c8635501-0a9b-4114-a452-73823ef0d4ee · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Audrius Saulėnas                                   Civilinė byla Nr. 2A-128-622/2012Teisėja Diana Navickienė                                 Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                29.4; 30.9.1; 121.14; 121.18; 121.21 (S)                                                                                                                                                 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. vasario 24 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės Z.

B. ir atsakovės G. M. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Z. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei G. M. ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu Laisvės g. 26, Kretingos m, tvarkÄ : patvirtinti K. Krusos individualios įmonės 2010-11-08 parengtÄ Å¾emės sklypo plano projektÄ :

1) ieškovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtais indeksais: „A“ (370 kv.m.), „E“ (17 kv.m.), „F“ (21 kv. m.) ir „G“ (23 kv. m.), viso ieškovei tenka naudotis 431 kv. m;

2) atsakovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtais indeksais: „B“ (426 kv. m.) ir „D“ (11 kv. m.), viso atsakovei tenka naudotis 437 kv. m.;

3) bendrai ieÅ¡kovei ir atsakovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėtais indeksais: „C“ (81 kv. m.) ir „H“ (104 kv. m.). Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu Laisvės g. 26, Kretingoje, naudojimosi tvarkÄ pagal O. Krusos įmonės 2010-09-13 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ : ieÅ¡kovei priskiriant naudotis žemės sklypo dalį 483 kv. m. plane pažymėtÄ indeksu „A“, jai priskiriant naudotis žemės sklypo dalį 489 kv. m. plane pažymėtÄ indeksu „B“ bei ieÅ¡kovei ir atsakovei priskiriant bendrai naudotis po gyvenamuoju namu esančiÄ Å¾emės sklypo dalį 81 kv. m., plane pažymėtÄ indeksu „C“.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-05-26 sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktas 2010-11-08 žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planas, K. Krusos individualios įmonės parengtas neatsižvelgiant į turimas sklypo dalis, bei juo siÅ«loma palikti didelę žemės sklypo dalį bendram naudojimui, iÅ¡ kurio priėjimas bÅ«tų tik prie ieÅ¡kovei priklausančių statinių dalies. Tai leistų toliau kilti konfliktams dėl žemės naudojimosi, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du nebÅ«tų atkurta teisinė taika tarp Å¡alių.

Tokia naudojimosi žemės tvarka nėra patogi ir racionali, atsižvelgiant į naudojimosi bendro kiemo palankumÄ vienai iÅ¡ Å¡alių, prieÅ¡tarauja interesų pusiausvyros principams. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės pateiktas žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo projektas nėra tobulas ir neatitinka bendraturčių nuosavybės dalių, įregistruotų vieÅ¡ame registre. Atsakovės pateiktas žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo projektas, O. Krusos įmonės parengtas atsižvelgiant į turimas sklypo dalis, tačiau juo siÅ«loma iÅ¡ viso nepalikti žemės, skirtos bendram naudojimui, nors žemės sklype yra bendri statiniai – gyvenamasis namas, Å¡ulinys, tvartas, vartai.

Pagal atsakovės pateiktÄ projektÄ nebÅ«tų galima laisvai prieiti ir naudoti ieÅ¡kovės naudojamu 2/3 dalimi pastato – tvarto 2l1ž, bei ieÅ¡kovės patekimas į gyvenamÄ jį namÄ taip pat bÅ«tų labai apsunkintas. Atsakovės pateiktame plane nėra siÅ«lomo įrengti įvažiavimo atvaizdavimo plane, t. y. kokio dydžio Å¡is įvažiavimas turėtų bÅ«ti. Teismas pažymėjo, kad ne kartÄ buvo suteikęs galimybę tikslinti savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir pateikti planÄ atitinkantį įstatymų reikalavimus, tačiau atsakovė Å¡ia teise nepasinaudojo, todėl ir dėl Å¡ių aplinkybių laikytina, jog siÅ«lomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas neatitinka Reglamento reikalavimų.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ginčus dėl naudojimosi tvarkos turi bÅ«ti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius. Atsižvelgęs į tai, kad nenustatyta kiemo statinių naudojimosi tvarka, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog negali bÅ«ti nustatyta ir naudojimosi žemės sklypu tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, jog ateityje esant nesutarimui tarp bendraturčių dėl naudojimosi Å«kiniais pastatais, kiemo statiniais bei žemės sklypu tvarkos nustatymo, Å¡alys tinkamai parengusios planų projektus teisminiam nagrinėjimui, turi teisę kreiptis į teismÄ iÅ¡ naujo.

Kol naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nenustatyta, bendrasavininkiai daiktais ir žeme naudojasi bendrai. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė Z. B. praÅ¡o panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-05-26 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad idealiųjų dalių nustatymas turi reikÅ¡mę atidalijant daiktÄ , nes kitaip yra pažeidžiamos asmens nuosavybės teisės, tačiau nustatant naudojimosi tvarkÄ Å¡is principas nėra itin svarbus, nes nuosavybės teisės nepasikeičia.

Negalima ženkliai nukrypti nuo bendraturčiams priklausančių dalių, tačiau nedidelis nukrypimas galimas, juolab jog blogesnėje padėtyje atsiduriantis bendraturtis tam neprieÅ¡tarauja. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nuomonė, kad elektros aprÅ«pinimo klausimÄ galima iÅ¡spręsti nustačius servitutÄ patekti prie elektros įvado. IeÅ¡kovė teigia, kad nustačius naudojimosi tvarkÄ nuosavybės teisės nepasikeičia. Daiktas toliau priklauso bendrosios dalinės nuosavybes teise visiems bendraturčiams.

Å iuo atveju neįmanoma nustatyti servituto, kadangi žemės sklypo dalis, kuri priskirtina naudotis ieÅ¡kovei taip pat priklauso ir atsakovei, kaip bendroji dalinė nuosavybė ir nėra svetima, kas bÅ«tina norint taikyti CK 4.111 straipsnį ir nustatyti servitutÄ . Ginčo dėl naudojimosi elektros įvadu nėra, atsakovei yra galimybė pasidaryti atskirÄ elektros įvadÄ , be to, ieÅ¡kovė neprieÅ¡tarauja, jog esant reikalingumui užtikrinti bendro daikto (gyvenamojo namo) naudojimÄ , atsakovė netrukdomai galėtų prieiti prie elektros įvado, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, atmesdamas ieÅ¡kinį, argumentavo, jog nėra iÅ¡spręstas aprÅ«pinimo elektros energija klausimas.

Pirmosios instancijos teismui nenustačius žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tai yra atmetus tiek ieÅ¡kinį, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinį, konfliktas, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nebuvo iÅ¡spręstas. Norint minimizuoti konfliktų atsiradimo galimybę tarp bendraturčių ateityje, yra bÅ«tina nustatyti naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklype. IeÅ¡kovė nurodo, kad nėra aiÅ¡ku, kokia naudojimosi žemės sklypu tvarka minimaliai leistų iÅ¡vengti konfliktų ateityje, todėl laikytina, jog jos pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas geriausiai atitinka bendraturčių interesus.

Nustačius naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ bÅ«tų užtikrinamas kiekvieno bendraturčio patekimas tiek prie bendrai naudojamų pastatų (gyvenamojo namo, Å¡ulinio, tvarto), tiek prie kiekvienam bendraturčiui priklausančių pastatų, (Å¡iltnamio, garažo). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, neteisingai taikė materialiÄ sias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos ir nepagrįstai atsisakė nustatyti naudojimosi tvarkÄ , pagal jos pateiktÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ , nes ieÅ¡kovės siÅ«lomas naudojimosi tvarkos nustatymas bÅ«tų protingiausias, sÄ Å¾iningiausias ir teisingiausias bÅ«das realizuoti bendraturčių teises naudotis bendrosios dalinės nuosavybės daiktu.Apeliaciniu skundu atsakovė G.

M. praÅ¡o Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-05-26 sprendimÄ pakeisti ir sprendimo dalį, kuria prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas sprendime nurodė, kad Å¡alys neprašė nustatyti naudojimosi tvarkos po namu, o atsakovės teiktame plane siÅ«loma iÅ¡ viso nepalikti žemės, skirtos bendram naudojimui. Tačiau jos reikalavime nurodyta, kad ieÅ¡kovei ir atsakovei priskirti bendrai naudotis po gyvenamuoju namu esančiÄ Å¾emės sklypo dalį 81 kv. m., plane pažymėtÄ indeksu „C“.

TÄ patį patvirtina jos iniciatyva parengtas 2010-09-13 žemės sklypo planas. Be to, pagal ieÅ¡kovės, tiek jos pasiÅ«lytÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo variantÄ kiekvienam bendraturčiui jo priskiriamoje sklypo dalyje bÅ«tų jam priklausantys Å«kiniai pastatai, todėl nereikėjo spręsti klausimo dėl bendro naudojimo žemės po Å«kiniais pastatais. Atsakovė teigia, kad ginčo tarp Å¡alių dėl elektros įvado nėra. Å alių konfliktas yra dėl visai kitos sklypo dalies naudojimo.

Teismas sprendimu be pagrindo nustato naudojantis bendrÄ ja nuosavybe įgyvendinimo eiliÅ¡kumÄ . Teismas turi nustatyti naudojimosi tvarkÄ , nurodant kas kokias sklypo dalis naudoja, o po to bendraturčiai turi tokį sprendimÄ vykdyti. Taip pat nepagrįsti teismo argumentai dėl servituto nustatymo patekti prie elektros įvado. Teismas nurodo, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių neprašė nustatyti servitutÄ . Tačiau servituto nustatymo klausimas iÅ¡vis negali bÅ«ti sprendžiamas, kadangi servitutas yra nustatomas svetimo daikto savininko interesais (CK 4.111 straipsnis).

Teismas nenurodė jokių įrodymų, kuo remiantis padarė iÅ¡vadÄ , jog pagal jos pateiktÄ sklypo planÄ nebÅ«tų galima laisvai prieiti prie ieÅ¡kovės naudojamos tvarto dalies. Teismas neįvertino tai, kad ieÅ¡kovės pateiktame plane riba iki Å«kinio pastato eina statmenai pastato atžvilgiu, o jos plane Å¡iek tiek įstrižai. Tokiu bÅ«du, jei ieÅ¡kovė pateikė planÄ , pagal kurį prašė nustatyti ribÄ Ä¯ tÄ patį Å«kinio pastato taÅ¡kÄ , tai teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovės teisės bus pažeistos.

Be to, teismas nurodė, kad patekimas prie pastato galimas, tačiau ne pakankamai laisvas. Sprendžiant šį klausimÄ teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo tvartu faktiÅ¡kai nesinaudoja, nes nelaiko gyvulių, todėl patekimas į Å¡iÄ pasato dalį nepatogumų ieÅ¡kovei nesukeltų. Teismas, siekdamas suderinti prieÅ¡ingus Å¡alių interesus, turėjo spręsti, kad tam tikras galimas nepatogumas patenkant į tvartÄ yra įteisinamas todėl, jog apskritai bÅ«tų įmanoma nustatyti naudojimosi sklypu tvarkÄ .

Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nustačius ribÄ prie tvarto kitoje vietoje gali bÅ«ti pažeistas adekvatumo turimoms nuosavybės dalims principas, nes galimai vienai Å¡aliai atitektų didesnė dalis sklypo naudojimo. Jeigu Å¡alims riba ties ta pačia tvarto dalimi yra priimtina, teismas neturėjo pagrindo laikyti tai kliÅ«timi tvirtinti jos pasiÅ«lytÄ naudojimosi sklypu variantÄ . Atsakovė pažymi, kad nepagrįstas teismo argumentas, jog jos plane nurodyta riba eina nuo ieÅ¡kovės įėjimo į gyvenamÄ sias patalpas apatinio laiptelio ir namo sienos įstrižai, dalis ieÅ¡kovės lango bÅ«tų ieÅ¡kovės, dalis jos pusėje, be to, bÅ«tų apsunkintas patekimas į patalpas su didesniais daiktais ar neÅ¡uliais.

IeÅ¡kovė pati nurodė ribÄ ties laipteliais, todėl jos plane nurodytÄ ribÄ prie ieÅ¡kovės įėjimo laiptelių teismas negalėjo laikyti ieÅ¡kovės teisių pažeidimu, nes jos pasiÅ«lymas yra erdvesnis ieÅ¡kovei. Taip pat teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad įrengus ieÅ¡kovei priskiriamoje pusėje atskirÄ Ä¯važiavimÄ , reikėtų naikinti vaismedžius, sklypas bÅ«tų suskaldytas. Atsakovė teigia, kad bÅ«tinybės naikinti vaismedžius nėra, o galimam įvažiavimui įrengti tarp medžių ir namo ieÅ¡kovei priskiriamoje pusėje yra pakankamas tarpas.

Teismas nepagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovės atsiliepimo pridėtame plane pateiktais abiejų įvažiavimų į sklypÄ dydžių paskaičiavimais. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieÅ¡kovės pateiktame plane jos įvažiavimas pažymėtas tik iki namo kampo, tuo tarpu jai įsirengiant analogiÅ¡kÄ Ä¯važiavimÄ iki Å«kinių pastatų, jos sklypo dalyje esantis įvažiavimas bÅ«tų panaÅ¡aus dydžio kaip ir ieÅ¡kovės. Nepagrįsti teismo argumentai, kurie susiję su Å¡ulinio naudojimu.

Pagal jos pateiktÄ planÄ bendros nuosavybės teise priklausantis Å¡ulinys liktų ieÅ¡kovei priskiriamoje sklypo dalyje. Teismas sureikÅ¡mino Å¡ulinio naudojimo klausimÄ , nes realiai dėl Å¡ulinio jokios problemos nebuvo. Problema bÅ«tų tuo atveju, jeigu ji neturėtų centralizuoto vandens, tačiau Å¡iuo atveju teismas be pagrindo iÅ¡kėlė Å¡ulinio naudojimo problemÄ . Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad negalima nustatyti naudojimosi sklypu tvarkos nenustačius naudojimosi tvarkos Å«kiniais pastatais, kiemo statiniais.

CK 4.75 str. 1 d. nenumato reikalavimo, kad nustatant naudojimosi tvarkÄ kuriuo nors bendrosios nuosavybės teise priklausančiu daiktu, bÅ«tina nustatyti visų bendrosios nuosavybės teise priklausančių daiktų naudojimosi tvarkÄ . Taip pat nėra numatyta reikalavimų, tad nustatant naudojimosi tvarkÄ dėl žemės sklypo, bÅ«tina nustatyti naudojimosi tvarkÄ ir dėl jame esančių statinių. Atsakovė teigia, kad teismas peržengė ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio ribas ir pasisakė dėl naudojimosi statiniais tvarkos, nors nei viena iÅ¡ bylos Å¡alių to neprašė.

Teismas taip pat nepagrįstai pasisakė dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės. Å alys tokio klausimo nekėlė, todėl teismui nebuvo pagrindo jį svarstyti. Å alys tokio klausimo nesvarstė ir nesiekia atidalinimo, nes fizinis sklypo bei statinių atidalinimas yra neįmanomas be to, atidalinimas Å¡iuo atveju prieÅ¡tarautų įstatymui. Atsakovė konstatuoja, kad jos pateiktas naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo projektas labiau atitinka bendraturčių interesus, jame pakankamai yra suderinami abiejų bendraturčių prieÅ¡ingi interesai bei siekiama kompromiso.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad atmestinas ieÅ¡kovės argumentas, jog nustačius jos siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , konfliktų atsiradimo tikimybė bus minimali. Efektyviausias bÅ«das sumažinti konfliktų tarp Å¡alių kilimo galimybę ateityje yra nustatyti tokiÄ bendrojo naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kuri maksimaliai sumažintų ginčo Å¡alių poreikį bendrauti ir kartu bendrai naudotis joms priklausančia bendrÄ ja daline nuosavybe. Å iuo atvejukur kas tikslingiau nustatyti atsakovės siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , lyginant su ieÅ¡kovės siÅ«lomu naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektu.

Tai argumentuotina tuo, jog atsakovės siÅ«lomu naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektu nėra palikta teritorijų, kuriomis Å¡alims faktiÅ¡kai bendrai naudotis bÅ«tų neiÅ¡vengiama. Atsakovė siÅ«lo palikti bendrai naudotis tik statiniais, bendrosios dalinės nuosavybės teise ginčo Å¡alims priklausančiomis žemės sklypo dalimis. Atsakovės siÅ«lomas bendrosios tvarkos projektas aiÅ¡kiai apibrėžia žemės sklypo plotus, kuriais siÅ«loma naudotis Å¡alims, atsižvelgiant į kiekvienos iÅ¡ Å¡alių interesus bei interesų pusiausvyros principÄ .

Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos.Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas.

Jie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. B. J. K., byla Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje S. I. ir kt. v. S. I., byla Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas formuoja praktikÄ , pagal kuriÄ teismas, vertindamas, praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrÄ diskrecijos teisę; jÄ Ä¯gyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Juos taikant, įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesÄ naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siÅ«loma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiÅ«riu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v.

N. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-536/2006).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra žemės sklypo, gyvenamojo namo su ūkio pastatais (šulinys, tvartas ir šulinys), esančių (duomenys neskelbtini), – bendrasavininkiai, jiems šis turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, kur bendraturčių dalys lygios, po ½ dalį kiekvienam. CK 4. 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Taigi, taip įstatyme iÅ¡reikÅ¡ta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principu. Nagrinėjamoje byloje Å¡alys konfliktuoja ir nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sÄ lygų ar pan.).

Taip pat teismas nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylÄ turi įvertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktiniai situacijai Å¡alinti. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai 1) Å¡ia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iÅ¡ bendraturčių;

2) paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama;

3) kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo;

4) kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ;

5) kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises. Å alys yra pateikusios praÅ¡ymus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, taip pat parengtus žemės sklypu naudojimosi projektus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesdamas, neatsižvelgė į įtvirtintÄ Å¡alių rungtyniÅ¡kumo principÄ , nesirėmė nei ieÅ¡kovės, nei atsakovės pateiktu žemės sklypo projektu, netinkamai vertino pateiktų planų racionalumÄ , neatsižvelgė į tai, jog blogesnėje padėtyje atsiduriantis bendraturtis neprieÅ¡tarauja pateiktam žemės sklypo plano projektui.

Pažymėtina tai, kad ginče dėl naudojimosi bendru plotu tvarkos žemės sklype nustatymo, teismas nenagrinėjo ir neįvertino aplinkybių, leidžiančių iÅ¡vengti kuo mažesnio bendravimo tarp bendraturčių. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, be pagrindo ieÅ¡kovės ir atsakovės pateiktus žemės sklypo projektus pripažino netinkamais. Atmesdamas abiejų Å¡alių projektus, pirmosios instancijos teismas faktiÅ¡kai neiÅ¡sprendė jų ginčo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, nepasinaudojo teismų praktikoje taikoma galimybe nustatyti naudojimosi tvarkÄ , kuri ne visiÅ¡kai atitinka Å¡alių teiktus projektus.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-05-26 sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kolegijos pirmininkas                                                                     Audrius Saulėnas Kolegijos teisėjai                                                                     Albina Pupeikienė                                                                                                                 Bronius Valius