Court allows inheritance claim against executors who failed to process estate documents within statutory time limits.
Legislator summary
AI generatedThe court granted the plaintiff's request to register the deceased's property and land while ordering the defendants to process estate documents within two months. The plaintiff argued that the defendants, including a person previously convicted of crimes, failed to act after the mother's death, causing delays in inheritance processing. The court ruled that the defendants' inaction justified the plaintiff's right to perform these administrative tasks and recover associated costs.
Legislator headnote
AI generatedCivil Code provisions on inheritance; Inheritance Law provisions on executor duties: Where heirs or executors fail to process estate documents within the statutory period, the court may authorize a third party to perform these tasks and award litigation costs.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. e2-60-761/2019 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00435-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.9; 2.6.1.6.2; 3.2.3.8; 3.2.6.1 (S) TAURAGÄS APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 28 d. Å ilalÄ TauragÄs apylinkÄs teismo Å ilalÄs rÅ«mų teisÄjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieÅ¡kovÄs T. N. įmonÄs atstovui T. N., jo atstovui advokatui R. L., atsakovei G. Z., jos atstovui advokatui Vygantui SkladaiÄiui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs T.
N. įmonÄs ieÅ¡kinį atsakovams G. Z., D. K., D. J., Z. P., tretiesiems asmenims notarei Danutei Sandarienei, uždarajai akcinei bendrovei â4financeâ, NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Å ilalÄs skyriui dÄl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojanÄiu ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į dalį paveldimo turto. Teismas n u s t a t Ä : IeÅ¡kovÄ T. N. įmonÄ praÅ¡o pripažinti negaliojanÄiu atsakovÄs G. Z. atsisakymÄ (nepriÄmimÄ ) palikimo atsiradusio po motinos B.
P. mirties; nukreipti T. N. įmonÄs iÅ¡ieÅ¡kojimÄ sumoje 18.839,23 Eur į ¼ dalį turto paveldimo po B. P. mirties; per du mÄnesius po teismo sprendimo įsiteisÄjimo, atsakovams nepradÄjus tvarkyti B. P. paveldimo turto dokumentų, leisti ieÅ¡kovÄs atstovui T. N. atsakovų sÄ skaita ir vardu atlikti B. P. gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre; per du mÄnesius po teismo sprendimo įsiteisÄjimo, atsakovams nepradÄjus tvarkyti žemÄs sklypo adresu (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo dokumentų, leisti ieÅ¡kovÄs atstovui T.
N. atsakovų sÄ skaita ir vardu suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, namų valdos žemÄs sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡yti žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovų vardu ir įregistruoti jÄ Nekilnojamojo turto registre; atnaujinti ieÅ¡kovei terminÄ reikalavimams pareikÅ¡ti; atnaujinti atsakovei G. Z. terminÄ palikimui priimti po motinos B. P. mirties bei priteisti turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovÄ procesiniuose dokumentuose nurodÄ bei jos atstovas teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovÄ G.
Z. 2013 m. dirbo įmonÄje ir KlaipÄdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje bei patenkinus ieÅ¡kovÄs civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovÄs priteista 65015, 85 Lt žala ir 2400 Lt iÅ¡laidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokÄti. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi KlaipÄdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį paliko galioti.
KlaipÄdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. iÅ¡davÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-144-557/2013 65015,85 Lt (18829,89 Eur) sumai. IÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolis K. K.. Per 5 metus atsakovÄ ieÅ¡kovei iÅ¡mokÄjo tik 900 eurų, nes vengia mokÄti žalÄ . Nors G. Z. visad minÄjo, kad atsiskaitys su ieÅ¡kove, kad turi žemÄs, kuriÄ parduos. TaÄiau paaiÅ¡kÄjo, kad žemÄs sklypas registruotas jos vyro vardu, taÄiau Å¡is žemÄs sklypas yra areÅ¡tuotas, vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas.
G. Z. gauna tik pensijÄ . Pagal antstolio pateiktÄ pažymÄ iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ atsakovÄs G. Z. suma yra 18829,89 Eur, 2018 m. balandžio 17 d. skola â 18168,56 Eur. IÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo eigoje, 2018 m. nuvykus kartu su advokatu į antstolio kontorÄ ir susipažinus su vykdomÄ ja byla, buvo gauta informacija, kad mirÄ atsakovÄs G. Z. mama B. P., o atsakovÄ, vengdama įvykdyti prievolÄ T. N., palikimo nepriÄmÄ. MinÄtÄ informacijÄ patvirtinanÄius dokumentus iÅ¡ antstolio kontoros ieÅ¡kovÄ gavo 2018 m. balandžio 20 d.
Po B. P. mirties palikimÄ priÄmÄ G. Z. brolis Z. P. ir seserys D. K. bei D. J.. B. P. paveldÄjimo byla buvo užvesta Å ilalÄs rajono notarų biure, notarÄ DanutÄ SandarienÄ. Be to, po B. P. mirties liko neįteisintas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir įmokos už žemÄs sklypÄ , esantį nurodytu adresu. IÅ¡ VÄ® âRegistrų centrasâ gautoje TechninÄs inventorizacijos byloje savininku įraÅ¡yta B. P.. Nurodyta aplinkybÄ patvirtina, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninÄ inventorizacija buvo atlikta, taÄiau nuosavybÄs teisÄs Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nebuvo.
IÅ¡ NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Å ilalÄs skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad atsakovų mamai B. P. Å ilalÄs rajono valdybos 1992-08-26 potvarkiu Nr. 179-V buvo leista iÅ¡sipirkti 0,3210 ha namų valdos žemÄs sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini) už kurį ji 1992 m. rugpjÅ«Äio 28 d. sumokÄjo 5613,00 rub. valstybÄs vienkartinÄmis iÅ¡mokomis. ŽemÄs sklypas iki Å¡iol nÄra suformuotas, kadastriniai matavimai neatlikti, pirkimo-pardavimo sutartis nÄra pasiraÅ¡yta.
DÄl nurodytų aplinkybių NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos traukiama byloje treÄiuoju asmeniu. AtsakovÄs mama nežinojo, kad atsakovÄ sÄdo į kalÄjimÄ . NagrinÄjant bylÄ mamÄ prižiÅ«rÄjo G. Z., jai neÅ¡davo valgyti, bijojo, kad mama nesužinotų apie jos sukÄiavimÄ . G. Z. visÄ laikÄ kartu gyveno su mama B. P.. VÄliau dar parÄjo gyventi ir G. Z. dukra. AtsakovÄ G. Z. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsakovai patvirtino, kad neketina ruoÅ¡ti dokumentų paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimui.
Nurodyta aplinkybÄ patvirtina, kad atsakovÄ G. Z. priÄmÄ palikimÄ , nes su Å¡eima gyvena motinos B. P. gyvenamajame name, taÄiau vengiant įvykdyti prievolÄ kreditoriui T. N. įmonei, netvarkomi dokumentai dÄl gyvenamojo namo ir žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini) rajone įteisinimo mirusios B. P. vardu ir paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo. AtsakovÄ G. Z. po mamos B. P. mirties nesikreipÄ Ä¯ notarÄ dÄl palikimo priÄmimo, pareiÅ¡kimo dÄl palikimo atsisakymo neraÅ¡Ä ir palikimo, pradÄdama faktiÅ¡kai valdyti, nepriÄmÄ.
Toks G. Z. palikimo nepriÄmimas yra vienaÅ¡alis sandoris iÅ¡reikÅ¡tas neveikimu. Atsisakymas nuo palikimo yra vengimas atlyginti žalÄ , todÄl ieÅ¡kovÄ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.66 straipsniu, 6.68 straipsniu kreipiasi į teismÄ su netiesioginiu ieÅ¡kiniu, kad galÄtų įgyvendinti savo kreditoriaus teises ir teisÄtus interesus. Actio Pauliana pagrindu ieÅ¡kinį dÄl sandorio pripažinimo negaliojanÄiu galima pareikÅ¡ti per 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
IeÅ¡kovÄ termino nepraleido, nes informacijÄ apie palikimo nepriÄmimÄ gavo tik 2018 m. balandžio mÄnesį. NurodÄ, jog atsakovai Z. P., D. K. bei D. J. yra įtraukti į bylÄ ne todÄl, kad jiems reiÅ¡kiamas kreditorinis reikalavimas, o todÄl, kad ginÄijamas palikimo priÄmimo teisÄtumas. Teismui patenkinus pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nurodytiems atsakovams sumažÄs paveldimo turto apimtys. Teismui patenkinus pirmÄ jį ir antrÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kad įvykdyti teismo sprendimÄ , notarei reikÄs pateikti B.
P. paveldimo turto dokumentus. Atsakovai priÄmÄ palikimÄ , netvarkÄ dokumentų paveldÄjimo teisÄs liudijimo gavimui ir kaip nurodÄ savo procesiniuose dokumentuose, neketina to daryti. TodÄl treÄias ir ketvirtas reikalavimas yra pareikÅ¡ti vadovaujantis proceso ekonomiÅ¡kumo principais, siekiant iÅ¡vengti dar vienos bylos. Teismui ieÅ¡kovÄ taip pat pateikÄ praÅ¡ymÄ atnaujinti atsakovei G. Z. terminÄ palikimui priimti po motinos B. P. mirties. NurodÄ, jog teismui patenkinus pirmÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , atsakovei G.
Z. atsiras teisÄ paveldÄti turtÄ po mamos B. P. mirties ir pareiga priimti palikimÄ , taÄiau ji negalÄs įgyvendinti savo teisÄs, nes formaliai yra praleidusi nustatytÄ trijų mÄnesių terminÄ palikimui priimti. TaÄiau minÄtas terminas dÄl svarbių priežasÄių gali bÅ«ti atnaujintas. O Å¡iuo atveju svarbiomis priežastimis laikytinos aplinkybÄs nurodytos pagrindu dÄl reikalavimo pripažinti negaliojanÄiu atsakovÄs G. Z. atsisakymÄ palikimo. AtsakovÄ G. Z. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti.
Procesiniuose dokumentuose nurodÄ bei teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji 2013 m. gruodžio 17 d. KlaipÄdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteista realia dvejų metų laisvÄs atÄmimo bausme, kuriÄ atliko pataisos namuose. IÅ¡ įkalinimo įstaigos buvo paleista prieÅ¡ terminÄ PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi. Tuo paÄiu nuosprendžiu ieÅ¡kovei T. N. įmonei iÅ¡ jos buvo priteista 65 015,85 LT (18 829,89 EUR) žalos atlyginimui. NurodÄ, jog ji nevengia priteistos sumos mokÄjimo kreditorei, ir pagal iÅ¡gales moka.
BÅ«dama pensijinio amžiaus ir kalÄjimo paveiktos sveikatos neturi galimybÄs dirbti. Pragyvena iÅ¡ pensijos, kurios gauna tik 50 proc., t. y. 79,42 Eur, nes kitus atskaito antstolis pagal vykdomuosius raÅ¡tus. Po jos mamos B. P. mirties (duomenys neskelbtini) atsirado palikimas. PalikÄja testamento nebuvo paraÅ¡iusi, todÄl palikimas atsirado pagal įstatymÄ . PalikÄjos mirties momentu, buvo keturi pirmos eilÄs įpÄdiniai. Jos brolis ir abi seserys priÄmÄ palikimÄ , paduodami notarui pareiÅ¡kimus per tris mÄnesius, taÄiau ji palikimo nepriÄmÄ ir neturi teisÄs į paveldÄjimÄ .
Ji nesikreipÄ pas notarÄ , neparaÅ¡Ä ir nepateikÄ notarui atsisakymo priimti palikimÄ . Kadangi tokio atsisakymo nÄra, vadinasi, nÄra kÄ pripažinti negaliojanÄiu. Ji ne tik neparaÅ¡Ä pareiÅ¡kimo notarui, kad priima palikimÄ , taÄiau palikimo nepriÄmÄ ir faktiÅ¡kai pradÄdama paveldimÄ turtÄ valdyti, nes paveldimo turto nevaldo. Jos mama B. P., nors ir neparaÅ¡Ä testamento, taÄiau žodžiu atÄmÄ iÅ¡ jos teisÄ paveldÄti jos turtÄ , kadangi dÄl buvusio ilgo teisminio proceso ir jos nuteisimo laisvÄs atÄmimo bausme, jos su mama santykiai buvo labai paÅ¡lijÄ.
Kadangi nuo pat gimimo kartu su jos mama gyveno jos duktÄ V. L., ji prižiÅ«rÄjo mamÄ B. P., jÄ slaugÄ, padÄjo iÅ¡laikyti, todÄl mama visuomet buvo tos nuomonÄs, kad mamos turtas turi likti jos dukrai V. L.. TaÄiau testamento neparaÅ¡Ä, todÄl palikimas atsirado pagal įstatymÄ ir palikimÄ priÄmÄ jos brolis ir seserys, o ji nepriÄmÄ, nes mama buvo jai atÄmusi tokiÄ teisÄ, todÄl ji negalÄjo ir negali veikti prieÅ¡ savo motinos B. P. valiÄ . Kai ji grįžo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, mama B.
P. visiÅ¡kai nenorÄjo jos priimti gyventi savo namuose. Tik dÄl to, kad su mama kartu gyveno jos duktÄ V. L., bÅ«tent ji įkalbÄjo mamÄ priimti jÄ pagal žodinÄs panaudos sutartį gyventi jos gyvenamajame name, jos dukrai priskirtose patalpose. Nei mamai esant gyvai, nei jai mirus, ji nevaldÄ jos turto ir nevaldo po mamos mirties, neprižiÅ«ri jo ir neiÅ¡laiko, nes ir neturÄtų tam lÄšų. Jos brolio ir seserų pavedimu, kurie yra priÄmÄ palikimÄ po mamos B. P. mirties, visus mokesÄius už gyvenamojo namo iÅ¡laikymÄ moka duktÄ V.
L.. Ji rÅ«pinasi malkomis kÅ«renimui, atlieka kitus gyvenamojo namo priežiÅ«ros ir iÅ¡laikymo darbus. Ji tiesiog gyvena žodinÄs panaudos sutarties pagrindu kartu su dukterimi V. L. ir jos Å¡eima, praktiÅ¡kai jos iÅ¡laikoma. IeÅ¡kovÄ T. N. įmonÄ teismui teikia savo ieÅ¡kinį, vadovaudamasi CK 6.68 straipsnio pagrindu, taÄiau minÄto straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota kad âPareikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui bÅ«tina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iÅ¡kelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra suÄjÄs prievolių įvykdymo terminas.
Tuo tarpu ji nÄra tapusi nemokia, jai nÄra iÅ¡kelta bankroto byla, bei ieÅ¡kinyje nÄra nurodytas joks kitas ypatingas atvejis, o pagal galimybes ji įsiskolinimÄ dengia. Be to, 6.68 straipsnio 3 dalis nustato âKreditorius neturi teisÄs reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios iÅ¡imtinai susijusios su skolininko asmeniu.â TaÄiau ieÅ¡kovÄs reikalavimas âPripažinti negaliojanÄiu jos atsisakymÄ (nepriÄmimÄ ) palikimo atsiradusio po motinos B. P. mirtiesâ iÅ¡skirtinai susijÄs su reikalavimu įgyvendinti tas skolininko teises, kurios iÅ¡imtinai susijusios su skolininko asmeniu.
T. N. įmonÄs iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , sumoje 18 839.23 Eur, vykdo antstolio K. K. kontora. IÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolis vykdo CPK VI dalyje nustatyta tvarka ir antstolis nukreipia iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ turtÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka, o ne teismas. Tokiu atveju, nesuprantamas ieÅ¡kovo reikalavimas teismui, nukreipti antstolio veiksmus, kurie jau ir taip atliekami, į Å¡iuo metu neegzistuojantį ir jai nuosavybÄs teise nepriklausantį turtÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir negali bÅ«ti tenkinami. Be to, ieÅ¡kovÄ T. N. įmonÄ, turi kreditorinius reikalavimus į jÄ , bet ne į kitus asmenis, kuriems priklauso idealiosios turto dalys.
Jos brolis ir abi seserys nÄra skolininkai nei ieÅ¡kovÄs, nei kitų asmenų atžvilgiu, todÄl nÄra jokio teisÄto pagrindo iÅ¡duoti ieÅ¡kovei liudijimÄ , kad ieÅ¡kovÄ Ä¯gytų teisÄ atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti nekilnojamÄ jį turtÄ , sudaryti sutartis visiÅ¡kai su Å¡ia byla nesusijusių asmenų vardu. CK 6.66 straipsnio 3 dalis (kurio pagrindu yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys) numatyta, kad kreditorius turi teisÄ ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
Å is terminas pradedamas skaiÄiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo ir turÄjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Antstolis K. K. 2017 m. vasario 20 d. turÄjo informacijÄ apie asmenis, priÄmusius palikimÄ po B. P. mirties, kai B. P. mirties faktÄ ir datÄ sužinojo tik iÅ¡ kreditoriaus, todÄl kreditorius sužinojo ir privalÄjo sužinoti iÅ¡ antstolio apie tai, kad ji nepriÄmÄ palikimo po B. P. mirties. Advokato užklausimai ir kitos pažymos įrodo, kad kai kreditorius kreipÄsi dÄl dokumentų rinkimo, jau buvo praÄjÄ daugiau nei vieneri metai, todÄl ieÅ¡kovÄ praleido terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti Å¡iuo pagrindu, todÄl ieÅ¡kinys vien Å¡iuo pagrindu turÄtų bÅ«ti atmestas.
Atsakovai D. K., D. J. ir Z. P. procesiniuose dokumentuose nurodÄ, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡Ä jį atmesti, taikyti ieÅ¡kovei ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dÄl sandorio pripažinimo negaliojanÄiu CK 6.66 straipsnio tvarka, paskirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu jų atžvilgiu, priteisti jų patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas po 400 Eur kiekvienam ir bylÄ nagrinÄti jiems nedalyvaujant, vadovaujantis jų raÅ¡ytiniais procesiniais dokumentais. Atsakovai procesiniuose dokumentuose nurodÄ, jog (duomenys neskelbtini) mirÄ jų mama B.
P.. Jie nÄ vienas kartu su mama negyveno, bendro Å«kio nevedÄ, palikimo faktiÅ¡kai pradÄdami valdyti paveldimÄ turtÄ nepriÄmÄ, taÄiau visi padavÄ pareiÅ¡kimus Å ilalÄs rajono notarų biuro notarei Danutei Sandarienei, kuri tvarko paveldÄjimo teisinius klausimus po jų mamos mirties. Jų mamos B. P. vardu yra teisÄ Ä¯registruoti asmeninÄ nuosavybÄ Ä¯ žemÄs sklypÄ (namų valdÄ ) ir gyvenamuosius pastatus. NuosavybÄs teisÄ Ä¯ dalį žemÄs sklypo, yra įregistruota. Jie dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo pagal įstatymÄ pas notarÄ nesikreipÄ, kadangi prieÅ¡ kreipiantis, reikalinga užsakyti kadastrinius pastatų matavimus.
Gavus paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , kuriame bus iÅ¡sprÄstas investicinių Äekių, sumokÄtų mamos B. P. vardu už žemÄs sklypÄ (namų valdÄ ), klausimas, bus galima sudaryti valstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutartį. TaÄiau pastaruoju metu jie neturi lÄšų kadastrinių matavimų ir kitų su paveldÄjimu susijusių klausimų sprendimui, todÄl Å¡io klausimo nesprendžia ir jiems nÄra tokios bÅ«tinybÄs, nes jų nuosavybÄs teisÄ niekur nedingo ir nedings.
Jų sesuo G. Z. pareiÅ¡kimo dÄl palikimo priÄmimo, notarui neparaÅ¡Ä. Be to, ji nepriÄmÄ palikimo faktiÅ¡kai pradÄdama valdyti paveldimÄ turtÄ , kadangi nemoka jokių mokesÄių, neprisideda prie Å¡ildymo, netvarko, neprižiÅ«ri ir visiÅ¡kai neiÅ¡laiko paveldimo turto. Sesuo G. Z. palikimo nepriÄmÄ pirmiausia dÄl to, kad visai Å¡eimai buvo žinoma jų mamos nuostata, kad ji atÄmÄ paveldÄjimo teisÄ iÅ¡ G. Z., tik to neįformino raÅ¡ytiniu bÅ«du. TaÄiau žodžiu tai buvo pasakiusi ne vienÄ kartÄ .
Jeigu G. Z. bÅ«tų realizavusi savo teisÄ ir priÄmusi palikimÄ , ji bÅ«tų veikusi prieÅ¡ jų mamos valiÄ . Be to, atsakovÄ G. Z. neprisideda prie turto iÅ¡laikymo, o jie leidžia jai gyventi, kadangi ji neturi kur gyventi, be to, kartu gyvena jos duktÄ V. L. su Å¡eima. Jie niekada neturÄjo jokių reikalų su ieÅ¡kove T. N. įmone, niekada nebuvo ir nÄra ieÅ¡kovei skolingi. Taigi, Å¡ioje byloje jų atžvilgiu, nÄra nÄ vienos actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos: ieÅ¡kovÄ, tariama kreditorÄ T.
N. įmonÄ, neturi neabejotinos ir galiojanÄios reikalavimo teisÄs į juos, nes jie nÄra skolininkai ir jie nesudarÄ jokio sandorio, pažeidžianÄio kreditoriaus teises ir jų atžvilgiu ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas neteisÄtai ir nepagrįstai. IeÅ¡kovÄ T. N. įmonÄ jų atžvilgiu grubiai piktnaudžiauja savo procesinÄmis teisÄmis, nes iÅ¡kÄlÄ neteisÄtÄ ir nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kovei skirtina bauda. IeÅ¡kovÄ T. N. įmonÄ patikslintame netiesioginiame ieÅ¡kinyje nurodo, kad juos į civilinÄ bylÄ atsakovais traukia dÄl to, kad jeigu bÅ«tų pripažintas negaliojanÄiu atsakovÄs G.
Z. atsisakymas (nepriÄmimas) palikimo, atsiradusio po motinos B. P. mirties, sumažÄtų jų turto dalys. TaÄiau ieÅ¡kovÄ nenurodo koks reikalavimas reiÅ¡kiamas jiems ir kodÄl jie traukiami atsakovais, o ne treÄiaisiais asmenimis. Taip pat nÄra pagrindo taikyti actio Pauliana ir atsakovÄs G. Z. atžvilgiu. G. Z. nepriÄmÄ palikimo po motinos B. P. mirties, ji netapo nemoki, nes nemoki buvo ir anksÄiau. VienaÅ¡aliu sandoriu, t. y. atsakovÄs G. Z. neveikimu, kuriuo ji nepriÄmÄ palikimo po motinos mirties, ji nesuteikÄ pirmenybÄs kitiems kreditoriams, nes jie niekuomet nebuvo ir nÄra atsakovÄs G.
Z. kreditoriai. Be to, atsakovÄ G. Z. palikimo nepriÄmÄ ne dÄl to, kad pažeistų kreditorÄs, ieÅ¡kovÄs T. N. įmonÄs teises, o dÄl to, kad palikÄja B. P. buvo iÅ¡reiÅ¡kusi žodžiu valiÄ , kad atima iÅ¡ G. Z. teisÄ paveldÄti jos turtÄ , o atsakovÄ G. Z. Å¡iÄ valiÄ vykdÄ. Antstolis K. K. testamentų registro iÅ¡raÅ¡Ä , kad B. P. palikimÄ priÄmÄ jie, atsakovai, gavo 2017 m. vasario 20 d. IeÅ¡kovÄ su antstoliu K. K. iÅ¡ieÅ¡kojimo procese labai glaudžiai bendradarbiauja, todÄl tÄ aplinkybÄ, jog galimai pažeistos ieÅ¡kovÄs teisÄs, kai G.
Z. nepriÄmÄ palikimo, sužinojo 2017 m. vasario 20 d. Taigi ieÅ¡kovÄ yra praleidusi terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti actio Pauliana pagrindu, todÄl praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat ieÅ¡kovÄ jų atžvilgiu neturi jokio teisinio pagrindo pareikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį, nes jie nÄra skolininkai. Tik esant nustatytam konkreÄiam turtui skolininkÄs G. Z. vardu, kreditorÄ turÄtų teisÄ Ä¯ dokumentų tvarkymÄ kreditorÄs G. Z. vardu. TaÄiau ieÅ¡kovÄ niekuomet neturÄs teisÄs reikÅ¡ti reikalavimų ir tvarkyti nuosavybÄs dokumentų jų vardu, nes jie nÄra skolininkai ieÅ¡kovÄs atžvilgiu, todÄl netiesioginis ieÅ¡kinys jų atžvilgiu, yra negalimas.
Teismas gali svarstyti klausimÄ dÄl liudijimo iÅ¡davimo ieÅ¡kovÄs T. N. įmonÄs vardu ir jo sÄ skaita į jo skolininkÄs turtÄ , jeigu bÅ«tų nustatyta, kad jo skolininkÄ turi teisÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį turtÄ ir tik po to, jeigu teismas nustatytų, kad skolininkÄ turi teisÄ paveldÄti nekilnojamÄ jį turtÄ . TaÄiau jų vardu ir sÄ skaita atlikti kokius nors veiksmus, tame tarpe atlikti kadastrinius matavimus ir sudaryti valstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutartį, nei ieÅ¡kovÄ, nei jos atstovas neturi jokios teisÄs. TreÄiasis asmuo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Å ilalÄs skyrius atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodÄ, jog ieÅ¡kinys nepagrįstas, todÄl turÄtų bÅ«t atmestas.
NurodÄ, jog atsakovÄ G. Z. turi ir turÄjo teisÄ atsisakyti priimti mamos B. P. ¼ dalį jai priklausanÄio turto. Skolininke pripažinta tik G. Z., todÄl mano, jog į bylÄ neteisingai įtraukti atsakovai D. K., D. J. ir Z. P.. NurodÄ, jog Å¡iuo konkreÄiu nagrinÄjamu atveju, adresu: (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, tad savaime aiÅ¡ku, kad ir žemÄs sklypas nesuformuotas. Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1999 m. kovo 9 d. nutarimo âDÄl naudojamų kitos paskirties valstybinÄs žemÄs sklypų pardavimo ir nuomosâ (toliau - TaisyklÄs) 2.1.3, 2.2, 2.3, 2.4 ir 2.15 punktuose nustatyta, kad NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos (toliau - NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba) - visais kitais atvejais parduoda ir iÅ¡nuomoja naudojamus valstybinÄs žemÄs sklypus.
Taisyklių 3 punkte aiÅ¡kiai įstatymo leidÄjas yra įtvirtinÄs, kad prie nuosavybÄs teise priklausanÄių statinių ir įrenginių žemÄs sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemÄs įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemÄs reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemÄs valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginÄ paskirtį.
Å iuo konkreÄiu atveju namų valdoje, esantis gyvenamasis namas, adresu: (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, tad ir juridinio pagrindo formuoti žemÄs sklypÄ ir atlikti kadastrinius matavimus nÄra. Be to, pagal BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybÄs paveldÄto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2004 m. gegužÄs 26 d. nutarimu Nr.634 nuostatas NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba civiliniuose teisiniuose santykiuose, kai valstybei perduotinas turtas yra žemÄs sklypas (jo dalys), ant kurio nÄra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems Å¡is sklypas (jo dalys) bÅ«tų priskirtas tik tada, kai pagal CK 5.11 straipsnio nuostatas nÄra 1-6 eilÄs paveldÄtojų.
Å iuo konkreÄiu atveju, pagal Å ilalÄs rajono biuro 2016-05-31 pažymÄ Nr. 01-10/59 aiÅ¡kiai yra nurodyta, kad B. P. palikimÄ priÄmÄ Ä¯pÄdiniai, be to nesuformuotame žemÄs sklype, adresu: (duomenys neskelbtini)., randasi statinys - gyvenamasis namas su priklausiniais, kuris Å¡iai dienai Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, taigi atlikus statinio teisinÄ registracijÄ Ä¯ bylÄ suinteresuotu asmeniu turÄtų bÅ«ti įtrauktas VÄ® Turto bankas. Tretieji asmenys notarÄ DanutÄ SandarienÄ, uždaroji akcinÄ bendrovÄ â4financeâ į teismo posÄdį neatvyko, atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikÄ, apie posÄdžio vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai, todÄl byla nagrinÄjama jiems nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).
Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad atsakovÄ G. Z. KlaipÄdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį. MinÄtu nuosprendžiu ieÅ¡kovÄs T. N. įmonÄs civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas ir iÅ¡ G. Z. priteista 65015,85 Lt T. N. įmonei turtinei žalai atlyginti bei 2400 Lt iÅ¡laidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokÄti nukentÄjusiajam T. N.. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi KlaipÄdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį paliko galioti.
KlaipÄdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. iÅ¡davÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-557/2013 65015,85 Lt (18829,89 Eur) sumai. Priteistos sumos atsakovÄ G. Z. yra nesumokÄjusi. Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolis K. K. vykdomojoje byloje Nr. 0118/14/00490/1. Antstolio K. K. 2018 m. balandžio 17 d. raÅ¡te âDÄl dokumentų pateikimoâ Nr. S18-7100 nurodyta, jog vykdomojoje byloje iÅ¡ skolininkÄs G. Z. iÅ¡ieÅ¡kotos ir iÅ¡ieÅ¡kotojui grÄ Å¾intos 240,09 Eur iÅ¡ieÅ¡kotojo sumokÄtos vykdymo iÅ¡laidos ir iÅ¡ieÅ¡kota 661,33 Eur skolos.
Likusi skola 18168,56 Eur. Priverstinio vykdymo proceso eigoje 2016 m. rugsÄjo 5 d. mirÄ atsakovų G. Z., D. K., D. J. ir Z. P. mama B. P.. 2016 m. lapkriÄio 14 d. atsakovai D. K., D. J. ir Zenonas P. Å . rajono notarų biuro notarei Danutei Sandarienei pateikÄ pareiÅ¡kimus dÄl palikimo priÄmimo po mamos mirties. Å ilalÄs rajono notarų biure dÄl paveldÄjimo yra užvesta paveldÄjimo byla Nr. 262-d/2016 m. AtsakovÄ G. Z. po motinos mirties nesikreipÄ Ä¯ notarÄ dÄl palikimo priÄmimo, pareiÅ¡kimo dÄl palikimo atsisakymo neraÅ¡Ä ir palikimo pradÄdama faktiÅ¡kai valdyti, nepriÄmÄ.
PaveldÄjimo teisÄs liudijimai B. P. palikimÄ priÄmusiems D. K., D. J. ir Z. P. nÄra iÅ¡duoti. Po B. P. mirties liko neįteisintas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) rajone ir įmokos už žemÄs sklypÄ , esantį nurodytu adresu. VÄ® âRegistrų centrasâ TechninÄs inventorizacijos byloje namo savininke įraÅ¡yta B. P., taÄiau nuosavybÄs teisÄs Nekilnojamojo turto registre nÄra įregistruotos. NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Å ilalÄs skyriaus 2018 m. birželio 20 d. raÅ¡te âDÄl informacijos pateikimoâ Nr. 33SD-1788-(14.33.104.) nurodyta, jog atsakovų mamai B.
P. Å ilalÄs rajono valdybos 1992 m. rugpjÅ«Äio 26 d. potvarkiu Nr. 179-V buvo leista iÅ¡sipirkti 0,3210 ha namų valdos žemÄs sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), už kurį ji 1992 m. rugpjÅ«Äio 28 d. sumokÄjo 5613,00 rub. valstybÄs vienkartinÄmis iÅ¡mokomis. ŽemÄs sklypas iki Å¡iol nÄra suformuotas, kadastriniai matavimai neatlikti, pirkimo-pardavimo sutartis nÄra pasiraÅ¡yta. DÄl G. Z. palikimo nepriÄmimo po motinos mirties pripažinimo negaliojanÄiu NagrinÄjamu atveju, ieÅ¡kovÄ T.
N. įmonÄ ginÄija atsakovÄs G. Z. vienaÅ¡alį sandorį, t. y. palikimo nepriÄmimÄ po motinos B. P. mirties, bei praÅ¡o pripažinti jį negaliojanÄiu CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). IeÅ¡kovÄ teigia, kad atsakovÄs G. Z. sandoris pažeidžia ieÅ¡kovÄs, kaip kreditorÄs teises, o atsakovÄ apie tai žinojo ar turÄjo žinoti. AtsakovÄ G. Z. su ieÅ¡kovÄs minÄtu reikalavimu nesutiko, nurodydama, kad palikimo nepriÄmÄ vykdydama motinos, kuri žodžiu buvo pareiÅ¡kusi, jog atsakovÄ neturi teisÄs paveldÄti jos turto, valiÄ .
CK 6. 66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisÄ ginÄyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalÄjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turÄjo žinoti. Tam, kad bÅ«tų galima pripažinti sandorį negaliojanÄiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, bÅ«tina nustatyti visas actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygas:
1) kreditorius turi turÄti neabejotinÄ ir galiojanÄiÄ reikalavimo teisÄ;
2) ginÄijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;
3) nÄra suÄjÄs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas;
4) skolininkas neprivalÄjo sudaryti ginÄijamo sandorio;
5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turÄjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;
6) treÄiasis asmuo, sudarÄs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;
7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginÄijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertÄ) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. NenustaÄius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nÄra pagrindo sandorio pripažinti negaliojanÄiu. Kaip matyti viena iÅ¡ tokių bÅ«tinų sÄ lygų yra ta, jog ginÄo sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dÄl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybÄ kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisÄs. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, pasisakydamas dÄl Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos, yra konstatavÄs, kad teismui sprendžiant bylÄ pagal actio Pauliana, turi bÅ«ti nustatoma, kaip konkreÄiai pažeidžiamos kreditoriaus teisÄs ir interesai: ar dÄl sudaryto ginÄijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebÄjimÄ vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisÄs ir interesai pažeidžiami kitais bÅ«dais, pasunkinant galimybÄ kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininkÄ .
Kreditorius pagrįstai gali reikÅ¡ti actio Pauliana dÄl skolininko sudaryto sandorio nuginÄijimo ne tik tais atvejais, kai dÄl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginÄijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertÄ, ir to sumažÄjusios vertÄs turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-47/2013).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymÄta, kad, nustatinÄjant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dÄl jo sudaryto ginÄijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginÄijamu sandoriu iÅ¡ esmÄs sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes, sudarius ginÄijamÄ sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.
Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkreÄias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžianÄiu sandoriu gali bÅ«ti pripažįstamas toks, dÄl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei bÅ«tų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dÄl sandorio, kreditoriaus praÅ¡omo pripažinti negaliojanÄiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžianÄio kreditoriaus teises, bÅ«tina nustatyti, kad sumažÄja ar nebelieka realios galimybÄs skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolÄ.
PažymÄtina, kad tokiÄ susidariusiÄ situacijÄ privalo įrodyti kreditorius, praÅ¡antis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinÄs sesijos 2012 m. lapkriÄio 6 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinÄje byloje AB DNB bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Atsakovai iÅ¡ esmÄs nesutinka su actio Pauliana instituto taikymu, dÄl praleisto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino. NurodÄ, jog antstolis K. K. testamentų registro iÅ¡raÅ¡Ä , kad B.
P. palikimÄ priÄmÄ jie, atsakovai, gavo 2017 m. vasario 20 d. IeÅ¡kovÄ su antstoliu K. K. iÅ¡ieÅ¡kojimo procese labai glaudžiai bendradarbiauja, todÄl tÄ aplinkybÄ, jog galimai pažeistos ieÅ¡kovÄs teisÄs, kai G. Z. nepriÄmÄ palikimo, ieÅ¡kovÄ sužinojo 2017 m. vasario 20 d. Taigi ieÅ¡kovÄ yra praleidusi terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti actio Pauliana pagrindu, todÄl praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Tuo tarpu ieÅ¡kovÄ tvirtina, jog informacijÄ apie palikimo nepriÄmimÄ gavo susipažinÄ su vykdomÄ ja byla 2018 m. balandžio 7 d., o informacijÄ patvirtinanÄius dokumentus iÅ¡ antstolio kontoros gavo tik 2018 m. balandžio 20 d.
Teismas susipažinÄs su antstolio K. K. pateikta vykdomÄ ja byla Nr. 0118/14/00490/1 nustatÄ, jog antstolis 2017 m. vasario 20 d. patikrinÄs Testamentų registrÄ gavo duomenis, jog po B. P. mirties, jos palikimÄ priÄmÄ D. K., D. J. ir Z. P.. Duomenų, jog iÅ¡ieÅ¡kotoja T. N. įmonÄ buvo informuota apie minÄtÄ gautÄ informacijÄ , vykdomojoje byloje nÄra. Nustatyta, jog antstolio K. K. kontoroje 2018 m. balandžio 10 d. gautas ieÅ¡kovÄs advokato R. L. 2018 m. balandžio 6 d. praÅ¡ymas susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga ir gauti dokumentų kopijas. 2018 m. balandžio 13 d. praÅ¡ymu, advokatas R.
L. antstolio papraÅ¡Ä pateikti konkreÄių vykdomosios bylos dokumentų kopijas, nes ruoÅ¡iamas G. Z. ieÅ¡kinys dÄl atsisakymo nuo palikimo priÄmimo pripažinimo negaliojanÄiu. CK 6.66 straipsnio 3 dalis numato, kad ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu kreditorius gali pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kuriÄ Å¡is terminas prasideda nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turÄjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
Atsižvelgiant į tai, kad tokia Å¡io termino pradžios momento apibrÄžtis atitinka bendrÄ jÄ senaties termino pradžios momento apibrÄžtį (CK 1.127 straipsnis), pažymÄtina, kad senaties terminui skaiÄiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios Å¡io termino skaiÄiavimo taisyklÄs. DÄl to kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaiÄiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiÅ¡kai sužinojo apie sudarytÄ sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku.
Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog senaties terminas nÄra praleistas. Antstoliui K. K. vykdant KlaipÄdos apygardos teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-144-557/2013, 2017 m. vasario 20 d. paaiÅ¡kÄjo, kad mirus skolininkÄs G. Z. motinai, jos palikimo G. Z. nepriÄmÄ. Duomenų, jog bÅ«tent tada ieÅ¡kovÄ sužinojo apie atsiradusį palikimÄ ir tai, jog skolininkÄ palikimo nepriÄmÄ, nÄra. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į antstolį ir visÄ minÄtÄ informacijÄ gavo tik 2018 m. balandžio mÄnesį.
Taigi, teismo nuomone, apie atsakovÄs G. Z. atsisakymÄ nuo palikimo ieÅ¡kovÄ sužinojo 2018 m. balandžio mÄnesį ir Å¡i data laikytina ieÅ¡kinio senaties eigos pradžia. Byloje atsakovai nepateikÄ jokių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovÄ apie sudarytÄ sandorį sužinojo anksÄiau. Taigi darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys teismui buvo paduotas 2018 m. liepos 18 d. nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino (vienerių metų nuo sužinojimo momento). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ turi neabejotinÄ ir galiojanÄiÄ reikalavimo teisÄ atsakovei G.
Z.. KlaipÄdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu iÅ¡ atsakovÄs G. Z. ieÅ¡kovÄs naudai buvo priteista 65015,85 Lt (18829,89 Eur) suma turtinei žalai atlyginti. Nuosprendis įsiteisÄjo 2014 m. balandžio 11 d. 2018 m. balandžio 17 d. atsakovÄs skola ieÅ¡kovei sudarÄ 18168,56 Eur. PažymÄtina, kad skolininkÄ G. Z. byloje pripažįsta, kad yra skolinga ieÅ¡kovei. Taigi, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovÄs reikalavimas atsirado iki ginÄijamo sandorio. AtsakovÄ G.
Z. nurodÄ, kad B. P. atÄmÄ paveldÄjimo teisÄ iÅ¡ jos, tik to neįformino raÅ¡ytiniu bÅ«du. TÄ paÄiÄ aplinkybÄ nurodÄ ir kiti atsakovai D. K., D. J. ir Z. P., taÄiau nÄ vienas atsakovas nepateikÄ jokių įrodymų pagrindžianÄių apie B. P. valiÄ atimti iÅ¡ G. Z. paveldÄjimo teisÄ. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dÄstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovai neįrodÄ, kad G. Z. privalÄjo atsisakyti ar nepriimti motinos palikimo, todÄl mano, jog minÄta atsakovÄ sudarÄ sandorį, kurio sudaryti neprivalÄjo.
Palikimo nepriÄmimo bÅ«das, t. y. ar palikimÄ priimti atsisakyta pareiÅ¡kimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu â neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priÄmimo klausimu, nÄra svarbus. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas yra pasisakÄs, jog joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priÄmimo ar nepriÄmimo klausimu â vienaÅ¡alis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisÄtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisÄtus interesus, nÄra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybÄs, konkreÄiai - su sandorį sudariusio asmens valios iÅ¡reiÅ¡kimu susijusios aplinkybÄs, sandoris pripažintinas negaliojanÄiu atitinkamu ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaranÄio sandorio negaliojimo pagrindu.
Teismas, įvertinÄs byloje pateiktus įrodymus, iÅ¡ jų viseto sprendžia, kad vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo atsakovÄ G. Z., bÅ«dama ieÅ¡kovei skolinga daugiau nei 18000 Eur, nepriÄmÄ jai priklausanÄios pagal įstatymÄ savo motinos B. P. palikimo dalies, pažeidÄ kreditoriaus, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovÄs teises, nes antstolis K. K. negalÄjo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į turtÄ , kurį bÅ«tų paveldÄjusi minÄta atsakovÄ, todÄl atsakovÄs galimybÄs vykdyti savo prievoles ieÅ¡kovei reikÅ¡mingai pasunkÄjo bei gali pasunkÄti ateityje ir įrodymų, paneigianÄių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).
Byloje neįrodyta, kad atsakovÄ G. Z. privalÄjo atsisakyti nuo palikimo. Nepriimti palikimo atsakovÄ nusprendÄ laisva valia. Toks atsisakymas nuo palikimo akivaizdžiai pažeidžia ieÅ¡kovÄs (kreditorÄs) teises ir skolininkÄ apie tai tikrai žinojo, žinojo apie vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus ir apie tai, kad kito turto, santaupų neturi ir negali realiai, protingais terminais grÄ Å¾inti skolÄ kreditorei. Atsakovei G. Z. nepriÄmus palikimo, motinos turtÄ lygiomis dalimis paveldÄjo kiti trys atsakovai, t. y. vienaÅ¡alis sandoris sudarytas artimų giminaiÄių naudai, ir Å¡iuo atveju nesvarbu ar buvo sÄ Å¾iningi palikimÄ priÄmÄ asmenys (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas).
G. Z. buvo nesÄ Å¾ininga, nes akivaizdžiai žinojo, kad sudaromas minÄtas vienaÅ¡alis sandoris pažeis ieÅ¡kovÄs teises (CK 6.66 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes minÄtas vienaÅ¡alis sandoris pripažintinas negaliojanÄiu nuo jo sudarymo dienos. DÄl leidimo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ¼ dalį paveldimo turto Kadangi vienaÅ¡alio sandorio pripažinimas negaliojanÄiu nesukels ieÅ¡kovei teisinių pasekmių, todÄl vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, ieÅ¡kovÄ reiÅ¡kia netiesioginį ieÅ¡kinį, kurio reikalavimai yra už atsakovÄ G.
Z. atlikti veiksmus įgalinanÄius įvykdyti prievolÄ kreditoriui. Pripažinus atsakovÄs G. Z. vienaÅ¡alį sandorį (palikimo nepriÄmimÄ ) negaliojanÄiu, pasikeis atsakovų D. K., D. J. ir Z. P. paveldimo turto dalys, todÄl netiesioginio ieÅ¡kinio reikalavimai galimi tik visų atsakovų atžvilgiu. CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisÄ skolininkui, turi teisÄ priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį skolininko vardu, jei skolininkas pats Å¡ių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dÄl to pažeidžia kreditoriaus interesus.
Taigi, netiesioginis ieÅ¡kinys yra toks ieÅ¡kinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, pareiÅ¡kia už savo skolininkÄ , kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad netiesioginio ieÅ¡kinio instituto tikslas â apsaugoti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinÄs teisÄs įgyvendinimu dÄl to, kad kreditorius į prisiteistÄ turtÄ nukreips savo reikalavimų patenkinimÄ .
CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo bÅ«dų, pagal kurį kreditorius už skolininkÄ jo vardu turi teisÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats Å¡ių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dÄl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisÄ treÄiajam asmeniui pareikÅ¡damas netiesioginį ieÅ¡kinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-50/2015; kt.).
Netiesioginį ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti galima tik esant visoms bÅ«tinosioms įstatymo nustatytoms sÄ lygoms: pirma, kreditorius turi turÄti neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisÄ, t. y. skolininko prievolÄ kreditoriui turi bÅ«ti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolÄs pasibaigimo pagrindais, negali bÅ«ti ginÄijama netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu ir turi bÅ«ti suÄjÄs prievolÄs vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turÄti tam tikrÄ turtinÄ teisÄ, kurios neįgyvendina ar atsisako jÄ Ä¯gyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti Å¡iÄ savo teisÄ, nerodo iniciatyvos, piktybiÅ¡kai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisÄs įgyvendinimo bÅ«dus ir pan.
TreÄia, skolininko turtinÄ teisÄ, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi bÅ«ti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigÄ vykdyti savo prievolÄ. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui bÅ«tina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iÅ¡kelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturÄs teisÄs reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti.
Be to, jis taip pat neturi teisÄs netiesioginiu ieÅ¡kiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisÄs į neturtinÄs žalos atlyginimÄ , iÅ¡laikymÄ , žalos, padarytos sužalojant sveikatÄ , atlyginimÄ ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos Å¡ių sÄ lygų, netiesioginis ieÅ¡kinys negalimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. gegužÄs 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.). Pagal CK 5.50, 5.60 straipsnių nuostatas įpÄdinis disponuodamas savo civilinÄmis teisÄmis, turi teisÄ laisva valia nusprÄsti, ar atsiradusį palikimÄ priimti, ar jo atsisakyti.
KasacinÄs instancijos teismas yra nurodÄs, jog pripažįstant, kad palikimo priÄmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpÄdinio laisva valia pareiÅ¡kiama teisÄ, konstatuojama, kad negalimas įpÄdinio įpareigojimas priimti palikimÄ . TaÄiau nustaÄius, kad įpÄdinis neteisÄtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisÄs turi bÅ«ti ginamos ir jos reikalavimas turi bÅ«ti tenkinamas to turto, kurio neteisÄtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sÄ skaita (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
Tai, kad turto paveldÄjimo atveju galima pareikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį, ne kartÄ konstatuota Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartyse: 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinÄje byloje 3K-3-98/2007, 2008 m. gegužÄs 29 d. nutartis civilinÄje byloje 3K-3-312/2008. Nerealizuodamas savo teisių į minÄtÄ turtÄ , atsakovas pažeidžia ieÅ¡kovÄs interesus, užkirsdamas keliÄ nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ turtÄ . Å ioje byloje nustatyta, kad iÅ¡ atsakovÄs G. Z. ieÅ¡kovei žalos atlyginimas priteistas įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu.
Ä®siteisÄjusio teismo nuosprendžio privalomumas nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnyje. Taigi ieÅ¡kovÄ turi neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisÄ skolininkÄs G. Z. atžvilgiu. IÅ¡ skolininkÄs G. Z. priteistas didelis turtinÄs žalos atlyginimas ieÅ¡kovei. IÅ¡ vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog skola dengiama tik iÅ¡ atsakovÄs G. Z. gaunamos nedidelÄs pensijos. Taigi galima konstatuoti, jog atsakovÄ yra praktiÅ¡kai nemoki. Nepriimdama palikimo, į kurį ji turi teisÄ, G.
Z. siekia iÅ¡vengti žalos atlyginimo kreditoriui, turinÄiam reikalavimÄ dÄl jos padarytų nusikaltimų. Nustatant tai, ar iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra suÄjÄs prievolių įvykdymo terminas (CK 6.68 straipsnio 2 dalis), bÅ«tina atsižvelgti į žalos padarymo momentÄ . Nusikaltimai padaryti laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 7 d. iki 2012 m. balandžio 12 d. Å i aplinkybÄ konstatuota įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu. CK 6.2 straipsnyje nustatyta, kad prievolÄs atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojanÄius įstatymus sukuria prievolinius santykius.
Taigi nuo aukÅ¡Äiau nurodytos datos jai atsirado pareiga atlyginti žalÄ ir ji yra kreditorÄs T. N. įmonÄs skolininkÄ. Taigi iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo G. Z. turÄjo pareigÄ atlyginti žalÄ , todÄl už jÄ kreditorÄ T. N. įmonÄ turi teisÄ Ä¯gyvendinti G. Z., kaip skolininkÄs, teises pareikÅ¡dama netiesioginį ieÅ¡kinį dÄl skolininkÄs teisÄs priimti paveldimÄ turtÄ nustatymo. Byloje nustaÄius, kad įpÄdinis neteisÄtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, nepriÄmÄ palikimo ir taip pažeidÄ kitų asmenų teises ir interesus - bylos atveju ieÅ¡kovÄs, pažeistos asmens teisÄs turi bÅ«ti ginamos ir susidarÄs įsiskolinimas turi bÅ«ti tenkinamas to turto, kurio neteisÄtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sÄ skaita, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tÄ turto dalį, kuri dÄl neteisÄtu pripažinto sandorio vykdymo perÄjo atsakovams D.
K., D. J., Z. P.. Ä®vertinus aukÅ¡Äiau aptartus argumentus, ieÅ¡kovÄs reikalavimas nukreipti skolos, priteistos KlaipÄdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-557/2013 iÅ¡ieÅ¡kojimÄ T. N. įmonÄs naudai į ¼ dalį turto paveldimo po B. P. mirties, tenkintinas. MinÄtas ieÅ¡kovÄs reikalavimas tikslintinas, nenurodant konkreÄios įsiskolinimo sumos, kuri kas mÄnesį kinta, o byloje nÄra pateikta duomenų apie sprendimo priÄmimo dienai likusį įsiskolinimÄ .
DÄl termino palikimui priimti atnaujinimo Teismui ieÅ¡kovÄ pateikÄ praÅ¡ymÄ atnaujinti atsakovei G. Z. terminÄ palikimui priimti po motinos B. P. mirties. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai priimti palikimÄ turi bÅ«ti atlikti per tris mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Å is terminas nÄra naikinamasis ir jis gali bÅ«ti atnaujinamas (CK 1.117 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576-578 straipsniai, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-46/2006).
Termino eigos pradžios momento nustatymas ir jo praleidimo priežasÄių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui Å¡alių pateiktus įrodymus. CK ir kituose įstatymuose neiÅ¡vardytos aplinkybÄs, sudaranÄios pagrindÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti. Ä®statymuose taip pat nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima sprÄsti, kokios palikimo priÄmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kadangi teismas patenkino ieÅ¡kovÄs pirmÄ reikalavimÄ , t. y.
G. Z. vienaÅ¡alį sandorį pripažino negaliojanÄiu nuo jo sudarymo dienos, atsakovei G. Z. atsiranda teisÄ paveldÄti turtÄ po mamos B. P. mirties ir pareiga priimti palikimÄ , taÄiau ji negalÄs įgyvendinti savo teisÄs, nes formaliai yra praleidusi nustatytÄ trijų mÄnesių terminÄ palikimui priimti. Å iuo atveju, teismas pripažįsta svarbiomis priežastimis aukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes, kurios buvo pagrindu pripažinti negaliojanÄiu vienaÅ¡alį sandorį ir atnaujina G. Z. įstatymo nustatytÄ trijų mÄnesių terminÄ palikimui po motinos B.
P. mirties priimti, kaip praleistÄ dÄl svarbios priežasties. DÄl teisÄs atsakovų vardu įregistruoti jiems nuosavybÄs teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ Byloje nustatyta, kad po B. P. mirties liko neįteisintas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir įmokos už žemÄs sklypÄ , esantį nurodytu adresu. VÄ® âRegistrų centrasâ TechninÄs inventorizacijos byloje namo savininke įraÅ¡yta B. P., taÄiau nuosavybÄs teisÄs Nekilnojamojo turto registre nÄra įregistruotos.
Taip pat atsakovų mamai B. P. Å ilalÄs rajono valdybos 1992 m. rugpjÅ«Äio 26 d. potvarkiu Nr. 179-V buvo leista iÅ¡sipirkti 0,3210 ha namų valdos žemÄs sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), už kurį ji 1992 m. rugpjÅ«Äio 28 d. sumokÄjo 5613,00 rub. valstybÄs vienkartinÄmis iÅ¡mokomis. ŽemÄs sklypas iki Å¡iol nÄra suformuotas, kadastriniai matavimai neatlikti, pirkimo-pardavimo sutartis nÄra pasiraÅ¡yta. Patenkinus ieÅ¡kovÄs pirmÄ jį ir antrÄ jį reikalavimus, atnaujinus atsakovei G.
Z. terminÄ palikimui priimti, notarei reikÄs pateikti B. P. paveldimo turto dokumentus. Byloje nustatyta, jog atsakovai D. K., D. J. ir Z. P. priÄmÄ palikimÄ , netvarkÄ dokumentų paveldÄjimo teisÄs liudijimui gauti ir kaip nurodÄ savo procesiniuose dokumentuose, neketina to daryti. TaÄiau, kad bÅ«tų įmanoma realiai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovÄs G. Z. paveldimÄ Â¼ dalį turto, nekilnojamasis turtas turi bÅ«ti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Be to, tik atlikus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir teisinÄ registracijÄ , atsiras pagrindas organizuoti žemÄs sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ .
Atsakovams vengiant įregistruoti turtÄ Nekilnojamojo turto registre užkertamas kelias turtÄ iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovÄs naudai. CPK 273 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog priimdamas sprendimÄ , kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lÄšų perdavimu, teismas tame paÄiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovas turi teisÄ atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lÄÅ¡omis ir kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo reikiamas iÅ¡laidas.
Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , atsakovai įpareigojami per du mÄnesius nuo Å¡io sprendimo įsiteisÄjimo dienos pradÄti tvarkyti B. P. gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), registravimo dokumentus ir pradÄti tvarkyti žemÄs sklypo, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo dokumentus. Atsakovams per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius minÄto įpareigojimo dÄl nekilnojamojo turto registracijos, ieÅ¡kovei suteikiama teisÄ atlikti B.
P. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre atsakovų vardu bei suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, namų valdos žemÄs sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡yti žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovų vardu ir įregistruoti jÄ Nekilnojamojo turto registre, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovų. DÄl piktnaudžiavimo procesinÄmis teisÄmis Atsakovai D. K., D. J. ir Z. P. procesiniuose dokumentuose praÅ¡Ä skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu jų atžvilgiu.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kÄ nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį, kasacinį skundÄ ) arba sÄ moningai veikÄ prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitai Å¡aliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatÄs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki penkių tÅ«kstanÄių eurų baudÄ , iki 50 procentų Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujanÄiam byloje asmeniui.
CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinÄmis teisÄmis. TaÄiau ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinÄmis teisÄmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisÄs pažeidimÄ , galintį sukelti teisinÄs atsakomybÄs priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinÄmis teisÄmis nepaisymas laikytinas teisÄs pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinÄs teisÄs įgyvendinimas.
Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiÅ¡kia konkreÄios subjektinÄs teisÄs įgyvendinimo sÄ lygų pažeidimu. TeisÄtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinÄmis teisÄmis, jeigu nenustatytas tyÄinis nesÄ Å¾iningas elgesys, negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinÄmis teisÄmis. AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkriÄio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-2682/2013).
Kartu pažymÄtina, kad bauda už piktnaudžiavimÄ procesinÄmis teisÄmis gali bÅ«ti skiriama tik konkreÄioje byloje, nustaÄius aplinkybes, įrodanÄias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sÄ moningai veikia prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ . NagrinÄjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovai praÅ¡ymÄ skirti baudÄ ieÅ¡kovei grindÄ aplinkybÄmis, kad ieÅ¡kovÄ neturi neabejotinos ir galiojanÄios reikalavimo teisÄs į juos, nes jie nÄra skolininkai, nesudarÄ jokio sandorio pažeidžianÄio kreditorÄs teises, todÄl ieÅ¡kovÄs netiesioginis ieÅ¡kinys jų atžvilgiu yra neteisÄtas, negalimas ir nepagrįstas.
Teismas įvertinÄs iÅ¡dÄstytas faktines aplinkybes sprendžia, kad nagrinÄjamoje byloje nÄra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovÄ T. N. įmonÄ sÄ moningai piktnaudžiavo savo procesinÄmis teisÄmis, pareikÅ¡dama atsakovams ieÅ¡kinį, juolab, kad ieÅ¡kinys tenkinamas. Taip pat teismo vertinimu aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovÄ aktyviai naudojasi įstatymo suteiktomis procesinÄmis teisÄmis, nesudaro pagrindo vertinti, kad procesinių teisių įgyvendinimas nagrinÄjamu atveju pripažintinas piktnaudžiavimu procesinÄmis teisÄmis.
Byloje nÄra duomenų, patvirtinanÄių, kad ieÅ¡kovÄ teikdama procesinį dokumentÄ â netiesioginį ieÅ¡kinį tyÄia elgÄsi nesÄ Å¾iningai, siekÄ sukelti atsakovams nuostolių, trukdžių ir rÅ«pesÄių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatyme nustatytos procesinÄs teisÄs įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį ir įvertinÄs Å¡ios bylos aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovÄs veiksmuose galima įžvelgti aiÅ¡kų nesÄ Å¾iningÄ siekį sukelti kitai Å¡aliai nepatogumų.
TeisÄ kreiptis į teismÄ teisinÄs gynybos ieÅ¡kovei suteikia įstatymas (CPK 5 straipsnis), nenustatyta, kad ieÅ¡kovÄ veikÄ prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ , todÄl nÄra pagrindo skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu ir nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ . TodÄl, teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju negalima konstatuoti, jog ieÅ¡kovÄ vien tai, kad kreipÄsi į teismÄ , pažeidÄ atsakovų teises ir akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinÄmis teisÄmis.
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų jos patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas â 75 Eur žyminio mokesÄio ir 600 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti. PraÅ¡omos priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos byloje pateiktas raÅ¡ytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys tenkinamas, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistinos visos ieÅ¡kovÄs patirtos 675 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidos, po 168,75 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį patenkinti. Pripažinti negaliojanÄiu nuo sudarymo momento atsakovÄs G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanÄios (duomenys neskelbtini), atsisakymÄ (nepriÄmimÄ ) palikimo atsiradusio po jos motinos B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). Atnaujinti G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanÄiai (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytÄ trijų mÄnesių terminÄ palikimui po motinos B.
P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priimti. Nukreipti skolos, priteistos KlaipÄdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-557/2013 iÅ¡ieÅ¡kojimÄ T. N. įmonÄs, kodas 177977718, naudai į atsakovei G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanÄiai (duomenys neskelbtini), tenkanÄiÄ Â¼ dalį turto paveldimo po B. P. mirties. Ä®pareigoti atsakovus G. Z., gimusiÄ (duomenys neskelbtini)., D. K., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), D. J., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), Z.
P., gimusį (duomenys neskelbtini), per du mÄnesius nuo Å¡io sprendimo įsiteisÄjimo dienos pradÄti tvarkyti B. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), registravimo dokumentus ir pradÄti tvarkyti 0,3210 ha žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), formavimo, pertvarkymo ir registravimo dokumentus. Atsakovams G. Z., D. K., D. J., Z. P. per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius minÄto įpareigojimo dÄl nekilnojamojo turto registracijos, ieÅ¡kovÄs T. N. įmonÄs, kodas 177977718, adresas (duomenys neskelbtini), atstovui suteikiama teisÄ atlikti B.
P. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre atsakovų vardu bei suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, namų valdos žemÄs sklypÄ , adresu P(duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡yti žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovų vardu ir įregistruoti jÄ Nekilnojamojo turto registre, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovų. Priteisti iÅ¡ atsakovÄs G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 168,75 Eur (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 75 centų) bylinÄjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei T.
N. įmonei, kodas 177977718, adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Å iaulių bankas. Priteisti iÅ¡ atsakovÄs D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenanÄios (duomenys neskelbtini), 168,75 Eur (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 75 centų) bylinÄjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei T. N. įmonei, kodas 177977718, adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Å iaulių bankas. Priteisti iÅ¡ atsakovÄs D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenanÄios (duomenys neskelbtini), 168,75 Eur (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 75 centų) bylinÄjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei T.
N. įmonei, kodas 177977718, adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Å iaulių bankas. Priteisti iÅ¡ atsakovo Z. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenanÄio (duomenys neskelbtini), 168,75 Eur (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 75 centų) bylinÄjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei T. N. įmonei, kodas 177977718, adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Å iaulių bankas. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka KlaipÄdos apygardos teismui per TauragÄs apylinkÄs teismo Å ilalÄs rÅ«mus.
TeisÄjas Osvaldas Briedis