c858f5c2-d47b-409b-b15f-ae50fbb7f8d9 · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-363-287/2012m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00296-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 44; 44.2; 44.2.1; 44.2.2; 44.2.3; 44.2.4; 44.2.4.1; 44.5; 44.5.2; 73; 73.2; 73.2.5; 73.2.5.1; 73.2.5.1.1; 99; 99.1; 99.1.1; 99.3; 99.5; 99.7; 99.9; 113; 113.1; 116; 116.1; 116.4. (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 7 d.Pakruojis Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant atsakovo V. P. atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

P. dėl žalos atlyginimo ir nustatė: Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu teismui ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. P. 7800,00 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 234,00 Lt žyminį mokestį. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2009 m. birželio 13 d. tyčiniais veiksmais buvo apgadintas A. P. (P.) asmeninės nuosavybės teise priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini).

Minėtas pastatas buvo įkeistas bankui AB „Swedbank“ ir sudaryta jo draudimo sutartis su AB „Swedbank“. Dėl Å¡io įvykio metu padarytos žalos ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 7800 litų draudimo iÅ¡mokÄ (iÅ¡ 8300 Lt nuostolio sumos iÅ¡skaityta 500 Lt frančizė). AB „Swedbank“ sutikimu draudimo suma buvo sumokėta A. P. PastatÄ apgadino atsakovas, jo atžvilgiu priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Todėl ieÅ¡kovas, remdamasis LR Civilinio kodekso 6.37 str., 6.263 str. bei 6.1015 str., praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo V.

P. 7800,00 Lt žalos atlyginimo.IeÅ¡kovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla iÅ¡nagrinėta ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str., 77, 78 b. l.). Atsakovas V. P. į teismo posėdį neatvyko, o atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (54-56 b. l.), nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, jog ieÅ¡kovo teiginiai, neva jis tyčiniais veiksmais sugadino A.

P. priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nepagrįsti, nes jo atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, o Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ užfiksuota, jog Å¡iame name niekas tuo metu negyveno. Be to, tuo metu, kai buvo apgadintas namas, su žmona draudimo iÅ¡mokos gavėja A. P. vyko skyrybų procesas ir jis Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-05-14 nutartimi buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo A.

P., todėl persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), nesiartino prie gyvenamojo namo, kuris buvo apgadintas, neieÅ¡kojo kontaktų su A. P. Namas, kuris buvo apgadintas, yra pastatytas ir įrengtas už jo lėšas ir kadangi tuo metu vyko skyrybų procesas su A. P., nebuvo aiÅ¡ku, kam atiteks Å¡is turtas. Be to, ir pats 2010 m. žiemÄ kreipėsi į Pakruojo rajono policijos komisariatÄ dėl iÅ¡ Å¡io namo pavogtų radiatorių, nes namas, esantis (duomenys neskelbtini), 2010-01-27 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-287/2010 atiteko jam asmeninės nuosavybės teise, tačiau ieÅ¡kovo atstovai jam padarytus nuostolius įvertinę 3300 Lt, Å¡iÄ draudimo iÅ¡mokÄ dėl jam nesuprantamų priežasčių iÅ¡mokėjo A.

P. Mano, kad ir Å¡i 7800,00 Lt draudimo iÅ¡moka A. P. iÅ¡mokėta nepagrįstai, nes tuo metu namas buvo negyvenamas, o A. P. melagingai nurodė, kad yra prieÅ¡ingai, jog name gyveno atsakovas, o pačiai A. P., negyvenusiai tuo metu name, apie namo nuniokojimÄ praneÅ¡usi jos motina Z. P. Mano, kad A. P. tyčia suklaidino draudimo agentę, pateikdama klaidingÄ informacijÄ , taip siekdama gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Nurodė, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ A. P., nes pagal draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), namas draudiminio įvykio metu buvo negyvenamas ir jam draudimo apsauga dėl piktavaliÅ¡kų trečiųjų asmenų veikos neturėjo bÅ«ti taikoma.

Todėl ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjo A. P. 7800 litų draudimo iÅ¡mokÄ tinkamai neiÅ¡tyręs visų įvykio aplinkybių, o buvusios sutuoktinės tėvų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes jie buvo suinteresuoti padėti dukrai. Atsakovo V. P. atstovė advokatė Rita Roščenkovienė teismo posėdyje atstovaujamojo pozicijÄ palaikė ir prašė atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nurodydama, jog ieÅ¡kovas, jos nuomone, pats supranta, padaręs klaidÄ , iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ A. P., nes pagal sudarytÄ draudimo sutartį, tuo atveju, jeigu namas yra negyvenamas, negalioja apsauga nuo trečių asmenų veikos.

Å iuo atveju negali paklausti ieÅ¡kovo, kodėl jie iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau pagal jų pridėtus dokumentus matyti, kad neteisėtai iÅ¡mokėjo. A. P., apklausta tyrėjos 2009 metų birželio mėnesį, nurodė, jog name niekas negyvena, o atsakovas tame name gyventi negalėjo, nes 2009 metų gegužės 14 dienos Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi jis buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo A. P., nes tuo metu vyko santuokos nutraukimo procesas. Tyrėjai S. V. A. P. teigė, kad name niekas negyvena, o po kelių dienų žalų vertintojai Rezgienei ji nurodė, kad namas yra gyvenamas.

A. P. tuo pačiu metu, tik skirtingose įstaigose, skirtingai kalbėjo. PrieÅ¡ atsakovÄ buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl turto sugadinimo. Å io nutarimo niekas neginčijo, nei privataus proceso, nei civilinio proceso tvarka į teismÄ niekas nesikreipė, todėl mano, jog kalbėti, kad atsakovas V. P. kaltas, sugadinęs savo paties sukauptÄ turtÄ , kiek jai yra žinoma iÅ¡ santuokos nutraukimo bylos, bÅ«tų neteisinga ir nepagrįsta. Mano, kad tai yra draudimo kompanijos klaida, kad jie iÅ¡mokėjo tÄ iÅ¡mokÄ , be to, mano, jog trečiuoju asmeniu turėjo bÅ«ti įtraukta A.

P., tačiau tai yra ieÅ¡kovo teisė, o jie to neprašė. Draudimo kompanijai buvo pateikta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo santuokos nutraukimo byloje ir draudimo kompanija turėjo įsigilinti į tÄ situacijÄ , jų pareiga buvo pasidomėti, kaip vyksta procesas, koks priimtas sprendimas. 2010 metų sausio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu tas namas atiteko asmeninės nuosavybės teise P. V., tolėl mano, kad draudimo kompanija turėjo atidžiau įsigilinti į visas aplinkybes.

Jeigu jiems nebÅ«tų buvusi pateikta ta nutartis dėl įpareigojimo gyventi skyrium, tokiu atveju jie galėtų teigti, kad nežinojo. Yra pridėti dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, kad jie žinojo, jog vyksta skyrybų procesas. IeÅ¡kovas žinojo apie ikiteisminio tyrimo nutarimÄ ir jame iÅ¡dėstytas aplinkybes. Jau ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovo atstovas neatvyksta į posėdžius, kalba apie tai, kad gal jie supranta savo klaidÄ . Jeigu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , vadinasi kaltės nėra.

Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ kaip tik yra ne draudimo kompanijos naudai, gal jie neskaitė nutarimo, nes nutarime iÅ¡samiai iÅ¡dėstyta A. P. pozicija, bÅ«tent tame nutarime P. aiÅ¡kiai dėsto, kad name niekas negyvena, kad vyksta skyrybų procesas. A. P. nutarimo neskundė, o turėjo teisę jį skųsti. 2010 m. sausio 27 d. teismo sprendimas buvo panaikintas ir jis yra pridėtas prie bylos tam, kad matytųsi, jog vyko skyrybų procesas ir V. P. nebuvo suinteresuotas naikinti turtÄ , kurį pats uždirbo, pats sukÅ«rė.

Jis tikėjosi skyrybų procese, kad tas turtas atiteks jam. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti tik P. tėveliai ir kurių teigimu V. P. gadino turtÄ . Tas namas priklausė ne P., o priklausė bankui, nes buvo įkeistas. IeÅ¡kovo pozicija yra tokia, kad atsakovas tyčiniais veiksmais sugadino turtÄ , tačiau kaip jie tai gali įrodyti. Ar nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ gali bÅ«ti įrodymas Å¡ioje civilinėje byloje, kad V. P. tyčiniais veiksmais sugadino turtÄ ? Mano, jog ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovo pareiga yra įrodyti ieÅ¡kinį.

Kai buvo iÅ¡mokama iÅ¡moka, draudimas su V. P. nebendravo. Tik po to, kada atsiuntė V. P. pretenzijÄ , jis apie tai sužinojo ir jam tai buvo netikėta. Vėliau V. P. surado namo pirkėjÄ , susiderino su banku ir bankas leido paskolÄ perkelti trečiajam asmeniui (P. surastam) ir tokiu bÅ«du dabar namo savininkas yra ne P., ne P., o trečiasis asmuo, su kuriuo bankas yra sudaręs sutartį ir, kiek jai yra žinoma, kreditas yra iÅ¡mokėtas. Tame name P. gyveno labai trumpai, nes V. P. dirbo Anglijoje, siuntė pinigus, viskÄ susipirko, turtas bendras, santuokos metu įgytas ir dėl tos priežasties draudimas negalėjo iÅ¡mokėti vien tik Pi.

Namas įkeistas bankui, skolininkė yra P. bet turtas, esantis name, įgytas santuokos metu ir tai buvo matyti iÅ¡ santuokos nutraukimo byloje esančių dokumentų. Pati A. P. neginčijo, kad turtas yra įgytas iÅ¡ santuokinių lėšų, gyvenant santuokoje. Namas nupirktas likus keliems mėnesiams iki santuokos ir P. vardu. Nesupranta draudimo pozicijos, nes namas yra banko, kilnojamasis turtas, kuris yra sugadintas, priklauso abiems sutuoktiniams, o iÅ¡mokÄ iÅ¡moka tik vienam. Draudimas žino, kad vyksta skyrybų procesas.

Draudimas praÅ¡o priteisti kaip iÅ¡ kalto asmens, bet kaltumas V. P. yra neįrodytas, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Jeigu bÅ«tų įrodyta V. P. kaltė, tada nebÅ«tų jokių ginčų. V. P. kaltė nėra įrodyta, kad jis tyčia ir tyčiniais veiksmais gadino savo turtÄ , todėl ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti 200 litų už teisines paslaugas.IÅ¡ 2009-06-30 Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK raÅ¡to matyti, kad Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatas ieÅ¡kovÄ AB „Lietuvos draudimas“ informavo apie tai, kad dėl 2009-06-14 apgadinto A.

P. turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2009-06-18 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Â (3 b. l.).IÅ¡ Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos S. V. 2009-06-18 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad pagal Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate 2009-06-13 gautÄ A. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad 2009-06-13 apie 21 val. jai paskambinusi motina Z.

P. pasakė, jog iÅ¡daužyti A. P. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), langai, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. dėl turto sugadinimo (4 b. l.).IÅ¡ Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-05-14 nutarties matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-376-77/2009 pagal ieÅ¡kovės A. P. ieÅ¡kinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės taikytos laikinosios apsaugos priemonės, viena jų – atsakovas V. P. įpareigotas gyventi skyrium nuo ieÅ¡kovės A.

P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo (5-6 b. l.).IÅ¡ turto sunaikinimo, sugadinimo akto ir jo priedo matyti, kad 2009-06-22 turto žalų vertintoja D. R., dalyvaujant A. P., surašė turto sugadinimo aktÄ dėl piktavaliÅ¡ko pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sugadinimo. Jame nurodyta, jog dėl draudėjos A. P. turto sugadinimo numanomas atsakingas asmuo – V. P., įvykio/žalos atsiradimo metu pastatas buvo gyvenamas. Nustatyti pastato sugadinimai (7-12 b. l.).IÅ¡ lokalinės sÄ matos matyti, kad turto žalų vertintoja D.

R. dėl A. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto sudarė darbų ir iÅ¡laidų sÄ matÄ , kurios bendra vertė 8300 Lt (13-14 b. l.).IÅ¡ 2009-09-10 banko „Swedbank“, AB raÅ¡to Nr. S-SR-1959 matyti, kad bankas sutinka, jog ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiuota 8300,00 Lt sumos draudimo iÅ¡moka už bankui hipotekos lakÅ¡tu įkeistÄ A. P. nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriam taikoma draudimo apsauga pagal 2006-02-24 polisÄ Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«tų iÅ¡mokėta nurodytam turto savininkui (15 b. l.).IÅ¡ 2009-09-14 sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ 2009-09-14 iÅ¡mokėjo A.

P. 7800,00 Lt iÅ¡mokÄ už HB pastatų draudimÄ .IÅ¡ 2009-09-04 draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo matyti, kad ieÅ¡kovas apskaičiavo draudimo iÅ¡mokÄ , kurios suma 7800,00 Lt (17 b. l.).IÅ¡ 2009-09-11 praneÅ¡imo apie nuostolių atlyginimÄ matyti, kad ieÅ¡kovas pranešė A. P. apie tai, kad ieÅ¡kovo 2009-09-11 sprendimu dėl 2009-06-14 (duomenys neskelbtini), įvykio, kurio metu buvo sugadintas gyvenamasis namas, jai iÅ¡mokama 7800,00 Lt draudimo iÅ¡moka (18 b. l.).IÅ¡ 2009-10-16 pretenzijos matyti, kad V.

P. informuotas apie 2009-06-14 įvykio metu A. P. priklausančio apgadinto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam iÅ¡mokėtÄ 7800,00 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Pretenzijoje nurodoma, jog, remiantis 2009-06-18 Pakruojo rajono PK pažyma, V. P. yra atsakingas dėl Å¡ios žalos atlyginimo, todėl jis buvo paragintas per 18 dienų sumokėti AB „Lietuvos draudimas“ 7800,00 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (19 b. l.).IÅ¡ 2009-10-28 atsakymo į pretenzijÄ matyti, kad V. P. nurodė nesutinkÄ s su turto sugadinimo kaltinimais, nurodė, jog vyksta teisminis skyrybų su A.

P. procesas, yra Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo atžvilgiu, turtas nėra padalintas (20 b. l.).IÅ¡ Priedo Nr. 2 Informacijos turto savininkui prie 2006 m. vasario 24 d. Draudimo sutarties Nr. 50411966T-1 matyti, kad AB bankas „Hansabankas“ 2006 m. vasario 24 d. sudaryta Draudimo sutartimi Nr. 50411966T-1 AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė AB bankui „Hansabankas“ įkeistÄ A. P. priklausantį turtÄ (30-36 b. l.).IÅ¡ pažymos bei pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre ir hipotekos lakÅ¡to bei pažymėjimo apie Hipotekos registre įregistruotÄ dokumentÄ pagal dokumento kodÄ matyti, kad 0,2500 ha žemės sklypas su pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal 2006-06-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4403 ir priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 4405. Kreditoriui AB bankui „Hansabankas“ A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2006-06-27 įkeitė minėtus nekilnojamuosius daiktus, užtikrindama savo prievoles AB bankui „Hansabankas“ pagal 2006-06-09 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (37-42, 43-49 b. l.).IÅ¡ Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-9-287/2010m. pagal ieÅ¡kovės A.

P. ieÅ¡kinį atsakovui V. P. su kreditoriumi banku „Swedbank“, institucija, teikiančia iÅ¡vadÄ , Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo iÅ¡laikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, iÅ¡laikymo ieÅ¡kovei priteisimo, kreditorinių įsiskolinimų bankui dengimo, sutuoktinių A. P. (P.) ir V. P. santuoka nutraukta bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje sutuoktiniai nurodė, jog, gyvenant santuokoje, 2006-06-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jie įgijo 0,25 ha ploto žemės sklypÄ su pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o po santuokos nutraukimo Å¡is turtas atitenka V.

P. asmeninės nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Å¡ios normos taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos Å¡ios sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalÄ padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005, 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2009 ir kt.).

Taigi, civilinei atsakomybei už padarytÄ Å¾alÄ atsirasti yra bÅ«tina nustatyti Å¡ių sÄ lygų visumÄ : žalos (nuostolių) atsiradimo faktÄ ir žalos dydį (CK 6.249 str.), neteisėtÄ veikimÄ arba neveikimÄ (CK 6.246 str.), kaltę (tyčiÄ arba neatsargumÄ ) (CK 6.248 str.), priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 str.). Bent vienos sÄ lygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2009 m. birželio 13 d. buvo apgadintas A.

P. (P.) vardu registruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Å is nekilnojamasis daiktas buvo įkeistas bankui „Swedbank“, AB (tuometinis pavadinimas AB „Hansabankas“) ir jam taikoma draudimo apsauga pagal 2006 m. vasario 24 d. draudimo sutartį Nr. 50411966T-1, draudikas – ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl gyvenamojo namo apgadinimo A. P. kreipėsi į Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatÄ , tačiau 2009 m. birželio 18 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, nes dėl minėtos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o nukentėjusysis turi teisę kreiptis dėl turto sugadinimo į teismÄ privataus kaltinimo tvarka (4 b. l.).

Be to, kadangi Å¡iam nekilnojamajam daiktui taikoma draudimo apsauga (30-36 b. l.), ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas 2009 m. birželio 22 d. surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktÄ , nustatydamas padarytus sugadinimus (7-12 b. l.), paskaičiavo žalos dydį ir draudimo iÅ¡mokÄ (13-14, 17 b. l.), bei, banko „Swedbank“ , AB sutikimu (15 b. l.), 2009 m. rugsėjo 14 d. iÅ¡mokėjo 7800,00 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (16 b. l.) A. P.. Byloje ginčo dėl Å¡ių aplinkybių, t.y. žalos atsiradimo fakto ir žalos dydžio (CK 6.249 str.), iÅ¡ esmės nėra, nes žalos atsiradimo faktÄ ir žalos dydį patvirtina byloje esantys aukščiau paminėti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Tačiau atsakovas, kaip matyti iÅ¡ jo pozicijos, byloje ginčija savo atsakomybės už sugadintÄ turtÄ klausimÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovas, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio ir prie jo pateiktų dokumentų, iÅ¡ esmės byloje atsakovo V. P. neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), kaltę (CK 6.248 str.), priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.), grindžia bÅ«tent Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato 2009 m. birželio 18 d. priimtu nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes, kaip matyti iÅ¡ 2009-10-16 atsakovui siųstos pretenzijos, remiantis Å¡iuo nutarimu, pareikalavo iÅ¡ atsakovo V.

P. atlyginti ieÅ¡kovui A. P. iÅ¡mokėtÄ 7800,00 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (19 b. l.). Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus: Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato 2009 m. birželio 18 d. nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (4 b. l.), Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartį (5-6 b. l.), atsakovo V. P. ieÅ¡kovui pateiktÄ atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ (20 b. l.), Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimÄ (57-60 b. l.), bei atsakovo argumentus, matyti, jog apie namo apgadinimÄ 2009 m. birželio 13 d., turto savininkei A.

P. pranešė jos motina Z. P. telefonu, kuri A. P. pasakė, jog name viskÄ iÅ¡daužė A. P. vyras V. P., nes ji gyvena Å¡alia ir matė, kaip V. P. buvo atvažiavęs, o A. P. tėvas R. P., eidamas į darbÄ , matė V. P. maÅ¡inÄ kieme, kai iÅ¡ namo girdėjo triukÅ¡mÄ , kažkÄ dūžtant. Be to, nutarime nurodytas A. P. gyvenamosios vietos adresas – Å iaulių miestas, pati A. P. nurodė, jog nei ji pati, nei V. P., name negyvena, vyksta teisminis santuokos nutraukimo procesas, turtas dar nepadalintas.

Teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis patvirtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-376-77/2009 pagal ieÅ¡kovės A. P. ieÅ¡kinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atsakovas V. P. įpareigotas gyventi skyrium nuo ieÅ¡kovės A. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo (5-6 b. l.). Byloje duomenų, kad atsakovas V. P. bÅ«tų pažeidęs jo atžvilgiu Å¡iÄ taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, nėra. Be to, įvertinus minėtÄ policijos priimtÄ nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad iÅ¡ jo seka iÅ¡vada, jog iÅ¡ esmės joks tyrimas pagal A.

P. pareiÅ¡kimÄ atliktas nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų apie pastarojo policijos nutarimo panaikinimÄ ar pakeitimÄ , nėra taip pat jokio A. P. pareiÅ¡kimo tyrimo policijoje medžiagos, nėra duomenų dėl jos kreipimosi į teismÄ privataus kaltinimo tvarka, t.y. nepateikta jokių įrodymų dėl atsakovo V. P. pripažinimo kaltu dėl A. P. priklausančio turto sugadinimo, tokių duomenų nepraÅ¡yta teismo ir iÅ¡reikalauti. Be to, byloje nėra jokių liudytojų, galinčių patvirtinti atsakovo galimai atliktus neteisėtus veiksmus ir jo kaltę dėl padarytos žalos A.

P. turtui, kuria yra grindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas. IeÅ¡kovas tokių duomenų nenurodė ir teismo posėdžio metu apklausti jokių liudytojų neprašė. Dar daugiau, ieÅ¡kovo atstovas į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, pateikdamas tik praÅ¡ymus bylÄ nagrinėti nedalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui (69, 78, b. l.). Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau iÅ¡plėtotÄ ir nuosekliÄ teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.).Kaip minėta, prievolė atlyginti žalÄ atsakingam už žalÄ asmeniui atsiranda tik nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (CK 6.245-6.249 str.).

Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 1 dalies nuostatomis (2007-11-15 įstatymo Nr. X-1324 redakcija, galiojusi nuo 2007 12 10, Žin., 2007, Nr. 125-5092, galiojusiomis įvykio metu (2009-06-13)), draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informacijÄ apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, bÅ«tinus nustatant draudimo iÅ¡mokos dydį. Be to, draudiko reikalavimu minėti asmenys taip pat privalo pateikti bÅ«tinus nustatant draudimo iÅ¡mokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jie turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

O draudikas, remiantis minėto Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalimi, privalo tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų ir byloje iÅ¡tirtų aukščiau paminėtų įrodymų, Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato 2009 m. birželio 18 d. priimtame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ bei Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodytos aplinkybės dėl pačios turto savininkės A.

P. negyvenimo name, kuris buvo apgadintas, tiek atsakovo V. P. argumentai dėl vykusio teisminio santuokos nutraukimo proceso ir jo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo A. P., tuo metu gyvenusios (duomenys neskelbtini), suponuoja iÅ¡vadÄ , jog tik atlikus iÅ¡samų tyrimÄ dėl A. P. priklausančio turto apgadinimo aplinkybių, galima buvo vertinti įvykio padarymo aplinkybes, nustatyti dėl žalos padarymo kaltus asmenis. Taigi, teismas Å¡iuo atveju konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas nepateikė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimÄ A.

P. turto atžvilgiu patvirtinančių įrodymų, nepaneigė atsakovo V. P. ir jo atstovės argumentų, jog bylos duomenys patvirtina, kad žalos turtui padarymo dienÄ gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo negyvenamas, o iÅ¡ Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo (57-60 b. l.) matyti, kad sutuoktiniai A. P. ir V. P. byloje dėl santuokos nutraukimo turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas 2009 m. birželio 13 d., laikė Å¡eimos turtu, bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe, t.y. atsakovas V.

P. šį turtÄ laikė esant jo ir sutuoktinės, nes nurodė šį turtÄ esant Å¡eimos turtu, įgytÄ už bendras sutuoktinių lėšas, jį dalinosi, nuspręsdami, jog po santuokos nutraukimo jis atiteks atsakovui V. P. ir t.t. Be to, ieÅ¡kovas, kaip minėta, savo pasyviu procesiniu elgesiu (neatvykdamas nė į vienÄ teismo posėdį, neteikdamas papildomų įrodymų, nepraÅ¡ydamas apklausti liudytojų ar pan.) iÅ¡ esmės byloje net neįrodinėjo atsakovo V. P. pareigos atlyginti ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtos 7800,00 Lt draudimo iÅ¡mokos už sugadintÄ draudimo apsaugÄ turintį turtÄ (CPK 178 str.).

Be to, tiek savininko teisių ir pareigų apimtis, tiek 2006 m. vasario 24 d. Draudimo sutarties Priedo Nr. 2 nuosatos (pvz. 9 p., 13 p. ir kt.) įpareigoja ir patį turto savininkÄ rÅ«pintis savo turtu, tinkamai vykdyti draudimo sutarties sÄ lygas, kiek įmanoma užtikrinti, kad turtui nebÅ«tų padaryta žalos, t.y. nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas savo turto atžvilgiu. Tuo tarpu ieÅ¡kovas, esant iÅ¡ esmės neiÅ¡tirtoms A. P. priklausančio turto sugadinimo aplinkybėms, pats prisiėmė galimas neigiamas pasekmes.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog atsakovas V. P. kaltas dėl A. P. vardu registruoto turto sugadinimo, tuo pačiu ir dėl prievolės atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui, t.y. ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ neįrodė visų bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti: atsakovo V. P. veiksmų neteisėtumo, jo kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp žalos atsiradimo ir jo veiksmų (CK 6.246-6.248 str.). Todėl ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinys atmestinas.Atmetant ieÅ¡kinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, 92 - 93 straipsniais, 96 straipsniu, 98 straipsniu, iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakovui V.

P. priteistibnos 200,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (65 b. l.), bei į valstybės pajamas priteistinos 38,83 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (52 b. l.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo atmesti.Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinės adresas J.

B. g. 12, Vilnius, atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, 200,00 Lt (du Å¡imtus litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinės adresas J. B. g. 12, Vilnius, atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, 38,83 Lt (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus ir 83 centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                   Rima Razumienė