c85bf946-514e-495c-8a69-ed04780786fe · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2282-189/2017 Proceso Nr. 3-61-3-00274-17-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.21., 1.15.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad buvo patalpintas į kamerÄ , kurioje jau buvo du asmenys, todėl buvo sunku judėti. Kameroje tualeto vieta buvo neuždaro tipo, todėl nuolat naktimis buvo girdimas triukÅ¡mas, o budintis pareigÅ«nas nuolat atidarydavo langelį, todėl pareiÅ¡kėjas jautėsi nepatogiai.

Nurodė, kad kameroje visÄ parÄ dega Å¡viesa, todėl pablogėjo regėjimas, taip pat nėra sudaryta sÄ lygų iÅ¡siplovus rÅ«bų juos pasidžiauti, nėra spintelės, kurioje bÅ«tų galima susidėti maisto produktus, o prie lango neįmanoma prieiti nes per dideliu atstumu pritvirtintos grotos, kurios nepraleidžia saulės Å¡viesos. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-04-12 buvo 175 kameroje, į kuriÄ perkėlę asmenį, kuris buvo sirgęs tuberkuliozę. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kreipėsi į medikus, tačiau apžiÅ«rai pas gydytojus nepateko ir buvo iÅ¡kviesta seselė, kuri nustatė, kad kameroje esantis asmuo yra sveikas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, seselė to žinoti negalėjo, nes asmeniui tyrimai atlikti nebuvo. Nurodė, jog jaučiantis baimę, nes mano, kad galėjo užsikrėsti liga, kuri yra neiÅ¡gydoma. PareiÅ¡kėjo teigimu, laikotarpiu 2016-10-15 – 2016-10-30 ir 2016-11-08 – 2016-11-28 vykdė bado akcijas, todėl kalėjimo administracija privalėjo jį perkelti į kamerÄ , kurioje bÅ«tų vienas arba su asmeniu, kuris taip pat badauja, tačiau administracija laikė pareiÅ¡kėjÄ su asmeniu, kuris ne badavo, todėl pareiÅ¡kėjas patyrė psichologinį spaudimÄ .

Nurodė, kad pusę mėnesio buvo be tualetinio popieriaus, skutimosi peiliuko, muilo, dantų Å¡epetėlio ir dantų pastos, nes administracija neįspėjo apie 2017-01-01 pasikeitusius teisės aktus, pagal kuriuos reikia paraÅ¡yti iÅ¡ anksto praÅ¡ymÄ ir Å¡iais veiksmais pažeidė tiek teisės aktus, tiek pažemino čia kalinčius asmenis. Nurodė, kad administracija gavo 2016-04-26 antstolio patvarkymÄ dėl pradėto vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo sÄ skaitų, tačiau administracijÄ apie šį raÅ¡tÄ neinformavo laiku ir patvarkymas buvo įteiktas tik 2016-10-11, t. y. praėjus apskundimo terminams.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad 4 mėn. negali apsipirkti LukiÅ¡kių vietos parduotuvėje, nes jo sÄ skaita yra antstolių užblokuota, todėl nėra galimybių įsigyti bÅ«tiniausių prekių, o tai pažeidė pareiÅ¡kėjo orumÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus medikus dėl hepatito C, nes yra pabrinkusios kepenys, taip pat dėl skrandžio, stuburo ir kurtinės, ant kurios yra pÅ«liuojantis guzas bei dėl regėjimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam buvo siÅ«lyta važiuoti į ligoninę, t. y.

Pravieniškes, o paskui į Kauno klinikas, tačiau buvo atsisakyta, nes turėjo būti teismo posėdis ir pareiškėjas manė, kad bus paleistas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jį atsisakyta vežti į ligoninę dėl visų ligų iš karto, nurodant, kad atskiras važiavimas dėl kiekvienos ligos sukeltų nepatogumų ir būtų neefektyviai naudojamos valstybės lėšos. Pažymėjo, kad Lukiškių administracija negerbia tiek pareiškėjo, tiek jo artimųjų, kurie ateina į trumpalaikius pasimatymus.

Nurodė, kad nuo sausio 9 d. Lukiškių administracija žadėjo, kad nebus lango atitveriančio asmenis, tačiau 2017-01-14 pasimatymo kabinoje buvo didelis triukšmas ir mikrofonas beveik neveikė, dėl ko buvo neįmanoma susikalbėti. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina su temperatūra privalėjo 8.40 būti prie kalėjimo vartų, nors 9 val. turėjo įvykti pasimatymas ir pareiškėjo motina privalėjo jau būti viduje. Pareiškėjas teigia, kad pasimatymas vyksta nuo 9 val. iki 10 val., tačiau pareiškėjas iš kameros buvo išvestas tik 9 val.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kalėjime yra nuo 2016-01-08, o ilgalaikius pasimatymus, padarė nuo 2017-01-02, todėl jis visus metus negalėjo pasimatyti su savo sužadėtine dėl ko pašlijo tarpusavio santykiai. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į visus minėtus pažeidimus, dėl kurių jam atsirado miego sutrikimai, irzlumas, buvo patirtas didelis emocinis ir psichologinis sutrikimas, taip pat yra pažemintas pareiškėjo orumas ir apsunkintos pareiškėjo galimybes ateityje integruotis į visuomenę, todėl pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 15 000 Eur.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti. Atsakovę atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 11–21). Nurodė, kad pagal pateiktus pareiÅ¡kėjo judėjimo duomenis nuo 2016-01-08 iki 2017-01-18, plotas tenkantis pareiÅ¡kėjui kai kuriais laikotarpiais pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Pažymėjo, kad stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodė, kad įstaigoje laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., pagal kurį suimtieji ir nuteistieji uždaromi į kameras laikantis atitinkamų izoliavimo reikalavimų atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas savybes, atitinkamai asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze yra izoliuojami. Pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietose vykdoma nuolatinė laikomų asmenų elgesio kontrolė, todėl įgyvendinant vidaus tvarkos reikalavimus, pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes.

Dėl sanitarinio mazgo nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 metro aukščio, o toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Pasisakydamas dėl higienos priemonių nurodė, kad įstaigoje muilas, tualetinis popierius iÅ¡duodamas du kartus per mėnesį, t. y. mėnesio pradžioje ir viduryje, o kas mėnesį suimtiesiems yra iÅ¡duodamas dantų Å¡epetėlis, dantų pasta ir vienkartiniai skustukai. Dėl medicininių paslaugų atsiliepime nurodė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, o sveikatos priežiÅ«ros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istorijÄ , į kuriÄ Ä¯raÅ¡o sveikatos patikrinimų duomenis ir kitÄ svarbiÄ informacijÄ .

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius ir Lietuvos nacionalinius teisės aktus. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, o jos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais ir nekonkretizuojama kaip pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinė žala. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 79 str.). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016-01-08 iki 2017-01-18. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.).

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos.

Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais.

Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas viso 257 paras LukiÅ¡kių TI-K buvo patalpintas pažeidžiant įstatyme nustatytÄ ploto vienam asmeniui kameroje reikalavimÄ (3,6 kv. m.).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti.

Tam tikrų baldų neužtikrinimas kamerose gali bÅ«ti susijęs su ploto kamerose trÅ«kumu, todėl Å¡i aplinkybė bus vertinama sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, sanitarinis mazgas įrengtas bendrojoje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas Å¡iuo aspektu argumentų nepateikė, tačiau vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016-01-21 nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas Nr. A-986-756/201). Ä® Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ . Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimÄ Ä¯staigoje.

Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas taip pat įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), kurių 14.2 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos.

Vidinėse ir iÅ¡orinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi bÅ«ti iÅ¡ skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. IÅ¡orinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, iÅ¡orinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. IÅ¡orinių durų užraktas gali bÅ«ti montuojamas į sienÄ . Å ių paminėtų teisės nuostatų kontekste pažymėtina, kad duryse akučių įrengimas yra bÅ«tinas, be to, akutė reikalinga laikomų asmenų elgesiui užtikrinti, tame tarpe ir jų saugumui, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kameroje visÄ parÄ dega Å¡viesa, todėl pablogėjo regėjimas. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad bÅ«tent dėl visÄ parÄ degančios lempos kameroje pareiÅ¡kėjui pablogėjo regėjimas, todėl, vien tik abstraktaus pobÅ«džio teiginiai, LukiÅ¡kių TI-K veiksmų neteisėtumo, Å¡iuo aspektu, neįrodo. Atitinkamai pasisakytina ir dėl argumentų, kad nėra sudaryta sÄ lygų iÅ¡siplovus rÅ«bų juos pasidžiauti. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kokia konkrečiai žala pareiÅ¡kėjui dėl to kilo.

Vien tik galimo fakto konstatavimas, padarytos žalos neįrodo. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-04-12 buvo patalpintas 175 kameroje, kurioje jis buvo kartu su asmeniu, kuris sirgo tuberkulioze, pažymėtina, kad, nors pareiÅ¡kėjas ir nurodė šį faktÄ , dėl kurio, kaip jis teigia, jaučia baimę, jog galėjo užsikrėsti nepagydoma lyga, tačiau byloje nėra pateiktÄ Ä¯rodymų, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ia liga yra užsikrėtęs, o vien tik subjektyvÅ«s samprotavimai apie bÅ«simas/galimas pasekmes negali bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimui.

PareiÅ¡kėjo teigimu, laikotarpiu 2016-10-15 – 2016-10-30 ir 2016-11-08 – 2016-11-28 jis vykdė bado akcijas, todėl jis privalėjo bÅ«ti perkeltas į kamerÄ , kurioje bÅ«tų vienas arba su asmeniu, kuris taip pat badauja. Administracija neturi įstatyminės pareigos badaujančio asmens perkelti į kamerÄ , kurioje badauja kitas asmuo, ar badaujantį asmenį patalpinti vienÄ , todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo argumentai dėl žalos atlyginimo taip pat nepagrįsti. Kokiu teisiniu pagrindu (kokia įstatyminė nuostata buvo pažeista) pareiÅ¡kėjas darė tokiÄ iÅ¡vadÄ skunde nenurodyta.

Pareiškėjas prieštaravo, kad pusę mėnesio buvo be tualetinio popieriaus, skutimosi peiliuko, muilo, dantų šepetėlio ir dantų pastos, nes administracija neįspėjo apie 2017-01-01 pasikeitusius teisės aktus. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose (redakcija, galiojusi pareiškėjo kalėjimo metu) yra įtvirtinta, kad į mėnesį vyrui turėtų būti išduodamas 1 ritinėlis tualetinio popieriaus, 4 skutimosi peiliukai, 100 g. muilo, dantų šepetėlis, 20 ml dantų pastos.

Pareiškėjas nedetalizavo, kokie, jo manymu, teisės aktai yra pasikeitę nuo 2017-01-01, todėl vien tik bendrais teiginiais nurodydamas, kad pusę mėnesio teko būti be higienos priemonių, Lukiškių TI-K administracijos veiksmų neteisėtumo neįrodė. Į byla nepateikus jokių įrodymų (pvz. pareiškėjo kreipimasis raštu dėl higienos priemonių išdavimo ir pan.), teismas neturi pagrindo abejoti administracijos veiksmais išduodant higienos priemones. Be to, higienos priemonių sunaudojimas išimtinai priklauso nuo paties pareiškėjo veiksmų.

Nurodė, kad administracija gavo 2016-04-26 antstolio patvarkymÄ dėl pradėto vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo sÄ skaitų, tačiau administracijÄ apie šį raÅ¡tÄ neinformavo laiku, todėl patvarkymas pareiÅ¡kėjui buvo įteiktas tik 2016-10-11, t. y. jau praėjus apskundimo terminams. Pažymėtina, kad siekiant apskųsti antstolio patvarkymÄ pareiÅ¡kėjas galėjo kreiptis į teismÄ , kartu pateikiant praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti, praÅ¡yme atitinkamai nurodžius patvarkymo gavimo/įteikimo datÄ .

Byloje nėra duomenų, kad jis tokia teise bÅ«tų pasinaudojęs ir, kad teismas dėl administracijos galimos kaltės termino nebÅ«tų atnaujinęs. Pagal Å¡iuo aspektu pateiktus argumentus, nėra pagrindo vertinti žalos, padarytos administracijos veiksmais, pagrįstumÄ . Dėl pareiÅ¡kėjo kreipimosi į medikus dėl hepatito C, skrandžio, stuburo ir kurtinės, ant kurios yra puliuojantis guzas bei dėl regėjimo pažymėtina, kad, kaip nurodė ir pats pareiÅ¡kėjas, jam buvo pasiÅ«lyta vykti į ligoninę, tačiau pareiÅ¡kėjas vykti pas medikus atsisakė pats dėl savo subjektyvių priežasčių (manė jog po teismo posėdžio bus paleistas).

Å iuo aspektu LukiÅ¡kių TI-K veiksmų neteisėtumo nenustatyta. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negerbia pareiÅ¡kėjo artimųjų, kurie ateina į trumpalaikius pasimatymus, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo aspektu tik nurodydamas, kad LukiÅ¡kių TI-K nesilaikė pažado, jog nebus lango atitveriančio asmenis, kad jo motinai į pasimatymÄ teko atvykti 8.40 val., tuo tarpu pareiÅ¡kėjas į pasimatymÄ buvo atvestas tik 9.00 val., nedetalizavo, kokia konkrečiai žala, kuri turėtų bÅ«ti atlyginta pinigais, jam dėl to buvo padaryta.

Pabrėžtina, kad vien bendrų teiginių, faktinių aplinkybių pateikimas, nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai pagrįsti. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju tik nurodė, kas, jo manymu jam buvo nepriimtina, tačiau kokius teisės aktus administracija pažeidė, nenurodyta. Minėta, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

AnalogiÅ¡kais argumentais pasisakytina ir dėl pareiÅ¡kėjo argumentų dėl paÅ¡lijusių santykių su sužadėtine. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo aspektu taip pat nenurodė, kada kreipėsi dėl ilgalaikių pasimatymų, ar iÅ¡ esmės kreipėsi, ar juos suteikti buvo atsisakyta ir pan. PareiÅ¡kėjas skundo argumentais praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . IÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus ir juos iÅ¡analizavus aptartų tesės aktų nuostatų kontekste, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė kalėti teisės aktų nuostatas atitinkančiose kamerose buvo pažeista tik dėl kalėjimo perpildytose kamerose bei naudojimosi atviru sanitariniu mazgu, kas pareiÅ¡kėjui galimai kėlė dvasinius nepatogumus.

Dėl kitų argumentų pareiÅ¡kėjas Lietuvos valstybės atstovo veiksmų neteisėtumo neįrodė. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo bÅ«vimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu padarytÄ realiÄ Å¾alÄ sveikatai, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, praÅ¡oma priteisti kompensacija neturtinei žalai atlyginti mažintina remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K priteistina 2300 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

LukiÅ¡kių TI-K taip pat prašė priteisti 4,56 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas. LukiÅ¡kių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagÄ , vykdydamas teismo nutartį, kuriÄ sudaro viso – 76 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur.

LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 76 x 0,06, t. y. 4,56 Eur. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d. Kaip Å¡iuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str., n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo S. Å . skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti S. Å . iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2300 Eur (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas Bronius JanuÅ¡ka