c85caee4-a5af-47e1-b7f0-0b85c2d68df5 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas V. Kursevičius                                    Civilinė byla Nr. 2A-569-210/2012Teisėjas J. Stubrys                                      Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07494-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1.; 34.2.; (S) 34.4.; 34.5.; 42.11.3.; 121.21; 128.19. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 14 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,kolegijos narių Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,dalyvaujant ieškovei R.

Å .,ieÅ¡kovės atstovei advokatei Stanislavai Å ulcaitei,atsakovui P. Å .,atsakovo atstovui advokatui Zigmui Å atui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo P. Å . apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-631-772/2012 pagal ieÅ¡kovės R. Å . ieÅ¡kinį atsakovui P. Å . dėl termino atnaujinimo paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentÄ pripažinimo negaliojančiu, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu, tretieji asmenys:

Å iaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Nijolė MasiliÅ«nienė ir D. Å ..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. Å . ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama:

1) atnaujinti terminÄ paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių;

2) pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančių paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ , iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajono I - ajame notarų biure atsakovui P. Å . į 7,67 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ½ dalį 7,67 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 5309 Lt vertės. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos irgi jau velionio sutuoktinio J. Å . tėvas P. Å ., kuriam nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) priklausė gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais ir 7,67 ha žemės sklypas. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) P. Å . surašė notariÅ¡kai patvirtintÄ testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko vaikams:

J. Å . ir P. Å . lygiomis dalimis. Po savo tėvo mirties ieÅ¡kovės sutuoktinis J. Å . pradėjo šį turtÄ valdyti, juo naudotis ir juo disponuoti, tačiau į notarinę kontorÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į tėvo turtÄ nesikreipė. IeÅ¡kovės sutuoktinis J. Å . (duomenys neskelbtini) žuvo autoavarijoje ir jo turto paveldėtojais tapo: ieÅ¡kovė ir jų nepilnametis sÅ«nus D. Å ., gim. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei ėmus tvarkytis dokumentus dėl paveldėjimo, paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas P. Å . yra vienas turto savininkas ir jis iÅ¡siėmė paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ vieno savo vardu, pasinaudojęs apgaule ir neparodydamas notarų biure testamento, kuriuo jo tėvas visÄ savo turtÄ paliko lygiomis dalimis savo vaikams: atsakovui P. Å . ir ieÅ¡kovės buvusiam sutuoktiniui J.

Å .. Kadangi su atsakovu nepavyko susitarti geruoju dėl paveldėto turto padalijimo, todėl 1993 m. ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu ir ieÅ¡kovei bei jos nepilnamečiam sÅ«nui nuosavybės teisės pripažinimo į ½ dalį gyvenamojo namo bei Å«kinių pastatų ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kaip savo buvusio sutuoktinio ir tėvo turto paveldėtojams.

Taip pat teismo prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais bei kiemo įrenginiais tvarkÄ . 1993-01-31 ieÅ¡kovė su atsakovu P. Å . Å iaulių miesto apylinkės teisme sudarė taikos sutartį ir teismas nutartimi patvirtino sudarytÄ tarp jų taikos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovei atiteko nuosavybės teisėmis ½ dalis pastatų ir žemės sklypo, esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal Å¡iÄ teismo nutartį VÄ® Registrų centre buvo atlikta teisinė registracija ieÅ¡kovės ir atsakovo vardu po ½ dalį gyvenamo namo ir Å«kinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Å ie pastatai ieÅ¡kovės ir atsakovo vardu yra teisiÅ¡kai registruoti VÄ® Registrų centre ir dėl jų nuosavybės bei naudojimosi tvarkos tarp Å¡alių ginčo nėra. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajono I - ajame notarų biure atsakovui buvo iÅ¡duotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas pagal (duomenys neskelbtini) testamentÄ . Pateikdamas notarui (duomenys neskelbtini) testamentÄ , ieÅ¡kovės manymu, atsakovas nepateikė 1993-01-31 Å iaulių miesto apylinkės teismo nutarties, pagal kuriÄ ieÅ¡kovei ir atsakovui žemės sklypas nuosavybės teisėmis, atitenka lygiomis dalimis po ½ dalį.

Nurodė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis VÄ® Registrų centre įsiteisino 7,67 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusį ieÅ¡kovės sutuoktinio J. Å . tėvui P. Å ., nors pagal (duomenys neskelbtini) testamentÄ , J. Å . visÄ savo turtÄ ieÅ¡kovės sutuoktiniui ir atsakovui paliko lygiomis dalimis. Todėl, ieÅ¡kovės teigimu, apgaulės bÅ«du, nepateikdamas Å iaulių raj. I - ajam notarų biurui 1993-01-31 Å iaulių miesto apylinkės teismo nutarties, atsakovas vienas, savo vardu, įsiteisino 7,67 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 10618 Lt vertės. IeÅ¡kovė nurodė, jog tÄ aplinkybę, kad žemės sklypas jai nepriklauso ji sužinojo tik 2011 m. spalį, kai atsakovas pradėjo varyti ieÅ¡kovę iÅ¡ gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų.

Todėl, ieÅ¡kovės teigimu, vienerių metų terminÄ paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti ji praleido dėl svarbių priežasčių, nes tik nuo 2011 m. spalio sužinojo, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.Atsakovas P. Å . su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (taikant ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovės reikalavimams) bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nors ieÅ¡kovei yra priteista nuosavybės teisė į ½ dalį žemės sklypo, tačiau nėra įraÅ¡yta kokia priteistos nuosavybės teisės apimtis – neįraÅ¡ytas žemės sklypo plotas, kurio ½ dalis priteista ieÅ¡kovei.

Taip pat nėra pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 6 d. bÅ«tino požymio - kartografinių duomenų apie žemės sklypÄ . Dėl Å¡ios priežasties atsakovas negalėjo teismo nutarties pagrindu įgyti kokias nors nuosavybės teises į kokį nors žemės sklypÄ . Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė neįregistravo nuosavybės teisių į dabar jo valdomÄ Å¾emės sklypÄ ne todėl, kad ji iki Å¡io laiko nenorėjo jo parduoti ar perleisti kitam asmeniui, o todėl, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993-01-31 (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutartis nėra pagrindas įgyti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę ½ dalį žemės sklypo.

Be to, ieÅ¡kovė nepagrįstai raÅ¡o apie 7,67 ha žemės sklypo plotÄ , nes jokių įrodymų apie jos turimas ar turėtas teises į šį sklypÄ ieÅ¡kovė nepateikė. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovės pateikta Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993-01-31 (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutartimi nėra nustatyta jokio palikimo priėmimo fakto. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, ar ji yra priėmusi P. Å . palikimÄ , atsiradusį (duomenys neskelbtini), po P. Å . mirties. IeÅ¡kovės teiginys, kad ji priėmė palikimÄ paduodama ieÅ¡kinį 1993 m.

Å iaulių miesto apylinkės teismui yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes pagal įstatymÄ palikimas galėjo bÅ«ti priimamas paduodant palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ arba faktiÅ¡kai pradedant turtÄ valdyti, o tokių duomenų byloje nėra. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nuo 1994-02-10 privalėjo rÅ«pintis nusistatyti žemės sklypo, kuriame yra jos pastatų dalis, savininkÄ ir jeigu jai priklausė dalis žemės sklypo – pradėti valdyti nuosavybės teise, o jeigu nepradėjo valdyti nuosavybės teise – mokėti žemės savininkui nuomos mokestį.

Pagal įstatymÄ (CK (1964 m.) 149 str.) sutarties pagrindu įgyto daikto nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu, tačiau pagal ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, ji į nežinomo ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ½ dalį nuosavybės teisę įgijo Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993-01-31 (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutarties pagrindu, tačiau iki Å¡io laiko ieÅ¡kovė nuosavybės teisės į teismo nutarimu jai priteistÄ Å¾emės sklypo dalį dar neįgijo.

IeÅ¡kovė yra praleidusi įstatymu (CPK (1965 m.) 387 str. 1 d.) nustatytÄ trijų metų terminÄ Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993-01-31 (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutarties vykdymui. Å i nutartis galėjo bÅ«ti pateikta vykdymui tik iki 1997 m. sausio 31 d., todėl ieÅ¡kovė akivaizdžiai yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir atsakovas prašė taikyti senatį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tiems reikalavimams.Trečiasis asmuo Å iaulių raj. 1-ojo notarų biuro notarė Nijolė MasiliÅ«nienė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad palikimas atsirado, (duomenys neskelbtini) mirus P. Å ., galiojant 1964 m. CK ir ieÅ¡kovė nesant svarbių priežasčių praleido CK (1964 m.) 84 str. numatytÄ bendrÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ paveldėjimo teisės liudijimui. Be to, pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ji turi teisę ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Nurodė, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993-01-31 nutartis, kuria teismas patvirtino taikos sutartį tarp R.

Å . ir P. Å ., iÅ¡sprendė tarp Å¡alių žemės nuosavybės klausimÄ , todėl paveldėjimo teisės liudijimas P. Å . galėjo bÅ«ti iÅ¡duotas tik į ½ dalį žemės. Trečiojo asmens teigimu, P. Å . mirties dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į žemę P. Å . nebuvo atkurta, jo vardu nebuvo teisiÅ¡kai įregistruota, teismas galėjo spręsti tik Å¡ios žemės naudojimo, o ne nuosavybės klausimÄ . Po P. Å . mirties į notarų biurÄ dėl paveldėjimo kreipėsi tik vienas testamentinis įpėdinis P. Å ..

Kitas testamentinis įpėdinis J. Å . per įstatymo numatytÄ 6 mėnesių terminÄ dėl paveldėjimo nesikreipė. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio CK (1964 m.) 592 str. 2 d., jeigu palikėjas visÄ savo turtÄ paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atkritusiam įpėdiniui, atitenka kitiems testamentiniams įpėdiniams ir padalijama tarp jų lygiomis. Dėl Å¡ios priežasties P. Å . buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į visÄ Å¾emės sklypÄ .

Be to, pažymėjo, kad ir P. Å ., ir J. Å . mirties metu galioję įstatymai nenumatė turtinių teisių paveldėjimo, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės pretenduoti į P. Å . žemę, kurios nuosavybės teisė nebuvo atkurta jos vyro J. Å . mirties dienÄ .             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu ieÅ¡kovės R. Å . ieÅ¡kinį patenkino:

1) pripažino Å iaulių raj. 1 - ojo notaro biure (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoto papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ Â½ dalį negaliojančiÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo P. Å . paveldėjimo teisės į žemės sklypÄ 7,67 ha, kaip palikimÄ , atsiradusį po P. Å ., mirties (duomenys neskelbtini);

2) nustatė, kad ieškovei R. Š. pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 1993-01-31 nutartį (turi būti 1994 m.) pripažintos nuosavybės teisės į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini);

3) priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo P. Å . 660 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, 159 Lt žyminio mokesčio ir 10,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl procesinių dokumentų įteikimo. Teismas konstatavo, kad Å¡alių ginčo santykiams taikytinos CK (1964 m.) normos. Nustatė, kad testatorius P. Å . mirties dienÄ jau buvo įgijęs turtinę (daiktinę) teisę į 7,67 ha žemės sklypÄ , ir pripažino, jog Å¡is velioniui testatoriui P. Å . priklausęs turtas irgi pagal testatoriaus sudarytÄ testamentÄ patenka į paveldimo turto masę, kadangi yra paveldimas ne tik pats turtas, bet ir turtinės (daiktinės) teisės. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad valstybės institucijos pripažino abiejų ginčo Å¡alių lygias nuosavybės teisės į velionio P. Å . palikimÄ , kiek tai susiję su žemės sklypu ir Å¡ių galiojančių sprendimų pagrindu ieÅ¡kovės teisės turi bÅ«ti ginamos.

Pripažino, kad po ieÅ¡kovės vyro J. Å . mirtis ne tik įvyko teisės priimti palikimÄ perėjimas CK (1964 m.) 589 str., bet ir Å iaulių miesto apylinkės teismui 1993-01-31 (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutartimi patvirtinus Å¡alių pateiktÄ taikos sutartį, ieÅ¡kovei atsirado nuosavybės (turtinė) teisė į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovė po atsakovui (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoto papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ neteko teisės naudotis žemės sklypo dalimi ar, kad jai priklausanti ½ dalis pastatų ir statinių stovi ne jai nuosavybės teise priklausančioje žemėje.

Tuo pačiu atmetė ir kitÄ atsakovo argumentÄ , kad Å¡alys nei taikos sutartimi, nei teismo nutartimi tuo metu nepasidalino nei paveldėjimo teisės, nei turtinės (nuosavybės) teisės į velioniui P. Å . priklausantį žemės sklypÄ , kadangi iÅ¡ byloje esančių duomenų darytina prieÅ¡inga iÅ¡vada. Konstatavo, kad Å iaulių miesto apylinkės teismas 1993-01-31 (turi bÅ«ti 1994 m.) nutartimi patvirtino ginčo Å¡alių pateiktÄ taikos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas ne tik atsisakė ½ dalies turtinės teisės į ginčo žemės sklypÄ , bet ir pripažino ieÅ¡kovei tokiÄ pat turtinę (daiktinę) teisę, o tuo pačiu sutiko ir su jos nuosavybės teise pagal P. Å . (duomenys neskelbtini) suraÅ¡ytÄ testamentÄ .

Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, kad ieÅ¡kovė neturi teisinio pagrindo remtis Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993-01-31 (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutartimi, nes kitoks aiÅ¡kinimas iÅ¡kreiptų prejudicialumo esmę. Nustatė, kad nuosavybės teisės į 7,67 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pirmiausia, buvo įregistruotos dar 1994-03-18 savininko P. Å . vardu. Po (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė jau nebegalėjo kreiptis į minėtÄ Ä¯monę, nes jai priklausančiÄ turto dalį neteisėtai pradėjo valdyti kitas bendraturtis.

Dėl to teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę kreiptis į teismÄ su reikalavimu susigrÄ Å¾inti iÅ¡ kito bendraturčio valdymo jai priklausančiÄ turto dalį, kurios ji nebuvo praradusi visÄ teisėto valdymo laikotarpį. Teismo vertinimu, nors notarė (duomenys neskelbtini) iÅ¡davė atsakovui papildomÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ , tačiau Å¡is dokumentas nesukÅ«rė ir negalėjo dėl jau aukščiau nurodytų teisinių argumentų, sukurti jį gavusiam įpėdiniui papildomų nuosavybės teisių į jam nepriklausančiÄ Â½ dalį žemės sklypo.

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti iÅ¡ dalies (duomenys neskelbtini) papildomÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ . Nors tuo metu egzistavo bendras trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas asmeniui, pretenduojančiam į palikimÄ , ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ ir iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui, tačiau, teismo vertinimu, ginčo atveju Å¡is terminas netaikytinas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, atsižvelgdamas Å¡ tai, kad ieÅ¡kovė jau 1993-01-31 (turi bÅ«ti 1994 m.) įgijo nuosavybės teises į velioniui vyriui J. Å . priklausiusį palikimÄ . Nurodęs, jog Å¡alys neginčijo fakto, kad ieÅ¡kovė per visÄ tÄ laikotarpį nuo 1994 m. kiekvienais metais naudojosi ir valdė ginčo žemės sklypo dalį niekada neprarasdama ryÅ¡io su juo, teismas pripažino, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieÅ¡kovei terminÄ paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, o tuo pačiu atmetė ir atsakovo praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovės reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Tokie reikalavimai bÅ«tų teisiÅ¡kai pagrįsti kuomet tarp Å¡alių kiltų ginčas dėl pačios paveldėjimo teisės, o ne dėl nuosavybės teisės, kaip yra Å¡iuo atveju. Nurodęs, jog atsakovo P. Å . elgesys laikytinas nesÄ Å¾iningu, o teisiniu pagrindu palikimo priėmimas pripažintinas neteisėtu, todėl Å iaulių raj. 1 - ojo notarų biure atsakovui iÅ¡duotÄ papildomÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ iÅ¡ dalies pripažino negaliojančiu, kaip neatitinkančio įstatymo reikalavimų (Å¡iuo atveju - 1964 m.

CK 47 str.), o tuo pačiu laikė ir iÅ¡ dalies niekiniu. VisiÅ¡kai patenkinęs ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo P. Å . teismas priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas P. Å . praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Be to, atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. Å . bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo motyvas, jog atsakovas, kreipdamasis į notarÄ , nuslėpė faktÄ , kad po velionio brolio J. Å . mirties jo palikimÄ priėmė brolienė R. Å . ir sÅ«nėnas D. Å ., yra nepagrįstas ir neturintis reikÅ¡mės nagrinėjamo ieÅ¡kinio dalykui. Pagal įstatymÄ (CK (1964 m.) 573 str. 1 d. 3 p.) atsakovas galėtų bÅ«ti tik trečios eilės brolio J. Å . įpėdinis. Kadangi, pagal įstatymÄ (CK (1964 m.) 573 str. 2 ir 3 d.) trečios eilės įpėdiniai gali paveldėti tik nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, atsakovas negali bÅ«ti brolio J.

Å . paveldėjimo bylos dalyvis, todėl fakto, kas yra priėmęs jo brolio J. Å ., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ atsakovas pagal įstatymÄ net neturėjo teisės žinoti.Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl teisės priimti palikimÄ perėjimo ir netinkamai pritaikė CK (1964 m.) 589 str. nuostatas, kadangi pagal Å¡io straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu įpėdinis mirÅ¡ta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytÄ terminÄ (CK 587 straipsnis), teisė priimti jam priklausančiÄ dalį pereina jo įpėdiniams.

P. Å . palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) (jo mirties dienÄ (CK (1964 m.) 568 str.)). Byloje yra informacija, kad J. Å ., miręs (duomenys neskelbtini), per įstatymu (CK (1964 m.) 587 str. 1 d.) nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ P. Å . palikimo nepriėmė, nors dar buvo gyvas. Taigi, nors ieÅ¡kovė R. Å . yra priėmusi J. Å ., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ tačiau ji negali paveldėti P. Å ., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo, kadangi J. Å . P. Å . palikimo nepriėmė, o ieÅ¡kovė R.

Å . pagal įstatymÄ (CK (1964 m.) 573 str.) nėra P. Å . įpėdinė ir testamentu P. Å . turto jai nepaliko. Todėl teismas nepagrįstai teigė, kad įvyko teisės priimti palikimÄ perėjimas ir netinkamai taikė CK (1964 m.) 589 str. nuostatas.Teismo aiÅ¡kinimas dėl ieÅ¡kovės teisių į P. Å . palikimÄ nurodant, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas pasidalijo visÄ testatoriaus P. Å . palikimÄ yra prieÅ¡taraujantis CK (1964 m.) 587 str. 2 d. ir 600 str. 1 d. nuostatoms. Kadangi P. Å . palikimÄ yra priėmęs tik atsakovas, o J.

Å ., miręs (duomenys neskelbtini), P. Å ., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo nėra nepriėmęs, tai ieÅ¡kovė R. Å ., nors ir yra priėmusi J. Å ., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ negalėjo ir negali bÅ«ti P. Å . palikimo pasidalintojų subjektu. Kadangi ieÅ¡kovė R. Å . nėra P. Å ., mirusio (duomenys neskelbtini), nei įstatyminė, nei testamentinė įpėdinė (kitokių įpėdinių pagal įstatymÄ (CK (1964 m.) 567 str. 1 d.) negali bÅ«ti) ir ji jokios nuosavybės teisės į jokį P. Å . turtÄ paveldėjimo pagrindu nėra įgijusi, o 1964 m.

CK 600 str. 1 d. nuostatos gali bÅ«ti taikomos įpėdiniams, paveldėjusiems palikėjo turtÄ , sprendimas Å¡ioje byloje Å¡ia teisės norma negali bÅ«ti grindžiamas. 1964 m. CK 126 str. 1 d. nuostatos priimant sprendimÄ Å¡ioje byloje netaikytinos, kadangi pagal įstatymÄ (CK (1964 m.) 121 str. 1 d.) bendrÄ ja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso kartu dviems ar keliems savininkams. Nagrinėjamo ieÅ¡kinio dalykas yra 7,67 ha ploto žemės sklypas, kuris ginčo Å¡alims niekada nepriklausė abiems.Pirmosios instancijos teismas gina ieÅ¡kovės teisę remtis Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993-01-31 (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutartimi taikant CPK 279 str. 4 d. nuostatas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės naudai – nevertina bylos dalyko.

Jeigu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993-01-31 (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutartimi padalintas nežinomo ploto, be konkretaus kadastrinio adreso, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra tas pats, dėl kurio Å¡ioje byloje nagrinėjamas ieÅ¡kovės R. Å . ieÅ¡kinys, reiÅ¡kia, kad dėl Å¡io ieÅ¡kinio dalyko teismo nutartis jau yra priimta 1993 metais. Todėl Å¡i byla turėtų bÅ«ti nutraukta CPK 293 str. 3 d. pagrindu.Teismas apsiribojo abstrakčiais motyvais ir nepasisakė kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu nusprendė pripažinti Å iaulių raj. 1 - ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoto papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ Â½ dalį negaliojančia, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo P. Å .

Å iauliuose, paveldėjimo teisės į žemės sklypÄ 7,67 ha, kaip palikimÄ atsiradus į po P. Å ., mirties (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju brolio J. Å . mirties liudijimas yra jo palikimo atsiradimo įrodymas (CK (1964 m.) 568 str.), tačiau su Å¡iuo faktu neatsirado jokios teisės J. Å . įpėdiniams, kadangi J. Å . nėra priėmęs P. Å ., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo. Kadangi vienas iÅ¡ testamentinių įpėdinių J. Å . P. Å . palikimo nepriėmė, notarė privalėjo iÅ¡duoti atsakovui paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ Ä¯ visÄ Å¾emės sklypÄ .

Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993-01-31 (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutartimi yra padalinti nekilnojamieji daiktai, tačiau Å¡ioje nutartyje nėra pasisakyta, kad J. Å . priėmė palikimÄ po savo tėvo P. Å ., mirties. Todėl Å¡ios nutarties pagrindu ieÅ¡kovė įgijo tik teises į konkrečius daiktus, o ne į palikimÄ .Teismo motyvas, kad ieÅ¡kovė yra priimto palikimo savininkė neatitinka byloje esantiems įrodymams, kadangi J. Å . nėra priėmęs P. Å . palikimo, ieÅ¡kovė R. Å ., nors ir yra priėmusi J.

Å . palikimÄ negalėjo ir negali bÅ«ti P. Å . palikto turto savininke. Jeigu teismas motyvuoja, kad ieÅ¡kovė R. Å . įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį atsakovo žemės sklypo Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993-01-31 (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutarties pagrindu, teismas negali tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį 7,67 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) -5309 Lt vertės, kadangi Å¡is daiktas bÅ«tų priteisiamas antrÄ kartÄ ir tai prieÅ¡tarautų įstatymo (CPK 279 str. 4 d.) nuostatoms.Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl senaties taikymo ieÅ¡kovės praÅ¡ymui pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajono I -ajame notarų biure atsakovui P. Å ., į 7,67 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškinio senatis Paveldėjimo teises liudijimui ginčyti baigėsi (duomenys neskelbtini), t. y., prieš 12 metų. Šio argumento teismas skundžiamame sprendime niekaip nevertino ir nemotyvavo, kodėl ši ieškovės veika neturi reikšmės senaties taikymui dėl šio ieškinyje pareikšto reikalavimo.Ieškovė prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį 7,67 ha žemės sklypo. Teismas nepriėmė sprendimo dėl ieškovės prašymo pripažinti jai nuosavybės teisę, tačiau teismas, peržengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribas, nustatė, kad ieškovei R.

Å . pagal Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993-01-31 nutartį (turi bÅ«ti 1994 m.) pripažintos nuosavybės teisės į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Å ia sprendimo dalimi teismas, nepriimdamas sprendimo dėl praÅ¡ymo pripažinti nuosavybės teisę ir priimdamas sprendimÄ nustatyti, kad nuosavybės teisė pripažinta, ko ieÅ¡kovė neprašė, pažeidė CPK 265 str. 2 d. sprendimui keliamus reikalavimus - priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas ir neperžengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė R.

Å . nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir praÅ¡o jį atmesti. Be to, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1993-01-31 (turi bÅ«ti 1994 m.), Å iaulių miesto apylinkės teismo nutartis, kuria padalintas tarp Å¡alių žemės sklypas po ½ dalį, esantis (duomenys neskelbtini), yra įsiteisėjusi ir jos negalima ginčyti kitose bylose bei ji įgijo prejudicinę galiÄ . LR Konstitucijos 23 str. nuostata įtvirtina, kad nuosavybė yra neliečiama.

Todėl remiantis Å¡ia nuostata, atsakovas P. Å . tos nuosavybės teisės į ½ dalį žemės sklypo, negali iÅ¡ ieÅ¡kovės atimti, nes nuosavybę gina valstybė, nors jis ir naudojosi neteisėtais bÅ«dais, pats vienas iÅ¡siėmęs paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ pas notarę į savo tėvo J. Å . turtÄ nuslėpdamas nuo notarės tuos faktus, kad turto paveldėtoja ir įstatyminė įpėdinė yra ir ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė visÄ laikÄ naudojosi jai priklausančia ½ žemės sklypo dalimi ir jį valdė, o sužinojo, kad jos nuosavybės teisės yra pažeistos, tik 2011 m. spalį, kai atsakovas P. Å . jai pareiÅ¡kė, kad visas žemės sklypas priklauso jam.

Todėl teismas teisingai pripažino, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovei atnaujinti terminÄ paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti ir tokie reikalavimai bÅ«tų teisiÅ¡kai pagrįsti, kai tarp Å¡alių bÅ«tų kilęs ginčas dėl pačios paveldėjimo teisės, o ne nuosavybės teisės, todėl atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ ieÅ¡kinio reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį. Teisėjų kolegija primena, kad vadovaujantis CPK 320 straipsniu apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių pagrindų, kurie apsprendžia bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, patikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ , duomenis, kuriais remiantis jis priimtas, bei taikytos teisės normas, kuriomis vadovaujantis yra priimtas skundžiamas teismo sprendimas.

Taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka apeliacinio skundo ribose nagrinėjami ir fakto, ir teisės klausimai, įrodymai ir jų vertinimas pirmosios instancijos teisme. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktai ir teisiniai argumentai, kuriais apeliacinis skundas netenkinamas. Dėl CK (1964 m.) 589 ir 587 straipsnių aiÅ¡kinimo ir taikymo nagrinėjamame Å¡alių teisiniame ginčeÅ ioje byloje sprendžiama paveldimo turto masės, apimties ir dalyko, palikimo atsiradimo ir su juo susijusių faktų buvimo, paveldėto pagal testamentÄ turto priėmimo, ir teisės į palikimÄ perėjimo mirus įpėdiniui pagal testamentÄ , klausimai.

Kartu byloje keliama prejudicinę reikÅ¡mę turinčių faktų reikÅ¡mė sprendžiant šį teisinį Å¡alių ginÄÄ .Bylos faktai, kuriuos iÅ¡samiai atskleidė pirmosios instancijos teismas, liudija, kad testatorius P. Å . (duomenys neskelbtini) sudarė testamentÄ , kuriuo jam priklausantį visÄ savo turtÄ paliko sÅ«nums – J. Å . ir P. Å . lygiomis dalimis. Testatorius P. Å . mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 67, t. 1). Vertinant testatoriaus P. Å . testamentu palikto turto masę, bÅ«tina pažymėti, kad P. Å . pagal paduotÄ praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo mirusiai motinai S. Å . priklausantį 7,67 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, t. 1).

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tÄ aplinkybę, kad prie Å¡ios bylos pridėtoje Nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo byloje yra duomenys apie tai, kad dar iki nuosavybės teisių į žemės sklypÄ atkÅ«rimo, t. y. sprendimo priėmimo, P. Å ., kaip pretendentui į atkuriamÄ nuosavybę, 1992 m. pavasarį dar iki sėjos buvo suteikta galimybė naudotis atkuriama nuosavybe, t. y. minimu žemės sklypu, ant dalies kurio buvo ir jo trobesiai. Taigi visuma Å¡ių įrodymų pagrindžia ieÅ¡kovės teiginius bei pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad testatorius P. Å ., suraÅ¡ydamas testamentÄ , kuriuo nurodytÄ konkretų turtÄ â€“ trobesius (duomenys neskelbtini) ir kitÄ turtÄ , „kuris nuosavybės teisėmis priklausys jam mirties dienai“, paliko abiems paveldėtojams, taip pat ir ginčo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nes jo mirties dienai P. Å . jau buvo įgijęs turtinę (daiktinę) teisę į 7,67 ha žemės sklypÄ , nors Å¡is turtas natÅ«ra jam buvo grÄ Å¾intas tik po mirties, t. y. (duomenys neskelbtini).

Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad į paveldimo turto masę turėjo ir turi bÅ«ti įskaitomas ir minėtas žemės sklypas, bet ne dalis jo (60 arų), kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino ir sutiko atsakovas P. Å ..Minėta, kad testamentiniams įpėdiniams P. ir J. Å . (sÅ«nums) įgijus teisę po tėvo mirties paveldėti paliktÄ testamentu turtÄ , jie įgijo teisę ne į dalį palikimo, bet į visÄ testatoriaus turtÄ lygiomis dalimis (taip nurodyta testamente).

Prie nagrinėjamos bylos pridėtos paveldėjimo į P. Å . palikimÄ bylos dokumentai liudija, kad dėl palikimo priėmimo į vietos notarÄ P. Å . kreipėsi taip pat tik (duomenys neskelbtini) (testatorius mirė (duomenys neskelbtini)). Kreipimesi nurodė, kad jis palikimÄ tvarkė ir juo rÅ«pinosi visÄ laikÄ po testatoriaus mirties, tai yra jį priėmė, be to, nurodė, kad kitas paveldėtojas J. Å . mirė (duomenys neskelbtini). Nors byloje atsakovas, ginčydamas J. Å . teisę paveldėti ir nesutikdamas su ieÅ¡kiniu nurodė, kad jo brolis J.

Å . iki mirties nesikreipdamas į notarÄ dėl palikimo priėmimo, jo nepriėmė, t. y. neįgijo teisės paveldėti, tokiu bÅ«du po jo mirties ir ieÅ¡kovė, ir trečiasis asmuo taip pat negali paveldėti antrajam įpėdiniui (J. Å .) priklausančios pagal testamentÄ turto dalies, su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija sutikti negali, nes tuo iÅ¡kraipoma teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimÄ esmė, bei taikomi nevienodi standartai sau ir kitiems asmenims. Å tai CK 587 straipsnio (1964 m.) 2 dalyje nurodytos palikimo priėmimo alternatyvios sÄ lygos: kai paveldimas turtas po palikimo atsiradimo pradedamas faktiÅ¡kai valdyti, arbakai įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Å ioje byloje tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nėra teisinio ginčo dėl to, kad po tėvo P. Å . mirties jo turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ ir kitus Å«kio paskirties trobesius prižiÅ«rėjo, tvarkė ir jais rÅ«pinosi abu paveldėtojai broliai P. ir J. Å .. Nėra esminio ginčo ir dėl to, kad paveldėtojai, taip pat ir J. Å . naudojosi ir žemės sklypu. Esminis atsakovo nesutikimas, ginčijant palikimo priėmimo faktÄ tai, kad apelianto teigimu jo broliui J. Å . nesikreipus į notarÄ dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytÄ terminÄ , jis Å¡iÄ teisę prarado, o kartu Å¡iÄ teisę prarado ir J.

Å . turto paveldėtojai. Jau minėta, kad tokia apelianto pozicija ir prieÅ¡taringa savyje (taikant nevienodus standartus sau ir kitiems paveldėtojams), ir nepagrįsta dėl aukščiau Å¡ioje nutartyje cituotos įstatymo – CK (1964 m.) 587 straipsnio nuostatos. Kartu pažymėtina, kad ir pats P. Å . pareiÅ¡kimu į vietos notarinę įstaigÄ dėl tėvo P. Å . palikimo priėmimo kreipėsi tik po J. Å . žūties – po (duomenys neskelbtini), taip pat praleidęs tokiam pareiÅ¡kimui paduoti nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam buvo iÅ¡duotas vadovaujant CK 587 str. 2 d. d suformuluota pirmÄ ja nuostata, kurioje sakoma apie faktiÅ¡kÄ palikimo pradėjimÄ valdyti, po jo atsiradimo.

Esant Å¡iems argumentams teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie paveldėto turto po P. Å . mirties masę, - kad šį turtÄ sudaro ir trobesiai, ir 7,67 ha žemės sklypas, esantieji (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė, paveldėjusi po savo vyro J. Å . mirties turtÄ , VÄ® Registrų centre įregistravo Å iaulių filiale įregistravo savo vardu ½ dalį gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėtų po P. Å . ir testamentinio paveldėtojo J.

Å . mirties. Minimas turtas įregistruotas 1993-01-31 (turėtų bÅ«ti 1994 m.) Å iaulių miesto apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtinta R. Å . ir P. Å . taikos sutartis Å¡alių ginče dėl paveldėjimo teisės liudijimo į P. Å . testamentu paliktÄ turtÄ pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu, pagrindu. Ta pačia teismo nutartimi tarp Å¡alių buvo patvirtintas ir taikus susitarimas dėl žemės sklypo, esančio tame pat kaime prie paveldėtų trobesių ir po jais, kurį Å¡alys pasidalijo po ½ dalį, tačiau Å¡is sklypas Registrų centre nebuvo įregistruotas nei vieno savininkų vardu, kadangi – sutartyje nebuvo nurodyti reikiami tokiai registracijai duomenys, tačiau tokių duomenų nebuvimas pagal bylos duomenis ir esančius įrodymus, anaiptol nereiÅ¡kia, kad dokumente nurodytas kitas žemės sklypas, arba, kad Å¡alys dėl jo nesusitarė.

Akivaizdu, kad tuo metu vyko nuosavybės į žemę atkÅ«rimo procesas, tvarkomi registro ir kadastro duomenys, žemės sklypo unikalus Nr. ir kt., taigi teismo nutartyje realiai ir negalėjo bÅ«ti Å¡ių duomenų, kurie reikalauja tikslumo, nes Å¡ie duomenys suformuoti jau po 1994 m. Taigi Å¡ių duomenų pagrindu konstatuotina, kad Å¡ios ir 1994-01-31 Å iaulių apygardos teisme iÅ¡nagrinėtos bylos Å¡alys pasidalijo visÄ testatoriaus P. Å . palikimÄ pagal testatoriaus valiÄ ir toks pasidalijimas neprieÅ¡taravo galiojančioms teisės normoms.

Po paveldėto turto pasidalijimo Å¡alys visÄ laikÄ , iki 2011 m. pabaigos, kai atsakovas pareiÅ¡kė savo asmenines teises į visÄ Å¾emės sklypÄ ir pradėjo trukdyti ieÅ¡kovei naudotis iki tol naudotu ir jai priklausančiu turtu, savo turtÄ , taip pat ir žemės sklypÄ naudojo pagal paskirtį ir jį valdė atskirai, kaip jo savininkai. Apie tai liudija byloje iÅ¡tirti įrodymai. Taigi konstatuotina, kad ieÅ¡kovės teiginys, jog ji nežinojo, kad atsakovas šį turtÄ â€“ 7,67 ha žemės sklypÄ Ä¯registravo savo vardu, tuo paneigdamas jos savininko teises.

Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo spręsti klausimo dėl termino paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, nes Å¡iuo atveju sprendžiamas ginčas tik dėl savininko teisių pažeidimo, kuriam ginčyti taikomi kiti terminai, kurie skaičiuojami nuo sužinojimo apie pažeidimÄ dienos. Taigi Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta, kad Å¡alys po 1994 m. (kai teismo nutartimi buvo padalintas paveldėtas po P. Å . ir J.

Å . mirties turtas) kiekviena naudojosi ir valdė sau priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį. Å ių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčijo ir atsakovas, tik teigdamas, kad ieÅ¡kovė naudojosi ne visu žemės sklypu, bet jo dalimi – 60 arų, todėl apelianto argumentas dėl ieÅ¡kinio senaties nepagrįsto netaikymo laikytinas nepagrįstu. IeÅ¡kovė, įgyvendindama savo savininko turtines teises, turėjo teisę kreiptis į teismÄ , kad Å¡ios teisės į jai priklausančiÄ turto dalį bÅ«tų apgintos ir sugrÄ Å¾intos, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginant pažeistas savininko (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės R.

Å .) teises yra pagrindas iÅ¡ dalies panaikinti (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ papildomÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuriuo be teisinio pagrindo, prieÅ¡ingai teismo nutartimi patvirtintai Å¡alių valiai, nuosavybę patvirtinantis liudijimas buvo iÅ¡duotas tik vienam atsakovui P. Å ., kuris Å¡io dokumento pagrindu visÄ turtÄ , 7,67 ha žemės sklypÄ , įregistravo tik savo vardu. Teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nereikÅ¡mingais, nekeičiančiais ginčo esmės, todėl jų iÅ¡samiau neanalizuoja, sutinka iÅ¡ esmės su pirmosios instancijos teismo motyvais ir iÅ¡vadomis.

Esant Å¡iems argumentams ir motyvams pripažintina, kad atsakovo P. Å . apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl jis netenkinamas.     Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , remiantis CPK 93 str. 1 d., iÅ¡ atsakovo valstybei priteisiamos 444,05 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos už ieÅ¡kovei suteiktÄ teisinę pagalbÄ (b. l. 11, t. 2).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5630) iÅ¡ atsakovo P. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 444,05 Lt (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis litus 05 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkas                                                                              Vytautas Kursevičius Teisėjai                                                                                                     Danutė Burbulienė                                                                                Birutė Simonaitienė