2022-06-15 Nr. AB-16181-3-61-3-04205-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2747-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04205-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. H. K. K. (D. H. K. K.) ir S. Z. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. H. K. K. ir S. Z. S. skundus atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai sutuoktiniai D. H. K. K. ir S. Z. S. (toliau – ir pareiškėjai) su skundais, kurie vėliau buvo sujungti į vieną bylą, kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti: 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 21S32378 (toliau – ir 2021 m. spalio 19 d. sprendimas) bei Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir 1 Komisija) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 6K-1359 (toliau – ir 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo D. H. K. K. prašymą iš naujo; 2) Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 21S33971 (toliau – ir 2021 m. spalio 23 d. sprendimas) bei Migracijos departamento 2 – osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir 2 Komisija) 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 6K-1423 (toliau – 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos S. Z. S. prašymą iš naujo.

2. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjų skundai sujungti į vieną administracinę bylą.

3. Pareiškėjai skunduose nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Dėl to jie prašo prieglobsčio Lietuvoje.

4. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui D. H. K. K. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. 1 Komisija 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 23 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai S. Z. S. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjai 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. 2 Komisija 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pareiškėjai teigia, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, jog jiems kilmės šalyje nėra grėsmės, nes (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėjai negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini).

7. Pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) nustatytus reikalavimus (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei. Atsakovas neatsižvelgė į šiuos reikalavimus ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai neįrodė jiems kylančios individualios grėsmės. Pareiškėja S. Z. S. padidintos rizikos grupei priskirtina net pagal du kriterijus (duomenys neskelbtini), todėl individuli grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjai įrodinėti nereikia.

8. Atsakovas nepagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos, nes pareiškėjai savo elgesiu niekaip neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su atsakovu, nėra padarę jokių pažeidimų.

9. Pareiškėjų teigimu, atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė pareiškėjams maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjai dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedini siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Šiuo atveju pareiškėjai yra geranoriški, todėl nėra objektyvių prielaidų, kurios sąlygotų, kad jie savanoriškai neišvyktų iš šalies.

10. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad jam turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, teisingas skundo išnagrinėjimas, tačiau atsakovas nagrinėdamas jo skundą ikiteismine tvarka, šio principo įgyvendinimo neužtikrino.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimuose į skundus prašė juos atmesti.

12. Migracijos departamentas nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamais sprendimais nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus pareiškėjų faktinių aplinkybių visumą bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę neidentifikuota aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jiems kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jų pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

13. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojams kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės, taip pat nenustatyta ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jie neatitiko ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsakovas atsižvelgė į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas nenustatė individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, todėl konstatavo, kad pareiškėjai neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

14. Migracijos departamentas tyrimo metu surinko visą išsamią ir aktualią informaciją pareiškėjų pasakojimo kontekste, objektyviai ir nešališkai ją vertino. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjai savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo aplinkybėmis, kad prieš juos (duomenys neskelbtini) naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, jie yra persekiojami, diskriminuojami, dėl jų individualių savybių neleidžiama įsidarbinti ar kt. Dėl to atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjų nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui ir jiems nekyla grėsmė dėl pareiškėjų individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

15. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus žmogus (gimęs (duomenys neskelbtini), turi specialybę (duomenys neskelbtini). Taigi nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėjas neįrodė individualių su pareiškėjo asmenybe susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog pareiškėjas savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika. Atitinkamai nebuvo nustatyta individualios rizikos ir pareiškėjos atžvilgiu.

16. Pareiškėjai Į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas bei gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas. Kadangi siekdami išvengti grąžinimo, jie gali pasislėpti, tai Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėjus ir nesuteikė galimybės savanoriškai išvykti.

17. Pareiškėjams nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, jis vertintinas kaip proporcingas.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjų D. H. K. K. ir S. Z. S. skundus tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 19 d. sprendimo ir 2021 m. spalio 23 d. sprendimo 3 punktus (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki trejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos), ir 4 punktus (į C.SIS II įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų), atitinkamai pakeitė 1 Komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 6K-1359 ir 2 Komisijos 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 6K-1423 dalis; likusias pareiškėjų skundų dalis atmetė kaip nepagrįstas.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė atsakovui prašymus suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės grindė tuo, kad jiems, kaip (duomenys neskelbtini), kilmės šalyje yra nesaugu gyventi, juos persekioja (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai iš (duomenys neskelbtini) nusprendė išvykti ieškodami vietos, kurioje galėtų normaliai gyventi.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai asmeniškai nebuvo susidūrę su (duomenys neskelbtini), tiesioginio smurto nepatyrė, tai aiškiai nurodė apklausų metu. Pareiškėjai tik bendrai apibūdino (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjams grėstų realus persekiojimas ir smurtas ateityje. Teismo posėdžio metu pareiškėjai taip pat aiškiai nurodė, kad jiems kyla bendros grėsmės dėl to, kad jie yra (duomenys neskelbtini), tačiau individualių ir asmeninių grėsmių nepatyrė.

21. Teismas rėmėsi Migracijos departamento surinktais duomenimis, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad remiantis kilmės valstybės informacija (duomenys neskelbtini), o tai patvirtina, kad kilmės valstybė nori ir suteikia pagalbą savo piliečiams.

22. Pareiškėjai neįrodė individualių, su jų asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad jie kaip (duomenys neskelbtini) savo kilmės šalyje šiuo metu susiduria su realia persekiojimo rizika ar grėsme. Bendro pobūdžio teiginiai apie (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo spręsti palankiai pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį. Vien tai, kad (duomenys neskelbtini) yra nemažai smurto, savaime nereiškia, jog pareiškėjams turi būti suteiktas prieglobstis Lietuvoje. Jokių individualių grėsmių, kurios lemtų tarptautinės apsaugos poreikį, pareiškėjams nenustatyta.

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), pareiškėjai nurodė, jog ieško geresnio gyvenimo, todėl padarė išvadą, kad galimai pareiškėjų išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra asmeninio pobūdžio (geresnio gyvenimo paieškos). Tačiau tokios nurodytos priežastys nėra pagrindas jiems suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kaip ir noras gyventi saugesnėje valstybėje neįpareigoja suteikti tarptautinę apsaugą.

24. Migracijos departamento sprendimų turinys patvirtina, kad, priešingai nei teigia pareiškėjai, atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini), vertino iš įvairių šaltinių, kartu ir iš EPPB, gautą informaciją ir jos kontekste vertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamiems pagrįstumą. Teismas neturėjo pagrindo nesutikti su atsakovo atliktu išsamiu situacijos vertinimu, nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis. Teismas konstatavo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek ir Komisijos, nagrinėjusios pareiškėjų skundus, pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą. Nors pareiškėjai yra už savo kilmės valstybės ribų, tačiau kitų pabėgėlio statuso nuostatų jie neatitinka.

25. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai papildomos apsaugos suteikimą iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą, todėl tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Teismas pritarė atsakovo išvadai, kad nenustatyta realiai egzistuojanti visiškai pagrįsta baimė, jog pareiškėjams jų kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, nustatyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas nustatė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl nenustatyta ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga papildomai apsaugai suteikti. Papildomai teismas pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, jog asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

26. Įvertinęs pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį, jų paaiškinimus, teiktus apklausose ir duotus teismo posėdyje, kitus byloje esančius įrodymus, Migracijos departamento pateiktą medžiagą, teismas padarė išvadą, jog Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjų prieglobsčio prašymo bei padėties jų kilmės valstybėje tyrimą. Pareiškėjai realiai nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jų baimę kilmės valstybėje būti persekiojamiems dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, juo labiau, nenurodė jokių individualių jiems kylančių grėsmių kilmės valstybėje. Pareiškėjų situacija buvo įvertinta individualiai, todėl Migracijos departamentas nelaikytas pažeidusiu pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymus suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

27. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad jo skundas turėjo būti nagrinėjamas Komisijoje žodinio proceso tvarka. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – Tvarkos aprašas) 222 punkto nuostatas skundas ikiteismine tvarka nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Atsakovas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų reikalingas žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas, tokių aplinkybių neįvardijo ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas nenurodė, kokią svarbią bylai informaciją jis galėjo nurodyti, jei skundas ikiteismine tvarka būtų nagrinėtas žodžiu. Pažymėta ir tai, kad posėdis teisme vyko žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), tad pareiškėjas turėjo galimybę visus savo argumentus tiesiogiai išsakyti teismui.

28. Teismas pripažino pagrįstais Migracijos departamento sprendimus išsiųsti pareiškėjus į kilmės šalį, tačiau nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjams maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą ar padarę kokių nors teisės pažeidimų; kad pareiškėjai jau ne pirmą kartą būtų išsiunčiami ir Lietuvos, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Dėl to teismas pakeitė sprendimų dalis, nustatydamas, kad pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė sprendimų dalis dėl draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką, tai teismas konstatavo ir pagrindą keisti sprendimų dalis dėl perspėjimo apie draudimą įvedimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Dėl to teismas pakeitė perspėjimo laikotarpį. Atitinkamai teismas pakeitė 1 Komisijos ir 2 Komisijos sprendimų dalis. Kitas pareiškėjų skundų dalis teismas atmetė.

III. 29. Pareiškėjai D. H. K. K. ir S. Z. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundus tenkinti; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jų bei vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

30. Pareiškėjai nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą ir jį patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų reikalavimų.

31. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini), todėl jiems nėra privalu įvardyti konkretų persekiotoją. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad pareiškėjams dėl (duomenys neskelbtini) yra nesaugu. Remiantis EPPB (duomenys neskelbtini) ataskaita, (duomenys neskelbtini). Kadangi smurto ir kankinimų grėsmė yra padidėjusi, pareiškėjų teiginiai dėl saugumo atitinka (duomenys neskelbtini) realijas, tai atsakovas turėjo suteikti pareiškėjams prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą.

32. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad grėsmės nėra, nes yra sumažėjęs (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjams kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, tai jiems turėjo būti suteikta papildoma apsauga.

33. Atsakovas, darydamas išvadas dėl papildomos apsaugos suteikimo, vadovavosi EPPB pateikiama informacija ir nuostata, kad pagal EPPB gaires šiuo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Tačiau tokios gairės yra rekomendacinio pobūdžio, jose naudoti apibendrinti duomenys yra vienerių metų senumo, taigi, laikytina, kad nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjams kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, turėjo rinkti naujausią ir aktualią informacija iš skirtingų informacijos šaltinių bei individualiai vertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją.

34. Kilmės šalies informacija taip pat patvirtina, kad prieglobsčio prašytojų gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini). Dėl to akivaizdu, kad pareiškėjų gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas ir pareiškėjams kyla reali nuolatinė grėsmė. Pareiškėjų šeima priskirtina padidintos rizikos grupei pagal du kriterijus: (duomenys neskelbtini). Dėl to atsakovas ir teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes, spręsdami dėl individualios grėsmės pripažinimo.

35. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

36. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

37. Atsakovas nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai ne tik neatitinka tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, bet ir nepatvirtina tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo būtinybės.

38. Tam, kad asmeniui būtų suteiktas pabėgėlio statusas, visos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodytos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos turi būti įvykdytos in corpore, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į pareiškėjų pasakojimą, Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Tačiau nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėjai nenurodė persekiojimo vykdytojų ar kad valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjams kyla reali persekiojimo rizika, todėl jų deklaruojama baimė buvo vertinama kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikyti visiškai pagrįsta.

39. Ginčijamuose sprendimuose pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgiant į jų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, ginčijamuose sprendimuose pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nepateikė jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų.

40. Tiek atsakovas, tiek teismas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjų situacijos tyrimą ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Remiantis ESPA pateikiama informacija (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pagal 2010-05-19 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Taigi, ESPA (duomenys neskelbtini) gairės apie padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kuriais būtų galima daryti kitokias išvadas apie saugumo padėtį kilmės valstybėje. Nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, o skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas tariamai nesurinko visos aktualios informacijos, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad patys pareiškėjai nurodė, kad jokių individualių grėsmių kilmės valstybėje jiems nekyla.

41. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjų prieglobsčio prašymą, įvertino būtent pareiškėjų individualią situaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjų paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nėra riziką didinantis veiksnys (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo įvertinta tai, kad pareiškėjai iki šiol saugiai gyveno kilmės valstybėje, nepatirdami grasinimų ar persekiojimo, jie nenurodė realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, savo prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio informacija apie padėtį kilmės valstybėje. Taigi nepaisant to, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jiems gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Be to, pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas ESPA ataskaitoje minimas pažeidimas. Tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėja ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Be to, apklausos metu pareiškėja nenurodė kitų priežasčių, išskyrus (duomenys neskelbtini), dėl kurių ji gali patirti persekiojimą. Visos apklausos metu nebuvo jokių užuominų apie tikimybę, kad pareiškėja ateityje galėtų patirti netinkamą elgesį dėl (duomenys neskelbtini).

42. Atsakovas pažymi, kad skundžiamuose sprendimuose detaliai nurodyta saugumo situacija kilmės valstybėje. Tyrimo metu nenustatyta, o ir patys pareiškėjai nenurodė, kokiu būdu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nebuvo rasta informacijos, kad (duomenys neskelbtini). Dėl to pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, jie galėtų susirasti darbą (duomenys neskelbtini) ir saugiai ten gyventi. Atkreiptas dėmesys į tai, kad prieglobsčio prašytojai, grįždami į (duomenys neskelbtini), gali pasinaudoti įvairių organizacijų pagalba.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 43. Pareiškėjai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį parašymą grįsdami siekiu būti išklausyti tiesiogiai.

44. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

45. Įvertinusi pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjų apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjai nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjai buvo apklausti Migracijos departamentui nagrinėjant jų prašymus dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjai ir jų advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, kurio metu tiek pareiškėjai, tiek advokatas teikė žodinius paaiškinimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjų prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

V. 46. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimų ir Komisijos sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių) prašymus dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvoje suteikimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

47. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.). ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje išvardyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, ir teismo sprendimo negaliojimų pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina, neperžengdama pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.

48. Konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmoje pastraipoje įtvirtinta sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.“ Pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl aptartų „konvencinių“ priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, politinių įsitikinimų.

49. Remiantis 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 2 straipsnio d punktu, pabėgėlis – visų pirma trečiosios šalies pilietis, kuris yra ne savo pilietybės šalyje „dėl pagrįstos persekiojimo“ dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei „baimės“ ir negali arba „dėl tokios baimės“ nepageidauja pasinaudoti tos šalies „globa [apsauga]“. Taigi atitinkamas pilietis dėl kilmės valstybėje esančių aplinkybių ir persekiojimo dalyvių veiksmų turi pagrįstai baimintis persekiojimo dėl bent jau vienos iš penkių direktyvoje ir [K]onvencijoje išvardytų priežasčių (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Shepherd, C-472/13, 24 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją).

50. Pagal Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 3 dalies a–c punktus, tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, sprendimo dėl prašymo priėmimo momentu, atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentaciją, taip pat į jo asmeninę padėtį ir aplinkybes (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo EZ prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-238/19, 23 p.).

51. Teisiniai santykiai dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami atitinkamai Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

52. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šių veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatytą visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygą, konstatavo, kad viena vertus, [visiškai pagrįsta baimė] turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022; 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010).

54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl prieglobsčio laikosi nuoseklios pozicijos, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

55. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

56. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

57. Taigi, pagal nurodytas teisės nuostatas vienas iš kriterijų, vertinant prieglobsčio prašytojo statuso nustatymui aktualius duomenis, yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

58. Nagrinėjamoje byloje abu pareiškėjai savo prašymus suteikti prieglobstį grindė viena iš „konvencinių“ priežasčių – religinei (etninei) grupei priklausančių asmenų persekiojimu. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė ir tai, kad iš kilmės šalies išvyko ieškodami vietos, kur galėtų normaliai gyventi. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nevertino esminių pareiškėjų skundus pagrindžiančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

59. Iš Migracijos departamento 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. spalio 23 d. sprendimų turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino sutuoktinių išsakytos baimės būti persekiojamiems dėl (duomenys neskelbtini) pagrįstumą.

60. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjų pasakojimą, surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai būtų asmeniškai susidūrę su (duomenys neskelbtini), patyrę tiesiogiai smurtą, persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Abu pareiškėjai tik bendrais bruožais apibūdino (duomenys neskelbtini) situaciją (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau tokia pareiškėjų nurodyta išvykimo iš kilmės šalies priežastis savaime nelemia pabėgėlio statuso jiems suteikimo, nes bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

61. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėjai nenurodė kokio nors jų persekiojimo vykdytojų ar tai, kad valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Tyrimo metu nenustatyta, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjų kaip (duomenys neskelbtini) nuo tariamo persekiojimo ar nuo iš kitų visuomenės narių kylančios diskriminacijos bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (pareiškėjų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Pareiškėjai kokių nors įrodymų savo įvardytoms priežastims pagrįsti nepateikė. Dėl to pagrįstai buvo konstatuota, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjams kyla reali persekiojimo rizika, todėl jų deklaruojama baimė vertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta.

62. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) galimos diskriminacijos apraiškos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, tačiau (duomenys neskelbtini) vyriausybė deda pastangas (duomenys neskelbtini) užtikrinti. Teismo nuomone, atsakovo surinkta informacija leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybė nori ir teikia pagalbą savo piliečiams, nes ji aktyviai rėmė ir finansavo (duomenys neskelbtini).

63. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjai savo pasakojimuose nurodė ieškantys geresnio gyvenimo, taip pat kad (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjo tėvai, todėl teismas padarė išvadą, kad galimai pareiškėjai išvyko iš kilmės šalies dėl asmeninio pobūdžio, susijusio su geresnio gyvenimo paieška, priežasčių. Tačiau tokios pareiškėjų priežastys negalėtų būti pagrindas suteikti jiems tarptautinę apsaugą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas suteikti prieglobstį (LVAT 2018 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017).

64. Nors pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo atliktu jų prašymuose suteikti prieglobstį išdėstytų priežasčių, dėl kurių jie išvyko iš kilmės valstybės ir bijo į ją grįžti, vertinimu, tačiau teisėjų kolegija šiuo nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindų kitaip vertinti atsakovo ir pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo rezultatų. Tai, kad pareiškėjų prašymuose suteikti prieglobstį nurodytos priežastys iš dalies atitinka bendrą kilmės valstybės situaciją, nereiškia, jog tokia priežastis savaime pagrindžia realios ir individualios persekiojimo rizikos tikimybę. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį iš esmės siejo su bendra padėtimi jų kilmės valstybėje, o ne su tuo, kad jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pažymėtina, kad apklausiami abu pareiškėjai nenurodė patyrę persekiojimą dėl „konvencinių“ priežasčių. Pareiškėjams nenurodžius jokių individualių aplinkybių, patvirtinančių jiems kylančią grėsmę, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę, nėra pagrindo sutikti, kad jų prašymai suteikti prieglobstį buvo įvertinti neteisingai ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovo sprendimai aptariamu aspektu yra teisėti ir pagrįsti. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, kad jų individuali situacija buvo netinkamai įvertinta informacijos apie kilmės valstybę kontekste.

65. Įvertinusi Migracijos departamento 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. spalio 23 d. sprendimų turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta „konvencinių“ priežasčių, persekiojimą patvirtinančių aplinkybių bei priežastinio ryšio tarp jų, todėl pareiškėjams pagrįstai nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas.

66. Pareiškėjai prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas, priimdamas 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. spalio 23 d. sprendimus, nuosekliai įvertino pareiškėjų bei bendrą kilmės šalies situaciją bei pagrįstai nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jiems grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jie neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas tyrimų metu nustatė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, tačiau (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo šioje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismas pritarė atsakovo nustatytų aplinkybių pagrindu padarytai išvadai pažymėdamas, kad viena tai, kad (duomenys neskelbtini) yra nemažai smurto, savaime nereiškia, jog asmenų deportavimo atveju jiems kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, todėl jiems turėtų būti suteikta laikina apsauga Lietuvoje. Dėl to atsakovas, nustatęs, kad abu prieglobsčio prašytojai kaip (duomenys neskelbtini) priklauso vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, jų situacijas vertino individualiai.

67. Tyrimo metu buvo atsižvelgta į individualias prieglobsčio prašytojų aplinkybes: prieglobsčio prašytojai yra (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą praleidę (duomenys neskelbtini), todėl pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra. Abu pareiškėjai yra darbingo amžiaus asmenys (duomenys neskelbtini), paskutinė jų gyvenamoji vietovė (duomenys neskelbtini) nėra riziką didinantis veiksnys (tą patvirtino sutuoktiniai, kad asmeniškai jiems niekas negrasino). Pažymėtina ir tai, kad abu sutuoktiniai turi profesijas, specialybes (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė ir tai, kad pareiškėjai turi galimybę pasinaudoti įvairių tarptautinių organizacijų teikiama pagalba grįžtantiems asmenims, taip pat valstybės finansuojamomis grąžinimo programomis. Taigi nepaisant to, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog pareiškėjams individualiai grėsė ar ateityje grėstų koks nors pavojus, pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas ESPA ataskaitoje minimas pažeidimas. Kadangi pareiškėjai nenurodė jokių individualių aplinkybių, dėl kurių jie galėtų būti persekiojami (duomenys neskelbtini), tai atsakovas konstatavo, jog pareiškėjai neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

68. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas rėmėsi viešai prieinama informacija, kurioje surinkti duomenys nėra aktualūs ir nauji, nesurinko ir neįvertino kitų duomenų, kurie leistų kitaip vertinti pareiškėjų prašymą, pažymi, jog Migracijos departamento 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. spalio 23 d. sprendimų turinys patvirtina, kad atsakovas, vertindamas saugumo lygį kilmės valstybėje, rėmėsi šaltiniais, kurie atitinka naujumo, aktualumo bei pakankamumo kriterijus. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl ESPA įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas, todėl (duomenys neskelbtini) ESPA gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodo jokios naujesnės ir aktualesnės informacijos, kuri paneigtų atsakovo surinktos informacijos pagrindu padarytas išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, jog (duomenys neskelbtini) ir dėl to beatodairiško smurto lygis laikomas aukštesniu, yra bendro pobūdžio ir neindividualizuoja realios grėsmės pareiškėjai tikimybės, nepatvirtinta, kad jiems dėl to kilmės šalyje grėstų kankinimai ar mirties bausmė. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjų gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) pagrįstai nevertinta kaip individualus riziką didinantis faktorius, padidinantis pareiškėjų persekiojimo tikimybę.

69. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo savarankiškų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalių, kuriomis pakeistos atsakovo Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 pastraipos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

70. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų D. H. K. K. ir S. Z. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė