2016-01-06 Nr. AB-381-3-65-3-00437-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-57-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00437-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovui Biržų rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja M. V. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. lapkričio 12 d. Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydama pripažinti, kad atsakovas Biržų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) nepateikė išsamaus atsakymo į jos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymą, įpareigoti Administraciją per 30 dienų nuo Biržų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimo priėmimo pateikti pareiškėjai atsakymą į jos prašymą, ar statiniai (kiemo aikštelė, tvora), esantys (duomenys neskelbtini), Biržuose, buvo Biržų rajono savivaldybės nuosavybė ar uždarosios akcinės bendrovės „Biržų butų ūkis“ nuosavybė, bei pateikti informaciją, kada ir kam šis turtas perduotas.

Pareiškėja skunde taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl informacijos suteikimo, tačiau Administracija 2015 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. SN-1323 pateikė tik dalį prašytos informacijos. Pareiškėja nurodė, kad ji manė, jog Komisija yra kompetentinga spręsti dėl prašytos informacijos nesuteikimo kilusį ginčą, todėl pateikė skundą Komisijai, kuri 2015 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. VAGK-7 atsisakė priimti skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas konstatavo, kad tam tikrų faktinių duomenų pripažinimas ar paneigimas negali būti laikomas skundo reikalavimu, nes administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) gynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, t. y. reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą pripažinti, jog Administracija nepateikė išsamaus atsakymo į jos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymą, atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad pareiškėja, manydama, jog atsakovas 2015 m. rugsėjo 7 d. raštu jai nesuteikė visos informacijos, pasinaudojo ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise spręsti ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nors ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka nebuvo privaloma, ir kreipėsi su skundu į Komisiją. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS15-339/2006 suformuota teismų praktika. Nors šiuo atveju Komisija 2015 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą atsisakė priimti, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai pasirinkus savo teisių gynimo būdą per administracinių ginčų komisiją, terminas skundui paduoti skaičiuotinas pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles, t. y. į administracinį teismą buvo galima kreiptis per 20 dienų nuo Komisijos sprendimo gavimo dienos. Tesimas nustatė, kad pareiškėja Komisijos 2015 m. spalio 6 d. sprendimą gavo 2015 m. spalio 15 d., todėl ji skundą teismui paduoti turėjo per 20 dienų nuo šios datos, t. y. terminas baigėsi 2015 m. lapkričio 4 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėja skundą teismui 2015 m. lapkričio 12 d. padavė praleidusi terminą skundui paduoti.

Teismas nustatė, kad pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau termino praleidimo priežastis siejo tik su kreipimusi į Komisiją, o kitų priežasčių, sutrukdžiusių laiku teismui paduoti skundą, pareiškėja nenurodė. Dėl to teismas sprendė, kad terminą skundui paduoti dėl atsakovo veiksmų (2015 m. rugsėjo 7 d. raštu nesuteikiant informacijos) pareiškėja praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas neatnaujintinas, o skundą šioje dalyje atsisakytina priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

II. Pareiškėja M. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria neatnaujintas terminas paduoti skundą dėl Administracijos įpareigojimo suteikti pareiškėjai informaciją, ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo nuo skundo priėmimo svarstymo stadijos.

Pareiškėja nurodo, kad įstatymuose nėra reglamentuota, per kokį terminą būtina kreiptis į teismą, kai administracinių ginčų komisija atsisako priimti skundą nurodydama, kad tai ne jos kompetencija, o pirmosios instancijos teismo nurodytas 20 dienų terminas yra išaiškintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Pareiškėjos nuomone, Komisija ją suklaidino ir nepateikė visos būtinos informacijos, nustatytos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

Pareiškėja paaiškina, kad ji laiku kreipėsi į Komisiją, kuri, vykdydama įstatymo reikalavimus, privalėjo pranešti, į kokią instituciją pareiškėja turi kreiptis ir per kokį terminą. Nors kreipimosi į teismą terminas buvo nežymiai praleistas, tačiau, pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo pripažinti, kad pareiškėjos nesikreipimą į teismą per teismų praktikoje įtvirtintą, o ne įstatyme nustatytą 20 dienų terminą lėmė neišsami Komisijos informacija, kuri neatitinka įstatymų reikalavimų. Pareiškėjos teigimu, ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties dalis, kuria neatnaujintas terminas paduoti skundą dėl Administracijos įpareigojimo suteikti pareiškėjai M. V. informaciją, pareiškėja taip pat prašo perduoti bylą nagrinėti iš naujo nuo skundo priėmimo svarstymo stadijos.

Pareiškėja skunde iš esmės suformulavo du reikalavimus: pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos pageidaujamus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundo reikalavimas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, o dėl kitos skundo dalies praleistas skundo padavimo terminas ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Nors iš pareiškėjos atskirojo skundo turinio ir jame suformuluoto prašymo matyti, kad pareiškėja nesutinka tik su ta Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl termino praleidimo, tačiau atskirajame skunde suformulavo prašymą perduoti nagrinėti iš naujo nuo skundo priėmimo svarstymo stadijos ne minėtą dalį, o bylą. Pažymėtina, kad pareiškėja atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties dalies, kurioje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą pripažinti, jog Administracija nepateikė išsamaus atsakymo į jos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymą, atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau nagrinės, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą suteikti informaciją, kurios, pareiškėjos nuomone, Administracija nesuteikė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ 34 str. 1 d.). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Taigi šioje byloje svarbu nustatyti, koks skundo padavimo terminas taikytinas ir nuo kada jis skaičiuotinas, nes nuo minėtų klausimų išsprendimo priklauso teisiškai reikšminga aplinkybė, ar pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi skundo teismui padavimo terminą. Dėl to labai svarbu įvertinti kilusio ginčo pobūdį.

Pastebėtina, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., 2015 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1211-438/2015).

Nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, kurio vertinimu, pareiškėja skundą teismui pateikė praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu; tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi kilusio ginčo esmę ir pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde neprašė panaikinti Administracijos 2015 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. SN-1323 ar Komisijos sprendimo, o į teismą kreipėsi dėl atsakovo galbūt neteisėto neveikimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundas turėjo būti paduotas per 20 dienų terminą, ir skundo padavimo termino pradžią siejo su Komisijos 2015 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. VAGK-7 įteikimo pareiškėjai data.

Iš byloje esančių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėja savo teisių pažeidimą sieja su aplinkybe, jog Administracija 2015 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. SN-1323 pateikė tik dalį prašytos informacijos, tačiau nepateikė išsamaus atsakymo į pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymą, t. y. atsakovas iš dalies neįvykdė pareiškėjos reikalavimo pateikti jos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašyme nurodytą informaciją. Dėl to pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus ir suteikti pareiškėjos prašytą informaciją. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

2015 m. rugpjūčio 17 d. Administracijoje gautas pareiškėjos prašymas (b. l. 9), kuris vertintinas prašymu suteikti informaciją ir į kurį atsakovas turėjo pareigą atsakyti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta, kad informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Taigi į pareiškėjos prašymą turėjo būti atsakyta iki 2015 m. rugsėjo 14 d., tačiau pareiškėja teigia, kad atsakovas nepagrįstai neįvykdė šios pareigos dalies. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjai atsakymą į jos 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymą ir suteikti prašytą informaciją pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį turėjo teisę kreiptis per du mėnesius, o šis terminas skaičiuotinas nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. Taigi pareiškėja skundą teismui 2015 m. lapkričio 12 d. padavė (pagal spaudą ant voko, b. l. 11) nepraleidusi kreipimosi į teismą termino, kuris baigėsi 2015 m. lapkričio 16 d. (ABTĮ 66 str. 4 d.).

Apibendrindama nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo atsisakyti priimti minėtą pareiškėjos skundo reikalavimą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes taikytinas skundo padavimo terminas buvo nepraleistas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl termino praleidimo ir atsisakymo šiuo pagrindu priimti pareiškėjos skundo dalį negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas ir pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį pakeisti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos M. V. skundo reikalavimą įpareigoti Biržų rajono savivaldybės administraciją per 30 dienų nuo Biržų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo priėmimo pateikti pareiškėjai atsakymą į jos prašymą, ar statiniai (kiemo aikštelė, tvora), esantys (duomenys neskelbtini), Biržuose, buvo Biržų rajono savivaldybės nuosavybė ar uždarosios akcinės bendrovės „Biržų butų ūkis“ nuosavybė, bei pateikti informaciją, kada ir kam šis turtas perduotas, panaikinti ir šio pareiškėjos M. V. skundo reikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė