ¡vadÄ , kad po rekonstrukcijos ar naujos statinio statybos statinys turi bÅ«ti pripažintas tinkamu naudoti. Jei po statybos darbų padidėjo pastato (duomenys neskelbtini), Trakuose, plotas, tai turėjo bÅ«ti registruota Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, jog net jei, kaip teigia apeliantas, viso namo plotas bÅ«tų 306 kv. m, tai, lyginant su Statybos leidime nurodytu bendruoju rekonstruojamu statinio plotu, sudarytų daugiau nei 10 procentų pastato ploto.

Nurodo, kad nei iki statinio techninio projekto peržiÅ«rėjimo nuolatinėje statybos komisijoje, nei po Statybos leidimo iÅ¡davimo nebuvo inicijuotas statinio techninio projekto klaidų taisymas arba naujo statybos leidimo iÅ¡davimas. Daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo abejoti techniniame statinio projekte bei Statybos leidime nurodytais duomenimis. Nurodo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 29.1, 29.2 punktus ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju naujas statybos leidimas nebuvo iÅ¡duotas, taip pat nebuvo atlikti statinio techninio projekto pakeitimai.

Pažymi, kad nors pastatas nėra KultÅ«ros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultÅ«ros vertybė, tačiau patenka į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Trakų senamiesčio, teritorijÄ . Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimÄ , Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį Nr. A146-335/2008, 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį Nr. A7-2282/2006 ir daro iÅ¡vadÄ , kad minėtas faktas yra svarbus nagrinėjamai bylai.

Teigia, kad Režimo II dalies 5 punkte nedaroma iÅ¡imčių, kada architektÅ«riniai tyrimai yra neprivalomi. Nurodo kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. Ä®V-149 patvirtintų Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų 7.1 punktÄ ir daro iÅ¡vadÄ , kad Administracija negali bÅ«ti laikoma institucija, kompetentinga pasisakyti dėl pastato architektÅ«rinės vertės buvimo ar nebuvimo. Teigia, kad žemės sklypui patenkant į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijÄ , įgyvendinus techniniame statybos projekte numatytus sprendinius, nebuvo užtikrinta tinkama valstybės saugomų nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių – Trakų senamiesčio bei Trakų senojo miesto vietos – apsauga.

Trečiasis suinteresuotas asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens N. Z. apeliacinį skundÄ (b. l. 150-154, IV t.) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus argumentus kaip ir atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. S. atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 161-171, IV t.) praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teigia, kad apeliaciniuose skunduose minima Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nesusijusi su rekonstravimu. Tvirtina, kad atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 straipsnio 9, 10, 17, 18, 20, 23-26, 30, 32, 35 ir kitus punktus, Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymÄ , Saugomų teritorijų įstatymÄ , Nekilnojamojo turto registro įstatymÄ , statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 1, 3, 8.2-8.5, 9.1-9.5, 9.9.2, 9.9.3, 9.15, 10.3, 10.4, 10.5.2, 10.11, 14.2, 15 punktus, Å¡io reglamento 1 priedo 1.3, 1.5, 1.6, 4.5 punktus ir kitus teisės aktus, matyti, kad N. Z. iÅ¡duotose projektavimo sÄ lygose padarytame projekte ir iÅ¡duotame Statybos leidime padaryta daug pažeidimų. Nurodo, kad SÄ vadas, projektas ir Statybos leidimas neatitinka faktinio objekto, projekte ir Statybos leidime buvo padaryta techninių klaidų, registro duomenys neatitinka faktinio objekto. Mano, kad Administracija iÅ¡davė Statybos leidimÄ gyvenamojo namo dalies rekonstravimui formaliai, nes faktiÅ¡kai yra iÅ¡duotas leidimas naujai statybai. Pabrėžia, kad architektÅ«ros tyrimai yra pirminė ir bÅ«tina procedÅ«ra, be kurios neįmanoma parengti rekonstrukcijos projekto. Teigia, kad

Administracija iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ rekonstrukcijai galėjo tik N. Z. nuosavybės teise priklausančiam turtui. Pažymi, kad

2002 m., esant Trakų rajono savivaldybės valdininkų ir Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarės kaltei, buvo padarytos klaidos, dėl kurių nuo 2002 m. VÄ® Registrų centro duomenys neatitinka bylos Nr. 38228 dokumentų, faktinio objekto ir dalinės nuosavybės teisių. Pažymi, kad dėl Å¡ių pažeidimų prokuratÅ«roje pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat atliekamas tyrimas dėl Inspekcijos PriežiÅ«ros skyriaus 2002 pažymoje Nr. 107/13/13 įsivėlusios techninės klaidos. Pažymi, kad Å«kinio pastato nugriovimas nesusijęs su gyvenamojo namo rekonstrukcija, nes jis nutolęs apie 15 m nuo N. Z. nenugriautos verandos. Nurodo, kad jeigu priestate yra palėpė, kurios aukÅ¡tis 1,60 m ir aukščiau, net jei aukÅ¡tis nesiekia 2,30 m, tai reiÅ¡kia, kad statinys vadinasi ne priestatu, o nauju statiniu, nes priestatas neturi palėpės. Daro iÅ¡vadÄ , kad pagal Statybos įstatymÄ , Nekilnojamojo turto registro įstatymÄ , statybos techninius reglamentus, patalpas, aukÅ¡tesnes nei 1,60 m ir turinčias 3,5 kv. m ploto ir daugiau, privalu registruoti įskaitant į bendrÄ patalpų ploto sumÄ . Pažymi, kad rÅ«siai, priklausantys nuosavybės teise S. B., R. G. (buv. R. P.) nėra kapitaliÅ¡kai įrengtos patalpos ir turi nedidelį aukÅ¡tį, mano, kad kasti ir įrengti rÅ«sius Å¡ie asmenys, taip pat N. Z. neturėjo teisės, kadangi

autentiÅ¡kame statinyje didelių ir gilių rÅ«sių nebuvo. Teigia, kad R. V. suklydo, nurodydama patalpų I aukÅ¡to plotÄ â€“ 180 kv.

m., kadangi tai sudaro 186 kv. m., taip pat viso namo patalpų plotÄ â€“ 306 kv. m, nors iÅ¡ tikrųjų yra – 242 kv. m. Teigia, kad jei R. V. žinojo apie VÄ® Registro centro duomenų neatitikimÄ , privalėjo kreiptis į VÄ® Registrų centro direktorių arba į teismÄ . Nurodo, kad turi teisę atkurti 1977 m. nugriautÄ priestatÄ tam, kad bÅ«tų atnaujinta fasado autentiÅ¡ka struktÅ«ra. Pažymi, kad N. Z. neturi teisės padidinti savo priestato plotÄ iÅ¡ kiemo pusės, nes priestatas, kurio plotas 35 kv. m, aukÅ¡tis 4,75 m, pažeis autentiÅ¡ko fasado struktÅ«rÄ . Pabrėžia, kad neduos sutikimo dėl kiemo aikÅ¡telės užstatymo. Mano, kad N. Z. neturi pagrindo atlikti archeologinius tyrimus, nes teritorija, per kuriÄ eina inžineriniai

tinklai, yra apsaugos zona, joje turi būti numatyti apribojimai. Nelaiko R. V. trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi jos padarytos

klaidos neturi tiesioginės įtakos viešųjų interesų pažeidimams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis nenumato specialaus termino, per kurį prokuroras ar kitas Å¡ioje įstatymo normoje nurodytas subjektas gali paduoti skundÄ teismui dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Todėl kreipiantis į administracinį teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo turi bÅ«ti laikomasi ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, nustatančios, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Atsižvelgiant į tai, jog prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog termino kreiptis į teismÄ eigos pradžia skaičiuojama nuo tada, kai prokuroras gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Kartu pažymima, kad Å¡is termino prokurorui kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, nėra privilegija vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia įstatymų aiÅ¡kinimo logika. PrivatÅ«s subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu bÅ«du dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktÄ suvokia, ar Å¡is aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ ginant savo teises. Skirtingai nei privatÅ«s subjektai, prokuroras, ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informacijÄ apie asmens,

visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , ne kiekvienu atveju turi pagrindÄ manyti, kad

aktas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ ir ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Todėl jis turi surinkti duomenis, pakankamus iÅ¡vadai, kad administracinis aktas pažeidžia vieÅ¡Ä jį ar kitÄ interesÄ , kurio teisminės gynybos inicijavimo teisė suteikta prokurorui (žr. Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), P. 184–229; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008 ir kt.).

Nustatant termino kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo eigos pradžiÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama visuma aplinkybių: pirminės informacijos apie galimai pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ gavimo data, informacijos pobÅ«dis ir apimtis; ar Å¡i informacija buvo pakankama kreiptis į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , ar buvo bÅ«tina rinkti papildomus duomenis; kokių veiksmų pareiÅ¡kėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo ir vieÅ¡ojo intereso gynimo; ar pareiÅ¡kėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimÄ vieÅ¡ojo intereso

pažeidimÄ surinko per pagrįstÄ ir protingÄ terminÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009

m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–1164/2009 ir kt.).

Duomenų, jog pažeistas vieÅ¡asis interesas pakankamumÄ apsprendžia tokie faktiniai duomenys (įrodymai), kuriais pateikiant teismui skundÄ (praÅ¡ymÄ ) gali bÅ«ti grindžiamas reikalavimas dėl atitinkamo administracinio akto, kuris galimai pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , panaikinimo (ABTÄ® 23 straipsnio

2 dalies 5, 6, 7, 8 punktai, 24 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 straipsnių kontekste yra pažymėjęs, kad kai kurie duomenys (pvz., duomenys apie asmenis, įtrauktinus į bylÄ trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir pan.) nors ir reikalingi tam, kad pareiÅ¡kimas dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo atitiktų įstatymų reikalavimus ir bÅ«tų priimtas nagrinėti teisme, tačiau Å¡ių duomenų surinkimas nėra susijęs su nustatymu, ar gauta pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas (ABTÄ® 34

straipsnio 2 dalis) (žr. Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), P. 184–229). Kiekvienu konkrečiu atveju nustačius, kad pareiškėjui

atitinkamu laiku pakako duomenų vieÅ¡ojo intereso pažeidimui nustatyti, ar tokie duomenys galėjo ir turėjo bÅ«ti surinkti per atitinkamÄ laikÄ , prasideda termino kreiptis į teismÄ eiga, o duomenys pareiÅ¡kimui tinkamai įforminti turi bÅ«ti surenkami per jau prasidėjusį ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ . Prokurorui, kaip ir kitiems bylÄ inicijuojantiems subjektams, nėra teisinių kliūčių kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti praleistÄ kreipimosi į teismÄ terminÄ , jei įstatymu nustatytas terminas praleidžiamas dėl svarbių priežasčių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–1164/2009 ir kt.).

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ne visi duomenys, kurie Administracinių bylų teisenos įstatymo 23,

24 straipsnio prasme reikalingi kreipiantis į teismÄ , tuo pačiu yra bÅ«tini tam, kad bÅ«tų nustatytas vieÅ¡ojo intereso pažeidimas. Kai kurie duomenys nors ir reikalingi tam, kad pareiÅ¡kimas atitiktų įstatymų reikalavimus ir bÅ«tų priimtas nagrinėti teisme vertintini daugiau kaip techninio pobÅ«džio. Kiekvienu atveju nustačius, kad prokurorui pakako ar turėjo pakakti duomenų vieÅ¡ojo intereso pažeidimui nustatyti, prasideda termino kreiptis į teismÄ eiga, todėl likę duomenys pareiÅ¡kimui tinkamai įforminti turi bÅ«ti surenkami per jau prasidėjusį ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ . Jei Å¡ie duomenys (pvz., dėl jų didelės apimties, sunkumų juos iÅ¡reikalaujant) negalėjo bÅ«ti surinkti per vieno mėnesio terminÄ , prokurorui, kaip ir kitiems bylÄ inicijuojantiems subjektams, nėra užkirstas kelias kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti praleistÄ kreipimosi į teismÄ terminÄ (ABTÄ® 34 straipsnio 2 dalis). PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kad tik surinkus visus duomenis, reikalingus pareiÅ¡kimui į teismÄ suraÅ¡yti, prasideda termino kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ eigos pradžia, nepagrįstai iÅ¡keltų prokurorus privačių asmenų atžvilgiu, neleistų užtikrinti teisinių santykių stabilumo ir prieÅ¡tarautų proceso įstatymų sistemai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008).

Sprendžiant prokuroro praÅ¡ymo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ priėmimo administraciniame teisme klausimÄ , turi bÅ«ti laikomasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio reikalavimų. Å io straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundÄ (praÅ¡ymÄ ) jeigu praleistas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminas ir pareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o jo atnaujinti ar teismas tokį praÅ¡ymÄ atmeta. Todėl teismas, spręsdamas prokuroro praÅ¡ymo dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo priėmimo klausimÄ ir aiÅ¡kindamasis, ar nėra praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas paduoti skundÄ , turi nustatyti termino paduoti skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo eigos pradžiÄ , t. y. kada pagal surinktÄ medžiagÄ prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas. Jei tokių duomenų nepakanka, administracinės bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ sprendžiantis teismas turi nustatyti terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams Å¡alinti ir pasiÅ«lyti pareiÅ¡kėjui pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kad terminas kreiptis į teismÄ nėra praleistas (ABTÄ® 37 str. 1 d.). Jei nustatoma, kad terminas paduoti skundÄ yra praleistas, teismas turi pagrindÄ atsisakyti priimti praÅ¡ymÄ Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu. Dėl Å¡ios teismo nutarties gali bÅ«ti paduotas atskirasis skundas. PaaiÅ¡kėjus aplinkybei, kad prokuroro praÅ¡ymas dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo teismo buvo priimtas praleidus įstatymu nustatytÄ terminÄ ir nepraÅ¡yta jį atnaujinti, pirmosios arba apeliacinės instancijos teismas (atsižvelgiant į tai, kurios instancijos teisme Å¡i aplinkybė paaiÅ¡kėja), bylÄ turi nutraukti vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008).

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro 2009 m. gruodžio 24 d. pareiÅ¡kime teigiama, kad galutinai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros nurodymai buvo įvykdyti 2009 m. gruodžio 18 d., kai buvo gautas KultÅ«ros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto paaiÅ¡kinimas. Tai reikÅ¡tų, jog apie pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ buvo sužinota tik 2009 m. gruodžio 18 d.

Ä®vertinus bylos aplinkybes, konstatuotina, kad nepateikta įrodymų, jog surinkti pakankamai duomenų kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo prokurorui objektyviai nepakako ABTÄ® 33 straipsnio numatyto vieno mėnesio termino. Nėra pagrindo pareiÅ¡kėjo nurodyto dokumento gavimo momentÄ laikyti vieÅ¡ojo intereso pažeidimo paaiÅ¡kėjimo momentu ar ta diena, kai pareiÅ¡kėjas surinko pakankamai duomenų patvirtinti, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas. Kaip matyti iÅ¡ bylos, Trakų rajono savivaldybės administracija dar 2009-07-29 raÅ¡tu Nr. AP3–2150 „Dėl dokumentų pateikimo“ pateikė Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai atsakovo 2008-09-24 iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. AS1–492 ir su jo iÅ¡davimu susijusių dokumentų kopijas (viso 48 lapai).

Be to, laikotarpiu nuo 2009-08-17 iki 2009-09-11 buvo apklausti ir paaiÅ¡kinimus bylai aktualiais klausimais pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Trakų nacionalinio parko direkcijos, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ir KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos specialistai. Taigi atnaujinus tyrimÄ byloje buvo surinka pakankamai informacijos, leidžiančios padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡duodant statybos leidimÄ gyvenamojo namo dalies rekonstravimui (duomenys neskelbtini), Trakuose, galėjo bÅ«ti pažeisti atitinkamų teisės aktų nustatyti reikalavimai.

Minėtų aktų teisėtumo įvertinimui nereikalingos specialios žinios, pakanka teisinių žinių, kurių turėtų turėti prokuroras. Nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad aplinkybių, reikalingų tokiam vertinimui, tyrimas, prokurorui elgiantis teisėtai ir protingai, dėl objektyvių priežasčių pagrįstai tęsėsi beveik Å¡eÅ¡is mėnesius. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad atnaujinus aplinkybių tyrimÄ (po 2009 m. spalio 26 d.) ypatingai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nebebuvo nustatyta (apklaustas KultÅ«ros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos vyriausiasis specialistas nurodė, kad žemės judinimo darbų vietose bÅ«tini archeologiniai tyrimai.

Labai panaÅ¡i informacija buvo pateikta KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2009-09-17 raÅ¡te Nr. (3.7.V)–2V–747 „Dėl statybos leidimo panaikinimo“. NeaiÅ¡ku, kodėl po tyrimo atnaujinimo minėtas specialistas apklaustas tik praėjus beveik dviem mėnesiams. Be to, Å¡i pastaba jau buvo įraÅ¡yta Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokole). Gavus atitinkamus dokumentus iÅ¡ Trakų rajono savivaldybės administracijos (2009 m. liepos 29 d.), prasidėjo ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismÄ termino skaičiavimas.

Kita vertus, atsižvelgiant į Å¡ios bylos specifikÄ (2009 m. spalio 26 d. atnaujintas tyrimas dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo), minėtas terminas taip pat praleistas. Pažymėtina, kad inicijuoti kreipimÄ si dėl paaiÅ¡kinimų pateikimo į atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų specialistus galima ir pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo teismui. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai atnaujinus tyrimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo į pirmosios instancijos teismÄ kreiptasi praėjus beveik dviem mėnesiams nuo tyrimo atnaujinimo ir praėjus beveik Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo tyrimo pradžios.

Dėl paminėto konstatuojama, kad į teismÄ ginti vieÅ¡ojo intereso kreiptasi praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ , kas sudarė pagrindÄ neatnaujinti pareiÅ¡kimo padavimo termino ir pareiÅ¡kimÄ atsisakyti priimti (ABTÄ® 37 straipsnio 2 dalies

8 punktas).

Sprendžiant skundo ar praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ administracinis teismas be kita ko privalo patikrinti ar nėra praleistas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminas, ar praÅ¡oma terminÄ atnaujinti. Nustačius, jog toks terminas praleistas ir pareiÅ¡kėjas praÅ¡o jį atnaujinti, teismas privalo įvertinti, ar Å¡is praÅ¡ymas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartis dalyje, kuria atnaujintas terminas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiÅ¡kimui paduoti, yra visiÅ¡kai nemotyvuota, todėl neaiÅ¡ku, kokios aplinkybės sÄ lygojo pareiÅ¡kimo padavimo termino praleidimÄ . Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡dėstyto anksčiau, objektyvių aplinkybių, kurios galėjo bÅ«ti reikÅ¡mingos termino atnaujinimo aspektu, byloje nenustatyta. Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas terminÄ dėl Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , padavimo atnaujino nepagrįstai. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nukrypta nuo tokio pobÅ«džio bylose formuojamos vieningos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia administracinės bylos proceso Å¡alių dėmesį į tai, jog Å¡is sprendimas nereiÅ¡kia, kad ginčijamas statybos leidimas yra iÅ¡duotas teisėtai ir pagrįstai. VieÅ¡ojo administravimo subjektų, kurių kompetencijai yra priskirta vykdyti statybos, kultÅ«ros paveldo apsaugos ir pan. kontrolę, teisėti veiksmai Å¡iuo sprendimu nėra saistomi.  Â

Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas atnaujino pareiÅ¡kimo padavimo terminÄ nepagrįstai ir priėmė pareiÅ¡kimÄ , kuris buvo paduotas praleidus nustatytus padavimo terminus ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės bei priėmė ir paskelbė sprendimÄ , todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (ABTÄ® 101 straipsnio 6 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu, 140 straipsnio

1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens N. Z. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimÄ panaikinti. Administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. S., N. Z., KultÅ«ros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl projektavimo sÄ lygų sÄ vado ir statybos leidimo panaikinimo, nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                Â

Audrius Bakaveckas

                                                                                                                              Laimė

Baltrūnaitė

                                                                                                              Â

               Arūnas Sutkevičius

                                                                                                                             Â