Legislator Case Law & Legislation
c85259c5-0a6a-4f97-bd13-3eb673eb44fe AI generated

c85259c5-0a6a-4f97-bd13-3eb673eb44fe · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number c85259c5-0a6a-4f97-bd13-3eb673eb44fe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-172-380/2021 Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00145-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 11 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. atstovo advokato D. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021 m. balandžio 14 d. nutarties.

Legislator headnote

AI generated

c85259c5-0a6a-4f97-bd13-3eb673eb44fe · Klaipėdos apygardos teismas: Tai nustatoma, iÅ¡siaiÅ¡kinus, kuriam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. 4.5. Skunde teigiama, kad Ekspertizės akte konstatuota, jog skaitmeniniuose atvaizduose (žr. 6 ir 7 pav.) matyti, kad eismo įvykio metu automobiliai susidÅ«rė persidengdami beveik visais jų priekinių dalių pločiais. Ekspertas nustatęs, kad eismo įvykio vietoje esantis automobilio „Chrysler 300“ priekinio deÅ¡iniojo rato pėdsakas rodo, kad Å¡is automobilis susidÅ«rimo metu buvo atblokÅ¡tas atgal ir priekine dalimi automobilis skersine kryptimi persislinko kairiau.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-172-380/2021 Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00145-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 11 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. atstovo advokato D. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021 m. balandžio 14 d. nutarties.

Teismas n u s t a t ė : 1. 2020-10-01 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 69-ANR_P-2697-2020 E. B. už tai, kad jis 2020-09-10 apie 14.56 val., Kretingos r. sav., Kretingoje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Chrysler 300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiavusiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 119 punkto reikalavimus.

Tokie E. B. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. 2. 2020-11-04 Institucijos Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-1108-2020 E. B. už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 1 dalyje, paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ 30 Eur dydžio baudÄ . Šį nutarimÄ administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.

3. Skundžiama Plungės apylinkės teismo 2021-04-14 nutartimi skundas buvo netenkintas, o Institucijos 2020-11-04 nutarimas Nr. 69-ANR_N-1108-2020 paliktas nepakeistas.

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. atstovas advokatas D. Ž. praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021-04-14 nutartį bei Institucijos 2020-11-04 nutarimÄ Nr. 69-ANR_N-1108-2020 ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. 4.1. Apeliantas teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, priimta netinkamai kvalifikavus vairuotojų veiksmus ir neteisingai aiÅ¡kinant eismÄ reguliuojančius teisės aktus. 4.2. Skunde teigiama, jog teismas, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , sutiko, kad E. B. padarė inkriminuotÄ pažeidimÄ , konstatavo, jog Institucija objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes.

Institucijos nutarimu 2020-11-04 E. B. patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiavusiu automobiliu „Audi A6“, už KET 9 ir 119 punktų pažeidimÄ . Nutarime pripažinta, jog ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta formali administracinio nusižengimo sudėtis. Tuo tarpu E. B. patrauktas atsakomybėn už dviejų KET nuostatų, sÄ lygojusių eismo įvykį, pažeidimÄ t. y.

žalingas pasekmes. Nepaisant to, Institucijos nutarimas paliktas nepanaikintas ir nepakeistas. 4.3. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamo eismo įvykio dalyvis V. K. įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2020-12-01 nutarimu administracinio nusižengimo byloje A15.-504-1068/2020 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ numatytÄ ANK 423 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad 2020-09-10 14.56 val. (duomenys neskelbtini) g. vairuodamas automobilį „Audi A6“ nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė reikalavimo važiuoti arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiavusiu automobiliu „Chrysler 300“ dėl to eismo įvykyje apgadintos abi transporto priemonės. Teismas nustatė, kad V.

K. KET pažeidimai (greičio virÅ¡ijimas, posÅ«kio į kairę darymas ne 90, o 45 laipsnių kampu, taip pat važiavimas ne kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to) sutrukdė jam laiku pastebėti kitÄ transporto priemonę ir sustabdyti automobilį, dėl to įvyko susidÅ«rimas. Esant prejudicinam teismo sprendimui, kitas eismo dalyvis nebegali bÅ«ti pripažįstamas sukėlęs tÄ patį eismo įvykį, už kurį atsakomybėn jau yra patrauktas kaltininkas. Tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, bÅ«tina spręsti priežastinio ryÅ¡io klausimÄ tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K- 126-693/2017 ir kt ).

Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvvkio priežastis yra tada, kai, analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3 8/2008, 2K- 158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-26-648/2019). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas bÅ«tina eismo įvykio kilimo sÄ lyga (pagrindinė ar dėsninga sÄ lyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-95-222/2017, 2K- 204-895/2018, 2K-309-699/2018).

Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-976/2018, 2K-97-976/2020). 4.4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, net manydamas, kad keli eismo dalyviai pažeidė KET reikalavimus, nenustatė būtinojo priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis. Nutartyje paminėtos Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2021-02-25 ekspertizės akto Nr. 11K-33(21) išvados, tačiau Ekspertizės aktu nesiremta darant išvadas dėl eismo įvykio priežasties.

Ekspertizės aktu padaryta išvada, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo: automobilio „Chrysler 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. B. veiksmai, – kirsdamas automobilių stovėjimo aikštelę kiemuose važiavo arčiau jos kairiojo krašto nepalikdamas pakankamo važiuojamosios dalies pločio automobiliui iš kairės prasilenkimui su priešinga kryptimi galinčiu atvažiuoti automobiliu, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini); tikėtina, automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. K. veiksmai, kaip nurodo paaiÅ¡kinimuose važiavo 30 ± 35 km/h greičiu, tai yra virÅ¡ydamas didžiausiÄ leistinÄ Ä¯vykio vietoje 20 km/h greitį, dėl greičio virÅ¡ijimo neteko galimybės sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę neprivažiuojant susidÅ«rimo su automobiliu „Chrysler 300“ vietÄ . Apelianto manymu ekspertui nustačius techninį priežastinį ryšį, teismas privalėjo nustatyti teisinį eismo įvykio priežastinį ryšį, ypač laikant, kad abu eismo dalyviai galėjo pažeisti kelių eismo taisykles.

Tai nustatoma, išsiaiškinus, kuriam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs. 4.5. Skunde teigiama, kad Ekspertizės akte konstatuota, jog skaitmeniniuose atvaizduose (žr. 6 ir 7 pav.) matyti, kad eismo įvykio metu automobiliai susidūrė persidengdami beveik visais jų priekinių dalių pločiais. Ekspertas nustatęs, kad eismo įvykio vietoje esantis automobilio „Chrysler 300“ priekinio dešiniojo rato pėdsakas rodo, kad šis automobilis susidūrimo metu buvo atblokštas atgal ir priekine dalimi automobilis skersine kryptimi persislinko kairiau.

Tai rodo, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilio „Audi A6“ kinetinė energija ir greitis buvo didesnis nei automobilio „Chrysler 300“. Automobilio „Chrysler 300“ vairuojamųjų ratų padėtis rodo, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobiliu buvo vykdomas manevras iÅ¡ kairės į deÅ¡inę. PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis „Chrysler 300“ galiniu kairiuoju ratu buvo apie 2,26 m atstumu nuo kairėje esančio aikÅ¡telės bortelio. Ekspertas taikydamas neakredituotÄ metodÄ skaičiavimu nustatęs, kad saugų eismÄ važiuojant 20 km/h greičiu palei nejudantį objektÄ užtikrina 0,4 m ir didesnis Å¡oninis tarpas, o prasilenkiant prieÅ¡inga kryptimi 20 km/h greičiais važiuojančioms transporto priemonėms - 0,5 m ir didesnis tarpas tarp jų Å¡onų.

Techniniu požiūriu saugiam automobilio „Audi A6“ pravažiavimui pro stovintį automobilį „Chrysler 300“ buvo reikalingas mažiausiai 2,7 m (1,855 + 0,4 + 0,4 = 2,655 ~ 2,7 m, čia: 1,855 m automobilio „Audi A6 Avant“ plotis, 0,4 m - techniniu požiūriu mažiausias saugus šoninis tarpas iki nejudančio objekto, tai yra stovinčio automobilio ir aikštelės bortelio) tarpas tarp automobilio „Chrysler 300“ kairiojo šono ir aikštelės bortelio, o 20 km/h greičiu priešinga kryptimi važiuojančių transporto priemonių prasilenkimui mažiausiai 2,8 m (1,855 + 0,5 + 0,4 = 2,755 2,8 m, čia: 1,855 m - automobilio „Audi A6 Avant“ plotis, 0,5 m - techniniu požiūriu mažiausias saugus šoninis tarpas tarp 20 km/h greičiu priešinga kryptimi važiuojančių transporto priemonių šonu, 0,4 m - techniniu požiūriu mažiausias saugus šoninis tarpas iki nejudančio objekto, tai yra aikštelės bortelio) tarpas tarp automobilio „Chrysler 300“ kairiojo šono ir aikštelės bortelio.

Kadangi prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis „Chrysler 300“ nuo kairėje esančio bortelio galiniu kairiuoju ratu buvo apie 2,26 m atstumu, o važiuojant didžiausiu leistinu 20 km/h greičiu techniniu požiÅ«riu saugiam eismui prasilenkiant buvo reikalingas didesnis nei 2,7±2,8 m tarpas iki aikÅ¡telės bortelio, prieÅ¡ eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ tarp automobilio „Chrysler 300“ kairiojo Å¡ono ir aikÅ¡telės bortelio buvęs apie 2,26 m tarpas buvo nepakankamas techniniu požiÅ«riu saugiam prasilenkimui su automobiliu „Audi A6“.

PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis „Chrysler 300“ buvo nusukinėjamas į deÅ¡inę ir judėjo lanku toldamas nuo kairiojo aikÅ¡telės bortelio. Tikėtina, kad susidÅ«rimo metu automobilis „Chrysler 300“ priekiniu kairiuoju ratu buvo apie 3,65 m atstumu nuo kairiojo aikÅ¡telės bortelio. Ekspertas nesant fiksuotų transporto priemonių susidÅ«rimo pėdsakų, duomenų apie sugadinimų deformacijų gylius, nurodė negalintis atlikti transporto priemonių susidÅ«rimo modeliavimo ir nustatyti greičių, kuriais prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ judėjo automobiliai. 4.6.

Apelianto nuomone apibendrinant ekspertinius ir bylos duomenis galima kategoriÅ¡kai teigti, kad transporto priemonė „Chrysler 300“ po eismo įvykio buvo atblokÅ¡ta ir sustojo galiniu kairiuoju ratu 2,26 m. nuo bortelio. Ekspertizės akto 2 pav. iÅ¡skirta priekinio deÅ¡iniojo rato stabdymo žymė yra bent 1,5 m (ekspertinės eismo įvykio tyrimo priemonės leidžia fotonuotraukoje nustatyti tikslius dydžius). Nurodyta suponuoja, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilis „Chrysler 300“ nuo kairiojo borto buvo nutolęs bent 0,5 m daugiau, t. y. -2,76 m.

Nurodyta reiÅ¡kia, kad „Audi A6“ vairuotojas valdydamas 1,855 m pločio transporto priemonę turėjo realiÄ galimybę važiuodamas leistinu greičiu, manevruodamas ir lėtindamas greitį prasilenkti su stovinčiu „Chrysler 300“ per 2,76 m koridorių palikdamas tarp automobilių 0,4±0,9 m tarpÄ (2,26±2,75 - 1,855 m). Jei „Chrysler 300“ vairuotojui nebÅ«tų reikėję sustoti dėl prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančio automobilio, judant ir sukant deÅ¡inėn, prasilenkimo momentu atstumas nuo bortelio bÅ«tų žymiai virÅ¡ijęs eksperto apskaičiuotÄ 2,7±2,8 m atstumÄ .

Nustatant bÅ«tinÄ jį priežastinį ryšį paÅ¡alinamas vieno iÅ¡ eismo dalyvių padarytas pažeidimas ir sprendžiama ar vis tiek įvyktų autoavarija. E. B. vairuojamai transporto priemonei važiuojant atstumu pakankamu saugiai prasilenkti su V. K. valdomu automobiliu - 2,7±2,8 m nuo kairiojo bortelio, eismo įvykis vis tiek bÅ«tų kilęs. Tokiu atveju „Chrysler 300“ turėtų bÅ«ti 0,54 m (2,8 m - 2,26 m) toliau, nei ekspertas nustatė transporto priemonės padėtį prieÅ¡ (po) eismo įvykio.

Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės susidÅ«rė beveik visu pločiu, automobilio „Chrysler 300“ „perkėlimas“ paliekant saugų Å¡oninį tarpÄ prasilenkimui, neleidžia iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nes tokiu atveju vis tiek bÅ«tų susidurta persidengiant ~1,3 m (1,855 m - 0,54 m) su „Audi A6“. Tuo tarpu eliminavus V. K. vienÄ iÅ¡ pažeidimų – leistino greičio virÅ¡ijimÄ , važiuojant leistinu 20 km/h greičiu neapsvaigęs vairuotojas turėjo galimybę pastebėti kliÅ«tį ir sustabdyti „Audi A6“ neprivažiavęs susidÅ«rimo vietos.

Akivaizdu, kad vairuodamas blaivus, leistinu greičiu ir tinkamai atlikdamas posÅ«kio manevrÄ V. K. nebÅ«tų sukėlęs eismo įvykio gyvenamojoje zonoje. 4.7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teigia, kad teismas iÅ¡analizavęs teisinį reglamentavimÄ nenustatė, kad transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telė bÅ«tų priskiriama važiuojamajai kelio daliai, kurioje galiotų KET 119 punkto reikalavimas. Tačiau, atsižvelgęs į aikÅ¡telės paskirtį ir iÅ¡dėstymÄ prie pastato darė iÅ¡vadÄ , kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telė yra kelio dalis.

Apelianto nuomone asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už įstatymu aiÅ¡kiai nustatytų reikalavimų nesilaikymÄ . Teisės aktais automobilių stovėjimo aikÅ¡telės nelaikant važiuojamÄ ja kelio dalimi, joje negalioja reikalavimas važiuoti kuo arčiau deÅ¡inės važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Tai visiÅ¡kai suprantama, nes aikÅ¡telėje parkuojant transporto priemones, manevruojant automobiliams, duodant keliÄ pėstiesiems, Å¡io reikalavimo laikytis yra objektyviai neįmanoma.

Nutartyje neįvertinta, kad autoavarija padaryta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kretinga, kieme, kuriame, sekant KET 178 punktu, galioja KET XXI skyriaus reikalavimai, nustatantys eismÄ gyvenamojoje zonoje. KET prasme daugiabučių gyvenamųjų namų kiemai laikomi gyvenamÄ ja zona. Gyvenamojoje zonoje pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamÄ ja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, pėstieji turi pirmumo teisę prieÅ¡ transporto priemones (KET 175 p.). Gyvenamojoje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu (KET 176.1 p.).

Važiuoti važiuojamÄ ja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o iÅ¡klausiusiems Å vietimo ir mokslo ministerijos nustatytÄ mokymo kursÄ ir turintiems mokyklos iÅ¡duotÄ pažymėjimÄ , – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. PrižiÅ«rint suaugusiajam, važiuoti važiuojamÄ ja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnio 1 dalis, KET 55 p.). 4.8.

Skunde teigiama, jog ekspertizės akto iÅ¡vados 1 punkte nustatyta, kad prieÅ¡ eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje automobilio „Audi A6“ vairuotojas V. K. automobilį „Chrysler 300“ turėjo objektyviÄ galimybę matyti didesniu nei 8,5 m atstumu neprivažiuojant susidÅ«rimo vietÄ , tai yra didesniu atstumu, nei reikalingas 20 km/h greičiu važiuojančio automobilio „Audi A6” sustabdymui. Daugiabučio namo kiemas ir jame esanti automobilių stovėjimo aikÅ¡telė yra skirta namo gyventojų poreikiams, kur statomos transporto priemonės, vaikščioja pėstieji, dviračiais be amžiaus apribojimo važinėja vaikai ir kt.

Transporto priemonės vairuotojas gyvenamojoje zonoje privalo būti ypač rūpestingas ir atsargus pirmumo teisę suteikdamas pėstiesiems, privalo įvertinti kad bet kuria kryptimi gali važinėti mažamečiai dviratininkai, aikštelėje manevruoti automobiliai, todėl draudžiama važiuoti didesniu nei 20 km/h greičiu, kad turėtų galimybę pastebėti pėsčiuosius, vaikus ir kitus eismo dalyvius ir į tai tinkamai reaguotų. Apeliantui akivaizdu, kad jei (duomenys neskelbtini), Kretinga, gyvenamojoje zonoje transporto priemonių susidūrimo vietoje būtų pėsčiasis ar mažametis dviratininkas, automobilio „Audi A6“ vairuotojas V.

K. važiuodamas 35 km/h greičiu nebūtų galėjęs sustabdyti valdomos transporto priemonės ir išvengti susidūrimo. 4.9. Skunde pažymima, kad remiantis KET 220 punktu, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, policija gali būti nekviečiama, o eismo įvykis įforminamas deklaracija. Po eismo įvykio V. K. prašė E. B. nekviesti policijos, tačiau paaiškėjus, kad „Audi A6“ vairuotojas yra girtas, dėl šiurkštaus eismo saugumo reikalavimų nesilaikymo buvo privaloma pranešti policijai.

Tuo tarpu eismo įvykį įforminus deklaracija nei vienam iš įvykio dalyvių administracinė atsakomybė už KET pažeidimus netaikoma. Apibendrindamas apeliantas teigia, kad vairuodamas transporto priemonę gyvenamojoje zonoje esančioje automobilių statymo aikštelėje E. B. KET ir kitų eismo saugumo reikalavimų pažeidimų nepadarė, eismo įvykis kilo dėl V. K. padarytų šiurkščių KET pažeidimų.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. atstovo advokato D. Ž. apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus virÅ¡ininkas atliekantis virÅ¡ininko funkcijas T. M. su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021-04-14.

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teigia, kad E. B. nepadarė jam inkriminuoto ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo ir siekia, jog skundžiama nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena E. B. nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2020-10-01 administracinio nusižengimo protokolu ir 2020-11-04 nutarimu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog E. B. padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . PrieÅ¡ingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo iÅ¡vados dėl E. B. kaltės yra motyvuotos, paremtos iÅ¡samiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga.

Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ , dėl jų reikÅ¡mės pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias iÅ¡vadas dėl jo kaltumo, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje iÅ¡tirtų ir Institucijos administracinio nusižengimo protokole, nutarime bei teismo nutartyje iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. B. kaltė, padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , yra įrodyta.

10. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog 2020-09-10 jam inkriminuoto nusižengimo nepadarė, nes laikėsi KET reikalavimų, tačiau jo kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo bylos įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas I. G. paaiÅ¡kino, kad 2020-09-10 apie 15.15 val. pagal praneÅ¡imÄ buvo iÅ¡kviestas į eismo įvykio vietÄ Kretingoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Automobiliai buvo susidÅ«rę priekinėmis dalimis, vairuotojai dėl kaltės nesutarė.

Atvykęs į vietÄ fiksavo, jog abu automobiliai po susidÅ«rimo stovėjo labiau deÅ¡inėje pusėje. E. B. nurodė, kad jam iÅ¡ deÅ¡inės trukdė stovintys automobiliai, todėl laikėsi kelio vidurio, kad galėtų iÅ¡sukti iÅ¡ posÅ«kio. Pagal automobilio stovėjimo vietÄ , vaizdas buvo toks, kad E. B. važiavo labiau kaire puse, o ne deÅ¡ine. Su kolega įformino įvykį ir perdavė atsakingam pareigÅ«nui spręsti dėl kaltės. Ä®vykio vietoje matėsi, kad E. B. nebuvo kliūčių važiuoti labiau deÅ¡ine puse.

E. B. nurodė, jog V. K. atvažiavo virÅ¡ydamas kieme leidžiamÄ važiuoti greitį. Mano, kad vieta, kurioje įvyko eismo įvykis, yra važiuojamoji kelio dalis. Fiksuojant eismo įvykio aplinkybes eismo įvykio vietoje pro Å¡alį važiavo kitos transporto priemonės. Nurodo, kad abu vairuotojai Å¡ioje situacijoje turėjo užtikrinti saugų greitį, kad esant bÅ«tinybei galėtų sustoti, o pagal važiavimo kryptį automobilio „Chrysler 300” vairuotojas E. B. nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau deÅ¡inės kelio pusės. Nurodė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju dėl eismo įvykio gali bÅ«ti kalti abu vairuotojai („Chrysler 300” vairuotojas nesilaikė KET reikalavimo važiuoti kuo arčiau važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, o „Audi A6“ vairuotojo kaltė Å¡ioje situacijoje pasireiÅ¡kė tuo, kad jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, galimai didesniu nei leidžiama važiavimo greičiu kieme, taip pat nesilaikė reikalavimo važiuoti arčiau deÅ¡inės važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to įvažiuojant į sankryÅ¾Ä ) (b. l. 61–62).

Apylinkės teismo posėdžio metu liudytojas V. K. paaiÅ¡kino, kad 2020-09-10 apie 15.15 val., važiavo pas gimines į (duomenys neskelbtini) g. Kretingoje. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės kiemu ir tiesiai iÅ¡ posÅ«kio į jį įpuolė kitas automobilis, vairuojamas E. B.. Nurodė, kad jo greitis buvo mažas, važiavo maksimaliai iki 25 km/h, nes gatvės pakraÅ¡tyje stovėjo maÅ¡inos, negalėjo laikytis deÅ¡inės, ten parkavimo vietos. E. B. važiavo prieÅ¡ eismÄ . Pažymėjo, kad jeigu automobilio „Chrysler 300” vairuotojas E. B. bÅ«tų važiavęs deÅ¡iniau važiuojamosios dalies kraÅ¡to, bÅ«tų iÅ¡vengta susidÅ«rimo (b. l. 61–62).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-02-25 ekspertizės akto Nr. 11K-33(21) išvadose yra nurodyta, kad atlikto tyrimo pagrindu techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo:

1) automobilio „Chrysler 300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. B. veiksmai, – kirsdamas automobilių stovėjimo aikštelę kiemuose važiavo arčiau jos kairiojo krašto nepalikdamas pakankamo važiuojamosios dalies pločio automobiliui iš kairės prasilenkimui su priešinga kryptimi galinčiu atvažiuoti automobiliu, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

2) tikėtina, automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. K. veiksmai, – kaip nurodo paaiÅ¡kinimuose važiavo 30 – 35 km/h greičiu, tai yra virÅ¡ydamas didžiausiÄ leistinÄ Ä¯vykio vietoje 20 km/h greitį, dėl greičio virÅ¡ijimo neteko galimybės sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę neprivažiuojant susidÅ«rimo su automobiliu „Chrysler 300“ vietos (b. l. 78).

11. Aptartų įrodymų visuma patikimai paneigia apeliaciniame skunde keliamÄ versijÄ , jog 2020-09-10 eismo įvykio metu automobilio „Chrysler 300“ vairuotojas E. B. ėmėsi visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir nepažeidė reikalavimo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, o dėl eismo įvykio kilimo yra kaltas tik „Audi A6“ vairuotojas V. K..

12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Institucijos 2020-11-04 nutarime pripažinta, kad ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta formalioji administracinio nusižengimo sudėtis, o E. B. patrauktas atsakomybėn už dviejų KET nuostatų, sÄ lygojusių eismo įvykį, pažeidimÄ t. y. žalingus padarinius, dėl to Institucijos nutarimas turėjo bÅ«ti panaikintas. Su Å¡iais apelianto teiginiais apygardos teismas negali sutikti. Nors ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formalioji (nereikalaujanti padarinių), tačiau vien tai, kad nagrinėjamu atveju E. B. ne tik nesilaikė KET reikalavimo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to, tačiau dėl to kilo ir padariniai (buvo apgadinti abu automobiliai), prieÅ¡ingai nei mano apeliantas, nėra kliÅ«tis kilti administracinei atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.

13. Cituodamas, jo manymu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui palankiÄ Aukščiausiojo Teismo praktikÄ apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė teisinio priežastinio ryÅ¡io su kilusiomis pasekmėmis, nesirėmė 2021-02-25 ekspertizės aktu darydamas iÅ¡vadas dėl eismo įvykio kilimo priežasties, taip pat nurodo, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2020-12-01 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-504-1068/2020 buvo konstatuota, jog eismo įvykio kaltininkas yra automobilio „Audi A6“ vairuotojas V.

K., o tai yra prejudicinis faktas, todėl kitas eismo dalyvis (šiuo atveju – E. B.) nebegali būti pripažįstamas kaltu. Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentai yra nepagrįsti. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas minėtu 2021-02-25 ekspertizės aktu rėmėsi tiek nustatydamas teisinį priežastinį ryšį, tiek darydamas išvadas dėl eismo įvykio kilimo priežasties. Skundžiamoje nutartyje aptarto Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-02-25 ekspertizės akto Nr. 11K-33(21) išvadoje, kaip jau minėta, yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo:

1) automobilio „Chrysler 300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. B. veiksmai, – kirsdamas automobilių stovėjimo aikštelę kiemuose važiavo arčiau jos kairiojo krašto nepalikdamas pakankamo važiuojamosios dalies pločio automobiliui iš kairės prasilenkimui su priešinga kryptimi galinčiu atvažiuoti automobiliu, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

2) tikėtina, automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. K. veiksmai, – kaip nurodo paaiÅ¡kinimuose važiavo 30 – 35 km/h greičiu, tai yra virÅ¡ydamas didžiausiÄ leistinÄ Ä¯vykio vietoje 20 km/h greitį, dėl greičio virÅ¡ijimo neteko galimybės sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę neprivažiuojant susidÅ«rimo su automobiliu „Chrysler 300“ vietos. Tai reiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis Å¡iomis iÅ¡vadomis, visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog eismo įvykis kilo dėl abiejų vairuotojų (E. B. ir V.

K.) kaltės. Be to, tai, kad įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-12-01 nutarimu buvo konstatuota V. K. kaltė, savaime nereiškia, jog E. B. kitoje byloje negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl savo su eismo įvykiu susijusių neteisėtų veiksmų. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog minėtame Plungės apylinkės teismo 2020-12-01 nutarime, be kita ko, yra nustatytos prejudicinės aplinkybės, kad E. B. važiavo stipriai nutolęs nuo dešinės pusės, priešais atvažiuojančias transporto priemones, nors vietos dešinėje buvo pakankamai, kad įvykio vietoje prasilenktų dvi transporto priemonės. Taip pat minėtame nutarime konstatuota, jog dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai ir nurodyta, jog tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu buvo ne tik V.

K. neteisėti veiksmai, bet ir E. B. veiksmai – važiavimas ne kuo arčiau dešinės kelio pusės (b. l. 38).

11. Apeliantas pateikia itin plačiÄ savo paties atliktÄ subjektyviÄ 2021-02-25 ekspertizės akto Nr. 11K-33(21) interpretacijÄ , kuri, jo manymu, yra naudinga administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir daro iÅ¡vadÄ , jog V. K., vairuodamas blaivus, leistinu greičiu ir tinkamai atlikdamas posÅ«kio manevrÄ nebÅ«tų sukėlęs eismo įvykio. Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kaip jau minėta, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-02-25 ekspertizės akto Nr. 11K-33(21) iÅ¡vadoje yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, jog nagrinėjamu atveju tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Chrysler 300“ vairuotojo E. B. veiksmai ir, tikėtina, automobilio „Audi A6“ vairuotojo V.

K. veiksmai. Å iÄ ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus vyriausiasis ekspertas V. P., turintis eismo įvykio ir trasologijos teismo eksperto kvalifikacijas, transporto inžinieriaus aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , 29 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä . Apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo abejoti Å¡io ekspertinio tyrimo iÅ¡vadų, kurios atitinka byloje nustatytas aplinkybes, teisingumu ir patikimumu. Apelianto pateikiami jo paties atlikti skaičiavimai, kurie neatitinka nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, laikytini deklaratyviais.

12. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini), Kretingoje esanti automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, kurioje kilo eismo įvykis, turi bÅ«ti laikoma važiuojamÄ ja kelio dalimi, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu apylinkės teismo vertinimu. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nei KET, nei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ar Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nėra nurodyta, ar automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, į kuriÄ automobilis turi įvažiuoti ir iÅ¡važiuoti iÅ¡ važiuojamosios kelio dalies, yra priskiriama važiuojamajai kelio daliai.

Apygardos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į aptariamos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės paskirtį bei jos iÅ¡sidėstymÄ prie pastato, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog Å¡iuo atveju automobilių stovėjimo aikÅ¡telė turi bÅ«ti laikoma kelio dalimi, kurioje, į jÄ Ä¯važiuojant ar iÅ¡ jos iÅ¡važiuojant, vyksta transporto priemonių eismas.

13. Darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Plungės apylinkės teismo 2021-04-14 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u t a r i a : palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. atstovo advokato D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja Aurelija Sadauskaitė