2015-09-22 Nr. AB-19103-3-62-3-01224-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-900-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01224-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 4.5. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. L. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. S., S. Č., E. Š. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja O. L. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (t. I, b. l. 152-156) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 2SD-(14.104)-1843;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(10.5)-1921;

3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrių per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti ir įgyvendinti Alytaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. Ž-2464(1.3) 1.1 punktu patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte J. L. patvirtinto 0,36 ha žemės sklypo Nr. 823, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus r., ribų, formos ir ploto pakeitimus (korektūrą), žemės sklypo planu sujungiant visą likusį 0,3222 ha laisvos valstybinės žemės plotą, užtikrinant, kad sklypo ribos sutaptų su gretimo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. Č., ribomis, taip pat su vietinės reikšmės viešuoju keliu, su kuriuo visi trys sklypai ribojasi, nepaliekant laisvos valstybinės žemės juostos tarp sklypų.

Pareiškėja, kuri yra 2014 m. sausio 20 d. mirusio J. L. teisių ir pareigų perėmėja, nurodė, jog, esant patvirtintam (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui, kurio priede buvo nurodyta, kad mirusiajam pareiškėjos sutuoktiniui J. L. yra patvirtintas 0,36 ha ploto sklypas Nr. 823, tikėjosi, kad bus teisingai projektas įgyvendinamas jų atžvilgiu. Rengiant žemėtvarkos projektą galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projektų renginio ir įgyvendinimo aprašas (toliau – ir Aprašas), Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ūkio ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, nauja redakcija, patvirtinta Žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3D-438 (toliau – ir Metodika).

Metodika yra pakeista Žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-928. Šio įsakymo 2 punkte nustatyta, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir tvirtinimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią Metodiką. Rėmėsi Metodikos 47 punktu, numatančiu, jog žemės sklypai turi būti formuojami taisyklingų ribų su privažiuojamaisiais keliais, jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais ir gretimais sklypais, ir teigė, jog tokia Metodikos nuostata reiškia, kad privažiuojamąjį kelią prie sklypo reikia projektuoti tik tada, jeigu sklypas su jokiu jau esamu keliu nesiriboja (nėra privažiavimo prie sklypo ribos, todėl reikia projektuoti privažiavimo kelią). Ginčo objektas šioje byloje yra likusi laisvos valstybinės žemės juosta, kurioje yra pareiškėjos šeimos įrengta ir naudojama įvaža iš viešojo kelio į jiems suprojektuotame žemės sklype esamą namų valdą.

Pabrėžė, jog žemėtvarkos projekto autorius darė numatomo J. L. sklypo matavimus ir šią įvažą taip pat matavo. Pareiškėja tikėjo, kad įvaža bus numatyta projektuojamo sklypo plane, tačiau paaiškėjo, kad įvažos dalis yra palikta kaip laisvos valstybinės žemės juosta. Ši palikta laisva valstybinės žemės juosta skiria gretimus L. S. ir P. Č. priklausančius žemės sklypus ir sutampa su vietinės reikšmės viešuoju keliu, einančiu per (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietę.

Pareiškėjos nuomone, ši situacija atitinka Metodikos 47 punkto reikalavimą projektuojamo sklypo ribas sutapatinti su keliais, todėl nebuvo teisinių kliūčių prijungti šią juostą į J. L. projektuotą žemės sklypą, kad sklypo riba sutaptų su jau esamu viešuoju keliu. Rėmėsi Metodikos 52 punktu ir nurodė, jog projektuojamo sklypo neskaido nesuformuotas kelias kaip atskiras nekilojamojo turto objektas ir šiuo keliu užimta žemė gali būti privatizuojama. Tokia pati nuostata yra ir šiuo metu galiojančios Metodikos 49 punkte.

Pareiškėja nurodė, jog pagal Metodikos VII skirsnio reikalavimus tiesiogiai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis žemėtvarkos skyrius privalėjo organizuoti žemės sklypų paženklinimą vietovėje ir sklypo kadastrinių matavimų bylos sudarymą, tačiau ji J. L. gyvam esant neturėjo ir dabar neturi duomenų, kad tokius veiksmus skyrius yra atlikęs ginčo sklypui. Kadastrinius matavimus atliko UAB „Rogekos geodezija”. Atliekant šiuos matavimus buvo įvertinta, kad su pareiškėjai projektuotu sklypu ribojasi P. Č. atkūrus nuosavybės teises suformuotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir L. S. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šių sklypų geodeziniai planai patvirtinti, todėl šiuo metu formuoti sklypą galima tik tose ribose, kiek yra likusios laisvos valstybinės žemės tarp šių dviejų žemės sklypų.

Pabrėžė, jog J. L. užsakymu UAB „Rogekos geodezija“ atliko kadastrinius matavimus plote tarp minėtų jau patvirtintų žemės sklypų ir parengė rastos laisvos valstybinės žemės sklypo geodezinį planą. Kadastriniais matavimais nustatyta, kad iš J. L. patvirtinto 0,36 ha žemės sklypo ploto laisvoje valstybinėje žemėje likęs 3222 kv. m. (0,3222 ha) sklypas. Į tokio ploto sklypą patenka šio ginčo objektu esanti visa įvaža nuo viešojo kelio, su kuriuo ribotųsi pareiškėjos sklypas bei minėti jau patvirtinti sklypai. Plotų skirtumas sudaro 0,0378 ha (0,3600 ha – 0,3222 ha = 0,0378 ha). Laisvos valstybinės žemės dalis, kurioje yra įvaža, einanti nuo viešojo kelio link sodybos, tarp sklypo matavimų plane pažymėtų taškų 1, 2, 3, sudaro 36,8 m. ilgio, o juostos plotis – 7,78 m. Bendras šios juostos plotas sudaro 286 kv. m. (0,0286 ha). Dėl šios įvažos dalies ir vyksta ginčas su atsakovu. Atėmus šią dalį iš bendro rastos laisvos valstybinės žemės ploto skirtumas tarp pareiškėjai patvirtinto ir atsakovo požiūriu jai turinčio likti sklypo ploto sudarytų 0,0664 ha (0,0378 ha + 0,0286 ha = 0,0664 ha). Pagal Metodikos reikalavimus tokia paklaida viršija leistiną ribą tarp žemėtvarkos projekte patvirtinto sklypo 0,36 ha ploto ir rasto atliekant kadastrinius matavimus sklypo 0,3222 ha ploto. Vien dėl šios paklaidos yra pagrindas Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriui netvirtinti pagal kadastrinių matavimų duomenis daryto sklypo plano. Pabrėžė, jog paklaida yra 1378 ha, įskaitant ginčijamą įvažą, o jeigu įvaža neįeitų į sklypo plotą, paklaida būtų 0,0664 ha. Šie rodikliai rodo, kad būtina atlikti esamame žemėtvarkos projekte patvirtinto 0,36 ha sklypo plano korektūrą.

Pareiškėja pabrėžė, jog žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai 2011 m. birželio 8 d. akte Nr. 02KAM-32485 teisingai nurodyta, kad planas neatitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto, nes viršija Metodikos leistiną paklaidą tarp projekte patvirtinto 0,36 ha ir kadastrinių matavimų metu rasto 0,3222 ha sklypo ploto. Iki nebus atliktas žemėtvarkos projekte patvirtinto 0,36 ha sklypo ribų, formos ir ploto pakeitimas Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius neturės teisės tvirtinti laisvos valstybinės žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atlikti ginčo sklypo kadastriniai matavimai rodo, kad ne dėl J. L. kaltės yra susidariusi faktinė padėtis, jog jam patvirtinto 0,36 ha žemės sklypo duomenys neatitinka dabar likusios 0,3222 ha laisvos valstybinės žemės sklypo duomenų.

Pareiškėjos nuomone, ginčyti tikrinimo kameraliai aktą teisme nėra prasmės, kadangi jis nėra teisiškai nepagrįstas, nes kadastriniai duomenys neleistinai skiriasi nuo patvirtinto žemėtvarkos projekte sklypo duomenų. Dėl susidariusių skirtumų atsakingas ir juos gali panaikinti tik Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius organizuodamas projekto pakeitimą. Neatlikus tokio pakeitimo Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius neturės teisės patvirtinti likusios laisvos valstybinės žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pabrėžė, jog iš parengto kadastrinių matavimų metu rastos laisvos valstybinės žemės sklypo plano matyti, kad šioje vietoje neįmanoma surasti 0,36 ha laisvos žemės plotą, kuris sutaptų su patvirtintu žemėtvarkos projekte sklypo plotu, ir to pareiškėja nereikalauja, tačiau nori, kad būtų sudarytos sąlygos suprojektuoti visą likusią laisvą valstybinės žemės dalį.

Pareiškėjos teigimu, atsakovo motyvai, kad ginčijama valstybinės žemės juosta turi būti bendro naudojimo kelias, yra nepagrįsti. Paaiškino, jog P. Č. ir L. S. žemės sklypai ribojasi su viešuoju keliu, t. y. privažiavimo prie sklypų kelias jau yra, abu savininkai turi įvažiavimus į savo namų valdas, todėl valstybė neturi pareigos projektuoti jiems papildomų vietinės reikšmės kelių. E. Š. sklypas nesiriboja su vieta, dėl kurios vyksta ginčas. Ginčo objektu esamą žemės juostą laikyti vietinės reikšmės keliu negalima, ji skiria tik du žemės sklypus, kurie tiesiogiai ribojasi su jau esamu viešuoju keliu, esama įvaža nuo viešojo kelio veda tik į pareiškėjos namų valdos kiemą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą (t. I, b. l . 37-43, 181, 182) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 19 straipsnio 5 dalimi, bendro naudojimo privažiavimo keliai, žemės servitutai projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostatas žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių. Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje” (toliau – ir Nutarimas „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje”), Metodika.

Pagal Metodikos 47 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) žemės sklypai turėjo būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Jų ribos turėjo būti projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, upeliais, kitais situacijos kontūrais. Žemės sklypų ribos turėjo sutapti su stabilių kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti upelių ar griovių viduriu, senomis ežiomis. Lygumose dirbamų laukų žemės sklypai turėjo būti projektuojami tiesiomis linijomis. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte pareiškėjui nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti buvo suprojektuotas žemės sklypas, projektinis Nr. 823, jis sutiko su projekto autoriaus A. J. parengtame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte nurodytu žemės sklypo, projektinis Nr. 823, išdėstymu ir ribomis.

Pabrėžė, jog sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įformintas parašu 2009 m. balandžio 27 d. Alytaus apskrities Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2009 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su XVI eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje (Metodikos 5 priedas). Rėmėsi Metodikos 86–87 punktais ir nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas per (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto svarstymo laikotarpį būtų išreiškęs pastabas, pasiūlymus ir pretenzijas raštu ir būtų jas pateikęs Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui (nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyrius; nuo 2012 m. balandžio 2 d. – Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius). Ginčo kelias (privažiavimas), skirtas privažiuoti prie žemės sklypo, projektinis Nr. 823, nėra sutartiniais ženklais pažymėtas Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planinėje dalyje, patvirtintoje Alytaus apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 33-498 bei patikslintoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planinėje dalyje, patvirtintoje Alytaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 33-Ž-253.

Pažymėjo kad, nagrinėjant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendinius, t. y. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto planinę dalį, kurioje pažymėtos suprojektuoto žemės sklypo, projektinis Nr. 823, ribos, atsakovas nustatė, kad ginčo kelias (privažiavimas) prie šio žemės sklypo nebuvo suprojektuotas (nėra pažymėtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto planinėje dalyje). Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas bei į nustatytą aplinkybę, kad prie (duomenys neskelbtini) kadastro vietoves žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo, projektinis Nr. 823, nebuvo suprojektuotas privažiavimo kelias, atsakovas darė išvadą, kad rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą buvo netinkamai suprojektuotas bendro naudojimo privažiavimo kelių tinklas. Ginčo kelias (privažiavimas) taip pat nebuvo suprojektuotas ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 33-1325 (toliau – ir 1999 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektas), kuriame buvo suprojektuotos gretimo žemės sklypo, projektinis Nr. 524, ribos. Įgyvendinant 1999 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendinius A. J. parengtame žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), lauko brėžinyje (abrise) bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. kovo 20 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo akte nurodyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. 3350/0001:183, gretimybėje, pažymėtoje ribos posūkio taškais Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8, ribojasi su nepaskirta valstybine žeme. Pirmiau minėtame žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), lauko brėžinyje (abrise) taip pat nėra nurodytas (suprojektuotas) privažiavimas prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą kelio servitutą (tarnaujantį daiktą) atsakovas neturi.

Pabrėžė, kad Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai nepriskirta teisė ir (ar) pareiga tirti buvusių apskrities viršininkų administracijų, tarp jų ir Alytaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų veiksmus ar neveikimą. A. T. firmos „Altida” 2009 m. vasario mėnesį parengtame žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , plane M 1:2000, atlikus kadastrinius matavimus nurodyta, kad žemės sklypas pietvakarinėje dalyje, pažymėtoje ribos posūkio taškais Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18 ir 19, ribojasi su laisva valstybine žeme (joje esančiu linijiniu situacijos elementu – keliu). Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane M 1:2000 sutartiniais ženklais išbraižyta, kad pietvakarinėje dalyje, pažymėtoje ribos posūkio taškais Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18 ir Nr. 19, laisvoje valstybinėje žemėje esantis kelias ir jo tęsinys, esantis žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojamas privažiuoti prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Atkreipė dėmesį, kad ginčo kelias (privažiavimas), kaip 4 m. pločio žvyro kelias, buvo pažymėtas vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės), nustatyta tvarka parengtame ir 2001 m. gegužės 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P33/2001-4013 neatskiriama dalimi esančiame žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane M 1:500 bei šio žemės sklypo plane, parengtame UAB „Geoturtas” plane, atlikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Vadovaujantis A. A. T. firmos „Altida ir UAB „Geoturtas” parengtomis žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylomis, šių žemės sklypų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos tarp šių žemės sklypų pažymint valstybinės žemės juostą (privažiavimą). Įvertinus pareiškėjai suteikto individualaus gyvenamojo namo statybai 0,15 ha ploto žemės sklypo planą, sudarytą 1973 m. Alytaus rajono Architekto gamybinio personalo, buvo nustatyta, kad ginčo kelias (privažiavimas) nėra įskaitytas į pareiškėjai suteikto žemės sklypo plotą.

Nurodė, jog pareiškėjos įpareigojimas atsakovui atmestinas. Remiantis Žemės reformos įstatymo 9 straipsniu, kelias į namų valdos sąvoką nepatenka. Pabrėžė, jog, remdamiesi Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalies ir 13 straipsnio nuostatomis, Metodikos 27.4.1 punktu (redakcija, aktuali nuo 2012 m. sausio 1 d.), atsižvelgdami į pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte ir 1999 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte nesuprojektuoto bendro naudojimo privažiavimo kelio prie žemės sklypo, projektinis Nr. 823, bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas 2013 m. rugsėjo 12 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8.)-584 skyriaus vedėjui pavedė spręsti klausimą dėl galimybės suprojektuoti bendro naudojimo privažiavimo kelią tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje valstybinės žemės juostoje (privažiavime). Pareiškėjai suprojektuoto žemės sklypo, projektinis Nr. 823, kadastriniai matavimai turi būti atliekami vadovaujantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte pažymėtomis žemės sklypo, projektinis Nr. 823, ribomis. Pagal teisės aktų reikalavimus parengta žemės sklypo, projektinis Nr. 823, kadastro duomenų byla (patikrinus ją ir nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą) galėtų būti derinama skyriuje bei galėtų būti sprendžiamas minėto žemės sklypo pardavimo klausimas.

Pažymėjo, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės). Atsakovas rėmėsi Taisyklių 11 punktu, Nuostatų 21 punktu ir nurodė, jog žemės sklypo, projektinis Nr. 823, plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuotomis ribomis, gali skirtis nuo teritorijų planavimo dokumente (duomenys neskelbtini) (kadastro vietovės žemėtvarkos projekte) suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip 0,36 ha žemės sklypo ploto paklaida. Konkrečiu atveju maksimali leistina (ribinė) 0,36 ha ploto paklaida gali būti iki ± 0,0030 ha, tačiau nagrinėjamu atveju faktinė situacija yra kitokia.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Š. atsiliepimu į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 140) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepimu į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 106) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. Č. atsiliepimu į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 172-175) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. Č. bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog bendro naudojimo kelias negali būti atiduotas pareiškėjai, nes kelias niekada nepriklausė jai, jis yra P. Č. istorinėje žemėje ir visada tarnavo P. Č. namų valdai. O. L. teiginys skunde, kad P. Č. turi kitą įvažiavimą į namų valdą, neatitinka tikrovės, nes jis visada buvo ir yra vienintelis įvažiavimas į P. Č. namų valdą. O. L. reikalavimas privatizuoti bendro naudojimo kelią, kuris būtinas P. Č. namų valdai egzistuoti, pažeistų P. Č. žemės sklypo ir namų valdos paveldėtojos interesus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (t. II, b. l. 10-21) pareiškėjos O. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal planą, sudarytą 1973 m. Alytaus rajono Architekto gamybinio personalo, pareiškėjui individualaus gyvenamojo namo statybai buvo suteiktas 0,15 ha ploto žemės sklypas. Alytaus apskrities viršininkas 2009 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. Ž-753-(1.3) 1 punktu patvirtino pretendentų, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę, mišką ir vandens telkinius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, kurio XVI skyriaus eil. Nr. 1 J. L. pagal 2008 m. balandžio 16 d. prašymą įtrauktas į minėtą sąrašą pirkti 0,36 ha ploto žemės sklypą. Alytaus apskrities viršininkas 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. Ž-2464-(1.3) 1.2 punktu patvirtino asmenų, kuriems rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės, miško sklypai, sąrašą, kurio XVI skyriaus (parduodami žemės sklypai, išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, fiziniams asmenims, gyvenantiems toje kadastrinėje vietovėje, arba asmenims, kurie toje kadastrinėje vietovėje įsigijo nuosavybėn gamybinius pastatus, parduodami šiems pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai) sąrašo eil. Nr. 1 J. L. buvo suformuotas sklypas Nr. 823, plotas 0,36 ha, o pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

UAB „Rogekos geodezija“, 2010 metais atlikęs J. L. 3222 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus r., (projektinis Nr. 823) kadastrinius matavimus, parengė žemės sklypo geodezinį planą, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyrius 2011 m. birželio 8 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktu Nr. 02KAM-32485, patikrinęs (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., sklypo plotas 3222 kv. m. (3600) kv. m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):, (duomenys neskelbtini) k. kadastro duomenų nustatymą, juos atmetė, nes keičiama konfigūracija neatitiko (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projekto.

2013 m. birželio 19 d. J. L. su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrių, prašydamas pakeisti Alytaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. Ž-2464-(1.3) patvirtintame(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte jam suprojektuoto namų valdos žemės sklypo Nr. 823 plotą, formą, ribas, kad būtų įjungta visa likusi laisva valstybinė žemė, pakeisti jam suprojektuoto sklypo ribas ir sutapatinti su gretimų sklypų ribomis bei viešuoju keliu nepaliekant bendro naudojimo valstybinės žemės dalies.

Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius, išnagrinėjęs J. L. 2013 m. birželio 19 d. prašymą dėl žemės sklypo koregavimo, 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 2SD-(14.2.104.)-1845 nurodė, jog pareiškėjo namų valdos žemės sklypas Nr. 823 suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. Ž-2464-(1.3), atitinka namų valdos eksploatavimui keliamus reikalavimus, todėl patikslinti suprojektuoto žemės sklypo ribas nėra tikslinga. Nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies 2 punktu, neprivatizuojama žemė nepriskirtina laisvos žemės fondui, t. y. nesuformuotas valstybinės žemės plotas, užimtas kelio, nelaikytinas laisvu valstybinės žemės plotu. J. L. su skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1SS-(10.5)-1921 skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar pareiškėjas nepraleido termino kreiptis su skundu į teismą, nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius 2013 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 2SD-(14.104)-1843 „Dėl žemės“, o Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-(10.5)-1921 „Dėl skundo nagrinėjimo“, taigi pareiškėjas, 2013 m. rugsėjo 30 d. pateikdamas teismui skundą atsakovams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir 2014 m. birželio 25 d. pateikdamas teismui papildomą skundą atsakovams dėl minėtų atsakovų sprendimų panaikinimo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino skundui paduoti nepraleido.

Pasisakydamas dėl administracinio ginčo esmės teismas nurodė, jog ginčo objektas yra žemės sklypo, projektinis Nr. 823, suprojektuoto J. L. nuosavybės teise priklausiusiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) k.,. Alytaus r., eksploatuoti, ribos, nes pareiškėjos manymu, keliu užimta žemė gali būti privatizuojama.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Nutarimu „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje”, Metodika. Rėmėsi Metodikos 47 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) ir nurodė, jog žemės sklypai turėjo būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiuojamaisiais keliais, jų ribos turėjo būti projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, upeliais, kitais situacijos kontūrais. Žemės sklypų ribos turėjo sutapti su stabilių kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti upelių ar griovių viduriu, senomis ežiomis. Lygumose dirbamų laukų žemės sklypai turėjo būti projektuojami tiesiomis linijomis.

Teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte J. L. nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti buvo suprojektuotas žemės sklypas, projektinis Nr. 823. J. L. sutiko su projekto autoriaus A. J. parengtame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte nurodytu žemės sklypo, projektinis Nr. 823, išdėstymu ir ribomis ir J. L. sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įformintas parašu Alytaus apskrities Alytaus rajono(duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2009 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su XVI eilės pretendentais gauti žemės 2009 m. balandžio 27 d. žiniaraštyje (Metodikos 5 priedas) (Metodikos 35–38 p.). Teismas taip pat rėmėsi Metodikos 86–87 punktais (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) ir pabrėžė, jog J. L. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto svarstymo laikotarpiu nepareiškė pastabų, pasiūlymų, pretenzijų raštu Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui, Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriui.

Iš byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų taip pat buvo matyti, kad ginčo kelias (privažiavimas) yra skirtas privažiuoti prie žemės sklypo, projektinis Nr. 823, ir nėra sutartiniais ženklais pažymėtas Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planinėje dalyje, patvirtintoje Alytaus apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 33-498, bei patikslintoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planinėje dalyje, patvirtintoje Alytaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 33-Ž-253. Nagrinėjant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendinius, t. y. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto planinę dalį, kurioje pažymėtos suprojektuoto žemės sklypo, projektinis Nr. 823, ribos, buvo nustatyta, kad ginčo kelias (privažiavimas) prie šio žemės sklypo nebuvo suprojektuotas (nėra pažymėtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto planinėje dalyje), tokiu būdu buvo pripažinta, kad prie (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo, projektinis Nr. 823, nebuvo suprojektuotas privažiavimo kelias, taigi rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą buvo netinkamai suprojektuotas bendro naudojimo privažiavimo kelių tinklas.

Ginčo kelias (privažiavimas) taip pat nebuvo suprojektuotas ir 1999 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, kuriame buvo suprojektuotos gretimo žemės sklypo, projektinis Nr. 524, ribos. Įgyvendinant 1999 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendinius, R. T. individualios įmonės darbuotojo A. J. parengtame žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), lauko brėžinyje (abrise) bei žemės sklypo, kadastro Nr. 3350/0001:183, 2003 m. kovo 20 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo akte nurodyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybėje, pažymėtoje ribos posūkio taškais Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8, ribojasi su nepaskirta valstybine žeme. Minėtame žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), lauko brėžinyje (abrise) taip pat nėra nurodytas (suprojektuotas) privažiavimas prie žemės sklypo, kadastro Nr. . (duomenys neskelbtini)

A. A. T. firmos „Altida” 2009 m. vasario mėnesį parengtame žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (P. Č., kurio teisių ir pareigų perėmėja yra trečiasis suinteresuotas asmuo S. Č.) plane atlikus kadastrinius matavimus nurodyta, kad žemės sklypas pietvakarinėje dalyje, pažymėtoje ribos posūkio taškais Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18 ir Nr. 19, ribojasi su laisva valstybine žeme (joje esančiu linijiniu situacijos elementu – keliu). Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane sutartiniais ženklais išbraižyta, kad pietvakarinėje dalyje, pažymėtoje ribos posūkio taškais Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18 ir Nr. 19, laisvoje valstybinėje žemėje esantis kelias ir jo tęsinys, esantis žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojamas privažiuoti prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo kelias (privažiavimas), kaip 4 m. pločio žvyro kelias, buvo pažymėtas nustatyta tvarka parengtame ir 2001 m. gegužės 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P33/2001-4013 neatskiriama dalimi esančiame žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane bei šio žemės sklypo plane, parengtame UAB „Geoturtas” plane, atlikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (trečiasis suinteresuotas asmuo L. S.), kadastrinius matavimus. Tokiu būdu, vadovaujantis A. A. T. firmos „Altida” ir UAB „Geoturtas” parengtomis žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylomis, šių žemės sklypų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos tarp šių žemės sklypų pažymint valstybinės žemės juostą (privažiavimą).

Teismas rėmėsi Metodikos 37 punktu ir nurodė, jog, J. L. sutikus su projekto autoriaus A. J. parengtame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte nurodytu žemės sklypo, projektinis Nr. 823, išdėstymu ir ribomis, ir J. L. sutikimą su projektuojamu žemės sklypu išreiškus parašu Alytaus apskrities Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2009 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su XVI eilės pretendentais gauti žemės 2009 m. balandžio 27 d. žiniaraštyje (Metodikos 5 priedas), jam atsirado teisė įgyvendinti Alytaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. Ž-2464-(1.3) 1.2 punktu patvirtintą asmenų, kuriems rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės, miško sklypai, sąrašą, kurio XVI skyriaus eil. Nr. 1 J. L. buvo suformuotas sklypas Nr. 823, plotas 0,36 ha, Metodikos 102–124 punktuose nustatyta tvarka, t. y. parengti žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, reikalingus paženklintiems žemės sklypams įteisinti nuosavybėn ar naudotis (Metodikos 118 p.). Tai, kad J. L. suprojektuoto žemės sklypo, projektinis Nr. 823, kadastriniai matavimai turi būti atliekami vadovaujantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte pažymėtomis žemės sklypo, projektinis Nr. 823, ribomis patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus 2011 m. birželio 8 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas Nr. 02KAM-32485, kuriuo patikrinus (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., sklypo plotas 3222 kv. m. (3600) kv. m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) k., kadastro duomenų nustatymą, jų nustatymas buvo atmestas, nes keičiama konfigūracija neatitiko (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projekto. Teismas nurodė, jog pagal teisės aktų reikalavimus parengta žemės sklypo, projektinis Nr. 823, kadastro duomenų byla (patikrinus ją ir nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą) galėtų būti derinama Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriuje bei galėtų būti sprendžiamas minėtojo žemės sklypo pardavimo klausimas.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nuostatai ir Taisyklės. Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius, specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribine) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Teismas pabrėžė, jog žemės sklypo, projektinis Nr. 823, plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suprojektuotomis ribomis, gali skirtis nuo teritorijų planavimo dokumente ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte) suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip 0,36 ha žemės sklypo ploto paklaida, t. y. nagrinėjamu atveju maksimali leistina (ribinė) 0,36 ha ploto paklaida gali būti iki ± 0,0030 ha. Taigi tai patvirtina pareiškėjos skundo argumentus dėl žemės sklypo, projektinis Nr. 823, neatitikimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektui.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjos teises pažeidžia Alytaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. Ž-2464-(1.3) 1.2 punktu patvirtinto asmenų, kuriems rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės, miško sklypai, sąrašo, kurio XVI skyriaus eil. Nr. 1 J. L. buvo suformuotas sklypas Nr. 823, plotas 0,36 ha, o pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, bei Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 8 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas Nr. 02KAM-32485, kuriame nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., sklypo plotas 3222 kv. m. (3600) kv. m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) k., kadastro duomenys neatitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto, nes keičiama konfigūracija.

Teismas nurodė, jog jis išaiškino pareiškėjai teisę reikšti skundo reikalavimus pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais Alytaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. Ž-2464-(1.3) dalį bei Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 8 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. 02KAM-32485, tačiau pareiškėja šia procesine teise nepasinaudojo. Atitinkamai, teismas sprendė, jog pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 2SD-(14.104)-1843 ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(10.5)-1921 netenkintini, nes šie sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Teismas taip pat netenkino pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrių per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti ir įgyvendinti Alytaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. Ž-2464(1.3) 1.1 punkte patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte J. L. patvirtinto 0,36 ha žemės sklypo, kurio Nr. 823, esančio(duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus raj., ribų, formos ir ploto pakeitimus (korektūrą), žemės sklypo planu sujungiant visą likusią 0,3222 ha laisvos valstybinės žemės plotą, užtikrinant, kad sklypo ribos sutaptų su gretimo sklypo kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu P. Č., ribomis, taip pat su vietinės reikšmės viešuoju keliu, su kuriuo visi trys sklypai ribojasi, nepaliekant laisvos valstybinės žemės juostos tarp sklypų.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėja O. L. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 28-33) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas J. L. rengiant bylą ir atstovaujant teisme, taip pat priteisti išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėja nurodo, jog tai, kad šią įvažą įsirengė savo jėgomis J. L., patvirtina pateiktas P. Č. rašytinis paliudijimas bei teismo posėdyje apklausta liudytoja P. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 15 d. raštas Nr. 4-587-(1.28) taip pat rodo, kad jau tada kompetentinga valstybės institucija konstatavo, jog papildoma įvaža į L. S. sklypą negali būti formuojama. Byloje pateiktos nuotraukos rodo, kad į L. S. sklypą yra kitoje vietoje įrengta įvaža iš per visą gyvenvietę besitęsiančio viešojo kelio. Tai rodo, kad papildomos įvažos į šį sklypą formuoti negalima, nes tai prieštarautų Metodikai.

Nurodo, jog, atėmus šią dalį iš bendro rasto laisvos valstybinės žemės ploto, skirtumas tarp projekte patvirtinto 0,36 ha ploto ir atsakovo požiūriu pareiškėjai turinčio likti sklypo ploto sudarytų 0,0664 ha (0,0378 ha + 0,0286 ha = 0,0664 ha). Pagal Metodikos reikalavimus tokia paklaida viršija leistiną ribą tarp žemėtvarkos projekte patvirtinto sklypo 0,36 ha ploto ir rasto atliekant kadastrinius matavimus sklypo 0,322 ha ploto. Paklaida yra 0,0378 ha, įskaitant ginčijamą įvažą, o jeigu įvaža neįeitų į sklypo plotą, paklaida būtų 0,0664 ha. Šie rodikliai rodo, kad būtina atlikti esamame žemėtvarkos projekte patvirtinto 0,36 ha sklypo plano korektūrą.

Pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sutiko su tuo, kad egzistuoja sklypo ploto neatitikimas, tačiau teismas nepagrįstai nesutiko su skundo argumentais, kad būtina J. L. suprojektuoto sklypo Nr. 823 planą žemėtvarkos projekte koreguoti. Teismas neaiškino, kaip šioje situacijoje, neatlikus projekte numatyto sklypo plano korektūros, teisiškai būtų galima derinti duomenis, jeigu įrodyta, kad jie prieštarauja Metodikai.

Nurodo, jog šiuo metu yra neįmanoma įteisinti žemėtvarkos projekte patvirtinto 0,36 ha ploto žemės sklypą, nes likusios laisvos žemės yra tik 0,3222 ha, kuris matomas UAB „Rogekos geodezija” atliktų kadastrinių matavimų metu sudarytame geodeziniame sklypo plane. UAB „Rogekos geodezija” atlikti ginčo sklypo kadastriniai matavimai rodo, kad ne dėl J. L. kaltės yra susidariusi faktinė padėtis dėl plotų skirtumo. Dėl susidariusių skirtumų atsakingas ir juos gali panaikinti tik Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius organizuodamas projekto atitinkamą pakeitimą. Neatlikus tokio pakeitimo pareiškėja neturės teisinės galimybės patvirtinti likusios laisvos valstybinės žemės sklypo kadastrinius matavimus, jos teisėti lūkesčiai baigti žemės pirkimo procedūras negalės būti įgyvendinti.

Pažymi, jog Lietuvos Respublikos kelių įstatyme (toliau – ir Kelių įstatymas) sąvokos „bendro naudojimo kelias” nėra. P. Č. sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir L. S. žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sutampa su viešuoju keliu, t. y. privažiavimo prie sklypų kelias jau yra P. Č. sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), betarpiškai ribojasi su sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o su ginčijama įvaža ir viešuoju keliu nesiriboja.

Pareiškėja remiasi Metodikos 49.3 punktu ir nurodo, jog ginčo objektu esančią 36,8 m. ilgio, 4 m. pločio žemės juostą laikyti vietinės reikšmės keliu be įteisinimo, kad tai oficialiai įregistruotas kelias arba ją projektuoti kaip naują kelią teisiškai negalima.

Pareiškėja remiasi Kelių įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi ir nurodo, jog esama įvaža nuo viešojo kelio veda tik į jos namų valdos kiemą. Neaišku, kokiu pagrindu atsakovas galėtų būti naujo kelio šioje vietoje projektavimo ir tiesimo užsakovu. Pareiškėja remiasi Kelių įstatymo 6 straipsniu ir nurodo, jog duomenų, kad savivaldybei tokio kelio reikia atsakovas nepateikia, savivaldybės į bylos nagrinėjimą neįtraukė.

Pareiškėja pabrėžia, jog ji pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. L. po svarstymo sakė, kad projekto rengėjas A. J. visiems davė pasirašyti tuščiame blanke, kad nereiktų daugiau važinėti, jis pasitikėdamas pasirašė. Nurodo, jog šiuo atveju yra prašoma koreguoti įsakymu patvirtintą sklypo planą, o ne jį naikinti. Jeigu įsakymas būtų panaikintas, teoriškai Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius įgytų teisę kitaip spręsti pareiškėjos prašymą dėl žemės pirkimo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 76-82) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, taip pat prašo administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsakovas pažymi, jog, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, bendro naudojimo privažiavimo keliai, žemės servitutai projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostatas žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių. Pagal Metodikos 47 punktą (redakcija, galiojusi 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) žemės sklypai turėjo būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Jų ribos turėjo būti projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, upeliais, kitais situacijos kontūrais. Žemės sklypų ribos turėjo sutapti su stabilių kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti upelių ar griovių viduriu, senomis ežiomis. Lygumose dirbamų laukų žemės sklypai turėjo būti projektuojami tiesiomis linijomis. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte J. L. nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti buvo suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. 823), J. L. sutiko su projekto autoriaus A. J. parengtame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte nurodytu žemės sklypo (projektinis Nr. 823) išdėstymu ir ribomis. Pareiškėjo sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įformintas parašu 2009 m. balandžio 27 d. Alytaus apskrities Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2009 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su XVI eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje.

Remiasi Metodikos 86–87 punktais ir nurodo, jog Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, kad J. L. per (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto svarstymo laikotarpį būtų išreiškęs pastabas, pasiūlymus ir pretenzijas raštu ir būtų jas pateikęs Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui. Įgyvendinant 1999 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendinius, R. T. individualios įmonės darbuotojo A. J. parengtame žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. , (duomenys neskelbtini) lauko brėžinyje (abrise) bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. kovo 20 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. , (duomenys neskelbtini) gretimybėje, pažymėtoje ribos posūkio taškais Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8, ribojasi su nepaskirta valstybine žeme. A. A. T. firmos „Altida” 2009 m. vasario mėnesį parengtame žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane, atlikus kadastrinius matavimus, nurodyta, kad žemės sklypas pietvakarinėje dalyje, pažymėtoje ribos posūkio taškais Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18 ir Nr. 19, ribojasi su laisva valstybine žeme (joje esančiu linijiniu situacijos elementu – keliu). Žemės sklypo, kadastro Nr. , (duomenys neskelbtini) plane sutartiniais ženklais išbraižyta, kad pietvakarinėje dalyje, pažymėtoje ribos posūkio taškais Nr. 16. Nr. 17, Nr. 18 ir Nr. 19, laisvoje valstybinėje žemėje esantis kelias ir jo tęsinys, esantis žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojamas privažiuoti prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Ginčo kelias (privažiavimas), kaip 4 m pločio žvyro kelias, buvo pažymėtas vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nustatyta tvarka parengtame ir 2001 m. gegužės 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P3 3/2001-4013 neatskiriama dalimi esančiame žemės sklypo, kadastro Nr., (duomenys neskelbtini) plane bei šio žemės sklypo plane, parengtame UAB „Geoturtas” plane atlikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Vadovaujantis A. A. T. firmos „Altida” ir UAB „Geoturtas” parengtomis žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylomis, šių žemės sklypų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos tarp šių žemės sklypų pažymint valstybinės žemės juostą (privažiavimą). Taigi, įvertinus buvusiam pareiškėjui J. L. suteikto individualaus gyvenamojo namo statybai 0,15 ha ploto žemės sklypo planą, sudarytą 1973 m. Alytaus rajono Architekto gamybinio personalo, nustatyta, kad ginčo kelias (privažiavimas) nėra įskaitytas į pareiškėjui suteikto žemės sklypo plotą.

Remiasi Žemės reformos įstatymo 9 straipsniu ir nurodo, jog kelias į namų valdos sąvoką neįeina. Be to, buvusiam pareiškėjui individualaus gyvenamo namo statybai buvo skirta 0,15 ha, o šiuo metu pareiškėjas siekia privatizuoti 0,3222 ha dydžio namų valdą, t. y. dvigubai didesnį žemės sklypą negu J. L. buvo skirta. Be to, remdamasis Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalies ir 13 straipsnio nuostatomis, Metodikos 27.4.1 punktu, atsižvelgdamas į skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte ir 1999 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte nesuprojektuoto bendro naudojimo privažiavimo kelio prie žemės sklypo, projektinis Nr. 823, bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas 2013 m. rugsėjo 12 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8.)-584 skyriaus vedėjui pavedė spręsti klausimą dėl galimybės suprojektuoti bendro naudojimo privažiavimo kelią tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje valstybinės žemės juostoje (privažiavime).

Pažymi, jog pareiškėjai suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 823) kadastriniai matavimai turi būti atliekami vadovaujantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte pažymėtomis žemės sklypo, projektinis Nr. 823, ribomis. Pažymi, jog tik pagal teisės aktų reikalavimus parengta žemės sklypo, projektinis Nr. 823, kadastro duomenų byla (patikrinus ją ir nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą) galėtų būti derinama skyriuje bei galėtų būti sprendžiamas minėto žemės sklypo pardavimo klausimas.

Nurodo, šio ginčo įvaža yra vienintelis įvažiavimas į P. Č. namų valdą, šis įvažiavimas yra reikalingas trečiajam asmeniui L. S..

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. Č. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 42-43) nurodo, jog pritaria atsakovo sprendimui ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimui atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą S. Č. pažymi, jog kelias, dėl kurio vyksta ginčas, yra istorinėje jos senelės M. Č. žemėje. P. Č. sklypo viduriu visada ėjo kelias, įvažiavimas į P. Č. namų valdą ir sklypą. 2003 metais P. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvų žemę. Keliukas, dėl kurio vyksta ginčas, buvo įmatuotas į P. Č. suformuotą 5,90 ha sklypą. 2009 metais atliekant šio sklypo geodezinius matavimus paaiškėjo, kad keliukas P. Č. 2003 metų žemės sklypo dokumentuose nepažymėtas reikiamu servitutu. Kadangi kelias būtinas trims sodyboms, P. Č. palaikė Alytaus apskrities viršininko administracijos ir Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimą palikti šį keliuką valstybinėje žemėje kaip bendro naudojimo kelią. Nurodo, jog P. Č. moka žemės mokestį valstybei už bendro naudojimosi kelią ir už valstybinę žemę, kurią iš P. Č. sklypo neteisėtai „privatizavo” pareiškėja. Pareiškėja negalėjo pagrįsti, jog S. Č. turi kitų įvažiavimą, be to, teismo posėdyje nedalyvavo pareiškėjos įvardinta liudytoja.

Paaiškina, jog kelias yra ne šalia pareiškėjos žemės sklypo, o yra įsitepęs tarp P. Č. ir L. S. sklypų, o žemės sklypai pagal Metodikos 47 punktą turi būti formuojami taisyklingų ribų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Š. atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 40) nurodo, jog su pareiškėjos skundu nesutinka ir pritaria atsakovo sprendimui ir pirmosios instancijos teismo sprendimui atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Paaiškina, jog pareiškėja savo valdą savavališkai plėtė P. Č. ir L. S. sklypų sąskaita, todėl nuo pareiškėjams skirtų 15 arų jų sklypas padidėjo iki 32 arų. Pareiškėja siekia privatizuoti nuo senų laikų Č. supiltą ir jiems priklausiusį kelią, kurį kolūkio laikais (duomenys neskelbtini) apsigyvenę L. ir L. S. irgi naudoja įvažiavimui į savo namų valdas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 50-51) nurodo, jog su pareiškėjos skundu nesutinka.

Paaiškina, jog L. S. namų valda (0,24 ha), pareiškėjos namų valda yra istorinėje P. Č. žemėje. Šalia valdų visada ėjo kelias, įvažiavimas į P. Č. namų valdą. Vykstant statybos darbams P. Č. keliukas buvo sugadintas, todėl bendromis visų kaimynų pastangomis jis buvo atstatytas.

Nurodo, jog pareiškėjos vyrui buvo iškelta byla dėl savavaldžiavimo, nes J. L. savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, užsitvėrė bendro naudojimo kelią ir neleido juo naudotis. Pabrėžia, jog J. L. buvo parašęs prašymą šį kelią nusipirkti, bet jis to padaryti negalėjo, nes L. S. ir P. Č. namų valdos savininkai taip pat naudojosi šiuo keliu. A. J. taip pat sakė, jog kelias yra bendro naudojimo ir J. L. neturi teisės savavaldžiauti. Be to, L. S. yra ūkininkė ir įvažiavimas yra jai būtinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus pareigos organizuoti ir įgyvendinti Alytaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. Ž-2464(1.3) 1.1 punktu patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte J. L. patvirtinto 0,36 ha žemės sklypo Nr. 823, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus r., ribų, formos ir ploto pakeitimus (korektūrą), žemės sklypo planu sujungiant visą likusį 0,3222 ha laisvos valstybinės žemės plotą, užtikrinant, kad sklypo ribos sutaptų su gretimo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. Č., ribomis, taip pat su vietinės reikšmės viešuoju keliu, su kuriuo visi trys sklypai ribojasi, nepaliekant laisvos valstybinės žemės juostos tarp sklypų.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjos O. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja pateiktu apeliaciniu skundu su tokia teismo pozicija nesutinka, iš esmės vertindama, jog teismas netinkamai sprendė dėl administracinėje byloje jos pateikto skundo reikalavimų.

Atsakovas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą administracinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka, taigi, prieš pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, išspręstinas šis prašymas (t. II, b. l. 76-82). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio prašymo pagrįstai nedetalizavo, nepagrindė būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsakovas nenurodė, nepagrindė, kokias naujas aplinkybes, kurių nepaaiškino pirmosios instancijos teismui, jis nori nurodyti (t. II, b. l. 76-82). Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismui atsakovo atstovai turėjo galimybę pateikti paaiškinimus dalyvaudami pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (t. II, b. l. 6-8), be to, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose ir tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinio proceso metu jos turėjo visas galimybes pasinaudoti turimomis procesinėmis teisėmis (teikti paaiškinimus ir kt.) (ABTĮ 51, 53 str.). Atitinkamai, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, pirmiau nurodytus argumentus bei atsakovo pateiktą prašymą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir administracinė byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo, pabrėžia, jog iš administracinėje byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2011 m. birželio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyrius Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte Nr. 02KAM-32485, tikrindamas ginčo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą, nurodė, jog žemės sklypų ribų atitikimas teritorijų planavimo dokumentams yra neteisingai nustatytas, nes žemės sklypo keičiama konfigūracija neatitinka (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projekto (t. I, b. l. 157). Atitinkamai, pareiškėja, siekdama sudaryti prielaidas tinkamam kadastrinių duomenų nustatymui, inicijavo šį administracinį ginčą, kurio objektas – žemės sklypo, projektinis Nr. 823, suprojektuoto J. L. nuosavybės teise priklausiusiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) k., Alytaus r., eksploatuoti, ribos, nes, pareiškėjos manymu, esantis laisvas žemės ploto ruožas gali būti privatizuojamas. Pareiškėjos nuomone, šis laisvas žemės ruožas jau turėjo būti privatizuotas, be to, tokiu būdu būtų panaikinta teisės aktais sudaryta neleistina žemės sklypo matavimo paklaida.

Teisėjų kolegija nurodo, jog iš pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, viena vertus, matyti, kad pareiškėja grįsdama savo reikalavimus remiasi, be kita ko, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (redakcija iki 2012 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Metodika), reglamentuojančios žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, turinį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką, 47 punktu ir nurodo, jog nebuvo teisinių kliūčių prijungti ginčo žemės juostą į J. L. projektuotą žemės sklypą, kad sklypo riba sutaptų su jau esamu viešuoju keliu. Taigi pareiškėja teikia argumentus dėl netinkamo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. Ž-2464(1.3), parengimo, ginčija jo atitinkamus grafinius sprendinius, netinkamą žemės sklypo suprojektavimą ir projektuojant šį projektą atliktus netinkamai projektavimo veiksmus. Kita vertus, kaip matyti iš pareiškėjos pateikto skundo, pareiškėjos administracinėje byloje pateiktas reikalavimas organizuoti ir įgyvendinti Alytaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. Ž-2464(1.3) 1.1 punktu patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte J. L. patvirtinto 0,36 ha žemės sklypo Nr. 823, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus r., ribų, formos ir ploto pakeitimus (korektūrą) yra susijęs atsakovo pareigos, tenkančios jam teritorijų planavimo srityje vykdymu, taip naikinant egzistuojančią neleistiną matavimo paklaidą. Apeliacinės instancijos teismo paprašius pareiškėjos patikslinti, su kuo ji sieja savo teisių pažeidimą, pareiškėja vis dėlto pažymėjo, kad ji siekia, kad atsakovas inicijuotų specialiojo teritorijų planavimo dokumento, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko, tikslinimą (t. I, b. l. 157).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo reikalavimą, tai, kad nėra poreikio rinkti papildomus įrodymus, iš esmės pasisako dėl kilusio ginčo, kiek tai susiję su pareiškėjos argumentais dėl atsakovo pareigos organizuoti ir įgyvendinti Alytaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. Ž-2464(1.3) 1.1 punktu patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte J. L. patvirtinto 0,36 ha žemės sklypo Nr. 823, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus r., ribų, formos ir ploto pakeitimus (korektūrą). Teisėjų kolegija pastebi, jog būtent pastarasis aspektas apibrėžia nagrinėjamos administracinės bylos ribas, į kurias atsižvelgus yra nagrinėjamas inicijuotas ginčas ir pateikiami aktualūs išaiškinimai.

Nurodytu klausimu pažymėtina, jog Metodikos (2012 m. sausio 1 d. redakcija) 104 punktas numato, kad žemėtvarkos skyrius teritorijų planavimo dokumentuose nustatęs pažeidimų, dėl kurių atsirado žemės sklypo ploto ir (ar) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumų, atlieka teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. buvo apskrities viršininkas, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinė žemės tarnyba, patikslinimą, o tuo atveju, kai teritorijų planavimo dokumento organizatorius buvo kita institucija, apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumento organizatorių.

Iš esmės panašų reguliavimą numato ir Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (2009 m. rugsėjo 9 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 20 punktas, numatantis, jog, jei žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir kadastro duomenų byla parengta teisingai, bet žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo tikrinimo metu pastebėta klaidų teritorijų planavimo dokumentuose, apskrities viršininkas inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius yra apskrities viršininkas, patikslinimą. Kitu atveju apie šiuos nustatytus pažeidimus apskrities viršininkas informuoja tų teritorijų planavimo dokumentų organizatorius.

Nagrinėjamu atveju iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog atsakovas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą skundą, sutiko, kad specialusis teritorijų planavimo dokumentas turi būti tikslinamas, pažymėjęs, kad iš tiesų ginčo kelias (privažiavimas), skirtas privažiuoti prie žemės sklypo projektinis Nr. 823, nėra sutartiniais ženklais pažymėtas Alytaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planinėje dalyje, patvirtintoje Alytaus apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 33-498, bei patikslintoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planinėje dalyje, patvirtintoje Alytaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 33-Ž-253 (t. I, b. l. 23-28). Be to, jis nebuvo suprojektuotas ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 33-1325.

Taigi, kaip matyti, atsakovas pripažino, jog minimas kelias skundo nagrinėjimo metu nebuvo suprojektuotas (nebuvo pažymėtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto planinėje dalyje), kad buvo netinkamai suprojektuotas bendro naudojimo privažiavimo kelių tinklas (t. I, b. l. 23-28). Tačiau, kaip matyti, Nacionalinė žemės tarnyba, remdamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 19 straipsnio 5 dalimi, 13 straipsniu, Metodikos (redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d. redakcija) 27.4.1 punktu, numatančiu, jog, išnagrinėjęs Metodikos 24.3 punkte nurodytą sąrašą ir projekto autoriaus pateiktus pasiūlymus, žemėtvarkos skyrius nurodo projekto autoriui prieš pretendentų susirinkimą suprojektuoti laisvos žemės fondo žemėje – vietinės reikšmės kelius ar servitutinius kelius, reikalingus privažiuoti prie suprojektuotų žemės sklypų, į nurodytas aplinkybes dėl neprojektuoto bendro naudojimo privažiavimo kelio prie žemės sklypo (projektinis Nr. 823), žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pavedė skyriaus vedėjui spręsti klausimą dėl galimybės suprojektuoti bendro naudojimo privažiavimo kelią tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioje valstybinės žemės juostoje (privažiavime) (t. I, b. l. 23-28). Šiuo metu administracinėje byloje yra pateiktas naujas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymas „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo” Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1540, iš kurio ištraukos matyti, kad pareiškėjos nurodyta laisva žemė šiame projekte vis dėlto yra pažymėta kaip kelias (t. II, b. l. 3-5). Be to, šios aplinkybės, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, jau egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. II, b. l. 84-86).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes matyti, kad atsakovas iš dalies pripažino teritorijų planavimo dokumento tikslinimo būtinumą ir jį patikslino, tačiau ne pareiškėjos nurodytu būdu, o jos nurodytą laisvą žemės juostą pažymėdamas kaip kelią.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šias aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjos reikalavimo tenkinimas dėl įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrių per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti ir įgyvendinti Alytaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. Ž-2464(1.3) 1.1 punktu patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte J. L. patvirtinto 0,36 ha žemės sklypo Nr. 823, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus r., ribų, formos ir ploto pakeitimus (korektūrą), žemės sklypo planu sujungiant visą likusį 0,3222 ha laisvos valstybinės žemės plotą, užtikrinant, kad sklypo ribos sutaptų su gretimo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. Č., ribomis, taip pat su vietinės reikšmės viešuoju keliu, su kuriuo visi trys sklypai ribojasi, nepaliekant laisvos valstybinės žemės juostos tarp sklypų, šioje stadijoje nėra galimas, kadangi nėra ginčijamas naujas teritorijų planavimo dokumento (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymo „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo” Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1540) sprendinys, pažymintis ginčo vietoje kelią. Šiuo atveju toks sprendinys nėra ginčijamas, nėra kreiptasi dėl jo tikslinimo pareiškėjos nurodytu būdu. Dėl nurodytų aplinkybių visumos nėra pagrindo iš esmės įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos nurodytus veiksmus.

Kitas svarbus aspektas pasisakant dėl pareiškėjos inicijuoto ginčo yra ir tai, kad Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) 47 punktas numatė, jog žemės sklypai turėjo būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiuojamaisiais keliais, jų ribos turėjo būti projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, upeliais, kitais situacijos kontūrais. Žemės sklypų ribos turėjo sutapti su stabilių kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti upelių ar griovių viduriu, senomis ežiomis.

Lygumose dirbamų laukų žemės sklypai turėjo būti projektuojami tiesiomis linijomis. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte J. L. nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti buvo suprojektuotas žemės sklypas, projektinis Nr. 823. J. L. sutiko su projekto autoriaus A. J. parengtame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte nurodytu žemės sklypo, projektinis Nr. 823, išdėstymu ir ribomis ir J. L. sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įformintas parašu Alytaus apskrities Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2009 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su XVI eilės pretendentais gauti žemės 2009 m. balandžio 27 d.

žiniaraštyje (Metodikos 5 priedas) (Metodikos 35–38 p.). Byloje pateikti duomenys neliudija, kad J. L. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto svarstymo laikotarpiu būtų reiškęs pastabų, pasiūlymų, pretenzijų raštu Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui, Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriui. Taigi net ir iš Alytaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymo „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ Nr. Ž-2464-)1.3) buvo matyti, kad J.

L. buvo suformuotas žemės sklypas buvo be pareiškėjos minėto įvažiavimo, bet jis šio plano neginčijo, su projektavimo sprendiniais sutiko (t. I, b. l. 58-62). Taigi iš pateikto projekto, kuriame pažymėtas pareiškėjai suprojektuotas žemės sklypas, matyti, kad į jį nebuvo įskaitytas ginčo privažiavimas ir pareiškėjos nurodytas per mažas jai suprojektuotas žemės sklypas vis dėlto susidarė ne dėl pareiškėjos minimo privažiavimo nepriskyrimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pati nurodo, kad ji neginčija patvirtinto žemėtvarkos projekto, nėra teisinio pagrindo iš esmės pasisakyti ir dėl Metodikos 47 punkto, ar jis buvo pažeistas jai projektuojant ginčo žemės sklypą.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytus argumentus konstatuotina, jog šiuo atveju nėra pagrindo naikinti skundžiamus aktus ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos įvardintus veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra keistini, o sprendimo rezoliucinė dalis paliktina nepakeista. Dėl šių priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti ir pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja apeliaciniu skundu taip pat prašo jai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas J. L. rengiant bylą ir atstovaujant teisme, taip pat priteisti išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (t. II, b. l. 28-33). Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas, apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl spręstina, jog pareiškėja neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi byloje galutinis procesinis sprendimas nėra priimamas pareiškėjos naudai (ABTĮ 44 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos O. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis