c86989d6-2afb-44d1-bdaf-dd4444f082ed · Kėdainių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-611-673/2012Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00986-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos:44.1.; 44.2.; 44.8.; 99.7., 113.1., 116.1., (S) KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 29 d.Didžioji g. 64, Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, sekretoriaujant Ingai Leikauskienei, dalyvaujant:ieškovei N. R., jos atstovei adv. Ninai Frolovičevai,atsakovui ŽŪB „A. M.“ valdybos pirmininkui D.

Å ., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Gintautui Å teinui,           vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. R. ieÅ¡kinį atsakovui ŽŪB „A. M.“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė N. R. ieÅ¡kiniu (I t., b.l. 2-4) praÅ¡o pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo jos sÄ skaita ir priteisti iÅ¡ atsakovo 4272 Lt sumÄ . Nurodė, kad nuo ŽŪB „A. M.“ įsikÅ«rimo dienos yra jos narė. 1994 m. jai buvo suteiktas 2 ha žemės sklypas.

Sklypas buvo suprojektuotas 2000 m., todėl nuo šių metų buvo aišku, kurioje tiksliai vietoje yra jos žemės sklypas. 2006 m. žemės sklypas buvo paženklintas, žemės sklypo ribos nurodytos tokios pat, kaip ir žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko įsakymu dar 2000 m. Taigi atsakovas jau 2000 m. žinojo ir turėjo žinoti, kur yra jai priklausantis žemės sklypas. Tai patvirtina 2004-11-09 pažyma Nr. 244, kuria atsakovas informuoja savivaldybę apie jos (ieškovės) žemėje auginamas kultūras.

Tik 2006 m. gruodžio mėnesį atsakovas ėmė teigti, kad sklypu nesinaudoja ir jokių pasėlių nesėja. Kadangi buvo bendrovės narė, telefonu praÅ¡ydavo atsakovo, kad Å¡is apdirbtų jos žemės sklypÄ , t. y. pasėtų jos pageidaujamas kultÅ«ras. Už žemės įdirbimÄ atsiskaitydavo pagal pateiktas sÄ skaitas-faktÅ«ras ir atsiimdavo derlių, kurį pati realizuodavo. Tokie santykiai tarp bendrovės ir jos narių buvo daugelį metų. Ginčų dėl žemės sklypo niekada nekildavo.

Žemės sklypÄ visada valdė pati, jo nei nuomojo atsakovui, nei suteikė naudotis panaudos pagrindais. IÅ¡ atsakovo pirkdavo tik paslaugas, t. y. praÅ¡ydavo įdirbti žemės sklypÄ ir pasėti jos pageidaujamas kultÅ«ras. Problemos su atsakovu prasidėjo 2004 m., kai valstybė pradėjo mokėti tiesiogines iÅ¡mokas žemės sklypo valdytojams už žemės naudmenų ir pasėlių plotus. Tais metais atsakovas pareiÅ¡kė, kad 2003 m. derliaus negrÄ Å¾ins, nes jį jau užsipajamavo, todėl ji kreipėsi į policijÄ ir tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ atsakovas sutiko grÄ Å¾inti kviečius. 2004 m. pabaigoje atsakovas pradėjo teigti, kad dalį jos žemės nuomojasi, nors jokių žodinių ar raÅ¡ytinių nuomos sutarčių su atsakovu ji nebuvo sudariusi ir neketino to daryti. 2004 m. gruodžio mėn. pranešė atsakovui, kad ketina ir toliau pirkti paslaugas, ir vėlesniais metais iÅ¡ atsakovo pirko tik paslaugas. 2005 m. atsakovas atsisakė grÄ Å¾inti 2004 m. derlių, tai pat nieko nemokėjo už žemės sklypo dalį, kuriÄ , kaip teigė, nuomojosi, todėl 2005 m. kovo mėn. kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu, kad atsakovas atlygintų jai padarytÄ materialinę žalÄ už 2004 m.

Tačiau atsakovas nei į šį raÅ¡ytinį, nei į vėlesnius žodinius praÅ¡ymus nereagavo. Atsakovas jai negrÄ Å¾ino derliaus už 2004, 2005, 2006 ir 2007 metus. Kadangi vis dar tikėjosi, kad atsakovas sÄ Å¾iningai apdirba ir apsėja žemės sklypÄ , kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, ketindama deklaruoti žemės Å«kio naudmenas tam, kad gautų bent jau tiesiogines iÅ¡mokas. Bet žemėtvarkos skyriuje paaiÅ¡kino, kad deklaruoti jau nebereikia, nes naudmenas jos žemės sklype jau deklaravo atsakovas ir patarė aiÅ¡kintis su atsakovu, kas pasiims tiesiogines iÅ¡mokas.

Kai kreipėsi į atsakovÄ dėl iÅ¡mokų, Å¡is ėmė teigti, kad jai priklausančiu žemės sklypu ne tik kad nesinaudoja, bet iÅ¡ viso nežino, kur jis yra. Bendrovės pirmininkas žodžiu pareiÅ¡kė, kad, galbÅ«t, žemės sklypu naudojasi ir žemės Å«kio naudmenas deklaruoja koks nors Å«kininkas. Todėl 2006 m. lapkričio mėnesį ji kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės Žemės Å«kio skyrių, praÅ¡ydama suteikti informacijÄ apie asmenis, kurie jos žemės sklype deklaravo žemės Å«kio naudmenas ir pasėlius.

Tačiau Žemės Å«kio skyrius atsakė, kad tokios informacijos neturi. 2006-11-30 kreipėsi į Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos Kontrolės departamento Kauno teritorinį skyrių, praÅ¡ydama suteikti informacijÄ , kas deklaravo žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus, esančius jos žemėje. Bet agentÅ«ra atsakė, kad tokiai informacijai suteikti reikalingas asmens, apie kurį teiraujamasi, sutikimas. Laikydama, kad atsakovas taip pat yra suinteresuotas užbaigti užsitęsusius ginčus ir iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jÄ padėtį, raÅ¡tu kreipėsi, kad atsakovas duotų sutikimÄ informacijai iÅ¡ AgentÅ«ros gauti, tačiau jis nesureagavo.

Nurodė, kad atsakovas negrÄ Å¾ino nei derliaus, nei tiesioginių iÅ¡mokų, nei sumokėjo už žemę už 2004 m., 2005 m., 2006 m. ir 2007 metus. Todėl 2008 m. kovo mėnesį kreipėsi į policijÄ , nes iÅ¡ aukščiau iÅ¡vardintų aplinkybių buvo pagrindo manyti, kad bendrovė sukčiavimo ir apgaulės bÅ«du naudojasi žeme ir savinasi gaunamÄ produkcijÄ ir pajamas. Policijai bendrovė teigė, kad jokių įsiskolinimų neturi. Policija nutraukė ikiteisminį tyrimÄ ir pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ , motyvuodama tuo, kad tarp Å¡alių susiklostė civiliniai turtiniai santykiai.

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3D-391 (Valstybės žinios, Nr. 105-3916) patvirtinta pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir atsižvelgiant į tai, kad jos žemės našumo balas yra 56, laiko, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ir tuo pačiu ieškovė negavo 4272 litų, tai yra, už 2004 m. - (39 x 2) x l2 = 936 litų, už 2005 m. - (32 x 2) x l2 = 768 litų, už 2006 m. - (42 x 2) x l2 = 1008 litų, už 2007 m. - (65 x 2) x l2 = 1560 litų.

Å iÄ sumÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovas ŽŪB „A. M.“ pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį (I t., b.l. 52-53) su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, 2000 m. ieÅ¡kovės žemės sklypas neturėjo nei unikalaus, nei kadastrinio numerio, nei nuosavybės pažymėjimo. Sklypas nebuvo subraižytas tiksliai, tuo metu buvo tik netikslÅ«s žemėlapiai su įbraižytomis sklypų ribomis, kuriuos atliko viena Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus vyresnioji specialistė Dotnuvos seniÅ«nijoje.

IeÅ¡kovei suteiktas sklypas tebuvo vienas iÅ¡ dideliame bloke (viso plotas 243,79 ha) esančių sklypų. Bendrovei žinoti, kur tiksliai yra ieÅ¡kovės žemės plotas, nebuvo galimybės. Tuometinis bendrovės pirmininkas B. V. daug kartų, susitikęs gyvai bei telefonu, praÅ¡ydavo ieÅ¡kovės pateikti sklypo dokumentus arba parodyti sklypo vietÄ , paruoÅ¡ti sklypÄ nuomai, tačiau į Å¡iuos praÅ¡ymus nebÅ«davo reaguojama. Sklypo nuosavybės dokumentai buvo sutvarkyti ir unikalus numeris priskirtas tik 2007 m. rugpjūčio 7 d.

Nuo Å¡ios datos ieÅ¡kovė jokių pretenzijų bendrovei ieÅ¡kiniu nebereiÅ¡kia. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas negrÄ Å¾ino derliaus už 2003 metus. Tačiau pati ieÅ¡kovė vengė atsiskaityti su atsakovu, o Å¡is, pasinaudojęs savo teisėmis, kurias numato Lietuvos Respublikos CK 4.229 str. 1 d., sulaikė daiktÄ (derlių) tol, kol ieÅ¡kovė teikėsi atsiskaityti. Pažymi, kad ji nebuvo atsiskaičiusi daugiau kaip metus. Skirtingai nei teigia ieÅ¡kovė, tuometinis bendrovės vadovas ne kartÄ inicijavo ir prašė, kad bÅ«tų kuo greičiau sutvarkyti žemės nuosavybės dokumentai ir bÅ«tų sudaryta nuomos sutartis.

IeÅ¡kovė neslėpė ketinimų iÅ¡nuomoti savo sklypÄ , tačiau vengė tvarkytis dokumentus bei rodyti iniciatyvÄ tuo klausimu. IeÅ¡kovė turėjo pilnÄ teisę bei visas galimybes pateikti paraiÅ¡kas gauti iÅ¡mokoms, o to nepadarė tik dėl savo kaltės bei neveikimo. Todėl jau vien tik iÅ¡ Å¡io aspekto neabejotinai galima teigti, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl nepagrįsto praturtėjimo yra neteisėtas ir turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo už advokato teisines paslaugas ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovas nepateikė jai jokių sÄ skaitų, jog reikia apmokėti už žemės sklypo apdirbimÄ , nepateikė duomenų, kiek iÅ¡leido Å¡iems darbams, todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti sumÄ , apskaičiuotÄ pagal valstybės patvirtintas pajamų iÅ¡ žemės Å«kio veiklos naudmenų normas. Å ios normos yra valstybės apskaičiuotos sumos, iÅ¡ kurių yra iÅ¡skaičiuoti žemės įdirbimo kaÅ¡tai. Mano, jog kartu su tiesioginėmis iÅ¡mokomis atsakovas iÅ¡ jos žemės sklypo gavo virÅ¡ 9000 Lt pajamų.

Atsakovas ir jo atstovas posėdžio metu ieÅ¡kinį prašė atmesti, kadangi negalima laikyti, jog atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita. Papildomai paaiÅ¡kino, kad tam, jog gauti tiesiogines iÅ¡mokas, asmuo patiria iÅ¡laidas, turi investuoti į tÄ Å¾emę, tai yra jÄ apsėti, patręšti, atlikti kitus darbus. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti 4272 Lt sumÄ , visiÅ¡kai neįvertino to, jog tuo atveju, jeigu pati bÅ«tų dirbusi žemės sklypÄ , bÅ«tų turėjusi pakankamai daug iÅ¡laidų.

Žemės apdirbimo iÅ¡laidos dažniausiai virÅ¡ija iÅ¡mokas. GeranoriÅ¡kai įvertinę situacijÄ , ieÅ¡kovei pasiÅ«lė 2500 Lt sumÄ , tačiau tokia suma ieÅ¡kovės netenkina. Patvirtino, kad bendrovė buvo deklaravusi ieÅ¡kovei priklausančius žemės sklypus ir už juos buvo gautos iÅ¡mokos. Nurodė, kad 1 ha žemės įdirbimo kaÅ¡tai yra apie 1500-2000 Lt, tai patvirtinančių dokumentų neturi. Mano, jog nėra nepagrįstai praturtėję ieÅ¡kovės sÄ skaita, nes įdirbdami žemę patyrė daug iÅ¡laidų, kurios didesnės, nei gautos tiesioginės iÅ¡mokos, iÅ¡ pateiktų ataskaitų matosi, kad bendrovė patyrė nuostolį.

IeÅ¡kovė, nedirbusi žemės, į jÄ neinvestavusi, nepatyrusi jokių sÄ naudų, atitinkami nepatyrė ir praÅ¡omų priteisti nuostolių. Nurodo, kad bendrovė nesikreipė į ieÅ¡kovę dėl tų nuostolių, kuriuos patyrė investuodama į jos žemę, nes tikėjosi, kad ieÅ¡kovė savo ruožtu irgi niekur nesikreips. IeÅ¡kinys tenkintinas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei N. R. 1994-02-22 I-ojo Å¡aukimo Dotnuvos miesto ir apylinkės deputatų tarybos sesijos sprendimu buvo suteikta 2 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime asmeniniam Å«kiui (KAVA Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-10-05 pažyma Nr. 326;

I t. b.l. 13). 2000-01-10 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 02-06-16 buvo patvirtintas Kėdainių rajono, Akademijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame ieÅ¡kovei buvo suprojektuotas 2 ha ploto asmeninio Å«kio žemės sklypas Nr. 283 (blokas – 0002) (KAVA Žemės tvarkymo departamento 2006-03-27 raÅ¡tas Nr. 11-R-201-26; I t. b.l. 11). 2006 metais buvo paženklintos atsakovei suprojektuotų žemės sklypų - 1,46 ha ir 0,54 ha ploto ribos (I t. b.l. 77, 78), o 2007-07-30 buvo sudarytos Å¡ių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys bei įregistruotos nuosavybės teisės į Å¡iuos žemės sklypus, tai yra 0,54 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,46 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. sav. (I t. b.l. 21-22, 23-24).IeÅ¡kovės teigimu nuo ŽŪB „A.

M.“ įkÅ«rimo ji yra bendrovės narė, todėl žodžiu (telefonu) praÅ¡ydavo bendrovės, kad Å¡i apdirbtų jos žemės sklypÄ (pasėtų pageidaujamas kultÅ«ras), o už žemės įdirbimÄ ji su bendrove atsiskaitydavo pagal bendrovės jai pateiktas sÄ skaitas-faktÅ«ras ir bendrovė jai atiduodavo derlių. Atsakovas tokių santykių egzistavimo iÅ¡ esmės neginčijo, kad tarp Å¡alių egzistavo tokio pobÅ«džio teisiniai santykiai patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (I t. b.l. 6, 7, 8, 9, 10, 12, 14).

Ä®statymas numato, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik CK ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, bet ir iÅ¡ asmenų veiksmų, kurie, nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (CK 1.136 str. 1 d.). Nustačius, kad atsakovas įdirbdavo ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , jį apsėdavo, prižiÅ«rėdavo, nuimdavo derlių ir už atliktus darbus pateikdavo ieÅ¡kovei sÄ skaitÄ , kuriÄ ieÅ¡kovei apmokėjus, grÄ Å¾indavo derlių, teismas sprendžia, kad tokie tarp Å¡alių faktiÅ¡kai susiklostę ilgalaikiai santykiai sukÅ«rė joms sutartines civilines teises ir pareigas, todėl tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo teisės normos netaikomos.

Å iuo atveju pagrindinė atsakovo pareiga, kilusi iÅ¡ ankstesnio Å¡alių tarpusavio bendradarbiavimo, buvo įdirbti ir apsėti ieÅ¡kovės žemę, jÄ prižiÅ«rėti, nuimti derlių ir atiduoti jį ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovės pareiga buvo apmokėti atsakovui už žemės įdirbimo, priežiÅ«ros ir derliaus nuėmimo paslaugas (CK 6.2 str.). Nustatyta, kad nuo 2004 metų ieÅ¡kovė jos žemėje užauginamo derliaus nebegauna, nors atsakovas jos žeme ir naudojasi. FaktÄ , jog naudojosi ieÅ¡kovės žeme, jÄ apdirbo, augino žemės Å«kio kultÅ«ras atsakovas iÅ¡ esmės pripažino, tai patvirtina ir Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos 2012-01-06 raÅ¡te Nr. BR-6-(11.1)-170 nuodyta informacija, jog ŽŪB „A.

M.“ 2004-2008 metais pateiktose paraiÅ¡kose tiesioginėms iÅ¡mokoms už žemės Å«kio naudmenis ir pasėlių plotus buvo deklaruoti žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 117). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog atsakovas naudojosi ieÅ¡kovės žeme, jÄ apdirbo, augino žemės Å«kio kultÅ«ras, sudarė pagrindÄ ieÅ¡kovei pagrįstai tikėtis, jog atsakovas pagal susiklosčiusiÄ tarp Å¡alių bendradarbiavimo praktikÄ grÄ Å¾ins jai derlių ar kitokiais bÅ«dais su ja atsiskaitys, t. y. ji gaus turtinę naudÄ .

Tuo tarpu, kaip nustatyta byloje, atsakovas nuo 2004 m. atsakovas derliaus ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino, jokiais kitais bÅ«dais su ieÅ¡kove už naudojimÄ si jos žeme neatsiskaitė. Ginčo dėl Å¡ios aplinkybės byloje nėra. Esant tokiai situacijai teismas sprendžia, kad atsakovas, naudodamasis ieÅ¡kovės žeme, tačiau už tai negrÄ Å¾indamas ieÅ¡kovei derliaus ar kitais bÅ«dais neatsiskaitydamas su ieÅ¡kove, pastarosios atžvilgiu elgėsi neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai (CK 6.246 str.), todėl neįvykdžius pareigos grÄ Å¾inti derlių, atsakovui tenka pareiga atlyginti ieÅ¡kovės dėl to patirtus nuostolius (CK 6.249 str.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės nuostoliais laikytinos pajamos, kurias ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi, jeigu atsakovas bÅ«tų tinkamai vykdęs savo prievolę ir grÄ Å¾inęs jos žemėje užaugintÄ derlių, atskaičius žemės įdirbimo kaÅ¡tus, kuriuos pagal tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių praktikÄ Â ieÅ¡kovė atlygindavo atsakovui. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovui negrÄ Å¾inant nei 2004-2007 metų derliaus, nei gautų tiesioginių iÅ¡mokų už žemę, nei sumokėjus už naudojimÄ si jos žeme nurodytu laikotarpiu, ji negavo 4272 Lt pajamų.

Nurodyto dydžio negautas pajamas ieÅ¡kovė paskaičiavo remiantis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2004-07-02 įsakymu Nr. 3D-391 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtinta pajamų norma hektarui žemės Å«kio naudmenų (b.l. 29-44), atsižvelgdama į žemės naÅ¡umÄ Â - 52 balai (I t. b.l. 13): 936 Lt už 2004 m. ( 2 ha x 39 Lt/mėn. x 12 mėn. = 936 Lt), 768 Lt už 2005 m. (2 ha x 32 Lt/mėn. x 12 mėn. = 768 Lt), 1008 Lt už 2006 m. (2 ha x 42 Lt/mėn. x 12 mėn. = 1008 Lt) ir 1560 Lt už 2007 m. (2 ha x 65 Lt/mėn. x 12 mėn. = 1560 Lt), iÅ¡ viso 4272 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas įsakymas yra priimtas įgyvendinat Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms Å¡eimoms įstatymÄ , t. y. jis yra taikomas apskaičiuojant į socialinę paÅ¡alpÄ pretenduojančių asmenų pajamas iÅ¡ žemės Å«kio veiklos, pagrįstu laikytinas ieÅ¡kovės teiginys, jog nurodytos sumos yra paskaičiuotas atskaičius žemės įdirbimo kaÅ¡tus, t.y. grynosios pajamos. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad neinvestavusi į žemę, nepatyrusi jokių sÄ naudų, tokio dydžio nuostolių ieÅ¡kovė negalėjo patirti.

Kita vertus pažymėtina tai, kad Å¡iuo atveju bÅ«tent atsakovas, kuris faktiÅ¡kai dirbo ieÅ¡kovės žemę, nuėmė derlių ir jį realizavo, siekdamas nuginčyti ieÅ¡kovės paskaičiavimų pagrįstumÄ , galėjo ir privalėjo, nes teismas tÄ padaryti siÅ«lė, pateikti įrodymus, kokias pajamas per 2004-2007 m. laikotarpį gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 ha žemės sklypo, kokias sÄ naudas patyrė įdirbdamas žemę, jÄ prižiÅ«rėdamas ir nuimdamas derlių, kurie patvirtintų atsakovo teiginius, kad žemės įdirbimo kaÅ¡tai virÅ¡ijo pajamas, gautas iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 ha žemės sklypo, t.y. jog sumokėjusi atsakovui už žemės įdirbimo, priežiÅ«ros ir derliaus nuėmimo paslaugas, jokios realios turtinės naudos ji nebÅ«tų gavusi (Å«kinės veiklos sÄ naudos buvo didesnės nei užaugintos produkcijos vertė).

Tačiau pagal atsakovo pateiktus buhalterinius dokumentus (III t. b.l. 15-26) nustatyti, kiek pajamų atsakovas gavo iš ieškovės žemės sklypo, galimybės nėra, kadangi pateiktuose dokumentuose yra nurodyta tik atskirų žemės ūkio kultūrų derlingumas, jų savikaina, išlaidos vienam hektarui, tačiau nėra duomenų, kiek pajamų buvo gauta realizavus derlių. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors atsakovo atstovas posėdžio metu teigė, kad bendrovės veikla buvo nuostolinga, tačiau pateiktos 2004, 2006 ir 2008 metų pelno (nuostolio) ataskaitos (III t. b.l. 15, 18, 25) rodo priešingai, t. y. iš minėtų ataskaitų matyti, jog atsakovas 2004-2007 m. laikotarpiu dirbo pelningai.

Nors Å¡io ginčo atveju Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms Å¡eimoms įstatymas nėra taikomas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė negautas pajamas skaičiuoja remdamasi Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2004-07-02 įsakymu Nr. 3D-391 „Dėl žemės Å«kio veiklos pajamų normatyvų ir pajamų normos hektarui žemės Å«kio naudmenų patvirtinimo“, kuris priimtas įgyvendinant minėtÄ Ä¯statymÄ , Å¡iuo atveju aktuali yra Å¡io įstatymo 17 straipsnio 9 dalis, kuri nustato, kad pajamų norma hektarui žemės Å«kio naudmenų taikoma tuo atveju, kai žemės Å«kio veikla nevykdoma.

Kadangi nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas vykdė žemės Å«kio veiklÄ ir iÅ¡ byloje esančiame Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos 2012-01-06 raÅ¡te Nr. BR-6-(11.1)-170 (I t. b.l. 117) nurodytos informacijos galima nustatyti, kokias kultÅ«ras atsakovas augino ieÅ¡kovės 2 ha žemė sklype, teismas sprendžia, kad skaičiuojant atsakovės negautas pajamas reikia vadovautis ne patvirtinta pajamų norma hektarui žemės Å«kio naudmenų, bet žemės Å«kio veiklos pajamų normatyvais (pagal produkcijÄ ).

Tokiu būdu už 2004 m. (rapsus) gaunama 724 Lt (2 ha x 362 Lt/ha = 724 Lt), už 2005 m. (žieminiai kviečiai) - 306 Lt (2 ha x 153 Lt/ha = 306 Lt), už 2006 m. (cukriniai runkeliai) - 5932 Lt (2 ha x 2966 Lt/ha = 5932 Lt). 2007 m. atsakovas deklaravo miežius, o ši veikla, kaip matyti iš šiam laikotarpiui aktualios žemės ūkio veiklos pajamų normatyvų redakcijos, buvo nuostolinga. Iš byloje esančio 2007 m. Mantviliškio ŽŪB augalininkystės, grūdinių kultūrų savikainos paskaičiavimo matyti, kad išlaidos 1 ha miežių buvo 1642 Lt (III t. b.l. 16).

Taigi atsakovas, augindamas miežius ieškovės 2 ha žemės sklype, 2007 m. turėjo iš viso 3284 Lt išlaidų. Tačiau, nors pagal normatyvus ši veikla buvo nuostolinga, iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad iš vieno hektaro žemės buvo gautas 2,79 t derlius (5,58 t iš 2 ha). Iš oficialių 2007 m. statistinių informacinių leidinių A. R. matyti, kad vidutinė miežių (II klasės) supirkimo kaina 2007 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiais svyravo nuo 500 Lt/t iki 700 Lt/t (duomenys iš VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ internetinio puslapio www.vic.lt).

Skaičiuojant pagal minimaliÄ supirkimo kainÄ iÅ¡ 2 ha gautųsi ne mažesnė kaip 2790 Lt pajamų suma. Tokiu bÅ«du nuostoliai 2007 m. auginant miežius sudarytų 494 Lt (3284 Lt iÅ¡laidos - 2790 Lt pajamos = 494 Lt). Susumavus 2004-2006 m. pajamas ir 2007 m. nuostolį gaunama 6468 Lt pajamų suma (724 Lt (2004 m.) + 306 Lt (2005 m.) + 5932 Lt (2006 m.) – 494 Lt (2007 m.) = 6468 Lt), kuri yra gerokai didesnė už ieÅ¡kovės paskaičiuotų negautų pajamų dydį. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės paskaičiuota negautų pajamų suma - 4272 Lt - atitinka realumo ir pagrįstumo kriterijus.

Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais, ieÅ¡kovei N. R. iÅ¡ atsakovo ŽŪB „A. M.“ priteistina 4272 Lt nuostoliams (negautoms pajamoms) atlyginti.IeÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 128 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, 67,37 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 546 Lt iÅ¡laidų už ieÅ¡kovei suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ (I t. b.l. 65, III t. b.l. 44) (CPK 80 str. 1 d. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., 99 str.).IÅ¡ byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-03-09 sprendimu Nr. (1.2)-SP3-042T ieÅ¡kovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (I t. b.l. 5). 2012-04-24 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.2)-SP1-01187 ieÅ¡kovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (III t. b.l. 8). 2012-08-20 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. PP-970 nuodyta, kad pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-04-24 sprendimÄ Nr. (1.2)-SP1-01187 ieÅ¡kovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 292 Lt, iÅ¡ kurių valstybei priteistina 50 proc. suma sudaro 146 Lt (III t. b.l. 44).

LikusiÄ iÅ¡laidų dalį - 146 Lt valstybei privalo atlyginti ieÅ¡kovė, todėl Å¡i suma laikytina ieÅ¡kovės iÅ¡laidomis už advokato teisinę pagalbÄ . Dėl to ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 146 Lt iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str., 307 str. 1 d., teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti ieÅ¡kovei N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 4272,00 Lt (keturis tÅ«kstančius du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du litus) nuostolių atlyginimo ir 146,00 Lt (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ iÅ¡ atsakovo ŽŪB „A.

M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ atsakovo ŽŪB „A. M.“ bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei – 128,00 Lt (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) žyminio mokesčio, 67,37 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis litus 37 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (iÅ¡ieÅ¡kotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5660), bei 546 Lt (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) iÅ¡laidų už ieÅ¡kovei suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630).           Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam teismui.

Teisėja                                                                                                  Laima Å ablevičienė  Â