c866baec-acfc-4a0e-bc25-8e5fdeae29c4 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr            Civilinė byla Nr. 2A-1730-431/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14972-2011-3                                           Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 30.3.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 11 d.   Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, JÅ«ratės Varanauskaitės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :

Ginčo esmė           IeÅ¡kovas prašė įpareigoti atsakovÄ per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes, t.y. nugriauti valstybinėje žemėje Å¡alia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje pastatytÄ tvorÄ , kurios aukÅ¡tis 1,60 m., ilgis 5,5 m., ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti ieÅ¡kovui tai padaryti pačiam, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo.

Atsakovas, pastatydamas Å¡iÄ tvorÄ , pažeidė statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, nes jai pastatyti nėra gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, kaip valstybinės žemės, kurioje atsakovas vykdė statybas, valdytojo, sutikimas. 2011 m. sausio 19 d. buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas bei reikalavimas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius iki 2011 m. liepos 19 d., t. y. savo lėšomis nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ tvorÄ bei sutvarkyti teritorijÄ . 2011 m. liepos 28 d. patikrinus ginčo objektÄ buvo suraÅ¡ytas faktinių duomenų patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota, kad savavaliÅ¡kai pastatyta tvora nenugriauta ir reikalavimas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo nėra įvykdytas.Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kiniu.

Nurodė, jog atsakovas nėra padaręs jokių pažeidimų, nes dar prieÅ¡ pradėdamas tvoros statybÄ 2004 m. gegužės 3 d. gavo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)”, kuri minėtÄ valstybinės žemės sklypÄ valdo pagal 1994 m. balandžio 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį, raÅ¡ytinį sutikimÄ â€“ bendrijos valdybos sprendimÄ , leidžiantį tvoros statybÄ . Minėtu Sprendimu teisėtas valstybinės žemės sklypo valdytojas, t.y. bendrija, sutiko, kad atsakovas ir kaimyninio sklypo Nr.70 savininkas G.

L. atsitvertų keliuko dalį, esančiÄ prie atsakovui priklausančio sklypo Nr.71, paliekant vartelius praėjimui, t.y. leido statyti tvorÄ su joje įrengtais varteliais žmonių praėjimui, be to, leido naudotis ginčo valstybinės žemės sklypu. SavavaliÅ¡kos statybos aktas bei reikalavimas buvo suraÅ¡yti nežinant esminių aplinkybių – sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. gegužės 3 d. sprendimo egzistavimo fakto ir atsakovo veiksmų siekiant teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti tvoros statybas, nuosavybės teise įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje 2004 metais pastatyta tvora.

Dėl ilgai užsitęsusių bandymų įsigyti valstybinės žemės sklypÄ , kuriame pastatyta ginčo tvora, tapo akivaizdu, jog atsakovas nespės iki nustatyto termino įvykdyti ieÅ¡kovo reikalavimo ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti tvoros statybÄ leidžiantį dokumentÄ , todėl atsakovo advokatas pateikė ieÅ¡kovui praÅ¡ymÄ pratęsti reikalavimo įvykdymo terminÄ 3 mėnesiams. Nurodytas praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. Trečiasis asmuo, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius dar 2009 m. rugpjūčio 7 d. patikrino valstybinės žemės užėmimo faktÄ prie (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas aptvertas metaline stulpelių tvora už žemės sklypo ribų ir užimta valstybinė žemė (SB „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo žemė prie (duomenys neskelbtini) pusės). Atsižvelgiant į patikrinimo metu dalyvavusių asmenų paaiÅ¡kinimus, kad jie pageidauja iÅ¡sipirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ , ir į tai, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatyta, jog bendrijos narių susirinkimas turi iÅ¡imtinę teisę spręsti mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijos kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo ir priežiÅ«ros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktÅ«ros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡tu Nr. S20-1427 kreipėsi į SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkÄ G.

K. su praÅ¡ymu praneÅ¡ti apie planuojamo SB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo nurodytos teritorijos naudojimo klausimu priimtÄ sprendimÄ . SB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡tu pranešė, kad atsakovo praÅ¡ymui privatizuoti sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemę – keliÄ â€“ nepritarė. Dėl atsakovo padaryto minėto pažeidimo pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį buvo suraÅ¡ytas 2009 m. lapkričio 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Atsakovo užtvertas valstybinės žemės plotas negali būti laikomas laisvu plotu įsiterpusiu tarp žemės sklypų, kadangi tai yra bendro naudojimo kelio, skirto sodininkų bendrijos „duomenys neskelbtini“ narių bei kitų asmenų bendram naudojimui, dalis.     Trečiasis asmuo, sodininkų bendrija „duomenys neskelbtini“, ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2-76-276/2010, kuriame teismas nustatė, jog atsakovas, būdamas žemės sklypo Nr.71, esančio sodų bendrijoje „duomenys neskelbtini“, (duomenys neskelbtini), savininku, neturėdamas leidimo, laikė aptverta tvora valstybinę žemę už savo sodo sklypo ribų, tuo savavališkai užėmė valstybinę žemę ir pažeidė ATPK 45 straipsnio 1 dalį.

Atsakovas faktiÅ¡kai ginčija įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus prejudicinius faktus. Statybos įstatymo 28 straipsnis numato galimybę įteisinti neteisėtÄ statybÄ turint teisę į žemės sklypÄ , t.y. teisėtai valdomoje žemėje, tuo tarpu kelias, ant kurio pastatyta tvora, atsakovui nepriklauso, taigi atsakovas neturi jokių teisių į apvažiavimo keliÄ , ant kurio siekia įteisinti neteisėtÄ statybÄ , neteisėtai užvaldytame sklype. Kadangi vykdyti statybas galima tik ant teisėtai valdomo žemės sklypo, statybos leidimas atsakovui negalėjo ir negali bÅ«ti suteiktas.

Atsakovo siekis privatizuoti sodininkų bendrijos „duomenys neskelbtini“ nuomojamÄ bendro naudojimo kelio atkarpÄ , esančiÄ prie jo sklypo Nr.71, pažeidžia visų kitų bendrijos narių, o tuo pačiu ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Nei valdyboje, nei visuotiniame narių susirinkime niekada nebuvo pritarta bendrijos nuomojamų bendrojo naudojimo kelių privatizavimui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė          Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir įpareigojo atsakovÄ per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes, tai yra nugriauti valstybinėje žemėje Å¡alia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje pastatytÄ tvorÄ , kurios aukÅ¡tis 1,60 m, ilgis 5,5 m, ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes.     Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas valstybinėje žemėje, Å¡alia savo žemės sklypo, pietinėje pusėje pastatė tvorÄ , kurios aukÅ¡tis 1,60 m., ilgis 5,5 m. 2004 m. gegužės 3 d. sodininkų bendrijos “duomenys neskelbtini” valdybos sprendimu nuspręsta leisti Å¡ios sodininkų bendrijos nariams G.

L. ir atsakovui atsitverti bendrijos keliuko dalį, esančiÄ ties jiems priklausančiais sklypais Nr. 70 ir Nr. 71, paliekant vartelius praėjimui, ir naudotis ja savo nuožiÅ«ra statybos ir statybos leidimų galiojimo metu. IÅ¡ minėto Valdybos sprendimo turinio akivaizdu, kad atsakovui buvo leista atsitverti nenaudojamo keliuko dalį tik laikinai, jų gyvenamųjų namų statybos laikotarpiui, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. 2010 m. rugsėjo 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu įregistruotos atsakovo nuosavybės teisės į nurodytame žemės sklype esantį gyvenamÄ jį namÄ .

Tai suponuoja mintį, jog statybos tuo metu jau pasibaigė, todėl neliko pagrindo naudoti vieÅ¡o keliuko dalį statybvietei atsitverti.    Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte pateikta tokia savavaliÅ¡kos statybos sÄ voka: „savavaliÅ¡ka staty­ba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius“. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsako­vas, atlikęs statybos darbus, t.y. pastatęs tvorÄ be statybÄ leidžiančio valsty­binės žemės sklype dokumento, įvykdė savavaliÅ¡kas statybas.

 2011 m. sausio 19 d. buvo suraÅ¡ytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, savavaliÅ¡kos statybos aktas bei reikalavimas, kuriuo iÅ¡ atsakovo pareikalauta paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius iki 2011 m. liepos 19 d. 2011 m. liepos 28 d. patikrinus ginčo objektÄ buvo suraÅ¡ytas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FAK-2479, kuriuo konstatuota, kad savavaliÅ¡kai pastatyta tvora nenugriauta ir reikalavimas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo nėra įvykdytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 18 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2-76-276/2010 skyrė atsakovui 1000 Lt baudÄ , nustatęs, kad jis be leidimo laiko aptvertÄ tvora valstybinės žemės sklypÄ â€“ SB „duomenys neskelbtini“ bendro naudojimo keliÄ , tokiais veiksmais savavaliÅ¡kai užėmė valstybinę žemę.

Å iuo nutarimu konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas. Minėtas nutarimas nebuvo apskųstas, jis yra įsigaliojęs. Minėtame nutarime nurodyti faktai ir veiksmai laikytini nustatytais ir yra teisingi, nereikalaujantys papildomo įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2012 m. spalio 18 d. sprendimu atmetęs atsakovo skundÄ , kuriuo pastarasis prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 20 d. sprendimÄ Nr. 49SFN-(14.49.104)-58 ir 2012 m. kovo 5 d. sprendimÄ Nr. 1T-(8.5)-18 bei įpareigoti iÅ¡duoti jam leidimÄ rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas – apie 100 kv. m. valstybinės žemės ploto, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, suformavimas pietvakarinėje žemės sklypo Nr. 71 pusėje, (duomenys neskelbtini), SB „duomenys neskelbtini“, konstatavo, kad žemės plotas, besiribojantis su pareiÅ¡kėjo sklypu, yra kelias, todėl laikantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkto nuostatų negali bÅ«ti privatizuojamas.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A858-48/2013, atsakovo skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimo atmetė.  SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ bei civilines teisines pasekmes reglamentuoja Statybos įstaty­mo 28 straipsnis, CK 4.103 straipsnis ir statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ patvirtintas Lietuvos Respubli­kos Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d.

įsakymu Nr.Dl-827. Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar įpareigoti statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavaliÅ¡ka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastÄ , savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavaliÅ¡kos statybos buvusiÄ padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sÄ Å¾iningumÄ (SÄ® 28 straipsnio 8 dalis).Bylos duomenys patvirtina, kad nei sodininkų bendrijos „duomenys neskelbtini“ valdyboje, nei visuotiniame narių susirinkime nebuvo pritarta bendrijos nuomojamų bendrojo naudojimo kelių privatizavimui, taip pat nebuvo gautas faktinio žemės naudotojo sutikimas tvoros statybai.

Minėtas SB ,,duomenys neskelbtini“ valdybos sprendimas, kaip matyti iš jo turinio, nėra pritarimas šiai statybai. 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. A6-3762(3.3.19.1-S1), skirtu minėtos sodininkų bendrijos valdybos narei, Antakalnio seniūnas nurodė, jog vadovaujantis 2007 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-265/D1-308 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 36 straipsniu sodo kelių privatizacija negalima. Sodo keliai naudojami inžineriniams tikslams, kurių eksploatacija galima tik neprivačiose valdose. Atsakovo siekis privatizuoti SB „duomenys neskelbtini“ nuomojama bendro naudojimo kelio atkarpÄ , esančiÄ prie atsakovo sklypo Nr.71, pažeidžia visų kitų bendrijos narių vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Byloje surinkti dokumentai nedviprasmiÅ¡kai rodo, kad privatizuoti neteisėtai užimtÄ kelio atkarpÄ , jÄ iÅ¡sipirkti, jokių galimybių nėra. Todėl ieÅ¡kinys yra pilnai įrodytas (CPK 178 straipsnis).Teismas sutiko, jog toponuotraukoje pažymėta ta sklypo dalis, kuriÄ atsakovas siekia įsigyti ir prisijungti prie savo turimo sklypo, be to, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad nuo atsakovo metalinio tvoros stulpo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, palei tvorÄ , lygiagrečiÄ (duomenys neskelbtini) gatvei, iÅ¡matuotas atstumas 5,50 m.

Toks pat atstumas – 5,50 m iÅ¡matuotas atsakovo žemės sklype, t.y. nuo privažiavimo vartų lygiagrečiai pilkos spalvos tvorai, esančiai tarp atsakovo žemės sklypo Nr. 71 ir kaimyninio žemės sklypo Nr. 70 bei lygiagrečiai pilkos spalvos tvorai, esančiai nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Duomenis, jog suformuota valstybinės žemės dalis, kurios plotis palei tvorÄ , lygiagrečiÄ (duomenys neskelbtini) gatvei nuo atsakovo metalinio tvoros stulpo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, yra 3,34 m, o palei tvorÄ tarp sklypų Nr. 70 ir Nr. 71 atitinkamai 3,20 m, antstoliui nurodė atsakovo advokatas.

Taip nurodyta faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Nėra jokio pagrindo teigti, jog ginčo tvoros atkarpos dydžiai skiriasi. Ieškovas pagrįstai reikalauja būtent tokio ilgio, t.y. 5,5 m, tvoros nugriovimo, koks nurodytas akte, jokių akivaizdžių neatitikimu teismas nenustatė. Reikalavimo pagrindu esantis aktas nenuginčytas ir nebuvo ginčijamas, jis yra oficialus įrodymas, netikėti juo teismas pagrindo neturi. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas V.

S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarkÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.          Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:         1) Teismas netinkamai pritaikė Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, nes padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog SB “duomenys neskelbtini” valdybos sprendimu 2004 m. gegužės 3 d. sprendimu atsakovui ir kaimyninio sklypo savininkui buvo leista atsitverti nenaudojamo keliuko dalį tik laikinai, gyvenamųjų namų statybos laikotarpiui ir kad 2010 m. rugsėjo 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu atsakovui įregistravus gyvenamojo namo statybos pabaigÄ , neliko pagrindo naudoti vieÅ¡o keliuko statybvietei atsitverti.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad minėtame sprendime vienareikÅ¡miÅ¡kai paraÅ¡yta, kad “keliuko atitvėrimas ties Å¡iais dviem sklypais kitiems bendrijos nariams nepatogumų nesukels, nes keliukas nenaudojamas, o ta nedidele atkarpa ir galima, ir kur kas patogiaus pravažiuoti ar praeiti (duomenys neskelbtini) gatve ar Å¡alikele”, bei kad juo nutarta leisti atsitverti nenaudojamo keliuko dalį. Teismas neatkreipė dėmesio į faktÄ , jog ginčijama tvora buvo pastatyta 2004 metais, galiojant Statybos techniniam reglamentui STR. 01.07:2002 “Nesudėtingi statiniai”, ir dėl Å¡io fakto sprendime nepasisakė.

Minėto reglamento 6.1 punkte numatyta, kad nesudėtingas laikinas statinys – nesudėtingas statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotÄ terminÄ , bet ne ilgiau kaip 3 metus. Atsakovui 2001 m. spalio 9 d. iÅ¡duotame leidime nurodyta, kad jis galioja iki 2006 m. spalio 9 d. Tačiau pagal tuo metu galiojusiÄ Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalį iÅ¡duotas leidimas laikomas galiojančiu 10 metų, tai yra iki 2011 m. spalio 9 d. Todėl valdybos sprendimas negalėjo teismo bÅ«ti įvertintas kaip leidimas statyti laikinÄ tvorÄ , nes 2004 m. teisėtai pastatytos tvoros teisėtas naudojimo terminas žymiai virÅ¡ijo Statybos techniniame reglamente numatytÄ maksimalų 3 metų terminÄ .

Taigi teisėtas valstybinės žemės sklypo valdytojas SB “duomenys neskelbtini” leidimÄ statyti tvorÄ davė ne laikinai, o nuolatiniam jos naudojimui su tikslu pagrÄ Å¾inti aplinkÄ ir užtikrinti visos bendrijos saugumÄ . Teismas, įpareigodamas atsakovÄ per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorÄ , nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir CK 4.93 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principu bei netinkamai pritaikė CK 4.103 straipsnį ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 ir 8 dalis, reglamentuojančias savavaliÅ¡kos statinio statybos civilines teisines pasekmes ir padarinių Å¡alinimÄ .

Ginčijama tvora buvo pastatyta teisėtai, todėl teismo iÅ¡vada, jog 2010 m. rugsėjo 2 d. atsakovui įregistravus gyvenamojo namo statybos pabaigÄ , tvora iki tol buvusi teisėta, tapo neteisėta, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kintiems konstituciniams nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos, teisingumo, teisinės valstybės ir teisinės atsakomybės proporcingumo principams, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taikomam bendruomenės intereso ir individo pagrindinių teisių apsaugos derinimo principui bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisminei praktikai, taikant CK 4.103 straipsnį ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 ir 8 dalies nuostatas.

Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog pasikeitusios sudėties SB „duomenys neskelbtini“ valdyba virÅ¡ydama savo įgaliojimus, visomis priemonėmis kvestionuoja atsakovo tvoros teisėtumÄ bei sudaro kliÅ«tis įteisinti pastatytÄ tvorÄ , tai yra gauti naujÄ valstybinės žemės sklypo valdytojo arba nuomotojo sutikimÄ .          2) Teismas nepagrįstai 2013 m. lapkričio 28 d. neskundžiama nutartimi netenkino atsakovo praÅ¡ymo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki įsiteisės galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1717-864/2013, todėl visapusiÅ¡kai neatskleidė Å¡ios bylos esmės, nes neturėjo galimybės objektyviai įvertinti visas ginčo aplinkybes ir padarė neteisingas iÅ¡vadas bei priėmė faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstÄ sprendimÄ .

Teismas 2013 m. gruodžio 9 d. vykusio posėdžio metu nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos atsakovo pateiktus papildomus įrodymus. Tik teismui atsisakius sustabdyti bylÄ , atsirado objektyvi priežastis ir reali galimybė pateikti naujus įrodymus. Teismas netinkamai taikė CPK 181 straipsnio 2 dalį ir pažeidė CPK 42 straipsnyje numatytÄ atsakovo svarbiÄ procesinę teisę teikti įrodymus. Teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartimi, nes Å¡io nutarimo priėmimo metu dar nebuvo suraÅ¡ytas 2010 m. rugsėjo 2 d. pripažinimo tinkamu naudotis aktas, nebuvo įregistruota gyvenamojo namo statybos pabaiga, todėl galiojo 2001 m. spalio 9 d. iÅ¡duotas statybos leidimas.

Tai reiškia, kad jo galiojimo metu tvoros statyba buvo teisėta.         3) Teismas rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2735-171/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-48/2013, SB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. rugsėjo 5 d. visuotinio narių susirinkimo protokolu, SB „duomenys neskelbtini“ valdybos pirmininko raštu, Antakalnio seniūno raštu, kuriuose teigiama, kad atsakovo neteisėtai naudojamo valstybinės žemės ploto privatizuoti negalima.

Tačiau teismas vengė tirti, ar nėra kitų galimybių gauti minėto valstybinės žemės sklypo valdytojo ar jo nuomininko sutikimo (leidimo), jog Å¡iuo metu atsakovo naudojamame valstybinės žemės sklype toliau teisėtai liktų stovėti atsakovo statyta tvora. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad esama situacija gali keistis, nes Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos praÅ¡ymu bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima nuosavybės ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, iÅ¡skyrus atvejus, kai sodininkų bendrija Å¡iÄ bendrojo naudojimo teritorijos dalį iÅ¡siperka.

Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono bÅ«du parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių iÅ¡dėstymui, rekreacijai. Teismas vengė aiÅ¡kinti, jog byloje nesant SB „duomenys neskelbtini“ pageidavimo iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės bendrijos nuosavybėn teritorijos vidinių kelių ir Vilniaus apygardos teisme vykstant ginčui civilinėje byloje Nr. 2-1717-864/2013 dėl 2011 m. gruodžio 20 d. nuomos sutarties, kuria bendrijai buvo iÅ¡nuomota valstybinė žemė – teritorijos vidiniai keliai, pripažinimo negaliojančia, Vilniaus apygardos teismui patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , galėtų susidaryti situacija palanki atsakovui iÅ¡sinuomoti minėtÄ valstybinės žemės sklypÄ , kuriame yra pastatyta ginčijama tvora.

Teismas nepagrindė savo iÅ¡vados, kad atsakovo siekis privatizuoti SB „duomenys neskelbtini“ nuomojamÄ bendro naudojimo kelio atkarpÄ , esančiÄ prie atsakovo sklypo, pažeidžia visų bendrijos narių vieÅ¡Ä interesÄ . Teismas neatkreipė dėmesio, kad Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – infrastruktÅ«ros komunikacijų valdytojų atsakymai į atsakovo paklausimus dėl sklype esančių ir planuojamų įrengti komunikacijų. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentÄ , jog ieÅ¡kovės 2011 m. sausio 19 d. faktinių duomenų patikrinimo akte yra netiksliai nurodytas reikalaujamos nugriauti ginčijamos tvoros ilgis – 5,5 m, nes atliktų tikslių geodezinių matavimų pagrindu padarytoje toponuotraukoje nurodytas tikslus tvoros ilgis yra 3,34 m.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog SB „duomenys neskelbtini“ 2004 m. gegužės 3 d. valdybos sprendimu atsakovui buvo leista aptverti statybos teritorijÄ , siekiant iÅ¡vengti nelaimingų atsitikimų. Taip pat buvo nurodomas laikas – statybos ir statybos leidimų galiojimo metu. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal turinį tai buvo leidimas laikinai aptverti statybvietę laikina tvora tam tikram laikotarpiui, bet jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad buvo duotas sutikimas nuolat užtverti bendro naudojimo valstybinę žemę.

SB „duomenys neskelbtini“ 2009 m. rugsėjo 5 d. visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta netenkinti atsakovo praÅ¡ymo privatizuoti sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-858-48/2013 galutinai yra iÅ¡spręstas ginčas dėl SB „duomenys neskelbtini“ valstybinės žemės sklypo privatizavimo negalimumo. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo SB „duomenys neskelbtini“ praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog atsakovas SB „duomenys neskelbtini“ 2004 m. gegužės 3 d. valdybos sprendimÄ komentuoja neobjektyviai ir tendencingai. Pripažintina, kad bendrijos duoto sutikimo pastatyti tvorÄ galiojimas pasibaigė vėliausiai 2010 m. rugsėjo 2 d. Atsakovas neturi jokių teisinių pagrindų ir toliau laikyti aptvertÄ bendrijos bendro naudojimo keliÄ . Atsakovo kaltė dėl savavaliÅ¡ko valstybinės žemės užėmimo patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai teisėtai ir pagrįstai tenkino ieÅ¡kinį.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog SB „duomenys neskelbtini“ yra ginčo žemės sklypo nuomotoja. Å iÄ Å¾emę nuomojasi Å¡i valstybės. Todėl tam, kad 2004 m. teisėtai pastatyti nelaikinÄ mÅ«ro tvorÄ su pamatais, atsakovas privalėjo gauti ne valstybinės žemės nuomotojo, o valstybinės žemės savininko (patikėtinio) (2004 m. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos) sutikimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 straipsnis).  Atsakovas apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. CPK 321 str. nustato bendrÄ taisyklę, jog apeliacinis procesas vyksta raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 str. nustatytas iÅ¡imtis.

Pastarasis straipsnis nurodo, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimÄ dėl proceso formos.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡tinius įrodymus, pirmos instancijos teisme vykusių teismo posėdžių protokolus, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų vertinimo bei įstatymų normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, visi pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai yra grindžiami teisės normų aiÅ¡kinimu ir raÅ¡ytinių įrodymų vertinimu, todėl atsakovo praÅ¡ymas netenkintinas ir byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl statinio savininko pareigos paÅ¡alinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius.    Byloje nustatyta, kad atsakovas yra žemės sklypo Nr. 71, esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje “duomenys neskelbtini”, savininkas nuo 1999 m. gruodžio 8 d. (t.I, b.l. 8-10).

Gretimas žemės sklypas, esantis Vilniuje SB „duomenys neskelbtini“ teritorijoje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (t. I, b.l. 139-140). SB “duomenys neskelbtini” valdo valstybinės žemės sklypÄ pagal 1994 m. balandžio 12 d. nuomos sutartį bei 2011 m. gruodžio 20 d. nuomos sutartį (t. I, b.l. 45-46; 116-117). IeÅ¡kovas 2011 m. sausio 19 d. sudarė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ , kuriuo buvo nustatyta, kad atsakovas aptvėrė žemės sklypÄ tvora už žemės sklypo ribų ir savavaliÅ¡kai užėmė valstybinę žemę.

IeÅ¡kovas sudarė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ bei reikalavimÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tai yra iki 2011 m. liepos 19 d. nugriauti tvorÄ valstybinėje žemėje ir sutvarkyti teritorijÄ (t.I, b.l. 14-18). IeÅ¡kovas 2011 m. liepos 28 d. patikrinęs ginčo objektÄ , surašė faktinių duomenų patikrinimo aktÄ Nr. FAK-2479, kad savavaliÅ¡kai pastatyta tvora nenugriauta ir reikalavimas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo nėra įvykdytas (t.I, b.l. 12-13).    SB „duomenys neskelbtini“ valdyba 2004 m. gegužės 3 d. sprendimu leido bendrijos nariams, atsakovui ir kaimyninio sklypo savininkui, atsitverti bendrijos keliuko dalį, esančiÄ ties jiems priklausančiais sklypais, paliekant vartelius praėjimui, ir naudotis ja savo nuožiÅ«ra statybos ir statybos leidimų galiojimo metu (t.

I, b.l. 47). SB „duomenys neskelbtini“ valdyba konstatavo, kad valdybos posėdyje buvo leista atsakovui ir kaimyninio sklypo savininkui aptverti nenaudojamÄ keliukÄ jų gyvenamųjų namų statybos laikotarpiui, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. Sprendime taip pat buvo nurodyta, kad keliuko atitvėrimas ties Å¡iais dviem sklypais kitiems bendrijos nariams nepatogumų nesukels, nes keliukas nenaudojamas, o tÄ nedidelę atkarpÄ ir galima, ir kur kas patogiau pravažiuoti ar praeiti (duomenys neskelbtini) gatve ar Å¡alikele.

Tačiau Å¡ių aplinkybių paminėjimas bendrijos sprendime negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip leidimo suteikimas atsakovui visam laikui apsitverti teritorijÄ , nes pačiame sprendime yra aiÅ¡kiai suformuluota, kad leidžiama atsitverti bendrijos kelio dalį ir ja naudotis tik statybos ir statybos leidimų galiojimo metu.    Leidimas atsakovui vykdyti jam priklausančiame žemės sklype statybos darbus buvo iÅ¡duotas 2001 m. spalio 9 d., leidime nurodyta, kad jis galioja iki 2006 m. spalio 9 d. (t.I, b.l. 48). 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo sudarytas gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktas (t.I, b.l. 9).

Taigi statybų darbai buvo baigti, todėl atsakovas turėjo pareigÄ iÅ¡montuoti tvorÄ , kuria statybų laikotarpiui buvo aptverta ir valstybinės žemės sklypo dalis. Atsakovas netinkamai remiasi statybos metu galiojusio Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.1 punktu, kuriame buvo nustatyta, jog laikinas statinys yra skirtas naudotis ne ilgiau kaip 3 metus. Nurodytas reglamentavimas neleidžia daryti iÅ¡vados, kad SB „duomenys neskelbtini“ suteikė atsakovui leidimÄ nuolat naudotis pastatyta tvora.

Pažymėtina, kad tuo metu galiojusi Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies redakcija nustatė, kad Statybos leidimas galioja 10 metų (statyti laikinÄ statinį – iki leidime nurodyto laiko, kuris priklauso nuo statinio naudojimo paskirties). Taigi įstatyme laikino statinio leidimo galiojimas buvo susietas su statinio naudojimo paskirtimi. Bendrijos valdybos sprendime kaip tik ir buvo tvoros pastatymo laikas susietas su gyvenamojo namo statybos laiku bei statybos leidimo galiojimo laiku. Todėl atsakovo argumentai, jog bendrija jam suteikė teisę pastatyti tvorÄ nuolatiniam naudojimui, yra nepagrįsti.   Pirmos instancijos teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi netenkino atsakovo praÅ¡ymo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1717-864/2013 pagal ieÅ¡kovo V.

S. ieškinį atsakovams SB „duomenys neskelbtini“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl SB „duomenys neskelbtini“ 2011 m. birželio 18 d. visuotinio susirinkimo sprendimo, nurodyto protokolo 7 dalyje, pripažinimo negaliojančiu ir 2011 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia. Teismas konstatavo, kad ginčai kilę dėl žemės nuomos ar kitų sutartinių santykių, neturi reikšmės nagrinėjamai bylai.

CPK 163 straipsnio 3 punktas numato, jog teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog negalėjimas iÅ¡nagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus iÅ¡nagrinėta kita byla, reiÅ¡kia, kad teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti.

Ä®statymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylÄ paaiÅ¡kinama siekiu iÅ¡vengti prieÅ¡taringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, bÅ«tų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktÄ , kiekvienu atveju turi nustatyti, kad pagal konkrečiu atveju civilinėje byloje pareikÅ¡tus reikalavimus tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka, yra toks teisinis ryÅ¡ys, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-261/2007)    Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1717-864/2013 ginčijami SB „duomenys neskelbtini“ sprendimas ir valstybinės žemės nuomos sutartis bei kiti byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu neteisėtų statybų padarinių paÅ¡alinimo klausimu.

Valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia nesuteiks atsakovui teisės visam laikui tvora apsitverti dalį valstybinės žemės sklypo, neturint jo savininko sutikimo. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nestabdė bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1717-864/2013 ieÅ¡kovo (nagrinėjamoje byloje atsakovo) ieÅ¡kinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-208-345/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kasacinis skundas dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties nebuvo paduotas, taigi sprendimas byloje, dėl kurios buvo praÅ¡oma stabdyti nagrinėjamÄ bylÄ , yra visiÅ¡kai įsiteisėjęs. Todėl 2011 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartis su SB „duomenys neskelbtini“ yra teisėta ir galiojanti, jokių kitų prejudicinių faktų, kurie galėtų daryti įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, minėtoje byloje nebuvo nustatyta.  Teismo posėdžio, vykusio 2013 m. gruodžio 9 d., metu atsakovas teikė teismui dokumentus: praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ apeliaciniam skundui paduoti dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarimo, SB „duomenys neskelbtini“ narių 2013 m. balandžio 11 d. paraiÅ¡kÄ Ä¯traukti į bendrijos narių susirinkimo darbotvarkę klausimÄ dėl atsakovo pasiÅ«lymo baigti bylinėjimosi procesÄ taikos sutartimi ir duoti sutikimÄ privatizuoti bendrijos teritorijoje esantį aptvertÄ 71 kv.m dydžio valstybinės žemės plotÄ , 2013 m. balandžio 21 d.

SB „duomenys neskelbtini“ susirinkimo protokolÄ , kuriame atsakovas ir iniciatyvinė grupė bandė šį klausimÄ iÅ¡kelti, 2004 m. surinktus paraÅ¡us, kad bÅ«tų svarstomas klausimas dėl apvažiavimo kelių, dėl kelių privatizavimo ar leidimo jais naudotis, atsakovo 2013 m. balandžio 10 d. pateiktÄ pasiÅ«lymÄ dėl bylinėjimosi proceso baigimo taikos sutartimi, Vilniaus miesto savivaldybės plėtros departamento 2004 m. lapkričio 23 d. atsakymÄ SB valdybos narei A. R. (t. II, b.l. 169).

Tačiau teismas, iÅ¡klausęs kitų bylos dalyvių nuomones, nutarė netenkinti atsakovo praÅ¡ymo ir neprijungti pateiktų dokumentų prie bylos medžiagos, kadangi jie nėra tiesiogiai susiję su byla ir yra teikiami pavėluotai. Dokumentai yra sudaryti 2004 m., 2010 m., apie jų buvimÄ buvo žinoma, todėl jų pateikimÄ teismas vertino kaip tam tikrÄ piktnaudžiavimÄ procesine teise (t. II, b.l. 170). Minėtus dokumentus atsakovas pateikė kartu su apeliaciniu skundu (t. III, b.l. 19-63).   Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-76-276/2010 skyrė atsakovui 1000 Lt baudÄ , nustatęs, kad jis be leidimo laiko aptvertÄ tvora valstybinę žemę už savo sodo sklypo ribų, tokiais veiksmais savavaliÅ¡kai užėmė valstybinę žemę (t.I, b.l. 138).

Å iuo nutarimu konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas. Minėtas nutarimas nebuvo apskųstas, jis yra įsigaliojęs. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-4192/2010 netenkino atsakovo praÅ¡ymo ir neatnaujino termino apeliaciniam skundui paduoti. Taigi teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarimas yra laikomas įsiteisėjusiu, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ rėmėsi Å¡iuo nutarimu nustatytais faktais.

Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti draudžiama. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendžia įstatymų tvarka. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalį teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytojÄ (užsakovÄ ) savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ :

1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir, sumokėjus Å¡io Ä®statymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , iÅ¡skyrus Å¡io Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams;

2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;

4) atstatyti (atkurti) nugriautÄ kultÅ«ros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 d. 5 punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai statybÄ leidžiantys dokumentai yra neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – Å¡ių sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai pripažįstami statybÄ leidžiančiais dokumentais.

Aukščiau nurodyti dokumentai patvirtino, jog ieÅ¡kovo reikalaujama nugriauti tvoros dalis yra pastatyta ant valstybinės žemės sklypo, kurį nuomojasi SB „duomenys neskelbtini“. Atsakovui bendrija buvo suteikusi teisę tik laikinai, iki gyvenamojo namo pabaigos, apsitverti valstybinę žemę tvora. Tam, kad atsakovas turėtų teisę pastatyti nuolatinę tvorÄ su pamatais, jis privalėjo gauti ne nuomotojo sutikimÄ , o žemės savininko, tuo metu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos, sutikimÄ .

Å iuo metu atsakovas taip pat neturi žemės sklypÄ patikėjimo teise valdančios Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo. Klausimas dėl atsakovo galimybės privatizuoti minėtÄ valstybinio žemės sklypo dalį buvo galutinai iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimu, kuriuo buvo atmestas atsakovo skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 49SFN-(14.49.104)-58 ir 2012 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1T-(8.5)-18 panaikinimo bei įpareigojimo iÅ¡duoti atsakovui leidimÄ rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

Teismas konstatavo, kad žemės plotas, besiribojantis su pareiÅ¡kėjo sklypu, yra kelias, todėl laikantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkto nuostatų negali bÅ«ti privatizuojamas (t.II, b.l. 48-55). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A858-48/2013, atsakovo skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimo atmetė (t. II, b.l. 56-69). Taigi atsakovas neturi nei žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo dėl nuolatinio valstybinės žemės sklypo aptvėrimo tvora, nei galimybės privatizuoti šį sklypÄ .

Visos Å¡ios aplinkybės buvo žinomos ir paskutinio teismo posėdžio metu, ir skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu. Atsakovo teismo posėdyje pateikti dokumentai nepagrindžia jo galimybės ateityje privatizuoti valstybinės žemės sklypo dalį ar gauti jo savininko sutikimÄ . SB „duomenys neskelbtini“ visuotiniame narių susirinkime, įvykusiame 2009 m. rugsėjo 14 d., nebuvo pritarta bendrijos nuomojamų bendrojo naudojimo kelių privatizavimui (t.I, b.l. 29-31). Atsakovo pateikti dokumentai dėl jo 2013 m. balandžio 10 d. pasiÅ«lymo baigti bylinėjimosi procesÄ taikos sutartimi bei 2013 m. balandžio 21 d.

įvykusio SB „duomenys neskelbtini“ narių susirinkimo protokolas taip pat nepatvirtina jo galimybės įsiteisinti pagal įstatymo reikalavimus laikinÄ tvorÄ . Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nepriėmė ir nevertino Å¡ių dokumentų. Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, jog byloje esantys dokumentai nedviprasmiÅ¡kai rodo, kad privatizuoti neteisėtai užimtÄ kelio atkarpÄ , jÄ iÅ¡sipirkti, jokių galimybių nėra.  Pirmos instancijos teismas analizavo atsakovo pateiktÄ antstolio V.

Č. 2012 m. gegužės 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . Å iame protokole nurodyta, jog atsakovo atstovas, advokatas S. Å ., nurodė, kad pagal UAB „Sklypų matavimai“ 2012 m. balandžio 23 d. topografinę nuotraukÄ 5,50 m pločio žemės plote yra suformuoto valstybinio žemės sklypo žemės dalis, kurios plotis palei tvorÄ yra 3,34 m ir atitinkamai – 3,20 m palei tvorÄ tarp sklypų Nr. 71 ir Nr. 70 (t. II, b.l. 11-23). Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į Å¡iÄ aplinkybę, jog kitus, negu buvo nustatyta ieÅ¡kovo 2011 m. sausio 19 d. sudarytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, iÅ¡matavimus nustatė ne pats antstolis, o tik pažymėjo jam atsakovo atstovo nurodytus duomenis.

Be to, paties protokolo pradžioje buvo nustatyta, jog iÅ¡matuotas tvoros atstumas yra 5,50 m, tai yra atitinkantis nurodytÄ ieÅ¡kovo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad dėl aptartų aplinkybių antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nelaikytinas įrodymu, paneigiančiu ieÅ¡kovo pateikto 2011 m. sausio 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto duomenis. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį minėtas aktas yra pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nenuginčijo minėto akto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisingÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Trečiasis asmuo SB „duomenys neskelbtini“ pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinio proceso metu atlyginimo ir pateikė įrodymus, jog apeliaciniame procese turėjo 1500,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (t.

III, b.l. 76). Nurodyta iÅ¡laidų advokato pagalbai suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 1500,00 Lt dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Tačiau nagrinėta byla nepripažintina teisiniu požiÅ«riu itin sudėtinga, todėl priteistina suma lygi pusei nurodomo Rekomendacijose, tai yra 750,00 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Priteisti iÅ¡ atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui sodininkų bendrijai „duomenys neskelbtini“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 750,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ . Teisėjai                                                                                                        Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                                              Dainius Rinkevičius                                                                                                                                                                                                                                             JÅ«ratė Varanauskaitė