c84c9a2c-e632-4bc2-bbbf-6e69f09a7c1a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                      Civilinė byla Nr.2A-2291-273/2013                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04218-2012-9                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1.; (S)                                                                                                                                121.14; 121.21;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS                                                          nutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), RÅ«tos Palubinskaitės raÅ¡ytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės BUAB „Artada“ atstovės administratorės UAB „Orinata“ apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-204-835/2013 pagal ieÅ¡kovės BUAB „Artada“ atstovės administratorės UAB „Orinata“ ieÅ¡kinį atsakovui T.

Č. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo nustatė:Ginčo esmė   ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama panaikinti pinigų mokėjimo sandorius pagal mokėjimus: 2010 m. birželio 28 d. - 20000,00 Lt, 2011 m. sausio 5 d. – 30000,00 Lt, 2011 m. sausio 5 d. – 16000,00 Lt, 2011 m. sausio 10 d. – 4500,00 Lt, 2011 m. sausio 13 d. – 10000,00 Lt, 2011 m. sausio 19 d. – 3000,00 Lt, 2011 m. sausio 25 d. – 1500,00 Lt, 2011 m. birželio 23 d.

– 1300,00 Lt, taikyti restitucijÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 86300,00 Lt ir 5 % metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovė nurodo, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teisme iÅ¡kelta bankroto byla UAB „Artada“. Tikrinant BUAB „Artada“ sandorius už 36 mėnesių laikotarpį buvo nustatyta, kad atsakovas, bÅ«damas įmonės direktoriumi ir vienu iÅ¡ akcininkų, iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarė tris atskaitingo asmens paskolas su ieÅ¡kove.

Atsakovas iÅ¡ savo asmeninės banko sÄ skaitos į įmonės UAB „Artada“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ pervedė 86300,00 Lt ir Å¡ias lėšas susigrÄ Å¾ino kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ per 2010 - 2011 metus, nors puikiai žinojo, kad pažeidžiamos kitų kreditorių teisės ir po Å¡ių operacijų įmonė taps nemokia. Paskolos užtikrinimui ieÅ¡kovės turtas nebuvo įkeistas, todėl atsakovas neįgijo pirmenybės prieÅ¡ kitus kreditorius, su kuriais tinkamai ginčo laikotarpiu neatsiskaitė.

Ieškovės didžiausiems kreditoriams taip pat iškeltos bankroto bylos – 2009 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Alramsta“ ir 2009 m. balandžio 9 d. UAB „MNV grupė“. Vadovaujantis CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana) pirmenybės suteikimas vienam iš kreditorių yra ginčytinas, nes pažeidžia kitų kreditorių interesus, todėl šie sandoriai turi būti pripažinti niekiniais.                              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė             Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

  Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla UAB „Artada“ (b. l. 15), iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo tarp Å¡alių buvo sudarytos trys atskaitingo asmens paskolos, pagal kurias atsakovas į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pervedė 86300,00 Lt: 2009 m. gruodžio 30 d. sutartis Nr. 091230 - 50000,00 Lt, 2010 m. gegužės 12 d. sutartis Nr. 100512 - 1300,00 Lt, 2010 m. gruodžio 30 d. sutartis 101230 - 35000,00 Lt (b. l. 8-9, 12, 15). VisÄ Å¡iÄ paskolos sumÄ atsakovas susigrÄ Å¾ino: 2010 m. birželio 23 d. - 1300,00 Lt, 2010 m. birželio 28 d. - 20000,00 Lt, 2011 m. sausio 5 d. - 30000,00 Lt, 2011 m. sausio 5 d. - 16000,00 Lt, 2011 m. sausio 10 d. - 4500 Lt, 2011 m. sausio 13 d. - 10000,00 Lt, 2011 m. sausio 19 d. - 3000 Lt, 2011 m. sausio 25 d. - 1500 Lt (b. l. 10-11, 14, 16-17).

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė turėjo prievolę grÄ Å¾inti atsakovui 86300,00 Lt skolÄ pagal paskolos sutartį, suėjus grÄ Å¾inimo terminui. Mokėjimai atlikti nurodant, kad jie atlikti pagal paskolos sutartį grÄ Å¾inimui. IeÅ¡kovės atstovas nurodė, jog sudaryti sandoriai pažeidžia įmonės kreditorių teises ir vadovaudamasis CK 6.66 straipsnio pagrindais sandorius praÅ¡o pripažinti negaliojančiais bei taikyti restitucijÄ . Teismas pažymėjo, kad paskolos grÄ Å¾inimas nelaikytinas nesÄ Å¾iningais veiksmais, nes grÄ Å¾inus skolÄ Ä¯monės mokumas nesumažėjo.

Ta aplinkybė, kad atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, sandorio sudarymo metu disponavo įmonės lėšomis, neįrodo, jog ginčo sandorius atsakovas sudarė siekiant pažeisti kitų kreditorių teises, o prieÅ¡ingai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent paskolų suteikimas padidino įmonės mokumÄ , užtikrino įmonės veiklos tęstinumÄ , pradėtų darbų vykdymÄ Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamente, įmonė veikė pelningai.

PrieÅ¡ingu atveju, įmonei neturint apyvartinių lėšų, bÅ«tų neįvykdyti įsipareigojimai Å¡iame objekte, dėl ko bÅ«tų nukentėję ne tik ieÅ¡kovės darbuotojų, bet ir jos kreditorių bei subrangovų interesai. Be to, paskolos sutartys sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, yra neatlygintino pobÅ«džio, sudarytos nenumatant palÅ«kanų, tai įrodo, kad atsakovas iÅ¡ to nesiekė jokios naudos. Kadangi minėti atsakovo teiginiai nėra paneigti, teismas konstatavo, kad ginčo sandoriais įmonės kreditorių interesai nebuvo pažeisti, nes atsakovas atsiskaitė su kitais kreditoriais pagal galimybes, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y.

žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo laikotarpiu įmonė buvo nemoki. Įmonės turto pilnai užteko padengti visas skolas, nes 2010 m. sausio 1 d. turto turėjo už 350143,49 Lt, įsipareigojimų už 239581,20 tame tarpe skola darbuotojams 44431,50 Lt (b. l. 22), o 2011 m. sausio 1 d. turėjo turto už 344575,77 Lt, o skolos sudarė 262859,06 Lt, tame tarpe skola darbuotojams 48645,58 Lt (b. l. 20).

Å ie finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad įmonė ginčo sandorių metu buvo pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl nėra pagrindo teigti, kad pilnai atsiskaičius su atsakovu buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad net ir iÅ¡mokėjus atsakovui paskolos grÄ Å¾inimui nurodytas sumas, kreditorių teisės negalėjo bÅ«ti pažeistos, kadangi ginčijamų sandorių sudarymo metu tiek įmonės sÄ skaitose, tiek kasoje buvo piniginių lėšų.

Å ie įrodymai paneigia ieÅ¡kovės teiginius, kad atsakovui grÄ Å¾inus paskolÄ buvo pažeistos nurodytų kreditorių teisės, nes nustatytos aplinkybės rodo, kad UAB „Artada“ finansinė padėtis tuo metu dar nekėlė grėsmės Å¡ių kreditorių reikalavimų patenkinimui.                      III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai            Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė BUAB „Artada“ atstovė administratorė UAB „Orinata“ praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.

IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas bÅ«damas nesÄ Å¾iningas susigrÄ Å¾indamas sau paskolÄ Å¾inojo ir suprato kad pažeidžia kitų kreditorių teises. Atsakovas susigrÄ Å¾indamas sau paskolÄ Å¾inojo, kad kiti kreditoriai neatgaus pinigų. Atsakovui buvo puikiai žinoma apie įmonės finansinę padėtį, t.y. kad įmonė turi finansinių sunkumų, kad neįvykdys kitiems kreditoriams priimtų įsipareigojimų. Atsakovas susigrÄ Å¾indamas visÄ paskolÄ sau buvo nesÄ Å¾iningas, nes po Å¡io susigrÄ Å¾inimo daugiau su jokiais kreditoriais nebuvo atsiskaityta, o tai reiÅ¡kia , kad visiÅ¡kai iÅ¡nyko galimybė atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais, padėtimi įmonėje , patenkino savo kreditorinį reikalavimÄ nepagrįstai suteikdamas sau pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius.

Taip besielgdamas atsakovas, faktiÅ¡kai bÅ«damas nemokus ir nesikreipdamas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nemokiai įmonei, pažeidė kreditorių teises. Atsakovas suteikdamas paskolÄ nurodė , kad paskola yra naudojama atsakovo T. Č. avansinei apyskaitai padengti, o tai yra atsiskaityti už įmonės vadovÄ -atsakovÄ T. Č.. Atsakovas puikiai žinojo, kad tai yra paskutiniai pinigai gauti už rangos sutartį pagal atliktus darbus. Atsiskaičius su atsakovu neliko galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais, tame tarpe ir su įmonės darbuotojais.

Teismas vertindamas įmonės mokumÄ vadovavosi tik 2011 metų sausio 1 d. balanso duomenimis, pagal kuriuos visas įmonės turtas buvo 344575,77 Lt. Šį turtÄ sudarė: programinė įranga -vertė 405,24 Lt, transporto priemonės, kurių balansinė vertė 19289,26 Lt, kita įranga -2297,52 Lt, atsargos ir įrankiai -vertė 1421,44 Lt, pinigų likutis 10971,78 Lt ir pirkėjų įsiskolinimai 310901,25 Lt sumai. Teismas neįvertino to, kad atsakovas jau 2010 m. žinojo, kad didžiÄ jÄ Ä¯monės turto dalį sudarantys pirkėjų įsiskolinimai - 210 845,50 Lt sumai yra 2009 m. bankrutavusių įmonių įsiskolinimai: 119704,48 Lt skola įmonės UAB „Alramsta „ ir 78 000,00 Lt skola įmonės UAB „MNV grupė“ ir yra beviltiÅ¡kos skolos.

Todėl vertinant realiai įmonės turto vertė 2011 m. sausio 1 d. buvo tik 133730,27 Lt., o tai reiÅ¡kia , kad 2010 metais įmonė taipogi buvo nemoki. Atsakovas 2010 m. susigrÄ Å¾ino tik 20000,00 Lt paskolos, likusieji 66300 Lt buvo susigrÄ Å¾inti 2011 m. Kadangi paskolos grÄ Å¾inimo metu 2011 m. įmonė veiklos nevykdė, buvo atleisti beveik visi įmonės darbuotojai , užsakovų taipogi neturėjo, atsakovas paskolÄ iÅ¡simokėjo pasinaudodamas likusiu įmonės turtu, nesidalindamas juo su kitais kreditoriais. 2012 m. sausio 1d.

įmonėje liko turto už 213438,72 Lt, kurį sudarė: kita įranga -1195,76 Lt, atsargos ir darbo priemonės -1397,46 ir aukščiau paminėtų bankrutavusių pirkėjų įsiskolinimai 210845,50 Lt sumai. IÅ¡ finansinės atskaitomybės matosi, kad po paskolos susigrÄ Å¾inimo pinigų nei sÄ skaitoje nei kasoje nebuvo. Atsakovui buvo žinoma apie įmonės finansinius sunkumus ir susigrÄ Å¾indamas paskolÄ atėmė teisę iÅ¡ kreditorių patenkinti savo kreditorinius reikalavimus pilnai ar bent dalinai.          Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas T.

Č. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai nurodė, jog sandoriui pripažinti negaliojančiu bÅ«tina visų LR CK 6.66 straipsnyje nurodytų sÄ lygų visuma. Nenustačius bent vienos iÅ¡ LR CK 6.66 straipsnyje nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Teismas iÅ¡nagrinėjęs faktines bylos aplinkybes, pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo tarp Å¡alių buvo sudarytos trys atskaitingo asmens paskolos sutartys ir kad ieÅ¡kovė turėjo prievolę grÄ Å¾inti atsakovui skolÄ pagal minėtÄ paskolos sutartį, suėjus grÄ Å¾inimo terminui.

Teismas pagrįstai vertino, jog paskolos grÄ Å¾inimas nelaikytinas nesÄ Å¾iningais atsakovo veiksmais, nes grÄ Å¾inus skolÄ Ä¯monės mokumas nesumažėjo, o paskolų suteikimas tik užtikrino įmonės veiklos tęstinumÄ . Teismas pagrįstai vertino, kad paskolos sutartys, sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo yra neatlygintino pobÅ«džio, sudarytos nenumatant palÅ«kanų, o tai įrodo, kad atsakovas iÅ¡ to nesiekė jokios naudos. Teismas vertino, kad ginčo sandoriais įmonės kreditorių interesai nebuvo pažeisti.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis formuojamÄ praktikÄ nurodė, jog sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teises ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iÅ¡kelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

Bylos medžiaga patvirtinta, kad bÅ«tent paskolos suteikimas įmonei padidino įmonės mokumÄ , užtikrino pradėtų darbų vykdymo tęstinumÄ . Savalaikiai įneÅ¡tos lėšos, kurios vėliau buvo grÄ Å¾intos paskolÄ suteikusiam asmeniui, padidino įmonės mokumÄ , nes esant apyvartinėms lėšoms buvo užtikrintas įmonės vykdomos veiklos tęstinumas, įmonė veikė pelningai. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kinyje nurodomi įmonės kreditoriai, kurių neva buvo pažeisti interesai, yra tos pačios eilės kreditoriai, kaip ir atsakovas.

         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių Å¡is neprivalėjo sudaryti, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo praktikoje dėl actio Pauliana instituto taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, nagrinėdamas Å¡iuo pagrindu pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius, turi nustatyti bÅ«tinas actio Pauliana taikymo sÄ lygas :

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.). Nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo CK 6.66 straipsnio pagrindu negali bÅ«ti tenkinamas.Dėl vienos actio Pauliana sÄ lygų – kreditorių teisių pažeidimo – kasacinio teismo praktikoje nurodyta tai, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius sandoris pripažįstamas pažeidžiančiu kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, bÅ«tina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, kad dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Teismui sprendžiant dėl sandorio, praÅ¡omo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, bÅ«tina nustatyti faktinę įmonės turtinę padėtį ginčijamų sandorių sudarymo metu ir įmonės mokumo pasikeitimÄ dėl ginčijamų sandorių, t.y. ar dėl ginčijamų sandorių sumažėja ir nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su įmonės kreditoriais.Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla UAB „Artada“ (b. l. 15), iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo tarp Å¡alių buvo sudarytos trys atskaitingo asmens paskolos, pagal kurias atsakovas į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pervedė 86300,00 Lt: 2009 m. gruodžio 30 d. sutartis Nr. 091230 - 50000,00 Lt, 2010 m. gegužės 12 d. sutartis Nr. 100512 - 1300,00 Lt, 2010 m. gruodžio 30 d. sutartis Nr. 101230 - 35000,00 Lt (b. l. 8-9, 12, 15).

VisÄ Å¡iÄ paskolos sumÄ atsakovas susigrÄ Å¾ino: 2010 m. birželio 23 d. - 1300,00 Lt, 2010 m. birželio 28 d. - 20000,00 Lt, 2011 m. sausio 5 d. - 30000,00 Lt, 2011 m. sausio 5 d. - 16000,00 Lt, 2011 m. sausio 10 d. - 4500 Lt, 2011 m. sausio 13 d. - 10000,00 Lt, 2011 m. sausio 19 d. - 3000 Lt, 2011 m. sausio 25 d. - 1500 Lt (b. l. 10-11, 14, 16-17). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė turėjo prievolę grÄ Å¾inti atsakovui 86300,00 Lt skolÄ pagal paskolos sutartį, suėjus grÄ Å¾inimo terminui. Teismas taip pat pažymėjo, kad paskolos grÄ Å¾inimas nelaikytinas nesÄ Å¾iningais veiksmais, nes grÄ Å¾inus skolÄ Ä¯monės mokumas nesumažėjo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepagrįstas ieÅ¡kovės teiginys, kad atsiskaitant su ieÅ¡kovu turėjo bÅ«ti atsiskaitoma ir su kitais kreditoriais, nes to nenumatė teisės aktai, o bankroto byla įmonei dar nebuvo iÅ¡kelta. Be to, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad ginčo laikotarpiu įmonė buvo nemoki.Faktinis įmonės nemokumas nustatomas įvertinus jos atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodyto turto ir įsipareigojimų santykį, t.y. faktinis įmonės nemokumas, kai įmonei dar neiÅ¡kelta bankroto byla, nustatomas pagal byloje esančių įrodymų visumÄ , tiriant įmonės finansinių balansų duomenis apie vykdytinus atsiskaitymus tam tikru ginčo laikotarpiu, skolinių įsipareigojimų dydį ir pan. Taip pat bÅ«tina vertinti tiek faktinį nemokumÄ , tiek įmonės mokumo kaitÄ dėl atliktų ginčijamų mokėjimų atsakovui, taip pat bÅ«tina vertinti metinių finansinių ataskaitų (balanso) duomenis.

Teismas spręsdamas dėl įmonės turtinės padėties ginčijamų sandorių sudarymo metu nurodė įmonės metinio balanso ataskaitos duomenis ( įmonės turto balansinę vertę, įsipareigojimų dydį 2010 m. sausio 1 d. ir 2011 m. sausio 1 d.), tačiau šių duomenų neanalizavo ir nevertino, t.y. ar dėl atsiskaitymų su atsakovu įmonės mokumas nekito (nemažėjo). Be to, teismas netyrė ir nevertino kokius ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonė turėjo kreditorius, įsipareigojimų dydį, iš jų – pradelstus kreditorinius įsipareigojimus, ar buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais ginčijamų sandorių sudarymo metu.

Pažymėtina, kad įmonės nemokumui CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme konstatuoti iÅ¡ esmės pakanka įrodyti faktÄ , jog skolininko mokumas buvo sumažėjęs ginčijamu laikotarpiu tiek, kad realiai nebuvo galima patenkinti visų kreditorių reikalavimų, kurių įvykdymo terminai suėję.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. (CPK 327 str. 1 d. 2 p.) Byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, nes bÅ«tina iÅ¡aiÅ¡kinti ir tirti, kokias galiojančias reikalavimo teises turėjo kiti kreditoriai ginčijamų sandorių sudarymo metu, ar atlikus ginčijamus sandorius buvo tenkinami kitų kreditorių reikalavimai.

Å ios aplinkybės reikÅ¡mingos sprendžiant dėl pažeistų kreditorių teisių ginčijamais sandoriais suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui. NeiÅ¡tyrus Å¡ių aplinkybių nėra galimybės tinkamai įvertinti pirmenybės vienam kreditoriui kaip kreditorių teisių pažeidimo sÄ lygos aspekto.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditorių teisių pažeidimo, neatskleidė, neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, kurių pagrindu gali bÅ«ti nustatytos actio Pauliana taikymo sÄ lygos, todėl jo iÅ¡vada dėl įmonės mokumo, kreditorių teisių pažeidimo, vertinant ginčijamus sandorius ir kitų kreditorių teises, padaryta netinkamai taikius tiek aptartas materialinės teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus teisę ginčyti įmonės sudarytus sandorius, kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ aiÅ¡kinant Actio Pauliana institutÄ , tiek proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ .

Kadangi pirmosios instancijos teismo padaryti teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo teismas turi paÅ¡alinti padarytus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus ir nustatytas aplinkybes kvalifikuoti pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas bei teismų praktikÄ , suformuluotÄ aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu n u ta r i a:          Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

                                                                         Teisėjai                                                                                   Aušra Baubienė                                                                                                                                                                                               Izolda Nėnienė                   Rūta Palubinskaitė