c858e647-0e41-4e30-a94f-dabeb103e472 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I3-4375-505/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00937-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.1; 51.5; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. spalio 1 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Henrikai Milevskei, Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiškėjai O.

M., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos O. M. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja O. M. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ Nr. 10S-84-(14.10.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O.

M.“. PareiÅ¡kėja skunde (b. l. 1–2), paaiÅ¡kinimuose (b. l. 93–98) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus vedėjos priimtas sprendimas dėl nuosavybės atkÅ«rimo į tenkančiÄ nekilnojamo turto dalį 5,3075 ha žemės, 0,75 ha miÅ¡ko - kompensacija pinigais yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, kadangi ji niekada nebuvo teikusi praÅ¡ymo dėl kompensacijos, taip pat nėra pasiraÅ¡iusi, kad sutinka su priimtu sprendimu.

Pažymėjo, jog skundžiamas sprendimas negalėjo bÅ«ti priimtas dėl 1997 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1057 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“, kadangi III dalies 11 punktas nurodo, kad jeigu piliečiai iki 2003 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, o teismo sprendimas, nustatantis juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , priimtas po nurodytos datos, laikoma, kad piliečiai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikė laiku.

Akcentavo, jog Prienų apylinkės teismui praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ji pateikė 2007 m. spalio 2 d., kad praÅ¡ymas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pateiktas 2007 metais paminėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-799/2010. Paminėjo, kad yra vienintelė paveldėtoja ir Å¡iuo metu senelių vardu niekas žemių nevaldo. Mano, kad jos senelių valdyta žemė gali bÅ«ti paimta į Laisvos valstybinės žemės fondÄ .

Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 55–66) ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, jog piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti Å¡io įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemė grÄ Å¾inama natÅ«ra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Vyriausybės nustatyta tvarka.

PaaiÅ¡kino, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. raÅ¡tu Nr. 10SD-3230-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities BirÅ¡tono savivaldybės BirÅ¡tono seniÅ«nijos BirÅ¡tono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ pareiÅ¡kėja buvo kviečiama atvykti į pretendentų susirinkimÄ , kurio metu turėjo teisę pasirinkti grÄ Å¾intinÄ natÅ«ra 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miÅ¡ko) žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) vienkiemio kadastro vietovėje.

PareiÅ¡kėja 2017 m. lapkričio 23 d. praÅ¡ymu prašė jos dalyvavimÄ susirinkimuose, rengiant (duomenys neskelbtini) vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ perkelti į tolimesnius etapus, kol bus iÅ¡spręsti visi teisiniai klausimai, susiję su nuosavybės teisių atkÅ«rimu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡tu Nr. 10SD-2440-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities BirÅ¡tono savivaldybės BirÅ¡tono seniÅ«nijos BirÅ¡tono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ pareiÅ¡kėja pakartotinai buvo kviečiama atvykti į pretendentų susirinkimÄ , kurio metu turėjo teisę pasirinkti grÄ Å¾intinÄ natÅ«ra 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miÅ¡ko) žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) vienkiemio kadastro vietovėje.

PareiÅ¡kėja 2019 m. rugsėjo 3 d. informavo, jog į susirinkimÄ atvykti negali dėl svarbių priežasčių, kadangi pagal mano 1992 m. sausio 20 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ agrarinei tarnybai atkurti nuosavybę į senelių žemę iki Å¡iol vyksta teismas. Pažymėjo, kad Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį grÄ Å¾inant natÅ«ra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (iÅ¡skyrus neatvykimÄ dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miÅ¡ko sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui bÅ«tų galima projektuoti žemės sklypÄ , nuosavybės teisės Å¡iam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

Atsakovės nuomone, pareiškėjos 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2019 m. rugsėjo 3 d. prašymuose nurodytos neatvykimo į rengiamus pretendentų susirinkimus priežastys nelaikytinos svarbiomis ir ne nuo jos valios priklausančiomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai - Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012, ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-906-273/2013, įrodo, kad buvusi savininkė U.

Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,3075 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ir 0,75 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini). Minėti bendrosios kompetencijos teismų sprendimai yra įsiteisėję ir privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, įrodančių buvusios savininkės U.

Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės kiekį, pareiÅ¡kėja Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos nėra pateikusi. Atsakovės įsitikinimu, tai, kad pareiÅ¡kėja mano, jog turi teisę atkurti nuosavybės teises į 22,97 ha žemės ir Å¡iuo metu apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-768-438/2020 teismo praÅ¡o įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos atkurti jai nuosavybės teises į 22,97 ha žemės, nėra svarbi ir nuo pareiÅ¡kėjos valios nepriklausanti aplinkybė, dėl kurios pareiÅ¡kėja rengiamuose (duomenys neskelbtini) vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose negalėjo pasirinkti natÅ«ra grÄ Å¾intino 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miÅ¡ko) žemės sklypo.

Atsakovės vertinimu, ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja siekia, kad jai bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į 22,97 ha žemės ir administracinių teismų praÅ¡o įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos atkurti jai nuosavybės teisės į 22,97 ha žemės, nėra priežastis, dėl kurios ji negalėjo pasirinkti grÄ Å¾intino natÅ«ra 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miÅ¡ko) žemės sklypo J. Ž. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) valdytos žemės ribose, todėl buvo priimtas pareiÅ¡kėjos ginčijamas sprendimas.

Prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 10S-84-(14.10.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. M.“, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja O. M. 1992 m. sausio 20 d. pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į J. Ž. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytÄ Å¾emę (apie 20 ha su miÅ¡ku). 1996 m. gruodžio 30 d. pareiÅ¡kėja O.

M. pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises, t. y. savo žemę atsiimti natÅ«ra (prijungta J. Ž. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byla Nr. 734). PareiÅ¡kėja O. M. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismÄ ir pareiÅ¡kimu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos senelė U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 21,23 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ir 1,74 ha miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini). Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012, nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad U.

Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,3075 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), likusioje dalyje pareiÅ¡kėjos O. M. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmetė. Teismas sprendime konstatavo, jog iÅ¡ J. Ž. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota J. Ž. ir U. Ž. santuoka. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. Ž. mirties naÅ¡le liko pareiÅ¡kėjos senelė - U. Ž., kuri mirė (duomenys neskelbtini).

J. Ž. iš dviejų santuokų turėjo iš viso 10 vaikų. Pirmosios žmonos vaikai buvo M., J., A., J., A., o antrosios žmonos U. vaikai – A., B., P., P. ir V.. Pareiškėja yra J. Ž. vaikaitė iš antrosios santuokos. Byloje ginčo dėl to, kad 24,23 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), iki 1932 m. rugpjūčio 18 d. savininkas buvo pareiškėjos senelis J. Ž., nėra, su tuo sutinka ir suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. gruodžio 6 d. pažyma Nr. R4-5051, kurioje nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rÅ«Å¡iavimo komisijos archyviniame fonde, Alytaus apskrities rÅ«Å¡iavimo komisijos 1928 m. Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus BirÅ¡tono seniÅ«nijos mokesniais apdėjimo reikalu rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas savininkas Ž. J. K. kaime turėjęs 24,23 ha žemės, iÅ¡ jos 20,00 ha ariamos, 1,23 ha ganyklų, 3,00 ha neapmokestinto miÅ¡ko. 1942 m. sausio 20 d.

BirÅ¡tono valsčiaus arklių savininkų sÄ raÅ¡e įraÅ¡yta Ž. U., gyv. (duomenys neskelbtini), o skiltyje turimos žemės plotas ha - įraÅ¡yta 22,97 ha. Bylos duomenimis matyti, kad Alytaus apylinkės teismas 1939 m. rugsėjo 16 d. sprendimu byloje Nr. 1474 nusprendė pripažinti V. Ž. įpėdinystės teises į 1/12 dalį turto, likusio po tėvo J. Ž. mirties, susidedančio iÅ¡ dviejų sklypų žemės, t. y. iÅ¡ apie 23 ha su trobesiais, gyvu ir negyvu inventoriumi, esančio (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ apie 2 ha miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini), ir Å¡iÄ dalį iÅ¡imti iÅ¡ U.

Ž. asmeniÅ¡kai ir kaip globėjos nepilnamečių B., A., P. ir P. Ž. valdymo. IÅ¡ 2012 m. kovo 30 d. teismui pareiÅ¡kėjos pateikto buvusios savininkės U. Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribų nustatymo plano matyti 21,23 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), sklypo ribos. 2012 m. balandžio 17 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos raÅ¡tu informavo kokie žemės sklypai iÅ¡ dalies patenka į U. Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ribas pagal pareiÅ¡kėjos 2012 m. kovo 30 d. pateiktÄ ribų nustatymo planÄ .

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu A. K. 2012 m. gegužės 24 d. atliko menamÄ buvusio savininko U. Ž. žemės sklypo, valdyto (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo planÄ (3 ha), kurį iÅ¡ penkių gretimybių, pasirašė tik du asmenys – R. V. ir G. L.. BirÅ¡tono savivaldybės administracija raÅ¡tu pareiÅ¡kėjai nurodė, kad, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2092 II skirsnio 4 punkto reikalavimais, miÅ¡kų Å«kio tikslinės naudojimo paskirties žemės nėra adresų objektas todėl adresas jai nėra suteikiamas.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 27 d. raÅ¡tu „Dėl žemės grÄ Å¾inimo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ apie jos senelių turėtÄ ir pareiÅ¡kėjos pageidaujamÄ susigrÄ Å¾inti žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Taip pat konstatavo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog po palikėjo J. Ž. mirties, nesant suraÅ¡yto testamento, įstatyminiais įpėdiniais liko jo penki vaikai iÅ¡ pirmosios ir penki vaikai iÅ¡ antrosios santuokų.

Nors naÅ¡le likusi antroji palikėjo žmona U. Ž. ir liko gyventi (duomenys neskelbtini), kur apie namus buvo dirbamos žemės, tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡vadai, kad ginčo sklypai nuosavybės teise priklausė vienai U. Ž.. Sutinkamai su Rusijos imperijos civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalies 1257 straipsniu už mažamečius pareikÅ¡ti sutikimÄ arba nesutikimÄ priimti palikimÄ turėjo jiems paskirti globotojai. Pagal to meto teisinį reglamentavimÄ , akivaizdu, kad U.

Ž. negalėjo bÅ«ti savo mirusio vyro viso turto paveldėtoja, ji galėjo gauti tik ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybėn. Byloje yra duomenys, kad nepilnamečio V. Ž. interesais, jo globėjas - patarėjas A. J. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu dėl turto atsakovei U. Ž. ir kaip globėjai mažamečių vaikų A., B., P., P. Ž. ir A. Ž., tokiu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ priimti palikimÄ . Aplinkybes, kad žemę naudojo ir kitas iÅ¡ palikėjo J. Ž. įpėdinių - sÅ«nus A.

Ž., taip pat neginčijamai patvirtina 1939 m. rugsėjo 16 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimas. Tokie faktiniai bylos duomenys paneigia pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, kad nacionalizavimo metu tik pareiÅ¡kėjos senelė U. Ž. buvo minėtos žemės savininkė. Objektyvių duomenų dėl 1,74 ha miÅ¡ko (duomenys neskelbtini), byloje surinkta nėra, to besÄ lygiÅ¡kai nepatvirtino nei liudytojų parodymai, nei raÅ¡ytiniai bylos duomenys. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-906-273/2013, O.

M. apeliacinį skundÄ patenkino iÅ¡ dalies ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos O. M. senelė U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,75 ha miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas nutartyje konstatavo, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. gruodžio 6 d. pažymoje Nr. R4-5051 nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rÅ«Å¡iavimo komisijos archyviniame fonde, Alytaus apskrities Alytaus apskrities rÅ«Å¡iavimo komisijos 1928 m. Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus BirÅ¡tono seniÅ«nijos mokesniais apdėjimo reikalu rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas savininkas Ž.

J. K. kaime turėjęs 24,23 ha žemės, iÅ¡ jos 20,00 ariamos, 1,23 ha ganyklų, 3,00 ha neapmokestinto miÅ¡ko. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Å¡ios žemės savininkas iki savo mirties t. y. (duomenys neskelbtini), buvo J. Ž.. 1942 m. sausio 20 d. BirÅ¡tono valsčiaus arklių savininkų sÄ raÅ¡e įraÅ¡yta Ž. U., gyv. (duomenys neskelbtini), o skiltyje turimos žemės plotas ha – įraÅ¡yta 22,97 ha. Taip pat į bylÄ yra pateikta Alytaus apylinkės 1939 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 1474, kuriuo nuspręsta pripažinti V.

Ž. įpėdinystės teises į 1/12 dalį turto, likusios po tėvo J. Ž. mirties, susidedančio iÅ¡ dviejų sklypų žemės, t.y. iÅ¡ apie 23 ha su trobesiais, gyvu ir negyvu inventoriumi, esančio (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ apie 2 ha miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini), ir Å¡iÄ dalį iÅ¡imti iÅ¡ U. Ž. asmeniÅ¡kai ir kaip globėjos nepilnamečių B., Adomo, P. ir P. Ž. valdymo. Teismas taip pat konstatavo, kad BirÅ¡tono seniÅ«nijos 1942 metų sausio 20 d. sudaryti arklių savininkų sÄ raÅ¡ai su juose nurodytais Å«kininkams priklausančiais žemės plotais, yra dokumentas, patvirtinantis, kad U.

Ž. valdė 22,97 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Tačiau minėtų arklių sÄ raÅ¡uose nebuvo įtrauktas U. Ž. valdytas 3 ha miÅ¡kas, kadangi sÄ raÅ¡e buvo apskaitomi tik dirbamos žemės plotai, o miÅ¡kas nebuvo įskaičiuojamas kaip neapmokestinamas, nes nebuvo grafos „miÅ¡kas“. Å is dokumentas yra sudarytas jau po žemės nacionalizacijos, o kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatant valdymo nuosavybės teise faktÄ , reikÅ¡minga nustatyti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos, o ne aplinkybę, kas Å¡ia žeme naudojosi po žemės nacionalizacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Teismas apeliantės nurodytÄ dokumentÄ vertino su kitais į bylÄ pateiktais įrodymais. Å ių įrodymų pagrindu daryta iÅ¡vada, kad į bylÄ nėra pateikta objektyvaus ir neginčijamo įrodymo apie tai, kad iki žemės nacionalizavimo viena U. Ž. buvo visos 21,23 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ir 1,74 ha miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Apeliantės O. M. apeliacinio skundo argumentai, kad 1942 m. sausio 20 d. arklių savininkų sÄ raÅ¡as paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo padarytas iÅ¡vadas, yra nepagrįsti ir atmestini.

Teismas konstatavo, kad Vyriausiosios žemės rÅ«Å¡iavimo komisijos archyviniame fonde, Alytaus apskrities žemės rÅ«Å¡iavimo komisijos 1928 m. Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus BirÅ¡tono seniÅ«nijos mokesniais apdėjimo reikalu rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas Ž. J., (duomenys neskelbtini) turėjęs 24,23 ha žemės (20 ha IV rÅ«Å¡ies ariamos; 1,23 ha IV rÅ«Å¡ies ganyklų; 3,00 ha neapmokestinto miÅ¡ko). Pirmosios instancijos teismas aukščiau aptartų ir iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu pagrįstai nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad U.

Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė ¼ dalį 21,23 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent, 5,3075 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Tačiau yra pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visa apimtimi atmetė pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ nustatyti turintį juridinės reikÅ¡mės faktÄ , kad U. Ž. valdė nuosavybės teise iki nacionalizacijos 1,74 ha miÅ¡ko (duomenys neskelbtini). Byloje neginčijamai nustatyta, kad J. Ž. turėjęs 24,23 ha žemės, tame tarpe 3 ha miÅ¡ko.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas U. Ž. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emės kiekį sprendė, kad U. Ž. valdė ¼ dalį 21,23 ha žemės, t. y. be trijų hektarų miÅ¡ko. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėja yra padavusi praÅ¡ymÄ dėl norimos susigrÄ Å¾inti žemės, esančios (duomenys neskelbtini), o Å¡ioje byloje praÅ¡o nustatyti turintį juridinės reikÅ¡mės faktÄ , kad jos senelė žemę valdė ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini).

Tačiau iÅ¡ į bylÄ pateikto plano matosi, kad (duomenys neskelbtini) ribojasi, konkreti miÅ¡ko buvimo vieta buvo nustatyta tik atlikus matavimus ir sudarant ribų nustatymo planÄ . Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareiÅ¡kėja nėra padavusi praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į miÅ¡kÄ , esantį (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo visa apimtimi atmesti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl miÅ¡ko valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad J.

Ž. turėjo 24,23 ha žemės, tame tarpe 3 ha miÅ¡ko. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje vadovavosi Rusijos imperijos civilinių įstatymų SÄ vado X tomo 1 dalies 1148 straipsnyje įtvirtintos įsakinės dalies likusiam gyvam sutuoktiniui nustatymo taisykle, kad žmona gauna po vyro mirties ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe. Remiantis Å¡iuo įstatymu yra pagrindas nustatyti, kad U. Ž. nuosavybės teise valdė ir ¼ dalį 3 ha miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent 0,75 ha miÅ¡ko.

Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau - Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) bei kiti teisės aktai.

Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡is įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymÄ â€žDėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“, nuosavybės teisių atkÅ«rimo tęstinumo pripažinimo bei atkÅ«rimo tvarkÄ ir sÄ lygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius.

Turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimui priėmus žemės nacionalizavimo deklaracijÄ . Nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojančiais teisės aktais siekiama atkurti nuosavybės teises asmenims, kurių nekilnojamasis turtas neteisėtai buvo nacionalizuotas okupacinės valdžios. AtkÅ«rimo įstatymo prasme, nekilnojamojo turto savininkas – asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymÄ atkuriamos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnio 4 punktas).

Todėl atkuriant nuosavybės teises į žemę turi bÅ«ti nustatyta, kurio asmens teisės buvo pažeistos vykdant žemės nacionalizacijÄ , t. y. privalo bÅ«ti nustatyta, kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ hipotekos knygų, jei Å¡ių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų iÅ¡duoti pažymėjimai, testamentai ir kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte nustatyti kiti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Tai gali bÅ«ti žemės perleidimo aktai ar sutartys, iÅ¡traukos iÅ¡ kaimų ir dvarų žemės iÅ¡skirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įraÅ¡ai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji iÅ¡raÅ¡ai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ notarų aktų knygų ir kiti piliečių iÅ¡saugoti dokumentai, jeigu juos iÅ¡davė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuoraÅ¡ai bei iÅ¡raÅ¡ai.

Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iÅ¡ valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformÄ vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rÅ«Å¡iavimo komisijų sudarytų sÄ rašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rÅ«Å¡is, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės Å«kio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimÄ 1940 metais į valstybinį žemės fondÄ , valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės Å«kio komisijoms Å«kių sÄ rašų, turto nacionalizavimo aktų nuoraÅ¡ai bei iÅ¡raÅ¡ai; dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€œ, taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų“;

įstatymų nustatyta tvarka sudaryti testamentai, nors juose ir nebÅ«tų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktÄ , jeigu testatorius mirė iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ įsigaliojimo dienos (1991 m. rugpjūčio 1 d.); nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudaryti testamentai (naminiai testamentai), sutartys (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitoks raÅ¡ytinis dokumentas.

Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai iÅ¡duotÄ dokumentÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų“ 1.1. papunktyje nustatyta, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktÄ patvirtinančiais dokumentais, gali bÅ«ti Å¡ie papildomi dokumentai:

Lietuvos TSR žemės Å«kio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947–1948 metų žemės apskaitos žiniaraščiai; įvairÅ«s Lenkijos (1920–1939 metais), Lietuvos TSR (1940–1941 metais, 1945–1948 metais), Vokietijos (1941–1945 metais) įstaigų, veikusių Lietuvoje (Klaipėdos kraÅ¡te – 1939–1945 metais), parengti sÄ raÅ¡ai, kuriuose nurodytas Å«kininkų turėtas nuosavybės teise žemės plotas; Lenkijos žemės tvarkymo įstaigų parengti žemėvaldų planai, kuriuose nenurodytos savininkų pavardės;

Rusijos (iki 1918 metų) ir 1941–1945 metais Lietuvoje veikusių įstaigų sudaryti kaimų skirstymo į vienkiemius planai bei žemės rÅ«Å¡iavimo dokumentai; mokesčių mokėjimo kvitai, įsiskolinimo bankui bei kiti dokumentai, kuriais remiantis galima nustatyti turėtos žemėvaldos plotÄ ir buvimo vietÄ . Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimÄ , akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjos O. M. skunde minimas 1942 m. sausio 20 d. BirÅ¡tono valsčiaus arklių savininkų sÄ raÅ¡as nelaikytinas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu nuosavybės teises, nes kaip jau konstatavo Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartyje, 1942 m. sausio 20 d.

BirÅ¡tono valsčiaus arklių savininkų sÄ raÅ¡as yra sudarytas jau po žemės nacionalizacijos, ir nepatvirtina kas buvo nacionalizuotos žemės savininku iki žemės nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) ir į civilinę bylÄ (kaip ir į Å¡iÄ nagrinėjamÄ administracinę bylÄ ) nėra pateikta objektyvaus ir neginčijamo įrodymo apie tai, kad iki žemės nacionalizavimo viena U. Ž. buvo visos 21,23 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ir 1,74 ha miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.

Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , neiÅ¡liko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismÄ Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokiu bÅ«du Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012, nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad U.

Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,3075 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), likusioje dalyje pareiÅ¡kėjos O. M. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmetė, o Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-906-273/2013, O. M. apeliacinį skundÄ patenkino iÅ¡ dalies ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,75 ha miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, Civilinio proceso kodekso 18 straipsnį (įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje) Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012 ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-906-273/2013 Nacionalinei žemės tarnybai, kaip minėtų teisminių procesų dalyvei, yra privalomi ir vykdytini, nes jie įrodo, kad buvusi savininkė U.

Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,3075 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ir 0,75 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini). Kitų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, įrodančių buvusios savininkės U. Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės kiekį, pareiškėja O. M. Nacionalinės žemės tarnybai, teismui šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pateikusi, todėl Nacionalinė žemės tarnyba galėjo ir privalėjo spręsti tik nuosavybės teisių į U.

Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 5,3075 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), bei 0,75 ha miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini), atkÅ«rimo klausimÄ , o ne į 22,97 ha žemės, kaip 2020 m. balandžio 7 d. skunde teismui nurodė ir bylos nagrinėjimo metu teigė pareiÅ¡kėja O. M.. Byloje taip pat nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimÄ Nr. 10S-84-(14.10.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O.

M.“, kuriuo jai atkÅ«rė nuosavybės teises į buvusios savininkės U. Ž. iki nacionalizacijos valdytus 5,3075 ha žemės ir 0,7500 ha miÅ¡ko, kompensuojant pinigais. PareiÅ¡kėja skunde ir bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ji nėra pateikusi atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemes Å«kio ministerijos praÅ¡ymo kompensacijai už grÄ Å¾intinÄ Å¾emę gauti ir nėra pateikusi Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-805/2012 ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-906-273/2013, todėl praÅ¡omas panaikinti sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-36-423/2011 O. M. buvo atnaujintas terminas pateikti praÅ¡ymÄ ir giminystės ryšį su buvusia savininke U. Ž. bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-3670/2011 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies: panaikintas Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimas dalyje dėl termino praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į U.

Ž. valdytÄ Å¾emę paduoti atnaujinimo ir Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas; kitoje dalyje Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimas paliktas nepakeistas, ir konstatuota, kad pareiÅ¡kėja O. M. 1992 m. sausio 20 d. teikdama praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į J. Ž. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę nurodė žemės sklypo plotÄ , turėtos žemės vieta, buvusio savininko įpėdinę jo sutuoktinę U. Ž., nurodė pageidaujamÄ nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bÅ«dÄ .

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teises į žemę iÅ¡ esmės atitiko teisės aktais nustatytÄ jo turinį ir pilnai patvirtino jos valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Todėl vien tik suklydimas dėl asmens pavardės, valdžiusio žemės sklypÄ jo nacionalizavimo metu, nekeičia pareiÅ¡kėjos valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į jos nurodytÄ Å¾emės sklypÄ ir buvo pakankamas pagrindas atlikti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras pagal 1992 m. sausio 20 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ .

Todėl pareiÅ¡kėja termino praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pateikti nepraleido ir termino atnaujinti praÅ¡ymui pateikti pagrindo nebuvo. Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, jog žemė grÄ Å¾inama natÅ«ra nedelsiant. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti Å¡io įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemė grÄ Å¾inama natÅ«ra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Vyriausybės nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ie piliečiai praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimui parinktos teritorijos ribų patvirtinimo priėmimo.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grÄ Å¾inamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų' naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iÅ¡ valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sÄ lygos.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų (toliau - žemėtvarkos projektas) ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų (toliau - projektui prilyginamas planas) rengimo tvarkÄ reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir ApraÅ¡as) ir Žemės reformos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika). Pagal Metodikos (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 07 01) 36 punktÄ Å¾emės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliÅ¡kumo ir kituose teisės aktuose nustatytos pirmumo teisės pretendentams įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinę žemę.

Žemėtvarkos skyrius pretendentus kviečia aptarti žemės sklypų projektavimo klausimų pretendentų susirinkime. Pretendentai susirinkime registruojami pasiraÅ¡ytinai. Atsižvelgiant į pretendentų skaičių gali bÅ«ti organizuojami keli tos pat eilės pretendentų susirinkimai (kviečiant pretendentus pagal eilę) arba tÄ pačiÄ dienÄ atskiri kelių arba visų eilių pretendentų susirinkimai. Pretendentai į susirinkimus kviečiami įteikiant jiems kvietimÄ asmeniÅ¡kai (pasiraÅ¡ytinai) arba registruotu laiÅ¡ku, arba kitu, pretendento praÅ¡yme nurodytu bÅ«du, ne vėliau, kaip prieÅ¡ 15 dienų iki nustatytos pretendentų susirinkimo dienos, o pretendentai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinius – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka), nustatyta tvarka.

PirmÄ jį pretendentų, iÅ¡skyrus pretendentų, pageidaujančių pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotÄ (jo dalį), susirinkimÄ Å¾emėtvarkos skyrius surengia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo žemėtvarkos projekto rengimo pradžios. Pretendentų, pageidaujančių pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotÄ (jo dalį), susirinkimas organizuojamas ne anksčiau kaip po Å¡ios Metodikos 29.4.2 papunktyje nustatyto termino paduoti praÅ¡ymus pirkti arba nuomoti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalį pabaigos.

Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (akto redakcija, galiojanti nuo 2019 02 07) 103 punkte numatyta, kad atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančius ir natÅ«ra grÄ Å¾inamus žemę, miÅ¡kÄ bei vandens telkinius, laikomasi Å¡ios tvarkos: žemėtvarkos skyrius per mėnesį nuo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos parengia nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ , kuriÄ pateikia žemės reformos žemėtvarkos projektÄ rengiančiam specialistui; pagal byloje esančius dokumentus nustatytÄ ja tvarka žemės reformos žemėtvarkos projekte Å¡is specialistas suformuoja grÄ Å¾inamus natÅ«ra žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių sklypus, paženklina Å¡iuos sklypus vietoje, suraÅ¡o žemės, miÅ¡ko sklypų ribų vietos paženklinimo aktÄ , parengia kitus Žemės Å«kio ministerijos patvirtintoje metodikoje nurodytus dokumentus ir pateikia nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylas žemėtvarkos skyriaus vedėjui.

Jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektÄ pilietis Å¡ios tvarkos 1021 punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (iÅ¡skyrus neatvykimÄ dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamÄ pretendentų susirinkimÄ rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miÅ¡ko sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės į žemę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais Å¡ios tvarkos 1051 punkte nustatyta tvarka. Jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto vieÅ¡o svarstymo pabaigos paaiÅ¡kėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimÄ neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam grÄ Å¾inamas natÅ«ra žemės, miÅ¡ko sklypas ar vandens telkinys projektuojamas Å¡io žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje natÅ«ra grÄ Å¾intinoje žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytÄ eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų.

Jeigu Å¡is faktas paaiÅ¡kėja po Å¡io žemės reformos žemėtvarkos projekto vieÅ¡o svarstymo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį atkÅ«rimo atlyginant pinigais priėmimo, piliečiui grÄ Å¾inamas natÅ«ra žemės, miÅ¡ko sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitÄ Å¾emės reformos žemėtvarkos projektÄ . Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1021 punkte numatyta, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektÄ Å¾emėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamÄ pretendentų susirinkimÄ , kuriame jiems turėtų bÅ«ti projektuojami natÅ«ra grÄ Å¾inami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raÅ¡tu (registruotais laiÅ¡kais) iÅ¡siųsdamas kvietimus ne vėliau kaip prieÅ¡ 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informacijÄ apie pretendentų susirinkimo vietÄ ir laikÄ bei Å¡ios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimÄ .

Kai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektÄ piliečių (jų įpėdinių) pakviesti į organizuojamÄ pretendentų susirinkimÄ registruotu laiÅ¡ku nėra galimybių dėl to, kad jie yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra iÅ¡vykę ar pakeitę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, žemėtvarkos skyrius į organizuojamÄ pretendentų susirinkimÄ piliečius (jų įpėdinius) kviečia visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos vietiniame laikraÅ¡tyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraÅ¡tyje) pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos buvimo vietÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas: kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės); informacijÄ apie pretendentų susirinkimo vietÄ ir laikÄ ;

Å¡ios tvarkos 103 ir (ar) 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimÄ . Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. raÅ¡tu Nr. 10SD-3230-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities BirÅ¡tono savivaldybės BirÅ¡tono seniÅ«nijos BirÅ¡tono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ O. M. buvo kviečiama atvykti į pretendentų susirinkimÄ , kurio metu turėjo teisę pasirinkti grÄ Å¾intinÄ natÅ«ra 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miÅ¡ko) žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) vienkiemio kadastro vietovėje.

PareiÅ¡kėja O. M. 2017 m. lapkričio 23 d. praÅ¡ymu, pateiktu Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir BirÅ¡tono skyriui, prašė jos dalyvavimÄ susirinkimuose, rengiant BirÅ¡tono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ â€ž<...> perkelti į tolimesnius etapus, kol bus iÅ¡spręsti visi teisiniai klausimai, susiję su nuosavybės teisių atkÅ«rimu <...>“. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡tu Nr. 10SD-2440-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities BirÅ¡tono savivaldybės BirÅ¡tono seniÅ«nijos BirÅ¡tono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ O.

M. pakartotinai buvo kviečiama atvykti į pretendentų susirinkimÄ , kurio metu turėjo teisę pasirinkti grÄ Å¾intinÄ natÅ«ra 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miÅ¡ko) žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) vienkiemio kadastro vietovėje. PareiÅ¡kėja O. M. 2019 m. rugsėjo 3 d. praÅ¡ymu, pateiktu Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir BirÅ¡tono skyriui, informavo, jog į susirinkimÄ atvykti negali dėl svarbių priežasčių, nes „<...> pagal mano 1992-sausio-20 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ agrarinei tarnybai atkurti nuosavybę į senelių žemę iki Å¡iol vyksta teismas Vilniaus vyr. adm. teisme <...>“.

Pažymėtina, kad Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį grÄ Å¾inant natÅ«ra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (iÅ¡skyrus neatvykimÄ dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miÅ¡ko sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui bÅ«tų galima projektuoti žemės sklypÄ , nuosavybės teisės Å¡iam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1051 punkte nurodyta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį atlyginant pinigais Å¡ios tvarkos 103 ir 105 punktuose nustatytais atvejais, laikomasi Å¡ios tvarkos: Žemėtvarkos skyrius pateikia nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Å¾emės reformos žemėtvarkos projektÄ rengiančiam specialistui, kuris per mėnesį nuo Å¡ios bylos gavimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ vertinimo metodikÄ apskaičiuoja valstybės iÅ¡perkamo turto vertę, parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo atlyginant pinigais priimti, ir pateikia juos žemėtvarkos skyriaus vedėjui.

Ir nors atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiÅ¡kėjos O. M. 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2019 m. rugsėjo 3 d. praÅ¡ymuose nurodytos neatvykimo į rengiamus pretendentų susirinkimus priežastys nelaikytinos svarbiomis ir ne nuo jos valios priklausančiomis aplinkybėmis (pareiÅ¡kėja O. M. mano, jog turi teisę atkurti nuosavybės teises į 22,97 ha žemės ir Å¡iuo metu apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-768-438/2020 teismo praÅ¡o įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ atkurti jai nuosavybės teises į 22,97 ha žemės, Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, nėra svarbi ir nuo pareiÅ¡kėjos valios nepriklausanti aplinkybė, dėl kurios pareiÅ¡kėja O.

M. rengiamuose BirÅ¡tono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose negalėjo pasirinkti natÅ«ra grÄ Å¾intino 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miÅ¡ko) žemės sklypo; aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja siekia, kad jai bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į 22,97 ha žemės ir administracinių teismų praÅ¡o įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ atkurti jai nuosavybės teisės į 22,97 ha žemės, nėra priežastis, dėl kurios ji negalėjo pasirinkti grÄ Å¾intino natÅ«ra 6,0575 ha (5,3075 ha žemės ir 0,75 ha miÅ¡ko) žemės sklypo J.

Ž. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) valdytos žemės ribose), tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi minėtÄ kvietimo (jo turinio) atvykti į organizuojamÄ pretendentų susirinkimÄ teisinį reglamentavimÄ , Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. raÅ¡to Nr. 10SD-3230-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities BirÅ¡tono savivaldybės BirÅ¡tono seniÅ«nijos BirÅ¡tono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“, Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡to Nr. 10SD-2440-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities BirÅ¡tono savivaldybės BirÅ¡tono seniÅ«nijos BirÅ¡tono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ turinį, pripažįsta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡te Nr. 10SD-2440-(14.10.104.) „Dėl Kauno apskrities BirÅ¡tono savivaldybės BirÅ¡tono seniÅ«nijos BirÅ¡tono vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“, kuris pripažintinas kvietimu, nebuvo nurodytos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 103 punkte numatytos pasekmės dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimÄ (jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektÄ pilietis Å¡ios tvarkos 1021 punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (iÅ¡skyrus neatvykimÄ dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamÄ pretendentų susirinkimÄ rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miÅ¡ko sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės į žemę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais Å¡ios tvarkos 1051 punkte nustatyta tvarka), todėl priimant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ Nr. 10S-84-(14.10.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O.

M.“ buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bÅ«do, pagrįstumÄ . Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad Å¡i nuostata reiÅ¡kia, jog ne kiekvienas formalios procedÅ«ros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktÄ neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedÅ«ros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi bÅ«ti vertinama procedÅ«ros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl Å¡io pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016; 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).

Kadangi dėl minėtos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 103 punkte numatytos procedÅ«ros pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui įvertinimas, tai sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ Nr. 10S-84-(14.10.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O.

M.“ ir jis panaikintinas net ir nesvarstant kitų skundo argumentų ( ABTÄ® 91 str. 1 d. 3 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniai, 88 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos O. M. skundÄ patenkinti. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ Nr. 10S-84-(14.10.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O.

M.“. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Daina Kukalienė Algis Markevičius Janina Vitunskienė