2020-02-12 Nr. DBT-21-3-61-3-03743-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-9/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03743-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos T. Č. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija) rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėja patikslintu skundu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. 49SFN-3192 (14.49.104) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinį neišlaikant nustatytų atstumų iki sklypo ribos“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašė atsakovo išduoti sutikimą statyti tvorą pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu, kuriame nesuformuoti žemės sklypai. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 (toliau – ir Taisyklės), 8.2 punktu, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydamas pateikti informaciją, ar planuojama statinio statyba neturės neigiamos įtakos gatvės eksploatavimui ar kitai planuojamai veiklai, jeigu bus išduotas sutikimas statyti tvorą ties žemės sklypo riba. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakė, kad nepritaria tvoros projektavimui ir statybai ties žemės sklypo riba, taip pat nurodė, jog atraminės sienutės, tvoros ir įvairaus tipo užtvarai gali būti statomi tik sklypo ribose, kurios nepatenka į gatvių raudonąsias linijas. Tarnyba skundžiamu raštu atsisakė išduoti sutikimą statyti tvorą ties žemės sklypo riba. Teismas pažymėjo, kad Specialioji teismingumo kolegija spręsdama rūšinio teismingumo klausimą dėl Tarnybos atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai 2019 m. liepos 30 d. nutartyje (bylos Nr. T-33/2019) nutarė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, tuo tarpu 2019 m. gruodžio 11 d. nutartyje (bylos Nr. T-86/2019) nutarė, kad byla teisminga administraciniam teismui. Teismas sprendė, kad šios administracinės bylos faktinės aplinkybės artimesnės Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 30 d. nutartyje vertintoms faktinėms aplinkybėms, nes šioje administracinėje byloje iš esmės sprendžiamas gretimų sklypų savininkų civilinis ginčas dėl (ne)sutikimo statyti statinius arti žemės sklypų ribos davimo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje reiškiamas reikalavimas panaikinti Tarnybos sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti sutikimą statyti statinį neišlaikant nustatytų atstumų iki sklypo ribos. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Taisyklėmis. Spręsdama iš esmės analogiško ginčo teismingumo klausimą, Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybinės žemės patikėjimo teisės vienu iš subjektų (patikėtinių) yra Tarnyba – dėl visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Tarnyba, spręsdama dėl sutikimo statyti statinį neišlaikant nustatytų atstumų iki sklypo ribos nuo patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo, įgyvendina turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Taigi Tarnyba veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip valstybės žemės patikėtinis, dalyvaujantis civiliniuose santykiuose. Todėl ginčas dėl Tarnybos atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai panaikinimo kyla iš civilinių teisinių santykių (žr. 2019 m. liepos 30 d. nutartį byloje Nr. T-33/2019). Akcentuotina, kad tiek šioje byloje, tiek ir byloje Nr. T-33/2019 ginčijamas Tarnybos nesutikimas priimtas vadovaujantis Taisyklėmis, tuo tarpu byloje Nr. T-86/2019 buvo vertinamas vadovaujantis kitu teisės aktu išduoto nesutikimo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimas (Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265).

Taip pat akcentuotina, kad šioje byloje keliamas ginčas ir dėl žemės sklypo ribų – pareiškėja nesutinka su ginčijamame rašte pateiktu nurodymu, jog atraminės sienutės, tvoros ir įvairaus tipo užtvarai gali būti statomi tik sklypo ribose, kurios nepatenka į gatvių raudonąsias linijas. Pareiškėja tvirtina, kad nei bendrajame plane, nei žemės sklypo pertvarkymo projekte, nei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad jai priklausančiame žemės sklype yra gatvė, todėl nesutikime įtvirtintas nurodymas dėl galimos tvoros vietos yra neteisėtas. Pažymėtina, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje pripažįstama, jog ginčai dėl žemės sklypų ribų yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį byloje Nr. T-103/2018; 2016 m. gegužės 2 d. nutartį byloje Nr. T-40/2016; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį byloje Nr. T-146/2015; 2015 m. spalio 15 d. nutartį byloje Nr. T-121/2015; 2013 m. vasario 18 d. nutartį byloje Nr. T-32/2013). Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes Specialioji teisėjų kolegija vertina, kad šioje byloje dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir byla perduotina Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos T. Č. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija) perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys