Legislator Case Law & Legislation
c84e4ebd-c1f5-466c-be8b-1cb02ceacc3d AI generated

c84e4ebd-c1f5-466c-be8b-1cb02ceacc3d · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number c84e4ebd-c1f5-466c-be8b-1cb02ceacc3d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalis). Taigi, Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Legislator headnote

AI generated

c84e4ebd-c1f5-466c-be8b-1cb02ceacc3d · Å iaulių apylinkės teismas: Su ja pačia nepavyko pabendrauti, nes ji buvo gydoma Reanimacijoje, tačiau sutiko jos motinÄ . Teiravosi apie nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klę, siÅ«lė bet kokiÄ pagalbÄ , davė savo telefonÄ , grynųjų pinigų vaistams. Spalio 29 d. dar kartÄ su žmona atvyko į ligoninę, bendravo su A. Å . motina ir jos giminaičiu, siÅ«lė jiems materialinę pagalbÄ , prašė sÄ skaitos numerio. Pačiam buvo nurodyta A. Å . motinos sÄ skaita, į kuriÄ pervedė 700 eurų. Sužinojęs, kad A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1-315-1002/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55076-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.1.2; 1.1.9.7; 1.2.25.4.2.4; 2.3.6.4.6 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 13 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant Ievai LukoÅ¡iÅ«nienei, Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,kaltinamajam V. M.,jo gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,nukentėjusios E. Å . atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Kazlauskui,civilinio atsakovo AB „KaiÅ¡iadorių paukÅ¡tynas“ atstovui advokatui Aivarui Alimui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Teismas n u s t a t ė:

V. M. 2017 m. spalio 23 d. apie 8.59 val., Å iauliuose, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas krovininį automobilį „MAN 8.140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114 punktų reikalavimus – t. y., prieÅ¡ pradėdamas važiuoti atbuline eiga ir privalėdamas duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad taip važiuoti bus saugu – ir dėl to, pradėjęs važiuoti atbuline eiga, partrenkė važiuojamojoje kelio dalyje stovėjusiÄ pėsčiÄ jÄ A.

Å ., tokiu bÅ«du įvyko eismo įvykis, dėl kurio (duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinėje Å iaulių ligoninėje A. Å . nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.Kaltinamasis V. M. apklaustas teisme kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad tÄ dienÄ važiavo (duomenys neskelbtini) g. į parduotuvę „Maxima” iÅ¡sikrauti prekių. Reikėjo įvažiuoti į tunelį, bet ten jau buvo dvi maÅ¡inos. IÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nuėjo iki kitų maÅ¡inų. Jis nutarė palaukti, niekur nevažiuoti.

Grįžo prie maÅ¡inos. Jis nepastebėjo, kad Å¡alia bÅ«tų žmogus. Ä®lipo į maÅ¡inÄ , nutarė prisiparkuoti deÅ¡inėje pusėje ir palaukti, kol iÅ¡važiuos kiti vairuotojai. Nelaimės metu jo greitis buvo 5km/h. Jis važiavo labai lėtai. Pradėjus judėti, moteris, ėjusi pro Å¡alį, suriko, kad jis nutrenkė žmogų, nors jokio žmogaus jis nematė prieÅ¡ važiuojant. IÅ¡lipo ir pamatė gulintį žmogų. Paskambino 112, prašė moters, kad nemiegotų. Laukė atvykstant greitosios ir pareigÅ«nų.

Dabar „kas metrÄ Å¾iÅ«rėtų, ar nieko nėra už maÅ¡inos“. Nežino, ar gali įmonė įmontuoti galinio vaizdo kamerÄ , bet važiuojant atbuline eiga maÅ¡ina pypsi. Nurodo, kad padarė iÅ¡vadas. Su E. Å . jam teko bendrauti. Kelis kartus vyko į ligoninę. KitÄ dienÄ nuvyko į ligoninę, jos atsiprašė. PirmÄ dienÄ davė 100 Eur vaistams, po to dar pravedė 800 Eur. Daugiau nebeturėjo. Nukentėjusiajai viso sumokėjo - 900 Eur. Kiek galėjo, tiek nukentėjusiajai pervedė.

Pinigus pervedė turtinei žalai atlyginti. Perduodant pinigus nukentėjusiajai, jo niekas neprašė. Jis tai padarė savo noru. Matė civilinį ieÅ¡kinį. Sutinka, kad E. Å . padaryta žala, tik praÅ¡oma suma yra per didelė. Nurodo, kad jis vairuoja 3 metus, t. y. tiek, kiek dirba AB “(duomenys neskelbtini)”. LengvÄ jį automobilį vairuoja apie 30 metų. 2017 m. buvo baustas už saugos diržo nesegėjimÄ . Daugiau nėra baustas. Vairuojant jis stengiasi nepažeisti KET. Teismo praÅ¡o apklausti laiduotojÄ - E. B..

Nurodo, kad E. B. yra jo giminaitis, pusseserės vyras. Jis su juo dažnai susitinka. Savaitgaliais, sode jis jam padeda, nes jis yra be kojos. Jis įsiklauso į tai, kÄ jis jam pasako. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Teismo praÅ¡o jį atleisti pagal laidavimÄ . Taip pat, teismo praÅ¡o neatimti teisių, nes tai „yra jo pragyvenimo Å¡altinis“. Nurodo, kad įmonėje kitokios veiklos nėra, o „jo metuose sunku susirasti kitÄ darbÄ â€œ.Kaltinamasis V. M. apklaustas ikiteisminiame tyrime kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2017 m. spalio 23 d. apie 9 val. ryto, vairuodamas AB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį automobilį „MAN 8.140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, su tikslu iÅ¡sikrauti prekes.

Privažiavęs įvažiavimÄ prie rampos, pamatė, kad rampa užimta dviejų krovininių automobilių. Tuomet sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kairėje važiuojamosios kelio dalies pusėje, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, norėdamas nuspręsti, ar laukti dviejų iÅ¡važiuojančių krovininių automobilių, ar važiuoti į kitas iÅ¡sikrovimo vietas. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nuėjo iki tunelio, nutarė palaukti. Grįžo į savo automobilį, nusprendė prisiparkuoti deÅ¡inėje važiuojamosios kelio dalies pusėje, nes minėtoje gatvėje buvo vykdomi kelio darbai, o be to, buvo draudžiama stovėti kairėje kelio pusėje.

PrieÅ¡ įlipdamas į savo automobilį, nematė jokio žmogaus aplinkui. Ä®lipęs į automobilį, užvedė variklį, pasižiÅ«rėjo į abu Å¡oninius veidrodėlius, jokių kliūčių nematė, įsijungė atbulinę pavarÄ ir pradėjo važiuoti palengva, neakseleruodamas, atbuline eiga. Planavo važiuoti atbuline eiga apie 20 metrų. Tik pradėjus važiuoti, pavažiavus iki 3 metrų atstumÄ , pro Å¡alį ėjusi nepažįstama moteris suriko: "stok, žmogų nutrenkėt".

Tuomet jis iÅ¡ karto sustabdė automobilį ir pavažiavo Å¡iek tiek į priekį. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatė ant važiuojamosios kelio dalies, vos ne per automobilio vidurį (žiÅ«rint iÅ¡ galo) gulinčiÄ moterį. Ji gulėjo labiau Å¡onu. Moters paklausė, gyva ji ar ne, ji atsakė, kad gyva. Nepažįstama moteris, suÅ¡ukusi, kad nutrenkė žmogų, kažkur pasiÅ¡alino, jos niekur nebematė. Pats iÅ¡ karto paskambino Bendrajam pagalbos centrui Nr. 112, pranešė apie įvykį.

Moteriai iÅ¡ Å¡launies buvo iÅ¡bėgę kraujo, kelnės buvo perplėštos. Netrukus į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, po to - greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie pasakė, kad moters bÅ«klė sunki. PareigÅ«nams ji pasakė savo vardÄ , gimimo metus, tai yra A. Å .. PareigÅ«nai apžiÅ«rėjo jo automobilį, ir ant hidraulinės oro pagalvės rado nekruvinÄ nukentėjusiosios kelnių skiautę. SekančiÄ dienÄ iÅ¡ po minėto eismo įvykio atvyko į VšĮ Respublikinę Å iaulių ligoninę, pats sužinojo kur gydėsi nukentėjusioji.

Su ja pačia nepavyko pabendrauti, nes ji buvo gydoma Reanimacijoje, tačiau sutiko jos motinÄ . Teiravosi apie nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klę, siÅ«lė bet kokiÄ pagalbÄ , davė savo telefonÄ , grynųjų pinigų vaistams. Spalio 29 d. dar kartÄ su žmona atvyko į ligoninę, bendravo su A. Å . motina ir jos giminaičiu, siÅ«lė jiems materialinę pagalbÄ , prašė sÄ skaitos numerio. Pačiam buvo nurodyta A. Å . motinos sÄ skaita, į kuriÄ pervedė 700 eurų. Sužinojęs, kad A.

Å . neiÅ¡gyveno, atvyko į Å¡arvojimo salę, iÅ¡reiÅ¡kė užuojautÄ . Labai gailisi, kad taip įvyko, dėl to labai apgailestauja. Ä®vykio metu buvo blaivus. Esant galimybei, norėtų susitaikyti su žuvusiosios A. Å . artimaisiais (1 t., b. l. 142-143).Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:Nukentėjusioji E. Å . apklausta ikiteisminiame tyrime parodė, kad yra žuvusiosios A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), mama. A. buvo vienintelė dukra, ji vaikų neturėjo.

Apie įvykusį eismo įvykį 2017-10-23 pranešė dukters darbovietė - Å iaulių „(duomenys neskelbtini)“. Sužinojusi apie įvykusį eismo įvykį, dukrÄ tos pačios dienos vakare aplankė VšĮ Respublikinėje Å iaulių ligoninėje, Chirurginės reanimacijos skyriuje. Reanimacijoje gydytojai neleido jos kalbinti. Suprato, kad ji buvo sÄ moninga, tačiau pasikalbėti su ja negalėjo. Dukters darbovietės kolegės papasakojo, kad A. darbo metu, dirbant archeologe ir bÅ«nant (duomenys neskelbtini) gatvėje, Å iauliuose, fotografuojant vaizdus, įvyko eismo įvykis.

Dukra užėjo už stovinčio sunkvežimio, ir Å¡iai fotografuojant, sunkvežimis pradėjo važiuoti atbuline eiga, jÄ kliudė ir sužalojo. Dukra dėl patirtų sužalojimų, plėštinių žaizdų, mirė ligoninėje 2017 m. spalio 29 d. Jos laidotuvėmis rÅ«pinosi ji pati ir giminaičio A. K. Å¡eima. Dėl dukters netekties patyrė neturtinę ir turtinę žalÄ . Civilinį ieÅ¡kinį pateiks ikiteisminio tyrimo metu. Kai dukra buvo reanimacijoje, eismo įvykio kaltininkas - V. M. buvo atėjęs jos aplankyti, bendravo su ja, Å¡eimos nariais, buvo atvykęs į Å¡arvojimo salę, siÅ«lė pagalbÄ , pirmÄ kartÄ susitikus davė 100 eurų grynaisiais, po to į jos sÄ skaitÄ pervedė 700 eurų, paliko savo telefono numerį.

Išsamiai su juo dėl kokių priežasčių ir kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, nekalbėjo. Kiek pačiai žinoma, jis įvykio metu buvo blaivus. V. M. jos atsiprašinėjo, matė, kad jis labai pergyveno. Daugiau nieko papildomai paaiškinti negali (1 t., b. l. 74-75);Liudytojos L. Š. parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 115-116);Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) pastatu, požymiai, užfiksuota automobilio padėtis po eismo įvykio.

Po apžiūros paimta audinio skiautė su kraujo dėmėmis (1 t., b. l. 18-37);Transporto priemonės techninės apžiūros akte matyti automobilio „MAN 8.140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) požymiai (1 t., b. l. 38);Specialisto išvadoje Nr. T-A-11019/2017(01) matyti, kad A. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 48);Specialisto išvadoje Nr. M 503/2017(04) matyti, kad A. Š. yra padaryti sužalojimai, nustatyta jos mirties priežastis (1 t., b. l. 63-67).Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 101 punkte nurodyta, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 114 punkte nurodoma, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs visas bylos aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad V. M., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, todėl nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį. Veika padaryta esant nusikalstamam nerūpestingumui: V. M. nors ir nesuvokė veikos socialinio pavojingumo, nenumatė, kad kils padariniai (A.

Å . mirtis), tačiau kaip rÅ«pestingas vairuotojas, turėjo ir galėjo Å¡iuos padarinius numatyti.Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nėra nustatyta.Kaltinamasis V. M. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ . Kaltinamasis V. M. yra neteistas, teisiamas pirmÄ kartÄ (1 t., b. l. 125), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 126), dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju-ekspeditoriumi (1 t., b. l. 127). 2017-11-08 VÄ® „Regitra“ pateiktoje informacijoje apie kelių transporto priemones matyti, kad kaltinamajam V.

M. priklauso transporto priemonė – automobilis „TOYOTA AVENSIS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 130). 2018-03-07 AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje V. M. charakteristikoje matyti, kad V. M. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriaus vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Padalinio vadovas V. M. charakterizuoja teigiamai. V. M. yra charakterizuojamas kaip atsakingas, punktualus, stropus, kruopščiai atliekantis jam pavestas užduotis, teigiamai vertinamas kolektyve tarp kolegų ir tiesioginių vadovų.

Jis drausminėmis nuobaudomis nėra baustas (2 t., b. l. 1).2017-11-16 nutarimu kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 144-145).2018-03-15 Å iaulių apylinkės teisme Å iaulių rÅ«muose teisiamajame posėdyje E. B. prašė atleisti kaltinamÄ jį V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu, pagal laidavimÄ ir perduoti kaltinamÄ jį V. M. jo atsakomybei pagal laidavimÄ vieneriems metams be užstato.

Baudžiamosios bylos 2 tome yra pridėtas mokėjimo kvitas, kuriame matyti, kad G. M. pervedė 700 € už V. M., kurie yra skirti A. Š. laidotuvėms (2 t., b. l. 9).Laiduotojas, kaltinamojo V. M. giminaitis, jo žmonos pusbrolis E. B. apklaustas teisme parodė, kad jis yra kaltinamojo giminaitis. Jis yra jo žmonos pusbrolis. Jis sutinka būti laiduotoju. Kaltinamasis yra draugiškas, atsakingas, jautrus. Su juo jis dažnai bendrauja, susiskambina, susitinka. Kaltinamasis, jo nuomone, įsiklauso į jam jo duodamus patarimus gerbia.

Jei jam kÄ jis patars, jis jo klausys. Nurodo, kad jie gyvena tame pačiame mieste, netoli vienas nuo kito. Susitinka kas savaitę, jei leidžia darbų grafikas. VasarÄ visur važiuoja kartu. Su teisėsauga jis turėjo reikalų tik tiek, kad buvo kviečiamas kaip liudytojas. Administracine tvarka yra vienÄ kartÄ baustas už greitį, prieÅ¡ 10 metų. Vairuoja transporto priemonę nuo (duomenys neskelbtini) m. Apie įvykį jis sužinojo tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ žiniasklaidos. IÅ¡ pradžių kaltinamasis jam nieko nepasakojo.

Jų žmonos iÅ¡siaiÅ¡kino, kas nutiko. Kalbėjosi su kaltinamuoju. Kaltinamasis dėl įvykio smarkiai pergyveno, gailėjosi. Teismo praÅ¡o kaltinamÄ jį atleisti pagal laidavimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, 1 metų laikotarpiui.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalis). Taigi, Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad E. B. yra tinkamas laiduotojas, charakterizuojamas teigiamai, neteistas (2 t., b. l. 4-5), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 3).

Laiduotojas dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinio sargu. 2018-01-31 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinio pateiktoje E. B. charakteristikoje yra nurodoma, kad E. B. dirba įmonėje VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini). Jis buvo priimtas dirbti mechanizatoriumi, statybinių mašinų mašinistu. Dėl ligos 2012 m. pervestas dirbti sargu. E. B. darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai, kaip kruopštus, pareigingas darbuotojas, atsakingai rūpinasi darbo įrankiais ir aplinka.

Kaip žmogus E. B. yra ramaus bÅ«do, draugiÅ¡kas kolegų atžvilgiu, stengiasi iÅ¡spręsti problemÄ visom pusėm priimtinu bÅ«du, žalingų įpročių neturi. Pažymėtina, kad E. B. yra gavęs padėkÄ už ilgametį sÄ Å¾iningÄ ir kokybiÅ¡kÄ darbÄ Ä¯monėje (2 t., b. l. 2). Esant Å¡ioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sÄ lygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje, taip pat pripažintina, kad E. B. yra tinkamas laiduotojas ir vertas teismo pasitikėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 3 dalis, todėl kaltinamasis V.

M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato vieneriems metams ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali bÅ«ti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 16 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).[...] BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimÄ , o baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos laikantis BK IX skyriaus nuostatų.

Baudžiamojo poveikio priemonės yra viena iÅ¡ valstybės nustatytos reakcijos į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ formų. Ir bausmė, ir baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės. Taigi baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat yra asmens už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ atitinkamas nubaudimas. Teisingumo principas laikomas vienu iÅ¡ pagrindinių baudžiamosios teisės principų. NusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas neabejotinai yra susijęs su teisingumo principo įgyvendinimu.

Teismo priimamas baigiamasis aktas (nuosprendis ar nutartis) turi bÅ«ti teisėtas, pagrįstas ir teisingas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarime pažymėta, kad ,,konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne tik iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-699/2018).

Nagrinėjamoje byloje prokuroras byloje prašė „skirti 2 baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimÄ naudotis specialia teise 1 metų terminui ir įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ â€œ. Kaltinamasis V. M. suteikiant paskutinį žodį teismo prašė „neatimti teisių, nes tai yra jo pragyvenimo Å¡altinis“. Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos aplinkybes, kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , kaltinamojo parodymus teisme, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę:

V. M. yra neteistas, teisiamas pirmÄ kartÄ (1 t., b. l. 125), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 126), dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju-ekspeditoriumi (1 t., b. l. 127). 2017-11-08 VÄ® „Regitra“ pateiktoje informacijoje apie kelių transporto priemones matyti, kad kaltinamajam V. M. priklauso transporto priemonė – automobilis „TOYOTA AVENSIS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 130). 2018-03-07 AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje V. M. charakteristikoje matyti, kad V.

M. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriaus vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Padalinio vadovas V. M. charakterizuoja teigiamai. V. M. yra charakterizuojamas kaip atsakingas, punktualus, stropus, kruopščiai atliekantis jam pavestas užduotis, teigiamai vertinamas kolektyve tarp kolegų ir tiesioginių vadovų. Jis drausminėmis nuobaudomis nėra baustas (2 t., b. l. 1). Teismas įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas, bÅ«tų per griežta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgiant į kaltinamojo finansinę padėtį, jo amžių gauti darbÄ ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , jeigu darbas yra susijęs su specialiosios teisės turėjimu.

Kaltinamasis V. M. teismo prašė neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymėtina ir tai, kad kiti proceso dalyviai (iÅ¡skyrus prokurorÄ ) teismo neprašė kaltinamajam skirti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad pati nukentėjusioji, atstovaujama advokato taip pat neiÅ¡reiÅ¡kė noro, kad kaltinamajam bÅ«tų atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones. Teismas atkreipia dėmesį ne tik į kaltinamojo elgesį įvykio metu, bet ir po jo.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis stengėsi padėti nukentėjusiajai, buvo atvykęs į ligoninę aplankyti nukentėjusiosios (nukentėjusiosios dukters), teikė finansinę pagalbÄ nukentėjusiajai, dalyvavo laidotuvėse ir stengėsi padengti laidojimo iÅ¡laidas, atlygino nukentėjusiajai padarytÄ turtinę žalÄ savo noru. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažino, labai iÅ¡gyveno ir gailėjosi. Sprendžiant klausimÄ Â dėl baudžiamojo poveikio priemonės įvertintina tiek kaltinamojo asmenybė, tiek tai, kad jis dirba darbÄ , tiesiogiai susijusį su transporto priemonės vairavimu.

Nors tai savaime neeliminuoja galimybės uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nagrinėjamos bylos kontekste tai nebÅ«tų protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga. Kaltinamajam teisė vairuoti reikalinga visų pirma kaip pajamų Å¡altinis, o ne patogesniam gyvenimui ar laisvalaikiui. Kaltinamasis dirba vairuotoju AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri turės atlyginti neturtinę žalÄ nukentėjusiajai. AB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkaudama praÅ¡o neuždrausti kaltinamajam naudotis specialia vairavimo teise, kadangi įmonei tektų atleisti kaltinamÄ jį iÅ¡ darbo, nors kaltinamasis yra geras darbuotojas, be to, kaltinamasis, dirbdamas įmonėje, prisidėtų prie žalų atlyginimo.

Kaltinamasis iÅ¡ darbo užmokesčio iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Uždraudimas naudotis specialia teise nagrinėjamu atveju esmingai nieko nepakeis, kadangi naudotis teise gali bÅ«ti uždraudžiama tik ribotÄ laiko tarpÄ , o ne visam gyvenimui. Tuo tarpu uždraudus jam vairuoti, kaltinamasis netektų darbo ir atitinkamai savo pajamų, o tai atsilieptų ne tik jo paties tinkamo pragyvenimo galimybėms, bet ir galimybei atlyginti žalÄ Ä¯monei AB „(duomenys neskelbtini)“, jei to bÅ«tų pareikalauta. Esant tokioms aplinkybėms baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – skirti netikslinga.

Todėl, vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, nusprendžia baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo neskirti. Teismas konstatuoja, jog tikslinga skirti kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , atsižvelgiant į kaltinamojo finansinę padėtį bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu.

Pažymėtina, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, nuo 2018-01-01 bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 eurų. Iš bylos medžiagos matyti, kad neatsargus nusikaltimas yra padarytas prieš įsigaliojant naujam baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, todėl šiuo atveju yra taikomas 37,66 € MGL dydis.

Be to, veika padaryta iki 2017-10-06, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, nustatę aukÅ¡tesnę įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondÄ virÅ¡utinę ribÄ . Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .2017-11-22 nukentėjusioji E. Å . pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl jai padarytos 1 458 € turtinės žalos (priteisiant solidariai iÅ¡ kaltinamojo V.

M., ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ ir 30 000 € neturtinės žalos (priteisiant solidariai iš kaltinamojo V. M., ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo. Taip pat, civiliniame ieškinyje ieškovė prašo jai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 82-89).Civiliniu atsakovu pripažinta ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, jos atstovas J. S., draudimo bendrovės buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97-98, 101-102).Civiliniu atsakovu pripažinta AB „(duomenys neskelbtini)“, jos atstovas advokatas Aivaras Alimas, kontoros adresas: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 107-111).Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, t. y. 1458 € yra pilnai atlyginta.

Draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group ADB“ pervedė į nukentėjusiosios banko sÄ skaitÄ 1154 € turtinės žalos (1 t., b. l. 196). Likusi turtinės žalos dalis buvo atlyginta paties kaltinamojo iniciatyva. Todėl nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktina, nes turtinė padaryta žala jai yra atlyginta.2018-03-15 Å iaulių apylinkės teisme Å iaulių rÅ«muose buvo gautas Draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, kuriame draudimo bendrovė nurodo, kad ji nukentėjusiajai jau atlygino 1154 € turtinės ir 15000 € neturtinės žalų dydžių.

Civilinis atsakovas raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime papildomai nurodo, kad pagal TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , civilinis atsakovas neturtinės žalos reikalavimo dalyje yra atsakingas 5000 € sumos ribose, tačiau pagal Draudimo sutarties individualias sÄ lygas, civilinis atsakovas yra atsakingas 100000 € neturtinės žalos ribose. Civilinis atsakovas įvertino visÄ nukentėjusiosios reikalavimÄ neturtinei žalai atlyginti, įvertindamas jÄ â€“ 150000 € suma, kuriÄ iÅ¡mokėjo ir sprendė, kad tenkinti nukentėjusiosios reikalavimÄ ir priteisti jos praÅ¡omÄ didesnę sumÄ neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo (1 t., b. l. 194-197).Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės ir nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekstas neabejotinai įrodo, kad dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo A.

Å ., nukentėjusioji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ . Ginčo byloje dėl to nėra. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais, todėl turi bÅ«ti atlyginta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio - 6.249 straipsnyje). Taip pat turi bÅ«ti nustatytas teisingas atlygintinos neturtinės žalos dydis.Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui.

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-272/2011).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Å is sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011, baudžiamojoje byloje 2K-299/2012).Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.

Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Ä®statymų leidėjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ (kasacinės nutartys Nr.2K-272/2011, 2K-177-696/2015).Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį Å¡altinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimÄ ir t. t.) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus Å¡altinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2007).

Tokiais atvejais už padarytÄ Å¾alÄ atsako didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas (darbdavys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017).NeatsargÅ«s nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairÅ«s tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, bÅ«tina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir Å¡iurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie KET pažeidimo padarymo padariniai (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek), ar kaltininkas vairavo blaivus (kasacinė nutartis Nr. 2K-177-696/2015).Byloje nustatyta, kad kaltinamasis eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, pažeidimai nėra grubÅ«s, nors ir įvyko sunkios pasekmės. Kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, nebėgo iÅ¡ įvykio vietos, kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , savo kaltę pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė, akivaizdžiai nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl to, kas įvyko, ėjo į laidotuves, atlygino dalį turtinės žalos.

Kaltinamasis nėra teistas, nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus praeityje. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10000 iki 90000 Eur neturtinės žalos. Priteistinos sumos priklauso nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15000 iki 150000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-541-511/2015), t. y. nuo 4344 Eur iki 43443 Eur.Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017).

Priteistinos sumos priklauso nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje iÅ¡vardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017). Pastaroji 2017-10-03 nutartis priimta byloje, kurioje aplinkybės labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group ADB“ nukentėjusiajai į jos banko sÄ skaitÄ pervedė 15000 € neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 197). Nukentėjusiosios E. Å . ieÅ¡kinys vertintinas kaip iÅ¡ esmės pagrįstas, praÅ¡oma priteisti suma yra pakankamai adekvati. Teismas, be minėtų nuosprendyje nustatytų aplinkybių, atsižvelgia į tai, kad viena likusi motina neteko brandaus amžiaus dukros, kuri ja rÅ«pinosi. Nukentėjusiosios E. Å . ieÅ¡kinys mažintinas, atsižvelgiant į teismų praktikÄ iki 25000 €.IÅ¡ byloje esančio susitarimo dėl draudimo paslaugų sutarties individualios sÄ lygos nustatymo matyti, kad draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apdrausdama įmonę, kurioje dirba kaltinamasis, t. y.

AB „(duomenys neskelbtini)“, įsipareigojo apdrausti 100000 € neturtinės žalos draudimo suma vienam ir visiems eismo įvykiams, įvykusiems Lietuvos Respublikos teritorijoje (2 t., b. l. 6).Atsižvelgiant į viskÄ , kas iÅ¡dėstyta, vadovaujantis įvardinta kasacinio teismo praktika, nustatytina, kad E. Å . patyrė 25000 Eur neturtinės žalos. Kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 15000 € neturtinės žalos jau yra atlyginta draudimo bendrovės, likusi neatlyginta, t. y. 10000 € neturtinė žala, priteistina iÅ¡ ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

Pažymėtina, kad nustatant tokio dydžio neturtinę žalÄ bus iÅ¡laikyta nukentėjusiųjų ir civilinio atsakovo interesų pusiausvyra, taip pat tai atitiks teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, o bendra suma atitinka kasacinio teismo praktikÄ .IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji naudojosi advokato padėjėjo paslaugomis jÄ atstovaujant teisme ir ikiteisminiame tyrime. Viso: 750 € proceso iÅ¡laidų už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas (1 t., b. l. 89, 2 t., b. l. 7).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sÄ raÅ¡as įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų; jis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. Advokato pagalbai apmokėti turėtų iÅ¡laidų atlyginimui taip pat skirta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas, spręsdamas dėl procesinių išlaidų atlyginimo, atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis dirba). Teismas nusprendžia priteisti iš kaltinamojo V. M. nukentėjusiosios turėtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

V. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir perduoti jį E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimÄ vieneriems metams be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 €) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Kaltinamajam skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti.Nukentėjusiosios E. Å . civilinio ieÅ¡kinio teisenos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nuraukti, nes turtinė žala nukentėjusiajai yra atlyginta.Nukentėjusiosios E. Å . civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos reikalavimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti likusiÄ 10000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių) € neturtinę žalÄ iÅ¡ draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajai E. Å ..

Priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. M. teisinės pagalbos iÅ¡laidas, skirtas nukentėjusiosios gynėjo advokato padėjėjo pagalbai apmokėti – 750 €.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:Drabužio skiautė, rasta po transporto priemonės „MAN 8.140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulu, Å¡alia galinio kairio rato (1 t., b. l. 19) - laikoma pakete Nr. 1, perduoti sunaikinti;Automobilis „MAN 8.140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis AB „(duomenys neskelbtini)“, - grÄ Å¾intas saugoti V.

M. (1 t., b. l. 37-40, 42), palikti savininkui disponuoti.IÅ¡aiÅ¡kinti V. M., kad jei laidavimo metu padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jei padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuoraÅ¡o gavimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas                                                                                                                                    Mantas Liesis