c84e4ebd-c1f5-466c-be8b-1cb02ceacc3d · Å iaulių apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedjis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalis). Taigi, Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, taÄiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ yra galimas nustaÄius ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsÄius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esanÄias sÄ lygas.
Legislator headnote
AI generatedc84e4ebd-c1f5-466c-be8b-1cb02ceacc3d · Å iaulių apylinkÄs teismas: Su ja paÄia nepavyko pabendrauti, nes ji buvo gydoma Reanimacijoje, taÄiau sutiko jos motinÄ . Teiravosi apie nukentÄjusiosios sveikatos bÅ«klÄ, siÅ«lÄ bet kokiÄ pagalbÄ , davÄ savo telefonÄ , grynųjų pinigų vaistams. Spalio 29 d. dar kartÄ su žmona atvyko į ligoninÄ, bendravo su A. Å . motina ir jos giminaiÄiu, siÅ«lÄ jiems materialinÄ pagalbÄ , praÅ¡Ä sÄ skaitos numerio. PaÄiam buvo nurodyta A. Å . motinos sÄ skaita, į kuriÄ pervedÄ 700 eurų. SužinojÄs, kad A.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1-315-1002/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55076-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.1.2; 1.1.9.7; 1.2.25.4.2.4; 2.3.6.4.6 (S) Å IAULIŲ APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 13 d.Å iauliai Å iaulių apylinkÄs teismo Å iaulių rÅ«mų teisÄjas Mantas Liesis,sekretoriaujant Ievai LukoÅ¡iÅ«nienei, Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,kaltinamajam V. M.,jo gynÄjui advokatui Mindaugui Barkauskui,nukentÄjusios E. Å . atstovui advokato padÄjÄjui Žilvinui Kazlauskui,civilinio atsakovo AB âKaiÅ¡iadorių paukÅ¡tynasâ atstovui advokatui Aivarui Alimui,vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.
M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedÄs, turintis aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , dirba AB â(duomenys neskelbtini)â vairuotoju-ekspeditoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinÄjama atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Teismas n u s t a t Ä:
V. M. 2017 m. spalio 23 d. apie 8.59 val., Å iauliuose, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas krovininį automobilį âMAN 8.140â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114 punktų reikalavimus â t. y., prieÅ¡ pradÄdamas važiuoti atbuline eiga ir privalÄdamas duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams, nesilaikÄ visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukÄlÄ pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad taip važiuoti bus saugu â ir dÄl to, pradÄjÄs važiuoti atbuline eiga, partrenkÄ važiuojamojoje kelio dalyje stovÄjusiÄ pÄsÄiÄ jÄ A.
Å ., tokiu bÅ«du įvyko eismo įvykis, dÄl kurio (duomenys neskelbtini) VšĮ RespublikinÄje Å iaulių ligoninÄje A. Å . nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirÄ.Kaltinamasis V. M. apklaustas teisme kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodÄ, kad tÄ dienÄ važiavo (duomenys neskelbtini) g. į parduotuvÄ âMaximaâ iÅ¡sikrauti prekių. ReikÄjo įvažiuoti į tunelį, bet ten jau buvo dvi maÅ¡inos. IÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nuÄjo iki kitų maÅ¡inų. Jis nutarÄ palaukti, niekur nevažiuoti.
Grįžo prie maÅ¡inos. Jis nepastebÄjo, kad Å¡alia bÅ«tų žmogus. Ä®lipo į maÅ¡inÄ , nutarÄ prisiparkuoti deÅ¡inÄje pusÄje ir palaukti, kol iÅ¡važiuos kiti vairuotojai. NelaimÄs metu jo greitis buvo 5km/h. Jis važiavo labai lÄtai. PradÄjus judÄti, moteris, Äjusi pro Å¡alį, suriko, kad jis nutrenkÄ Å¾mogų, nors jokio žmogaus jis nematÄ prieÅ¡ važiuojant. IÅ¡lipo ir pamatÄ gulintį žmogų. Paskambino 112, praÅ¡Ä moters, kad nemiegotų. LaukÄ atvykstant greitosios ir pareigÅ«nų.
Dabar âkas metrÄ Å¾iÅ«rÄtų, ar nieko nÄra už maÅ¡inosâ. Nežino, ar gali įmonÄ Ä¯montuoti galinio vaizdo kamerÄ , bet važiuojant atbuline eiga maÅ¡ina pypsi. Nurodo, kad padarÄ iÅ¡vadas. Su E. Å . jam teko bendrauti. Kelis kartus vyko į ligoninÄ. KitÄ dienÄ nuvyko į ligoninÄ, jos atsipraÅ¡Ä. PirmÄ dienÄ davÄ 100 Eur vaistams, po to dar pravedÄ 800 Eur. Daugiau nebeturÄjo. NukentÄjusiajai viso sumokÄjo - 900 Eur. Kiek galÄjo, tiek nukentÄjusiajai pervedÄ.
Pinigus pervedÄ turtinei žalai atlyginti. Perduodant pinigus nukentÄjusiajai, jo niekas nepraÅ¡Ä. Jis tai padarÄ savo noru. MatÄ civilinį ieÅ¡kinį. Sutinka, kad E. Å . padaryta žala, tik praÅ¡oma suma yra per didelÄ. Nurodo, kad jis vairuoja 3 metus, t. y. tiek, kiek dirba AB â(duomenys neskelbtini)â. LengvÄ jį automobilį vairuoja apie 30 metų. 2017 m. buvo baustas už saugos diržo nesegÄjimÄ . Daugiau nÄra baustas. Vairuojant jis stengiasi nepažeisti KET. Teismo praÅ¡o apklausti laiduotojÄ - E. B..
Nurodo, kad E. B. yra jo giminaitis, pusseserÄs vyras. Jis su juo dažnai susitinka. Savaitgaliais, sode jis jam padeda, nes jis yra be kojos. Jis įsiklauso į tai, kÄ jis jam pasako. Labai gailisi dÄl to, kas įvyko. Teismo praÅ¡o jį atleisti pagal laidavimÄ . Taip pat, teismo praÅ¡o neatimti teisių, nes tai âyra jo pragyvenimo Å¡altinisâ. Nurodo, kad įmonÄje kitokios veiklos nÄra, o âjo metuose sunku susirasti kitÄ darbÄ â.Kaltinamasis V. M. apklaustas ikiteisminiame tyrime kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodÄ, kad 2017 m. spalio 23 d. apie 9 val. ryto, vairuodamas AB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį automobilį âMAN 8.140â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie parduotuvÄs âMaximaâ, esanÄios (duomenys neskelbtini) gatvÄje, su tikslu iÅ¡sikrauti prekes.
PrivažiavÄs įvažiavimÄ prie rampos, pamatÄ, kad rampa užimta dviejų krovininių automobilių. Tuomet sustojo (duomenys neskelbtini) gatvÄje, kairÄje važiuojamosios kelio dalies pusÄje, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, norÄdamas nusprÄsti, ar laukti dviejų iÅ¡važiuojanÄių krovininių automobilių, ar važiuoti į kitas iÅ¡sikrovimo vietas. IÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio nuÄjo iki tunelio, nutarÄ palaukti. Grįžo į savo automobilį, nusprendÄ prisiparkuoti deÅ¡inÄje važiuojamosios kelio dalies pusÄje, nes minÄtoje gatvÄje buvo vykdomi kelio darbai, o be to, buvo draudžiama stovÄti kairÄje kelio pusÄje.
PrieÅ¡ įlipdamas į savo automobilį, nematÄ jokio žmogaus aplinkui. Ä®lipÄs į automobilį, užvedÄ variklį, pasižiÅ«rÄjo į abu Å¡oninius veidrodÄlius, jokių kliÅ«Äių nematÄ, įsijungÄ atbulinÄ pavarÄ ir pradÄjo važiuoti palengva, neakseleruodamas, atbuline eiga. Planavo važiuoti atbuline eiga apie 20 metrų. Tik pradÄjus važiuoti, pavažiavus iki 3 metrų atstumÄ , pro Å¡alį Äjusi nepažįstama moteris suriko: "stok, žmogų nutrenkÄt".
Tuomet jis iÅ¡ karto sustabdÄ automobilį ir pavažiavo Å¡iek tiek į priekį. IÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio pamatÄ ant važiuojamosios kelio dalies, vos ne per automobilio vidurį (žiÅ«rint iÅ¡ galo) gulinÄiÄ moterį. Ji gulÄjo labiau Å¡onu. Moters paklausÄ, gyva ji ar ne, ji atsakÄ, kad gyva. Nepažįstama moteris, suÅ¡ukusi, kad nutrenkÄ Å¾mogų, kažkur pasiÅ¡alino, jos niekur nebematÄ. Pats iÅ¡ karto paskambino Bendrajam pagalbos centrui Nr. 112, praneÅ¡Ä apie įvykį.
Moteriai iÅ¡ Å¡launies buvo iÅ¡bÄgÄ kraujo, kelnÄs buvo perplÄÅ¡tos. Netrukus į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, po to - greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie pasakÄ, kad moters bÅ«klÄ sunki. PareigÅ«nams ji pasakÄ savo vardÄ , gimimo metus, tai yra A. Å .. PareigÅ«nai apžiÅ«rÄjo jo automobilį, ir ant hidraulinÄs oro pagalvÄs rado nekruvinÄ nukentÄjusiosios kelnių skiautÄ. SekanÄiÄ dienÄ iÅ¡ po minÄto eismo įvykio atvyko į VšĮ RespublikinÄ Å iaulių ligoninÄ, pats sužinojo kur gydÄsi nukentÄjusioji.
Su ja paÄia nepavyko pabendrauti, nes ji buvo gydoma Reanimacijoje, taÄiau sutiko jos motinÄ . Teiravosi apie nukentÄjusiosios sveikatos bÅ«klÄ, siÅ«lÄ bet kokiÄ pagalbÄ , davÄ savo telefonÄ , grynųjų pinigų vaistams. Spalio 29 d. dar kartÄ su žmona atvyko į ligoninÄ, bendravo su A. Å . motina ir jos giminaiÄiu, siÅ«lÄ jiems materialinÄ pagalbÄ , praÅ¡Ä sÄ skaitos numerio. PaÄiam buvo nurodyta A. Å . motinos sÄ skaita, į kuriÄ pervedÄ 700 eurų. SužinojÄs, kad A.
Å . neiÅ¡gyveno, atvyko į Å¡arvojimo salÄ, iÅ¡reiÅ¡kÄ užuojautÄ . Labai gailisi, kad taip įvyko, dÄl to labai apgailestauja. Ä®vykio metu buvo blaivus. Esant galimybei, norÄtų susitaikyti su žuvusiosios A. Å . artimaisiais (1 t., b. l. 142-143).Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , jo kaltÄ Ä¯rodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:NukentÄjusioji E. Å . apklausta ikiteisminiame tyrime parodÄ, kad yra žuvusiosios A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), mama. A. buvo vienintelÄ dukra, ji vaikų neturÄjo.
Apie įvykusį eismo įvykį 2017-10-23 praneÅ¡Ä dukters darbovietÄ - Å iaulių â(duomenys neskelbtini)â. Sužinojusi apie įvykusį eismo įvykį, dukrÄ tos paÄios dienos vakare aplankÄ VšĮ RespublikinÄje Å iaulių ligoninÄje, ChirurginÄs reanimacijos skyriuje. Reanimacijoje gydytojai neleido jos kalbinti. Suprato, kad ji buvo sÄ moninga, taÄiau pasikalbÄti su ja negalÄjo. Dukters darbovietÄs kolegÄs papasakojo, kad A. darbo metu, dirbant archeologe ir bÅ«nant (duomenys neskelbtini) gatvÄje, Å iauliuose, fotografuojant vaizdus, įvyko eismo įvykis.
Dukra užÄjo už stovinÄio sunkvežimio, ir Å¡iai fotografuojant, sunkvežimis pradÄjo važiuoti atbuline eiga, jÄ kliudÄ ir sužalojo. Dukra dÄl patirtų sužalojimų, plÄÅ¡tinių žaizdų, mirÄ ligoninÄje 2017 m. spalio 29 d. Jos laidotuvÄmis rÅ«pinosi ji pati ir giminaiÄio A. K. Å¡eima. DÄl dukters netekties patyrÄ neturtinÄ ir turtinÄ Å¾alÄ . Civilinį ieÅ¡kinį pateiks ikiteisminio tyrimo metu. Kai dukra buvo reanimacijoje, eismo įvykio kaltininkas - V. M. buvo atÄjÄs jos aplankyti, bendravo su ja, Å¡eimos nariais, buvo atvykÄs į Å¡arvojimo salÄ, siÅ«lÄ pagalbÄ , pirmÄ kartÄ susitikus davÄ 100 eurų grynaisiais, po to į jos sÄ skaitÄ pervedÄ 700 eurų, paliko savo telefono numerį.
IÅ¡samiai su juo dÄl kokių priežasÄių ir kokiomis aplinkybÄmis įvyko eismo įvykis, nekalbÄjo. Kiek paÄiai žinoma, jis įvykio metu buvo blaivus. V. M. jos atsipraÅ¡inÄjo, matÄ, kad jis labai pergyveno. Daugiau nieko papildomai paaiÅ¡kinti negali (1 t., b. l. 74-75);Liudytojos L. Å . parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 115-116);Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole matyti, kad buvo apžiÅ«rÄta eismo įvykio vietos, esanÄios (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) pastatu, požymiai, užfiksuota automobilio padÄtis po eismo įvykio.
Po apžiÅ«ros paimta audinio skiautÄ su kraujo dÄmÄmis (1 t., b. l. 18-37);Transporto priemonÄs techninÄs apžiÅ«ros akte matyti automobilio âMAN 8.140â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) požymiai (1 t., b. l. 38);Specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A-11019/2017(01) matyti, kad A. Å . kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 48);Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 503/2017(04) matyti, kad A. Å . yra padaryti sužalojimai, nustatyta jos mirties priežastis (1 t., b. l. 63-67).Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau â KET) 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliÅ«Äių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dÄl to kiltų pavojus jų paÄių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonÄs padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.
KET 101 punkte nurodyta, kad prieÅ¡ pradÄdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 114 punkte nurodoma, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjÄs visas bylos aplinkybes, įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis padarÄ jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .
Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Byloje iÅ¡tirti įrodymai neginÄijamai patvirtina, kad V. M., vairuodamas automobilį, pažeidÄ Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dÄl to įvyko eismo įvykis, dÄl kurio žuvo žmogus, todÄl nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį. Veika padaryta esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui: V. M. nors ir nesuvokÄ veikos socialinio pavojingumo, nenumatÄ, kad kils padariniai (A.
Å . mirtis), taÄiau kaip rÅ«pestingas vairuotojas, turÄjo ir galÄjo Å¡iuos padarinius numatyti.Kaltinamojo V. M. atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padarÄs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai dÄl to gailÄjosi. AtsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių â nÄra nustatyta.Kaltinamasis V. M. padarÄ vienÄ neatsargų nusikaltimÄ . Kaltinamasis V. M. yra neteistas, teisiamas pirmÄ kartÄ (1 t., b. l. 125), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 126), dirbantis AB â(duomenys neskelbtini)â, vairuotoju-ekspeditoriumi (1 t., b. l. 127). 2017-11-08 VÄ® âRegitraâ pateiktoje informacijoje apie kelių transporto priemones matyti, kad kaltinamajam V.
M. priklauso transporto priemonÄ â automobilis âTOYOTA AVENSISâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 130). 2018-03-07 AB â(duomenys neskelbtini)â pateiktoje V. M. charakteristikoje matyti, kad V. M. dirba AB â(duomenys neskelbtini)â nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriaus vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Padalinio vadovas V. M. charakterizuoja teigiamai. V. M. yra charakterizuojamas kaip atsakingas, punktualus, stropus, kruopÅ¡Äiai atliekantis jam pavestas užduotis, teigiamai vertinamas kolektyve tarp kolegų ir tiesioginių vadovų.
Jis drausminÄmis nuobaudomis nÄra baustas (2 t., b. l. 1).2017-11-16 nutarimu kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonÄ - raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 144-145).2018-03-15 Å iaulių apylinkÄs teisme Å iaulių rÅ«muose teisiamajame posÄdyje E. B. praÅ¡Ä atleisti kaltinamÄ jį V. M. nuo baudžiamosios atsakomybÄs, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu, pagal laidavimÄ ir perduoti kaltinamÄ jį V. M. jo atsakomybei pagal laidavimÄ vieneriems metams be užstato.
Baudžiamosios bylos 2 tome yra pridÄtas mokÄjimo kvitas, kuriame matyti, kad G. M. pervedÄ 700 ⬠už V. M., kurie yra skirti A. Å . laidotuvÄms (2 t., b. l. 9).Laiduotojas, kaltinamojo V. M. giminaitis, jo žmonos pusbrolis E. B. apklaustas teisme parodÄ, kad jis yra kaltinamojo giminaitis. Jis yra jo žmonos pusbrolis. Jis sutinka bÅ«ti laiduotoju. Kaltinamasis yra draugiÅ¡kas, atsakingas, jautrus. Su juo jis dažnai bendrauja, susiskambina, susitinka. Kaltinamasis, jo nuomone, įsiklauso į jam jo duodamus patarimus gerbia.
Jei jam kÄ jis patars, jis jo klausys. Nurodo, kad jie gyvena tame paÄiame mieste, netoli vienas nuo kito. Susitinka kas savaitÄ, jei leidžia darbų grafikas. VasarÄ visur važiuoja kartu. Su teisÄsauga jis turÄjo reikalų tik tiek, kad buvo kvieÄiamas kaip liudytojas. Administracine tvarka yra vienÄ kartÄ baustas už greitį, prieÅ¡ 10 metų. Vairuoja transporto priemonÄ nuo (duomenys neskelbtini) m. Apie įvykį jis sužinojo tÄ paÄiÄ dienÄ iÅ¡ žiniasklaidos. IÅ¡ pradžių kaltinamasis jam nieko nepasakojo.
Jų žmonos iÅ¡siaiÅ¡kino, kas nutiko. KalbÄjosi su kaltinamuoju. Kaltinamasis dÄl įvykio smarkiai pergyveno, gailÄjosi. Teismo praÅ¡o kaltinamÄ jį atleisti pagal laidavimÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs be užstato, 1 metų laikotarpiui.Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį asmuo, padarÄs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikÄjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .
Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , jeigu:
1) jis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalis). Taigi, Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, taÄiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ yra galimas nustaÄius ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsÄius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esanÄias sÄ lygas.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsisprÄsti tiek dÄl asmens atleidimo, tiek ir dÄl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turÄs teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad E. B. yra tinkamas laiduotojas, charakterizuojamas teigiamai, neteistas (2 t., b. l. 4-5), galiojanÄių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 3).
Laiduotojas dirba VÄ® â(duomenys neskelbtini)â (duomenys neskelbtini) padalinio sargu. 2018-01-31 VÄ® â(duomenys neskelbtini)â (duomenys neskelbtini) padalinio pateiktoje E. B. charakteristikoje yra nurodoma, kad E. B. dirba įmonÄje VÄ® â(duomenys neskelbtini)â nuo (duomenys neskelbtini). Jis buvo priimtas dirbti mechanizatoriumi, statybinių maÅ¡inų maÅ¡inistu. DÄl ligos 2012 m. pervestas dirbti sargu. E. B. darbovietÄs yra charakterizuojamas teigiamai, kaip kruopÅ¡tus, pareigingas darbuotojas, atsakingai rÅ«pinasi darbo įrankiais ir aplinka.
Kaip žmogus E. B. yra ramaus bÅ«do, draugiÅ¡kas kolegų atžvilgiu, stengiasi iÅ¡sprÄsti problemÄ visom pusÄm priimtinu bÅ«du, žalingų įproÄių neturi. PažymÄtina, kad E. B. yra gavÄs padÄkÄ už ilgametį sÄ Å¾iningÄ ir kokybiÅ¡kÄ darbÄ Ä¯monÄje (2 t., b. l. 2). Esant Å¡ioms aplinkybÄms konstatuotina, kad yra visos sÄ lygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje, taip pat pripažintina, kad E. B. yra tinkamas laiduotojas ir vertas teismo pasitikÄjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 3 dalis, todÄl kaltinamasis V.
M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ be užstato vieneriems metams ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonÄs, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali bÅ«ti skiriamos pilnameÄiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybÄs Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmÄs Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.
Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dÄl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turÄtų įvertinti Å¡ios teisinÄs priemonÄs suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). PažymÄtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinÄs valstybÄs principais, už teisÄs pažeidimus taikomos poveikio priemonÄs turi bÅ«ti proporcingos teisÄs pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisÄtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisÄs pažeidÄjus ir užtikrinti teisÄs pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. sausio 16 d. kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).[...] BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimÄ , o baudžiamojo poveikio priemonÄs skiriamos laikantis BK IX skyriaus nuostatų.
Baudžiamojo poveikio priemonÄs yra viena iÅ¡ valstybÄs nustatytos reakcijos į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ formų. Ir bausmÄ, ir baudžiamojo poveikio priemonÄs yra teismo skiriamos valstybÄs prievartos priemonÄs. Taigi baudžiamojo poveikio priemonÄs paskyrimas, teisÄjų kolegijos nuomone, taip pat yra asmens už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ atitinkamas nubaudimas. Teisingumo principas laikomas vienu iÅ¡ pagrindinių baudžiamosios teisÄs principų. NusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas neabejotinai yra susijÄs su teisingumo principo įgyvendinimu.
Teismo priimamas baigiamasis aktas (nuosprendis ar nutartis) turi bÅ«ti teisÄtas, pagrįstas ir teisingas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsÄjo 26 d. nutarime pažymÄta, kad ,,konstitucinÄ teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne tik iÅ¡orinÄ teismo vykdomo teisingumo regimybÄ, bet svarbiausia â tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nÄra neteisingiâ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-699/2018).
NagrinÄjamoje byloje prokuroras byloje praÅ¡Ä âskirti 2 baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimÄ naudotis specialia teise 1 metų terminui ir įmokÄ Ä¯ nukentÄjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ â. Kaltinamasis V. M. suteikiant paskutinį žodį teismo praÅ¡Ä âneatimti teisių, nes tai yra jo pragyvenimo Å¡altinisâ. Teismas, įvertinÄs baudžiamosios bylos aplinkybes, kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , kaltinamojo parodymus teisme, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybÄ:
V. M. yra neteistas, teisiamas pirmÄ kartÄ (1 t., b. l. 125), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 126), dirbantis AB â(duomenys neskelbtini)â, vairuotoju-ekspeditoriumi (1 t., b. l. 127). 2017-11-08 VÄ® âRegitraâ pateiktoje informacijoje apie kelių transporto priemones matyti, kad kaltinamajam V. M. priklauso transporto priemonÄ â automobilis âTOYOTA AVENSISâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 130). 2018-03-07 AB â(duomenys neskelbtini)â pateiktoje V. M. charakteristikoje matyti, kad V.
M. dirba AB â(duomenys neskelbtini)â nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriaus vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Padalinio vadovas V. M. charakterizuoja teigiamai. V. M. yra charakterizuojamas kaip atsakingas, punktualus, stropus, kruopÅ¡Äiai atliekantis jam pavestas užduotis, teigiamai vertinamas kolektyve tarp kolegų ir tiesioginių vadovų. Jis drausminÄmis nuobaudomis nÄra baustas (2 t., b. l. 1). Teismas įvertinÄs visas aplinkybes, konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonÄs â specialiosios teisÄs vairuoti transporto priemones uždraudimas, bÅ«tų per griežta baudžiamojo poveikio priemonÄ, atsižvelgiant į kaltinamojo finansinÄ padÄtį, jo amžių gauti darbÄ ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , jeigu darbas yra susijÄs su specialiosios teisÄs turÄjimu.
Kaltinamasis V. M. teismo praÅ¡Ä neskirti baudžiamojo poveikio priemonÄs â specialiosios teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimo. PažymÄtina ir tai, kad kiti proceso dalyviai (iÅ¡skyrus prokurorÄ ) teismo nepraÅ¡Ä kaltinamajam skirti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonÄs. Atkreiptinas dÄmesys, kad pati nukentÄjusioji, atstovaujama advokato taip pat neiÅ¡reiÅ¡kÄ noro, kad kaltinamajam bÅ«tų atimta specialioji teisÄ vairuoti transporto priemones. Teismas atkreipia dÄmesį ne tik į kaltinamojo elgesį įvykio metu, bet ir po jo.
IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad kaltinamasis stengÄsi padÄti nukentÄjusiajai, buvo atvykÄs į ligoninÄ aplankyti nukentÄjusiosios (nukentÄjusiosios dukters), teikÄ finansinÄ pagalbÄ nukentÄjusiajai, dalyvavo laidotuvÄse ir stengÄsi padengti laidojimo iÅ¡laidas, atlygino nukentÄjusiajai padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ savo noru. DÄl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažino, labai iÅ¡gyveno ir gailÄjosi. Sprendžiant klausimÄ Â dÄl baudžiamojo poveikio priemonÄs įvertintina tiek kaltinamojo asmenybÄ, tiek tai, kad jis dirba darbÄ , tiesiogiai susijusį su transporto priemonÄs vairavimu.
Nors tai savaime neeliminuoja galimybÄs uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nagrinÄjamos bylos kontekste tai nebÅ«tų protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga. Kaltinamajam teisÄ vairuoti reikalinga visų pirma kaip pajamų Å¡altinis, o ne patogesniam gyvenimui ar laisvalaikiui. Kaltinamasis dirba vairuotoju AB â(duomenys neskelbtini)â, kuri turÄs atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ nukentÄjusiajai. AB â(duomenys neskelbtini)â tarpininkaudama praÅ¡o neuždrausti kaltinamajam naudotis specialia vairavimo teise, kadangi įmonei tektų atleisti kaltinamÄ jį iÅ¡ darbo, nors kaltinamasis yra geras darbuotojas, be to, kaltinamasis, dirbdamas įmonÄje, prisidÄtų prie žalų atlyginimo.
Kaltinamasis iÅ¡ darbo užmokesÄio iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Uždraudimas naudotis specialia teise nagrinÄjamu atveju esmingai nieko nepakeis, kadangi naudotis teise gali bÅ«ti uždraudžiama tik ribotÄ laiko tarpÄ , o ne visam gyvenimui. Tuo tarpu uždraudus jam vairuoti, kaltinamasis netektų darbo ir atitinkamai savo pajamų, o tai atsilieptų ne tik jo paties tinkamo pragyvenimo galimybÄms, bet ir galimybei atlyginti žalÄ Ä¯monei AB â(duomenys neskelbtini)â, jei to bÅ«tų pareikalauta. Esant tokioms aplinkybÄms baudžiamojo poveikio priemonÄ - uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones â skirti netikslinga.
TodÄl, vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta aukÅ¡Äiau, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, nusprendžia baudžiamojo poveikio priemonÄs â specialiosios teisÄs vairuoti transporto priemones uždraudimo neskirti. Teismas konstatuoja, jog tikslinga skirti kitÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ â įmokÄ Ä¯ nukentÄjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , atsižvelgiant į kaltinamojo finansinÄ padÄtį bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu.
PažymÄtina, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2017 m. rugpjÅ«Äio 30 d. nutarimu Nr. 707 âDÄl Lietuvos Respublikos vyriausybÄs 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 âDÄl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimoâ pakeitimoâ, nuo 2018-01-01 bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 eurų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad neatsargus nusikaltimas yra padarytas prieÅ¡ įsigaliojant naujam baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, todÄl Å¡iuo atveju yra taikomas 37,66 ⬠MGL dydis.
Be to, veika padaryta iki 2017-10-06, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, nustatÄ aukÅ¡tesnÄ Ä¯mokos į nukentÄjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondÄ virÅ¡utinÄ ribÄ . Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonÄ â 10 MGL dydžio įmoka į nukentÄjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .2017-11-22 nukentÄjusioji E. Å . pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį dÄl jai padarytos 1 458 ⬠turtinÄs žalos (priteisiant solidariai iÅ¡ kaltinamojo V.
M., ADB âCompensa Vienna Insurance Groupâ ir AB â(duomenys neskelbtini)â ir 30 000 ⬠neturtinÄs žalos (priteisiant solidariai iÅ¡ kaltinamojo V. M., ADB âCompensa Vienna Insurance Groupâ ir AB â(duomenys neskelbtini)â atlyginimo. Taip pat, civiliniame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovÄ praÅ¡o jai priteisti visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 82-89).Civiliniu atsakovu pripažinta ADB âCompensa Vienna Insurance Groupâ, jos atstovas J. S., draudimo bendrovÄs buveinÄs adresas: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97-98, 101-102).Civiliniu atsakovu pripažinta AB â(duomenys neskelbtini)â, jos atstovas advokatas Aivaras Alimas, kontoros adresas: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 107-111).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentÄjusiajai padaryta turtinÄ Å¾ala, t. y. 1458 ⬠yra pilnai atlyginta.
Draudimo bendrovÄ âCompensa Vienna Insurance Group ADBâ pervedÄ Ä¯ nukentÄjusiosios banko sÄ skaitÄ 1154 ⬠turtinÄs žalos (1 t., b. l. 196). Likusi turtinÄs žalos dalis buvo atlyginta paties kaltinamojo iniciatyva. TodÄl nukentÄjusiosios civilinio ieÅ¡kinio dalis dÄl turtinÄs žalos atlyginimo nutrauktina, nes turtinÄ padaryta žala jai yra atlyginta.2018-03-15 Å iaulių apylinkÄs teisme Å iaulių rÅ«muose buvo gautas Draudimo bendrovÄs ADB âCompensa Vienna Insurance Groupâ raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, kuriame draudimo bendrovÄ nurodo, kad ji nukentÄjusiajai jau atlygino 1154 ⬠turtinÄs ir 15000 ⬠neturtinÄs žalų dydžių.
Civilinis atsakovas raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime papildomai nurodo, kad pagal TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , civilinis atsakovas neturtinÄs žalos reikalavimo dalyje yra atsakingas 5000 ⬠sumos ribose, taÄiau pagal Draudimo sutarties individualias sÄ lygas, civilinis atsakovas yra atsakingas 100000 ⬠neturtinÄs žalos ribose. Civilinis atsakovas įvertino visÄ nukentÄjusiosios reikalavimÄ neturtinei žalai atlyginti, įvertindamas jÄ â 150000 ⬠suma, kuriÄ iÅ¡mokÄjo ir sprendÄ, kad tenkinti nukentÄjusiosios reikalavimÄ ir priteisti jos praÅ¡omÄ didesnÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti nÄra pagrindo (1 t., b. l. 194-197).Teismo vertinimu, nukentÄjusiųjų nurodytos aplinkybÄs ir nagrinÄjamos bylos aplinkybių kontekstas neabejotinai įrodo, kad dÄl kaltinamojo sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo A.
Å ., nukentÄjusioji patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrÄtimÄ . GinÄo byloje dÄl to nÄra. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, nukentÄjusiajai padaryta neturtinÄ Å¾ala tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais, todÄl turi bÅ«ti atlyginta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio - 6.249 straipsnyje). Taip pat turi bÅ«ti nustatytas teisingas atlygintinos neturtinÄs žalos dydis.Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinÄs žalos minimumo ar maksimumo, todÄl pareiga įvertinti nukentÄjusiojo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ tenka teismui.
NeturtinÄs žalos dydžio įrodinÄjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkreÄioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje 2K-272/2011).Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje pažymÄta, kad įstatyme nustatytas neturtinÄs žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todÄl jame įtvirtinti kriterijai turÄtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio.
Å is sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, todÄl teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkreÄiai bylai svarbias neturtinÄs žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybÄs, dÄl kurių neturtinÄs žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiekvienu konkreÄiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinÄ vertybÄ ir neturtinÄ Å¾ala patiriama individualiai (kasacinÄ nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-171/2011, baudžiamojoje byloje 2K-299/2012).PažymÄtina, kad, nustatydamas neturtinÄs žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.
Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinÄs žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisÄs normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkreÄios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Ä®statymų leidÄjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkreÄiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolÄs atlyginti padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ , svarbu užtikrinti, kad žalos padarÄs asmuo realiai galÄtų sumokÄti nukentÄjusiajam priteistÄ neturtinÄs žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greiÄiau, o nukentÄjÄs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ (kasacinÄs nutartys Nr.2K-272/2011, 2K-177-696/2015).Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominÄs energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dÄl nenugalimos jÄgos arba nukentÄjusio asmens tyÄios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį Å¡altinį nuosavybÄs, patikÄjimo teise ar kitokiu teisÄtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimÄ ir t. t.) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdÄ didesnio pavojaus Å¡altinį (automobilį) dÄl darbo santykių su didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytÄ Å¾alÄ (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2007).
Tokiais atvejais už padarytÄ Å¾alÄ atsako didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas (darbdavys) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017).NeatsargÅ«s nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairÅ«s tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todÄl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidÄ dÄl neatsargumo, bÅ«tina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susijÄ su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir Å¡iurkÅ¡Äiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie KET pažeidimo padarymo padariniai (kiek asmenų nukentÄjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek), ar kaltininkas vairavo blaivus (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-177-696/2015).Byloje nustatyta, kad kaltinamasis eismo taisykles pažeidÄ dÄl neatsargumo, pažeidimai nÄra grubÅ«s, nors ir įvyko sunkios pasekmÄs. Kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, nebÄgo iÅ¡ įvykio vietos, kvietÄ greitÄ jÄ pagalbÄ , savo kaltÄ pripažino, nukentÄjusiosios atsipraÅ¡Ä, akivaizdžiai nuoÅ¡irdžiai gailisi dÄl to, kas įvyko, Äjo į laidotuves, atlygino dalį turtinÄs žalos.
Kaltinamasis nÄra teistas, nÄra baustas už Å¡iurkÅ¡Äius KET pažeidimus praeityje. Teismų praktikoje nukentÄjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dÄl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iÅ¡ viso nuo 10000 iki 90000 Eur neturtinÄs žalos. Priteistinos sumos priklauso nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje iÅ¡vardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentÄjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentÄjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).
Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dÄl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15000 iki 150000 Lt (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015-11-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-541-511/2015), t. y. nuo 4344 Eur iki 43443 Eur.Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dÄl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tÄvui / motinai) (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017).
Priteistinos sumos priklauso nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje iÅ¡vardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentÄjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentÄjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017). Pastaroji 2017-10-03 nutartis priimta byloje, kurioje aplinkybÄs labai panaÅ¡ios į nagrinÄjamos bylos.
IÅ¡ byloje esanÄios medžiagos matyti, kad draudimo bendrovÄ âCompensa Vienna Insurance Group ADBâ nukentÄjusiajai į jos banko sÄ skaitÄ pervedÄ 15000 ⬠neturtinÄs žalos atlyginimo (1 t., b. l. 197). NukentÄjusiosios E. Å . ieÅ¡kinys vertintinas kaip iÅ¡ esmÄs pagrįstas, praÅ¡oma priteisti suma yra pakankamai adekvati. Teismas, be minÄtų nuosprendyje nustatytų aplinkybių, atsižvelgia į tai, kad viena likusi motina neteko brandaus amžiaus dukros, kuri ja rÅ«pinosi. NukentÄjusiosios E. Å . ieÅ¡kinys mažintinas, atsižvelgiant į teismų praktikÄ iki 25000 â¬.IÅ¡ byloje esanÄio susitarimo dÄl draudimo paslaugų sutarties individualios sÄ lygos nustatymo matyti, kad draudimo bendrovÄ ADB âCompensa Vienna Insurance Groupâ apdrausdama įmonÄ, kurioje dirba kaltinamasis, t. y.
AB â(duomenys neskelbtini)â, įsipareigojo apdrausti 100000 ⬠neturtinÄs žalos draudimo suma vienam ir visiems eismo įvykiams, įvykusiems Lietuvos Respublikos teritorijoje (2 t., b. l. 6).Atsižvelgiant į viskÄ , kas iÅ¡dÄstyta, vadovaujantis įvardinta kasacinio teismo praktika, nustatytina, kad E. Å . patyrÄ 25000 Eur neturtinÄs žalos. Kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 15000 ⬠neturtinÄs žalos jau yra atlyginta draudimo bendrovÄs, likusi neatlyginta, t. y. 10000 ⬠neturtinÄ Å¾ala, priteistina iÅ¡ ADB âCompensa Vienna Insurance Groupâ.
PažymÄtina, kad nustatant tokio dydžio neturtinÄ Å¾alÄ bus iÅ¡laikyta nukentÄjusiųjų ir civilinio atsakovo interesų pusiausvyra, taip pat tai atitiks teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, o bendra suma atitinka kasacinio teismo praktikÄ .IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentÄjusioji naudojosi advokato padÄjÄjo paslaugomis jÄ atstovaujant teisme ir ikiteisminiame tyrime. Viso: 750 ⬠proceso iÅ¡laidų už advokato padÄjÄjo suteiktas teisines paslaugas (1 t., b. l. 89, 2 t., b. l. 7).
BylinÄjimosi iÅ¡laidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinÄs ir jų nebaigtinis sÄ raÅ¡as įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietÄ dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynÄjÄ ar atstovÄ arba turÄjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lÄšų; jis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokÄti vertÄjui. Advokato pagalbai apmokÄti turÄtų iÅ¡laidų atlyginimui taip pat skirta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti.
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinÄ padÄtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas, sprÄsdamas dÄl procesinių iÅ¡laidų atlyginimo, atsižvelgia į kaltinamojo turtinÄ padÄtį (kaltinamasis dirba). Teismas nusprendžia priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. M. nukentÄjusiosios turÄtas proceso iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a:
V. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir perduoti jį E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimÄ vieneriems metams be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonÄ â 10 MGL (376,60 â¬) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentÄjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jÄ sumokÄti per 6 mÄnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos.Kaltinamajam skirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ - raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti, įsiteisÄjus teismo nuosprendžiui, panaikinti.NukentÄjusiosios E. Å . civilinio ieÅ¡kinio teisenos dalį dÄl turtinÄs žalos atlyginimo nuraukti, nes turtinÄ Å¾ala nukentÄjusiajai yra atlyginta.NukentÄjusiosios E. Å . civilinį ieÅ¡kinį dalyje dÄl neturtinÄs žalos reikalavimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti likusiÄ 10000 (deÅ¡imt tÅ«kstanÄių) ⬠neturtinÄ Å¾alÄ iÅ¡ draudimo bendrovÄs ADB âCompensa Vienna Insurance Groupâ nukentÄjusiajai E. Å ..
Priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. M. teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, skirtas nukentÄjusiosios gynÄjo advokato padÄjÄjo pagalbai apmokÄti â 750 â¬.Daiktai, turintys reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti, teismo nuosprendžiui įsiteisÄjus:Drabužio skiautÄ, rasta po transporto priemonÄs âMAN 8.140â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kÄbulu, Å¡alia galinio kairio rato (1 t., b. l. 19) - laikoma pakete Nr. 1, perduoti sunaikinti;Automobilis âMAN 8.140â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis AB â(duomenys neskelbtini)â, - grÄ Å¾intas saugoti V.
M. (1 t., b. l. 37-40, 42), palikti savininkui disponuoti.IÅ¡aiÅ¡kinti V. M., kad jei laidavimo metu padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dÄl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs ir sprÄsti dÄl tokio asmens baudžiamosios atsakomybÄs už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jei padarys naujÄ tyÄinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs nustoja galioti ir sprendžiama dÄl tokio asmens baudžiamosios atsakomybÄs už visas padarytas nusikalstamas veikas.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuoraÅ¡o gavimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkÄs teismo Å iaulių rÅ«mus.
TeisÄjas                                                                                                                                    Mantas Liesis