2018-10-23 Nr. AB-19221-3-61-3-02222-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1171-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02222-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį papildė 2016 m. rugpjūčio 29 d., kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovas, LAVL, Ligoninė), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. buvo laikomas LAVL Pravieniškių padalinio areštinės kamerose kartu su asmenimis, sergančiais atvira tuberkuliozės forma, nors tokie asmenys turėjo būti laikomi pastato 3 aukšte esančiame stacionare. Areštinės patalpos nėra medicininės paskirties, patalpų vėdinimas neatitinka nustatytų reikalavimų, nes oras pučiamas į koridorių ir per durų tarpus kartu su bakterijom pateko į pareiškėjo gyvenamąją patalpą. Jis su asmenimis, sergančiais atvira tuberkuliozės forma, turėjo naudotis bendrojo naudojimo patalpomis - dušu, taksofonu, biblioteka, procedūrų kabinetais, pasivaikščiojimų kiemeliais ir bendru koridoriumi. Atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys pirmame aukšte buvo išleidžiami pasivaikščioti į koridorių, jie kosėdavo ir neturėjo apsaugos priemonių, o iš grotų padaryta pertvara negalėjo apsaugoti nuo ligos plitimo.

3. Pareiškėjo teigimu, 2016 m. vasario 17 d. atliekant kratą, nesilaikyta sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. V-946 1–2, 13.4–13.5 ir 21.3–21.4 punktų reikalavimų, pareigūnai, nepasikeitę pirštinių, po sergančių asmenų kamerų tikrinimo, lietė pareiškėjo daiktus. Dėl LAVL teisės aktų nesilaikymo, pareiškėjas turėjo nuolat išgyventi stresą, pergyventi dėl savo sveikatos, sutriko miegas, pergyveno dėl artimųjų, bijojo, kad jų gali nebepamatyti.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad vieną dieną jo kameroje buvo atliekami suvirinimo darbai, nurodytų darbų atlikimas su pareiškėju nebuvo derinamas. Kameroje dėl remonto darbų buvo pilna dūmų, kurie asmenims, persirgusiems tuberkulioze, yra ypač kenksmingi, tačiau į pasivaikščiojimų kiemelį pareiškėjo neišvedė, nes jis buvo užimtas. Po remonto darbų dūmais smirdėjo pareiškėjo rūbai ir patalynė. Pareiškėjo teigimu, įstaiga neturėjo teisės atlikti remonto darbų, palatoje esant pacientui.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas LAVL Pravieniškių padalinyje buvo gydomas nuo plaučių tuberkuliozės, jam buvo taikomas ambulatorinis režimas. Gydymas buvo baigtas 2016 m. balandžio 23 d. Skunduose minimu laikotarpiu pareiškėjas tuberkuliozės mikobakterijų į aplinką neišskirdavo.

7. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. sausio 25 d. pareiškėjas buvo laikomas areštinės kameros tipo patalpoje Nr. 110 (LAVL Pravieniškių padalinio pastato 6D3p pirmasis aukštas), nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. vasario 24 d. patalpoje Nr. 115, nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. patalpoje Nr. 104, ir atliko jam paskirtą drausminę nuobaudą. Vadovaujantis LAVL direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-11 „Dėl nuteistųjų bei suimtųjų, atliekančių nuobaudas baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose laikino perkėlimo“ 1.1. papunkčiu, nuo 2016 m. sausio 15 d. LAVL Pravieniškių padalinyje uždarojoje zonoje esantys nuteistieji buvo perkelti į 3 būrio areštinės patalpas, kadangi Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 11 d. LAVL Pravieniškių padalinyje atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta eilė higienos normų reikalavimų pažeidimų, nurodyta ligonių, sergančių tuberkulioze, baudos izoliatoriaus patalpose nelaikyti ir sveikatos priežiūros veiklos nevykdyti.

8. Atsakovo teigimu, patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas izoliuotas, yra medicininės paskirties, patalpų vėdinimas mechaninis ištraukiamasis, natūralus kanalinis ir per langus, tai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Sergantys atvira tuberkuliozės forma asmenys į dušus vedami atskirai iš kiekvienos kameros, po visų kitų, vėliau atliekama dušo patalpų baigiamoji dezinfekcija ir valymas. Bendro naudojimo patalpose atvira plaučių tuberkulioze sergantys asmenys dėvi individualias apsaugos priemones (medicinines kaukes), pasivaikščiojimo kiemeliai, skirti sergantiems atvira tuberkuliozės forma, yra atskiri. Visose patalpose yra atliekama nuolatinė dezinfekcija ir valymas. Specialieji tuberkuliozės kontrolės asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimai nebuvo pažeisti. Pareiškėjas neįrodė, kad laikymo sąlygos turėjo neigiamos įtakos jo sveikatai ar buvo padaryta žala.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, Laisvės atėmimo vietų ligoninei laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. pažeidus pareiškėjo teisę į sveiką gyvenamąją aplinką.

11. Teismas nustatė, kad Kauno visuomenės sveikatos centras atliko Pravieniškių LAVL padalinio baudos izoliatoriaus patalpų patikrinimą ir 2016 m. sausio 13 d. patikrinimo akte Nr. 36-20(7) konstatavo higienos normos pažeidimus bei nurodė sergančių tuberkulioze asmenų esamomis sąlygomis nelaikyti. LAVL direktorius 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11 „Dėl nuteistųjų bei suimtųjų, atliekančių nuobaudas baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo palatose laikino perkėlimo“ nuo 2016 m. sausio 15 d. perkėlė Ligoninės Pravieniškių padalinyje uždarojoje zonoje laikytus nuteistuosius į 3 būrio areštinės patalpas. Pareiškėjas buvo laikomas areštinės tipo kamerose pirmame aukšte, kur taip pat nuo 2016 m. sausio 14 d. buvo perkelti plaučių tuberkulioze sergantys asmenys.

12. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nurodė, jog sveikatos priežiūros įstaigose atvira tuberkuliozės forma segančių asmenų izoliavimas bei izoliavimo priemonių naudojimas yra privalomas, siekiant užtikrinti tuberkuliozės kontrolę ir plitimą. Tuberkuliozės mikobakterijas išskiriantys asmenys turi būti laikomi atskirai, izoliuoti nuo kitų pacientų, iš kamerų išvedami tik dėvint medicinines kaukes.

13. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu ambulatoriškai buvo gydytas nuo tuberkuliozės, todėl priklausė Tuberkuliozės skyriui, kurio baudos izoliatoriuje pagal Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 13 d. patikrinimo aktą yra laikomi už vidaus drausmės pažeidimus nubausti nuteistieji, sergantys tuberkulioze, išskiriantys ir neišskiriantys į aplinką mikobakterijas. Teismas sprendė, kad Tuberkuliozės skyriuje laikomi visi šia liga sergantys asmenys, tiek išskiriantys, tiek neišskiriantys mikobakterijas. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas neišskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijų į aplinką asmenims išeiti iš savo patalpų ir nenešioti medicininės kaukės. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad bendro naudojimo patalpose atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys dėvi medicinines kaukes ir Ligoninė laikosi Apraše nustatytų reikalavimų. Nurodytus argumentus patvirtina ir Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 13 d. patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad vedant per koridorių atvira tuberkulioze sergančius asmenis, jiems uždedama medicininė kaukė, tuberkulioze sergantys nuteistieji laikomi izoliatoriuose po vieną. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti nurodytais atsakovo atstovo duomenimis. Tuo tarpu pareiškėjas nepakankamai pagrindė teiginį, kad atvira tuberkuliozės forma sergantiems asmenims nebuvo taikomos teisės aktuose nustatytos izoliavimo priemonės, kadangi nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis priėjo prie išvados, kad LAVL koridoriuose jo matyti pacientai sirgo būtent atvira tuberkuliozės forma. Teismas, įvertinęs nurodytus faktus, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinus atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų izoliacijos. Teismas pareiškėjo pateiktą nuteistojo G. Ž. 2016 m. balandžio 7 d. paaiškinimą vertino kritiškai.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jis buvo priverstas su atvira tuberkuliozės forma sergančiais asmenimis naudotis bendrojo naudojimo patalpomis – dušu, taksofonu, biblioteka, procedūrų kabinetais, pasivaikščiojimų kiemeliais, pažymėjo, jog Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 13 d. patikrinimo akte ir atsiliepime į skundą nurodyta, jog į dušus ir pasivaikščiojimų kiemelius Tuberkuliozės skyriaus nuteistieji vedami po vieną, atskirai iš kiekvienos kameros, siekiant išvengti kontakto. Po šių pacientų naudojimosi dušu atliekama baigiamoji dušo patalpų dezinfekcija ir valymas. Bendro naudojimo patalpose atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys dėvi individualias apsaugos priemones, o atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų pasivaikščiojimų kiemeliai yra atskiri. Atsiliepime nurodyta, kad visose patalpose yra atliekama nuolatinė dezinfekcija ir valymas. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti šiais atsakovo atstovo argumentais, juo labiau, kad pareiškėjas nenurodė, kuo remdamasis priėjo prie išvados, jog duše, bibliotekoje, procedūrų kabinete, pasinaudojus taksofonu, nebuvo laikomasi tuberkuliozės kontrolės reikalavimų, kada konkrečiai jis buvo vedamas į atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų pasivaikščiojimų kiemelius. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog LAVL nebuvo laikomasi Aprašo ar Higienos normos 47-1:2012 reikalavimų.

15. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad areštinės patalpos nėra medicininės paskirties ir vėdinimas jose neatitinka nustatytų reikalavimų, nes oras pučiamas į koridorių, o per durų tarpus patenka į gyvenamąją patalpą, todėl nesant visiškos atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų izoliacijos, pareiškėjas rizikavo užsikrėsti šia liga net ir būdamas kameroje, teismas nurodė, jog pareiškėjas neįrodė, kad LAVL atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys nelaikomi izoliuoti kamerose ir vaikšto koridoriais be medicininių kaukių, todėl nėra pagrindo spręsti, jog LAVL koridoriuose buvo pasklidusios tuberkuliozės mikobakterijos. Teismo vertinimu, pro kamerų durų tarpus sklindančio oro kiekis yra per menkas, kad keltų pavojų ir riziką užsikrėsti pavojingomis ligomis, todėl nurodytus pareiškėjo argumentus laikė nepagrįstais ir visiškai subjektyviais samprotavimais, nepatvirtinančiais neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

16. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad pareigūnai jo kameroje kratą 2016 m. vasario 17 d. atliko nepasikeitę pirštinių po atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų kamerų tikrinimo, teismas nurodė, kad tuberkulioze sergančiam pacientui taikomos papildomos izoliavimo priemonės. Higienos normos 47-1:2012 19.4. ir 19.5. punktuose nustatyta, kad darbuotojai, įeidami į nurodytų asmenų palatą, jei jie tiesiogiai lies pacientą, aplinkos daiktų paviršius, turi apsivilkti švarų chalatą, o pacientą ar prie paciento esančius paviršius ir daiktus liesti gali tik užsimovę medicinines pirštines; išeidami iš palatos, turi nusimauti medicinines pirštines, nusivilkti chalatą ir juos išmesti į tam skirtas talpyklas, atlikti rankų higieną pagal šios higienos normos 3 priedo reikalavimus. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjo kamerą pareigūnai tikrino apsimovę pirštines, tačiau pareiškėjas nepagrindė, kuo vadovaudamasis priėjo prie išvados, kad pareigūnai naudojosi tomis pačiomis pirštinėmis, kaip ir atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų kamerose. Atsakovo atstovas nurodė, jog LAVL yra laikomasi Higienos normos reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginį, kad jo kamera buvo tikrinta nepasikeitus pirštinių, teismas laikė deklaratyviu ir nepagrįstu, todėl atmetė kaip neįrodytą.

17. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad jam būnant LAVL kameroje, iš anksto jo neinformavus, buvo atliekami durų remonto darbai, nurodė, jog šiuos teiginius patvirtina LAVL 2016 m. vasario 29 d. raštas Nr. 7- PR-289, kuriame pareiškėjas informuojamas apie 2016 m. sausio 1 d. baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 115 atliktus remonto darbus naudojant suvirinimo techniką. Pareiškėjo teigimu, dėl kameroje pasklidusių dūmų buvo daroma neigiama įtaka jo sveikatai, dūmų kvapas įsigėrė į rūbus ir čiužinį. Teismas atkreipė dėmesį, kad LAVL 2016 m. vasario 29 d. rašte Nr. 7- PR-289 nurodyta, jog remonto darbai buvo atliekami trumpą laiką, taip pat byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turėjo galimybę kamerą išvėdinti pro langą, todėl, teismo vertinimu, tinkamai vėdindamas kamerą, pareiškėjas galėjo išvengti jo nurodytų neigiamų išgyvenimų ir pasekmių. Pažymėjo, kad ne kiekvienos neigiamos pasekmės ir dėl jų patiriami išgyvenimai pagal savo pobūdį bei mastą gali būti prilyginami neturtinei žalai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Šiuo atveju nors pareiškėjas ir nurodo, kad dėl remonto kameroje patyrė tam tikrus nepatogumus, tačiau jie buvo vienkartinio pobūdžio ir trumpalaikiai, todėl negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamo poveikio. Atsižvelgiant į tai, dėl remonto pareiškėjo kameroje atlikimo pareiškėjo patirtos neigiamos emocijos ir kilę padariniai (nemalonus kvapas) pagal savo pobūdį laikytini mažareikšmiais, todėl nelaikytini neturtine žala.

18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neįrodė visų valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ir neturtinės žalos buvimo fakto, todėl pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu ir atmetė.

III. 19. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

20. Apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymėjo, kad LAVL pažeidė pareiškėjo teises ir teisės aktus, jis buvo kankinamas, kadangi buvo priverstas būti patalpoje, kurioje atliekami suvirinimo darbai, be to, dar vartojo vaistus.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti galioti.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus, sprendimą išsamiai pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė naujų argumentų ar motyvų, dėl ko nesutinka su skundžiamu sprendimu.

23. Pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, jog bylos įrodymus vertina teismas, ir nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, dažnai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš LAVL neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

25. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, Laisvės atėmimo vietų ligoninei 2016-01-15–2016-05-19 pažeidus pareiškėjo teisę į sveiką gyvenamąją aplinką.

26. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

27. Pareiškėjas skundėsi, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė nesilaikė atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų izoliavimo taisyklių.

28. LAVL atsiliepime į skundą nurodyta, kad pareiškėjas 2016-01-15–2016-01-25 laikytas pirmajame aukšte įrengtos areštinės kameros tipo patalpoje Nr. 110, nuo 2016-01-27 iki 2016-02-24 patalpoje Nr. 115, 2016-03-10–2016-05-19 – patalpoje 104, kur atlikinėjo paskirtą nuobaudą. Pareiškėjui buvo taikomas ambulatorinis plaučių tuberkuliozės gydymas. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas tuberkuliozės mikobakterijų į aplinką neišskirdavo.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas areštinės tipo kamerose pirmame aukšte, kur taip pat nuo 2016-01-14 buvo perkelti plaučių tuberkulioze sergantys asmenys. Ginčo šiuo klausimu byloje nėra.

30. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų LAVL nuostatų 1 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-10-19 įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ 1 priede nurodyta, kad tuberkulioze sergantiems asmenims yra taikomas šios higienos normos V skyriuje nustatytos izoliavimo priemonės, o pacientams, sergantiems aktyviąja plaučių liga, taikomos papildomos pacientų izoliavimo priemonės. HN 47-1:2012 V skyriaus 11 punkte nustatyta, kad standartinės izoliavimo priemonės apima rankų higieną, asmens apsaugos priemonių dėvėjimą, per kraują ir (ar) kitus kūno skysčius plintančių infekcijų profilaktiką, medicinos prietaisų ir gaminių apdorojimą, aplinkos paviršių valymą ir dezinfekciją, skalbinių ir atliekų tvarkymą.

HN 47-1:2012 21.6. punkte nustatyta, kad sergančiam kvėpavimo organų tuberkulioze ir išskiriančiam tuberkuliozės mikobakterijas pacientui taikomos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-07-14 įsakymu Nr. 407 patvirtintoje Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos apraše (toliau – ir Apraša) nustatytos izoliavimo priemonės, įtvirtintos HN 47-1:2012 V skyriuje, ir papildomos – tokie pacientai guldomi į tuberkuliozės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos izoliavimo palatas, jiems skiriami atskiri indai, jie aprūpinami vienkartinėmis spjaudyklėmis, apsaugos priemonėmis – medicininėmis kaukėmis.

Ligoniams, išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas, draudžiama savavališkai išeiti už stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ribų, jie privalo dėvėti medicinines kaukes (Aprašo 4 punktas). Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-191 patvirtintų Laivės atėmimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 26 punktą pacientai, sergantys pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, privalo dėvėti medicininę kaukę bei būti laikomi atskirai.

31. Iš teisinio reglamentavimo matyti, jog sveikatos priežiūros įstaigose atvira tuberkuliozės forma segančių asmenų izoliavimas bei izoliavimo priemonių naudojimas yra privalomas, siekiant užtikrinti tuberkuliozės kontrolę ir plitimą. Tuberkuliozės mikobakterijas išskiriantys asmenys turi būti laikomi atskirai, izoliuoti nuo kitų pacientų, iš kamerų išvedami tik dėvint medicinines kaukes.

32. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 13 d. patikrinimo aktu, nustatė, kad už vidaus drausmės pažeidimus nubausti nuteistieji, sergantys tuberkulioze, išskiriantys ir neišskiriantys į aplinką mikobakterijas, laikomi Tuberkuliozės skyriaus baudos izoliatoriuje.

33. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad bendro naudojimo patalpose atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys dėvi medicinines kaukes ir Ligoninė laikosi Apraše nustatytų reikalavimų. Nurodytus argumentus patvirtina ir Kauno visuomenės sveikatos centro 2016-01-13 patikrinimo aktas (b. l. 18-20), kuriame nurodyta, kad vedant per koridorių atvira tuberkulioze sergančius asmenis, jiems uždedama medicininė kaukė, tuberkulioze sergantys nuteistieji laikomi izoliatoriuose po vieną. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad jis neturi pagrindo netikėti nurodytais duomenimis, o tuo tarpu pareiškėjas nepakankamai pagrindė teiginį, kad atvira tuberkuliozės forma sergantiems asmenims nebuvo taikomos teisės aktuose nustatytos izoliavimo priemonės, kadangi nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis darė išvadą, kad LAVL koridoriuose jo matyti pacientai sirgo būtent atvira tuberkuliozės forma. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjui konkrečiu atveju.

34. Pareiškėjas pateikė teismui nuteistojo G. Ž. 2016-04-07 paaiškinimą (b. l. 3), kuriame teigiama, kad nurodytas asmuo serga atviros formos tuberkulioze ir nuo 2016-01-15 buvo laikomas LAVL areštinės patalpose kartu su sveikais nuteistaisiais, naudojosi tomis pačiomis patalpomis. Šiuos G. Ž. paaiškinimus pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad konkrečiu atveju atsakovas turėjo įrodyti, kad nuteistojo G. Ž. 2016-04-07 paaiškinime nurodyti faktai neatitinka tikrovės, be to, tai, kad G. Ž. buvo laikomas Tuberkuliozės skyriuje, patvirtina Kauno visuomenės sveikatos centro 2016-01-13 patikrinimo aktas (b. l. 18-20), kuriame nurodyta, jog tikrinant Pravieniškių LAVL baudos izoliatoriaus kameras buvo susitikta su izoliatoriaus kameroje Nr. 11 kalėjusiu nuteistuoju G. Ž. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad atsakovas turėjo pateikti tikslius duomenis, kad nuteistieji, sergantys atvira tuberkuliozės forma, nebuvo laikomi kartu su pareiškėju vienoje kameroje ar gydymosi metu su pareiškėju tiesiogiai nekontaktavo, t. y. buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų tokių sergančiųjų izoliavimo reikalavimų.

35. Pareiškėjas teigė, kad buvo priverstas su atvira tuberkuliozės forma sergančiais asmenimis naudotis bendrojo naudojimo patalpomis – dušu, taksofonu, biblioteka, procedūrų kabinetais, pasivaikščiojimų kiemeliais. Pažymėtina, kad Kauno visuomenės sveikatos centro 2016-01-13 patikrinimo akte (b. l. 18-20) ir atsiliepime į skundą nurodyta, jog į dušus ir pasivaikščiojimų kiemelius Tuberkuliozės skyriaus nuteistieji vedami po vieną, atskirai iš kiekvienos kameros, siekiant išvengti kontakto. Po šių pacientų naudojimosi dušu atliekama baigiamoji dušo patalpų dezinfekcija ir valymas. Bendro naudojimo patalpose atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys dėvi individualias apsaugos priemones, o atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų pasivaikščiojimų kiemeliai yra atskiri. Atsiliepime nurodyta, kad visose patalpose yra atliekama nuolatinė dezinfekcija ir valymas. Nors pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad jis neturi pagrindo netikėti šiais atsakovo atstovo argumentais, tačiau minėtų priemonių taikymas teisėjų kolegijai neleidžia vienareikšmiškai nustatyti, kad vis tik buvo laikomasi teisės aktuose numatyto reikalavimo izoliuoti pacientus, sergančius aktyviąja plaučių liga, taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aplinkybių, jog LAVL nebuvo laikomasi Aprašo ar HN 47-1:2012 reikalavimų, įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui.

36. Pareiškėjas nurodė, kad areštinės patalpos nėra medicininės paskirties ir vėdinimas jose neatitinka nustatytų reikalavimų, nes oras pučiamas į koridorių, o per durų tarpus patenka į gyvenamąją patalpą, todėl nesant visiškos atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų izoliacijos, pareiškėjas rizikavo užsikrėsti šia liga net ir būdamas kameroje.

37. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuo 2016-01-15 iki 2016-01-25, nuo 2016-01-27 iki 2016-02-24 ir nuo 2016-03-10 iki 2016-05-19, t. y. viso 111 dienų pareiškėjas buvo laikomas kartu su atvira tuberkuliozės forma sergančiais asmenimis, nesilaikant atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų izoliavimo reikalavimų. Įvertinusi šioje byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl šių pareiškėjo teisių pažeidimų jis galėjo patirti neigiamas pasekmes, neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, todėl yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

38. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

39. Sprendžiant klausimą dėl asmens neturtinės žalos, patirtos LAVL, atlyginimo, svarbu įvertinti šios įstaigos specifiką, jos režimą bei joje laikomų asmenų sveikatos būklę. Šiuo aspektu aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. EŽTT yra nurodęs, kad sergančio asmens laikymas nepriimtinomis sąlygomis iš esmės gali prilygti elgesiui, kurį draudžia Konvencijos 3 straipsnis, kadangi nuo įvairių sveikatos sutrikimų kenčiantys nuteistieji stipriau išgyvena sunkumus, kuriuos sukelia nepriimtinos kalinimo sąlygos ir į šią aplinkybę svarbu atsižvelgti sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Price prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 33394/96), 2004 m. vasario 10 d. sprendimą byloje Naumenko prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 42023/98).

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje byloje nustatytą kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

41. Nors pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjo naudai priteisiant 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjo R. K. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė