Legislator Case Law & Legislation
c868af9d-a012-41f9-b7ed-c47475b4e9d1 AI generated

Court allows inheritance claim against executors who failed to process estate documents within statutory time limits.

Case Number c868af9d-a012-41f9-b7ed-c47475b4e9d1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court granted the plaintiff's request to register the deceased's property and land while ordering the defendants to process estate documents within two months. The plaintiff argued that the defendants, including a person previously convicted of crimes, failed to act after the mother's death, causing delays in inheritance processing. The court ruled that the defendants' inaction justified the plaintiff's right to perform these administrative tasks and recover associated costs.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code provisions on inheritance; Inheritance Law provisions on executor duties: Where heirs or executors fail to process estate documents within the statutory period, the court may authorize a third party to perform these tasks and award litigation costs.

Keywords

AI generated
inheritance proceedings executor duties statutory time limits property registration litigation costs third party authorization estate administration

Cited Legislation

AI generated
Civil Code of the Republic of Lithuania
Inheritance Law of the Republic of Lithuania

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-60-761/2019 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00435-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.9; 2.6.1.6.2; 3.2.3.8; 3.2.6.1 (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 28 d. Å ilalė Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės T. N. įmonės atstovui T. N., jo atstovui advokatui R. L., atsakovei G. Z., jos atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T.

N. įmonės ieÅ¡kinį atsakovams G. Z., D. K., D. J., Z. P., tretiesiems asmenims notarei Danutei Sandarienei, uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilalės skyriui dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į dalį paveldimo turto. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė T. N. įmonė praÅ¡o pripažinti negaliojančiu atsakovės G. Z. atsisakymÄ (nepriėmimÄ ) palikimo atsiradusio po motinos B.

P. mirties; nukreipti T. N. įmonės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ sumoje 18.839,23 Eur į ¼ dalį turto paveldimo po B. P. mirties; per du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovams nepradėjus tvarkyti B. P. paveldimo turto dokumentų, leisti ieÅ¡kovės atstovui T. N. atsakovų sÄ skaita ir vardu atlikti B. P. gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre; per du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovams nepradėjus tvarkyti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo dokumentų, leisti ieÅ¡kovės atstovui T.

N. atsakovų sÄ skaita ir vardu suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, namų valdos žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovų vardu ir įregistruoti jÄ Nekilnojamojo turto registre; atnaujinti ieÅ¡kovei terminÄ reikalavimams pareikÅ¡ti; atnaujinti atsakovei G. Z. terminÄ palikimui priimti po motinos B. P. mirties bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė bei jos atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovė G.

Z. 2013 m. dirbo įmonėje ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje bei patenkinus ieškovės civilinį ieškinį iš atsakovės priteista 65015, 85 Lt žala ir 2400 Lt išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį paliko galioti.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-144-557/2013 65015,85 Lt (18829,89 Eur) sumai. IÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolis K. K.. Per 5 metus atsakovė ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjo tik 900 eurų, nes vengia mokėti žalÄ . Nors G. Z. visad minėjo, kad atsiskaitys su ieÅ¡kove, kad turi žemės, kuriÄ parduos. Tačiau paaiÅ¡kėjo, kad žemės sklypas registruotas jos vyro vardu, tačiau Å¡is žemės sklypas yra areÅ¡tuotas, vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

G. Z. gauna tik pensijÄ . Pagal antstolio pateiktÄ pažymÄ iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ atsakovės G. Z. suma yra 18829,89 Eur, 2018 m. balandžio 17 d. skola – 18168,56 Eur. IÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo eigoje, 2018 m. nuvykus kartu su advokatu į antstolio kontorÄ ir susipažinus su vykdomÄ ja byla, buvo gauta informacija, kad mirė atsakovės G. Z. mama B. P., o atsakovė, vengdama įvykdyti prievolę T. N., palikimo nepriėmė. MinėtÄ informacijÄ patvirtinančius dokumentus iÅ¡ antstolio kontoros ieÅ¡kovė gavo 2018 m. balandžio 20 d.

Po B. P. mirties palikimÄ priėmė G. Z. brolis Z. P. ir seserys D. K. bei D. J.. B. P. paveldėjimo byla buvo užvesta Å ilalės rajono notarų biure, notarė Danutė Sandarienė. Be to, po B. P. mirties liko neįteisintas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir įmokos už žemės sklypÄ , esantį nurodytu adresu. IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ gautoje Techninės inventorizacijos byloje savininku įraÅ¡yta B. P.. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninė inventorizacija buvo atlikta, tačiau nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nebuvo.

IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilalės skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad atsakovų mamai B. P. Å ilalės rajono valdybos 1992-08-26 potvarkiu Nr. 179-V buvo leista iÅ¡sipirkti 0,3210 ha namų valdos žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini) už kurį ji 1992 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo 5613,00 rub. valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis. Žemės sklypas iki Å¡iol nėra suformuotas, kadastriniai matavimai neatlikti, pirkimo-pardavimo sutartis nėra pasiraÅ¡yta.

Dėl nurodytų aplinkybių Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos traukiama byloje trečiuoju asmeniu. Atsakovės mama nežinojo, kad atsakovė sėdo į kalėjimÄ . Nagrinėjant bylÄ mamÄ prižiÅ«rėjo G. Z., jai neÅ¡davo valgyti, bijojo, kad mama nesužinotų apie jos sukčiavimÄ . G. Z. visÄ laikÄ kartu gyveno su mama B. P.. Vėliau dar parėjo gyventi ir G. Z. dukra. Atsakovė G. Z. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsakovai patvirtino, kad neketina ruoÅ¡ti dokumentų paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimui.

Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad atsakovė G. Z. priėmė palikimÄ , nes su Å¡eima gyvena motinos B. P. gyvenamajame name, tačiau vengiant įvykdyti prievolę kreditoriui T. N. įmonei, netvarkomi dokumentai dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rajone įteisinimo mirusios B. P. vardu ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Atsakovė G. Z. po mamos B. P. mirties nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, pareiÅ¡kimo dėl palikimo atsisakymo nerašė ir palikimo, pradėdama faktiÅ¡kai valdyti, nepriėmė.

Toks G. Z. palikimo nepriėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris iÅ¡reikÅ¡tas neveikimu. Atsisakymas nuo palikimo yra vengimas atlyginti žalÄ , todėl ieÅ¡kovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsniu, 6.68 straipsniu kreipiasi į teismÄ su netiesioginiu ieÅ¡kiniu, kad galėtų įgyvendinti savo kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Actio Pauliana pagrindu ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu galima pareikÅ¡ti per 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kovė termino nepraleido, nes informacijÄ apie palikimo nepriėmimÄ gavo tik 2018 m. balandžio mėnesį. Nurodė, jog atsakovai Z. P., D. K. bei D. J. yra įtraukti į bylÄ ne todėl, kad jiems reiÅ¡kiamas kreditorinis reikalavimas, o todėl, kad ginčijamas palikimo priėmimo teisėtumas. Teismui patenkinus pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nurodytiems atsakovams sumažės paveldimo turto apimtys. Teismui patenkinus pirmÄ jį ir antrÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kad įvykdyti teismo sprendimÄ , notarei reikės pateikti B.

P. paveldimo turto dokumentus. Atsakovai priėmę palikimÄ , netvarkė dokumentų paveldėjimo teisės liudijimo gavimui ir kaip nurodė savo procesiniuose dokumentuose, neketina to daryti. Todėl trečias ir ketvirtas reikalavimas yra pareikÅ¡ti vadovaujantis proceso ekonomiÅ¡kumo principais, siekiant iÅ¡vengti dar vienos bylos. Teismui ieÅ¡kovė taip pat pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti atsakovei G. Z. terminÄ palikimui priimti po motinos B. P. mirties. Nurodė, jog teismui patenkinus pirmÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , atsakovei G.

Z. atsiras teisė paveldėti turtÄ po mamos B. P. mirties ir pareiga priimti palikimÄ , tačiau ji negalės įgyvendinti savo teisės, nes formaliai yra praleidusi nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti. Tačiau minėtas terminas dėl svarbių priežasčių gali bÅ«ti atnaujintas. O Å¡iuo atveju svarbiomis priežastimis laikytinos aplinkybės nurodytos pagrindu dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovės G. Z. atsisakymÄ palikimo. Atsakovė G. Z. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji 2013 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteista realia dvejų metų laisvės atėmimo bausme, kuriÄ atliko pataisos namuose. IÅ¡ įkalinimo įstaigos buvo paleista prieÅ¡ terminÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi. Tuo pačiu nuosprendžiu ieÅ¡kovei T. N. įmonei iÅ¡ jos buvo priteista 65 015,85 LT (18 829,89 EUR) žalos atlyginimui. Nurodė, jog ji nevengia priteistos sumos mokėjimo kreditorei, ir pagal iÅ¡gales moka.

BÅ«dama pensijinio amžiaus ir kalėjimo paveiktos sveikatos neturi galimybės dirbti. Pragyvena iÅ¡ pensijos, kurios gauna tik 50 proc., t. y. 79,42 Eur, nes kitus atskaito antstolis pagal vykdomuosius raÅ¡tus. Po jos mamos B. P. mirties (duomenys neskelbtini) atsirado palikimas. Palikėja testamento nebuvo paraÅ¡iusi, todėl palikimas atsirado pagal įstatymÄ . Palikėjos mirties momentu, buvo keturi pirmos eilės įpėdiniai. Jos brolis ir abi seserys priėmė palikimÄ , paduodami notarui pareiÅ¡kimus per tris mėnesius, tačiau ji palikimo nepriėmė ir neturi teisės į paveldėjimÄ .

Ji nesikreipė pas notarÄ , neparašė ir nepateikė notarui atsisakymo priimti palikimÄ . Kadangi tokio atsisakymo nėra, vadinasi, nėra kÄ pripažinti negaliojančiu. Ji ne tik neparašė pareiÅ¡kimo notarui, kad priima palikimÄ , tačiau palikimo nepriėmė ir faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, nes paveldimo turto nevaldo. Jos mama B. P., nors ir neparašė testamento, tačiau žodžiu atėmė iÅ¡ jos teisę paveldėti jos turtÄ , kadangi dėl buvusio ilgo teisminio proceso ir jos nuteisimo laisvės atėmimo bausme, jos su mama santykiai buvo labai paÅ¡liję.

Kadangi nuo pat gimimo kartu su jos mama gyveno jos duktė V. L., ji prižiÅ«rėjo mamÄ B. P., jÄ slaugė, padėjo iÅ¡laikyti, todėl mama visuomet buvo tos nuomonės, kad mamos turtas turi likti jos dukrai V. L.. Tačiau testamento neparašė, todėl palikimas atsirado pagal įstatymÄ ir palikimÄ priėmė jos brolis ir seserys, o ji nepriėmė, nes mama buvo jai atėmusi tokiÄ teisę, todėl ji negalėjo ir negali veikti prieÅ¡ savo motinos B. P. valiÄ . Kai ji grįžo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, mama B.

P. visiÅ¡kai nenorėjo jos priimti gyventi savo namuose. Tik dėl to, kad su mama kartu gyveno jos duktė V. L., bÅ«tent ji įkalbėjo mamÄ priimti jÄ pagal žodinės panaudos sutartį gyventi jos gyvenamajame name, jos dukrai priskirtose patalpose. Nei mamai esant gyvai, nei jai mirus, ji nevaldė jos turto ir nevaldo po mamos mirties, neprižiÅ«ri jo ir neiÅ¡laiko, nes ir neturėtų tam lėšų. Jos brolio ir seserų pavedimu, kurie yra priėmę palikimÄ po mamos B. P. mirties, visus mokesčius už gyvenamojo namo iÅ¡laikymÄ moka duktė V.

L.. Ji rūpinasi malkomis kūrenimui, atlieka kitus gyvenamojo namo priežiūros ir išlaikymo darbus. Ji tiesiog gyvena žodinės panaudos sutarties pagrindu kartu su dukterimi V. L. ir jos šeima, praktiškai jos išlaikoma. Ieškovė T. N. įmonė teismui teikia savo ieškinį, vadovaudamasi CK 6.68 straipsnio pagrindu, tačiau minėto straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota kad „Pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas.

Tuo tarpu ji nėra tapusi nemokia, jai nėra iÅ¡kelta bankroto byla, bei ieÅ¡kinyje nėra nurodytas joks kitas ypatingas atvejis, o pagal galimybes ji įsiskolinimÄ dengia. Be to, 6.68 straipsnio 3 dalis nustato „Kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios iÅ¡imtinai susijusios su skolininko asmeniu.“ Tačiau ieÅ¡kovės reikalavimas „Pripažinti negaliojančiu jos atsisakymÄ (nepriėmimÄ ) palikimo atsiradusio po motinos B. P. mirties“ iÅ¡skirtinai susijęs su reikalavimu įgyvendinti tas skolininko teises, kurios iÅ¡imtinai susijusios su skolininko asmeniu.

T. N. įmonės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , sumoje 18 839.23 Eur, vykdo antstolio K. K. kontora. IÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolis vykdo CPK VI dalyje nustatyta tvarka ir antstolis nukreipia iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ turtÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka, o ne teismas. Tokiu atveju, nesuprantamas ieÅ¡kovo reikalavimas teismui, nukreipti antstolio veiksmus, kurie jau ir taip atliekami, į Å¡iuo metu neegzistuojantį ir jai nuosavybės teise nepriklausantį turtÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir negali bÅ«ti tenkinami. Be to, ieÅ¡kovė T. N. įmonė, turi kreditorinius reikalavimus į jÄ , bet ne į kitus asmenis, kuriems priklauso idealiosios turto dalys.

Jos brolis ir abi seserys nėra skolininkai nei ieÅ¡kovės, nei kitų asmenų atžvilgiu, todėl nėra jokio teisėto pagrindo iÅ¡duoti ieÅ¡kovei liudijimÄ , kad ieÅ¡kovė įgytų teisę atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti nekilnojamÄ jį turtÄ , sudaryti sutartis visiÅ¡kai su Å¡ia byla nesusijusių asmenų vardu. CK 6.66 straipsnio 3 dalis (kurio pagrindu yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys) numatyta, kad kreditorius turi teisę ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo ir turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Antstolis K. K. 2017 m. vasario 20 d. turėjo informacijÄ apie asmenis, priėmusius palikimÄ po B. P. mirties, kai B. P. mirties faktÄ ir datÄ sužinojo tik iÅ¡ kreditoriaus, todėl kreditorius sužinojo ir privalėjo sužinoti iÅ¡ antstolio apie tai, kad ji nepriėmė palikimo po B. P. mirties. Advokato užklausimai ir kitos pažymos įrodo, kad kai kreditorius kreipėsi dėl dokumentų rinkimo, jau buvo praėję daugiau nei vieneri metai, todėl ieÅ¡kovė praleido terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti Å¡iuo pagrindu, todėl ieÅ¡kinys vien Å¡iuo pagrindu turėtų bÅ«ti atmestas.

Atsakovai D. K., D. J. ir Z. P. procesiniuose dokumentuose nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti, taikyti ieÅ¡kovei ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio tvarka, paskirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu jų atžvilgiu, priteisti jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas po 400 Eur kiekvienam ir bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant, vadovaujantis jų raÅ¡ytiniais procesiniais dokumentais. Atsakovai procesiniuose dokumentuose nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jų mama B.

P.. Jie nė vienas kartu su mama negyveno, bendro Å«kio nevedė, palikimo faktiÅ¡kai pradėdami valdyti paveldimÄ turtÄ nepriėmė, tačiau visi padavė pareiÅ¡kimus Å ilalės rajono notarų biuro notarei Danutei Sandarienei, kuri tvarko paveldėjimo teisinius klausimus po jų mamos mirties. Jų mamos B. P. vardu yra teisė įregistruoti asmeninę nuosavybę į žemės sklypÄ (namų valdÄ ) ir gyvenamuosius pastatus. Nuosavybės teisė į dalį žemės sklypo, yra įregistruota. Jie dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ pas notarę nesikreipė, kadangi prieÅ¡ kreipiantis, reikalinga užsakyti kadastrinius pastatų matavimus.

Gavus paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuriame bus iÅ¡spręstas investicinių čekių, sumokėtų mamos B. P. vardu už žemės sklypÄ (namų valdÄ ), klausimas, bus galima sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau pastaruoju metu jie neturi lėšų kadastrinių matavimų ir kitų su paveldėjimu susijusių klausimų sprendimui, todėl Å¡io klausimo nesprendžia ir jiems nėra tokios bÅ«tinybės, nes jų nuosavybės teisė niekur nedingo ir nedings.

Jų sesuo G. Z. pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, notarui neparašė. Be to, ji nepriėmė palikimo faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ , kadangi nemoka jokių mokesčių, neprisideda prie Å¡ildymo, netvarko, neprižiÅ«ri ir visiÅ¡kai neiÅ¡laiko paveldimo turto. Sesuo G. Z. palikimo nepriėmė pirmiausia dėl to, kad visai Å¡eimai buvo žinoma jų mamos nuostata, kad ji atėmė paveldėjimo teisę iÅ¡ G. Z., tik to neįformino raÅ¡ytiniu bÅ«du. Tačiau žodžiu tai buvo pasakiusi ne vienÄ kartÄ .

Jeigu G. Z. bÅ«tų realizavusi savo teisę ir priėmusi palikimÄ , ji bÅ«tų veikusi prieÅ¡ jų mamos valiÄ . Be to, atsakovė G. Z. neprisideda prie turto iÅ¡laikymo, o jie leidžia jai gyventi, kadangi ji neturi kur gyventi, be to, kartu gyvena jos duktė V. L. su Å¡eima. Jie niekada neturėjo jokių reikalų su ieÅ¡kove T. N. įmone, niekada nebuvo ir nėra ieÅ¡kovei skolingi. Taigi, Å¡ioje byloje jų atžvilgiu, nėra nė vienos actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos: ieÅ¡kovė, tariama kreditorė T.

N. įmonė, neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į juos, nes jie nėra skolininkai ir jie nesudarė jokio sandorio, pažeidžiančio kreditoriaus teises ir jų atžvilgiu ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas neteisėtai ir nepagrįstai. IeÅ¡kovė T. N. įmonė jų atžvilgiu grubiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes iÅ¡kėlė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kovei skirtina bauda. IeÅ¡kovė T. N. įmonė patikslintame netiesioginiame ieÅ¡kinyje nurodo, kad juos į civilinę bylÄ atsakovais traukia dėl to, kad jeigu bÅ«tų pripažintas negaliojančiu atsakovės G.

Z. atsisakymas (nepriėmimas) palikimo, atsiradusio po motinos B. P. mirties, sumažėtų jų turto dalys. Tačiau ieškovė nenurodo koks reikalavimas reiškiamas jiems ir kodėl jie traukiami atsakovais, o ne trečiaisiais asmenimis. Taip pat nėra pagrindo taikyti actio Pauliana ir atsakovės G. Z. atžvilgiu. G. Z. nepriėmė palikimo po motinos B. P. mirties, ji netapo nemoki, nes nemoki buvo ir anksčiau. Vienašaliu sandoriu, t. y. atsakovės G. Z. neveikimu, kuriuo ji nepriėmė palikimo po motinos mirties, ji nesuteikė pirmenybės kitiems kreditoriams, nes jie niekuomet nebuvo ir nėra atsakovės G.

Z. kreditoriai. Be to, atsakovė G. Z. palikimo nepriėmė ne dėl to, kad pažeistų kreditorės, ieÅ¡kovės T. N. įmonės teises, o dėl to, kad palikėja B. P. buvo iÅ¡reiÅ¡kusi žodžiu valiÄ , kad atima iÅ¡ G. Z. teisę paveldėti jos turtÄ , o atsakovė G. Z. Å¡iÄ valiÄ vykdė. Antstolis K. K. testamentų registro iÅ¡raÅ¡Ä , kad B. P. palikimÄ priėmė jie, atsakovai, gavo 2017 m. vasario 20 d. IeÅ¡kovė su antstoliu K. K. iÅ¡ieÅ¡kojimo procese labai glaudžiai bendradarbiauja, todėl tÄ aplinkybę, jog galimai pažeistos ieÅ¡kovės teisės, kai G.

Z. nepriėmė palikimo, sužinojo 2017 m. vasario 20 d. Taigi ieÅ¡kovė yra praleidusi terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti actio Pauliana pagrindu, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat ieÅ¡kovė jų atžvilgiu neturi jokio teisinio pagrindo pareikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį, nes jie nėra skolininkai. Tik esant nustatytam konkrečiam turtui skolininkės G. Z. vardu, kreditorė turėtų teisę į dokumentų tvarkymÄ kreditorės G. Z. vardu. Tačiau ieÅ¡kovė niekuomet neturės teisės reikÅ¡ti reikalavimų ir tvarkyti nuosavybės dokumentų jų vardu, nes jie nėra skolininkai ieÅ¡kovės atžvilgiu, todėl netiesioginis ieÅ¡kinys jų atžvilgiu, yra negalimas.

Teismas gali svarstyti klausimÄ dėl liudijimo iÅ¡davimo ieÅ¡kovės T. N. įmonės vardu ir jo sÄ skaita į jo skolininkės turtÄ , jeigu bÅ«tų nustatyta, kad jo skolininkė turi teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ ir tik po to, jeigu teismas nustatytų, kad skolininkė turi teisę paveldėti nekilnojamÄ jį turtÄ . Tačiau jų vardu ir sÄ skaita atlikti kokius nors veiksmus, tame tarpe atlikti kadastrinius matavimus ir sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, nei ieÅ¡kovė, nei jos atstovas neturi jokios teisės. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilalės skyrius atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog ieÅ¡kinys nepagrįstas, todėl turėtų bÅ«t atmestas.

Nurodė, jog atsakovė G. Z. turi ir turėjo teisę atsisakyti priimti mamos B. P. ¼ dalį jai priklausančio turto. Skolininke pripažinta tik G. Z., todėl mano, jog į bylÄ neteisingai įtraukti atsakovai D. K., D. J. ir Z. P.. Nurodė, jog Å¡iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, adresu: (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, tad savaime aiÅ¡ku, kad ir žemės sklypas nesuformuotas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės) 2.1.3, 2.2, 2.3, 2.4 ir 2.15 punktuose nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) - visais kitais atvejais parduoda ir iÅ¡nuomoja naudojamus valstybinės žemės sklypus.

Taisyklių 3 punkte aiÅ¡kiai įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Å iuo konkrečiu atveju namų valdoje, esantis gyvenamasis namas, adresu: (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, tad ir juridinio pagrindo formuoti žemės sklypÄ ir atlikti kadastrinius matavimus nėra. Be to, pagal BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr.634 nuostatas Nacionalinė žemės tarnyba civiliniuose teisiniuose santykiuose, kai valstybei perduotinas turtas yra žemės sklypas (jo dalys), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems Å¡is sklypas (jo dalys) bÅ«tų priskirtas tik tada, kai pagal CK 5.11 straipsnio nuostatas nėra 1-6 eilės paveldėtojų.

Å iuo konkrečiu atveju, pagal Å ilalės rajono biuro 2016-05-31 pažymÄ Nr. 01-10/59 aiÅ¡kiai yra nurodyta, kad B. P. palikimÄ priėmė įpėdiniai, be to nesuformuotame žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini)., randasi statinys - gyvenamasis namas su priklausiniais, kuris Å¡iai dienai Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, taigi atlikus statinio teisinę registracijÄ Ä¯ bylÄ suinteresuotu asmeniu turėtų bÅ«ti įtrauktas VÄ® Turto bankas. Tretieji asmenys notarė Danutė Sandarienė, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

Teismas k o n s t a t u o j a : Ieškinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad atsakovė G. Z. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį. Minėtu nuosprendžiu ieškovės T. N. įmonės civilinis ieškinys buvo tenkintas ir iš G. Z. priteista 65015,85 Lt T. N. įmonei turtinei žalai atlyginti bei 2400 Lt išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajam T. N.. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį paliko galioti.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-557/2013 65015,85 Lt (18829,89 Eur) sumai. Priteistos sumos atsakovė G. Z. yra nesumokėjusi. Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolis K. K. vykdomojoje byloje Nr. 0118/14/00490/1. Antstolio K. K. 2018 m. balandžio 17 d. raÅ¡te „Dėl dokumentų pateikimo“ Nr. S18-7100 nurodyta, jog vykdomojoje byloje iÅ¡ skolininkės G. Z. iÅ¡ieÅ¡kotos ir iÅ¡ieÅ¡kotojui grÄ Å¾intos 240,09 Eur iÅ¡ieÅ¡kotojo sumokėtos vykdymo iÅ¡laidos ir iÅ¡ieÅ¡kota 661,33 Eur skolos.

Likusi skola 18168,56 Eur. Priverstinio vykdymo proceso eigoje 2016 m. rugsėjo 5 d. mirė atsakovų G. Z., D. K., D. J. ir Z. P. mama B. P.. 2016 m. lapkričio 14 d. atsakovai D. K., D. J. ir Zenonas P. Å . rajono notarų biuro notarei Danutei Sandarienei pateikė pareiÅ¡kimus dėl palikimo priėmimo po mamos mirties. Å ilalės rajono notarų biure dėl paveldėjimo yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 262-d/2016 m. Atsakovė G. Z. po motinos mirties nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, pareiÅ¡kimo dėl palikimo atsisakymo nerašė ir palikimo pradėdama faktiÅ¡kai valdyti, nepriėmė.

Paveldėjimo teisės liudijimai B. P. palikimÄ priėmusiems D. K., D. J. ir Z. P. nėra iÅ¡duoti. Po B. P. mirties liko neįteisintas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) rajone ir įmokos už žemės sklypÄ , esantį nurodytu adresu. VÄ® „Registrų centras“ Techninės inventorizacijos byloje namo savininke įraÅ¡yta B. P., tačiau nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilalės skyriaus 2018 m. birželio 20 d. raÅ¡te „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 33SD-1788-(14.33.104.) nurodyta, jog atsakovų mamai B.

P. Å ilalės rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 26 d. potvarkiu Nr. 179-V buvo leista iÅ¡sipirkti 0,3210 ha namų valdos žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), už kurį ji 1992 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo 5613,00 rub. valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis. Žemės sklypas iki Å¡iol nėra suformuotas, kadastriniai matavimai neatlikti, pirkimo-pardavimo sutartis nėra pasiraÅ¡yta. Dėl G. Z. palikimo nepriėmimo po motinos mirties pripažinimo negaliojančiu Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė T.

N. įmonė ginčija atsakovės G. Z. vienaÅ¡alį sandorį, t. y. palikimo nepriėmimÄ po motinos B. P. mirties, bei praÅ¡o pripažinti jį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovės G. Z. sandoris pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip kreditorės teises, o atsakovė apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Atsakovė G. Z. su ieÅ¡kovės minėtu reikalavimu nesutiko, nurodydama, kad palikimo nepriėmė vykdydama motinos, kuri žodžiu buvo pareiÅ¡kusi, jog atsakovė neturi teisės paveldėti jos turto, valiÄ .

CK 6. 66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tam, kad bÅ«tų galima pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, bÅ«tina nustatyti visas actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Kaip matyti viena iÅ¡ tokių bÅ«tinų sÄ lygų yra ta, jog ginčo sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos, yra konstatavęs, kad teismui sprendžiant bylÄ pagal actio Pauliana, turi bÅ«ti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimÄ vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais bÅ«dais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininkÄ .

Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes, sudarius ginčijamÄ sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.

Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę.

Pažymėtina, kad tokiÄ susidariusiÄ situacijÄ privalo įrodyti kreditorius, praÅ¡antis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Atsakovai iÅ¡ esmės nesutinka su actio Pauliana instituto taikymu, dėl praleisto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino. Nurodė, jog antstolis K. K. testamentų registro iÅ¡raÅ¡Ä , kad B.

P. palikimÄ priėmė jie, atsakovai, gavo 2017 m. vasario 20 d. IeÅ¡kovė su antstoliu K. K. iÅ¡ieÅ¡kojimo procese labai glaudžiai bendradarbiauja, todėl tÄ aplinkybę, jog galimai pažeistos ieÅ¡kovės teisės, kai G. Z. nepriėmė palikimo, ieÅ¡kovė sužinojo 2017 m. vasario 20 d. Taigi ieÅ¡kovė yra praleidusi terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti actio Pauliana pagrindu, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Tuo tarpu ieÅ¡kovė tvirtina, jog informacijÄ apie palikimo nepriėmimÄ gavo susipažinę su vykdomÄ ja byla 2018 m. balandžio 7 d., o informacijÄ patvirtinančius dokumentus iÅ¡ antstolio kontoros gavo tik 2018 m. balandžio 20 d.

Teismas susipažinęs su antstolio K. K. pateikta vykdomÄ ja byla Nr. 0118/14/00490/1 nustatė, jog antstolis 2017 m. vasario 20 d. patikrinęs Testamentų registrÄ gavo duomenis, jog po B. P. mirties, jos palikimÄ priėmė D. K., D. J. ir Z. P.. Duomenų, jog iÅ¡ieÅ¡kotoja T. N. įmonė buvo informuota apie minėtÄ gautÄ informacijÄ , vykdomojoje byloje nėra. Nustatyta, jog antstolio K. K. kontoroje 2018 m. balandžio 10 d. gautas ieÅ¡kovės advokato R. L. 2018 m. balandžio 6 d. praÅ¡ymas susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga ir gauti dokumentų kopijas. 2018 m. balandžio 13 d. praÅ¡ymu, advokatas R.

L. antstolio paprašė pateikti konkrečių vykdomosios bylos dokumentų kopijas, nes ruoÅ¡iamas G. Z. ieÅ¡kinys dėl atsisakymo nuo palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu. CK 6.66 straipsnio 3 dalis numato, kad ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu kreditorius gali pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kuriÄ Å¡is terminas prasideda nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Atsižvelgiant į tai, kad tokia Å¡io termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrÄ jÄ senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios Å¡io termino skaičiavimo taisyklės. Dėl to kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiÅ¡kai sužinojo apie sudarytÄ sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog senaties terminas nėra praleistas. Antstoliui K. K. vykdant Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-144-557/2013, 2017 m. vasario 20 d. paaiÅ¡kėjo, kad mirus skolininkės G. Z. motinai, jos palikimo G. Z. nepriėmė. Duomenų, jog bÅ«tent tada ieÅ¡kovė sužinojo apie atsiradusį palikimÄ ir tai, jog skolininkė palikimo nepriėmė, nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į antstolį ir visÄ minėtÄ informacijÄ gavo tik 2018 m. balandžio mėnesį.

Taigi, teismo nuomone, apie atsakovės G. Z. atsisakymÄ nuo palikimo ieÅ¡kovė sužinojo 2018 m. balandžio mėnesį ir Å¡i data laikytina ieÅ¡kinio senaties eigos pradžia. Byloje atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovė apie sudarytÄ sandorį sužinojo anksčiau. Taigi darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys teismui buvo paduotas 2018 m. liepos 18 d. nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino (vienerių metų nuo sužinojimo momento). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovei G.

Z.. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu iš atsakovės G. Z. ieškovės naudai buvo priteista 65015,85 Lt (18829,89 Eur) suma turtinei žalai atlyginti. Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 11 d. 2018 m. balandžio 17 d. atsakovės skola ieškovei sudarė 18168,56 Eur. Pažymėtina, kad skolininkė G. Z. byloje pripažįsta, kad yra skolinga ieškovei. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės reikalavimas atsirado iki ginčijamo sandorio. Atsakovė G.

Z. nurodė, kad B. P. atėmė paveldėjimo teisę iÅ¡ jos, tik to neįformino raÅ¡ytiniu bÅ«du. TÄ pačiÄ aplinkybę nurodė ir kiti atsakovai D. K., D. J. ir Z. P., tačiau nė vienas atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių apie B. P. valiÄ atimti iÅ¡ G. Z. paveldėjimo teisę. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovai neįrodė, kad G. Z. privalėjo atsisakyti ar nepriimti motinos palikimo, todėl mano, jog minėta atsakovė sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo.

Palikimo nepriėmimo bÅ«das, t. y. ar palikimÄ priimti atsisakyta pareiÅ¡kimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, jog joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienaÅ¡alis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai - su sandorį sudariusio asmens valios iÅ¡reiÅ¡kimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, iÅ¡ jų viseto sprendžia, kad vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo atsakovė G. Z., bÅ«dama ieÅ¡kovei skolinga daugiau nei 18000 Eur, nepriėmė jai priklausančios pagal įstatymÄ savo motinos B. P. palikimo dalies, pažeidė kreditoriaus, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės teises, nes antstolis K. K. negalėjo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į turtÄ , kurį bÅ«tų paveldėjusi minėta atsakovė, todėl atsakovės galimybės vykdyti savo prievoles ieÅ¡kovei reikÅ¡mingai pasunkėjo bei gali pasunkėti ateityje ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Byloje neįrodyta, kad atsakovė G. Z. privalėjo atsisakyti nuo palikimo. Nepriimti palikimo atsakovė nusprendė laisva valia. Toks atsisakymas nuo palikimo akivaizdžiai pažeidžia ieÅ¡kovės (kreditorės) teises ir skolininkė apie tai tikrai žinojo, žinojo apie vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus ir apie tai, kad kito turto, santaupų neturi ir negali realiai, protingais terminais grÄ Å¾inti skolÄ kreditorei. Atsakovei G. Z. nepriėmus palikimo, motinos turtÄ lygiomis dalimis paveldėjo kiti trys atsakovai, t. y. vienaÅ¡alis sandoris sudarytas artimų giminaičių naudai, ir Å¡iuo atveju nesvarbu ar buvo sÄ Å¾iningi palikimÄ priėmę asmenys (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas).

G. Z. buvo nesÄ Å¾ininga, nes akivaizdžiai žinojo, kad sudaromas minėtas vienaÅ¡alis sandoris pažeis ieÅ¡kovės teises (CK 6.66 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes minėtas vienaÅ¡alis sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos. Dėl leidimo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ¼ dalį paveldimo turto Kadangi vienaÅ¡alio sandorio pripažinimas negaliojančiu nesukels ieÅ¡kovei teisinių pasekmių, todėl vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, ieÅ¡kovė reiÅ¡kia netiesioginį ieÅ¡kinį, kurio reikalavimai yra už atsakovę G.

Z. atlikti veiksmus įgalinančius įvykdyti prievolę kreditoriui. Pripažinus atsakovės G. Z. vienaÅ¡alį sandorį (palikimo nepriėmimÄ ) negaliojančiu, pasikeis atsakovų D. K., D. J. ir Z. P. paveldimo turto dalys, todėl netiesioginio ieÅ¡kinio reikalavimai galimi tik visų atsakovų atžvilgiu. CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį skolininko vardu, jei skolininkas pats Å¡ių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus.

Taigi, netiesioginis ieÅ¡kinys yra toks ieÅ¡kinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, pareiÅ¡kia už savo skolininkÄ , kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad netiesioginio ieÅ¡kinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistÄ turtÄ nukreips savo reikalavimų patenkinimÄ .

CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo bÅ«dų, pagal kurį kreditorius už skolininkÄ jo vardu turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats Å¡ių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikÅ¡damas netiesioginį ieÅ¡kinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015; kt.).

Netiesioginį ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti galima tik esant visoms bÅ«tinosioms įstatymo nustatytoms sÄ lygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi bÅ«ti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali bÅ«ti ginčijama netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu ir turi bÅ«ti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrÄ turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako jÄ Ä¯gyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti Å¡iÄ savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiÅ¡kai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo bÅ«dus ir pan.

Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi bÅ«ti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigÄ vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui bÅ«tina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iÅ¡kelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti.

Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieÅ¡kiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ , iÅ¡laikymÄ , žalos, padarytos sužalojant sveikatÄ , atlyginimÄ ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos Å¡ių sÄ lygų, netiesioginis ieÅ¡kinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.). Pagal CK 5.50, 5.60 straipsnių nuostatas įpėdinis disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimÄ priimti, ar jo atsisakyti.

Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiÅ¡kiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimÄ . Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi bÅ«ti ginamos ir jos reikalavimas turi bÅ«ti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Tai, kad turto paveldėjimo atveju galima pareikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį, ne kartÄ konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-98/2007, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-312/2008. Nerealizuodamas savo teisių į minėtÄ turtÄ , atsakovas pažeidžia ieÅ¡kovės interesus, užkirsdamas keliÄ nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ turtÄ . Å ioje byloje nustatyta, kad iÅ¡ atsakovės G. Z. ieÅ¡kovei žalos atlyginimas priteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Ä®siteisėjusio teismo nuosprendžio privalomumas nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnyje. Taigi ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę skolininkės G. Z. atžvilgiu. IÅ¡ skolininkės G. Z. priteistas didelis turtinės žalos atlyginimas ieÅ¡kovei. IÅ¡ vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog skola dengiama tik iÅ¡ atsakovės G. Z. gaunamos nedidelės pensijos. Taigi galima konstatuoti, jog atsakovė yra praktiÅ¡kai nemoki. Nepriimdama palikimo, į kurį ji turi teisę, G.

Z. siekia iÅ¡vengti žalos atlyginimo kreditoriui, turinčiam reikalavimÄ dėl jos padarytų nusikaltimų. Nustatant tai, ar iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas (CK 6.68 straipsnio 2 dalis), bÅ«tina atsižvelgti į žalos padarymo momentÄ . Nusikaltimai padaryti laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 7 d. iki 2012 m. balandžio 12 d. Å i aplinkybė konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. CK 6.2 straipsnyje nustatyta, kad prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.

Taigi nuo aukščiau nurodytos datos jai atsirado pareiga atlyginti žalÄ ir ji yra kreditorės T. N. įmonės skolininkė. Taigi iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo G. Z. turėjo pareigÄ atlyginti žalÄ , todėl už jÄ kreditorė T. N. įmonė turi teisę įgyvendinti G. Z., kaip skolininkės, teises pareikÅ¡dama netiesioginį ieÅ¡kinį dėl skolininkės teisės priimti paveldimÄ turtÄ nustatymo. Byloje nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, nepriėmė palikimo ir taip pažeidė kitų asmenų teises ir interesus - bylos atveju ieÅ¡kovės, pažeistos asmens teisės turi bÅ«ti ginamos ir susidaręs įsiskolinimas turi bÅ«ti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sÄ skaita, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tÄ turto dalį, kuri dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo atsakovams D.

K., D. J., Z. P.. Ä®vertinus aukščiau aptartus argumentus, ieÅ¡kovės reikalavimas nukreipti skolos, priteistos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-557/2013 iÅ¡ieÅ¡kojimÄ T. N. įmonės naudai į ¼ dalį turto paveldimo po B. P. mirties, tenkintinas. Minėtas ieÅ¡kovės reikalavimas tikslintinas, nenurodant konkrečios įsiskolinimo sumos, kuri kas mėnesį kinta, o byloje nėra pateikta duomenų apie sprendimo priėmimo dienai likusį įsiskolinimÄ .

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo Teismui ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti atsakovei G. Z. terminÄ palikimui priimti po motinos B. P. mirties. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai priimti palikimÄ turi bÅ«ti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Å is terminas nėra naikinamasis ir jis gali bÅ«ti atnaujinamas (CK 1.117 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576-578 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Termino eigos pradžios momento nustatymas ir jo praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui Å¡alių pateiktus įrodymus. CK ir kituose įstatymuose neiÅ¡vardytos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti. Ä®statymuose taip pat nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima spręsti, kokios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kadangi teismas patenkino ieÅ¡kovės pirmÄ reikalavimÄ , t. y.

G. Z. vienaÅ¡alį sandorį pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos, atsakovei G. Z. atsiranda teisė paveldėti turtÄ po mamos B. P. mirties ir pareiga priimti palikimÄ , tačiau ji negalės įgyvendinti savo teisės, nes formaliai yra praleidusi nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti. Å iuo atveju, teismas pripažįsta svarbiomis priežastimis aukščiau nurodytas aplinkybes, kurios buvo pagrindu pripažinti negaliojančiu vienaÅ¡alį sandorį ir atnaujina G. Z. įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui po motinos B.

P. mirties priimti, kaip praleistÄ dėl svarbios priežasties. Dėl teisės atsakovų vardu įregistruoti jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ Byloje nustatyta, kad po B. P. mirties liko neįteisintas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir įmokos už žemės sklypÄ , esantį nurodytu adresu. VÄ® „Registrų centras“ Techninės inventorizacijos byloje namo savininke įraÅ¡yta B. P., tačiau nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos.

Taip pat atsakovų mamai B. P. Å ilalės rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 26 d. potvarkiu Nr. 179-V buvo leista iÅ¡sipirkti 0,3210 ha namų valdos žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), už kurį ji 1992 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo 5613,00 rub. valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis. Žemės sklypas iki Å¡iol nėra suformuotas, kadastriniai matavimai neatlikti, pirkimo-pardavimo sutartis nėra pasiraÅ¡yta. Patenkinus ieÅ¡kovės pirmÄ jį ir antrÄ jį reikalavimus, atnaujinus atsakovei G.

Z. terminÄ palikimui priimti, notarei reikės pateikti B. P. paveldimo turto dokumentus. Byloje nustatyta, jog atsakovai D. K., D. J. ir Z. P. priėmę palikimÄ , netvarkė dokumentų paveldėjimo teisės liudijimui gauti ir kaip nurodė savo procesiniuose dokumentuose, neketina to daryti. Tačiau, kad bÅ«tų įmanoma realiai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovės G. Z. paveldimÄ Â¼ dalį turto, nekilnojamasis turtas turi bÅ«ti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Be to, tik atlikus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir teisinę registracijÄ , atsiras pagrindas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ .

Atsakovams vengiant įregistruoti turtÄ Nekilnojamojo turto registre užkertamas kelias turtÄ iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovės naudai. CPK 273 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog priimdamas sprendimÄ , kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo reikiamas iÅ¡laidas.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , atsakovai įpareigojami per du mėnesius nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti tvarkyti B. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), registravimo dokumentus ir pradėti tvarkyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo dokumentus. Atsakovams per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius minėto įpareigojimo dėl nekilnojamojo turto registracijos, ieÅ¡kovei suteikiama teisė atlikti B.

P. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre atsakovų vardu bei suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, namų valdos žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovų vardu ir įregistruoti jÄ Nekilnojamojo turto registre, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovų. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis Atsakovai D. K., D. J. ir Z. P. procesiniuose dokumentuose prašė skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu jų atžvilgiu.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį, kasacinį skundÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitai Å¡aliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas.

Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiÅ¡kia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sÄ lygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesÄ Å¾iningas elgesys, negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis gali bÅ«ti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sÄ moningai veikia prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ . Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovai praÅ¡ymÄ skirti baudÄ ieÅ¡kovei grindė aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į juos, nes jie nėra skolininkai, nesudarė jokio sandorio pažeidžiančio kreditorės teises, todėl ieÅ¡kovės netiesioginis ieÅ¡kinys jų atžvilgiu yra neteisėtas, negalimas ir nepagrįstas.

Teismas įvertinęs iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovė T. N. įmonė sÄ moningai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, pareikÅ¡dama atsakovams ieÅ¡kinį, juolab, kad ieÅ¡kinys tenkinamas. Taip pat teismo vertinimu aplinkybė, kad ieÅ¡kovė aktyviai naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo vertinti, kad procesinių teisių įgyvendinimas nagrinėjamu atveju pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė teikdama procesinį dokumentÄ â€“ netiesioginį ieÅ¡kinį tyčia elgėsi nesÄ Å¾iningai, siekė sukelti atsakovams nuostolių, trukdžių ir rÅ«pesčių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį ir įvertinęs Å¡ios bylos aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovės veiksmuose galima įžvelgti aiÅ¡kų nesÄ Å¾iningÄ siekį sukelti kitai Å¡aliai nepatogumų.

Teisę kreiptis į teismÄ teisinės gynybos ieÅ¡kovei suteikia įstatymas (CPK 5 straipsnis), nenustatyta, kad ieÅ¡kovė veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , todėl nėra pagrindo skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu ir nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ . Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog ieÅ¡kovė vien tai, kad kreipėsi į teismÄ , pažeidė atsakovų teises ir akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 75 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktas rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos visos ieškovės patirtos 675 Eur bylinėjimosi išlaidos, po 168,75 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį patenkinti. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovės G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsisakymÄ (nepriėmimÄ ) palikimo atsiradusio po jos motinos B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). Atnaujinti G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui po motinos B.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priimti. Nukreipti skolos, priteistos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-557/2013 iÅ¡ieÅ¡kojimÄ T. N. įmonės, kodas 177977718, naudai į atsakovei G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), tenkančiÄ Â¼ dalį turto paveldimo po B. P. mirties. Ä®pareigoti atsakovus G. Z., gimusiÄ (duomenys neskelbtini)., D. K., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), D. J., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), Z.

P., gimusį (duomenys neskelbtini), per du mėnesius nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti tvarkyti B. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), registravimo dokumentus ir pradėti tvarkyti 0,3210 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo, pertvarkymo ir registravimo dokumentus. Atsakovams G. Z., D. K., D. J., Z. P. per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius minėto įpareigojimo dėl nekilnojamojo turto registracijos, ieÅ¡kovės T. N. įmonės, kodas 177977718, adresas (duomenys neskelbtini), atstovui suteikiama teisė atlikti B.

P. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre atsakovų vardu bei suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, namų valdos žemės sklypÄ , adresu P(duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovų vardu ir įregistruoti jÄ Nekilnojamojo turto registre, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovų. Priteisti iÅ¡ atsakovės G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 168,75 Eur (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 75 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei T.

N. įmonei, kodas 177977718, adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas. Priteisti iš atsakovės D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 168,75 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 75 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei T. N. įmonei, kodas 177977718, adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas. Priteisti iš atsakovės D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 168,75 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 75 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei T.

N. įmonei, kodas 177977718, adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas. Priteisti iš atsakovo Z. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 168,75 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 75 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei T. N. įmonei, kodas 177977718, adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėjas Osvaldas Briedis