c8550656-5a77-49af-8bfa-eec4a019d217 · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-872-1079/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15120-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 7 d. JoniÅ¡kis Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų teisėja Sigita Rozgaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G.

G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2016 m. kovo 10 d. JoniÅ¡kio rajono apylinės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bausmė atlikta, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: G. G. 2019 m. lapkričio 29 d. apie 13.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, tyčia galva smogė sugyventinei G. K. į veido sritį, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje, apie 15.00 val. tyčia pastÅ«mė sugyventinę G. K. ir jai nuvirtusiai ant lovos kumščiais ne mažiau 5-6 smÅ«gių, tikslus smÅ«gių skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, smogė į nugarÄ , Å¡onÄ , tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai G.

K. sukėlė fizinį skausmÄ . Baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. G. G., apklaustas įtariamuoju dėl pareikÅ¡tų įtarimų padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad su sugyventine G. K. vedė bendrÄ Å«kį ir gyveno kartu apie 6 metus jai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyveno ir jos mažametis sÅ«nus.

Su sugyventine galėjo būti konfliktas, kaip ji ir nurodė 2019 m. lapkričio 29 d. Kiek prisimena, būdami namuose pradėjo konfliktuoti, priežasčių nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jie konfliktavo virtuvėje, kurioje tuo metu vyko remonto darbai. Sugyventinė jam įkyriai lindo į akis, todėl jis jai palenkdamas savo galva trenkė į veido sritį, sugyventinei pataikė į nosį, po suduoto smūgio jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis iš virtuvės nuėjo į kambarį, sugyventinė verkė, todėl jis prie jos priėjo atsiprašyti.

Jam atsipraÅ¡ius, ji nuėjo į voniÄ nusiprausti. Nusipraususi ir pasiėmusi savo sÅ«nų, paskambino, kaip suprato, savo draugei ir ji su sÅ«numi iÅ¡važiavo. Jis liko namuose. Po kurio laiko grįžo viena sugyventinė, suprato, kad sÅ«nų iÅ¡vežė pas senelius. Jai grįžus į namus, jie vėl pradėjo konfliktuoti ir jis jÄ pastÅ«mė. Ji, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, nuvirto ant lovos. Priėjęs prie jos nuvirtusios kelis kartus kumščiu sudavė į nugarÄ , Å¡onÄ . Kiek smÅ«gių sudavė, neskaičiavo.

Sugyventinė atsikėlusi iÅ¡ lovos, išėjo iÅ¡ namų, jis jai išėjus užsirakino duris iÅ¡ vidaus ir nuėjo miegoti. Suduodamas sugyventinei smÅ«gius suprato, kad tokiais savo veiksmais jis jai sukėlė fizinį skausmÄ . Sugyventinė grįžo paryčiais. Ä®vykio metu abudu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Prisipažįsta, kad bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio sumušė savo sugyventinę G. K. ir dėl Å¡itokio savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailisi. Å iuo metu jis su sugyventine nebegyvena (b. l. 68-69, 76).

G. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiÄ ja, parodė, kad su sugyventiniu G. G. gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį jai priklausančiame bute. Kartu su jais gyveno ir jos mažametis sÅ«nus. Paskutiniu metu ji su sugyventiniu prastai sutarė, dažnai pykosi. Kai ji 2020 m. balandžio 18 d. apie įvykį pranešė policijai, smurto jos atžvilgiu sugyventinis nenaudojo, jie konfliktavo tik žodžiais, abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Ji supykusi ir nenorėdama su juo daugiau gyventi ir bendrauti, pareigÅ«nams pranešė apie įvykį, įvykusį 2019 m. lapkričio 29 d., kai jos atžvilgiu sugyventinis naudojo smurtÄ .

Kiek prisimena, buvo penktadienis apie 13 val., kai į namus grįžo nuo alkoholio apsvaigęs jos sugyventinis. Jie tarpusavyje pradėjo konfliktuoti dėl jo elgesio, nes jis jai pastoviai priekaiÅ¡taudavo – kÄ ji darydavo, jam neįtikdavo. Jie konfliktavo virtuvėje, kurioje tuo metu vyko remonto darbai. Jiems bekonfliktuojant, sugyventinis priėjo prie jos arčiau ir nieko nesakęs kumščiu jai vienÄ kartÄ smogė į veido sritį, pataikė į nosį, po suduoto smÅ«gio iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas ant grindų, jos kelnių.

Kai sudavė smÅ«gį, matė ir jos sÅ«nus tuo metu buvęs kambaryje, nes iÅ¡ virtuvės į kambarį nėra durų ir viskas matosi, kas vyksta virtuvėje. Po suduoto smÅ«gio ji pajuto fizinį skausmÄ ir verkdama nuėjo į voniÄ nusiprausti. Sugyventinis pamatęs, kad jai iÅ¡ nosies bėga kraujas, puolė jos atsipraÅ¡inėti. Ji nusipraususi ir pasiėmusi savo sÅ«nų, paskambino draugei R. T. ir ji juos nuvežė pas jos sÅ«naus močiutę į (duomenys neskelbtini). Sugyventinis liko namuose.

Nuvežusį savo sÅ«nų, grįžo į namus, galėjo bÅ«ti apie 15 val. Jai grįžus į namus, net nespėjus nusirengti, prie jos priėjęs sugyventinis, klausdamas, ko ji čia grįžo, rankomis jÄ pastÅ«mė ir ji nuvirto ant lovos. Jis jÄ nuvirtusiÄ ant lovos pradėjo daužyti kumščiais į įvairias kÅ«no vietas, smÅ«giai buvo suduoti į nugarÄ ir Å¡onÄ , galvÄ buvo užsidengusi rankomis, į galvÄ smÅ«giuota nebuvo. Galėjo jai bÅ«ti suduota ne mažiau penkių-Å¡eÅ¡ių smÅ«gių.

Sugyventiniui smÅ«giuojant ji juto fizinį skausmÄ . Ji pakilusi iÅ¡ lovos, iÅ¡bėgo pas draugę, ten prabuvusi kurį laikÄ , grįžo į namus, tačiau jos niekas neįsileido, nes durys buvo užrakintos iÅ¡ vidaus. Ji naktį praleido laiptinėje, paryčiais sugyventinis atrakino duris ir įleido į butÄ , sakydamas, kad jau grįžo nusivalkatavusi. Dėl sužalojimų po Å¡io įvykio į medikus nesikreipė, nes nenorėjo, kad sužinotų artimieji. Po Å¡io įvykio tarp jos ir sugyventinio vyko tik žodiniai konfliktai, smurto jos atžvilgiu nebuvo panaudojęs. Å iuo metu sugyventinis iÅ¡sikraustė į (duomenys neskelbtini) ir ji jam jokių pretenzijų neturi.

KonfliktÄ , kai jai sugyventinis smogė kumščiu į veido sritį, matė jos sÅ«nus, nes jis po to pradėjo verkti. Ä®vykio metu jai nebuvo padaryta turtinės žalos, tik sukeltas fizinis skausmas. Jai iÅ¡aiÅ¡kinta civilinio ieÅ¡kinio pateikimo tvarka ir forma, tačiau ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia (b. l. 37-38, 41-42). G. G. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta Å¡iais byloje esančiais duomenimis: 2020 m. balandžio 18 d.

Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo Justo Matuzevičiaus tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodytos pareigÅ«nų, nuvykusių į įvykio vietÄ , nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (b. l. 9); 2020 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame apraÅ¡ytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama G. K. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas buto patalpų bendras vaizdas (b. l. 15, 17-20); 2020 m. balandžio 18 d.

Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Giedriaus Petraičio tarnybiniu praneÅ¡imu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodytos nukentėjusiosios pareigÅ«nams papasakotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kad 2019 m. lapkričio 29 d. apie 19.00 val. neblaivus sugyventinis G. G. vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į veido sritį bei kambaryje gulint lovoje kelis kartus įspyrė į įvairias kÅ«no vietas, taip sukeldamas fizinį skausmÄ (b. l. 22-25); alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad 2020 m. balandžio 18 d. 20.43 val. kaltinamajam G.

G. nustatytas 1,68 promilių neblaivumas, nukentėjusiajai G. K. – 1,86 promilių neblaivumas (b. l. 27-29); 2020 m. balandžio 18 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusioji G. K. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui pateikė dvi foto nuotraukas, kuriose matyti ant nukentėjusios kelnių ir grindų esančios į kraujÄ panaÅ¡ios dėmės (b. l. 30, 32-33). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Artimų giminaičių ir nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos narių sÄ voka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad G.

G. 2019 m. lapkričio 29 d. apie 13.00 val. kilusio konflikto metu tyčia galva smogė sugyventinei G. K. į veido sritį, po to apie 15.00 val. tyčia pastÅ«mė sugyventinę ir jai nuvirtusiai ant lovos kumščiais ne mažiau kaip 5-6 smÅ«gius smogė į nugarÄ , Å¡onÄ , taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo G. G. kaltė padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiÅ«lyti baigti procesÄ baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Ä®tariamajam sutikus, 2020 m. balandžio 27 d. buvo suraÅ¡ytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesÄ baudžiamuoju įsakymu, Å¡io proceso tvarkÄ ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi bei dydžiu (b. l. 86, 88-90).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui nepripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes iÅ¡ karto po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo neblaivumas nustatytas nebuvo. G. G. padarė vienÄ baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , vienÄ kartÄ teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, teistumas iÅ¡nykęs (b. l. 52-53), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 57-59), SODRA duomenimis nedirba (b. l. 60), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 61).

Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ skiriant Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – vieÅ¡uosius darbus, bausmės dydį nustatant tarp BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodyto sankcijos minimumo ir vidurkio. Baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. G. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jog G. G. prieÅ¡ sugyventinę smurtavo ne pirmÄ kartÄ , siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi bÅ«ti įvykdyta per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. G. paliktina galioti kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojant nepasiÅ¡alinti iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir nebendrauti su nukentėjusiÄ ja G. K., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje. Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas. Proceso iÅ¡laidų nėra. Kaltinamajam G. G. iÅ¡aiÅ¡kintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį.

Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamajam G. G. iÅ¡aiÅ¡kintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, nusprendė: G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, G. G. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, G. G. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, jog įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. G. palikti galioti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojant nepasiÅ¡alinti iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir nebendrauti su nukentėjusiÄ ja G. K., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje IÅ¡aiÅ¡kinti G. G., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytÄ vienÄ ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

IÅ¡aiÅ¡kinti G. G., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtÄ laikÄ neiÅ¡dirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laikÄ , kol Å¡is asmuo iÅ¡dirbs paskirtas valandas. IÅ¡aiÅ¡kinti G. G., jeigu asmuo vengia atlikti vieÅ¡uosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistÄ jį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti vieÅ¡uosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti vieÅ¡uosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

VieÅ¡ieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Å¡io kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. IÅ¡aiÅ¡kinti G. G., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. G. G. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ Ä¯teikti pasiraÅ¡ytinai.

Informuoti kaltinamÄ jį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai iÅ¡vykęs – nuo įteikimo kam nors iÅ¡ kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, suraÅ¡iusiam tÄ teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Jei kaltinamasis paduoda praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis Å¡ia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Sigita Rozgaitė