2023-06-14 Nr. AB-12012-3-61-3-03421-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1881-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03421-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Y. V., atstovaujamos pagal įstatymą M. V. ir P. V., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Y. V., atstovaujamos pagal įstatymą M. V. ir P. V., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja Y. V., atstovaujama pagal įstatymą M. V. ir P. V. (toliau – ir pareiškėja), kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjos tėvas P. V. 2017 m. sausio 17 d. gavo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi) tuo pagrindu, kad jo tėvas V. V. yra lietuvių tautybės. Atsakovas, atlikęs pakartotinį P. V. pateiktų dokumentų vertinimą, nustatė, kad P. V. gimimo liudijime esantis įrašas, jog jo tėvo tautybė – lietuvis, neatitinka tikrovės, kadangi gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas gimimo liudijime, pažymėta tėvo tautybė – (duomenys neskelbtini), ir todėl 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino P. V. išduotą leidimą nuolat gyventi, tačiau šis atsakovo sprendimas buvo panaikintas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas tuo pačiu pagrindu priėmė 2022 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakartotinai panaikino P. V. išduotą leidimą nuolat gyventi, bet P. V. skundai dėl šio sprendimo buvo atmesti (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); LVAT 2022 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

2.2. Leidimas pareiškėjai nuolat gyventi buvo išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 7 dalimi, 53 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. dėl to, kad ji atvyko gyventi kaip P. V., kurio kilmė – lietuvių, nepilnametė dukra. Atsakovas, panaikinęs P. V. išduotą leidimą nuolat gyventi ir vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 3 dalimi, Sprendimu panaikino ir pareiškėjai išduotą leidimą. Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, nenurodytas Sprendimo faktinis ir teisinis pagrindai, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (pvz., atsakovas neatskleidė, kokiu būdu prieita prie išvados, jog jokie kiti pagrindai pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje nenustatyti), priimtas nesilaikant gero administravimo ir atsakingo valdymo principų (pareiškėjai nesudaryta galimybė realizuoti teisę būti išklausytai, nes atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, nesusiekė nei su ja, nei su jos tėvais).

2.3. (duomenys neskelbtini) teismas 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) registruose, nurodant P. V. senelio tautybę, yra padaryta klaidų ir kad P. V. senelis P. I. V. yra lietuvių, o ne (duomenys neskelbtini) tautybės, ir pakeitė įrašą P. V. tėvo gimimo akto įraše, nurodant, jog tėvo tautybė yra lietuvis, o ne (duomenys neskelbtini). Leidimas nuolat gyventi P. V. buvo išduotas ne dėl jo neteisėtų veiksmų, o jo tėvas iš tikrųjų yra lietuvių tautybės. Kadangi pareiškėjos tėvas leidimo nuolat gyventi galiojimo laikotarpiu Lietuvoje gyveno teisėtai, pripažintina, kad ir pareiškėja Lietuvoje gyvena teisėtai. Pareiškėjos pirmasis leidimas nuolat gyventi buvo išduotas 2017 m. kovo 20 d., vėliau jai išduotas naujas leidimas, todėl pareiškėja Lietuvos Respublikoje teisėtai pragyveno jau daugiau nei penkerius metus, t. y. ji galbūt turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, jog ji yra moksleivė ir nuo rugsėjo mėnesio lankys mokyklą Lietuvoje. Kadangi (duomenys neskelbtini) vyksta karas, tai ji galbūt turi teisę gyventi Lietuvoje ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose numatytais pagrindais.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad 2022 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl P. V. išduoto leidimo nuolat gyventi panaikinimo yra įsigaliojęs, todėl, vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 3 dalimi, naikintini ir jo šeimos nariams išduoti leidimai nuolat gyventi. Priešingai nei teigiama skunde, atsakovas, prieš konstatuodamas, jog nėra kitų pagrindų pareiškėjai gyventi Lietuvoje, patikrino duomenis apie pareiškėjos ryšius Lietuvos Respublikoje ir nustatė, jog ji nėra registruota Lietuvos Respublikos mokinių registre, todėl laikytina, kad pareiškėja, kuri yra nepilnametė, nesimoko pagal jokias Lietuvos Respublikoje registruotas švietimo programas ir todėl nėra prielaidų manyti, jog ji galėtų gauti leidimą gyventi mokymosi pagrindu. Atsakovas neturėjo duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme įtvirtintu pagrindu, tokių duomenų teismui nepateikė ir pati pareiškėja. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos pozicija dėl galimybės išduoti jai leidimą Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje 6 punkte įtvirtintu pagrindu, nes pareiškėja nepateikė prašymo dėl leidimo nuolat gyventi tokiu pagrindu; atsižvelgiant į P. V. išduoto leidimo nuolat gyventi panaikinimo aplinkybes, negalima pripažinti, kad pareiškėja teisėtai gyveno Lietuvoje nuo 2017 m. kovo 20 d., t. y. pareiškėjos tėvas leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, todėl pareiškėjai negalėjo būti išduotas leidimas nuolat gyventi. Pareiškėjos teiginiai apie (duomenys neskelbtini) vykstantį karą nėra susiję su ginčo dalyku, kadangi Sprendimu pareiškėja nėra grąžinama ar išsiunčiama į kilmės valstybę. Atsakovo įsitikinimu, jokie teisės aktai neįpareigoja jo apklausti užsienietį prieš priimant sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, be to, nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pakankamus ir objektyvius duomenis Sprendimui priimti, o pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių Sprendime padarytas išvadas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjos motina 2022 m. kovo 8 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. 2022 m. kovo 14 d. pareiškėjai išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2027 m. kovo 14 d. Pirmasis leidimas nuolat gyventi pareiškėjai buvo išduotas 2017 m. kovo 20 d. Įstatymo 53 straipsnio 7 dalies pagrindu. Pareiškėjos motina kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateikė sutuoktinio P. V. (pareiškėjos tėvo) prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje jo šeimos nariams: sutuoktinei ir nepilnametei dukrai (pareiškėjai), nes jos atvyksta gyventi kartu su juo, o P. V. turi leidimą nuolat gyventi, išduotą Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Departamentas 2017 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 7 dalyje nustatytu pagrindu. Šio sprendimo pagrindu buvo išrašytas ir pareiškėjai įteiktas leidimas nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2022 m. kovo 20 d. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tuo pagrindu, kad leidimas nuolat gyventi gautas apgaulės būdu, leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis, 2022 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikino P. V. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė P. V. skundą dėl šio sprendimo. LVAT 2022 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė P. V. apeliacinį skundą. Departamentas Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 3 dalimi, įvertinęs tai, kad pirmasis leidimas nuolat gyventi buvo išduotas pareiškėjai Įstatymo 53 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu pagrindu, kaip P. V. šeimos narei, bet P. V. leidimas nuolat gyventi yra panaikintas ir jokie kiti pagrindai pareiškėjai gyventi Lietuvoje nėra nustatyti.

6.2. Pareiškėja pateikė teismui išrašą iš (duomenys neskelbtini) tinklalapio, kuriame nurodyta, kad 2002 metais mokykla buvo pripažinta Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos (šiuo metu – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija); (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 8 d. pažymą, kuria patvirtinama, kad pareiškėja mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje; 2020 m. liepos 3 d. pažymą Nr. (2020-2-PD)-4807 apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, patvirtinančią, kad pareiškėjos motina ir pareiškėja 2020 m. liepos 3 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini); 2020 m. spalio 21 d. pažymą Nr. (2020-2-PD)-8566 apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, patvirtinančią, kad P. V. 2020 m. spalio 21 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini); P. V. V. gimimo liudijimo ir V. P. V. gimimo liudijimo nuorašus; (duomenys neskelbtini) teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo nuorašą; 2022 m. liepos 10 d. tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokinių tėvų asociacijos ir pareiškėjos motinos sudarytos mokymosi sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Migracijos departamentas pateikė teismui Lietuvos Respublikos mokinių registro duomenis, iš kurių matyti, kad šiame registre duomenys buvo tikrinti 2022 m. rugpjūčio 4 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d., tačiau duomenų pagal pareiškėjos vardą, pavardę, gimimo datą nebuvo rasta. Pareiškėja pateikė teismui 2023 m. kovo 21 d. pažymą iš (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog ji mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje bei duomenis apie tai, kad ji registruota Mokinių registre.

7. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 3 dalimi, panaikinus leidimą̨ nuolat gyventi užsieniečiui, turi būti panaikinti ir leidimai nuolat gyventi, išduoti jo šeimos nariams šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu. Ginčijamame Sprendime atsakovas konstatavo, jog jokie kiti pagrindai pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra nustatyti, t. y. ji neturi leidimo gyventi, išduoto kitu savarankišku Įstatyme nustatytu pagrindu. Teismas vertino, kad pareiškėja teismui nepateikė duomenų, paneigiančių šią išvadą, o jos noras mokytis Lietuvoje savaime nesuteikia teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, kaip tai numatyta Įstatymo 54 straipsnio 3 dalyje.

8. Teismas pažymėjo, kad užsieniečiui, ketinančiam mokytis Lietuvoje, yra išduodamas ne leidimas nuolat gyventi, o leidimas laikinai gyventi (Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėja nėra pateikusi prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą̨ ir 46 straipsnio 1 dalies 2 punktą̨, be to, tokio prašymo pateikimas nesuteikia nei teisės būti Lietuvos teritorijoje, nei teisės išlaikyti turimą leidimą̨ nuolat gyventi arba teisę gyventi Lietuvoje. Teismas taip pat akcentavo, kad Sprendimu pareiškėja nebuvo grąžinta ar išsiųsta į kilmės valstybę, pareiškėja turi teisę Įstatyme įtvirtintu pagrindu kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

9. Teismas, įvertinęs visus įrodymus, darė išvadą, kad atsakovas laikėsi gero administravimo ir atsakingo valdymo principų, Sprendimas yra argumentuotas, pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Galiojantys teisės aktai neįtvirtina atsakovo besąlyginės pareigos nagrinėjant užsieniečio bylą, kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.

III. 10. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

11. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą analogiškomis aplinkybėmis, taip pat nepateikė argumentų, kodėl nesivadovauja precedentu, suformuotu nurodytoje byloje.

11.2. Tam, kad užsieniečio, kuriam panaikintas leidimas gyventi, šeimos nariui nebūtų panaikintas leidimas gyventi, šeimos narys neprivalo tuo metu turėti kito išduoto leidimo gyventi kitu pagrindu. Tai nenurodyta Įstatyme ir absoliučiai jokia logika nepaaiškinama bei neracionalu. Šiuo aspektu teismas rėmėsi išimtinai atsakovo argumentais, o ne nagrinėjo bylą iš esmės.

11.3. Įstatymo 54 straipsnio 3 dalis labai aiškiai numato, kad jeigu užsieniečio leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas nuolat gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu, t. y. turi teisę, bet ne leidimą gyventi, o tokios teisės turėjimas yra pagrindas išduoti leidimą. Pirmosios instancijos teismas teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu nepagrįstai sutapatino su leidimo tam turėjimu.

11.4. Įstatymo 54 straipsnio 3 dalis nedaro skirtumo tarp teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindų, išduodant leidimą nuolat ar laikinai gyventi, todėl teismas neapgrįstai sprendė, kad pareiškėjos mokslai Lietuvoje negalėjo būti pagrindu nenaikinti jai išduoto leidimo Įstatymo 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Minėta įstatymo nuostata taip pat nenumato, kad leidimas šeimos nariui gyventi Lietuvos Respublikoje nenaikinamas, jeigu asmuo yra pateikęs vienokį ar kitokį prašymą. Patikrinti, ar yra kitų Įstatyme nustatytų pagrindų, kurių nustatymas užkirstų kelią šeimos nariui išduoto leidimo naikinimui, yra atsakovo pareiga ir argumentai dėl to turi būti pateikti sprendime dėl leidimo panaikinimo, o ne teismo proceso metu.

11.5. Leidimo gyventi panaikinimas pareiškėjos tėvui P. V. savaime nelėmė ir negalėjo lemti leidimo gyventi panaikinimo ir pareiškėjai, kadangi turėjo būti įvertinta, ar pareiškėja turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu, ir tik nustačius, kad tokio pagrindo nėra, pareiškėjai galėjo būti naikinamas leidimas gyventi, tačiau atsakovas Sprendime nurodydamas, kad nenustatyti jokie kiti pagrindai pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, tokio savo sprendimo absoliučiai nemotyvavo ir niekuo nepagrindė. Iš Sprendimo neaišku, ar atsakovas pareiškėjos atveju nustatinėjo ar nenustatinėjo tai, ar yra kitų Įstatyme numatytų pagrindų, suteikiančių pareiškėjai teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

11.6. Aplinkybė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, tikrino duomenis mokinių registre reiškia, kad atsakovas vertino, jog mokymosi Lietuvoje faktas yra pagrindas nenaikinti leidimo gyventi, todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, mokymasis Lietuvoje sudaro pagrindą nenaikinti pareiškėjai išduoto leidimo. Tikrindamas mokinių registro duomenis atsakovas klaidingai įvedė pareiškėjos vardą, todėl gavo netikslius duomenis.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

12. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

13. Vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 54 straipsnio 3 dalimi, jeigu užsieniečio leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas nuolat gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

14. Šiuo atveju pareiškėjai leidimas nuolat gyventi teisėtai panaikintas nurodytu teisiniu pagrindu, nes yra panaikintas leidimas nuolat gyventi jos tėvui ir nėra nustatyta, kad ji turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

15. Teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikiamą Įstatymo 54 straipsnio 3 dalies aiškinimą, kad šis teisinis reguliavimas nenustato skirtumo tarp teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindų, išduodant leidimą nuolat ar laikinai gyventi, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos mokslai Lietuvoje negalėjo būti pagrindu nenaikinti jai išduoto leidimo Įstatymo 54 straipsnio 3 dalies pagrindu.

16. Teisinis reguliavimas, apie kurį kalbama, yra Įstatymo Ketvirtajame skirsnyje “Užsieniečių nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje“, todėl akivaizdu, kad jame įtvirtintos teisės normos reglamentuoja būtent teisinius santykius, kylančius iš teisių į nuolatinį gyvenimą Lietuvos Respublikoje įgyvendinimo.

17. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad užsieniečiui, ketinančiam mokytis Lietuvoje, yra išduodamas ne leidimas nuolat gyventi, o leidimas laikinai gyventi (Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėja, atitinkanti sąlygas, įtvirtintas Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pareikštine tvarka, o ne kaip teigia apeliaciniame skunde – iš esmės atsakovo iniciatyva tikrinant visus galimus pagrindus leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti, turi teisę siekti gauti tokį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Sprendimu pareiškėja nebuvo grąžinta ar išsiųsta į kilmės valstybę ir turi teisę Įstatyme įtvirtintu pagrindu kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

18. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos, atstovaujamos atstovų pagal įstatymą M. V. ir P. V., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Egidijus Šileikis