2020-11-04 Nr. AB-20801-3-62-3-01131-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1836-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01131-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2 būrio 22 brigados 3 gyvenamojoje patalpoje nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Jis buvo laikomas perpildytoje patalpoje, dalį ploto užėmė baldai ir sanitariniai įrenginiai. Gyvenamojoje patalpoje Nr. 3 esantis langas buvo netvarkingas, be rankenos, dėl to pareiškėjas negalėjo tinkamai išvėdinti patalpos, būdavo tvanku. Nebuvo aliarmo mygtuko, dėl to pareiškėjas negalėjo tinkamai išsikviesti pareigūnų, kilus konfliktui nebuvo užtikrintas jo saugumas. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo radijo taško, poilsio kambaryje nebuvo televizoriaus. Dušo patalpa nebuvo tinkamai valoma, buvo pilna dumblių, samanų. Duše nuo lubų byrėjo statybinės medžiagos, neveikė ventiliacija, neatsidarinėjo langas, neveikė apšvietimas, nebuvo lentynėlių, veidrodžių. Nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu. 2 būrio 22 brigados kiemas, koridoriai, laiptinė, bendro naudojimo patalpos buvo nešvarios, pilnos šiukšlių. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs nepatogumus, diskomfortą, pažeminimą, nemigą. Teigė, jog dėl gyvenimo sąlygų 2 būrio 22 brigadoje su skundu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuris nustatė pažeidimus. Dalis pareiškėjo skundo buvo persiųsta Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris pareiškėjo skundo dalį persiuntė Pravieniškių PN-AK, iš kurio pareiškėjas negavo jokio atsakymo.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Teisės aktai įtvirtina pačių nuteistųjų prievolę tvarkyti patalpas. Jei patalpose buvo pelėsis ir blogas kvapas, tai reiškia, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. 1 sektoriaus 2 būrio 22 brigados langai yra plastikiniai, tvarkingi ir sandarūs. 2 būryje įrengtas poilsio kambarys, kuriame šiuo metu yra televizorius ir stalo teniso stalas. 1 sektoriaus bendro naudojimo koridoriai ir laiptinės yra valomos. Gyvenamosiose patalpose ir būrių sanitariniuose mazguose įrengtas dieninis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio apšvietimo normas. 2 būrio gyvenamosiose patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema. 2 būryje pareigūnų iškvietimo mygtukai ir radijo taškai buvo įrengti, tačiau nuteistieji juos sugadino ir šiuo metu jie neveikia. 1 sektoriaus bendroje nuteistųjų dušinėje įrengta 12 dušo purkštukų. 2 būrio dušinėje yra įrengti 4 dušo sieteliai. 1 sektoriaus bendroje dušinėje sienelės nėra įrengtos. 2 būrio dušinėje dušai atitverti iki lubų. Dušinėje įrengta mechaninė vėdinimo sistema. 2 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje esančiame sanitariniame mazge veidrodžių ir lentynėlių prie praustuvių nėra. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad Nacionalinio visuomenės centro patikrinimo metu nustatytus trūkumus įstaiga pašalino. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje, ginčo laikotarpiu į pataisos įstaigos Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl blogų gyvenimo sąlygų, kurios galėjo sutrikdyti pareiškėjo sveikatą. Pareiškėjas buvo konsultuotas 3 kartus dėl nemigos.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 97 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusią skundo dalį atmetė.

6. Teismas, įvertinęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. rašte Nr. (2-22 4.80)2-15829 pateiktą informaciją, pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl netinkamos langų būklės gyvenamojoje ir dušo patalpose, nešvarių bendro naudojimo bei dušo patalpų, blogos dušo patalpos sienų ir lubų būklės, neveikiančios ventiliacijos ir konstatavo, jog pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) 12, 17, 34 punktų reikalavimus.

7. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl gyvenamojoje patalpoje nesančių (neveikiančių) radijo taško, pareigūnų iškvietimo mygtuko, yra nepaneigti ir tai sudaro pagrindą konstatuoti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13.10 punkto pažeidimą. Be to, nustatęs, kad atsakovo atstovas nepateikė įrodymų apie tai, jog 2 būrio dušo patalpoje būtų veidrodis ir lentynėlės higienos priemonėms susidėti, pripažino šiuos pareiškėjo argumentus taip pat nepaneigtais.

8. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismas nustatė, kad iš Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2018 m. birželio 24 d. pažymos Nr. 73(1)-218 matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nepatogumų, diskomforto, nemigos, baimės aplinkai, depresijos, privatumo pažeidimo, pažeminimų, nesikreipė. 2018 m. birželio 26 d. medicininis pažymėjimas Nr. 81(3)-213 patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl nemigos kreipėsi 3 kartus. Kitų įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą byloje nėra. Atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir trukmę, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 97 Eur.

III. 10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

11. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose esančių nešvarumų ir šiukšlių. Teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytą aplinkybę, kad šias patalpas turi valyti patys nuteistieji. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad įstaigoje kalinami asmenys nevykdo arba netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2419-624/2017). Todėl šiuo aspektu negali būti konstatuojami atsakovo neteisėti veiksmai. Nuteistieji savavališkai gadina langus, radijo taškus, televizorius, pareigūnų iškvietimo mygtukus. Atsakovo teigimu, teismas rėmėsi subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nėra pagrindo spręsti apie poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms savybėms. Teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. Pravieniškių PN-AK.

13. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl netinkamos langų būklės gyvenamojoje ir dušo patalpose, nešvarių bendro naudojimo bei dušo patalpų, blogos dušo patalpos sienų ir lubų būklės, neveikiančios ventiliacijos, dėl to, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo (neveikė) radijo taškas, pareigūnų iškvietimo mygtukas, 2 būrio dušo patalpoje nebuvo veidrodžio ir lentynėlės higienos priemonėms susidėti, priteisė pareiškėjui 97 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas apteikė apeliacinį skundą. Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis dėl gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose esančių nešvarumų ir šiukšlių, pabrėždamas, kad už tvarką atsakingi patys nuteistieji, tai pat nurodo, kad jie savavališkai gadina langus, radijo taškus, televizorius, pareigūnų iškvietimo mygtukus, todėl dėl šių aplinkybių negalima konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas teigia, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Vertinant atsakovo atstovo argumentus dėl nešvaros ir netvarkos kamerose bei bendro naudojimo patalpose pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Higienos normos HN 134:2015 34 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. raštas Nr. (2-22 4.80)2-15829 patvirtina, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai, pagal pareiškėjo skundą atlikę valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nustatė, kad 1 sektoriaus 2 būrio 22 brigados kiemas netvarkingas, mėtėsi šiukšlės, gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos (koridoriai, laiptinė, prausykla ir tualetas) buvo blogai išvalytos su vizualiai matomais teršalais ir nešvarumais, duše taip pat buvo nešvaru, nuo drėgmės susiformavusios žalios dumblių ir samanų dėmės, duše nuo drėgmės atšokę ir lupasi dažai, nes neveikia ištraukiamoji mechaninė vėdinimo sistema, o langas nevarstomas, nes nėra atidaromos ventiliacijos, gyvenamojoje patalpoje vieno lango negalima varstyti, nes nėra lango atidarymo rankenėlės (b. l. 8–9).

Iš minėtų aplinkybių galima spręsti, kad nustatyti švaros ir tvarkos nepalaikymo faktai nėra pavieniai – jie nustatyti daugelyje patalpų, be to, pvz., žalios dumblių ir samanų dėmės leidžia spręsti, kad atitinkamos vietos nebuvo valomos pakankamai ilgą laiką. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas konkrečias aplinkybes darytina išvada, kad net ir įvertinus tai, kad patalpas turi valyti patys nuteistieji, nagrinėjamu atveju tai nepašalina ir pataisos įstaigos, kuri turi užtikrinti, kad nuteistieji laikytųsi nustatyto režimo ir jiems priskirtų pareigų, atsakomybės dėl nehigieniškų kalinimo sąlygų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi išnagrinėtos administracinės bylos Nr. A-2419-624/2017 iš šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl nėra pagrindo ja remtis nagrinėjamu atveju. Vis dėlto į tai, kad pareigą valyti patalpas turi patys nuteistieji, atsižvelgtina sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

17. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl netinkamos langų būklės, tik abstrakčiai nurodė, kad nuteistieji savavališkai gadina langus, šio teiginio niekaip neindividualizuodamas ir nesusiedamas su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesiremti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. raštu Nr. (2-22 4.80)2-15829 ir jame pateikta informacija dėl netinkamų kalinimo sąlygų, be kita ko, netinkamos langų būklės. Todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo išvadų aptariamu aspektu.

18. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, numatyta, kad kamerose ir drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose įrengiami radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema (13.10 p. ir 16.11 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde išdėstė tik abstrakčias aplinkybes, kad nebuvo užtikrintas jo saugumas, tačiau neįvardijo jokių konkrečių atvejų, kai jam nepavyko išsikviesti pareigūno, neteigė, kad dėl neįrengto pareigūnų iškvietimo mygtuko ir radijo taško jam buvo kilęs konkretus pavojus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko ir radijo taško neįrengimo pripažįstami nepagrįstais.

19. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

20. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

21. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz. LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-758-575/2020).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę (2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. nebuvo užtikrinta tinkama langų būklė gyvenamojoje ir dušo patalpose, buvo nešvarios bendro naudojimo bei dušo patalpos, bloga dušo patalpos sienų ir lubų būklė, dušo patalpoje neveikė ventiliacija, 2 būrio dušo patalpoje nebuvo veidrodžio ir lentynėlės higienos priemonėms susidėti), atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui nepriteistinas.

23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti ją taip:

„Pareiškėjo M. V. skundą patenkinti iš dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. V. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius