c855cc19-8b8a-4800-a5fd-22fdac01ee1b · Vilniaus apygardos teismas

Pranešeja Sigita VainauskienePranešeja Sigita Bieliauskiene                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-852/2010Teisejas Marjan Gerasimovic                   Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.1., 2.1.7.4., 2.1.4.5.5., 2.1.4.5.6., 2.4.6., 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2010 m. gruodžio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Bieliauskienes, teiseju Ryšardo Skirtuno, Lauretos Ulbienes, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorams Daivai Baliukonienei, Anatolijui Pošiunui, gynejui adv.

Aleksandrui Palamarcukui, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo P. A. apeliacini skunda del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo P. A. pripažintas kaltu, padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir nuteistas laisves atemimu dvejiems metams, bausme atliekant pataisos namuose.Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, n u s t a t e: P. A. nuteistas už tai, kad 2009-04-12, apie 23.00 val., Šalcininku r., (duomenys neskelbtini), namo laiptineje, konflikto metu, sudave lazda viena karta i kaktos kaire puse C.

M., padarydamas muštine žaizda kaktos kaireje puseje, poodine kraujosruva kaires akies viršutiniame voke, kaktikaulio kaires puses atvirus lužius, pereinancius i kaukoles priekine pamato duobe, kraujo išsiliejima virš kietojo galvos smegenu dangalo kaireje kaktineje srityje, galvos smegenu sumušima, ko pasekoje C. M. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada del pripažinimo ji kaltu, P. A. Vilniaus apygardos teismui padave apeliacini skunda.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 25 d. nutartimi nuteistojo skunda tenkino iš dalies ir Šalcininku rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendi, kuriuo P. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., panaikino, perdave byla iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi prokuroro apeliacini skunda, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nutarti ir perduoti byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka, patenkino.Apeliaciniu skundu nuteistasis P. A. prašo panaikinti nuosprendi, ji išteisinti arba nuteisti pagal kita BK straipsni.

Nurodo, kad nuosprendis yra nepagristas, teismas remesi prieštaringais irodymais, netinkamai vertino jo paties bei liudytoju parodymus, jog jis ivykio metu neturejo lazdos, taip pat nepasidomejo, ar nukentejusysis anksciau neturejo panašiu traumu. Be to, teismas pažeide jo teise i gynyba nesuteikdamas gynejo, todel padare esmini BPK pažeidima. Apeliacines instancijos teismo posedžio metu nuteistojo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti jame išdestytais motyvais. Prokurore praše nuteistojo apeliacini skunda atmesti.Apeliantui apie teismo posedi buvo pranešta.

P. A. teismo posedyje dalyvauti atsisake (b.l.162).Nuteistojo P. A. apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis istatymo reikalavimais, betarpiškai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus, kuriuos išsamiai išanalizaves, kolegijos nuomone, teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdeste motyvuotas išvadas del P. A. kaltes ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, irodymai byloje surinkti, ištirti ir ivertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. nuostatu.

Pirmosios instancijos teismas savo išvadas del nuteistojo kaltes pagrinde byloje surinktu ir teisiamajame posedyje ištirtu irodymu visetu. Vien tai, kad nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus irodymus, nera pagrindas teigti apie nepagrista ir neteiseta nuosprendi.P. A. apeliaciniame skunde gincija jo nusikalstamos veikos kvalifikavima pagal LR BK 135 str. 1 d. Apelianto nuomone, jo veika turetu buti perkvalifikuota pagal švelnesni baudžiamaji istatyma, nes C.

M. smugiavo ranka, o ne lazda. Taciau šis skundo argumentas atmestinas.Teiseju kolegija pažymi, kad butina salyga nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal LR BK 135 str. 1 d. yra konstatavimas, kad asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. LR BK 141 straipsnyje nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo požymius apibudina Lietuvos Respublikos Vyriausybes ar jos igaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužes 23 d. isakymu Nr. V-298/158/A1-86.

Ivertindamas veikos kvalifikacija, pirmosios instancijos teismas remesi teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad C. M. nustatyta - muštine žaizda kaktos kaireje puseje, poodine kraujosruva kaires akies viršutiniame voke, kaktikaulio kaires puses atviri lužiai, pereinantys i kaukoles priekine pamato duobe, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenu dangalo kaireje kaktineje srityje, spaudžiantis galvos smegenis, galvos smegenu sumušimas, kad šie sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu - kietu buku pailgu daiktu - i kaktos kaire puse, galimai ivykio aplinkybese nurodytu laiku (2009-04-12) ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Pagal minetu Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliu 6.6.1. ir 6.6.4. punktus – atviro kaktikaulio, kaukoles pamato priekines duobes lužiai ir kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenu dangalo kaireje kaktineje srityje, lydymas galvos smegenu suspaudimu, priskiriamas prie sunkaus sveikatos sutrikdymo. Tokiu atveju neturi reikšmes apelianto skunde nurodytos aplinkybes, o butent, kokiu budu – sudavus smugi ranka ar lazda buvo sutrikdyta C. M. sveikata, atkreipiant demesi i tai, kad kilusios komplikacijos - trauminis dešinio klausos nervo uždegimas ir jo pasekoje atsirades apkurtimas dešine ausimi taip pat nera pagrindas perkvalifikuoti P. A. veika pagal kita baudžiamojo istatymo straipsni.

Byloje teisingai nustatyta, kad C. M. del trauminio poveikio i kaktos kaire puse sveikata buvo sutrikdyta sunkiai.Iš nuteistojo P. A. parodymu, duotu teisiamojo posedžio metu, matyti, kad jis buvo nemažai išgeres ir susinervino, kai nepažistami vaikinai jam pagrasino ir ji ižeide, kas, apelianto nuomone, irodo, jog jis buvo išprovokuotas, be to, nuteistojo teigimu, C. M. sužaloti nenorejo, tiesiog buvo tamsu ir supainiojo žmones.Taciau, teiseju kolegijos vertinimu, nera pagrindo P. A. veiksmus vertinti kaip padarytus labai susijaudinus.

Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal LR BK 136 str. (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentejusiajam sunkiai sutrikdoma sveikata kaltininkui esant fiziologinio afekto busenos, kuria sukele neteisetas ar itin ižeidžiantis ji ar jo artima asmeni nukentejusiojo poelgis. Veika gali buti kvalifikuojama pagal LR BK 136 str. tik nustacius, kad veika padaryta esant visoms LR BK 136 str. numatytoms salygoms. Pirma salyga kaltininko nusikalstamus veiksmus, kuriais padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuoti pagal LR BK 136 str. yra nukentejusiojo asmens neteisetas ar itin ižeidžiantis kaltininka ar jo artima asmeni poelgis.

Antra salyga yra didelis susijaudinimas, kuris kyla del tokiu nukentejusiojo veiksmu. Trecia salyga – kaltininko veiksmai turi buti greitas atsakas i nukentejusiojo asmens neteiseta ar ižeidžianti poelgi. Istatymas nenustato laiko, per kuri kaltininkas turi padaryti savo veiksmus. Taciau jis yra pakankamai trumpas, nes fiziologinis afektas, kuri lydi didelis susijaudinimas, tesiasi trumpa laiko tarpa, matuojama sekundemis ar minutemis. Ketvirta salyga – nukentejusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tik esant šiu salygu visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas staiga labai susijaudinus.

Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) busena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologine, teismo psichologine–psichiatrine ar kitokia ekspertize. Taciau tokia ekspertize skiriama turint duomenu, rodanciu buvus fiziologinio afekto busena. Kaip matyti iš P. A. parodymu, konfliktas prasidejo tuomet, kai jis su draugu J.V. S. iejo i daugiabucio namo laiptine ir 5 nepažistami vaikinai jiems pareiške pretenzijas, juos ižeide ir pagrasino. Jis pakilo aukšciau, kažkiek laiko pastovejo ir vel nusprende nusileisti žemyn ir išsiaiškinti, kokiu pretenziju jam turi vaikinai.

Paskui ji turejo eiti J.V. S. ir pusbroliai. Einant laiptais žemyn jis trenke kumšciu kažkokiam vaikinui i veida, kuris stovejo namo laiptineje. Vaikinas, kuriam smoge i galvos sriti, nukrito. Kadangi laiptineje buvo tamsu, pastarojo veido nemate. J.V. S. mate, kaip jis sudave. Jokios lazdos rankose neturejo, o smugi sudave ranka ir galimai C. M. krisdamas atsitrenke i duru stakta ar grindis (b.l. 92). Kolegijos nuomone, priešingai nei kad teigia nuteistasis, tokia konflikto eiga jokiu budu neduoda pagrindo išvadai daryti, kad del prieš ji pavartotu necenzuriniu žodžiu ir jo atžvilgiu išsakytu grasinimu jis galejo labai susijaudinti ir smogti C.

M.. Jeigu tiketi tokia nuteistojo nurodyta konflikto eiga, konfliktiška atmosfera buvo nuo jo iejimo i laiptines vidu ir tesesi kuri laika, nes nuteistasis užlipo i antra aukšta, ten praleido kažkiek laiko ir tik po to sugalvojo nusileisti prie vaikinu. Taigi, konstatuoti, kad P. A. sužalojo C. M. budamas fiziologinio afekto busenoje, nera teisinio pagrindo, juolab, kad pastarasis pats pripažista, jog niekas jam netrukde užeiti i buta, kur sveciavosi, jam niekas nesudave, o pretenzijos pasireiške tik tuo, kad buvo pasakyta, ka jus cia veikiate (b.l. 92).

Iš nuteistojo parodymu analizes taip pat negalima daryti išvados, kad jis C. M. sužeide del neatsargumo. Kolegijos nuomone, tokie nuteistojo parodymai irodo, kad sugriždamas atgal pas vaikinus, jis buvo pasiruošes bet kokiems konflikto sprendimo budamas, t.y. panaudoti jega, ka ir padare C. M. atžvilgiu. Smogdamas i gyvybiškai svarbu organa – galva, kaltininkas suvoke pavojinga nusikalstamos veikos pobudi ir norejo taip veikti. Nuteistojo parodymai teisingai ivertinti kaip jo pasirinktas gynybos budas, nes, kaip kad pagristai nurode pirmosios instancijos teismas, nuteistojo parodymai prieštaringi, jie prieštarauja paties itariamojo pradineje ikiteisminio tyrimo stadijoje duotiems parodymams, taip pat nesutampa su kito betarpiškai ivykyje dalyvavusio asmens J.V.

S. parodymais bei faktinemis bylos aplinkybemis. Visu pirma atkreiptinas demesys i tai, kad, priešingai nei teisiamojo posedžio metu nurode nuteistasis P. A., ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad su laiptines apacioje buvusiais vaikinais išejo aiškintis vienas ir savo drauga, V.J. S., jis pasikviete tik po to, t. y., kad pastarasis padetu pakelti sužeista C. M. (b.l. 42). Tik teisminio nagrinejimo metu P. A. nurode V.J. S. kaip tiesiogiai C. M. sužalojima maciusi asmeni, kuris neva patvirtina ta aplinkybe, jog nukentejusiajam buvo smogta ranka, o ne lazda.

Tuo paciu pažymetina, kad liudytojas J.V. S. teisminio bylos nagrinejimo metu iš esmes skirtingai nei P. A. nurode konflikto priežasti ir jo sprendimo buda, nurodydamas, kad einant i dedes buta, prie pirmo aukšto duru pamate stovinti vaika, kurio nenorejo isileisti i vidu. Buto viduje buvo triukšmas. Jis pasibelde, kad ileistu vaika. Vaikas buvo ileistas, taciau kaimynai per duris pradejo reikšti pretenzijas, kodel jie cia vaikšcioja. Pretenzijas reiške tie, kurie buvo bute. Jie atidare duris, kad ileisti vaika, parekavo ir uždare duris.

Nežino, kaip prie duru atsirado C. M., kai beldesi i duris, jo ten nebuvo. Po to jie nuejo i J. J. buta. Užejo namo, o po to nusprende grižti prie tu duru. Kai leidosi laiptais, prie duru stovinciam vaikinui P. A. sudave kumšciu, po ko pastarasis atsitrenke i duru stakta. Isitikines, kad P. A. smoge kumšciu, o ne lazda (b.l. 97). Tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas aiškino, kad buvo tamsu ir jis nemate kaip ir su kuo sudave P. A. nukentejusiajam (b.l. 16). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai tokius nuteistojo ir liudytojo J.V.

S. parodymus ivertino kritiškai ir juos atmete, konstatuodamas, kad byloje esanciais irodymais neabejotinai nustatyta, jog konflikto namo laiptineje metu nuteistasis P. A. sudave lazda C. M. viena karta i kaktos kaire puse, tuo padarydamas jam sunku sveikatos sutrikdyma. Tokios aplinkybes konstatuotos ne tik nuosekliais nukentejusiojo ir liudytojo T. V. parodymais, bet ir specialisto išvada. Išdestytu aplinkybiu kontekste, teiseju kolegija daro išvada, baudžiamasis istatymas P. A. del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 135 str. 1 d. padarymo pritaikytas tinkamai.

Apeliantas skunde nurodo, kad jam nebuvo suteikta kvalifikuotos teisines pagalbos ir del to buvo suvaržytos jam istatymo garantuotos teises ir padaryta esminiu LR BPK pažeidimu. Toks apelianto skundo teiginys yra nepagristas. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nera jokiu duomenu, kad butu pažeista nuteistojo teise i gynyba. Kadangi byloje nenustatytos butinos gynejo dalyvavimo salygos, nurodytos LR BPK 51 str., šio straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti. Byloje taip pat užfiksuota, kad 2009-11-04 teisiamasis posedis atidetas suteikiant laiko kaltinamajam apsispresti del gynybos (b.l. 72), o 2009-12-03 teisiamajame posedyje kaltinamasis pareiške, jog gynejas jam nereikalingas (b.l. 91).

Ivertinant tai ir nustacius, kad nera pagrindo vadovautis LR BPK 52 str. 2 d. nuostata, t.y. pareikštas gynejo atsisakymas teismui nesukele abejoniu del kaltinamojo galimybiu pasinaudoti savo teise i gynyba, byla išnagrineta be gynejo dalyvavimo. Teiseju kolegijos nuomone, LR BPK nuostatos pritaikytos tinkamai, jokiu pažeidimu nenustatyta. Atsižvelgiant i aukšciau išdestytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad Šalcininku rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendis pagristas ir teisetas, todel tenkinti apelianto skunda ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi jame išdestytais argumentais, nera jokio pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,     n u t a r e : nuteistojo P. A. apeliacini skunda atmesti.             Kolegijos pirmininke                                                                      Sigita Bieliauskiene Teisejai                                                                                            Ryšardas Skirtunas Laureta Ulbiene