2025-08-20 Nr. AB-12850-3-64-3-00898-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-672-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00898-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. R8-4063 (toliau – ir Raštas) ir, pašalinant padarytą pažeidimą, įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas). Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti, kad skundo / pareiškimo padavimo terminas yra nepraleistas ir čia yra force majeure (teisės principas, reiškiantis, kad negalima reikalauti to, kas neįmanoma) atvejis bei atnaujinti dėl force majeure aplinkybių (nes jis negalėjo kontroliuoti, išvengti ar pašalinti, protingai numatyti tokių teismo veiksmų) praleistą Rašto apskundimo terminą.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenys patvirtina, jog pareiškėjo analogiškas skundas (pareiškimas) dėl atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartimi yra priimtas nagrinėti administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025.

Teismas darė išvadą, kad Regionų administraciniame teisme jau priimtas ir bus nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl to paties viešojo administravimo subjekto priimto to paties administracinio akto ir įpareigojimo atlikti tuos pačius veiksmus, todėl yra akivaizdus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytas pagrindas šioje byloje atsisakyti priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.). Panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025-05-08 nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą (Pareiškimą) nagrinėti tam pačiam teismui. LVAT kolegijų: 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025) ir 2025-04-09 nutarties (eAS-397-968/2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą (pagaliau gi, laikas SUAUG-TI), absurdiškai tuščią maratoną (05-07 yra paskirti septyni, 05-14 – aštuoni, 05-21 – devyni kolegijų posėdžiai ir, deja, pabaigos [kai – ABTĮ 5 str. 3 d. – „Teismas imasi nagrinėti admini-stracinę bylą.“] tam, dar nesimato ...), priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Re-gionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmi-ninkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.“

Pareiškėjas teigia, kad tikrieji faktai paneigia pirmosios instancijos teismo neteisingą ir tendencingą išvadą, nes žinoma ir suprantama, kad tokios bylos (ABTĮ 64 str.) teisme nėra. Pasak pareiškėjo, teisėjai tinkamai nesprendžia teismui teikiamų pareiškimų priėmimo klausimų.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės neadekvačiai ir nesąžiningai vertino esamus įrodymus ir faktus (ABTĮ 10 ir 11 str.), nes teisėjui yra pasiekiami Liteko sistemoje esantys duomenys apie tik parengiamojoje bylos stadijoje (ABTĮ 5 ir 11 str.) gautus bei vertinamus dokumentus.

Pareiškėjas tvirtina, kad teisėjas nutartyje iš esmės neteisingai taiko ir vadovaujasi įstatymo (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.) norma, nes nėra priimto teismo sprendimo, jis neįsiteisėjęs, t. y. byla nepradėta ir neišnagrinėta.

Pareiškėjas taip pat dėsto argumentus, susijusius su, jo teigimu, neteisėtais nesąžiningo darbdavio veiksmais (dėl patirto mobingo, neteisėto atleidimo, atimtos teisės dirbti valstybės tarnyboje ir kt.) ir teigia, kad teismas užkirto jam kelią realizuoti teisę į teisminę gynybą, neteisingai vertino faktus bei įrodymus.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytoje byloje dar nevyko bylos nagrinėjimas, todėl tai yra akivaizdus neklausymas įstatymų, be to, parengiamojoje bylos stadijoje netaikytinos ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4–6 p. nuostatos, todėl teismas teikia neteisingai taikomų įstatymų pagrindu suformuluotus vertinimus ir išvadas (ABTĮ 56 str. 7 d.).

Pareiškėjo vertinimu, teisėjai, užuot tinkamai atlikę pareigas, tyčia piktnaudžiaudami procesine teise ir užimama padėtimi, priima nutartis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą ABTĮ normą, yra nurodęs, kad teismas gali atsisakyti priimti skundą, išsiaiškinęs, jog teisme yra iškelta byla pagal tapatų (identišką) pareiškėjo skundą, t. y. teismas turi nustatyti, ar paduotas naujas skundas yra tapatus nagrinėjamam kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-897-520/2016; kt.). Skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – ginčo šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017; kt.).

Akcentuotina, kad bylos iškėlimas teisme sukelia lis pendens (laukianti byla) teisinius padarinius – pareiškėjas praranda teisę pareikšti tapatų skundą kitam teismui, o kitas teismas negali nagrinėti tapačios bylos, kuri jau yra iškelta ir nagrinėjama teisme. Lis pendens yra neigiama teisės kreiptis į teismą prielaida, neleidžianti nagrinėti teisme tapačios bylos, jeigu ją jau nagrinėja kitas teismas. Ši taisyklė yra susijusi su teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia, teismo sprendimo privalomumo principu, tačiau ji yra taikoma tik tuomet, kai viename teisme jau yra iškelta byla, o kitas teismas sprendžia analogiškos bylos iškėlimo klausimą ar nagrinėja analogišką bylą ir nustato kitos tapačios bylos nagrinėjimo teisme faktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-992-756/2017; kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismo žinioje administracinė byla gali būti tik po to, kai ji iškeliama, t. y. priimamas pareiškėjo skundas. Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu byla dar nėra iškelta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-271-602/2015, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-343-415/2024, 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-573-789/2024, 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-120-629/2025). Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turi atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, nustatęs, kad tuo metu teisme jau yra priimtas nagrinėti to paties asmens, kurio skundo priėmimo klausimą sprendžia, tapatus skundas.

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad teismas, taikydamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, turi įsitikinti dėl lyginamų skundų pagrindų tapatumo, t. y. privalo tinkamai (detaliai ir sistemiškai) įvertinti kiekvieno skundo argumentų pakartotinumą, taip pat įvertinti, ar pagal atskirai paduotus skundus inicijuojamos bylos dėl tapačių teisinių santykių ir skunduose suformuluotais materialiaisiais reikalavimais (o ne procesinio pobūdžio reikalavimais) iš esmės siekiama tapačių teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-300-815/2021 ir joje nurodytą praktiką). Vien tik lingvistiniai materialiojo pobūdžio reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016; kt.).

Pažymėtina, jog Liteko duomenys patvirtina, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-02162-2024-5) priimtas nagrinėti pareiškėjo procesinis dokumentas, kurį pareiškėjas pavadino patikslintu pareiškimu, atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, kuriuo pareiškėjas, be kita ko, prašo: „patenkinti pareiškimą, panaikinti atsakovės 2024-11-27 raštą Nr. R8-4063 ir pašalinant padarytą pažeidimą įpareigoti atsakovę vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024-11-11 kreipimosi ištyrimą“.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas procesiniame dokumente, pavadintame pareiškimu, (nurodytas atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija), be kita ko, prašo: „patenkinti pareiškimą, panaikinti (ABTĮ 88 str. 1 d. 3 p.) atsakovės 2024-11-27 raštą Nr. R8-4063 ir pašalinant padarytą pažeidimą, įpareigoti atsakovę vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka, atlikti pareiškėjo 2024-11-11 kreipimosi ištyrimą arba (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu“.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą ir administracinės bylos Nr. eI3-10434-595/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-02162-2024-5) Liteko duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad Regionų administraciniame teisme jau priimtas ir bus nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl to paties viešojo administravimo subjekto priimto to paties administracinio akto ir įpareigojimo atlikti tuos pačius veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje neteisingai vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodyta, kad pareiškėjo skundas (pareiškimas) atsisakytas priimti, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo (teisėjos) šališkumu, nurodo, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-624/2025). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Nagrinėjamu atveju nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo (teisėjos, nagrinėjusios pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ir / ar teisėja buvo šališki.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija akcentuoja, jog pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir Konstitucinio Teismo įstatymas) 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atskirajame skunde suformuluoto prašymo priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (Teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų garbės teismui, pažymi, jog ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, jog pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio pagrindo taikyti šią procesinę normą. Pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotame prašyme išsakyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikiantys pagrindo atskirajai nutarčiai priimti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti skundą, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas