2013-12-04 Nr. AB-9284-3-62-3-01439-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-1052/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01439-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. V. firmos, G. G. įmonės ir UAB „KKVK“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. V. firmos, G. G. įmonės ir UAB „KKVK“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl aktų pripažinimo neteisėtais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai N. V. firma, G. G. įmonė ir UAB „KKVK“ (toliau – ir pareiškėjai) pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2–6), be kita ko, prašydami panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. (33.200)-R-4277 „Dėl 2009 m. sausio 5 d. keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-8 ir leidimo vežti keleivius 11‑uoju maršrutinių taksi maršrutu galiojimo terminų N. V. įmonei nepratęsimo“, sprendimą Nr. (33.200)-R-4275 „Dėl 2009 m. sausio 5 d. keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-5 ir leidimo vežti keleivius 11-uoju maršrutinių taksi maršrutu galiojimo terminų G. G. įmonei nepratęsimo“ ir sprendimą Nr. (33.200)-R-4276 „Dėl 2009 m. sausio 28 d. keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-65 ir leidimo vežti keleivius 3-uoju maršrutinių taksi maršrutu galiojimo terminų UAB „KKVK“ nepratęsimo“.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi (b. l. 59) pareiškėjų skundą priimti atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktas skundas yra pasirašytas advokatės L. K.. Kaip matyti iš prie skundo pateiktos 2013 m. spalio 4 d. atstovavimo sutarties, pareiškėjai (jų atstovai) advokatei L. K., be kita ko, pavedė atstovauti Kauno apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą, naudotis procesinėmis teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 59 straipsnio 1 dalyje, pareikšti ieškinį, priešieškinį ir pan., t. y. atstovauti tik viename teisme ir tik civilinėje byloje. Taigi pagal pateiktą atstovavimo sutartį pareiškėjai (jų atstovai) nesuteikė advokatei įgaliojimų atstovauti (vesti bylą) Kauno apygardos administraciniame teisme, todėl laikytina, kad skundą pareiškėjų vardu teismui padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, pareiškėjų skundą priimti atsisakyta.

III. Pareiškėjai, nesutikdami su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 61–63), kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti.

Nurodo, kad 2013 m. spalio 4 d. atstovavimo sutartyje dėl rašytinio apsirikimo buvo nurodytas ne Kauno apygardos administracinis teismas, o Kauno apylinkės teismas. Rašytinis apsirikimas nėra esminis, byla iš tiesų yra teisminga Kauno apygardos administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į pareiškėjų tikrąją valią ir nenurodė termino skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis), tuo pažeisdamas šalių teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjai atskiruoju skundu skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti jų skundą konstatavęs, kad skundą pareiškėjų vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis gynybos į teismą, 3 dalyje numatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo skundą ar prašymą. ABTĮ 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. ABTĮ 49 straipsnio 3 dalyje inter alia nurodyta, kad įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai; advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Taigi nurodytos teisės normos suteikia asmeniui teisę į teisminę gynybą įgyvendinti pačiam arba per savo atstovus. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, atitinkamą procesinių reikalavimų laikymąsi, todėl atitinkamai tuo atveju, jeigu nurodyta teisė yra įgyvendinama per atstovus, ABTĮ numato reikalavimą prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) pridėti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus (ABTĮ 23 straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atstovui nepateikus įgaliojimo vesti teisme bylą, teismas, sprendžiantis skundo ar prašymo priėmimo klausimą, turėtų nustatyti terminą trūkumams pašalinti (ABTĮ 23 straipsnio 3 dalis, 37 straipsnio 1 dalis) tais atvejais, kai galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų (žr., pavyzdžiui, 2008 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008), o tais atvejais, kai iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad skundą kito asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai nebuvo suteikti, skundą turėtų būti atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu (žr., pavyzdžiui, 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-570/2010; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-411/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundą, pateiktą Kauno apygardos administraciniam teismui, pareiškėjų vardu pasirašė advokatė L. K. (b. l. 6). Kartu su skundu buvo pateikta 2013 m. spalio 4 d. atstovavimo sutartis (b. l. 8), kurioje nurodyta, kad advokatei pavedama atstovauti pareiškėjų interesus, „pateikti paklausimus, prašymus, gauti dokumentus iš valstybės institucijų ir įstaigų, fizinių ir juridinių asmenų, parengti procesinius dokumentus, atstovauti Kauno apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą, naudotis procesinėmis teisėmis, nustatytomis LR CPK 59 str. 1 d., o taip pat pareikšti ieškinį, priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio, priešieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį“. Minėtoje atstovavimo sutartyje ties žyma „(institucijos, kurioje atliekamas pavedimas, pavadinimas)“ nurodyta „Kauno apylinkės teismas“.

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtos atstovavimo sutarties turinį (advokatei suteiktų įgaliojimų apibūdinimą, pavedimo atlikimo vietą), daro išvadą, kad minėta sutartis nesuteikė advokatei teisės pareiškėjų vardu pasirašyti ir pateikti skundą Kauno apygardos administraciniam teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą ir priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai netaikė trūkumų šalinimo instituto ir atsisakė skundą priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

Tačiau nagrinėjamu atveju vertintina ta aplinkybė, kad gavę skundžiamą nutartį ir su ja nesutikdami, pareiškėjai skubiai ėmėsi veiksmų ir kartu su patikslintu atskiruoju skundu (b. l. 61‑63) pateikė 2013 m. spalio 4 d. atstovavimo sutartį (b. l. 65), sudarytą su advokate L. K., kurioje, aptariant advokatės įgaliojimus, be kita ko, aiškiai nurodyta, jog advokatei pavedama atstovauti pareiškėjų interesus Kauno apygardos administraciniame teisme, taip pat „pareikšti ieškinį, priešieškinį, skundą, atskirąjį skundą“.

Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad atstovas įgaliojimus paduoti skundą teismui turi turėti skundo padavimo metu, o tai, jog tokie įgalinimai suteikiami jau po skundo padavimo išduotame naujame įgaliojime, neturi reikšmės, nes atstovas gali veikti pagal įgaliojimą, turimą atliekant atitinkamus procesinius veiksmus, o ne pagal įgaliojimą, kuris išduodamas po atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo (žr. 2008 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008), tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į pareiškėjų 2013 m. spalio 4 d. atstovavimo sutarties (b. l. 65) turinį, ja advokatei L. K. suteiktus įgaliojimus, taip pat siekiant operatyvaus bylos nagrinėjimo, nevilkinti proceso (manytina, jog atsisakius skundą priimti dėl to, jog jis buvo paduotas neįgalioto asmens, pareiškėjų atstovė advokatė L. K. iš naujo kreiptųsi į teismą su tokiu pačiu reikalavimu, pateikdama šioje byloje jau esančią atstovavimo sutartį), taip pat į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas, konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, įgytų teisių apsaugos reikalavimus, teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga skundžiamą nutartį naikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., 2013 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492‑74/2013, 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-705/2013).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

patenkinti pareiškėjų N. V. firmos, G. G. įmonės ir UAB „KKVK“ atskirąjį skundą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas