c84ce692-0fed-48db-8232-9c170c04e4f6 · Alytaus apylinkės teismas

?CivilCivilinė byla Nr. 2YT-6697-470/2020 Proceso Nr.2-13-3-02562-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.2; 2.5.3.; 3.4.5.2. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 8 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Snaigė Juknevičienė, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. K. pareiÅ¡kimÄ su suinteresuotais asmenimis L. Č., V. A., I. Å . dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas I. K. pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po jo sutuoktinės J. E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjui, kaip įstatyminiam J. E. K. įpėdiniui, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ sutuoktinės valdytÄ turtÄ , kas leistų pilna apimtimi priimtÄ palikimÄ valdyti, naudotis, juo disponuoti.

PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Georgijus Gromovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas su J. E. K. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos metu jie susilaukė trijų dukterų, kurios visos įtrauktos į bylÄ suinteresuotais asmenimis. J. E. K. 2002-12-0 Apskrities virÅ¡ininko sprendimu įgijo 2,9800 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kurį 2007-03-26 sudarytos panaudos sutarties pagrindu ėmė naudoti palikėjos brolis B. D.. J. E. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties pareiÅ¡kėjas toliau liko gyventi jų gyvenamajame bÅ«ste, prižiÅ«rėjo ir tvarkė bÅ«stÄ , saugojo jį, perėmė buities apstatymo daiktus, taip pat toliau tęsė sutartinius žemės sklypo panaudos santykius su B.

D.. Visa tai rodo, kad po sutuoktinės mirties pareiÅ¡kėjas palikimÄ priėmė faktiniu valdymu. Po sutuoktinės mirties į notarÄ paveldėjimo tikslu jis nesikreipė, nes visÄ palikimÄ priėmė faktiniu valdymu, o tai gali bÅ«ti patvirtinama tik nustatant juridinį faktÄ teisme. Suinteresuotas asmuo L. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu sutinka, nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes kaip ir pareiÅ¡kėjo atstovas. Suintresuoti asmenys V. A. ir I. Å . pateikė atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ , kuriuose nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti.

Pareiškėjo pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ .

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas I. K. ir J. E. K. buvo sudarę santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono civilinės metrikacijos biure akto įraÅ¡u Nr. (duomenys neskelbtini), šį faktÄ patvirtina į bylÄ pateiktas santuokos liudijimas (b. l. 5). J. E. K. mirė (duomenys neskelbtini), apie kÄ sprendžiama iÅ¡ medicininio mirties liudijimo r. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). J. E. K. asmeninės nuosavybės teise buvo įgijusi 2,9800 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kas matyti iÅ¡ VÄ® Registrų centro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (b. l. 6, 7).

J. E. K. nebuvo sudariusi testamento, o pareiÅ¡kėjas I. K., bÅ«damas įstatyminiu paveldėtoju (CK 5.13 straipsnis) per įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ po sutuoktinės mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ ir palikimo paduodant pareiÅ¡kimÄ notarui nepriėmė. PareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytos aplinkybės bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog I. K. aktyvÅ«s veiksmai, priimant valdyti po sutuoktinės J. E. K. mirties likusį turtÄ , t. y. naudojimasis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytais namų apstatymo daiktais, bÅ«sto priežiÅ«ra, tvarkymas, tęsimas žemės panaudos sutarties turtinių santykių su palikėjos broliu B.

D. leidžia spręsti, kad I. K. rÅ«pinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad I. K. po sutuoktinės mirties per įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ priėmė jos turtÄ savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjos turtÄ tokį, kokį ji turėjo mirties dienÄ visa apimtimi, kas reiÅ¡kia, kad palikimÄ jis priėmė pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai). Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiÅ¡kėjas I.

K. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimÄ pilna apimtimi, t. y. gauti pavelėjimo teisės liudijimÄ . Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo I. K. pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiÅ¡kėjas I. K. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į sutuoktinės Janinos E. K. palikimÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja Snaigė Juknevičienė