c86eedff-7159-45a8-9866-b49a92ebfad6 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-486-943/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00852-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.3.2.2.3.; 2.6.10.9 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Agnės TikniÅ«tės, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Promabud“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3829-580/2018 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Promabud“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

A. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 78 834,79 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismo posėdžio metu nurodė, jog tuo atveju, jei teismas spręs, kad bÅ«tina įvertinti aplinkybę, jog bankrutuojančios įmonės kreditorius Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M. atsiėmė finansinius reikalavimus, prašė priteisti 10 742,47 Eur. 2.

IeÅ¡kovė nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ BUAB „Promabud“. BÅ«damas vieninteliu bankrutavusios bendrovės vadovu, atsakovas laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl turi atlyginti žalÄ pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 8 straipsnio 4 dalį.

3. Ieškovės teigimu, bankroto byla iškelta praėjus daugiau nei 7 metams nuo momento, kai įmonė tapo nemoki. 2009 m. gruodžio 31 d. buvę 136 566,68 Eur pradelsti įsipareigojimai iki bankroto bylos iškėlimo išaugo iki 215 401,47 Eur (78 834,79 Eur), o turtas sumažėjo nuo 197 027,63 Eur iki 3 613,67 Eur. Iš viso žala kreditoriams sudaro 78 834,79 Eur.

4. Be to, atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABÄ®) 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos, tuo atveju, jei bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis už ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ , kuris turi priimti sprendimÄ padengti nuostolius. NeatkÅ«rus nuosavo kapitalo, turi bÅ«ti svarstomas klausimas dėl įmonės likvidavimo ar kreipiamasi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (ABÄ® 59 straipsnio 11 dalies 3 punktas).

5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė neteisingai nurodė, jog įmonės nemokumas kilo 2009 m. gruodžio 31 d. Byloje nėra duomenų, kokiems kreditoriams įmonė turėjo skolas šiuo momentu. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį kreditorių reikalavimų suma sudaro 10 873,74 Eur, todėl ieškovė nepagrįstai prašo 8 kartus didesnio žalos atlyginimo. Be to, kreditorius Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M. atsisakė finansinių reikalavimų.

6. IeÅ¡kovė nepagrįstai nemokumÄ vertina pagal 2009 m. gruodžio 31 d. balansÄ . Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nėra tapatÅ«s pradelstiems įsipareigojimams. Byloje nepateikta dokumentų dėl pradelstų įsipareigojimų. 7. Vadovo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo susijusi ne vien su formaliu nemokumo konstatavimu. Vadovas turi įvertinti tolesnes veiklos perspektyvas ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Protingos pastangos atgaivinti veiklÄ negali bÅ«ti vertinamos kaip neteisėtos, verslas yra susijęs su rizikos prisiėmimu. Atsakovas turėjo pagrindÄ manyti, kad galės atsiskaityti su kreditoriais. IeÅ¡kovė buvo moki įmonė, tęsė veiklÄ , atsiskaitė su kreditoriais. Be to, nuo 2009 m. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsipareigojimai kreditoriams mažėjo, todėl negalima teigti, jog atsirado žala kreditoriams.

8. IeÅ¡kovė dublike keičia ieÅ¡kinio pagrindÄ , nurodydama atsakovo pareigÄ pagal ABÄ® 38 straipsnį suÅ¡aukti susirinkimÄ dėl nuosavo kapitalo padidinimo, todėl Å¡is argumentas neturi bÅ«ti svarstomas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

10. Teismas nurodė, jog sprendžiant klausimÄ dėl asmens pareigos atlyginti žalÄ dėl nesavalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, reikia nustatyti dvi aplinkybes:

1) asmuo turėjo teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo;

2) buvo aplinkybės, sudariusios pagrindÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties Å¡alių tikruosius ketinimus, nustatė, jog BUAB „Promabud“ su Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M. 2009 m. susitarė dėl 90 dienų atsiskaitymo termino skaičiavimo nuo pirkėjų faktinio sumokėjimo už prekes dienos, o 2012 m. susitarė dėl atidedamojo termino skolai grÄ Å¾inti iki 2018 m. bus atnaujinta bendrovės veikla, todėl mokėjimai Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M. nelaikomi pradelstais ir neskaičiuojami vertinant įmonės nemokumo susidarymo ir vadovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiradimo momentÄ .

12. Teismas įvertino BUAB „Promabud“ į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį bei nustatė, kad 2009 m. toks santykis sudarė 0 proc., 2010 m. – 0,1 proc., 2011 m. – 4 proc., 2012 m. 49,9 proc. Be to, teismas pažymėjo, jog 2012 m. įmonė sustabdė veiklÄ (nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atleista nuo metinės pelno mokesčio deklaracijos teikimo dėl veiklos nevykdymo). 2016 m. spalio 4 d. turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis sudarė 51,4 proc. PareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo paduotas 2016 m. rugpjūčio 22 d. IÅ¡ esmės nenustatyta, jog iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo padavimo BUAB „Promabud“ buvo nemoki, todėl įmonės vadovui (atsakovui) nekilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 13. Atsižvelgęs į tai, jog nenustatyti vadovo neteisėti veiksmai, teismas konstatavo, jog atlygintinos žalos dydžio klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas.

14. Be to, teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti žalÄ pagal ABÄ® 38 straipsnį, nurodė, jog atsakovas neturėjo nei pareigos, nei teisės kreiptis į teismÄ dėl įmonės likvidavimo dėl nuosavo kapitalo nepakankamumo. Spręsti dėl bendrovės likvidavimo gali tik įmonės akcininkai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. IeÅ¡kovė BUAB „Promabud“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. pirmosios instancijos teismas ignoravo byloje esančius įrodymus, kad įmonė buvo nemoki nuo 2009 m. gruodžio 31 d. Atsakovas bÅ«tent nuo Å¡io momento turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau nepagrįstai jos nevykdė. 15.2. Teismas be jokio teisinio pagrindo rėmėsi iÅ¡imtinai atsakovo nurodyta pozicija, jog įmonės įsipareigojimai didžiausiam kreditoriui nebuvo pradelsti. Susitarimas su Zaklad Produkcyjno-Budowlany J.

M. dėl mokėjimų atidėjimo galėjo bÅ«ti sudarytas tik raÅ¡tu. 15.3. Teismas nevertino atsakovo elgesio iÅ¡kėlus bendrovei bankroto bylÄ ir po Å¡io ieÅ¡kinio padavimo. 15.4. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , nustatant įmonės vadovo padarytos žalos, nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dydį, turi bÅ«ti vertinamas įsipareigojimų skirtumas, buvęs įmonės nemokumo momentu ir įmonės vadovo įgaliojimų pabaigos dienÄ . 15.5. Žyminis mokestis, sumokėtas už atskirojo skundo padavimÄ , iÅ¡ apeliantės administravimo iÅ¡laidų atsakovui priteistas nepagrįstai, kadangi žyminis mokestis atsakovui turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas, o ne priteistas iÅ¡ ieÅ¡kovės.

16. Atsakovas V. A. su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priimti naujÄ Ä¯rodymÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl susitarimo atidėti mokėjimus formos nebuvo keltos pirmosios instancijos teisme, todėl jomis negalima remtis apeliaciniame skunde. Be to, nurodytas susitarimas buvo sudarytas raÅ¡tu, naudojantis elektroniniu paÅ¡tu. Tai patvirtinantys įrodymai teikiami apeliacinės instancijos teismui. 16.2.

IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė įrodymų, kad jos kontrahentė Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M. (didžiausia ieÅ¡kovės kreditorė) bÅ«tų teikusi pretenzijas dėl tinkamo neatsiskaitymo už prekes iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 16.3. Å alys gali nepaisyti raÅ¡ytinės sutarties sÄ lygos, reikalaujančios raÅ¡ytinės sutarties formos, tais atvejais, kai iÅ¡ Å¡alių konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tos sÄ lygos abi Å¡alys yra atsisakiusios. 16.4. Teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , įvertinęs visus byloje esančius įrodymus. 16.5.

Įstatymas nenustato teisinių pagrindų, kuriems esant iš bankrutuojančios bendrovės kitai šaliai nebūtų pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

18. BylÄ apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vertino ieÅ¡kovės reikalavimus priteisti žalos atlyginimÄ dviem pagrindais, t. y. tiek Ä®BÄ® 8 straipsnio pagrindu atsakovui laiku nesikreipus į teismÄ dėl bankrutavusios ieÅ¡kovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tiek ABÄ® 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu, tačiau apeliaciniame skunde apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei įrodinėja jo neteisėtumÄ tik Ä®BÄ® 8 straipsnyje reglamentuotos pareigos kreiptis laiku į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo aspektu.

BÅ«tent apeliaciniame skunde nustatytos apeliacijos ribos nustato Å¡ios civilinės bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, dalykÄ . Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo 19. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas V. A. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Lenkijos bendrovės Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M. 2018 m. lapkričio 21 d. paaiÅ¡kinimÄ , adresuotÄ Lietuvos apelaiciniam teismui. Vertindama Å¡io įrodymo pateikimo galimybes apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija pažymi, jog naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas.

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Atsakovas nenurodė kodėl tokio pobÅ«džio dokumentas negalėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Be to, nagrinėjamu atveju praÅ¡omas pridėti prie bylos medžiagas naujas įrodymas ‑ Lenkijos bendrovės Zaklad Produkcyjno-Budowlany J.

M. 2018 m. lapkričio 21 d. paaiÅ¡kinimas, teisėjų kolegijos nuomone, vertintinas kaip byloje nedalyvaujančio asmens paaiÅ¡kinimas dėl aplinkybių, iÅ¡dėstytų ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde, pateikiant kitokį Å¡ių aplinkybių vertinimÄ . Kadangi tokio pobÅ«džio paaiÅ¡kinimai bylos nagrinėjimo metu gali bÅ«ti teikiami tik byloje dalyvaujančių asmenų, o kiti asmenys vertingÄ bylos nagrinėjimui informacijÄ gali suteikti tik įstatyme numatyta forma (pavyzdžiui, duodant liudytojo parodymus), teismas atsisako priimti kartu su atsakovo atsiliepimu pateiktÄ Lenkijos bendrovės Zaklad Produkcyjno-Budowlany J.

M. 2018 m. lapkričio 21 d. paaiÅ¡kinimÄ . Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 20. BUAB „Promabud“ įregistruota 2006 m. spalio 23 d., o jos vadovu laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 23 d. iki 2016 m. spalio 6 d. buvo atsakovas V. A.. Bankroto byla pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiÅ¡kimÄ UAB „Promabud“ iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi. Å i teismo nutartis įsiteisėjo 2016  m. spalio 4 d.

21. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi buvo patvirtinti 10 802,65 Eur dydžio finansiniai reikalavimai. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi, iÅ¡nagrinėjęs ginÄÄ dėl Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M., R. L. ir J. M. reikalavimų tvirtinimo, patvirtino Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M. 198 847,71 Eur finansinį reikalavimÄ ir J. M. 5 680,03 Eur finansinį reikalavimÄ . Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi patvirtintas 27,21 Eur UAB „Apsaugos komanda“ reikalavimas. 22.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi BUAB „Promabud“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 23. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartimi pakeistas kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, iÅ¡braukiant V. A. ir įraÅ¡ant VSDFV Alytaus skyrių su 43,88 Eur reikalavimu. 2018 m. gegužės 23 d. kreditoriai Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M. ir J. M. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiÅ¡kimus dėl jų finansinių reikalavimų BUAB „Promabud“ atsisakymo.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi praÅ¡ymai patenkinti ir patvirtinta, jog antros eilės kreditorių reikalavimai sudaro 10 846,53 Eur, o trečios eilės kreditoriaus – 27,21 Eur. Dėl faktinio bendrovės nemokumo momento nustatymo 24. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl netinkamai nustatė įmonės nemokumo pradžios momentÄ , ir atitinkamai, atsakovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiradimo momentÄ .

Be to, teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo vertinti, kad bendrovės įsipareigojimai didžiausiam kreditoriui (Lenkijos bendrovei Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M.) nebuvo pradelsti. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kritiškai ir atmeta, kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstus.

25. Kad bÅ«tų galima taikyti bendrovės vadovui ir jos akcininkams civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡ių asmenų civilinės atsakomybės sÄ lygas, be kitų – ir neteisėtus veiksmus. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Å¡iose teisės normose nurodytiems asmenims kyla atsakomybė. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas Å¡ių asmenų veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi bÅ«ti nustatytas jų neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas, t. y. kai atsirado pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 17 punktas).

26. Sprendžiant dėl faktinio bendrovės nemokumo pradžios momento ir vadovo pareigos inicijuoti bankroto procesÄ , svarbu pažymėti, kad nesant kitų Ä®BÄ® įtvirtintų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo kyla, kai įmonė pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Ä®monės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentÄ taikytina Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018, 54 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

27. Vertindama apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes, susijusias su faktiniu ieÅ¡kovės nemokumo pradžios nustatymo momentu, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė kvestionuoja įsiskolinimų Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M. bei mokėjimo ų juos terminų vertinimÄ , tačiau nepateikia jokių įrodymų, sudarančių pagrindÄ nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, o apeliacinį skundÄ Å¡iuo aspektu grindžia subjektyvia nuomone, kaip turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama bei teisiÅ¡kai vertinama tarp ieÅ¡kovės ir jos didžiausio kreditoriaus susidariusi faktinė situacija.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog įsiskolinimas Å¡iam kontrahentui iÅ¡ viso sudarė 198 847,71 Eur, tačiau ginčo Å¡alys nesutaria, nuo kurio momento įsipareigojimas laikomas pradelstu, kadangi bÅ«tent Å¡io finansinio reikalavimo vykdymo pradžios terminas galėjo lemti faktinį BUAB „Promabud“ nemokumo pradžios momentÄ . Atsakovo teigimu, skola Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M. nebuvo pradelsta iki pat bankroto bylos UAB „Promabud“ iÅ¡kėlimo momento, kadangi BUAB „Promabud“ su Zaklad Produkcyjno-Budowlany J.

M. 2009 m. susitarė dėl 90 dienų atsiskaitymo termino skaičiavimo nuo pirkėjų faktinio sumokėjimo už prekes dienos, o 2012 m. papildomai susitarė dėl atidedamojo termino skolai grÄ Å¾inti iki 2018 m. bus atnaujinta bendrovės veikla.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vertinant Å¡alių valiÄ dėl atsiskaitymo terminų pratęsimo pagal komercinio bendradarbiavimo sutartį, reikia atkreipti dėmesį, jog sutartį sudariusios įmonės yra itin susijusios. Kaip teisingai nurodo apeliantė, pagal 2006 m. komercinio bendradarbiavimo sutartį Å¡alys sulygo dėl užsakymų pateikimo, prekių tiekimo tvarkos ir terminų, mokėjimų terminų ir bÅ«dų bei suteikiamo kredito limito.

Nors Å¡alys sutartyje buvo sutarusios ir dėl mokėjimo terminų, tačiau, tokia sutarties sÄ lyga negali bÅ«ti aiÅ¡kinama atskirai nuo tarp Å¡alių susiklosčiusios sutartinių santykių vykdymo praktikos ar ignoruojant Å¡alių susitarimo tikslÄ . IÅ¡ bendrovės akcininko R. L. ir J. M. paaiÅ¡kinimų bei byloje esančių duomenų matyti, jog BUAB „Promabud“ buvo įsteigta Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M. vadovo prekybai Å¡ios įmonės produkcija Lietuvoje. Juridinių asmenų registro 2016 m. spalio 17 d. iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog vieninteliu bendrovės akcininku nuo 2010 m. birželio 9 d. registruotas R.

L., todėl galima spręsti, kad susitarimai dėl mokėjimų atidėjimo pagal pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras komercinio bendradarbiavimo sutarties pagrindu gali bÅ«ti grindžiami ilgalaikės veiklos perspektyva, Lenkijos įmonės produkcijos pardavimu Lietuvos rinkoje, o ne vien tik vienkartiniais pirkimo-pardavimo santykiais.  29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.154 straipsnio nuostatas, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. IÅ¡Â CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties iÅ¡plaukia, kad sutarties esmė – Å¡alių susitarimas, t. y.

Å¡alių valios sutapimas, suderinta jų valia, konsensusas. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose asmenys dalyvauja laisva valia, jie patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas reiÅ¡kia ir Å¡alių laisvę savanoriÅ¡kai nustatyti sutarties formÄ ir turinį, iÅ¡skyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sÄ lygų reikalauja gera moralė, vieÅ¡oji tvarka ir teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-313/2019).

30. Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sÄ lygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi bÅ«ti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Ä®statymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimÄ , kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais, kilus ginčui dėl sutarties, gali bÅ«ti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

31. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) Å¡alys gali pakeisti raÅ¡tu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebÅ«tų įvertintas kaip raÅ¡ytinės sutarties pakeitimas, Å¡alys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimÄ ribojančiÄ iÅ¡lygÄ , t. y. susitarti, kad raÅ¡ytinė sutartis gali bÅ«ti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raÅ¡tu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties Å¡alis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties iÅ¡lyga, jeigu kita sutarties Å¡alis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-611/2018 22 punktÄ ir jame nurodytÄ Â kasacinio teismo praktikÄ ).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties Å¡alys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sÄ lygas yra aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka. Tokį teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ sutarties Å¡alių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties Å¡alys iÅ¡ tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamÄ sutarties sÄ lygÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, esant ginčui, ar Å¡alys savo elgesiu pakeitė sutarties sÄ lygas, teismai turi vertinti, ar Å¡alys savo elgesiu pakeitė sutarties sÄ lygÄ ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas).

33. Kaip minėta, CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia Å¡alims nepaisyti sutarties sÄ lygos, reikalaujančios raÅ¡ytinės sutarties pakeitimų formos, tais atvejais, kai iÅ¡ Å¡alių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sÄ lygos abi Å¡alys yra atsisakiusios. Taigi sprendžiant, ar konkretus Å¡alies elgesys pripažintinas pagrindu taikyti pastarÄ jÄ teisės normÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į tokiu elgesiu iÅ¡reikÅ¡tÄ abiejų sutarties Å¡alių bendrÄ ketinimÄ dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, o ne tik į vienai Å¡alių priimtinÄ sutarties elgesio vertinimo variantÄ .

Nagrinėjamu atveju, nors ir esant ieÅ¡kovės keliamų abejonių dėl atsiskaitymo su didžiausia kontrahente tvarkos pakeitimo (mokėjimų atidėjimo), kai apmokėjimui pateiktose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose buvo nurodomas kitas atsiskaitymo terminas, neatsiskaitymas įtrauktas į balanso eilutę, kurioje nurodomos per vienerius metus mokėtinos sumos, bei keliant klausimÄ dėl negalimumo atsiskaitymo tvarkÄ keisti konkliudentiniais veiksmais ir įrodinėjant, kad Å¡i sutarties sÄ lyga galėjo bÅ«ti keičiama tik raÅ¡tu, tačiau abiem sutarties Å¡alims patvirtinus susitarimo dėl apmokėjimo atidėjimo egzistavimÄ , bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad susitarimas dėl mokėjimų atidėjimo buvo sudarytas.

Teisėjų kolegija, darydama tokiÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgia ir į Å¡alių sudarytos sutarties vykdymo praktikÄ . Apeliaciniame skunde teigiama, jog Å¡alys buvo susitariusios ne tik dėl konkrečių atsiskaitymo terminų, bet ir nustačiusios gana griežtas jų pažeidimo teisines pasekmes (delspinigius, o praėjus tam tikram laikotarpiui ir dvigubÄ delspinigių normÄ ), tačiau byloje nėra duomenų, jog Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M. bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl neatsiskaitymo pagal sutartį, bÅ«tų reikalavęs mokėti delspinigius ar kitaip gynęs savo pažeistas teises.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Å¡alių elgesio galima spręsti, jog Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M. piniginį reikalavimÄ pareiÅ¡kė tik UAB „Promabud“ bankroto byloje, kurio vėliau visiÅ¡kai atsisakė. Nurodyti argumentai bei tarp Å¡alių susiklostę faktiniai sutarties vykdymo santykiai, paneigia apeliantės argumentus dėl vertinamo susitarimo neteisėtumo ir negalimumo.

34. Teisėjų kolegijai nustačius, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad BUAB „Promabud“ su Zaklad Produkcyjno-Budowlany J. M. 2009 m. susitarė dėl 90 dienų atsiskaitymo termino skaičiavimo nuo pirkėjų faktinio sumokėjimo už prekes dienos, o 2012 m. susitarė dėl atidedamojo termino skolai grÄ Å¾inti iki 2018 m. bus atnaujinta bendrovės veikla (duomenis dėl veiklos sustabdymo patvirtina Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. liepos 13 d. sprendimas), todėl mokėjimai Zaklad Produkcyjno-Budowlany J.

M. nelaikomi pradelstais ir neskaičiuojami vertinant įmonės nemokumo susidarymo, toliau byloje vertinami duomenys pagrindžiantys bendrovės turto ir įsipareigojimų santykį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 35. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl faktinio bendrovės nemokumo momento tyrė ir vertino ieÅ¡kovės BUAB „Promabud“ finansinės atskaitomybės dokumentus. Balanse už 2009 metus nurodyta, kad įmonės turtÄ sudarė 197 027,63 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 351 029,02 Eur.

Balanse už 2010 metus nurodyta, kad įmonės turtÄ sudarė 136 867,18 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 330 245,31 Eur. Balanse už 2011 metus nurodyta, kad įmonės turtÄ sudarė 34 792,05 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 248 337,58 Eur. Balanse už 2012 metus nurodyta, kad įmonės turtÄ sudarė 21 095,92 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 216 146,03 Eur. Balanse už 2016 metus nurodyta, kad įmonės turtÄ sudarė 21 096 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 216 146 Eur.

Tačiau vertinant bankrutavusios ieÅ¡kovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, byloje neginčijamai nustatyta, kad nurodytas santykis 2009 m. sudarė 0 proc., 2010 m. – 0,1 proc., 2011 m. – 4 proc., 2012 m. 49,9 proc., o 2012 m. įmonė sustabdė veiklÄ . IÅ¡ Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. liepos 13 d. sprendimo matyti, kad ieÅ¡kovė dėl veiklos nevykdymo nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo atleista nuo metinės pelno mokesčio deklaracijos teikimo dėl veiklos nevykdymo.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2016 m. spalio 4 d. turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis sudarė 51,4 proc., o pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo paduotas 2016 m. rugpjūčio 22 d. Taigi byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo padavimo BUAB „Promabud“ buvo nemoki, o jos vadovui atsakovui V. A. bÅ«tų kilusi pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų dėl nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo BUAB „Promabud“, nėra faktinio ir teisinio pagrindo vertinti tiek ieÅ¡kinio, tiek apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ieÅ¡kovės reikalautu priteisti žalos dydžiu. Dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo 35.

Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su žyminio mokesčio, atsakovo sumokėto už atskirÄ jį skundÄ , priteisimu ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pasisako ar Å¡iuo atveju taikytina atleidimo nuo žyminio mokėjimo lengvata. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: įmonė (įstaiga), kuriai iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedÅ«ra, ar fizinis asmuo, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

Ä®statymų leidėjas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu reguliavimu siekė, kad bendrovė, kuriai iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla ir kiti asmenys, turintys suinteresuotumÄ tokios bylos baigtimi, patirtų kuo mažiau papildomų iÅ¡laidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-343-943/2015). 36. Žyminio mokesčio lengvatos pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ taikymas siejamas su asmens įgytu specifiniu teisiniu statusu, t. y. ji taikoma asmenims, kuriems iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla arba vykdoma neteisminė bankroto procedÅ«ra.

Be to, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusÄ turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiÅ¡kumÄ ir galimybes apginti savo teises, atitinkamai dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Toks žyminio mokesčio lengvatos taikymas sietinas su tuo, jog bankrutuojanti ar restruktÅ«rizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iÅ¡ kurio vėliau apeliacinį ar kasacinį skundÄ pateikusiam asmeniui bÅ«tų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai bÅ«tų patenkinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aiÅ¡kinimas, jog asmuo byloje, pradėtoje specifinį teisinį statusÄ Ä¯gijusio asmens iniciatyva bÅ«tų atleidžiamas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo už tokioje byloje pateiktus apeliacinius ar kasacinius skundus, bet ne už atskiruosius skundus, neatitiktų įstatymo leidėjo tikslų bei prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijams. BÅ«tų nepateisinama, jei iÅ¡ byloje dalyvaujančio asmens bÅ«tų reikalaujama sumokėti žyminį mokestį už tarpinių procesinių veiksmų atlikimÄ ar jų teismo tarpinių procesinių sprendimų peržiÅ«rÄ , o už pagrindinius reikalavimus, susijusius su ginčo dalyku byloje, nuo žyminio mokesčio mokėjimo jis bÅ«tų atleistas. 37.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog kiti dalyvaujantys byloje asmenys, kai yra CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta aplinkybė – byloje dalyvauja įmonė (įstaiga), kuriai iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedÅ«ra, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ne tik už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, bet ir už atskiruosius skundus (žr. pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-05-05 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-625-464/2018 27 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

Byloje nustačius, jog atsakovas V. A. už atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria jo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį, turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo (CPK 87 straipsnio 5 dalis), o ne dėl tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų atlyginimo CPK 93 straipsnio nustatyta tvarka. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslinamas, nustatant, jog 38 Eur grÄ Å¾intini iÅ¡ valstybės biudžeto, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi Å¡ia teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 dalis). Dėl procesinės bylos baigties 38.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nenustatytos sÄ lygos apeliantės ieÅ¡kinio dalies tenkinimui, tinkamai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti taikoma bendrovės vadovo civilinė atsakomybė tinkamai neįvykdžius pareigos laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimo dalį, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, tinkamai nustatė faktinį bendrovės nemokumo pradžios momentÄ , todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,  n u ta r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . GrÄ Å¾inti atsakovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis) Eur žyminio mokesčio. Teisėjai                      Agnė TikniÅ«tė                        Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė                        Vytautas Zelianka