2021-11-18 Nr. AB-24411-4-44-3-00150-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4166-556/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00150-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neviešinami) piliečiu B. A. H. (B. A. H.) prisistatančiam asmeniui,

jo atstovui advokatui D. K.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

vertėjaujant A. Z. ir S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neviešinami) piliečiu B. A. H. (B. A. H.) prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neviešinami) piliečiu B. A. H. (B. A. H.) prisistatančio asmens sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė pratęsti (duomenys neviešinami) piliečiu B. A. H. (B. A. H.) prisistatančiam asmeniui (toliau – ir Užsienietis) taikomą sulaikymą iki 2022 m. sausio 12 d., bet neilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje.

2. Pareiškėjas teikime nurodė, kad 2021 m. birželio 22 d., VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos saugomoje teritorijoje Ignalinos r. sav. Strilungių k. prieigose buvo sulaikyta 42 asmenų grupė, visi asmenys buvo be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prisistatė kaip (duomenys neviešinami) piliečiai, tarp jų buvo ir Užsienietis. 2021 m. liepos 3 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti Užsieniečio prašymą iš esmės skubos tvarka ir apgyvendino jį Centre. 2021 m. liepos 9 d. Užsienietis išvyko iš Centro. Tą pačią dieną 21.50 val. (duomenys neviešinami) vietovėje (duomenys neviešinami) Seinų užkardos pareigūnai sustabdė automobilį, kurį vairavo (duomenys neviešinami) pilietė, kaip keleiviai kartu su ja vyko 3 (duomenys neviešinami) piliečiai, tarp jų ir Užsienietis. (duomenys neviešinami) pareigūnai nustatė, kad (duomenys neviešinami) piliečiai neteisėtai atvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neviešinami), todėl buvo sulaikyti. 2021 m. liepos 10 d. 16.10 val. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. bei pristatytas į Centrą. 2021 m. liepos 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu Užsienietis buvo laikinai sulaikytas Centre iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nesutiko su priimtu sprendimu ir kreipėsi su apeliaciniu skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, jo apeliacinis skundas buvo atmestas. 2021 m. rugpjūčio 12 d. iš Migracijos departamento buvo gautas sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo bei išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neviešinami). Užsienietis nepateikė jokių tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo tapatybė nėra patvirtinta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teikime buvo daroma prielaida, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo prieglobsčio prašytojo tikslas.

3. Užsieniečio atstovas teismo posėdyje prašė teismo spręsti klausimą pagal bylos duomenis.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. spalio 12 d. sprendimu teikimą patenkino ir pratęsė Užsieniečiui taikomo sulaikymo terminą iki 2022 m. sausio 12 d., bet ne ilgiau iki bus įvykdyti sprendimai jo prieglobsčio prašytojo byloje.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis buvo sulaikytas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos saugomoje teritorijoje Ignalinos r. sav. Strilungių k. prieigose, jis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. 2021 m. liepos 3 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas priėmė nagrinėti Užsieniečio prašymą iš esmės skubos tvarka ir apgyvendino jį VSAT Centre. 2021 m. liepos 9 d. Užsienietis išvyko iš Centro ir tą pačią dieną 21.50 val. buvo sulaikytas (duomenys neviešinami). 2021 m. liepos 10 d. 16.10 val. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. bei pristatytas į Centrą. 2021 m. liepos 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų sprendimu Užsienietis buvo laikinai sulaikytas Centre iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nesutiko su priimtu sprendimu ir kreipėsi su apeliaciniu skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, jo apeliacinis skundas buvo atmestas. 2021 m. rugpjūčio 12 d. Migracijos departamento sprendimu Užsieniečiui prieglobstis (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteiktas, nusprendžiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neviešinami).

6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti sulaikymo pagrindai. Užsienietis nėra pateikęs jokių savo asmens dokumentų ar jų kopijų, tokiu būdu nėra pagrindo daryti išvados dėl to, kad nekyla abejonių dėl jo tapatybės. Bylos duomenimis, Užsienietis neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, jis pasišalino iš Centro, buvo sulaikytas (duomenys neviešinami). Tai parodo, kad Užsienietis siekia patekti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad Užsienietis, taikant jam alternatyvias sulaikymui priemones, nepažeistų apgyvendinimo tvarkos ar nebandytų vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos, nors ir po sulaikymo naujų tvarkos pažeidimų nėra padaręs. Juo labiau, kad Užsienietis nuolat (sulaikius pasienyje, atvykus į Centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinimo su jo atžvilgiu priimtais sprendimais metu) buvo supažindinamas su savo teisine padėtimi, taip pat jam buvo aiškinama, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas darė išvadą, kad Užsieniečiui taikomas sulaikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, kurios toliau netaikant nebus pasiekti Įstatyme numatyti tikslai.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimą ir pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

8. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, Užsienietis nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

9. Apeliantas nurodo, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

10. Cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Užsienietis pabrėžia, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Vien tai, kad apelianto asmens tapatybė nėra patvirtinta originaliais dokumentais negali būti formaliu pagrindu taikyti pačią griežčiausią jo judėjimo ribojimo priemonę. Sulaikymas iš esmės prilygsta suėmimui, kadangi asmens judėjimas suvaržytas maksimaliai.

11. Užsieniečio nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai išsamiai nesvarstė galimybės taikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas nepasisakė apie galimybę skirti alternatyvią sulaikymo priemonę ar reikšmingas kliūtis ją taikyti. Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, motyvų aiškinimasis yra tik formalūs pagrindai, kurie patys savaime neturėtų būti pretekstu sulaikyti žmogų. Pareiškėjas pagal galimybes bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, teikė paaiškinimus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jis nebendradarbiavo su pareigūnais. Teismas neišnaudojo visų galimybių, kad būtų kuo mažiau suvaržyta prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvė. Taip pat, teismas turėjo spręsti, kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas.

12. Užsienietis teigia, kad teismas jį sulaikė turėdamas tikslą, kad jis nepasišalintų iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nepasislėptų siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šį tikslą galima pasiekti apeliantą apgyvendinus Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, t. y. taikant jam alternatyvią sulaikymo priemonę. Apelianto tapatybė nustatyta. Apeliantui taikytas sulaikymas ir jo apgyvendinimas Centre leidžiant jam judėti tik Centro teritorijoje yra labai panašūs, tačiau minima alternatyvi sulaikymui priemonė sudarytų galimybę apeliantui bent šiek tiek pasivaikščioti – būtų adekvatesnė, teisingesnė ir proporcingesnė priemonė bei mažiau pažeidžianti apelianto, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus.

Ši priemonė atitiktų tiek Migracijos departamento, tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašė apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimą.

14. Pareiškėjas nurodė, kad kiekvieno užsieniečio, tame tarpe ir prieglobsčio prašytojo, atvykstančio į Lietuvos Respubliką, pareiga yra pateikti savo tapatybę bei pilietybę patvirtinančius dokumentus. Jeigu, kaip teigia apeliantas, jis vyko į saugią šalį (Lietuvos Respublika yra viena iš jų) prašyti prieglobsčio, tai pareiškėjas kelia klausimą, kodėl jis neatvyko per tarptautinį pasienio kontrolės punktą, o veikdamas su kitu užsieniečiu, neleistinoje vietoje, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieš tai sąmoningai suplėšęs tapatybę patvirtinančius dokumentus. Be to, VSAT duomenimis, užsieniečiai, atvykstantys iš (duomenys neviešinami), iš anksto ruošiasi kelionei į Europos Sąjungos valstybes nares – pasirūpina (duomenys neviešinami) turistinių vizų gavimu, prieš atvykdami į Lietuvą kurį laiką gyvena (duomenys neviešinami). Pareiškėjas daro išvadą, kad apeliantas puikiai suvokdamas, kada ir kurioje vietoje kirto Lietuvos valstybės sieną, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus, ir toliau pažeis Lietuvos Respublikos įstatymus ir bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos arba slėptis.

15. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad apeliantas pateikė asmens dokumento nuotrauką, kuria siekia įrodyti savo asmens tapatybę, nepašalina jo anksčiau atliktų veiksmų ir dėl to kilusių teisinių pasekmių. Be to, apeliantas neteisėtai pasišalino iš Centro ir buvo sulaikytas (duomenys neviešinami), vėliau grąžintas į Lietuvos Respubliką. Jis iš centro pasišalino tyčia, suprasdamas ir žinodamas galimas pasekmes. Nekyla jokių abejonių dėl to, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Tokio apelianto elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, kadangi jam buvo paaiškintos jo teisės ir pareigos bei nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, jis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

16. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad neigiamas Migracijos departamento sprendimas leidžia daryti išvadą, kad ateityje Užsienietis negalės likti Lietuvos Respublikoje ir yra tikimybė, kad nebūdamas sulaikytas jis bandys išvykti iš Lietuvos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba grąžinimo priėmimui, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių įstatymus.

17. Pareiškėjas paaiškina, kad Centre užtikrinama tik sulaikytų ne ilgiau kaip 48 val. ir teismo sprendimu užsieniečių apsauga. Bendradarbiaujantys užsieniečiai, apgyvendinti Migracijos departamento sprendimu bei teismo sprendimu taikant alternatyvias sulaikymui priemones, neturi būti saugomi su tikslu, kad nepabėgtų. Negalima pažeisti jų teisių ir teisėtų interesų stebint juos 24 val. per parą, kelis kart per dieną tikrinant jų buvimą apgyvendinimo vietoje bei griežtai kontroliuojant jų judėjimą Centro teritorijoje. Bendradarbiavimas – tai daugiau nei dviejų subjektų veikla, atliekama siekiant bendrų tikslų, pagrįsta tarpusavio pasitikėjimu. Todėl pareiškėjas nesupranta, kodėl apeliantas, prašydamas taikyti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę teigia, kad VSAT turi pareigą užtikrinti jo apgyvendinimą ir saugojimą.

18. Anot pareiškėjo, pagal Įstatymą, alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkintos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, jis nebendradarbiauja su valdžios institucijomis, todėl nėra teisinio pagrindo jam paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Apeliantas nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Taigi, teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta Centro teikimą tenkinti ir pratęsti Užsieniečiui taikomo sulaikymo terminą iki 2022 m. sausio 12 d., bet neilgiau iki bus įvykdyti sprendimai jo prieglobsčio prašytojo byloje.

20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad Užsienietis nėra pateikęs jokių savo asmens dokumentų ar jų kopijų, neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, jo tapatybė nėra nustatyta, jis pasišalino iš Centro, buvo sulaikytas (duomenys neviešinami), todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti sulaikymo pagrindai.

21. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad sulaikymas yra neproporcinga priemonė, pirmosios instancijos nepagrįstai taikė Užsieniečio sulaikymą. Prašoma taikyti priemonė būtų teisingesnė, proporcingesnė, adekvatesnė bei atitiktų tiek Migracijos departamento, tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

23. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 11) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

24. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas.

25. Įvertinus tai, kad Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį yra išnagrinėtas ir yra priimtas galintis sprendimas, darytina išvada, kad Užsienietis prarado prieglobsčio prašytojo statusą, kuomet įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4791-809/2021, kuriuo buvo atmestas Užsieniečio skundas dėl Migracijos departamento 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos.

26. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino, jog Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas.

27. Kadangi Įstatymas nustato skirtingus sulaikymo pagrindus prieglobsčio prašytojui (Įstatymo 113 str. 4 d.) ir užsieniečiui, dėl kurio priimtas sprendimas išsiųsti (Įstatymo 113 str. 2 d.), todėl Užsieniečiui netekus prieglobsčio prašytojo teisinio statuso, jo sulaikymo terminas negalėjo būti pratęstas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais. Pažymėtina ir tai, kad Centro teikimas dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies pagrindu.

28. Kadangi Užsieniečio teisinė padėtis nagrinėjant bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme yra pasikeitusi – jis nėra prieglobsčio prašytojas ir nebėra pagrindo jo sulaikymui vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi, todėl teisėjų kolegija panaikina skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. Širvintų rūmų sprendimą.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja jo priėmimo dieną (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 147 str.). Pagal Įstatymo 119 straipsnio 1 dalį, remiantis įsigaliojusiu teismo sprendimu panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį, užsienietis paleidžiamas iš sulaikymo vietos nedelsiant.

30. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (inter alia (be kita ko) 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).

31. Tačiau, šiuo konkrečiu atveju, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nepritaikius jokių laikino pobūdžio priemonių tam laikui, kai Užsienietis nebus sulaikytas ar jam nebus pritaikytos jokios alternatyvios sulaikymui priemonės, būtų sudarytos sąlygos nelegaliai migracijai.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi ir ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu universaliu Lietuvos teisėje taikomu teisingumo principu, ex officio (pagal pareigas) imasi laikino pobūdžio priemonių Užsieniečio teisinės padėties apibrėžtumui nustatyti ir įpareigoja VSAT iki Įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka bus priimti sprendimai dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo apgyvendinti Užsienietį VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 1 d.

33. Be kita ko, teisėjų kolegija pastebi, kad pasikeitus faktinei situacijai bei užsieniečio teisiniam statusui (nesuteikus užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir įsigaliojus tokio pobūdžio sprendimui), Centras turi atsižvelgti į pastarąją aplinkybę. Pagal Įstatymo 118 straipsnio 1 dalį, išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį įstatymo nustatyta tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3905-968/2021).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neviešinami) piliečiu B. A. H. (B. A. H.) prisistatančio asmens apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimą.

(duomenys neviešinami) piliečiu B. A. H. (B. A. H.) prisistatantį asmenį nedelsiant paleisti iš sulaikymo vietos.

Taikyti laikino pobūdžio priemonę užsieniečio (duomenys neviešinami) piliečiu B. A. H. (B. A. H.) prisistatančio asmens teisinės padėties apibrėžtumui nustatyti ir įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytais pagrindais ir tvarka bus priimti sprendimai dėl užsieniečio (duomenys neviešinami) piliečiu B. A. H. (B. A. H.) prisistatančio asmens judėjimo laisvės apribojimo, apgyvendinti (duomenys neviešinami) piliečiu B. A. H. (B. A. H.) prisistatantį asmenį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 1 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius