c84dfd90-6837-4d5f-8d4e-e920ea8db826 · Kauno apygardos teismas

                                       Civilinė byla Nr. 2A-596-390/2014;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15224-2011-8;Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.; 14.5.; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 3d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjų Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. K. (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant atsakovo V š Į Kauno klinikinės ligoninės atstovei advokatei I.

D., atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės atstovei A. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo K. M. ir atsakovų Kauno miesto savivaldybės bei Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-761-752/2012 pagal ieÅ¡kovo K. M. ieÅ¡kinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei, VieÅ¡ajai įstaigai Kauno klinikinei ligoninei, trečiajam asmeniui – L R Sveikatos apsaugos ministerijai, dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , darbo sutarties pripažinimo neterminuota ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas 2009 m. birželio 10 d. laimėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos organizuotÄ konkursÄ vieÅ¡osios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės (toliau ir Raudonojo Kryžiaus ligoninė) direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigoms užimti. Remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 21d. įsakymu Nr. AP-1100, su ieÅ¡kovu 2009 m. liepos 21 d. sudaryta Darbo sutartis Nr. P3-2285. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. T-754(2) nuspręsta reorganizuoti dvi vieÅ¡Ä sias įstaigas - Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę ir Kauno 2-Ä jÄ klinikinę ligoninę sujungimo bÅ«du į VieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ Kauno klinikinę ligoninę (toliau ir Ligoninė), patvirtintos reorganizavimo sÄ lygos, VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės įstatai, ieÅ¡kovas įpareigotas atlikti visus su reorganizacijos įgyvendinimu susijusius veiksmus.

VÅ¡Ä® Kauno klinikinė ligoninė įregistruota 2011m. sausio 18 d., kurios direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. T-147 3 p. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 18 įsakymÄ Nr. AP-161 „Dėl K. M. skyrimo VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi (vyriausiuoju gydytoju)“ bei 2011 m. sausio 19 d. Darbo sutartį Nr. P3-2413 laikinai ėjo ieÅ¡kovas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d.

įsakymu Nr. A-2794 sudaryta darbo grupė vieÅ¡osios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės tinkamo veiklos organizavimo klausimams spręsti ir pasiÅ«lymams teikti, 2011 m. rugsėjo 28 d. posėdyje apsvarsčiusi pil. D. G. 2011 m. rugsėjo 12 d. skundÄ â€žDėl VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) neteisėto vaizdo stebėjimo“ ir atsižvelgdama į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, atlikusios patikrinimÄ , iÅ¡vadÄ , jog dėl neteisėto vaizdo stebėjimo VÅ¡Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje yra atsakingas jos direktorius K.

M., nutarė siÅ«lyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui spręsti klausimÄ dėl drausminės atsakomybės taikymo ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. AP - 1235 „Dėl K. M. atleidimo iÅ¡ darbo“ atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (už Å¡iurkÅ¡tų vienkartinį darbo drausmės pažeidimÄ ). Ä®sakyme nurodyta, kad ieÅ¡kovas atleidžiamas iÅ¡ darbo už Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 ir 20 straipsnių pažeidimus (2 t. b.l. 133).

IeÅ¡kovas K. M. kreipėsi į teismÄ ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė:1) pripažinti 2011 m. sausio 19 d. Darbo sutartį Nr. P3-2413, sudarytÄ tarp VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos (direktoriaus), ir ieÅ¡kovo K. M., neterminuota;

2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymÄ Nr. AP-1235 bei pripažinti 2011 m. sausio 19 d. Darbo sutarties Nr. P3-2413 nutraukimÄ nuo 2011 m. spalio 21 d. neteisėtu;3) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas;

4) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto savivaldybės bei VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės solidariai vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį;5) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų 5 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo;6) priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas (3 t. b. l. 95). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies:     1) pripažino, kad 2009 m. liepos 21 d. ieÅ¡kovo K.

M. su VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine sudaryta darbo sutartis Nr. P 3-2285 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. AP-539 nuo 2011 m. kovo 1 d. buvo nutraukta nepagrįstai ir nustatė, kad nuo Å¡ios dienos ieÅ¡kovo darbo santykiai tęsėsi VÅ¡Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje pagal 2009 m. liepos 21 d. sudarytÄ neterminuotÄ darbo sutartį Nr. P3-2285;2) pripažino, kad 2011 m. sausio 19 d. ieÅ¡kovo K. M. su VÅ¡Ä® Kauno klinikine ligonine sudaryta terminuota darbo Nr. P3-2413 nutrÅ«ko 2011 m. kovo 1 d., ieÅ¡kovui atlikus jam pavestus darbus; 3) pripažino neteisėtu ir panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d.

įsakymÄ Nr. AP-1235 „Dėl K. M. atleidimo“. Ä® darbÄ ieÅ¡kovo negrÄ Å¾ino ir nustatė, kad darbo sutartis nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos;4) priteisė ieÅ¡kovui K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės (į. k. 302583800) 25 953 Lt (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris litus, priskaityta suma) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, 98 851 Lt (devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ , priskaityta suma) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2011 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2012-10-04) ir po 410 Lt (keturis Å¡imtus deÅ¡imt litų, priskaityta suma) už kiekvienÄ darbo dienÄ , esant penkių darbo dienų savaitei, nuo teismo sprendimo paskelbimo iki jo įsiteisėjimo dienos bei 1605 Lt (tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis litus) teisinės pagalbos iÅ¡laidų;5) priteisė ieÅ¡kovui K.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovių Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (į.k.188764867) po 1605 Lt (tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis litus) teisinės pagalbos iÅ¡laidų.6) priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės (į. k. 302583800) 18,87 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 3 496,08 Lt žyminio mokesčio.7) priteisė valstybei iÅ¡ atsakovių Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (į.k.188764867) po 18,87 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 286 Lt žyminio mokesčio.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė, o sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 8 651 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ , priskaityta suma) priteisimo iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės (į. k. 302583800) nusprendė vykdyti skubiai.

Teismas savo sprendimÄ grindė tokiais motyvais:1. Dėl atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Teismas pažymėjo, kad DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtina griežčiausia drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimÄ â€“ atleidimas iÅ¡ darbo – pagal DK 136 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti taikoma tik tais atvejais, kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (1 punktas), arba kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (2 punktas).

DK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pavyzdinis Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų sÄ raÅ¡as. IeÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , Įsakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo nurodant, kad ieÅ¡kovas atleidžiamas iÅ¡ darbo už Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio, CK 2.23 straipsnio ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau ir ADTAÄ®) 17 ir 20 straipsnių pažeidimus (2 t. b. l. 133).

Teismas atkreipė dėmesį, kad Ä®sakyme nenurodyta, kada ir kokiais veiksmais ieÅ¡kovas realizavo DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkto sudėtį. Apie Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės galima spręsti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 21 d. aiÅ¡kinamojo raÅ¡to Nr. 12-5-159 „Dėl K. M. atleidimo iÅ¡ darbo“, kuriuo buvo siÅ«loma Administracijos direktoriui skirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , t. y. neleistinÄ ligoninės pacientų ir darbuotojų stebėjimÄ vaizdo kameromis ( 1 t. b. l. 48-49, 2 t. b. l. 134-135).

AiÅ¡kinamajame raÅ¡te taipogi nurodyta, kad K. M. netinkamÄ darbo pareigų atlikimo faktÄ nustatė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri apie tai 2011 m. rugpjūčio 20 d. raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ D. G., o pastaroji 2011 m. rugsėjo 12 d. skundu - Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, kuris skundÄ nukreipė nagrinėti darbo grupei. Savo procesiniuose dokumentuose Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija vienodai nurodė, kad ieÅ¡kovui K. M. drausminė nuobauda skirta už Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 ir 20 straipsnių pažeidimus, kuriuos nustatė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, vykdanti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo priežiÅ«rÄ ir kontrolę.

Atsakovės taip pat rėmėsi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos jau po ieÅ¡kovo atleidimo 2011 m. lapkričio 5 d. pateiktu raÅ¡tu Nr. 2R-3572(2.13), kuriame nurodyta, kad VÅ Ä® Kauno klinikinė ligoninė, adresu Laisvės al. 17, Kaunas, vykdydama vaizdo stebėjimÄ traumatologinio punkto koridoriuje prie registratÅ«ros ir sekretoriato patalpose, kur į vaizdo stebėjimo kamerų laukÄ patenka traumatologinio punkto registratÅ«ros ir sekretoriato darbuotojų darbo vietos, pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnį.

Taip pat, kad į VÅ Ä® Kauno klinikinės ligoninės teritorijÄ iÅ¡ kiemo pusės asmenys apie vaizdo stebėjimÄ yra įspėjami jau patekus į vaizdo kamerų stebėjimo laukÄ , bei, kad ant įėjimo į Traumatologijos punkto durų (iÅ¡ lauko pusės) nėra įspėjančio ženklo apie patalpose vykdomÄ stebėjimÄ (Ä®statymo 20 straipsnio 1 dalies pažeidimas). Be to, lipdukuose, įspėjančiuose apie vaizdo stebėjimÄ , nėra pateikti duomenų valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija (Ä®statymo 20 straipsnio 2 dalies pažeidimas).

Taip pat, VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės darbuotojai apie vykdomÄ stebėjimÄ nėra informuoti raÅ¡tu (Ä®statymo 20 straipsnio 3 dalies pažeidimas). Teismas nustatė, kad remiantis asmens pateiktu skundu, 2011 m. liepos 5 d. VÅ¡Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje buvo gautas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011 m. birželio 30 d. pavedimas Nr. 2R-2170(2.13) VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės patalpose atlikti asmens duomenų teisėtumo patikrinimÄ (1 t. b. l. 27). 2011 m. liepos 22 d.

VÅ¡Ä® Kauno klinikinė ligoninė raÅ¡tu Nr. 3V-l 129(1.10) pateikė informacijÄ Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl Laisvės al. 17, Kaune, esančiose vieÅ¡osios įstaigos patalpose įrengtų vaizdo kamerų, kuriame nurodė, kad siekiant apsaugoti VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės personalÄ bei materialinį turtÄ , po daugkartinių neblaivių, agresyvių pacientų sukeltų incidentų (užpulti ir sumuÅ¡ti gydytojai, iÅ¡daužyti įstaigos langai), dar 2005 metais Traumatologijos punkte iÅ¡ viso įrengtos 4 vaizdo stebėjimo kameros, kurių matymo laukas – registratÅ«ra, įėjimo durys, koridorius, gipsinės zona ir patekimas į operacinę, laukiamasis.

Filmuojamos zonos, kuriose įvyksta daugiausia incidentų. 2010 m. vasario mėnesį vaizdo kameros buvo įrengtos administracijos patalpose. Jų matymo laukas – administracijos koridorius, sekretoriatas (įėjimas į jį ir į direktoriaus (vyr. gydytojo) kabinetÄ ), laiptai iÅ¡/į 4a., pagrindinis įėjimas į AdministracijÄ (1 t. b. l. 28-29). 2011 m. rugpjūčio 5 d. VÅ¡Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje buvo gautas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. raÅ¡tas Nr. 2R-2499(2.13) „Dėl protokolo suraÅ¡ymo“, kuriame nurodyta, jog Inspekcija iÅ¡nagrinėjo D.

G. skundÄ , kad VÅ¡Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje vaizdo stebėjimas vykdomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAÄ®) nuostatas. Atlikusi patikrinimÄ , Inspekcija nustatė, kad vaizdo stebėjimas vykdomas Ligoninės administracijos patalpose ir traumatologiniame skyriuje, kuriame 4 vaizdo stebėjimo kameros įrengtos dar 2005 metais. Administracinėse patalpose įrengtos 7 vaizdo kameros 2010 m. vasario mėnesį, nurodyta jų įrengimo vieta ir apimamas matymo laukas.

Tikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Ligoninėje vaizdo kameros įrengtos siekiant užtikrinti traumatologijos skyriaus darbuotojų saugumÄ , taip pat tikslu apsaugoti ligoninės turtÄ . Kadangi Ligoninė nenurodė, kokius kitus bÅ«dus ar priemones naudojo prieÅ¡ pradėdama vykdyti vaizdo stebėjimÄ ir kodėl kitos priemonės, nereikalaujančios vaizdo atkÅ«rimo, buvo nepakankamos ir netinkamos siekiant nurodytų tikslų, bei kodėl duomenų subjektų interesai Å¡iuo atveju nėra svarbesni nei Ligoninės siekiami tikslai, tikrintojas (Inspekcija) padarė iÅ¡vadÄ , kad Ligoninė nesilaikė proporcingumo ir adekvatumo principo, kad vaizdo stebėjimo tikslai (turto ir gydytojų saugumas) gali bÅ«ti pasiekiami ir kitais bÅ«dais bei priemonėmis, taip pat kad Å¡iuo atveju, kai tvarkomi asmens duomenys, susiję su fizinio asmens sveikata, duomenų subjekto interesai yra svarbesni.

Todėl Inspekcija sprendė, kad Ligoninė, vykdydama vaizdo stebėjimÄ traumatologijos skyriaus koridoriuje prie operacinės ir gipsinės, koridoriuje prie rentgeno kabineto, prie procedÅ«rų kabineto, administracinių patalpų koridoriuose prie administracijos ir vadovybės kabinetų, pažeidė ADTAÄ® 16 straipsnio, o vykdydama vaizdo stebėjimÄ traumatologinio skyriaus koridoriuje prie registratÅ«ros ir sekretoriato patalpose - ir ADTAÄ® 17 straipsnio nuostatas. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija taip pat nustatė ADTAÄ® 18 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ , t. y. kad Ligoninė vaizdo stebėjimÄ vykdo nepatvirtinusi raÅ¡ytinio dokumento, kuriame bÅ«tų nustačiusi vaizdo stebėjimo tikslÄ ir apimtį, vaizdo duomenų saugojimo terminÄ , priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sÄ lygas, Å¡ių duomenų naikinimo sÄ lygas ir tvarkÄ .

Be to, Inspekcijos tvirtinimu, Ligoninė pažeidė ADTAÄ® 20 straipsnio 1 dalį, reikalaujančiÄ , kad duomenų valdytojas užtikrintų, jog prieÅ¡ patenkant į patalpas ar teritorijÄ , kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, bÅ«tų aiÅ¡kiai ir tinkamai pateikiama informacija apie vykdomÄ vaizdo stebėjimÄ , taip pat duomenų valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija. Inspekcija nurodė, kad apie vykdomÄ vaizdo stebėjimÄ rasti 8 įspėjamieji ženklai, tačiau juose nenurodyti duomenų valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija, taip pat nustatyta, kad ant įėjimo į traumatologinį skyrių durų nėra įspėjančio ženklo apie patalpose vykdomÄ vaizdo stebėjimÄ .

Be to, yra pažeista ADTAÄ® 20 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad vykdant vaizdo stebėjimÄ darbo vietoje ar patalpose ar teritorijoje, kurioje dirba duomenų valdytojo darbuotojai, Å¡ie darbuotojai apie tokį jų vaizdo duomenų tvarkymÄ turi bÅ«ti informuojami raÅ¡tu. Pažeistas ir ADTAÄ® 31 straipsnis, nes asmens duomenys automatiniu bÅ«du gali bÅ«ti tvarkomi tik tuo atveju, kai duomenų valdytojas praneÅ¡a apie tai Inspekcijai, o skundo nagrinėjimo metu tokio praneÅ¡imo Ligoninė nebuvo pateikusi. Remiantis iÅ¡dėstytu, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija padarė iÅ¡vadÄ , kad Ligoninė vykdo vaizdo stebėjimÄ pažeisdama ADTAÄ® 16 ir 17 straipsnių, 18 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 ir 3 dalies, 31 straipsnio reikalavimus.

Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, vieÅ¡osios įstaigos vadovas organizuoja vieÅ¡osios įstaigos veiklÄ , dėl ko Inspekcija padarė iÅ¡vadÄ , kad K. M., kaip Ligoninės direktorius, pažeidė minėtas ADTAÄ® nuostatas ir tuo padarė teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214-(14) straipsnio 1 dalyje ir 214-(16) straipsnio 1 dalyje (1 t. b.l. 30-32). IÅ¡ atsakovo 2011 m. rugsėjo 28 d. protokolo Nr. 12-5-147 teismas nustatė, kad darbo grupė, nagrinėjusi D.

G. skundÄ , neturėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atlikto tyrimo medžiagos, tame tarpe VÅ¡Ä® Kauno klinikinei ligoninei 2011 m. rugpjūčio 5 d. atsiųsto raÅ¡to Nr. 2R-2499(2.13) „Dėl protokolo suraÅ¡ymo“, kuriame negalutiniu sprendimu nustatyti konkretÅ«s ADTAÄ® pažeidimai, bet iÅ¡dėstytos ir kitos tyrimo metu nustatytos aplinkybės: pvz., kur konkrečiai ir kada įrengtos vaizdo kameros, kokiu tikslu, kur ir kiek rasta įspėjamųjų ženklų, kt. Darbo grupė taip pat neturėjo ir Ligoninės 2011 m. liepos 22 d.

Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai siųsto paaiÅ¡kinimo Nr. 3V -1129(1.10) (1 t. b.l. 28-29) bei duomenų, jog po Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atlikto patikrinimo, ieÅ¡kovas 2011 m. rugpjūčio 12 d. priėmė įsakymÄ Nr. IV-196-1 „Dėl asmens duomenų tvarkymo automatiniu bÅ«du taisyklių patvirtinimo ir informacijos apie vaizdo duomenų rinkimÄ â€œ, kuriuo patvirtino asmens duomenų tvarkymo automatiniu bÅ«du taisykles, informavo apie įrengtas vaizdo kameras ne tik VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės patalpose Laisvės al. 17, Kaune, bet ir Josvainių g. 2, Kaune (iki reorganizacijos – Kauno 2-a klinikinė ligoninė) ir jų buvimo vietas, paskyrė už duomenų apsaugÄ atsakingÄ asmenį, kuriam pavedė per nustatytÄ terminÄ pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai teisės aktų numatytÄ praneÅ¡imÄ , taip pat paskyrė atsakingus asmenis ir nurodė terminus, per kuriuos jie privalo nustatyta tvarka informuoti darbuotojus apie vaizdo duomenų tvarkymÄ ir supažindinti su patvirtintomis asmens duomenų tvarkymo automatiniu bÅ«du taisyklėmis, kur yra nurodyti duomenų valdytojo rekvizitai, duomenų tvarkymo tikslas, numatytos vaizdo duomenų rinkimo organizacinės ir saugumo priemonės (1 t. b. l. 39-42).

Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad tik turėdama paminėtus duomenis, darbo grupė bÅ«tų galėjusi atlikti iÅ¡samų tyrimÄ , tačiau ji (darbo grupė) apsiribojo tik D. G. skundo pagarsinimu ir VDAI pateikta informacija, kad už nustatytus Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus K. M. bus suraÅ¡omas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Taigi, darbo grupė neturėjo konkrečių duomenų apie ADTAÄ® nustatytus pažeidimus, taip pat netyrė ir nevertino kuo pasireiÅ¡kia ieÅ¡kovo kaltė, kokie jo padaryti darbo drausmės pažeidimai sÄ lygojo Konstitucijos 22 straipsnio ir CK 2.33 straipsnio nuostatų pažeidimÄ , tačiau vis tiek nutarė siÅ«lyti Administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo (1 t. b. l. 160-164).

Teismas pilnai sutiko su ieškovo argumentais, kad reikalavimas pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo buvo nekonkretus ir sunkiai suprantamas. Iš reikalavimo turinio ir jo priedų ieškovui buvo sunku nuspėti, dėl kokių konkrečių darbo pareigų netinkamo atlikimo jis yra įtariamas. Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija reikalavime pasiaiškinti ne tik nesuformulavo konkretaus ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo, tačiau jo nenurodė ir 2011 m. spalio 21 d.

įsakyme Nr. AP-1235 „Dėl K. M. atleidimo iÅ¡ darbo“. Å iame įsakyme paminėtas tik juridinis atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas ir įstatymų straipsniai, kuriuos, atsakovo vertinimu, pažeidė ieÅ¡kovas. A. K. miesto savivaldybės administracijos aiÅ¡kinamajame raÅ¡te (1 t., b. l. 48-49) nurodytus teiginius, jog dėl netinkamo ieÅ¡kovo pareigų atlikimo buvo pažeista VÅ¡Ä® klinikinės ligoninės pacientų ir darbuotojų konstitucinė teisė – teisė į privatų gyvenimÄ , kad drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų, yra skiriama už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , t. y. neleistinÄ ligoninės pacientų ir darbuotojų stebėjimÄ vaizdo kameromis, teismas nurodė, jog Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 skirsnyje „Vaizdo stebėjimas“ numatyta, kad vaizdo stebėjimas yra galimas, tačiau jis turi bÅ«ti vykdomas esant tam tikroms sÄ lygoms.

Å io įstatymo 16 straipsnyje numatyta, kad vaizdo stebėjimas gali bÅ«ti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , apginti asmenų gyvybę, turtÄ ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti bÅ«dai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant iÅ¡vardintų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. ADTAÄ® 17 straipsnyje numatytas ir vaizdo stebėjimas darbo vietoje, tačiau nurodyta, kad jis gali bÅ«ti vykdomas tik tuomet, kai dėl darbo specifikos bÅ«tina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumÄ ir kitais atvejais, kai kiti bÅ«dai ar priemonės yra nepakankami ir (arba) netinkami siekiant iÅ¡vardintų tikslų.

ADTAÄ® 18-20 straipsniuose nustatyti reikalavimai vaizdo duomenų tvarkymui, vaizdo kamerų įrengimui, duomenų subjektų informavimo vykdant vaizdo stebėjimÄ tvarka. Remiantis paminėto įstatymo teisės normų analize, teismas konstatavo, kad vien tas faktas, jog VÅ¡Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje buvo vykdomas vaizdo stebėjimas, dar nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad buvo pažeistos konstitucinės žmonių teisės, kad vaizdo stebėjimu padarytas pažeidimas atitinka DK 235 straipsnio 21 dalies 1 punkte numatyto darbo drausmės pažeidimo sudėtį.Todėl teismas sprendė, kad Savivaldybės administracijos direktorius, neturėdamas nei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. raÅ¡to Nr. 2R-2499 (2. 13) „Dėl protokolo suraÅ¡ymo“, nei VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės Inspekcijai pateikto 2011 m. liepos 22 d. paaiÅ¡kinimo Nr. 3V-1129 (1.10), nei ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimo ir duomenų, kada, kur ir kokiu tikslu buvo įrengtos vaizdo kameros, kas buvo atsakingas už jų įrengimÄ ADTAÄ® nustatyta tvarka, kuo pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovo kaltė dėl nustatytų ADTAÄ® pažeidimų ir kokių veiksmų jis ėmėsi Å¡alindamas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nustatytus pažeidimus, neturėjo jokio objektyvaus pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas pažeidė įstatymuose įtvirtintÄ asmens teisę į privatų gyvenimÄ ir padarė darbo drausmės pažeidimÄ .

Be to, teismas pažymėjo, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 2R-2499 (2.

13) iÅ¡vardinti pažeidimai nebuvo galutinė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iÅ¡vada. Å i inspekcijos pozicija turėjo bÅ«ti žinoma ir atsakovui, kadangi apie tai, kad tyrimas dar nebaigtas, Inspekcija raÅ¡tu informavo D. G. (1 t., b. l. 33), o pastaroji šį raÅ¡tÄ 2011 m. rugsėjo 14 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai (1 t., b .l. 142). VDAI sprendimas buvo priimtas tik 2011 m. spalio 27 d., t. y. jau po ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo. Atsižvelgdama į Ligoninės paaiÅ¡kinimus ir į tai, kad į vaizdo stebėjimo kamerų laukÄ nepatenka kabinetai, kuriuose pacientams atliekamos tam tikros procedÅ«ros ir kuriuose turi bÅ«ti užtikrinamas pacientų privatumas, Inspekcija konstatavo, kad Ligoninė, vykdydama vaizdo stebėjimÄ traumatologinio punkto koridoriuje prie operacinės ir gipsinės, koridoriuje prie rentgeno kabineto, koridoriuje prie procedÅ«rų kabineto, ADTAÄ® 16 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Dėl 2010 m. vasario mėnesį įrengtų vaizdo kamerų Inspekcija savo sprendime nurodė, kad administracinėse patalpose bei prie įvažiavimo į ligoninės teritorijÄ vaizdo stebėjimas vykdomas siekiant apsaugoti Ligoninės turtÄ , Å¡ios patalpos neskirtos pacientų apžiÅ«rai ir slaugai, todėl Ligoninė, vykdydama vaizdo stebėjimÄ prie pagrindinio įėjimo į administracines patalpas, administracinių patalpų koridoriuose prie administracijos ir vadovybės kabinetų, bei prie įvažiavimo į ligoninės teritorijÄ , ADTAÄ® 16 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Dėl vaizdo stebėjimo kamerų, esančių traumatologinio punkto koridoriuje prie registratÅ«ros ir sekretoriato patalpoje, į kurių stebėjimo laukÄ patenka traumatologijos punkto registratÅ«ros ir sekretoriato darbuotojų darbo vietos, Inspekcija nurodė, kad atsižvelgdama į Ligoninės siekiamus tikslus, taip pat į tai, kad Direktyvos 95/46/EB 29 str., duomenų apsaugos darbo grupės nuomone, Nr. 11750/02 „Dėl asmenų duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimo priemonėmis“, vaizdo duomenys turi bÅ«ti adekvatÅ«s ir proporcingi siekiamiems tikslams, į tai, kad proporcingumo principas reikalauja, kad vaizdo sistemos bÅ«tų diegiamos, jei kitos fizinės ar loginės prevencijos, saugumo, ar apsaugos priemonės nereikalaujančios vaizdo atkÅ«rimo, pasirodė nepakankamos ar netinkamos siekiant teisėtų tikslų, o Ligoninė kitų apsaugos priemonių netaikė, padarė iÅ¡vadÄ , kad Ligoninė, vykdydama vaizdo stebėjimÄ traumatologinio punkto koridoriuje prie registratÅ«ros ir sekretoriato patalpose, kur į vaizdo stebėjimo kamerų laukÄ patenka Ligoninės sekretoriato ir traumatologinio punkto darbuotojų darbo vietos, pažeidžia ADTAÄ® 17 straipsnio nuostatas.

Inspekcija taip pat sprendė, kad yra pažeista ir ADTAÄ® 20 straipsnio 1 dalis, nes įvažiuojant į ligoninės teritorijÄ iÅ¡ kiemo pusės asmenys apie vaizdo stebėjimÄ yra įspėjami jau patekus į vaizdo kamerų stebėjimo laukÄ , t.y. įspėjamasis užraÅ¡as /lipdukas yra užklijuotas ant budinčiojo posto lango prie įvažiavimo į ligoninės teritorijÄ (vartų), taip pat nustatyta, kad ant įėjimo į traumatologijos punkto durų (iÅ¡ lauko pusės) nėra įspėjančio ženklo apie patalpose vykdomÄ vaizdo stebėjimÄ .

Be to, lipdukuose nėra nurodyti duomenų valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija, tuo pažeidžiant ADTAÄ® 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Taip pat yra pažeista ir ADTAÄ® 20 straipsnio 3 dalis, nes vykdant vaizdo stebėjimÄ darbo vietoje ir duomenų valdytojo patalpose ar teritorijoje, kuriose dirba jo darbuotojai, Å¡ie darbuotojai apie tokį jų vaizdo duomenų stebėjimÄ nebuvo informuoti raÅ¡tu. Nurodytų aplinkybių pagrindu Inspekcija nusprendė pripažinti pareiÅ¡kėjos D. G. skundÄ pagrįstu tik iÅ¡ dalies (dalyje dėl neteisėto vaizdo stebėjimo Ligoninės traumatologijos punkto registratÅ«ros ir sekretoriato darbuotojų darbo vietoje ir dėl duomenų subjekto teisių neįgyvendinimo).

Likusioje gi dalyje (dėl neteisėto vaizdo stebėjimo traumatologijos punkto koridoriuje prie operacinės ir gipsinės, koridoriuje prie rentgeno kabineto, koridoriuje prie procedÅ«rų kabineto, prie pagrindinio įėjimo į administracinėse patalpose bei prie įvažiavimo į ligoninės teritorijÄ ) pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė. IÅ¡ aptarto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Sprendimo teismas sprendė, kad VÅ¡Ä® Kauno klinikinė ligoninė vykdė vaizdo stebėjimÄ ADTAÄ® 16 straipsnyje nustatytais leistinais tikslais, nepažeisdama ligoninės lankytojų ar pacientų teisių į privataus gyvenimo neliečiamumÄ .

Dėl Inspekcijos nustatyto ADTAÄ® 17 straipsnio pažeidimo (dėl vaizdo kamerų, į kurių stebėjimo laukÄ pateko sekretoriato ir traumatologijos punkto registratÅ«ros darbuotojų darbo vietos, įrengimo) teismas nurodė, kad Å¡ios vaizdo kameros buvo įrengtos koridoriuje prie registratÅ«ros ir sekretoriato patalpose siekiant užtikrinti darbuotojų ir turto saugumÄ . Vien tai, kad VDAÄ® nusprendė, jog buvo pažeistas ADTAÄ® 17 straipsnis, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad sekretoriato ir traumatologijos punkto darbuotojų darbo vietų patekimas į vaizdo kamerų stebėjimo laukÄ pažeidė darbuotojų teisę į privatų gyvenimÄ .

Teismas pažymėjo, kad vaizdo kameras VÅ¡Ä® Kauno klinikinė ligoninė įrengė vieÅ¡oje vietoje – ligoninės koridoriuje prie registratÅ«ros ir sekretoriato patalpoje, leistinais tikslais, atsižvelgdama į tose darbo vietose dirbančių asmenų darbo specifikÄ su įvairiais, neretai agresyviai nusiteikusiais, asmenimis, į dažnus incidentus su neprognozuojamais asmenimis, taip pat į tai, kad tose patalpose saugomi pacientų sveikatos duomenys, kurių praradimas bÅ«tų nepateisinamas. Darbas vieÅ¡osios įstaigos registratÅ«roje ar sekretoriate iÅ¡ esmės yra vieÅ¡as, jis neprivalo bÅ«ti atliekamas tik nuo visuomenės izoliuotoje aplinkoje.

Tuo tarpu pagal CK 2.23 straipsnyje įtvirtintÄ teisės į privatų gyvenimÄ sampratÄ privatus yra toks žmogaus gyvenimas, kuris vyksta ne vieÅ¡umoje; tai sritis, kur asmuo turi teisę bÅ«ti paliktas vienas ir kur visuomenė neturi teisės kiÅ¡tis (pvz. vidiniai Å¡eimos santykiai). Teritorijos požiÅ«riu privataus gyvenimo sritį sudaro asmens gyvenamoji patalpa, taip pat patalpos, kurias asmuo naudoja savo Å«kinei komercinei ar profesinei veiklai ir pan. VieÅ¡a darbo vieta nėra privati asmens sfera. RegistratÅ«ros ar sekretoriato darbuotojai negali reikalauti, kad jiems bÅ«tų užtikrintas privatumas jų darbo vietoje.

Taip pat nenustatyta, kad bÅ«tų gautas sekretoriato ar registratÅ«ros darbuotojų skundas dėl jų teisių privatumÄ pažeidimo. Todėl teismas sprendė, kad registratÅ«ros ar sekretoriato patalpų, kartu ir darbuotojų darbo vietų, stebėjimas nėra slaptas asmens privataus gyvenimo stebėjimas. Kitus Inspekcijos nustatytus ADTAÄ® nuostatų (20 str. 1d., 2 d., 3 d.) pažeidimus teismas pripažino formaliais, lengvai paÅ¡alinamais ir nesusijusiais su galimu Konstitucijos 22 straipsnio ar CK 2.23 straipsnio pažeidimais.

Remiantis nurodytu, teismas konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, neturėdama Inspekcijos sprendimo ir pati neatlikusi jokio tyrimo dėl vaizdo stebėjimo VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės patalpose Laisvės al. 17, vadovaudamasi tik D. G. skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir tik jos skunde nurodytų aplinkybių pagrindu skyrusi griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ ir atleidusi ieÅ¡kovÄ iÅ¡ užimamų direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų, pasielgė labai neapdairiai, nes Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo ieÅ¡kovas nepadarė, dėl ko ginčijamÄ Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pripažino neteisėtu ir jį panaikino.

2. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino. Teismas nurodė, kad pagal DK 241 straipsnį drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiÅ¡kėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ , - ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

DK 241 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Teismas nesutiko su atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos tvirtinimu, jog ieÅ¡kovo padarytas pažeidimas paaiÅ¡kėjo 2011 m. rugsėjo 28 d., kai darbo grupė svarstė D. G. skundÄ ir nutarė siÅ«lyti administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo K. M. ir pažymėjo, kad D. G. skundas Kauno miesto savivaldybės administracijos priimamajame buvo gautas 2011 m. rugsėjo 14 d. (1 t., b. l. 142).

Taigi bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ skundo turinys ir jo prieduose pateikta informacija tapo žinoma atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai. Nors susipažinęs su skundu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius nurodė jo sudarytai darbo grupei atlikti tyrimÄ , tačiau darbo grupė jokios papildomos medžiagos nei iÅ¡ skundo tyrimÄ atlikusios Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, nei iÅ¡ Ligoninės ar ieÅ¡kovo nepareikalavo, nors pagal patvirtintÄ Darbo reglamentÄ tokiÄ teisę turėjo (1 t., b. l. 148-150).

Be to, iÅ¡ darbo grupės posėdžio protokolo teismas sprendė, jog joks papildomas tyrimas, nagrinėjant ieÅ¡kovo drausminės atsakomybės klausimÄ , ir nebuvo atliktas. Taigi aplinkybė, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija informavo D. G., kad dėl neteisėto vaizdo stebėjimo VÅ¡Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje yra atsakingas jos direktorius ir K. M. už nustatytus ADTAÄ® pažeidimus bus suraÅ¡omas administracinio teisės pažeidimo protokolas, buvo aiÅ¡ki vien iÅ¡ D. G. skundo ir jo priedų.

Darbo grupės padaryta iÅ¡vada „atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atlikusi patikrinimÄ nustatė, kad dėl neteisėto vaizdo stebėjimo Kauno klinikinėje ligoninėje yra atsakingas jos direktorius K. M., kuriam už ADTAÄ® pažeidimus bus suraÅ¡omas administracinio teisės pažeidimo protokolas, siÅ«lyti Administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo LR darbo kodekso nustatyta tvarka“, tik patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovo galimas pažeidimas paaiÅ¡kėjo ne darbo grupės tyrimo iÅ¡davoje, o iÅ¡ D.

G. skunde nurodytų aplinkybių, dėl ko, teismo vertinimu, sprendžiant ieÅ¡kovo drausminės atsakomybės klausimÄ , papildomas D. G. skundo tyrimas darbo grupėje nebuvo nei privalomas, nei tikslingas. Kadangi vieno mėnesio termino eiga drausminei nuobaudai skirti prasideda kitÄ dienÄ po darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo ir baigiasi atitinkamÄ mėnesio dienÄ . (DK 26 str. 1d., 2 d.), teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju terminas drausminei nuobaudai skirti turėjo baigtis 2011 m. spalio 15 d. Pagal DK 241 straipsnį, į drausminės nuobaudos skyrimo terminÄ neįskaitomas laikas, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos.

Teismas nustatė, kad pagal atsakovės VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės pateiktus 2011 m. rugsėjo - spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. ieÅ¡kovas dirbo visas darbo dienas, spalio mėn. 14 d. buvo darbe 6,5 val., o 15 d., t. y. paskutinę drausminės nuobaudos skyrimo dienÄ , sirgo ir nebuvo darbe dėl ligos. Be to, ieÅ¡kovas sirgo ir nebuvo darbe 2011 m. rugsėjo 16 d., 17 d. ir pusę darbo dienos 18 d. Todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovui grįžus į darbÄ po ligos, vėliausiai drausminė nuobauda galėjo bÅ«ti paskirta 2011 m. spalio 20 d.

Teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovas nebuvo darbe ir 2011 m. spalio 3 d., kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje Å¡i diena buvo pažymėta kaip darbo diena, todėl atmetė atsakovų argumentus, kada pagal DK 241 straipsnį Å¡i diena neturėjo bÅ«ti įskaičiuota į drausminės nuobaudos skyrimo terminÄ . Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo - ieÅ¡kovui paskirta ne tik nesant padaryto Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, bet ir pažeidžiant DK 241 straipsnyje nustatytÄ drausminės nuobaudos skyrimo terminÄ .

Nustatęs, kad drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui paskirta nepadarius Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo ir praleidus drausminės nuobaudos skyrimo terminÄ , teismas nevertino ir nepasisakė dėl kitų galimų drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimų – nepagrįstai nepratęsto termino pasiaiÅ¡kinimui pateikti, atleidimo iÅ¡ darbo darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu, kadangi Å¡ios aplinkybės tapo nereikÅ¡mingomis bylos iÅ¡sprendimui.

3. Dėl savivaldybės administracijos direktorius kompetencijos skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo (pareigų). Teismas nurodė, kad 2010 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-l47 Dėl reorganizavimo nuspręsta pritarti, kad vieÅ¡osios įstaigos bÅ«tų reorganizuotos sujungimo bÅ«du, sujungiant jas į vienÄ juridinį asmenį, o sprendimo 2 punktu pavesta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinti po reorganizavimo veiksiančios įstaigos savininko teises ir pareigas (1 t., b. l. 56).

Nors šis sprendimas buvo panaikintas, tačiau, teismo vertinimu, jis aktualus sprendžiant apie Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimus įgyvendinant po reorganizavimo įkurtos įstaigos – VšĮ Kauno klinikinės ligoninės savininko teises ir pareigas. Teismas sprendė, kad šiuo atveju reikia vadovautis 2008 m. sausio 17 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-26 „Dėl savivaldybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės (arba savininkės), turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo“ 1.2 punktu, kuriuo viešųjų įstaigų, įsteigtų iki 2007 m. vasario 8 d., dalininkės (arba savininkės) turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimas pavestas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, su išlyga, kad dėl viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo jis sprendžia tik pritarus Savivaldybės tarybai (3 t., b. l. 168-169).

Be to, iki VšĮ Kauno klinikinės ligoninės įkūrimo buvo priimtas ir galiojo 2007 m. birželio 4 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-301 „Dėl kai kurių viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjų funkcijų perdavimo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui“, kuriuo savivaldybės administracijos direktoriui buvo perduotos sveikatos priežiūros įstaigų steigėjų funkcijos organizuoti konkursus įstaigų vadovų pareigoms eiti, taip pat suteikti kasmetines ir tikslines atostogas, komandiruoti įstaigų vadovus Lietuvoje ir į užsienį.

Todėl teismas sprendė, kad dėl ieÅ¡kovo skyrimo ligoninės vadovu ir dėl jo atleidimo galima buvo spręsti tik turint Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimÄ , o 2011 m. sausio 18 d. įregistravus VÅ¡Ä® Kauno klinikinę ligoninę - vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. T-26 1.1 punktu, turėjo bÅ«ti priimtas atskiras Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės, kaip Å¡ios vieÅ¡osios įstaigos savininkės, turtinių ir neturtinių teisių perdavimo administracijos direktoriui.

Dar iki VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės įsteigimo, 2010 m. balandžio 8 d. Savivaldybės taryba savo sprendimu Nr. T-l47 pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinti po reorganizavimo veiksiančios įstaigos savininko teises ir pareigas, tačiau Å¡is sprendimas buvo panaikintas teismo, o Tarybai priėmus 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Nr. T-754 (3 t., b. l. 174), kuriuo nuspręsta reorganizuoti vieÅ¡Ä sias įstaigas, patvirtinti reorganizavimo sÄ lygas ir įstatus, suteikti ieÅ¡kovui įgaliojimus ir kitiems asmenims atlikti su įstaigų reorganizavimu susijusius veiksmus, atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (direktoriui) pagal Reorganizavimo sÄ lygų 15 punktÄ buvo pavesta paskirti laikinai eiti pareigas VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės vadovÄ (vyr. gydytojÄ ), tačiau nebuvo suteikti įgaliojimai spręsti dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ Å¡ių pareigų (4 t., b. l. 28-33).

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. T-754 patvirtintuose VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės įstatuose taip pat nenumatyta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus teisė nutraukti darbo sutartį su Ligoninės direktoriumi, prieÅ¡ingai, Ä®statų 48 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad darbo sutartį su direktoriumi sudaro ir nutraukia visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Ta pati nuostata įtvirtinta ir Ä®statų 40.3 punkte, nurodant visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijÄ (4 t., b. l. 40-41).

Todėl teismas priėjo iÅ¡vados, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui nebuvo pavesta įgyvendinti visas reorganizuojamos vieÅ¡osios įstaigos (Ligoninės) savininko teises, tame tarpe nutraukti su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį. Teismas konstatavo, kad be Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimo Savivaldybės administracijos direktorius negalėjo spręsti ir dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigų.

Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Nr. T-754, 7 punktu pritarė K. M. atleidimui iÅ¡ VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigų nuo Å¡ios įstaigos iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro dienos, todėl atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, kai jo darbo santykiai persikėlė į reorganizuotÄ Ä¯staigÄ - VÅ¡Ä® Kauno klinikinę ligoninę, galėjo taipogi tik pati steigėja.

4. Dėl darbo santykių tęstinumo ir darbo pobÅ«džio nustatymo. Teismas nustatė, jog pagal 2009 m. liepos 21 d. darbo sutartį Nr. P3-2285 ieÅ¡kovas nuo Å¡ios dienos pradėjo neterminuotai dirbti VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiais klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigose, pilnÄ darbo laikÄ - 40 val. darbo trukmės savaitę. 2011 m. sausio 18 d. Å¡i darbo sutartis buvo pakeista, pakeičiant jos 5 punktÄ ir nustatant ieÅ¡kovui 20 val. trukmės darbo savaitę. Darbo sutartis nutraukta 2011 m. kovo 1 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo pareiÅ¡kimu), atleidimo pagrindu nurodant Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d.

įsakymÄ Nr. AP-539 (1 t., b. l. 17). Ä® minėtas pareigas K. M. buvo priimtas konkurso bÅ«du. IeÅ¡kovui Å¡iose pareigose iÅ¡dirbus mažiau nei metus, Å¡ios įstaigos steigėja Kauno miesto savivaldybės taryba 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. T-147 (pakeistu 2010-05-27 sprendimu T-254 (1 t., b. l. 134)) pritarė, kad vieÅ¡oji įstaiga Kauno 2-oji klinikinė ligoninė ir vieÅ¡oji įstaiga Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė bÅ«tų reorganizuotos sujungimo bÅ«du į vienÄ juridinį asmenį - vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ Kauno klinikinę ligoninę.

Šio sprendimo 2 punktu nuspręsta pavesti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinti po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas, o 3 punktu nuspręsta pritarti, kad K. M. laikinai eitų po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas (1 t. b. l. 56). Šis 2010 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-147 buvo apskųstas Kauno apygardos administraciniam teismui ir 2011 m. rugsėjo 15 d. teismo sprendimu buvo panaikintas (Liteko informacinė sistema, adm. byla Nr. 1-45-423/11).

Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau 2012 m. kovo 7 d. apeliacinis procesas buvo nutrauktas ir teismo sprendimas liko galioti (adm. byla Nr. A(525)-1264/2012). IÅ¡ Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarties adm. byloje Nr. AS 146-488/2010 teismas nustatė, kad skundžiant 2010 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ , Kauno apygardos administracinis teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdė minėto Savivaldybės tarybos sprendimo T-147 galiojimÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei uždraudė Kauno miesto savivaldybei vykdyti tolimesnius su reorganizavimu susijusius veiksmus ir procedÅ«ras.

Tačiau 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį ir praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (4 t., b. l. 81-85). Teismo vertinimu, tai reiÅ¡kia, kad su reorganizavimu susiję veiksmai ir procedÅ«ros negalėjo bÅ«ti vykdomos nuo 2010 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo iki minėtos nutarties panaikinimo 2010 m. rugpjūčio 13 d., o nuo minėto Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo iki Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo įsiteisėjimo (2012-03-07), panaikinto sprendimo pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ieÅ¡kovo atžvilgiu atlikti veiksmai, įgyvendinant po reorganizavimo veikiančios vieÅ¡osios įstaigos savininko teises ir pareigas, nesant naujo nepanaikinto pavedimo, yra neteisėti.

Teismas pažymėjo, kad 2011 m. sausio 14 d. ieÅ¡kovui buvo įteiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įspėjimas, kuriame nurodyta, jog pagal patvirtintas reorganizavimo sÄ lygas, reorganizuojamos ligoninės baigia veiklÄ nuo jų iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro dienos. Todėl nuo VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro dienos su juo bus nutraukta darbo sutartis vadovaujantis darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalies pagrindu (1 t., b. l. 18).

IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡o teismas nustatė, kad VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė iÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡registruota 2011 m. vasario 24 d. (2 t., b. l. 196). Darbo sutartis su ieÅ¡kovu įspėjime nurodytu pagrindu nebuvo nutraukta. Prasidėjus įstaigų (ligoninių) reorganizacijai ir 2011 m. sausio 18 d. įregistravus naujÄ juridinį asmenį - VÅ¡Ä® Kauno klinikinę ligoninę, ieÅ¡kovas tÄ pačiÄ dienÄ parašė praÅ¡ymÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorei „Dėl darbo“ (4 t., b. l. 72), kuriuo prašė atleisti jį iÅ¡ 0,5 etato darbo krÅ«vio VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pareigų ir priimti dirbti 0,5 etato darbo krÅ«viu į VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas nuo 2011 m. sausio 19 d., nurodydamas, kad iÅ¡ viso dirbs 0,5 etato VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriumi ir 0,5 etato darbo krÅ«viu VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi (vyr. gydytoju), (4 t., b. l. 72).

TÄ pačiÄ 2011 m. sausio 18 d. dienÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorė E. G. priėmė du įsakymus:

1) Nr. AP-160 „Dėl K. M. 2009 m. liepos 21 d. darbo sutarties Nr. P3-2285 sÄ lygų pakeitimo“, kuriuo nuo 2011 m. sausio 18 d. pakeitė ieÅ¡kovo darbo sutarties sÄ lygos ir nustatė 20 valandų trukmės darbo savaitę;

2) Nr. AP-161 „Dėl K. M. skyrimo VÅ Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi (vyriausiuoju gydytoju), kuriuo nuo 2011 m. sausio 19 d. paskyrė ieÅ¡kovÄ Ligoninės direktoriumi (vyriausiuoju gydytoju), kol konkurso bÅ«du bus iÅ¡rinktas ir paskirtas naujas direktorius (vyriausiasis gydytojas), nustatant ieÅ¡kovui 20 valandų trukmės darbo savaitė ne pagrindinėje darbovietėje – VÅ Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje (4 t., b. l. 75). KitÄ dienÄ (2011-01-19) VieÅ¡oji įstaiga Kauno klinikinė ligoninė (darbdavys) su ieÅ¡kovu pasirašė naujÄ darbo sutartį – Nr. P3-2413, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas nuo tos pačios dienos pradėjo dirbti po reorganizacijos įteigtoje vieÅ¡ojoje įstaigoje Kauno klinikinėje ligoninėje, direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigose.

Å ios darbo sutarties 2 punkte buvo nurodyta, kad sudaroma terminuota darbo sutartis, kol konkurso bÅ«du bus iÅ¡rinktas ligoninės direktorius (vyriausiasis gydytojas) ir nustatyta 20 val. trukmės darbo savaitė (1 t., b. l. 21-22). 2011 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AP-552 pagrindu, atsižvelgiant į K. M. 2011 m. kovo 2 d. praÅ¡ymÄ , Å¡i darbo sutartis pakeista, nustatant ieÅ¡kovui 40 val. trukmės darbo savaitę, o nuo 2011 m. kovo 22 d. buvo pakeistas sutarties 10 punktas, pagrindine darboviete nustatant VÅ¡Ä® Kauno klinikinę ligoninę (4 t., b. l. 77 ).

IÅ¡ paminėtos įvykių sekos teismas sprendė, kad 2009 m. liepos 21 d. su VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine sudarytos darbo sutarties Nr. P3-2285 sÄ lygų pakeitimai ir jos nutraukimas vyko lygiagrečiai su 2011 m. sausio 19 d. darbo sutarties Nr. P3-2413 sudarymu ir jos sÄ lygų keitimu po reorganizacijos naujai įteigtoje VÅ¡Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje. Reorganizavimo sÄ lygų 15 punkte buvo numatyta, kad po reorganizavimo vykdysiančios kuriamos naujos vieÅ¡osios įstaigos vardu turi teisę veikti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus laikinai eiti pareigas paskirtas VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktorius (vyr. gydytojas).

Taip pat numatyta, kad kuriamos naujos vieÅ¡osios įstaigos vardu gali bÅ«ti atliekami tik su vieÅ¡osios įstaigos registravimu susiję veiksmai (4 t., b. l. 33). IÅ¡ liudytojos E. G. parodymų teismas nustatė, kad Savivaldybės taryba pritarė, jog ieÅ¡kovas K. M. laikinai eitų vieÅ¡osios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas, taip pat pritarė jo atleidimui iÅ¡ VÅ Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pareigų, todėl Å¡iai liudytojai 2011 m. sausio 18 d. ieÅ¡kovo patektas praÅ¡ymas dėl darbo nebuvo staigmena ir ji priėmė įsakymÄ dėl K.

M. skyrimo laikinai eiti Ligoninės direktoriaus pareigas. Kadangi dar veikė abi įstaigos, o Savivaldybės tarybos sprendime buvo numatyta kas kÄ turi daryti, ieÅ¡kovas buvo paskirtas 0,5 etatu VÅ Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje ir atleistas iÅ¡ 0,5 etato Raudonojo kryžiaus ligoninėje. Kadangi Tarybos sprendime buvo aiÅ¡kiai numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta terminuota darbo sutartis, ji ir priėmė įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo skyrimo klinikinės ligoninės direktoriumi, kol direktorius bus iÅ¡rinktas konkurso bÅ«du.

IÅ¡ liudytojos parodymų, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, nurodytų bylos raÅ¡ytinių įrodymų ir įvykių sekos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo antroji darbo sutartis (2011-01-19 Nr. P3-2413) buvo sudaryta, o pirmoji (2009-07-21 Nr. P3-2285) nutraukta ne jo, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus iniciatyva, pastarajam įgyvendinant Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimus. Tačiau, teismo vertinimu, Kauno miesto savivaldybė administracijos direktorė E. G. neteisingai suprato minėtų Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų ir Reorganizavimo sÄ lygų esmę, kiek tai liečia reorganizuojamų įstaigų darbuotojų darbo santykius.

Teismas pažymėjo, kad dar 2010 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-147 nusprendė pritarti, kad K. M. laikinai eitų po reorganizavimo veiksiančios vieÅ¡osios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas (1 t., b. l. 56), o 2010 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimÄ Nr. T-754, kuriuo buvo nuspręsta ne tik reorganizuoti vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę, bet ir suteikti įgaliojimai ieÅ¡kovui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus, susijusius su reorganizavimo sÄ lygų apraÅ¡o įgyvendinimu.

Nors Å¡io sprendimo 7 punktu savivaldybės taryba pritarė K. M. atleidimui iÅ¡ Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigų nuo Å¡ios įstaigos iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro dienos, tačiau tai turėjo bÅ«ti vykdoma Reorganizavimo sÄ lygų 13 punkte nustatyta tvarka, tik Darbo kodekso nustatytais pagrindais ir prieÅ¡ tai per nustatytÄ terminÄ tinkamai įspėjus. Nors ieÅ¡kovas buvo įspėtas dėl galimo jo atleidimo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, tačiau nurodytu pagrindu darbo sutartis nebuvo nutraukta.

Todėl teismo nuomone, DK numatytų pagrindų nutraukti su ieÅ¡kovu darbo sutartį nebuvo. Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad VieÅ¡osios įstaigos gali bÅ«ti reorganizuojamos Civilinio kodekso nustatytais jungimo ir skaidymo bÅ«dais. Visų reorganizavime dalyvaujančių viešųjų įstaigų vadovai arba kiti valdymo organai privalo parengti vieÅ¡osios įstaigos reorganizavimo sÄ lygas, kuriose, be kitų reikalavimų, turi bÅ«ti numatyta asmenys, kurie turi teisę pasiraÅ¡yti po reorganizavimo veiksiančių viešųjų įstaigų įstatus; taip pat asmenys, kurie turi teisę veikti kuriamų naujų viešųjų įstaigų vardu.

Kuriamų naujų įstaigų vardu gali bÅ«ti atliekami tik su vieÅ¡osios įstaigos registravimu susiję veiksmai (Viešųjų įstaigų įstatymo 15 str. 2 d. 5, 6 p. ). Teismas pažymėjo, kad Å¡ios įstatymo nuostatos buvo perkeltos į reorganizuojamų įstaigų vadovų parengtas Reorganizavimo sÄ lygas, jose iÅ¡dėstant konkrečias pareigas laikinai paskirtam ligoninės vadovui, tuo pačiu nurodant ir tai, kad jam taikomi reorganizavimo sÄ lygose numatyti apribojimai, t. y. kad jis gali atlikti tik su vieÅ¡osios įstaigos registravimu susijusius veiksmus, pasiraÅ¡yti jos įstatus, pasiraÅ¡yti turto teisių bei pareigų ir dokumentų perdavimo aktus (Reorganizavimo sÄ lygų 10,15, 16, 18 p.), todėl sprendė, kad vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis ir patvirtintomis reorganizavimo sÄ lygomis, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisėtÄ pagrindÄ ir buvo įgaliotas priimti įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo skyrimo laikinai eiti VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės vadovo pareigas ir pavesti atstovui pasiraÅ¡yti su ieÅ¡kovu terminuotÄ darbo sutartį, tačiau tik tam laikotarpiui, kol bus atlikti nurodyti veiksmai.

Tačiau administracijos direktorius neturėjo jokio teisėto pagrindo laikino pobÅ«džio pareigoms atlikti nustatyti terminÄ - iki konkurso bÅ«du bus iÅ¡rinktas ir paskirtas direktorius (vyriausiasis gydytojas), taip pat neturėjo teisėto pagrindo 2011 m. vasario 28 d. priimti įsakymÄ Nr.AP-539 dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pareigų ir nutraukti su juo sudarytÄ neterminuotÄ darbo sutartį. Su ieÅ¡kovu sudaryta 2011 m. sausio 19 d. terminuota darbo sutartis Nr. P3-2413 turėjo bÅ«ti nutraukta atlikus ieÅ¡kovui 2010 m. gruodžio 16 d.

Kauno miesto savivaldybės sprendimo Nr. T-754 5 ir 6 punktais bei Reorganizavimo sÄ lygų 10, 15, 18 punktais priskirtas funkcijas. Tačiau tai nebuvo padaryta ir terminuota darbo sutartis nebuvo nutraukta. Teismo nuomone, 2011 m. vasario 24 d. iÅ¡registravus iÅ¡ registro VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę ir 2011 m. vasario 28 d. priėmus administracijos direktoriui įsakymÄ Nr. AP-539, kuriuo ieÅ¡kovas nuo 2011 m. kovo 1 d. buvo atleistas iÅ¡ VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų, o 2011 m. kovo 2 d.

įsakymu AP-552 padidinant ieÅ¡kovo darbo valandų trukmę naujai įsteigtojoje Ligoninėje iki 40 valandų per savaitę, ieÅ¡kovas nuo 2011 m. kovo 2 d. pradėjo vykdyti visas darbuotojo funkcijas, kurios pagal VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės įstatus priskirtos vieÅ¡o konkurso bÅ«du iÅ¡rinktam direktoriui (vyriausiajam gydytojui) (4 t., b. l. 34-46). Å ios aplinkybės patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius neteisingai suprato 2010 m. gruodžio 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-754 patvirtintų Reorganizavimo sÄ lygų nuostatas, netinkamai įgyvendino jam duotÄ pavedimÄ â€“ paskirti ieÅ¡kovÄ laikinai eiti VÅ¡Ä® KKL direktoriaus pareigas, nes Å¡iam pavedimui įgyvendinti turėjo bÅ«ti su ieÅ¡kovu sudaryta terminuota darbo sutartis tam tikrų darbų atlikimui, o ne iki konkurso bÅ«du bus iÅ¡rinktas ir paskirtas direktorius.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovui įgyvendinus Reorganizavimo sÄ lygose jam pavestas funkcijas, terminuota darbo sutartis negalėjo tęstis ir turėjo bÅ«ti nutraukta, nes pagal nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovo laikino darbo trukmė buvo sÄ lygota jam pavestų darbų atlikimu. Ä®gyvendinus jam duotus pavedimus, objektyviai neliko jokios bÅ«tinybės tęsti terminuotus darbo santykius ir 2011 m. sausio 19 d. sudaryta terminuota darbo sutartis turėjo bÅ«ti nutraukta. Kadangi ieÅ¡kovo darbo santykiai tęsėsi, toliau jis vykdė visas vieÅ¡osios įstaigos direktoriui priskirtas funkcijas, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo darbo santykiai buvo nuolatinio pobÅ«džio.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės neįrodė ir neįrodinėjo, kad nuo VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės iÅ¡registravimo iÅ¡ įmonių registro ir nuo turto bei pareigų perdavimo akto pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovas dirbo laikino pobÅ«džio darbÄ , nors tokia pareiga tenka darbdaviui. Sprendžiant, kokiais pagrindais ieÅ¡kovas toliau dirbo nuolatinio pobÅ«džio (direktoriaus) darbÄ , teismas atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad iki terminuoto darbo sutarties sudarymo ieÅ¡kovas dirbo pagal neterminuotÄ darbo sutartį vienos iÅ¡ reorganizuojamų viešųjų įstaigų vadovu.

Dėl vykdomos reorganizacijos Å¡i darbo sutartis nebuvo nutraukta. Teismo nuomone, ieÅ¡kovas 2011 m. sausio 18 d. parašė pareiÅ¡kimÄ (t. 3, b. l. 166), kuriuo prašė atleisti iÅ¡ 0,5 etato VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pareigų ir priimti dirbti 0,5 etato darbo krÅ«viu VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi, tokiu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡damas sutikimÄ vykdyti Reorganizavimo sÄ lygų 15 punktÄ ir laikinai eiti VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas. 2011 m. vasario 22 d. ieÅ¡kovas parašė praÅ¡ymÄ nutraukti 2009 m. liepos 21 d. darbo sutartį nuo VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro dienos (2 t., b. l. 194), o Kauno miesto savivaldybė administracijos direktorius 2011 m. vasario 28 d.

įsakymu Nr. AP-539 atleido ieÅ¡kovÄ nuo 2011 m. kovo 1 d. iÅ¡ Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigų, paskyrė asmenį pasiraÅ¡yti darbo sutarties nutraukimÄ ir įpareigojo ligoninę iÅ¡mokėti K. M. visas jam priklausančias sumas ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas, jeigu tokių yra (4 t., b. l. 76). Paminėto įsakymo pagrindu 2011 m. kovo 1 d. darbo sutartyje buvo įformintas jos nutraukimas pagal DK 127 straipsnio 1 dalį ( darbuotojo pareiÅ¡kimu) (1 t., b. l. 17).

Å ios darbo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovas neginčijo, kadangi dėl jo paraÅ¡yto pareiÅ¡kimo darbo santykiai nenutrÅ«ko ir negalėjo nutrÅ«kti, nes po įstaigos iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro jis buvo perkeltas dirbti į naujai įkurtÄ VÅ¡Ä® Kauno klinikinę ligoninę. Todėl teismas sprendė, kad vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis į teismÄ dėl darbo sutarčių sÄ lygų modifikavimo nebuvo praleistas, nes ieÅ¡kovo teisės buvo pažeistos tik neteisėtu atleidimu iÅ¡ darbo drausmine tvarka, kurį ginčijant ir iÅ¡kilo klausimas dėl jo darbo pobÅ«džio nustatymo.

Teismas sprendė, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamas darbo ginčas vertintinas ne kaip kilęs dėl neteisėto atleidimo, o kaip dėl darbo pobÅ«džio nustatymo, nes Å¡is klausimas iÅ¡kilo tik atleidus ieÅ¡kovÄ drausmine tvarka, sprendžiant dėl galimo neteisėto atleidimo pasekmių taikymo. Todėl teismas sutiko su ieÅ¡kovo ir jo atstovės argumentais, kad sutrumpintas vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iam ginčui netaikytinas ir ieÅ¡kinio senatis nėra praleista. Teismas taipogi sutiko su ieÅ¡kovo atstovės argumentais, kad Å¡io ginčo atveju atsakovės nepagrįstai sureikÅ¡mino ieÅ¡kovo raÅ¡ytus praÅ¡ymus, prilygindamos juos praÅ¡ymui nutraukti darbo sutartį savo noru.

Be to, pats praÅ¡ymo turinys nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas prašė bÅ«ti atleidžiamas iÅ¡ darbo savo iniciatyva. Vertindamas ieÅ¡kovo raÅ¡ytų pareiÅ¡kimų esmę, jų svarbÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl ieÅ¡kovo darbo santykių pobÅ«džio, jo tęstinumo, teismas atsižvelgė į DK 138 straipsnyje įtvirtintÄ apribojimÄ nutraukti darbo santykius taip pat į kasacinio teismo praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant DK 138 straipsnio nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė administracijos direktorius 2011 m. vasario 28 d.

įsakymu Nr. AP-539 atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ VÅ¡Ä® KRKKL direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigų nuo 2011 m. kovo 1 d., kai jau buvo pasiraÅ¡ytas 2011 m. vasario 28 d. turto, teisių ir pareigų perdavimo - priėmimo aktas (2 t., b. l. 186-187), kurio 5 punktu buvo susitarta perkelti darbuotojus į VÅ¡Ä® Kauno klinikinę ligoninę nuo 2011 m. kovo 1 d., ir kai Ligoninė perėmė visas Raudonojo Kryžiaus ligoninės galiojančių darbo sutarčių pagrindu kylančias teises ir pareigas. Teismo vertinimu, tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo darbo sutartis buvo nutraukta tÄ pačiÄ dienÄ , kai jis jau faktiÅ¡kai buvo perkeltas į VÅ¡Ä® Kauno klinikinę ligoninę, nes jo darbo santykiai iki 2011 m. kovo 1 d. nebuvo nutraukti.

Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas ne tik nesant faktinio tokio atleidimo pagrindo (darbuotojo pareiÅ¡kimo, kuriame bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia nutraukti darbo santykius savo noru, o ne dėl vykdomos reorganizacijos), bet ir pažeidžiant imperatyvias DK 138 straipsnio nuostatas. Toks atleidimas, kai faktiÅ¡kai įvyko reorganizuojamos įstaigos darbuotojų perkėlimas, pažeidžia imperatyvius DK 138 straipsnio reikalavimus. Todėl teismas sprendė, kad nebuvo pagrindo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinant vieÅ¡osios įstaigos savininkės turtines ir neturtines teises, atstovaujant darbdavį (VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę), 2011 m. vasario 28 d. priimti įsakymÄ Nr. AP-539 „Dėl K.

M. atleidimo“, kuriuo ieÅ¡kovas nuo 2011 m. kovo 1 d. buvo atleistas iÅ¡ VÅ¡Ä® KRKKL direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų, o taip pat įforminti 2009 m. liepos 21 d. darbo sutarties nutraukimÄ DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu.5. Dėl VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės reorganizavimo padarinių nagrinėjamoje byloje. Teismui nustačius, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. ieÅ¡kovas dirbo nuolatinio pobÅ«džio darbÄ pagal 2009 m. liepos 21 d. su VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine sudarytÄ darbo sutartį Nr. P 3-2285, o su juo 2011 m. sausio 19 d. sudaryta terminuota darbo sutartis tÄ dienÄ turėjo bÅ«ti nutraukta, teismas nutarė iÅ¡eiti už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribų (CPK 417 str.) ir pripažinti, kad 2009 m. liepos 21 d. su VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine sudaryta darbo sutartis Nr. P 3-2285, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d.

įsakymu Nr. AP-539, nuo 2011 m. kovo 1 d. buvo nutraukta nepagrįstai bei nustatyti, kad nuo Å¡ios dienos darbo santykiai tęsėsi VÅ¡Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje pagal 2011 m. sausio 19 d. sudarytÄ neterminuotÄ darbo sutartį Nr. P3-2413. Remdamasis tuo pačiu procesiniu pagrindu, teismas sprendė tikslingu pripažinti, kad 2011 m. sausio 19 d. terminuota darbo Nr. P3-2413 nutrÅ«ko 2011 m. kovo 1 d., ieÅ¡kovui atlikus jam pavestus įstaigos reorganizavimo darbus. Neterminuota darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo sudaryta tuo metu, kai nei Sveikatos priežiÅ«ros įstatymas, nei VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės įstatai nenumatė, jog viešųjų įstaigų vadovai į darbÄ turi bÅ«ti priimti terminuotai, 5 metams.

Tai, kad jau po ieÅ¡kovo atleidimo 2011 m. gruodžio 1 d. įstatymu Nr. XI-1770 buvo priimtas Sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio pakeitimas, teismo vertinimo ir sprendimo nepakeičia, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad grÄ Å¾inimo į darbÄ atveju ieÅ¡kovo nepalietų Å¡iuo metu galiojanti Sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio redakcija.

6. Dėl tinkamo atsakovo byloje. Teismas nurodė, kad byloje ieÅ¡kovas ginčija atleidimo iÅ¡ darbo VÅ¡Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje teisėtumÄ ir praÅ¡o taikyti DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ . Ginčas kilęs iÅ¡ materialinių teisinių darbo santykių. Tačiau visi pareikÅ¡ti ieÅ¡kovo reikalavimai nukreipti ir atsakovėms Kauno miesto savivaldybei bei Kauno miesto savivaldybės administracijai. Kauno miesto savivaldybė nagrinėjamo ginčo aspektu yra tik atsakovės VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninė (o taip pat ir iki reorganizacijos veikusios VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės) steigėja, t. y. valdymo organas, kuris pagal savo kompetencijÄ turi teisę priimti sprendimus dėl ieÅ¡kovo priėmimo ir atleidimo iÅ¡ darbo.

Tačiau įgyvendinti VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės savininkės teises ji buvo pavedusi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, dėl kurio priimtų įsakymų teisėtumo byloje ir kilo ginčas. Teismas pažymėjo, kad byloje taipogi sprendžiamas ginčas ir dėl tų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų bei priimtų įsakymų, kai jis veikė Kauno miesto savivaldybės, kaip VšĮ Kauno klinikinės ligoninės savininkės vardu, nors tokių įgaliojimų neturėjo.

Todėl teismas sprendė, jog tinkamas atsakovas dėl ieškovo pareikštų neturtinių reikalavimų yra ne tik darbdavys – VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, bet ir Kauno miesto savivaldybės administracija, kurios direktorius priėmė neteisėtus įsakymus dėl ieškovo darbo santykių, o taip pat ir Kauno miesto savivaldybė, kurios kompetencijoje buvo spręsti klausimus dėl ieškovo atleidimo, tačiau, kaip jau nurodyta, ji savo teises neteisėtai, teismo panaikintu sprendimu, buvo perdavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

Todėl Å¡ioje byloje tinkamomis atsakovėmis dėl darbo santykių pobÅ«džio nustatymo bei reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymÄ Nr. AP-1323 bei pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ovėmis laikytas darbdavys – VÅ Ä® Kauno klinikinė ligoninė, Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija, o dėl reikalavimo dėl neteisėto atleidimo pasekmių taikymo - grÄ Å¾inimo į darbÄ bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei su tuo susijusio turtinio reikalavimo dėl 5 procentų metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, tinkamas atsakovas yra VÅ¡Ä® Kauno klinikinė ligoninė.

7. Dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ . Konstatavus, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai, teismas sprendė dėl galimybės jį grÄ Å¾inti į darbÄ (DK 297 str. 3 d.). Ä®vertinęs ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija organizavo konkursÄ laisvoms VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigoms užimti, taip pat į Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktÄ medžiagÄ apie ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėtus vidaus ir ikiteisminius tyrimus, vykusius komisijų ir darbo grupių posėdžius, vidaus audito ataskaitÄ ir kt., nors ir nesant duomenų apie tai, kad ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti pagrįstai, o pagal vidaus tyrimų iÅ¡vadas ieÅ¡kovui drausminės nuobaudos nebuvo paskirtos (iÅ¡skyrus atleidimo iÅ¡ darbo atvejį), teismas sprendė, jog Ligoninės savininkas nepasitiki ieÅ¡kovu, todėl grÄ Å¾inus jį į darbÄ bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti.

Todėl teismas taikė alternatyvų ieÅ¡kovo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ ir DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu jam priteisė trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , o pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, taip pat priteisė jam vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . IeÅ¡kovui priteistos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ dydžio teismas nemažino atsižvelgdamas į faktines neteisėto atleidimo aplinkybes: tai yra, kad į darbÄ ieÅ¡kovas buvo priimtas vieÅ¡o konkurso bÅ«du, pagal neterminuotÄ darbo sutartį, dėl ko teko keisti Å¡eimos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Teismas taip pat vertino, kad priteisiamų iÅ¡mokų dydis yra adekvatus padarytiems ieÅ¡kovo teisių pažeidimams, o duomenų, kad tai sukels pernelyg sunkius turtinius padarinius atsakovėms, byloje nėra. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimÄ , grÄ Å¾inti jį į darbÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad jo pažeistos teisės gali bÅ«ti apgintos tik grÄ Å¾inus jį darbÄ vieÅ¡ojoje įstaigoje.

Jokių ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių, dėl kurių teismas negalėtų grÄ Å¾inti jo į darbÄ , nėra. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovui bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti. Tokiu bÅ«du nagrinėjamoje byloje teismas vadovavosi iÅ¡imtinai atsakovo (darbdavio) interesais paneigdamas aplinkybę, kad alternatyvÅ«s darbuotojų teisių gynimo bÅ«dai yra skirti pirmiausia darbuotojo interesams ginti. Nors ieÅ¡kovo atžvilgiu ir buvo pradėti vidaus ir ikiteisminiai tyrimai, komisijų ir darbo grupių posėdžiai, vidaus auditas, tačiau nėra jokių duomenų, kad ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti pagrįstai, o pagal vidaus tyrimų iÅ¡vadas drausminės nuobaudos nebuvo paskirtos.

Tokiu bÅ«du, apelianto nuomone, atsakovų nepasitikėjimas juo yra visiÅ¡kai nepagrįstas, o atsakovų elgesys yra nesÄ Å¾iningas ir diskriminuojantis, kadangi atsakovas, esant neterminuotai darbo sutarčiai, surengė konkursÄ toms pačioms pareigoms užimti ir tokiu bÅ«du privertė ieÅ¡kovÄ dar kartÄ dalyvauti konkurse dėl ieÅ¡kovo jau einamų pareigų. Net jei atsakovas ieÅ¡kovu ir nepasitiki, atsakovui negali bÅ«ti suteikiama galimybė iÅ¡vengti pareigos atkurti ieÅ¡kovo buvusius darbo santykius.

Be to, darbuotojas yra silpnesnė darbo santykių Å¡alis, jo interesams privalėtų bÅ«ti taikoma padidinta teisių apsauga. Ä® darbÄ ieÅ¡kovas buvo priimtas vieÅ¡o konkurso bÅ«du, pagal neterminuotÄ darbo sutartį, dėl ko teko keisti Å¡eimos gyvenamÄ jÄ vietÄ . VisÄ ligÅ¡iolinį gyvenimÄ dirbęs Vilniuje, Vilniaus Universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikose, konkurse dalyvavęs ir jo pagrindu tapęs naujai sukurtų darbo santykių Å¡alimi ieÅ¡kovas turėjo tikslÄ , jog darbo santykiai bus ilgalaikiai.

Apeliantas nurodo, kad jis turi tris nepilnamečius vaikus, taigi akivaizdu, jog jo siekis buvo susikurti kiek įmanoma stabilesnį gyvenimÄ , turėjęs lÅ«kesčius, jog jo kaip darbuotojo teisės bus apsaugotos ir užtikrintos. Teismas, negrÄ Å¾indamas jo į darbÄ , pažeidė ieÅ¡kovo teisėtų lÅ«kesčių principÄ . Be to, ieÅ¡kovo amžius (44 metai) bei gyvenamoji vieta (Kauno miestas), kurioje yra tik kelios medicinos įstaigos (ligoninės), darbo specifika akivaizdžiai rodo, kad ieÅ¡kovo galimybės įsidarbinti kitoje įstaigoje yra ribotos.

Todėl mano, jog bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai nenustatė, kad realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo ar apskritai eliminuoja galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbÄ ir produktyviai jį tęsti, nes ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ sugrįžti į pirmesnį darbÄ , o atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog tam tikros ieÅ¡kovo asmeninės savybės trukdytų jam atlikti savo tiesioginį administracinį darbÄ . Be to, teismas neatsižvelgė ir į ieÅ¡kovo kvalifikacijÄ , į tai, kad darbÄ jis atliko sÄ Å¾iningai, drausminių nuobaudų neturėjo (iÅ¡skyrus atleidimo atveju), kad dėl Å¡io darbo pakeitė ne tik savo, bet visos Å¡eimos gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl toks vienpusis aplinkybių bei įrodymų vertinimas prieÅ¡tarauja DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dų praktikai ginti pirmiausia darbuotojų interesus, pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles.

Apeliaciniais skundais atsakovai Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliaciniai skundai grindžiami tokiais argumentais:1. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, - priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi bÅ«ti nurodyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ .

Nagrinėjamu atveju, gavęs pareiÅ¡kėjos D. G. 2011 m. rugsėjo 12 d. skundÄ , Savivaldybės administracijos direktorius, jo paties įsakymu sudarytai komisijai, pavedė atlikti galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimÄ . Tyrimo komisijos iÅ¡vados pagrindu ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminė nuobauda, Å¡ioje iÅ¡vadoje yra detaliai nurodytos aplinkybės ir pagrindai, sÄ lygoję DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkto sudėtį, kurių pagrindu buvo konstatuotas ginčo byloje nagrinėtas drausminis pažeidimas, todėl įsakyme pagrįstai pakartotinai nebuvo nurodyta aukščiau paminėta pažeidimo sudėtis, kadangi, pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , motyvuota iÅ¡vada yra Administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo skiriama drausminė nuobauda, neatskiriama dalis.

Teismo motyvacija dėl drausminės nuobaudos skyrimo įforminimo laikytina nepagrįsta ir prieÅ¡taraujančia teismų formuojamai praktikai tokio pobÅ«džio bylose. Teismas neatsižvelgė į byloje surinktus duomenis, jog tik 2012 m. sausio 9 d. ir 2012 m. sausio 13 d. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atitinkamais sprendimais Nr. 2R-69(2.6.1) ir 2R-153(9.1.1) nusprendė iÅ¡duoti leidimÄ atlikti vaizdo duomenų tvarkymÄ vykdant vaizdo stebėjimÄ adresu Laisvės al. 17, Kaune prie administracijos ir vadovybės kabinetų, prie įvažiavimo, prie pagrindinio įėjimo į administracijos patalpas, traumatologijos skyriuje: prie operacinės ir gipsinės, prie procedÅ«rų ir rentgeno kabineto bei adresu Josvainių g. 2, Kaune teritorijoje prie įvažiavimo užtvarų, rÅ«syje prie įėjimo skyriaus lifto, rÅ«syje AkuÅ¡erijos korpuse, Vidaus ligų diagnostikos ir Kardiologijos skyrių rÅ«siuose, veiksmus;

įregistruoti VÅ¡Ä® Kauno klinikinę ligoninę Asmens duomenų valdytojų valstybės registre, įraÅ¡ant į registrÄ iÅ¡ankstinės patikros metu surinktus reikiamus duomenis ir suteikiant duomenų valdytojo identifikavimo kodÄ P4831. Å ie duomenys tik patvirtina, kad pažeidimai, egzistavę K. M. vadovavimo VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinei ligoninei ir VÅ¡Ä® Kauno klinikinei ligoninei laikotarpiu, kurie buvo nurodyti pareiÅ¡kėjos D. G. 2011 m. rugsėjo 12 d. skunde ir vėliau buvo konstatuoti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011 m. lapkričio 2 d. nurodyme Nr. 2R-3520(2.13), egzistavo ir buvo pagrindas taikyti įstaigos vadovui, neužtikrinusiam teisės aktų laikymosi, drausminę atsakomybę.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija dar 2011 m. rugpjūčio mėn. D. G. informavo, kad buvo nustatyti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimai, detaliai nurodant, kokios Å¡io ir kitų įstatymų nuostatos yra pažeidžiamos, todėl konstatuoti, kad darbdavys, tyręs D. G. skundÄ , netinkamai iÅ¡tyrė pažeidimo aplinkybes, kai aplinkybės buvo nustatytos ir detaliai iÅ¡vardintos Valstybinės asmens duomenų inspekcijos praneÅ¡ime D. G., ir kad darbdavys nepagrįstai K. M. skyrė drausminę nuobaudÄ nėra jokio teisinio pagrindo.

Minėtų teisės normų pažeidimÄ konstatavo kompetentinga institucija, kurios sprendimas nebuvo panaikintas, todėl Kauno miesto savivaldybė neturėjo jokio teisinio pagrindo ignoruoti Å¡ios institucijos nustatytus pažeidimus ir į tai neatsižvelgti. Teismas net neįvertino, jog minėtos institucijos užfiksuoti pažeidimai grubiai pažeidžia asmenų konstitucines teises į privatų gyvenimÄ , kadangi ieÅ¡kovo veiksmų pasėkoje be iÅ¡ankstinio asmenų įspėjimo jie buvo filmuojami vaizdo kameromis.

Teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , nesiaiÅ¡kino, kokių kitų priemonių ėmėsi K. M., kurios buvo neveiksmingos, ir dėl ko buvo nuspręsta vaizdÄ stebėti tikslu apginti asmenų gyvybę, turtÄ ir kitas asmenų teises ir laisves. Teismas taip pat nevertino, jog vaizdo stebėjimas buvo atliekamas iÅ¡ anksto neįspėjus asmenų, t. y. nesant įspėjamųjų ženklų pacientams ir negavus įstaigos darbuotojų iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio sutikimo, nors tokia pareiga įtvirtinta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnyje.

Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad neteisėtas vaizdo stebėjimas nepažeidė darbuotojų ir ligoninės pacientų teisių į privatų gyvenimÄ ir jų laisvių, kai tai buvo aiÅ¡kiai nustatyta vėlesniuose 2012 m. sausio 9 d. ir 2012 m. sausio 13 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimuose Nr. 2R-69(2.6.1) ir 2R-153(9.1.1). Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad K. M. nepateikė jokių įrodymų, kuriais bÅ«tų galima remtis konstatuojant, jog buvo taikomos kitos Å¡ias asmenų teises užtikrinančios apsaugos priemonės. Be to, neatsižvelgta ir į tai, kad K.

M. nenuginčijo aplinkybės, jog pažeidimas dėl vaizdo stebėjimo buvo iÅ¡taisytas tik 2012 m. sausio mėn., kada ligoninės vadovo pareigas ėjo kitas asmuo. Paminėtų aplinkybių pagrindu, apeliantų nuomone, yra pagrindas teigti, kad teismas neiÅ¡tyrė visų byloje esančių įrodymų, objektyviai neįvertino visų aplinkybių, priėmė nepagrįstÄ ir imperatyvioms tiek materialinės, tiek procesinės teisės normoms prieÅ¡taraujantį sprendimÄ . Teismas neatsižvelgė į atsakovų pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus apie tai, kaip ieÅ¡kovas atliko pareigas iki drausminės atsakomybės taikymo, kadangi toks įpareigojimas yra imperatyviai reglamentuotas DK 238 straipsnyje.

Teismas nevertino aplinkybės, kad dėl gaunamų įvairių skundų dėl ieÅ¡kovo K. M. netinkamo pareigų atlikimo, Kauno miesto savivaldybės administracijoje buvo sudarytos komisijos (dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 punktų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimo, neteisėtai sudarytų sutarčių ir kt.). Vadovaujantis DK 238 straipsniu, skiriant drausminę nuobaudÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

IeÅ¡kovas, atlikdamas savo pareigas, dažnai neužtikrino teisės aktų, susijusių su ligoninės funkcijų atlikimu, tinkamu vykdymu. Dėl jo veiklos Kauno miesto savivaldybė ne kartÄ nagrinėjo eilę iÅ¡ dalies pagrįstų skundų, todėl teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, skirdamas pačiÄ griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ , atsižvelgė ne tik į Å¡ioje byloje nagrinėtÄ pažeidimÄ , bet ir į tai, kaip ieÅ¡kovas K.

M. dirbo anksčiau. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius atsižvelgė ir į tai, kad veiksmai, susiję su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimu, grubiai pažeidė konstitucines žmonių teises į privatų gyvenimÄ . Ligoninėje vaizdo stebėjimu tvarkomi ypatingi asmens duomenys, t. y. duomenys susiję su fizinio asmens sveikata, todėl Å¡iuo atveju duomenų subjekto interesai yra svarbesni už ligoninės interesus. Be to, K. M. nurodomi vaizdo stebėjimo tikslai (turto ir gydytojų saugumas) gali bÅ«ti pasiekiami ir kitais bÅ«dais bei priemonėmis.

2. Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo termino. Apeliantų vertinimu, K. M. darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo 2011 m. rugsėjo 28 d., nes tik tada darbo grupėje buvo svarstomas D. G. skundas, nustatyta, kad šis skundas yra pagrįstas ir nutarta siūlyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo K. M.. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, neatsižvelgė į DK 241 straipsnio 1 dalies prigimtį, t. y.

į tai, kad darbdaviui Å¡iuo atveju yra reikÅ¡mingas drausminės atsakomybės paaiÅ¡kėjimo momentas, t. y. momentas, kada darbo grupė, iÅ¡nagrinėjusi visas skunde nurodytas aplinkybes, pateikė darbdaviui, Å¡iuo atveju Administracijos direktoriui, motyvuotÄ iÅ¡vadÄ kurioje nurodyta, jog yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybė bei aptarti konkretÅ«s drausminės atsakomybės taikymo pagrindai. Todėl vien tik D. G. 2011 m. rugsėjo 12 d. skundÄ , kurio pagrindu buvo atliktas darbo drausmės pažeidimo tyrimas, teismas nepagrįstai laikė pakankamu pagrindu darbdaviui taikyti drausminę atsakomybę ir tuo pačiu nepagrįstai sprendė, kad Å¡is terminas laikytinas drausminės atsakomybės termino taikymo pradžia.

Todėl, prieÅ¡ingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, sužinojimo momentu negali bÅ«ti laikomas pareiÅ¡kėjos D. G. skundas, o laikytina darbo grupės motyvuotos iÅ¡vados pateikimo Administracijos direktoriui diena, t. y. 2011 m. rugsėjo 28 d. Net tuo atveju, jeigu bÅ«tų pripažinta, kad darbo drausmės pažeidimas paaiÅ¡kėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2011 m. rugsėjo 15 d., teismas netinkamai sprendė, kad Å¡iuo atveju terminas buvo praleistas, kadangi K. M. laikotarpiu nuo rugsėjo 16 d. iki 17 dienos buvo nedarbingas, rugsėjo 18 d. buvo nedarbingas pusę dienos, taip pat laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 15 d. iki spalio 17 d. visÄ dienÄ ir spalio 14 d.- dalį dienos (t.y. 1,5 val.) K.

M. turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ . Todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 241 straipsniu, Å¡is laikotarpis neįskaitomas į drausminei nuobaudai skirti taikomÄ terminÄ . Be to, nurodydamas, jog teismas nenustatė, jog 2011 m. spalio 3 d. K. M. nebuvo darbe, kadangi tai nėra pažymėta darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje, teismas nevertino Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktų oficialių raÅ¡ytinių įrodymų, jog 2011 m. spalio 3 d. ieÅ¡kovas darbe dar nebuvo dėl suteiktos papildomos poilsio dienos, nes Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 8 d.

įsakymu Nr. AA-1088 K. M. buvo suteiktos dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį, o ieÅ¡kovo 2011 m. rugsėjo 27 d. praÅ¡ymas „Dėl papildomos poilsio dienos“ suteikti jam papildomÄ poilsio dienÄ 2011 m. spalio 3 d. buvo suderintas su Kauno miesto savivaldybės administracija ir nebuvo atÅ¡auktas. Teismas, priimdamas sprendimÄ turėjo įvertinti ir tai, kad darbdaviui buvo žinoma ta aplinkybė, jog K. M. naudosis papildoma poilsio diena 2011 m. spalio 3 d. ir Å¡io savo praÅ¡ymo nebuvo atÅ¡aukęs, todėl laikytina, kad Å¡i diena neturi bÅ«ti įtraukta į terminÄ drausminei nuobaudai skirti.

3. Dėl K. M. darbo santykių. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo santykių tęstinumo ir darbo pobÅ«džio nustatymo, nepagrįstai rėmėsi tik liudytojų parodymais ir neatsižvelgė į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, tokius kaip K. M. praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį, bei pažeisdamas imperatyvias darbo santykius reglamentuojančias teisės normas nustatė, kad antroji darbo sutartis (2011-01-19 Nr. P3-2413) buvo sudaryta, o pirmoji (2009-07-21 Nr. P3-2285) buvo nutraukta ne ieÅ¡kovo iniciatyva, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinant Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimus, nesivadovaujant Reorganizavimo sÄ lygų 13 punkto nuostatomis.

Taip pat negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teismo argumentas, jog ieÅ¡kovo praÅ¡ymo (2011-02-22) turinys nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas prašė bÅ«ti atleidžiamas iÅ¡ darbo savo iniciatyva. IeÅ¡kovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ bÅ«ti atleistam iÅ¡ užimamų pareigų paties praÅ¡ymu. DK 127 straipsnis nenumato darbuotojo pareigos teikiant praÅ¡ymÄ jame nurodyti atleidimo pagrindÄ , t. y. straipsnį, kurio pagrindu jis turėtų bÅ«ti atleidžiamas iÅ¡ pareigų. Nepagrįstu laikytinas ir teismo argumentas, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas nesant faktinio tokio atleidimo pagrindo (darbuotojo pareiÅ¡kimo, kuriame bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia nutraukti darbo santykius savo noru, o ne dėl vykdomos reorganizacijos), bet ir pažeidžiant imperatyvias DK 138 straipsnio nuostatas.

Ieškovo 2011 m. vasario 22 d. prašyme nebuvo nurodyta, jog iš pareigų jis prašo būti atleistas dėl reorganizacijos, kas net ir negali būti teisėtu atleidimo pagrindu pagal DK nuostatas (138 str.), be to, Administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakyme Nr. AP-539 taip pat nurodytas ne koks kitas atleidimo pagrindas, o DK 127 straipsnis. Todėl teismo išvada, jog ieškovas buvo atleistas iš darbo pažeidžiant 138 straipsnio nuostatas laikytina nepagrįsta ir prieštaraujančia byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad „valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbÄ priimami vieÅ¡o konkurso bÅ«du“. Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 301 „Dėl konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iÅ¡ valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei vieÅ¡osiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, sÄ raÅ¡o nustatymo ir konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sÄ raÅ¡Ä , organizavimo tvarkos apraÅ¡o“ 1 punkte numatyta, kad konkursinėmis pareigomis „vieÅ¡osiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė yra įmonės, įstaigos vadovo pareigos“.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. AP-161 su ieÅ¡kovu K. M. 2011 m. sausio 19 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. P3-2413, nurodant terminÄ - kol konkurso bÅ«du bus iÅ¡rinktas ligoninės direktorius (vyriausiasis gydytojas). Sutartį Nr. P3-2413 pasirašė abi darbo sutarties Å¡alys, nei viena iÅ¡ Å¡alių dėl sutarties sÄ lygų pretenzijų nereiÅ¡kė, todėl laikytina, kad į nurodytas pareigas ieÅ¡kovas buvo priimtas iki kol konkurso bÅ«du bus iÅ¡rinktas ligoninės direktorius (vyriausiasis gydytojas), bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.

Todėl net ir neįvykus konkursui ar nenutraukus darbo sutarties su ieÅ¡kovu dėl drausminio pažeidimo, jo darbo santykiai bÅ«tų nutrÅ«kę 2012 m. sausio 19 d., t. y. suėjus vienerių metų terminui nuo jo įdarbinimo. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos imperatyvios DK 101 straipsnio 3 dalies nuostatos bei Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos, kadangi į naujai įsteigtÄ ligoninę asmuo bÅ«tų priimtas ne konkurso tvarka. Minėtas įsakymas Nr. AP-161 ieÅ¡kovui buvo žinomas, su juo jis susipažino, kas patvirtina terminuotos darbo sutarties sudarymo faktÄ .

PasiraÅ¡ydamas Administracijos direktoriaus įsakymÄ Nr. AP-161 ir darbo sutartį Nr. P3-2413, su tokiomis sÄ lygomis ieÅ¡kovas sutiko, jų neapskundė, todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, kad abiejų Å¡alių laisvai iÅ¡reikÅ¡ta valia buvo susitarta dėl terminuotų darbo santykių sukÅ«rimo. Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliantai teigė, kad teismas nepagrįstai pripažino 2009 m. darbo sutartį Nr. P3-2285 neterminuota ir netinkamai pasisakė dėl 2011 m. darbo sutarties Nr. P3-2413 sudarymo pagrindų.

Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas jau yra laimėjęs konkursÄ VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pareigoms užimti ir tuo pagrindu su juo sudaryta 2009 m. liepos 21 d. darbo sutartis Nr. P3-2285, todėl, reorganizuojant vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ Ä¯ VÅ¡Ä® Kauno klinikinę ligoninę, ieÅ¡kovas neturėjo pareigos dalyvauti konkurse, kadangi, teismo nuomone, jo darbo santykiai perėjo iÅ¡ VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės į VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo).

Pareigos dalyvauti konkursuose atitinkamoms pareigoms užimti neturi joks asmuo, tokios pareigos nustatymas netgi prieÅ¡tarautų tiek DK, tiek ir Konstitucijos nuostatoms, reglamentuojančiomis asmens įsidarbinimÄ laisva valia. Teismas nereikÅ¡mingomis laikė aplinkybes, kad ieÅ¡kovas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui vykdant konkursÄ VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigoms užimti, net tris kartus pretendavo užimti VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas, kas, apeliantų nuomone, akivaizdžiai įrodo ieÅ¡kovo žinojimÄ , jog jis yra atleistas iÅ¡ VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pareigų, ir tik laikinai, t. y. iki kol konkurso bÅ«du bus paskirtas įstaigos direktorius (vyriausiasis gydytojas), paskirtas eiti VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas.

Todėl, norėdamas Å¡ias pareigas užimti nuolatinai, ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo laisvÄ valiÄ , t. y. teikė dokumentus, bÅ«tinus pretendentui Å¡ioms pareigoms užimti, dalyvavo pačiame konkurse. Taigi, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo laikyti, kad K. M. darbo santykiai po VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės reorganizavimo nenutrÅ«ko, bet transformavosi į VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas ir visiÅ¡kai nevertinti aplinkybės, kad ieÅ¡kovas savo veiksmais aiÅ¡kiai parodė, jog jam yra suprantamas 2011 m. sausio 19 d. darbo sutarties Nr. P3-2413 sudarymo pagrindas ir jos terminai, dėl ko jis ir dalyvavo konkurse naujoms pareigoms užimti.

Taigi akivaizdu, kad VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigoms esant konkursinėms, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisę su ieÅ¡kovu K. M. sudaryti terminuotÄ , bet ne ilgesnę kaip vienerių metų darbo sutartį, net jei darbai, kurie yra pavedami atlikti laikinai pareigas einančiam direktoriui, yra nuolatiniai, kadangi DK 101 straipsnio 3 dalis tokio ribojimo nenumato.

4. Dėl darbo sutarties nutraukimo ginčijimo. Ginčams dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo, nuÅ¡alinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva ir atleidimo iÅ¡ darbo atveju yra nustatytas trumpesnis (sutrumpintas) vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris prasideda nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos (DK 297 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 2 dalis). Taigi, specialusis darbo teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas imperatyviai nustato sutrumpintÄ vieno mėnesio apskundimo terminÄ , be to, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, 2009 m. liepos 21 d. darbo sutartis Nr. P3-2285 ieÅ¡kovui sukėlė teisines pasekmes, t. y. jis buvo atleistas iÅ¡ VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų, o pareigas VÅ¡Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje ėjo jau pagal visai kitÄ - terminuotÄ darbo sutartį Nr. P3-2413, iki kol konkurso bÅ«du bus paskirtas naujas įstaigos vadovas.

Todėl teismo iÅ¡vada, jog pasekmes darbo sutarties Nr. P3-2285 sutarties nutraukimas sukėlė tik sprendžiant klausimÄ dėl drausminės atsakomybės taikymo laikytina visiÅ¡kai nepagrįsta, prieÅ¡taraujančia DK 297 straipsnio imperatyvioms nuostatoms, Lietuvos teismų formuojamai praktikai bei byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Be to, ieÅ¡kovas net neprašė atnaujinti daugiau nei dvejus metus praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Taigi teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, visiÅ¡kai nepriklausančių nuo ieÅ¡kovo valios, kurios galėjo lemti imperatyviomis teisės normomis nustatyto vieno mėnesio termino praleidimÄ daugiau nei dvejus metus.

5. Dėl Administracijos direktoriaus kompetencijos. Teismas nurodė, kad atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, kai jo darbo santykiai pasikeitė į VÅ¡Ä® Kauno klinikinę ligoninę, galėjo tik pati steigėja - Kauno miesto savivaldybė, nes negali bÅ«ti laikoma, jog ji savo, kaip savininkės teises ir pareigas perdavė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui teismo panaikintu 2010 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-147. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. T-26 1.1 punkte apibrėžta, jog „Savivaldybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės (arba savininkės), turtines ir neturtines teises įgyvendina Savivaldybės institucija, kuriai Savivaldybės tarybos sprendimuose dėl viešųjų įstaigų steigimo ir Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo pavedama įgyvendinti viešųjų įstaigų dalininkės (arba savininkės) teises ir pareigas“, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 8 d.

Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-147 2 punktas ginčo laikotarpiu numatė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė „pavesti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinti po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas“. Teismas neatsižvelgė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. T-147 neįvardijo kokias konkrečias turtines ir neturtines teises ji paveda įgyvendinti Administracijos direktoriui, todėl preziumuojama, kad ji pavedė atlikti visas turtines ir neturtines teises.

Be to, teismas paminėjo, kad Å¡is tarybos sprendimas Nr. T-147 buvo panaikintas Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 1-45-423/11, tačiau visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, kad VÅ¡Ä® Kauno klinikinei ligoninei dėl Å¡io sprendimo pateikus apeliacinį skundÄ bet vėliau jį atsiėmus, minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. kovo 7 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1264/2012, t. y. tenkinus apelianto praÅ¡ymÄ atsiimti apeliacinį skundÄ .

Å ie argumentai patvirtina, jog ieÅ¡kovo atleidimo laikotarpiu 2011 m. spalio 21 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. T-147 galiojo ir juo administracijos direktoriui buvo suteikti įgaliojimai įgyvendinti VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės savininko turtines ir neturtines teises, t. y. ir teisė atleisti ieÅ¡kovÄ K. M. iÅ¡ VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų. Be to, atsakovo Kauno miesto savivaldybės argumento, jog ginčijamame Administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d.

įsakyme Nr. AP-1235 buvo per klaidÄ nurodytas ne tas Å¡io įsakymo priėmimo pagrindas, t. y. ne Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. T-26 1.1. punktas, bet 1.2. punktas, teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , taip pat visiÅ¡kai nevertino. Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliantai teigė, kad teismo argumentai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos kompetencijos laikytini nepagrįstais. Atsiliepimu į atsakovių apeliacinius skundus ieÅ¡kovas praÅ¡o juos atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus:1.

Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimo bÅ«tinumo atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu visų pirma dėl to, kad ieÅ¡kovÄ atleido ne tas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka buvo įgaliotas spręsti ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo klausimÄ . Ankstesniame įsakyme buvo įtvirtintas reikalavimas veikti administracijos direktoriui tik su savivaldybės tarybos pritarimu tada, kai sprendžiami klausimai, susiję su Ä®staigos vadovo paskyrimu ir atleidimu.

Vėlesniais tarybos sprendimais šis reikalavimas nebuvo panaikintas ar pakeistas, taigi liko galioti. 2010 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendime Nr. T-754 savivaldybės administracijos direktoriui nebuvo pavesta Įgyvendinti reorganizuojamos viešosios įstaigos savininko teises, nors būtent pastarasis teisės aktas nustatė konkrečius reorganizavimo kriterijus. Realizuojant Tarybos sprendimus, 2011 m. sausio 19 d. Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigybės aprašymas (2 t., b. l. 142).

Pareigybių 2 punkte nustatyta, jog ligoninės direktorių konkurso bÅ«du skiria į pareigas ir atleidžia iÅ¡ jų Kauno savivaldybės taryba. Kad vadovÄ skirti ir atleisti gali iÅ¡imtinai tik savivaldybės taryba, patvirtina ir faktiniai bylos duomenys: Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priiminėjo įsakymus eile klausimų, susijusių su K. M. darbo santykiais (t. l, b. l. 13, 19, 20, 25, 26, 80). Tačiau nepaisant to fakto, kad visais Å¡iais klausimais buvo priimtas administracijos direktoriaus įsakymas, tam tikriems juridiniams faktams pritarė ir Kauno miesto savivaldybė (papildomai), nors pagal apeliantų apeliacinio skundo dėl Å¡ių teismo iÅ¡vadų logikÄ , tokio pritarimo nebÅ«tų reikėję.

2. Dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo nebuvimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymas Nr. AP-1235 „Dėl K. M. atleidimo iÅ¡ darbo“ yra priimtas vadovaujantis DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris numato, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. Kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad vaizdo stebėjimo kameros buvo paÅ¡alintos, spręstina, kad buvo visos įstatyminės sÄ lygos vaizdÄ stebėti — taigi, Å¡iuo požiÅ«riu žmonių konstitucinės teisės nebuvo pažeidžiamos.

VÅ¡Ä® Kauno Klinikinė ligoninė pažeidė ne konstitucines žmogaus teises, o formalius reikalavimus dėl asmens duomenų tvarkymo. Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalis duomenų tvarkymÄ apibrėžia kaip bet kurį su asmens duomenimis atliekamÄ veiksmÄ : rinkimÄ , užraÅ¡ymÄ , kaupimÄ , saugojimÄ , klasifikavimÄ , grupavimÄ , jungimÄ , keitimÄ ir t.t.3. Dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytÄ nusižengimÄ darbdavys (atsakovas) pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nustatė, kad vaizdo kameros buvo įrengtos 2005 metais (t. y. tada, kai ieÅ¡kovas dar nedirbo) ir 2010 metų vasario mėnesį. Vaizdo kameromis VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje buvo siekiama apsaugoti tiek darbuotojus, tiek vieÅ¡osios Ä®staigos turtÄ nuo galimų neigiamų pasekmių. Juo labiau svarbu pažymėti, kad už vaizdo kamerų diegimÄ buvo atsakinga D. G., vieÅ¡osios įstaigos direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotoja organizaciniams reikalams, kurios pateikto skundo pagrindu ir buvo skirta drausminė nuobauda ieÅ¡kovui.

BÅ«tent ieÅ¡kovo iniciatyvos dėka visi Å¡ie formalÅ«s teisės aktų pažeidimai buvo paÅ¡alinti: ieÅ¡kovo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu buvo patvirtintos asmens duomenų tvarkymo automatiniu bÅ«du taisykles (1 t., b. l. 39), paskirtas už tai atsakingas asmuo. Be to, Ligoninė nėra gavusi jokių skundų, susijusių su konkrečių asmenų teisių pažeidimu, nes visi asmenys, patenkantys į įstaigos patalpas ar teritorijÄ , yra informuojami apie įrengtas vaizdo kameras ir vykdomÄ stebėjimÄ .

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tyrime nurodoma (t. l, b. 1. 30-32), kad galbÅ«t ligoninės vaizdo stebėjimo tikslai gali bÅ«ti pasiekiami kitais bÅ«dais. Akivaizdu, kad Å¡i galimybė nepasitvirtino, kadangi atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, vaizdo kameros iÅ¡ didžiosios dalies VÅ¡Ä® KKL patalpų paÅ¡alintos nebuvo, tuo atsakovui pripažįstant, kad vaizdo stebėjimas yra vienintelis bÅ«das užtikrinti ligoninės tikslus. Net jei Kauno miesto savivaldybės administracija ir bÅ«tų atlikusi tyrimÄ , kaip kad tai privalu buvo padaryti, ir nustačiusi, kad darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, tai paskirta drausminė nuobauda akivaizdžiai neatitinka pažeidimo sunkumo.

Nurodyti pažeidimai yra visiÅ¡kai formalÅ«s (tai netinkamas asmens apsaugos duomenų registro duomenų sutvarkymas), kurie niekaip negali bÅ«ti sietini su asmens konstitucinių teisių pažeidimu, taigi ir Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Konstitucijoje įtvirtinta vertybių sistema sÄ lygoja tai, kad darbo santykius ir su jais susijusias sritis reguliuojančios teisės normos turi ne vien numatyti darbuotojo apsaugÄ darbo procese, bet ir užtikrinti visÄ spektrÄ dirbančio žmogaus teisių garantijų siekiant iÅ¡vengti vienos darbo santykių Å¡alies nepagrįsto dominavimo ir kitos Å¡alies priklausomybės. Pažymėtina, kad Å¡ie tikslai ir lemia darbo santykių teisinį reguliavimÄ .4.

Dėl termino skirti drausminę nuobaudÄ praleidimo ir dėl atleidimo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. DK 241 straipsnis numato, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiÅ¡kėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo. Kauno miesto savivaldybės administracijos teigimu, pažeidimas paaiÅ¡kėjo 2011 m. rugsėjo 28 d., kai darbo grupė svarstė D. G. skundÄ ir nutarė siÅ«lyti administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo K.

M.. Tačiau su minimu D. G. 2011 m. rugsėjo 12 d. skundu dar 2011 m. rugsėjo 15 d. susipažino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius A. N., kurio rezoliucija „pridėti prie tyrimo medžiagos ir perduoti prokuratūrai prijungimui prie ikiteisminio tyrimo“ leidžia teigti, kad tariamas darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo 2011 m. rugsėjo 15 d., todėl įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra priimtas pažeidžiant DK 241 straipsnio reikalavimus.5. Dėl darbo sutarties su Kauno klinikine ligonine pripažinimo neterminuota.

Teismas pripažino, kad 2009 m. darbo sutartis Nr. P 3-2285 administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. AP-539 nuo 2011 m. kovo 1 d. buvo nutraukta nepagristai ir nustatė, kad nuo Å¡ios dienos darbo santykiai tęsėsi VÅ¡Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje pagal 2009 m. liepos 21 d. sudarytÄ neterminuota darbo sutartį Nr. P3-2285. Å ios teismo iÅ¡vados pilnai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ analogiÅ¡kuose ginčuose. Apeliaciniame skunde atsakovai didelę reikÅ¡mę suteikia ieÅ¡kovo praÅ¡ymams dėl darbo santykių pasikeitimo, prilygindami juos praÅ¡ymui nutraukti darbo sutartį.

Visų pirma, pats praÅ¡ymų turinys nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas prašėsi atleidžiamas iÅ¡ darbo savo paties noru (t. y. pagal DK 127 str. 1 d.). K. M. 2011 m. vasario 22 d. praÅ¡ymas nutraukti 2009 m. liepos 21 d. sutartį nuo VÅ¡Ä® RKL iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro dienos (jame nenurodytas praÅ¡ymo pagrindas, pvz., savo noru, dėl svarbių priežasčių ar pan.). 2011 m. sausio 18 d. raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ (3 t., b. l. 166), ieÅ¡kovas taip pat prašė atleisti nuo pusės krÅ«vio VÅ¡Ä® KRKKL ir priimti jį (ne konkurso tvarka) darbui į Ligoninę.

Be to, ieÅ¡kovo teikti praÅ¡ymai neturi teisinės reikÅ¡mės pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisminę praktikÄ . Nors atsakovai nurodo, kad DK 101 straipsnio 3 dalis numato, kad į pareigas, įtrauktas į konkursinių pareigų sÄ raÅ¡Ä , konkurso nuostatuose nustatytais atvejais iki konkurso asmuo gali bÅ«ti priimamas pagal terminuotÄ darbo sutartį, bet ne ilgesniam negu vienerių metų laikotarpiui, tačiau tokia atsakovų pozicija bÅ«tų pagrįsta tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų priimtas naujai, o ne faktiÅ¡kai perkeltas į reorganizuotÄ Kauno klinikinę ligoninę, t. y. nebuvus nuolatinio darbo laikotarpio iki įstaigų reorganizacijos fakto.

BÅ«tent dviejų viešųjų iÅ¡taigų reorganizavimo teisiniai santykiai sudaro esminę reikÅ¡mę vertinant faktÄ , ar ieÅ¡kovo dirbtÄ darbÄ atsakovo iÅ¡taigoje galima laikyti nuolatiniu ar terminuotu darbu. Nagrinėjamu atveju nebuvo aplinkybių, objektyviai pagrindžiančių darbo santykių laikinumÄ , todėl nebuvo jokio pagrindo terminuotai darbo sutarčiai sudaryti - pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad su ieÅ¡kovu privalėjo bÅ«ti sudaryta neterminuota darbo sutartis. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2009 m. birželio 10 d. ieÅ¡kovas K.

M. jau buvo laimėjęs konkursines pareigas, su juo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Ieškovo darbo santykiai ir jų apimtis tiesiogiai buvo susiję su dviejų įstaigų reorganizacija. Nutrūkstant vienos įstaigos veiklai, buvo mažinamas darbo krūvis Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, ir tuo pačiu ieškovas priimtas į VšĮ Kauno Klinikinę ligoninę. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija netinkamai įgyvendino teisės aktų nuostatas, susijusias su darbuotojų teisėmis reorganizuojant įstaigas.

Å iuo laikotarpiu nebuvo nei vienos dienos, kurios ieÅ¡kovas nebÅ«tų dirbęs, todėl darbuotojo darbo santykiai laipsniÅ¡kai ir nuosekliai keičiantis tęsėsi (persikėlė) naujoje reorganizuotoje įstaigoje. Taigi buvo visos teisinės sÄ lygos pripažinti 2011 m. sausio 19 d. Darbo sutartį Nr. P3-2413 neterminuota. Atsiliepimais į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovės nurodo, kad teismas tinkamai vertino, jog dėl ieÅ¡kovo veiksmų, t. y. dėl netinkamo pareigų atlikimo Kauno miesto savivaldybės administracijoje buvo sudarytos komisijos, tyrusios K.

M. veiklÄ einant VÅ¡Ä® KKL direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas, buvo nustatyta eilė pažeidimų, tačiau drausminės nuobaudos nebuvo paskirtos ne dėl to, jog nebuvo drausminės atsakomybės pagrindų, o dėl to, kad vienai komisijų baigus darbÄ , buvo nuspręsta ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ pareigų, skiriant jam griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ (DK 136 str. 3 d.), dėl to kiti tyrimai buvo nutraukti, kadangi DK nenumato galimybės taikyti drausminę atsakomybę asmeniui, kuris yra atleistas iÅ¡ pareigų.

PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, Vidaus audito 2011 m. liepos 28 d. ataskaitoje Nr. 21-6-22 buvo nustatyta eilė ieÅ¡kovo padarytų pažeidimų. Å ie duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog teismas tinkamai įvertino, jog dėl darbuotojo netinkamo jam pavestų funkcijų atlikimo ir iÅ¡ dalies netinkamo VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės darbo organizavimo Kauno miesto savivaldybės administracija atliko daugybę tyrimų, kas sÄ lygojo nepasitikėjimÄ K. M., dėl ko ieÅ¡kovo argumentai, jog teismas, priimdamas ginčijamÄ 2012 m. spalio 4 d. sprendimÄ , nevertino jo tinkamumo atlikti pavestas funkcijas, jo darbinių savybių, jog jis funkcijas atliko tinkamai ir sÄ Å¾iningai ir vadovavosi iÅ¡skirtinai atsakovo (darbdavio) interesais, laikytini prieÅ¡taraujančiais byloje surinktiems įrodymams, todėl atmestini.

IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai dėl jo teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo teismui jo negrÄ Å¾inant į darbÄ laikytini nepagrįstais, prieÅ¡taraujančiais teismų formuojamai praktikai, kadangi priteisiant ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , jam buvo kompensuota ir atkurtas socialinis stabilumas. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė VÅ¡Ä® Kauno klinikinė ligoninė praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka iÅ¡ esmės atsakovų apeliaciniuose skunde iÅ¡dėstytais motyvais, tačiau, jeigu bus nuspręsta palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , VÅ¡Ä® Kauno klinikinė ligoninė mano, kad ieÅ¡kovas pagrįstai negrÄ Å¾intas į darbÄ . 2012 m. lapkričio 9 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-1368 į VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigas buvo priimtas konkursÄ Å¡ioms pareigoms užimti laimėjęs kitas asmuo. Taigi priėmus kitÄ asmenį eiti direktoriaus pareigas, Å¡is etatas yra užimtas. Todėl darbuotojo grÄ Å¾inimas į darbÄ , perdavus vykdytas funkcijas kitam darbuotojui, reikÅ¡tų tokio darbuotojo faktinę prastovÄ , o tai lemtų nuolatinius darbdavio patiriamus darbuotojo atlyginimo dydžio nuostolius.

Å ios aplinkybės pripažintinos galinčiomis iÅ¡ esmės pažeisti darbdavio turtinius interesus. Darbdavio ekonomine bÅ«tinybe ir jo tiesioginiu interesu yra siekis iÅ¡vengti nepagrįstų darbo užmokesčio iÅ¡laidų tiems darbuotojams, kurių atliekamas darbas ir jo rezultatai pasikeitus aplinkybėms tampa nebereikalingi, nebepateisinantys darbuotojo buvimo darbe. Toks atvejis, kai darbuotojo atliekamas darbas savo įnaÅ¡u neprisideda prie įstaigos veiklos rezultatų, bet, prieÅ¡ingai, blogina darbdavio finansinę padėtį, yra tas ypatingas atvejis, dėl kurio darbdavys turi teisę pagal DK 129 straipsnio 5 dalį, laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos atleisti darbuotojÄ .

Kito asmens paskyrimas eiti VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės (vyr. gydytojo) pareigas yra realus, nėra fiktyvus, turintis tikslÄ tik pagrįsti neteisėtai iÅ¡ darbo atleisto darbuotojo negalimumÄ grÄ Å¾inti į pirmesnį darbÄ . BylÄ nagrinėjęs teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santykiai grindžiami nepasitikėjimu. Teismas pagrįstai nustatė, kad realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo ar apskritai eliminuoja galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbÄ ir produktyviai jį tęsti.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad neteisėtu atleidimu iÅ¡ darbo pažeistos teisės geriausiai bus apgintos negrÄ Å¾inant ieÅ¡kovo į darbÄ . Atsiliepimu į atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atsakovė VÅ¡Ä® Kauno klinikinė ligoninė praÅ¡o juos tenkinti skunduose nurodytais argumentais. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013m. balandžio 30d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012m. spalio 4d. sprendimÄ pakeitė.          Panaikino sprendimo dalis, kuriomis teismas:

1) pripažino, kad 2009 m. liepos 21 d. ieÅ¡kovo K. M. su VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine sudaryta darbo sutartis Nr. P 3-2285 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. AP-539 nuo 2011 m. kovo 1 d. buvo nutraukta nepagrįstai ir nustatė, kad nuo Å¡ios dienos ieÅ¡kovo darbo santykiai tęsėsi VÅ¡Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje pagal 2009 m. liepos 21 d. sudarytÄ neterminuotÄ darbo sutartį Nr. P3-2285;

2) pripažino, kad 2011 m. sausio 19 d. ieÅ¡kovo K. M. su VÅ¡Ä® Kauno klinikine ligonine sudaryta terminuota darbo Nr. P3-2413 nutrÅ«ko 2011 m. kovo 1 d., ieÅ¡kovui atlikus jam pavestus darbus ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 2011 m. sausio 19 d. Darbo sutarties Nr. P3-2413, sudarytos tarp VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos (direktoriaus), ir ieÅ¡kovo K. M., pripažinimo neterminuota, atmetė. Sumažino ieÅ¡kovui K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės (į.k. 302583800) priteistÄ 25 953 Lt (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris litus, priskaityta suma) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ iki 17 302 Lt (septyniolikos tÅ«kstančių trijų Å¡imtų dviejų litų).

Panaikino teismo sprendimo dalį, kuria nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (2012-10-04) nutarta priteisti K. M. iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® Kauno klinikinė ligoninė po 410 Lt (keturis Å¡imtus deÅ¡imt litų, priskaityta suma) už kiekvienÄ darbo dienÄ , esant penkių darbo dienų savaitei, nuo teismo sprendimo paskelbimo iki jo įsiteisėjimo.Priteisė ieÅ¡kovui K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovių Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319), Kauno miesto savivaldybės administracijos (į.k.188764867) ir VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės po 2 071,67 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų.Priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo K.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) 14,16 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Priteisė valstybei iÅ¡ atsakovių Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319), VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės (į.k. 302583800) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (į.k.188764867) po 14,16 Lt Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir po 630,35 Lt žyminio mokesčio.Kitoje dalyje teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 10 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo dalis priteisti ieÅ¡kovui K.

M. iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės 98 851 Lt piniginė kompensacija, ir bylÄ dėl Å¡ios dalies perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; kitÄ Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 30 d. nutarties dalį paliko nepakeistÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutarties motyvus ir iÅ¡aiÅ¡kinimus, byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ieÅ¡kovui priteista 98 851 Lt piniginė kompensacija.Bylos duomenimis nustatyta, kad remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 21d.

įsakymu Nr. AP-1100, su ieÅ¡kovu 2009 m. liepos 21 d. sudaryta Darbo sutartis Nr. P3-2285. Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. T-754(2) nuspręsta reorganizuoti dvi vieÅ¡Ä sias įstaigas – Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę ir Kauno 2-Ä jÄ klinikinę ligoninę sujungimo bÅ«du į V Å¡ Ä® Kauno klinikinę ligoninę (toliau – ir Ligoninė), patvirtintos reorganizavimo sÄ lygos, V Å¡ Ä® Kauno klinikinės ligoninės įstatai, ieÅ¡kovas įpareigotas atlikti visus su reorganizacijos įgyvendinimu susijusius veiksmus.

V Å¡ Ä® Kauno klinikinė ligoninė įregistruota 2011 m. sausio 18 d., kurios direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. T-147 3 p. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 18 įsakymÄ Nr. AP–161 „Dėl K. M. skyrimo V Å¡ Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi (vyriausiuoju gydytoju)“ bei 2011 m. sausio 19 d. Darbo sutartį Nr. P3-2413 laikinai ėjo ieÅ¡kovas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d.

įsakymu Nr. AP–1235 ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (už Å¡iurkÅ¡tų vienkartinį darbo drausmės pažeidimÄ . Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2011m. sausio 19d. iki jo atleidimo, dirbo pagal 2011m. sausio 19d. terminuotÄ darbo sutartį Nr. P3-2413.IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011m. spalio 24d. įsakymo Nr. AP-1242 matyti, kad ligoninės direktoriaus pavaduotojai slaugai G. M., nuo 2011m. spalio 24d., kol bus paskirtas konkurso bÅ«du iÅ¡rinktas ligoninės direktorius buvo pavesta eiti ligoninės direktoriaus pareigas. 2011m. lapkričio 5d.

Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. AP-1291 nuo 2011m. lapkričio 7d. , kol bus konkurso būdu išrinktas ligoninės direktorius buvo pavesta ligoninės direktoriaus pareigas eiti traumatologijos punkto vedėjui R. K.. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012m. lapkričio 9d. įsakymas Nr. AP-1368 patvirtina, kad konkurso būdu buvo išrinktas ligoninės direktorius G. A. ir jis nuo 2012m. lapkričio 12d. buvo priimtas penkeriems metams iki 2017m. lapkričio 12d. eiti ligoninės direktoriaus ( vyriausiojo gydytojo) pareigas.

IÅ¡dėstyti įrodymai patvirtina, kad pas atsakovÄ â€“ V Å¡ Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje, konkurso bÅ«du iÅ¡rinktas naujasis direktorius nuo 2012. lapkričio 12d. pradėjo eiti ligoninės vadovo pareigas. Pagal D K 101 straipsnio 3 dalį į pareigas, įtrauktas į konkursinių pareigų sÄ raÅ¡Ä , iki konkurso asmuo gali bÅ«ti priimtas pagal terminuotÄ darbo sutartį, bet ne ilgesniam negu vienerių metų laikui. Å iÄ teisės normÄ aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai su D K 297 straipsnio 4 dalimi, ieÅ¡kovo teisėtas lÅ«kestis gauti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, kompensuojančias jo praradimus dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo yra už laikÄ iki terminuotos sutarties pabaigos.

Bylos duomenimis ieškovas atleistas iš darbo nuo 2011m. spalio 21d., o terminuota darbo sutartis jam pasibaigė 2012m. sausio 19d., taigi ieškovui piniginė kompensacija priklauso ne didesnė kaip už vienerius metus. Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovo vienos dienos darbo užmokestis, esant penkių darbo dienų savaitei sudarė 410 Lt. Įvertinus laikotarpį nuo 2011m. spalio 21d. iki 2012m. sausio 19d. ieškovui priteistina 25420Lt piniginė kompensacija ( DK 101 straipsnio 3 dalis, DK 297 straipsnio 4 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeistina ir ieškovui pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista piniginė kompensacija iš atsakovo – V š Į Kauno Klinikinės ligoninė mažintina iki 25420 Lt ( CPK 330 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų Pagal C P K 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas.

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai ( CPK 93 straipsnio 2 dalis).           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014m. sausio 10d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013m. balandžio 30d. nutartį, kuria palikta nepakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2012m. spalio 4d. sprendimo dalis priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo V Å¡ Ä® Kauno klinikinė ligoninė 98 581 Lt piniginę kompensacijÄ iÅ¡ dėl Å¡ios dalies perdavė bylÄ nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kitos teismo nutarties dalys, tame tarpe ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tarp Å¡alių paskirstymo dalyse buvo paliktos nepakeistos. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija savo nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, kad bylos dalį grÄ Å¾inus iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismui paliktinas spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų kasacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas kasacinės instancijos teisme ( už atsiliepimo į kasacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ) turėjo 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikdama kasacinį skundÄ sumokėjo 3467Lt žyminio mokesčio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo raÅ¡tinės 2014m. sausio 10d. pažymÄ , byloje buvo patirta 90,69 Lt iÅ¡laidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu. Ä®vertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys dėl ieÅ¡kovo neturtinių ieÅ¡kinio reikalavimų buvo paliktos galioti ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeistina ir ieÅ¡kovui priteista piniginė kompensacija sumažinta iki 25420 Lt, tai spręstina, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡to turtinio reikalavimo dalyje buvo patenkinta 25 proc.

Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo, todėl iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistina ieÅ¡kovui 400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kasacinės instancijos teismas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų neturinių reikalavimų dalyje apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko galioti, panaikindamas Å¡iÄ nutartį tik vieno ieÅ¡kininio reikalavimo dalyje ( priteistos piniginės kompensacijos). Atsižvelgiant į tai spręstina, kad atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos kasacinis skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir įvertinus, kad apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kovui priteistÄ kompensacijÄ sumažina 75 procentais, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai iÅ¡ dalies priteistinos 2224,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos ( CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 93 straipsnio 5 dalis).            Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistinos 50 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija, n u t a r i a:                           Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui K. M. ( a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo V Å¡ Ä® Kauno klinikinės ligoninės ( į/k 302583800) priteista 98851 Lt piniginė kompensacija pakeisti ir ieÅ¡kovui priteistÄ kompensacijÄ sumažinti iki 25420 Lt.            IÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti ieÅ¡kovui K.

M. 400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.          IÅ¡ ieÅ¡kovo K. M. priteisti atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai 2224,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.          IÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti 50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Kolegijos teisėjai                                                                                Algimantas Kukalis                                                                                                             Virginija Lozoraitytė                                                                                                             RÅ«ta Palubinskaitė                                                                                                            Â