2017-03-07 Nr. AB-5256-3-61-3-06120-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1181-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06120-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biodegra“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD), remdamasis 2015 m. lapkričio 3 d. patikrinimo aktu Nr. VR-17.7-158/VR-14.7-609, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Biodegra“ 2015 m. lapkričio 6 d. išdavė privalomąjį nurodymą Nr. VR-17.6-1, kuriuo nurodė UAB „Biodegra“ iki 2015 m. lapkričio 24 d. atlikti komposto tyrimus, kurie turi būti atliekami pabaigus kompostavimo procesą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 patvirtintų Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų 17 punkto reikalavimus, ir Vilniaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriui pateikti tai įrodančius dokumentus. 2015 m. lapkričio 6 d. taip pat buvo išduotas ir privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-2, kuriuo iki 2015 m. gruodžio 7 d. UAB „Biodegra“ nurodyta pateikti Vilniaus RAAD paraišką Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimui Nr. T-V.3-/2014 pakeisti ir į paraišką įtraukti atnaujintas atliekų tvarkymo / laikymo vietas.

Pareiškėjas UAB „Biodegra“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus RAAD 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-2077 (toliau – ir Sprendimas); 2015 m. lapkričio 6 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-17.6-1 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-1) ir 2015 m. lapkričio 6 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-17.6-2 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-2); 2015 m. lapkričio 3 d. patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-158/VR-14.7-609 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus RAAD direktorius Sprendimu atsisakė tenkinti jo skundą dėl privalomųjų nurodymų, nors Vilniaus RAAD direktorius iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo skunde išdėstytų faktų, netyrė privalomųjų nurodymų surašymo tvarkos pažeidimų ir netikrino duomenų, apsiribodamas formalaus atsakymo pateikimu. Atsakovas priėmė Lietuvos Respublikos teisės aktams ir nustatytai valdymo tvarkai prieštaraujančius sprendimus. Privalomieji nurodymai buvo surašyti nesilaikant terminų, apibrėžtų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, visi veiksmai patikrinimo metu buvo atliekami nepaisant pačios institucijos raštiškų sprendimų ir pratęstų terminų. Veiksmai, susiję su patikrinimo užbaigimu, buvo vykdomi pažeidžiant UAB „Biodegra“ teises, nesilaikant nustatytos tvarkos ir procedūrų. Vilniaus RAAD direktoriaus teiginiai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui, kaip ir jo nurodomoms Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo vadoms, nes niekur nėra nurodyta apie teisę priimti sprendimus nesurinkus visų įrodymų.

Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas neatliko komposto tyrimų, kurie turi būti atliekami pabaigus kompostavimo procesą, šiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 patvirtintų Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų (toliau – ir Aplinkosauginiai reikalavimai) 17 punktą. Dėl to 2015 m. lapkričio 6 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-17.6-1 pareiškėjui nurodyta atlikti komposto tyrimus, kurie turi būti atliekami pabaigus kompostavimo procesą, ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Vilniaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. privalomajame nurodyme Nr. VR-17.6-2 suformuluotas reikalavimas grindžiamas imperatyvia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) norma, kurios privaloma laikytis, todėl privalomasis nurodymas išduotas teisėtai ir turi būti įvykdytas siekiant nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus.

Atsakovo teigimu, pagal Taisyklių 21.6 punktą paraiškoje TIPK leidimui gauti turi būti nurodytas detalus įrenginyje vykdomos ir (ar) planuojamos vykdyti ūkinės veiklos rūšių aprašymas ir jų išdėstymas teritorijoje. Sprendime pažymėta, kad pateiktame TIPK leidimo Nr. T-V.3-3/2014 7 priede yra nurodytas ūkinės veiklos rūšių išdėstymas teritorijoje, tačiau tikrinant faktinius duomenis nustatyta, jog šios tvarkos nesilaikoma, todėl Privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-2 pareiškėjui išduotas teisėtai. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Patikrinimo aktą negali būti tenkinamas, nes šiame akte konstatuoti faktai be privalomojo pobūdžio patvarkymų. Patikrinimo aktas nesukuria pareiškėjui teisių ir pareigų, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Biodegra“ skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą ir Privalomuosius nurodymus, o bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Patikrinimo aktą nutraukė.

Teismas nurodė, kad privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12, 18 ir 20 straipsnių reikalavimus, jame turi būti aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios aplinkybės, o nagrinėjamu atveju – ir trunkamąjį pažeidimą pagrindžiantys faktai.

Spręsdamas Privalomojo nurodymo Nr. VR-17.6-1 teisėtumo klausimą teismas vadovavosi Aplinkosauginių reikalavimų 17 ir 18 punktais. Teismas nurodė, kad pagal Aplinkosauginių reikalavimų 18 punktą komposto tyrimai turi būti atliekami pabaigus kompostavimo procesą, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad kompostavimo procesas priimant skundžiamus aktus buvo baigtas. Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad iš pareiškėjo vadovo žodinio paaiškinimo patikrinimo metu padarė išvadą, jog kompostavimo procesas baigtas, tačiau pareiškėjo vadovas teismo posėdyje tai paneigė. Teismo vertinimu, atsakovas, priimdamas Privalomąjį nurodymą Nr. VR-17.6-1, neturėjo konkrečių įrodymų, kad kompostavimo procesas baigtas. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad surašant Patikrinimo aktą kompostavimo procesas buvo baigtas, 2015 m. lapkričio 6 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-1 atlikti komposto tyrimus, kurie turi būti atliekami pabaigus kompostavimo procesą, ir pateikti tai įrodančius dokumentus pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu.

Teismas nustatė, kad Privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-2 pareiškėjui buvo duotas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 punktais. Privalomajame nurodyme Nr. VR-17.6-2 suformuluotas reikalavimas pateikti paraišką TIPK leidimui pakeisti ir į paraišką įtraukti atnaujintas atliekų tvarkymo / laikymo vietas. Teismas, vertindamas Privalomojo nurodymo Nr. VR-17.6-2 pagrįstumą ir teisėtumą, vadovavosi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalies bei 18 straipsnio nuostatomis ir konstatavo, kad viena iš duodamų nurodymų sąlygų – atsiradusi arba galima žala aplinkai, kai privalomasis nurodymas duodamas siekiant jos išvengti arba sumažinti, tačiau nagrinėjamu atveju Privalomajame nurodyme Nr. VR-17.6-2 paminėtos teisės normos (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 2, 3 p.) nesudaro pagrindo spręsti, kokio aplinkos apsaugos reikalavimo pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas. Iš TIPK leidimo Nr. T-V.3-3/2014 plano teismas nustatė, kad jame nurodytos atliekų tvarkymo / laikymo vietos. TIPK leidimas Nr. T-V.3-3/2014 yra teisėtas ir galioja, o atsakovas nenurodė jokio įstatyme nustatyto pagrindo, patvirtinančio, kad reikalavimas atnaujinti TIPK leidimą Nr. T-V.3-/2014 ir įtraukti atnaujintas atliekų tvarkymo / laikymo vietas yra teisėtas. Be to, patikrinimo metu atsakovas patenkino UAB „Biodegra“ prašymą ir pratęsė terminą iki 2015 m. lapkričio 25 d. pateikti papildomus dokumentus dėl tariamo pažeidimo, tačiau neatsižvelgiant į tai, 2015 m. lapkričio 6 d. buvo išduoti privalomieji nurodymai Nr. VR-17.6-1 ir Nr. VR-17.6-2.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovui tinkamai – aiškiai ir išsamiai, nenurodžius teisės aktų nuostatų, kurias pažeidė privalomojo nurodymo adresatas, bei su minėtų teisės aktų pažeidimais susijusių faktinių aplinkybių, tampa neaiškios administracinio ginčo ribos, tokia situacija varžo subjekto, kuriam duotas privalomasis nurodymas, teises bei apsunkina ginčą nagrinėjančių institucijų darbą. Teismas konstatavo, kad byloje surinkta medžiaga nepatvirtina, jog yra reali (objektyvi) grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai. Teismo teigimu, Privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-2 nėra tinkamai motyvuotas, t. y. viešojo administravimo procedūra nebuvo atlikta taip, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo normos.

Teismas padarė išvadą, jog atsakovas neužtikrino pagrįsto ir objektyvaus privalomųjų nurodymų priėmimo. Teismas sprendė, kad yra pagrindas panaikinti pareiškėjo ginčijamus privalomuosius nurodymus dėl nustatytų esminių trūkumų. Nurodęs, kad reikalavimas panaikinti 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-2077 yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti privalomuosius nurodymus, teismas plačiau Sprendimo teisėtumo klausimo nenagrinėjo bei pabrėžė, kad pripažinus privalomuosius nurodymus neteisėtais, kartu naikinamas ir Sprendimas.

Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad Patikrinimo akte nustatyti faktai, tačiau nesuformuluota jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų, teisių ar pareigų pareiškėjui, padarė išvadą, jog Patikrinimo aktas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šią bylos dalį nutraukė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 101 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu.

III. Atsakovas Vilniaus RAAD apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimai, ir šia apimtimi pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu UAB „Biodegra“ atstovai Vilniaus RAAD pareigūnams parodė, kuriose vietose yra kompostuojamos atliekos (vyksta kompostavimo procesas) ir kur pagamintas, paruoštas bei tinkamas naudoti kompostas. Be to, 2015 m. spalio 13 d. buvo pateikti pagaminto komposto Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolai, tačiau juose nurodomi tik tie tyrimų rezultatai, kurie susiję su salmonelių, žarnyno lazdelių aptikimu. Atsakovo teigimu, vien iš šios aplinkybės matyti, kad kompostavimo ciklas jau yra pasibaigęs ir pradėti komposto tyrimai. Teismas neatsižvelgė, jog minėtuose tyrimų protokoluose nurodyta komposto pagaminimo data, kilmės šalis, gamintojas, partijos numeris, partijos dydis kilogramais bei pakuotės tipas, t. y. remiantis šiais duomenimis padaryta išvada, kad atlikti pagaminto komposto tyrimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Teismo posėdyje Privalomąjį nurodymą Nr. VR-17.6-1 išdavęs valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius nurodė, kad komposto kaupas buvo laikomas ant grunto, t. y. laikant ant grunto atliekas kiltų neigiamo poveikio grėsmė žmonių sveikatai ir aplinkai, todėl vadovaudamasis visuma faktinių aplinkybių, bendrovės atstovo paaiškinimu, kad minėtas kaupas yra pagamintas kompostas, bei pateiktais tyrimų protokolais, Vilniaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus pareigūnas teisėtai surašė Privalomąjį nurodymą Nr. VR-17.6-1.

Privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-2 priimtas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2, 3 punktais bei Patikrinimo aktu, kuriame išdėstyti šio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai. Patikrinimo akto išvadų 2 punkte nurodyta, jog UAB „Biodegra“, (duomenys neskelbtini), šalia pastato (pagal įmonės teritorijos išdėstymo schemą pastato Nr. 8Ž1/b) rytinėje pusėje yra saugomos kapinių atliekos kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis, tuo pareiškėjas pažeidė TIPK leidimo Nr. T-V.3-/2014 7 priedo (Ūkinės veiklos vietų išdėstymas „Biodegra“ teritorijoje) reikalavimus. Pagal Taisyklių 5 punktą jomis privalo vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, kontroliuojantys leidimų sąlygų laikymąsi, tačiau ir veiklos vykdytojai. Tai patvirtina, jog veiklos vykdytoja UAB „Biodegra“ turėjo būti susipažinusi su Taisyklių 21.6 punktu, nustatančiu, jog paraiškoje leidimui gauti ar pakeisti turi būti nurodytas detalus įrenginyje vykdomos ir (ar) planuojamos vykdyti ūkinės veiklos rūšių aprašymas ir jų išdėstymas teritorijoje. Atsakovas pažymėjo, kad TIPK leidimo Nr. T-V.3-3/2014 7 priede yra nurodytas ūkinės veiklos rūšių išdėstymas teritorijoje, tačiau faktinių duomenų patikrinimo metu nustatyta, kad šios tvarkos pareiškėjas nesilaiko. Privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-2 duotas teisėtai ir turi būti įvykdytas siekiant įgyvendinti Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 21.6 punkte nurodytus reikalavimus.

Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti visą reikiamą informaciją, kurią pareiškėjas pateikė 2015 m. spalio 30 d. raštu Nr. BIO-15/10-30, o iki 2015 m. lapkričio 25 d. Vilniaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėjos sprendimu buvo pratęstas patikrinimo terminas.

Pareiškėjas UAB „Biodegra“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas paaiškina, kad Vilniaus RAAD akcentuojama aplinkybė – tyrimo protokoluose nurodyta komposto pagaminimo data, kilmės šalis, gamintojas, partijos numeris, kiekis ir pakuotė, yra ne kas kita kaip Vilniaus RAAD pareigūnų kompetencijos stoka ir kompostavimo tyrimų nuoseklaus vykdymo kompostavimo eigoje (tai gali tęstis metų metus ir tokių tyrimų bus per metus 12, 24, ar 36, priklausomai nuo Veterinarinės kontrolės reikalavimų) neišmanymas. Atsakovo minimas kaupas ant grunto iš tikrųjų buvo ant asfaltuoto pagrindo nubyrėjęs sijotuvo likutis, kuris pateikiamas potencialiems pirkėjams kaip reklaminis pavyzdys. UAB „Biodegra“ turi TIPK leidimą, suteikiantį teisę tvarkyti ne tik nepavojingas (mišrias komunalines atliekas), bet ir pavojingas atliekas. Visa jos tvarkymo teritorija yra įrengta pagal pavojingų atliekų tvarkymo standartą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikinti atsakovo Vilniaus RAAD 2015 m. lapkričio 6 d. privalomieji nurodymai Nr. VR-17.6-1 ir Nr. VR-17.6-2 bei Vilniaus RAAD direktoriaus 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. (38-2)-VR-1.7-2077, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas panaikino Privalomąjį nurodymą Nr. VR-17.6-1, nustatęs, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog surašant Patikrinimo aktą kompostavimo procesas buvo baigtas, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 patvirtintų Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų 18 punktą komposto tyrimai turi būti atliekami pabaigus kompostavimo procesą. Privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-2 iš esmės panaikintas dėl to, kad šiame privalomajame nurodyme nenurodytos teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas, privalomasis nurodymas nėra tinkamai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjas turi galiojantį TIPK leidimą Nr. T-V.3-3/2014. Pripažinus privalomuosius nurodymus neteisėtais ir juos panaikinus, kartu buvo panaikintas ir atsakovo direktoriaus 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. (38-2)-VR-1.7-2077, kuriuo nebuvo tenkintas pareiškėjo skundas dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo. Šias pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines ir teisines aplinkybes apeliaciniu skundu ginčija atsakovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, netinkamai taikė teisės aktų normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Taip pat pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomą įrodymą – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-685-465-468/2016 (II t., b. l. 35–38). Iš šios nutarties matyti, kad Vilniaus RAAD 2016 m. sausio 19 d. nutarimu nubaudė J. M. (J. M.) (UAB „Biodegra“ gamybos vadovą) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 513 straipsnio 20 dalį, 513 straipsnio 18 dalį, 512 straipsnio 2 dalį ir 86 straipsnį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutarimu panaikino Vilniaus RAAD nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nes nenustatė administracinio teisės pažeidimo sudėties, o Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus RAAD apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarimą paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad J. M. buvo nubaustas už tuos pažeidimus, kurie nurodyti Patikrinimo akte (UAB „Biodegra“ neatliko komposto tyrimų, kurie turi būti atliekami pabaigus kompostavimo procesą; šalia pastato rytinėje pusėje yra saugomos kapinių atliekos kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis; naftos produktais užteršto grunto valymo aikštelėje yra laikomi mediniai geležinkelių pabėgiai, dalis pabėgių yra susmulkinti; kt.). Pareiškėjo pateiktas papildomas įrodymas priimtas ir pridėtas prie bylos, nes šio įrodymo pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei įrodymas yra susijęs su nagrinėjama byla (ABTĮ 138 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į šioje byloje išnagrinėtą ginčą, darytina išvada, kad ginčas byloje iš esmės yra kilęs dėl atsakovo Vilniaus RAAD 2015 m. lapkričio 6 d. privalomųjų nurodymų Nr. VR-17.6-1 ir Nr. VR-17.6-2 (I t., b. l. 17–18, 19–20) pagrįstumo ir teisėtumo. Šiuose privalomuosiuose nurodymuose nurodyta, kad jie išduoti remiantis Patikrinimo aktu (I t., b. l. 13–16), kuris buvo surašytas atlikus neplaninį patikrinimą pagal Aplinkos ministerijos 2015 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. (16-4)-D8-7019.

Dėl Privalomojo nurodymo Nr. VR-17.6-1

Iš Patikrinimo akto matyti, kad patikrinimo metu Vilniaus RAAD pareigūnai kartu su įmonės atstovais (atstovai nenurodyti) vizualiai apžiūrėjo pareiškėjo atliekų tvarkymo aikštelę ir nustatė, kad atliekų kompostavimas vykdomas atviroje lauko aikštelėje, kompostuojamos atliekos yra uždengtos plastikine plėvele, o pagamintas kompostas laikomas atviroje lauko aikštelėje šalia kompostuojamų atliekų kaupų (Patikrinimo akto 5 p.). Taip pat Patikrinimo akte nurodyta, kad atsakovo 2015 m. spalio 8 d. raštu Nr. VR-17.3-198 buvo paprašyta pareiškėjo pateikti pagaminto komposto kokybės pažymėjimus (sertifikatus) ir tyrimų protokolus, kuriuose būtų nurodyti komposto kokybės rodikliai, o pareiškėjas 2015 m. spalio 13 d. pateikė atsakovui Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolus, kuriuose nurodomi tyrimai yra susiję tik su salmonelių, žarnyno lazdelių aptikimu (Patikrinimo akto 10 p.). Dėl minėtų Patikrinimo akte nustatytų aplinkybių atsakovas pareiškėjui išdavė Privalomąjį nurodymą Nr. VR-17.6-1, kuriame nurodė pareiškėjui atlikti tyrimus pagal Aplinkosauginių reikalavimų 17 punktą iki 2015 m. lapkričio 24 d.

Aplinkosauginių reikalavimų 17 punkte nustatyta, kad kompostas laikomas paruoštu ir tinkamu naudoti, kai: pH – neutralios arba silpnai šarminės reakcijos (6,9–7,7) (17.1 p.); sunkiųjų metalų kiekis komposte, pagamintame iš dumblo, neviršija kiekių, nustatytų II kategorijos nuotekų dumblui (17.2 p.); mikrobiologiniai-parazitologiniai rodikliai neviršija rodiklių, nustatytų B klasės nuotekų dumblui (17.3 p.); mikrobiologiniai-parazitologiniai rodikliai komposte neviršija rodiklių, nustatytų Komisijos reglamente 208/2006, iš dalies keičiančiame Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VI ir VIII priedų, susijusių su mėšlo perdirbimo biologinių dujų įmonėse ir komposto gamybos įmonėse standartais ir reikalavimais, jei kompostui gaminti naudojami gyvūninės kilmės šalutiniai produktai (17.4 p.); neturi neorganinių (stiklo, plastiko, metalo ir pan.) priemaišų (17.5 p.). Aplinkosauginių reikalavimų 18 punktas nustato, kad komposto tyrimai turi būti atliekami pabaigus kompostavimo procesą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, vertindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl Privalomojo nurodymo Nr. VR-17.6-1 pagrįstumą ir teisėtumą, nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę, jog atsakovas nepateikė įrodymų dėl jo nurodomo fakto, kad pareiškėjas turi pagaminto komposto (pabaigtas kompostavimo procesas). Akcentuotina, kad Patikrinimo akte nėra užfiksuota jokių faktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas turėjo pagaminto komposto (pabaigtas kompostavimo procesas). Tokie duomenys nėra nurodyti ir Privalomajame nurodyme Nr. VR-17.6-1.

Šiame kontekste pažymėtina, jog ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai.

ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.).

Kaip jau minėta, Patikrinimo akte nurodyta, kad vykdant patikrinimą vietoje buvo nustatyta, jog yra pagaminto komposto (patikrinimas vietoje vyko 2015 m. spalio 5 d.), tačiau Patikrinimo akte nėra nurodyta, kuo remiantis yra padaryta tokia išvada. Iš atsakovo apeliacinio skundo matyti, kad Privalomąjį nurodymą Nr. VR-17.6-1 išdavęs valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius nustatė, jog pareiškėjas turėjo pagaminto komposto remdamasis tuo, kad komposto kaupas buvo laikomas ant grunto, įmonės atstovo paaiškinimu, kad minėtas kaupas yra pagamintas kompostas, ir pateiktais tyrimų protokolais. Vertinant šiuos atsakovo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad Patikrinimo akte nėra nurodyta, koks pareiškėjo įgaliotas atstovas nurodė tokias aplinkybes apie pagamintą kompostą ir kad šis atstovas patvirtino tokį faktą patikrinimo metu. Teismo posėdyje buvo nurodyta, kad išvada apie tai, jog kompostavimo procesas yra baigtas, buvo padaryta remiantis pareiškėjo vadovo žodiniu paaiškinimu patikrinimo metu, tačiau pareiškėjo vadovas paneigė atsakovo atstovo nurodymą.

Atsakovo 2015 m. spalio 8 d. rašte (I t., b. l. 56) buvo nurodyta pareiškėjui pateikti pagaminto komposto kokybės pažymėjimus (sertifikatus) ir tyrimų protokolus, kuriuose būtų nurodyti komposto kokybės rodikliai (5 p.). Pareiškėjas, atsakydamas į šį raštą, nurodė, kad prideda komposto kokybės mikrobiologinių tyrimų protokolus, o sertifikatai bus ruošiami atsiradus komposto realizavimo poreikiui (I t., b. l. 58–59). Pareiškėjo pateiktuose Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2015 m. spalio 2 d., 2015 m. birželio 19 d., 2015 m. kovo 30 d., 2014 m. rugsėjo 26 d., 2014 m. birželio 10 d., 2014 m. kovo 18 d. surašytuose tyrimų protokoluose nurodyta, kad komposto mėginiai paimti iš skirtingų kaupų, bei nurodytos produkto pagaminimo datos: 2015 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. birželio 18 d., 2015 m. kovo 25 d., 2014 m. rugsėjo 23 d., 2014 m. birželio 5 d., 2014 m. kovo 13 d. (I t., b. l. 66–69). Tačiau šie protokolai nepatvirtina, kad minėto patikrinimo metu buvo rasta komposto, kurio kompostavimo procesas yra baigtas.

Apibendrinant šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė fakto apie pasibaigusį kompostavimo procesą, yra pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios išvados, todėl Privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-1 negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl Privalomojo nurodymo Nr. VR-17.6-2

Privalomuoju nurodymu Nr. VR-17.6-2 pareiškėjui nurodyta iki 2015 m. gruodžio 7 d. pateikti paraišką TIPK leidimui Nr. T-V.3-/2014 pakeisti ir į paraišką įtraukti atnaujintas atliekų tvarkymo / laikymo vietas. Privalomasis nurodymas išduotas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 punktais bei remiantis Patikrinimo aktu. Pažymėtina, kad šiame Privalomajame nurodyme Nr. VR-17.6-2 nėra nurodyta jokių faktinių ir teisinių pagrindų, dėl kurių pareiškėjas turėtų į paraišką įtraukti atnaujintas atliekų tvarkymo / laikymo vietas (ir kokias vietas).

Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti Privalomąjį nurodymą Nr. VR-17.6-2, apeliaciniame skunde nurodo, kad Patikrinimo akto išvadų 2 punkte buvo nurodytas pareiškėjo padarytas pažeidimas (šalia pastato saugomos kapinių atliekos kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis, t. y. TIPK leidimo Nr. T-V.3-/2014 7 priedo reikalavimų pažeidimas), o Taisyklių 21.6 punktas nustato, jog paraiškoje leidimui gauti ar pakeisti turi būti nurodytas detalus įrenginyje vykdomas ir (ar) planuojamos vykdyti ūkinės veiklos rūšių aprašymas ir jų išdėstymas teritorijoje. Atsakovo pateiktame TIPK leidimo Nr. T-V.3-/2014 7 priede yra nurodytas ūkinės veiklos rūšių išdėstymas teritorijoje, tačiau faktinių duomenų patikrinimo metu nustatyta, kad šios tvarkos nesilaikoma. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punktu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos argumentus, pirmiausia pažymi, jog Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad privalomieji nurodymai duodami tuo atveju, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti, o 3 punkte nurodyta, kad kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas, susijusias su privalomojo nurodymo davimu, yra nurodęs, kad privalomasis nurodymas gali būti duodamas ne tik teisės aktų pažeidimo atvejais, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-243/2010).

Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje, kurio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad privalomajame nurodyme turi būti įvardyta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog privalomojo nurodymo turiniui kaip bendroji norma taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas, be kita ko, nustatantis viešojo administravimo principus bei reikalavimus individualiam administraciniam aktui (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2006/2012; 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012). Privalomieji nurodymai negali būti laikomi teisėtais dėl jų prieštaravimo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-468-624/2016).

Taigi nagrinėjamu atveju, atsakovas, teigdamas, kad Privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-2 buvo išduotas dėl to, kad pareiškėjas pažeidžia aplinkos apsaugos įstatymus ar kitus teisės aktus (pažeidimas yra trunkamasis) ir šiuos pažeidimus jis (pareiškėjas) privalo nutraukti bei pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų priežastis, turėjo Privalomajame nurodyme Nr. VR-17.6-2 konkrečiai nurodyti pareiškėjo daromą aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą (-us), kurį pareiškėjas turi nutraukti ir pašalinti priežastis per nustatytą terminą. Tačiau Privalomajame nurodyme Nr. VR-17.6-2 nėra nurodytas pažeidimas (-ai) bei priežastys, kurias pareiškėjas turi pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl Privalomuoju nurodymu Nr. VR-17.6-2 siekiamo tikslo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Patikrinimo akte yra nurodoma ne tik apie šalia pastato saugomas kapinių atliekas kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis (TIPK leidimo Nr. T-V.3-/2014 7 priedo reikalavimų pažeidimas), bet ir apie naftos produktais užteršto grunto valymo aikštelėje laikomus panaudotus geležinkelių pabėgius, kurių dalis yra susmulkinta (TIPK leidimo Nr. T-V.3-/2014 13 ir 16 lentelių bei 7 priedo reikalavimų pažeidimas). 2015 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. (38-2)-VR-1.7-2077 taip pat nurodoma ir apie laikomus panaudotus geležinkelių pabėgius (I t., b. l. 6). Akcentuotina, kad pareiškėjas ginčijo faktinę aplinkybę apie saugomas kapinių atliekas kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis ir TIPK leidimo koregavimo būtinumą, t. y. per jam suteiktą terminą iki 2015 m. lapkričio 25 d. teikė paaiškinimus bei papildomus duomenis (I t., b. l. 21–26), kurie nebuvo išnagrinėti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, atsakydamas pareiškėjui į jo prašymą pratęsti terminą dokumentams ir duomenims pateikti, pats 2015 m. spalio 29 d. raštu informavo pareiškėją apie patikrinimo pratęsimą iki 2015 m. lapkričio 25 d. (I. t, b. l. 29). Byloje nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėjo 2015 m. spalio 27 d. prašymas patęsti terminą (I t., b. l. 27–28) nebuvo tenkintas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Patikrinimo akte nėra nurodyta jokių faktinių duomenų, kuriais remiantis buvo nustatyta, jog šalia pastato rytinėje pusėje yra saugomos kapinių atliekos su mišriomis komunalinėmis atliekomis.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, kad Privalomasis nurodymas Nr. VR-17.6-2 nėra tinkamai motyvuotas, o viešojo administravimo procedūra nebuvo atlikta taip, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatos. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šią išvadą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs pareiškėjo skundžiamų administracinių sprendimų (privalomųjų nurodymų) trūkumus, kurie Viešojo administravimo įstatymo ir šio įstatymo atžvilgiu specialaus Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatų taikymo prasme yra esminiai, pagrįstai šiuos administracinius sprendimus panaikino. Panaikinus privalomuosius nurodymus, pagrįstai buvo panaikintas ir Sprendimas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas privalomuosius nurodymus ir Sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą faktų ir teisės taikymo aspektais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, o apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė