c852bfbe-9178-424f-81ae-fa4d8d1cd3dc · Kauno apygardos teismas

? Byla Nr. AN2-548-290/2019 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01385-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.11.10 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis KiÅ¡kis, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 23 d. nutarimo jo administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. balandžio 6 d. 15 val. Kaune, Jurbarko g. vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rikiavosi iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ Jurbarko g. ir A. Kriščiukaičio g. sankirtoje, toliau važiuodamas Jurbarko g. staigiai stabdė, kai tai nebuvo bÅ«tina eismo saugumui užtikrinti be jokio priežasties ir nesant priekyje arti jo kito automobilio ar kitos kliÅ«ties, tokiu bÅ«du sukėlė pavojingÄ situacijÄ , dėl ko, siekiat iÅ¡vengti susidÅ«rimo, paskui jo važiavusio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti.

Tokiais savo veiksmais vairuotojas manevravo automobiliu iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, neturėdamas aiÅ¡kaus motyvo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 ir 9 punkto reikalavimus. Už šį administracinį nusižengimÄ A. K. paskirta 450 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundas netenkintas konstatavus, kad jis staigiai stabdė be jokios priežasties, tyčia sukeldamas avarinę situacijÄ .

3. Apeliaciniu skundu (toliau – Skundas) A. K. praÅ¡o šį Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarimÄ panaikinti ir jo skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 28 d. nutarimo tenkinti. 3.1. Skunde nurodo, kad jis stabtelėdamas ant tilto elgėsi atsargiai, neatliko jokių nepagarbių veiksmų, dėl ko galėtų bÅ«ti pripažįstamas padaręs KET 4 punkto pažeidimÄ . Be to, vienintelis atvejis, dėl ko jo stabtelėjimas bÅ«tų galėjęs sukelti grėsmę S. M., tai jei Å¡is nebÅ«tų laikęsis tokio saugaus atstumo, kuriam esant bÅ«tų negalėjęs sustabdyti atsiradus kliūčiai prieÅ¡ jį.

S. M. tokio atstumo laikėsi, kadangi sustoti spėjo. Atsižvelgiant į tai, mano, kad teismas netinkamai įvertino teismo posėdžio metu vienÄ kartÄ peržiÅ«rėtÄ video medžiagÄ ir nepagrįstai konstatavo KET 4 ir 9 punkto pažeidimus. Teismas privalėjo konstatuoti, kad jo padarytas KET pažeidimas padarytas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. privalėjo nustatyti tyčinę kaltės formÄ , tačiau subjektyviosios pusės net neanalizavo, nepasisakė kaip pasireiÅ¡kė jo tyčia ar chuliganiÅ¡kos paskatos.

Jis nuosekliai teigė, kad ant tilto stabtelėjau ne tyčia, ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, nesiekdamas pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į kitus eismo dalyvius, o tiesiog dėl iÅ¡gÄ sčio ir stresinės situacijos, t. y. iÅ¡provokuotas S. M. veiksmų. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti jo veiksmų motyvus, teismas privalėjo itin atidžiai įvertinti jo paaiÅ¡kinimus, tačiau apie juos motyvuojamoje nutarties dalyje visiÅ¡kai nepagrįstai tenurodė, jog tai yra gynybinė versija. Per galinį vaizdÄ fiksuojantį veidrodėlį pamatęs artėjantį S. M., kuris prieÅ¡ tai agresyviai signalizavo, automobilį, jis iÅ¡sigando ir stabtelėjo manydamas, jog jeigu greitai link jo artėjantis automobilis jį „taranuos“, menkesnės pasekmės bÅ«tų esant mažesniam greičiui.

Be to, vaizdo įraše užfiksuota, kad jis artėja prie priekyje esančios transporto priemonės, ir tai taip pat buvo priežastis sulėtinti greitį, kad išvengti susidūrimo su priekyje esančiu automobiliu. Vertinant šias aplinkybes darytina išvada, kad jo veiksmuose stabdant nebuvo chuliganiškų paskatų, kurios yra būtinos siekiant veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. 3.2. Skunde taip pat nurodo, kad teismas nenurodė jokių priežasčių, kodėl jo vairavimas pripažintinas chuliganišku, o ne pavojingu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Jo veiksmai rikiuojantis į gretimÄ juostÄ , po kurio S. M. panaudojo garsinį signalÄ , galėtų bÅ«ti traktuojami kaip KET 104 punkto pažeidimas, o stabtelėjimas ant tilto – kaip KET 135 punkte numatyto draudimo staigiai stabdyti pažeidimas. Jam paeiliui padarius kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, jo veiksmai galėjo bÅ«ti kvalifikuoti tik kaip ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas. 3.3. Skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino faktinių aplinkybių, kad jo padarytas nusižengimas yra atsitiktinis, jis galiojančių nuobaudų neturi.

Teisė vairuoti jam yra reikalinga vykdant darbo funkcijas (dirba Å¡ildymo produktų pardavimų vadybininku, jam tenka važiuoti pas klientus tarnybiniu transportu ne tik Kaune, bet ir į kitus miestus), o netekus teisės vairuoti jis prarastų darbÄ , kuris yra pagrindinis jo pragyvenimo Å¡altinis. Atitinkamai jam netekus vienintelio pajamų Å¡altinio, nukentėtų jo nepilnamečių vaikų interesai, nes jis neturėtų galimybių teikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu priteisto iÅ¡laikymo (po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui).

Be to, jo motina N. K. 2018 m. patyrė inksto transplantacijos operacijÄ , dėl ko reikalinga ja rÅ«pintis, vežioti į gydymo įstaigas. Savo motina rÅ«pinasi tik jis, todėl atėmus teisę vairuoti itin pasunkėtų motinos priežiÅ«ra.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , k o n s t a t u o j a :

5. A. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

6. Apeliaciniame skunde A. K. nurodė, kad jis nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, taip pat praÅ¡o jo padarytÄ administracinį nusižengimÄ perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir suÅ¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , todėl apygardos teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Apygardos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. K. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Administracinio nusižengimo byloje iÅ¡tirtų ir nutarime iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. K. kaltė padarius šį administracinį nusižengimÄ yra įrodyta.

9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi bÅ«ti nustatomos ir chuliganiÅ¡kos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant suprieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (pvz., LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

Teismų praktikoje chuliganiÅ¡komis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas vieÅ¡ajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ar žmonių susibÅ«rimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sÄ moningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymÄ bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimÄ , pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo iÅ¡skirtinumÄ ir nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams (pvz., LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

10. Kaip minėta, kvalifikuojant veikÄ pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimÄ ir jį padarė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. KET 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

Å ie KET punktai yra bendro pobÅ«džio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir Å¡ių pareigų nesilaikymas gali bÅ«ti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumÄ .

11. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu, kad transporto priemonę vairavusio eismo dalyvio A. K. elgesys buvo chuliganiÅ¡kas – tai, kad jis tyčia stabdė savo vairuojamÄ automobilį, patvirtina byloje esantis iÅ¡ paskos važiavusiame automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi padarytas vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo tyčinis staigus stabdymas buvo tyčinis ir nereikalingas, kadangi poreikio stabdyti transporto priemonę nebuvo jokios priežasties (vairuotojui kelyje neatsirado kliÅ«tis, kelio danga nesudarė poreikio sulėtinti transporto priemonę ar pan.).

Apelianto versija, kad jis staigiai stabdė ir vėl padidino greitį dėl iÅ¡gÄ sčio ir stresinės situacijos, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, todėl teismas Å¡iÄ versijÄ pagrįstai pripažino gynybine, siekiant iÅ¡vengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės. Skunde teigiama, kad jis stabtelėjo manydamas, jog jeigu greitai link jo artėjantis automobilis jį „taranuos“, menkesnės pasekmės bÅ«tų esant mažesniam greičiui, tačiau Å¡i apelianto nurodoma aplinkybė taip pat yra nelogiÅ¡ka, kadangi tarp transporto priemonių staiga atsiradusiam didesniam greičių skirtumui ir jiems kontaktavus, pasekmės kaip tik bÅ«tų didesnės. Apeliantas taip pat nurodo, jog vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad jis artėja prie priekyje esančios transporto priemonės, ir tai taip pat buvo priežastis sulėtinti greitį, kad iÅ¡vengti susidÅ«rimo su priekyje esančiu automobiliu.

Tačiau peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä priekyje A. K. vairuoto automobilio nebuvo nei vienos transporto priemonės, todėl jam nebuvo reikalo staigiai stabdyti automobilio siekiant iÅ¡vengti tariamo susidÅ«rimo. Darytina iÅ¡vada, kad A. K. staigiai stabdė, kai tai nebuvo bÅ«tina eismo saugumui užtikrinti, sÄ moningai sudarė pavojingÄ situacijÄ iÅ¡ paskos važiavusiam eismo dalyviui, nesilaikė nurodytų KET reikalavimų, vairavo sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir jam iÅ¡ paskos važiavusio automobilio vairuotojo saugumui, o kartu ir kitiems eismo dalyviams, ir toks A.

K. elgesys, kai tam nebuvo jokio pagrindo, galėjęs nulemti transporto priemonių susidÅ«rimÄ , rodo jo chuliganiÅ¡kas paskatas, nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams.

12. Skunde taip pat praÅ¡oma A. K. veiksmus kvalifikuoti kaip pavojingÄ vairavimÄ ir padarytÄ nusižengimÄ perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. AukÅ¡tesnysis teismas iÅ¡dėstė motyvus, dėl kurių A. K. vairavimas turėjo bÅ«ti pripažintas chuliganiÅ¡ku, todėl pagrindo spręsti dėl veiksmų perkvalifikavimo nėra. Pavojingu vairavimu yra laikomas toks vairavimas, kai asmuo vienu metu ar paeiliui padaro kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, tačiau Å¡is pažeidimas yra sietinas ne su asmens tyčia padaryti Å¡iuos pažeidimus ar vienÄ Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ , o su jo neatsargumu.

Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog A. K. KET pažeidimus padarė dėl neatsargumo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas pasirinko pavojingÄ elgesio modelį, kurį pasirinkti nebuvo jokio bÅ«tinumo, todėl jo veiksmai laikytini tyčiniais.

13. A. K. skundu taip pat praÅ¡o neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jos terminÄ sutrumpinti.

14. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ , negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

15. AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad tokių aplinkybių A. K. administracinio nusižengimo byloje nėra. Apeliantas padarė Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ , tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui, todėl Å¡io administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Ä®statymo leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ sankcijoje numatęs griežtÄ nuobaudÄ , taip pat už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytÄ privalomÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų iki dvejų metų skyrimÄ , tuo tik pabrėžė nusižengimo sunkumÄ ir jo galimų pasekmių svarbÄ visuomenėje – tai yra vienas iÅ¡ pavojingiausių administracinių nusižengimų.

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

16. Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jo padarytas nusižengimas yra atsitiktinis, jis galiojančių nuobaudų neturi, nėra ypatingai jo atsakomybę Å¡velninančios aplinkybės, galinčios lemti iÅ¡skirtinį administracinės nuobaudos Å¡velninimÄ , tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų bÅ«ti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo Å¡eimos gerove, nesudaro pagrindo Å¡iÄ situacijÄ vertinti jo naudai, nes Å¡iÄ aplinkybę prieÅ¡ pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, rizikÄ .

Taip pat teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ . Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra bÅ«tina dėl darbo pobÅ«džio, turi bÅ«ti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti Å¡ios specialiosios teisės netekimÄ . Å iuo atveju nei darbas, nei Å¡eimos interesai nelaikytini aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su transporto priemonės vairavimu.

Praradęs teisę vairuoti jis nepraranda pajamų Å¡altinio, tad apeliantui galima ieÅ¡koti kitų alternatyvų, pavyzdžiui, naudojimasis vieÅ¡uoju transportu, artimųjų pagalba ir pan. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ nuobaudÄ , netaikant ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .

17. AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Administracinė nuobauda Institucijos nutarimu paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarimas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 28 d. nutarimas paliekami nepakeisti.

18. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. priėmė nutarimÄ , kuomet, iÅ¡nagrinėjus bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, sprendimas palikti nutarimÄ nepakeistÄ ir skundo netenkinti priimamas nutartimi (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis), tačiau Å¡i teismo padaryta formali klaida nesudaro pagrindo nutarimÄ panaikinti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 23 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti. Å i apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas Jurgis KiÅ¡kis