c8596088-b74b-4603-a6f7-5dc9b01eeea2 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-452-530/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49413-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7; 1.1.8.9; 2.1.15.1.2; 2.1.14 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Dianai Vorvul - Krištapaitienei, Santai Golovkaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nukentėjusiojo M.

B. atstovui advokatui ArtÅ«rui Sakalauskui, nuteistajam E. L. ir jo gynėjui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. L. gynėjo advokato RamÅ«no Dobrovolskio apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: - pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 233 straipsnio 1 dalį 40 (keturiasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne 2 metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 40 parų arešto bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta skundžiamu nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu su 2022 m. vasario 3 d.

Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, griežtesne 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme apimti Å¡velnesnę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę įskaityta laikino sulaikymo laikas, iÅ¡bÅ«tas nuo 2021 m. spalio 1 d. 15:10 val. iki 2021 m. spalio 2 d., jį prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymÄ , panaikintos. Procesas dėl Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutrauktas, civiliniam ieÅ¡kovui ir kaltinamajam sudarius raÅ¡ytinę sutartį dėl turtinės žalos atlyginimo, kas atitinka taikos sutartį. Patvirtinta 2022 m. sausio 5 d. raÅ¡ytinė sutartis, sudaryta tarp civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl turtinės žalos atlyginimo tokio turinio:

E. L. įsipareigoja padarytÄ 3106,60 Eur (trijų tÅ«kstančių vieno Å¡imto Å¡eÅ¡ių eurų 60 euro ct) žalÄ atlyginti per 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) mėnesių nuo 2022 m. sausio 5 d., kiekvienÄ mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) po 52 Eur (penkiasdeÅ¡imt du eurus), pirmos įmokos sumÄ -38,60 Eur jis sumoka iki 2022 m. sausio 31 d. Nukentėjusiojo M.

B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ E. L., jam priteista 2349,79 Eur turtinės žalos ir 14500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ viso 16849,79 Eur (Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių aÅ¡tuoni Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt devyni eurai 79 euro ct). Priteista iÅ¡ E. L. valstybės naudai nukentėjusiajam M. B. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 435,71 Eur (keturi Å¡imtai trisdeÅ¡imt penki eurai 71 ct), nurodant, kad jos turi bÅ«ti sumokėtos į vienÄ pasirinktinÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų - Swedbank, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), L.

B. AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Å iaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ (duomenys neskelbtini), įmokos kodÄ â€“ (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

E. L. 2020 m. gruodžio 16 d. apie 15 val. kelto „(duomenys neskelbtini)“, kuris plaukė Baltijos jÅ«ra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kajutėje Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, žiebtuvėliu tyčia degino lovoje gulinčio nukentėjusiojo M. B. kojÄ , apipylė jį alumi ir taip iÅ¡provokavęs konfliktÄ su nukentėjusiuoju, tyčia sudavė jam kumščiu tris kartus į veidÄ bei deÅ¡imt kartų į pilvÄ , bei suduodamas į pilvo sritį padarė M.

B. sunkų sveikatos sutrikdymÄ - blužnies plyÅ¡imÄ su kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę, bei padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, E. L. 2021 m. sausio 10 d. apie 11 val. 38 min. prie nukentėjusiojo M. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti sÄ lygÄ nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiuoju, susitiko su nukentėjusiuoju M. B. bei žadėdamas atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ , siekė paveikti nukentėjusįjį, tokiu bÅ«du prašė nukentėjusiojo M. B. duoti melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad jis neatsimena aplinkybių, kuriomis jis buvo sužalotas 2020 m. gruodžio 16 d. apie 15 val. kelto „(duomenys neskelbtini)“, kuris plaukė Baltijos jÅ«ra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kajutėje Nr. (duomenys neskelbtini), bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 233 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu E. L. gynėjas advokatas RamÅ«nas Dobrovolskis praÅ¡o pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ taikyti BK 62 straipsnio nuostatas bei skirti E. L. maksimaliÄ laisvės apribojimo bausmę, taip pat sumažinti nukentėjusiajam M. B. priteistos neturtinės žalos dydį. 3.1. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, kadangi nagrinėjamu atveju yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y.

E. L. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir susitarė dėl žalos atlyginimo su ligonių kasomis, taip pat dalį žalos atlygino ir nukentėjusiajam. Pažymint ir tai, kad nebus kam prižiÅ«rėti nuteistojo iÅ¡laikomų asmenų, kadangi jis vienas iÅ¡laiko dukrÄ , kurios motinai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės. Todėl laisvės apribojimo bausmės taikymas nuteistajam leistų dirbti ir atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ . 3.2. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes nepagrįstai suteikė reikÅ¡mę tam, kad E. L. ikiteisminio tyrimo metu ne kartÄ atsisakė duoti parodymus ir net turėdamas gynėjÄ motyvavo tai tuo, kad nėra gauta specialisto iÅ¡vada, jis nėra susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei ikiteisminio tyrimo metu parodymų iÅ¡ viso nedavė.

Tačiau Å¡ios aplinkybės negali nulemti BK 62 straipsnio nuostatų taikymo, kadangi nuteistasis nesitikėjo iÅ¡vengti atsakomybės ir dėjo pastangas susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, t. y. nuo nusikaltimo padarymo E. L. siekė įgyvendinti satisfakcijÄ . 3.3. Skunde nurodoma, kad nuteistasis turi mažametę dukrÄ E. L., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) m. ir jis jÄ ne tik iÅ¡laiko, bet yra ir vienintelis Å¡eimos narys, kuris gali jÄ prižiÅ«rėti. Atkreipiant dėmesį į tai, kad dukros motina G.

P. pasikėsino nužudyti buvusiÄ bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje mažametę savo Å¡eimos narę - dukrÄ E. L.. 2022 m. balandžio 7 d. Å iaulių apygardos teismas pripažino G. P. padariusiÄ baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, bÅ«nant jai nepakaltinamai. Ko pasėkoje jai taikomos priverčiamosios medicinos priemonės - priverstinis gydymas - stacionarinis stebėjimas - specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis.

Taigi, E. L. yra vienintelis artimas asmuo, kuris gali pasirÅ«pinti savo dukra. 3.4. Skunde pabrėžiama, kad nors E. L. padarė sunkų nusikaltimÄ , tačiau jis iÅ¡karto atsiprašė nukentėjusio, bandė spręsti žalos atlyginimÄ taikiai. Tuo tarpu nukentėjusysis nepraÅ¡o nuteistajam skirti realios bausmės, o tai rodo mažesnį nei tipinį Å¡io nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Viso proceso metu E. L. pripažino kaltę, savanoriÅ¡kai atlygino turtinę žalÄ nukentėjusioms įmonėms, o jo elgesys po nusikalstamų veikų padarymo rodo mažesnį asmenybės pavojingumÄ .

Pažymint ir tai, kad jis Å¡iuo metu taip pat iÅ¡laiko mažametį vaikÄ , todėl jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, mažametis vaikas netektų artimiausio asmens, kuris jį iÅ¡laiko ir juo rÅ«pinasi. 3.5. Skunde teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 604/2005).

Todėl manytina, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju galėjo priteisti mažesnį neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam atsižvelgiant į jo ir nuteistojo finansinę padėtį.

4. Atsiliepimų negauta.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. L. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir skirti kitÄ bausmės rūšį. Nukentėjusiojo M. B. atstovas advokatas prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, patirtas atstovaujant nukentėjusįjį. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ ir dėl bausmės, ir dėl neturtinės žalos atmesti, ir palikti galioti skundžiamÄ nuosprendį visa apimtimi. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės iÅ¡vados Nuteistojo E. L. gynėjo advokato RamÅ«no Dobrovolskio apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama E. L. kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Tačiau jame praÅ¡oma taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir E. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirti maksimaliÄ laisvės apribojimo bausmę bei sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama pateikto apeliacinio skundo ribų, pasisako tik Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo ir neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais.

Dėl BK 62 straipsnio taikymo 7. Visų pirma pažymėtina, kad už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, įstatymų leidėjas yra numatęs tik laisvės atėmimo bausmę iki deÅ¡imties metų. BK 62 straipsnyje nustatytos iÅ¡imtys, įtvirtinančios Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo atvejus. Tačiau BK 62 straipsnyje numatyta bausmės Å¡velninimo galimybe, bylÄ nagrinėjantis teismas, gali naudotis tik iÅ¡skirtiniais atvejais. Å is BK straipsnis nesuteikia teisės kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalauti, kad jam bÅ«tų skiriama Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

Net ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sÄ lygoms, bylÄ nagrinėjantis teismas gali bausmės neÅ¡velninti, jei konstatuoja, kad, paskyrus Å¡velnesnę bausmę, jos paskirtis nebÅ«tų pasiekta (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2012, 2K-297/2013).

8. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

9. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nėra nustatytų visų bÅ«tinųjų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sÄ lygų. Nors apeliantas skunde su tuo nesutinka bei bando nuteistojo elgesį pateisinti nurodydamas, jog E. L. nebandė iÅ¡vengti atsakomybės ir tik siekė įgyvendinti satisfakcijÄ dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. L. savo noru nebuvo atvykęs į atitinkamÄ valstybės institucijÄ praneÅ¡ti apie savo padarytas nusikalstamas veikas, o tai padarė pats nukentėjusysis M.

B.. BÅ«tent pastarasis paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad kelte buvo sumuÅ¡tas bendradarbio, taip pat telefonu informavo ikiteisminį tyrimÄ atliekantį pareigÅ«nÄ apie pokalbį su E. L. dėl padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 17, 47). Nuteistojo pozicija ikiteisminio tyrimo metu neduoti parodymų pirmosios instancijos teismo taip pat pagrįstai buvo pripažinta, kaip nepadėjimas ikiteisminiam tyrimui iÅ¡aiÅ¡kinti jo padarytas nusikalstamas veikas. Todėl teisėjų kolegija pritardama apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, konstatuoja, kad BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos nuteistajam E. L. netaikytos pagrįstai.

10. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį Å¡velnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymÄ teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti ir tada, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iÅ¡ alternatyvių savarankiÅ¡kÄ teisinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

11. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tik vienÄ nuteistojo E. L. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bei kartu pažymėjo, kad mažos dalies, t. y. 500 eurų padarytos žalos atlyginimas negali bÅ«ti pripažįstamas, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tačiau nuteistojo gynėjas advokatas su tuo nesutikdamas skunde teigia, kad nuteistasis E. L. susitarė dėl žalos atlyginimo su ligonių kasa, taip pat dalį žalos atlygino ir nukentėjusiajam, todėl yra ir antroji atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

12. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pažymi, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dalinis žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas atlygina žymiÄ visos patirtos žalos dalį (pvz.: daugiau kaip pusę). Tačiau neturtinės žalos, kurios padarymas ir dydis yra ginčo dalykai, neatlyginimas negali eliminuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jei kaltininkas savanoriÅ¡kai atlygino padarytÄ turtinę žalÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2010).

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. L. 2022 m. sausio 5 d. sudarė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį su Å iaulių teritorine ligonių kasa, kurioje įsipareigojo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti per 60 mėnesių, kiekvienÄ mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ po 52 Eur (3 t., b. l. 146-147). Dėl to procesas dėl civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio buvo nutrauktas.

Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam E. L. skundžiamu nuosprendžiu buvo priteista ne tik 14500 eurų neturtinė žala, bet ir 2349,79 eurų turtinė žala nukentėjusiajam, kuri iki šios dienos nėra atlyginta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. L. 2021 m. lapkričio 23 d. pervedė nukentėjusiajam 500 Eur (3 t., b. l. 82-84) ir kaip nurodė pats nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme ši suma buvo pervesta neturtinės žalos daliai atlyginti (3 t., b. l. 117).

Ir nors iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme M. B. buvo pervesti dar 300 Eur (4 t., b. l. 87-88), tačiau tokios mažos dalies atlyginimas, įvertinus aukščiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , negali bÅ«ti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į pritaria apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, kad atlyginta tik palyginus nedidelė žalos dalis, todėl Å¡iuo atveju antrosios atsakomybę Å¡velninančios aplinkybės nėra.

14. Paminint ir tai, kad apeliacinio skundo argumentai susiję su mažametės dukros iÅ¡laikymu ir priežiÅ«ra, noru dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ bei kitos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kaip ir apygardos teismui pateiktas gydymo įstaigos iÅ¡raÅ¡as apie nuteistojo tėvo E. L. sveikatÄ (4 t., b. l.

82) nesudaro pagrindo taikyti nuteistajam E. L. BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi nesant dviejų ar daugiau nuteistojo E. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, Å¡velnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimas nuteistajam nėra galimas, nepriklausomai nuo to ar egzistuoja kitos BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos sÄ lygos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2020). Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau aptartÄ nuteistojo E. L. gynėjo advokato praÅ¡ymÄ taikyti nuteistajam BK 62 straipsnio nuostatas, atmeta kaip nepagrįstÄ ir skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl E. L. paskirtos bausmės palieka nepakeistÄ , konstatuodama, kad nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė individualizuota tinkamai ir atitikta BK 54 straipsnio reikalavimus bei teisingumo principo virÅ¡enybę.

Dėl neturtinės žalos 15. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ nuteistojo E. L. nukentėjusiajam M. B. priteista 14500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas praÅ¡o sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistÄ neturtinės žalos dydį atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir nuteistojo finansinę padėtį.

16. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).

17. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vienÄ iÅ¡ svarbiausių žmogaus vertybių sveikatÄ , yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kuriÄ turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultÅ«rines vertybes, kuria savo gerovę, o iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos dydžio nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti.

Pažymėtina ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir nuo jo pobÅ«džio, kitų aplinkybių, apibÅ«dinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., bÅ«damas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumÄ , suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmÄ , kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t.

ReikÅ¡mingas kriterijus – žalÄ padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors Å¡ios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimÄ , kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumÄ , tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalÄ (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaip minėta, nusikaltimÄ padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikÅ¡mės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, 2K-300-222/2017, 2K-334-699-2017).

18. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir priteisdamas nukentėjusiajam M. B. 14500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ praÅ¡omų 20000 Eur, atsižvelgė į tai, kad 500 Eur jau buvo atlyginti anksčiau bei įvertino nukentėjusiajam M. B. nustatytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusį nepataisomas ir ilgalaikes pasekmes. Nurodydamas, kad operacijos metu nukentėjusiajam M. B. buvo paÅ¡alinta blužnis, be kurios žmogaus sveikatos bÅ«klė suprastėja, susilpnėja asmens imuninė sistema, jis tampa neatsparus virusų ir bakterijų sukeltiems susirgimams, tuo pačiu kenčia kitų organų veikla, kas lemia blogesnę asmens gyvenimo kokybę.

Apylinkės teismas savo sprendimÄ taip pat motyvavo aptardamas teismų praktikÄ susijusiÄ su sunkiu sveikatos sutrikdymu bei atsižvelgdamas į darbingumo lygio nustatymo kriterijus, konstatavo, jog yra požymiai apie nukentėjusiojo darbingumo sumažėjimÄ 30 proc. Ä®vertino ir įvykio metu nukentėjusiojo patirtÄ pažeminimÄ , fizinį skausmÄ , operacijos metu susiÅ«tÄ pilvÄ ir dėl to atsiradusias pasekmes, susijusias tiek su darbinio, tiek su kasdienio gyvenimo negrįžtamais pasikeitimais, taip pat atsižvelgė į nukentėjusiojo amžių ir galimas sveikatos problemas ateityje.

Nenukrypdamas nuo neturtinės žalos nustatymo kriterijų įvertino ir ekonominio pobÅ«džio faktorius (pinigų nuvertėjimÄ ) bei nuteistojo nelabai gerÄ turtinę padėtį, taip pat tai, kad jis vienas augina vaikÄ ir Å¡iuo metu neturi galimybės dirbti užsienyje. Todėl sprendė, kad priteisiama 14500 Eur neturtinė žala nagrinėjamu atveju atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

19. Nesutikti su tokiu apylinkės teismo vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi akivaizdu, jog Å¡ioje byloje nustatant neturtinės žalos dydį buvo atsižvelgta į visus reikÅ¡mingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, pagrindžiant kiekvieno iÅ¡ jų taikymÄ . Tuo tarpu apeliantas apeliaciniame skunde praÅ¡ydamas sumažinti neturtinės žalos dydį jokių naujų aplinkybių, kurios bÅ«tų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebÅ«tų atsižvelgęs, nenurodė.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ esant sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1449 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K-170-139/2015, 2K-364-696/2015, 2K-397-222/2016) iki 23000 Eur (kasacinės nutartys Nr. K-604-788/2015, 2K-300-222/2017). Didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkÅ«s sveikatos sutrikdymai savo pobÅ«džiu yra labiau žalingi, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, negrįžtamomis pasekmėmis ir pan.

Pavyzdžiui, nukentėjusiajam buvo priteista 15000 Eur neturtinė žala, kuris viena akimi praktiÅ¡kai apako, neteko daugiau kaip 30% bendrojo darbingumo (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-17-648/2017). O blužnies plyÅ¡imo atveju, atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtÄ fizinį skausmÄ , nepatogumus ir dėl savo sužadėtinio mirties, patirtÄ Å¡okÄ , dideles dvasines kančias, emocinius iÅ¡gyvenimus buvo priteista 17500 Eur + 2500 Eur draudimo iÅ¡moka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-696/2018 20000 Eur).

Tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, taigi, Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas, kuris pirmosios instancijos teismo ir buvo tinkamai įvertintas.

20. Dar kartÄ paminint, kad absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminiai neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens tyčinė kaltė ir tokios veikos pasekmės. Å iuo atveju nenustatyta, jog įvykio metu, nukentėjusysis M. B. bÅ«tų atlikęs kokius nors veiksmus, dėl ko bÅ«tų galima spręsti apie jo paties netinkamÄ ir provokuojantį elgesį, kuris padėjo žalai atsirasti. Tuo tarpu nuteistojo E. L. tyčiniai veiksmai, t. y. lovoje gulinčio nukentėjusiojo kojos deginimas žiebtuvėliu, apipylimas alumi ir trijų smÅ«gių sudavimÄ kumščiu į veidÄ bei deÅ¡imties kartų smÅ«giavimas į pilvÄ byloja apie nuteistojo amoralų ir visas etikos bei moralės normas peržengiantį elgesį, sukėlusį sunkias ir negrįžtamas pasekmes, įtakojančias nukentėjusiojo tolimesnį gyvenimÄ bei darbinę veiklÄ .

Pažymint, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lygiaverčiu ir lemiamu kriterijumi, neturtinės žalos nustatymo atveju, o nukentėjusiojo finansinė padėtis sprendžiant neturtinės žalos nustatymo klausimÄ iÅ¡vis negali bÅ«ti vertinama. Atkreipiant ir į tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimÄ ateityje (pavyzdžiui, žalÄ padaręs asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto ir pan.).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad E. L. yra jaunas, galintis dirbti ir vykdantis individualiÄ veiklÄ asmuo, iÅ¡laikantis tik vienÄ mažametį vaikÄ , duomenų apie kokias nors nuteistojo sveikatos problemas nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiajam M. B. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Kadangi teisėjų kolegijos nuomone, neturtinės žalos dydžio suma pirmosios instancijos teismo nustatyta remiantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, vadovaujantis suformuotos teismų praktika bei įvertinus nukentėjusiojo patirtų praradimų dydį.

Todėl konstatuotina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas nagrinėjamu atveju iÅ¡spręstas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio klausimo iÅ¡sprendimo pagrindo nėra. Dėl proceso iÅ¡laidų 21. Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam M. B., kurios sudaro 178,84 Eur (4 t., b. l. 77-80).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, turėti atstovÄ , kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu bÅ«tų ginami ir užtikrinami visapusiÅ¡kai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo E. L. gynėjo advokato RamÅ«no Dobrovolskio apeliaciniame skunde buvo ginčijamas klausimas, tiesiogiai veikiantis nukentėjusiojo interesus byloje, Å¡is buvo priverstas kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių profesionalios pagalbos atstovaujant jį apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad nuteistojo E. L. gynėjo advokato RamÅ«no Dobrovolskio apeliacinis skundas atmetamas, nuteistasis yra jauno ir darbingo amžiaus, o teisinė pagalba nuketėjusiajam buvo suteikta tinkamai, praÅ¡omas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ E. L. priteisia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. L. gynėjo advokato RamÅ«no Dobrovolskio apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, atmesti. Priteisti iÅ¡ nuteistojo E. L. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas 178,84 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturi centus), už advokato teisinę pagalbÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Danutė Giačaitė Daiva Jankauskienė Arūnas Paštuolis