2022-02-23 Nr. AB-4422-3-63-3-00011-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-93-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00011-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (7.4) SI-37724 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų perskaičiavimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. SPR-29191 (toliau – ir 2014 m. spalio 3 d. sprendimas) buvo nuspręsta priverstine tvarka išieškoti iš A. V. individualios įmonės (toliau – ir IĮ) turto į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Fondas) biudžetą skolą, kuri 2014 m. spalio 3 d. siekė 292,57 Eur. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. SPR-29895 (toliau – ir 2014 m. spalio 9 d. sprendimas) buvo nuspręsta priverstine tvarka iš A. V. IĮ turto į Fondo biudžetą ieškoti skolą, kuri 2014 m. spalio 8 d. siekė 4 015,02 Eur. Po pareiškėjos kreipimosi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl minėtų skolų atsiradimo pagrindo, 2017 m. kovo 16 d. raštu Nr. (7.4) SI-16171 jai buvo išaiškinta, kad tam, jog būtų galima nustatyti, ar Lietuvoje nuo 2004 m. gegužės 1 d. A. V. IĮ savarankiškai dirbančio asmens valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų galėjo nemokėti, pareiškėja privalo pateikti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos įstaigos išduotą E 101 formos pažymą ir/ar A1 pažymėjimą dėl jai taikytų Vokietijos Federacinės Respublikos teisės aktų socialinės apsaugos srityje.

2.2. VSDFV Klaipėdos skyriui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog jos pensijų draudimas Vokietijoje prasidėjo nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1989 m. vasario 25 d. ir nuo 2004 m. spalio 1 d. iki šios dienos. Taip pat dokumentais įrodyta, kad pareiškėja: 1) nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2006 m. kovo 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini); 2) nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini); 3) nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini). VSDFV Klaipėdos skyriui buvo paaiškinta, jog pareiškėja nuo 2003 m. kovo 18 d. nebėra Lietuvos Respublikos gyventoja, nuo 1984 m. iki 1989 m. gegužės 29 d. ir nuo 2004 m. spalio 1 d. jai yra taikomi (duomenys neskelbtini) galiojantys teises aktai, reguliuojantys tiek socialinį, tiek sveikatos draudimą.

2.3. VSDFV Klaipėdos skyrius, susipažinęs su visais pateiktais dokumentais, Sprendime konstatavo, jog A. V. IĮ Fondui yra skolinga 2 114,55 Eur, iš kurių savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokos skola – 1 886,90 Eur, delspinigiai, priskaičiuoti už laiku nesumokėtas savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokas – 245,56 Eur, delspinigiai, priskaičiuoti už laiku nesumokėtas VSD įmokas už apdraustuosius – 2,09 Eur. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) pateikė skundą dėl Sprendimo panaikinimo. VSDFV 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. (9.8E) I-7095 pareiškėjos skundą atmetė, nurodant, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą.

2.4. Pareiškėjai išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), Lietuvoje liko įregistruota A. V. IĮ, šiuo metu turinti likviduojamo juridinio asmens statusą. Šį įmonė nuo pareiškėjos išvykimo jokios veiklos nevykdė, pajamų negavo, samdomų darbuotojų neturėjo, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ar transporto priemonių neįsigijo. Pareiškėja nei kaip fizinis asmuo, nei kaip individualios įmonės savininkė, nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos nėra gavosi jokių išmokų iš Fondo biudžeto.

2.5. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, joje įsigaliojo teisės aktai dėl socialinės apsaugos koordinavimo Europos Sąjungos valstybėse narėse. Esminis koordinavimo uždavinys – taikytinos socialinio draudimo teisės nustatymas. Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktai numato, kad vienos valstybės narės teritorijoje dirbančiam darbuotojui taikomi tos valstybės teisės aktai, net jeigu jis gyvena kitos valstybės narės teritorijoje. Pareiškėja nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), ten dirba ir šioje valstybėje yra apdrausta socialiniu bei sveikatos draudimu, todėl, net jeigu Lietuvoje liko per klaidą neišregistruota individuali įmonė, pareiškėjai negali būti taikomos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) nuostatos, kadangi tai reikštų dvigubą apmokestinimą, kas prieštarauja bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) įtvirtintiems mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo, apmokestinimo aiškumo ir turinio viršenybės prieš formą principams.

2.6. Atsakomybę už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą reglamentuoja VSDĮ 19 straipsnis. Jame numatyta, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Taip pat į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Senaties terminas taikomas visoms socialinio draudimo įmokų skoloms, neatsižvelgiant į jų atsiradimo momentą. Kadangi VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimai dėl A. V. IĮ skolos išieškojimo priverstine tvarka buvo priimti tik 2014 m. spalio 3 d. bei 2014 m. spalio 9 d., VSDFV Klaipėdos skyrius galėtų reikalauti skolos sumokėjimo tik už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. ir skola negalėtų būti didesnė kaip 396,20 Eur.

3. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras) esančiais Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, A. V. IĮ, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 1997 m. liepos 25 d.; nuo 2017 m. gruodžio 28 d. turi likviduojamos įmonės statusą; informacijos apie įmonės laikiną veiklos nevykdymą nėra; įmonės savininkė pareiškėja, likvidatorė A. Z. Gyventojų registro duomenimis, pareiškėja deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini)2003 m. kovo 18 d. Remiantis VSDĮ nuostatomis, individualių įmonių savininkai buvo privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Šie asmenys VSD įmokų galėjo nemokėti tik tada, jeigu jie patekdavo į VSDĮ numatytas išimtis.

3.2. VSDFV Klaipėdos skyriuje buvo gautas advokatės A. Z., atstovaujančios pareiškėjai, 2017 m. vasario 22 d. raštas „Dėl informacijos suteikimo“, kuriuo prašoma suteikti informaciją apie tai, ar pareiškėjos vardu įregistruota įmonė yra skolinga Fondo biudžetui ir kokiu pagrindu yra susidaręs įsiskolinimas. VSDFV Klaipėdos skyrius 2017 m. kovo 16 d. raštu Nr. SI-16171 „Dėl informacijos suteikimo“ pateikė informaciją apie A. V. IĮ skolą Fondo biudžetui, jos susidarymo teisinį pagrindą bei išvardino dokumentus, kuriuos pateikus, A. V. IĮ skola Fondo biudžetui galėtų būti perskaičiuota.

3.3. Pareiškėjos atstovė VSDFV Klaipėdos skyriui reguliariai teikdavo dokumentus dėl skolos Fondo biudžetui dydžio perskaičiavimo arba panaikinimo. VSDFV Klaipėdos skyrius vykusio susirašinėjimo metu pareiškėjos atstovę ne kartą informavo, jog mokėtina VSD įmokos suma A. V. IĮ gali būti perskaičiuota tik pateikus E 101 formos pažymą ir (ar) A1 pažymėjimą „Pažymėjimas dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų“. VSDFV Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs visus pateiktus dokumentus, Sprendimu informavo pareiškėjos atstovę, kad A. V. IĮ už įmonės savininkę Lietuvos Respublikoje savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų galėjo nemokėti laikotarpiais nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. birželio 1 d. ir nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d, ir po atlikto savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų perskaičiavimo (už laikotarpius nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. kovo 1 d. ir nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d.), A. V. individuali įmonė Fondo biudžetui yra skolinga 1 866,90 Eur VSD įmokų.

3.4. VSDFV, kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, išnagrinėjusi advokatės A. Z. skundą dėl Sprendimo panaikinimo, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo, nurodė jog: 1) A. V. individualios įmonės savininkė nepateko į VSDĮ numatytas išimtis, todėl ji privalėjo mokėti VSD įmokas; 2) asmuo, kuriam taikomi kitos Europos Sąjungos narės socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, galėtų būti atleidžiami nuo VSD įmokų mokėjimo Lietuvoje už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 1 d., jeigu šis asmuo VSDFV teritoriniam skyriui pateiktų atitinkamos formos galiojančią pažymą (E 101 pažyma) arba išduotą A1 pažymėjimą, patvirtinantį kitos ES valstybės narės socialinio draudimo teisės aktų taikymą. Pareiškėja minėtų dokumentų už laikotarpius nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. gegužės 31 d., nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. nepateikė, todėl nepriklausomai nuo to, jog buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), atleisti ją nuo priskaičiuotų VSD įmokų mokėjimo nėra teisinio pagrindo.

3.5. 2019 m. vasario 18 d. duomenimis, A. V. IĮ Fondo biudžetui skolinga 2 114,55 Eur, iš jų 1 866,90 Eur savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų, 245,56 Eur delspinigių, priskaičiuotų už laiku nesumokėtas savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokas, ir 2,09 delspinigių, priskaičiuotų už laiku nesumokėtas VSD įmokas už apdraustuosius. Registre nėra duomenų, jog pareiškėja laikotarpiais nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. spalio 14 d. ir nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. būtų priklausiusi kategorijai asmenų, už kuriuos pagal VSDĮ nuostatas A. V. IĮ būtų galėjusi VSD įmokų nemokėti, bei tai, kad įmonė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. nebuvo deklaravusi laikino veiklos nevykdymo. A. V. IĮ už įmonės savininkę A. B. privalėjo mokėti VSD įmokas už laikotarpius nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. lapkričio 10 d., nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d.

3.6. Pateikta Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos įstaigos (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 4 d. pažyma apie pareiškėjos draudimo istoriją, Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos įstaigos (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 17 d. draudimo pažyma ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. E 104 formos pažyma nėra dokumentai, nustatantys pareiškėjai taikytiną kitos ES valstybės narės (šiuo atveju Vokietijos Federacinės Respublikos) teisę socialinės apsaugos srityje, todėl nepriklausomai nuo to, jog pareiškėja buvo išvykusi į Vokietijos Federacinę Respubliką, atleisti jos nuo VSD įmokų mokėjimo nebuvo pagrindo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad:

4.1. Vadovaujantis ginčo laikotarpiui aktualiomis VSDĮ redakcijomis, individualių įmonių savininkai privalėjo draustis valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai. Minėti asmenys galėjo VSD įmokų nemokėti (tas laikotarpis nebuvo įskaitomas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tada, jeigu jie patekdavo į VSDĮ numatytas išimtis. Europos Sąjungos migruojančių asmenų socialines garantijas užtikrina socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Esminė koordinavimo reglamentų užduotis taikytinos socialinio draudimo teisės nustatymas. Vienas iš pagrindinių šiuose reglamentuose įtvirtintų socialinės apsaugos sistemų koordinavimo principų yra tai, kad asmuo draudžiamas socialiniu draudimu tik vienoje valstybėje narėje, taip išvengiama dvigubo socialinio draudimo įmokų mokėjimo dirbant skirtingose valstybėse narėse ir kartu garantuojama, kad asmuo būtų apdraustas socialiniu draudimu. Analizuojant ES reglamentų nuostatas už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 1 d., asmuo galėtų būti atleidžiamas nuo VSD įmokų mokėjimo Lietuvoje, jeigu jis VSDFV teritoriniam skyriui pateiktų atitinkamos formos galiojančią pažymą (E 101 formos pažymą) arba A1 pažymėjimą „Pažymėjimą dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų“, patvirtinančią kitos ES valstybės narės socialinio draudimo teisės aktų taikymą.

4.2. Pareiškėja VSD įmokų skaičiavimo laikotarpiais nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. spalio 14 d., nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. balandžio 30 d., nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. gegužės 31 d., nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. nepriklausė asmenims, kurie VSDĮ nustatyta tvarka galėjo VSD įmokų nemokėti. Taip pat pareiškėja nepateikė E 101 formos pažymos dėl taikytinų teisės aktų arba A1 pažymėjimo dėl jai laikotarpiais nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. gegužės 31 d., nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. taikytinos Vokietijos teisės socialinės apsaugos srityje, todėl nepriklausomai nuo to, kad pareiškėja buvo išvykusi į Vokietiją, atleisti ją nuo VSD įmokų mokėjimo nebuvo pagrindo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (7.4) SI-37724 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų perskaičiavimo“. Teismas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus 863 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus Sprendimo, kuriuo, remiantis prie pareiškėjos 2018 m. liepos 18 d. prašymo „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų perskaičiavimo“ ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. rašto „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ pridėtais dokumentais – Vokietijos sveikatos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) išduotomis E 101 formos pažymomis dėl taikytinų teisės aktų, informuojama, kad A. V. IĮ už įmonės savininkę A. B. savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų Lietuvos Respublikoje galėjo nemokėti už laikotarpius nuo 2004 m. gegužės 1 d. (nuo datos, kai Lietuvos Respublika tapo ES valstybe nare) iki 2006 m. kovo 1 d. ir nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d., taip pat kuriame nurodoma, kad, Registro 2018 m. rugpjūčio 17 d. duomenimis, A. V. IĮ Fondo biudžetui yra skolinga 2 114,55 Eur, iš jų savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų: 18,52 Eur už laikotarpį nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. spalio 14 d., 1 105,57 Eur už laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. balandžio 30 d., 85,95 Eur už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. gegužės 31 d., 260,66 Eur už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., 396,20 Eur už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d.; delspinigių, priskaičiuotų už laiku nesumokėtas savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokas: 245,56 Eur už laikotarpį nuo 1997 m. rugsėjo 12 d. iki 2009 m. liepos 14 d.; delspinigių, priskaičiuotų už laiku nesumokėtas VSD įmokas už apdraustuosius: 2,09 Eur už laikotarpį nuo 1998 m. sausio 14 d. iki 1998 m. liepos 14 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2083-1062/2020 (toliau – ir Nutartis) 60–64, 70 punktuose išdėstytais išaiškinimais dėl socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties termino. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai, atsižvelgdami į Nutarties 71 punkte nurodytus įpareigojimus, 2020 m. spalio 22 d. nutartimi įpareigojo VSDFV Klaipėdos skyrių iki 2020 m. lapkričio 5 d. pateikti teismui visus pavedimus bankui, už laikotarpius, nurodytus VSDFV Klaipėdos skyriaus Sprendime, kurių metu susidarė skola Fondo biudžetui ir kurie pagrįstų, kad VSDFV Klaipėdos skyrius buvo pradėjęs įstatymo nustatyta tvarka VSD įmokų ir delspinigių priverstinio ieškojimo procedūrą kreipdamasis į kredito įstaigas su prašymu nurašyti įsiskolinimą iš skolininko sąskaitos; taip pat įpareigojo VSDFV Klaipėdos skyrių ir VSDFV iki 2020 m. lapkričio 5 d. pateikti teismui rašytinius paaiškinimus dėl Nutarties 65–70 punktuose pateiktų vertinimų, pateikti kitą (teismui dar nepateiktą) medžiagą, susijusią su Nutarties 65–70 punktuose pateiktais išaiškinimais.

8. Teismas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. lapkričio 4 d. gautas VSDFV raštas „Dėl papildomos informacijos / dokumentų pateikimo“, kuriame nurodoma, kad papildomos (kitos, teismui dar nepateiktos) medžiagos/informacijos, susijusios su Nutarties 65–70 punktuose teiktais vertinimais, neturima. 2020 m. lapkričio 5 d. teisme gautas atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus raštas „Dėl papildomos informacijos/dokumentų pateikimo“ (toliau – ir Raštas), kuriame nurodoma, kad A. V. IĮ iki 1999 m. birželio 14 d. privalėjo sumokėti 207 Lt savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d., iki 1999 m. rugsėjo 14 d. privalėjo sumokėti 207 Lt savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d., tačiau jų nesumokėjo.

A. V. IĮ 1999 m. rugsėjo 15 d. Fondo biudžetui buvo skolinga 414 Lt, todėl akcinei bendrovei (toliau – ir AB) Hermio bankui buvo pateiktas VSDFV Klaipėdos skyriaus 1999 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 414 Lt skolos išieškojimo, pagal kurį buvo nurašyta 728,47 Lt suma, iš kurios 140,26 Lt buvo įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1998 m. spalio 30 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d., 207 Lt įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. kovo 31 d., 207 Lt įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d., 172,50 Lt įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 15 d.

Rašte taip pat nurodoma, kad A. V. IĮ skolos (1 866,90 Eur savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų, 245,56 Eur delspinigių, priskaičiuotų už laiku nesumokėtas savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokas, ir 2,09 Eur delspinigių, priskaičiuotų už laiku nesumokėtas VSD įmokas už apdraustuosius), susidariusios laikotarpiu nuo 1999 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. spalio 6 d., priverstinis skolos išieškojimas pagrįstai tęsiamas, nes skolos išieškojimo procedūros buvo pradėtos teisės aktų nustatytais terminais, t. y. visos išdėstytos aplinkybės patvirtina faktą, kad dėl A.

V. IĮ laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų ir delspinigių VSDFV Klaipėdos skyriuje dar 1999 m. rugsėjo 20 d. buvo pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros, kurios tęsiasi iki šiol, todėl akivaizdu, kad priverstinio išieškojimo senaties termino skaičiavimas yra nutrauktas (VSDĮ 16 str. 10 d.). Taip pat raštu teismas informuojamas, kad visi mokėjimo nurodymai, už laikotarpius, nurodytus Sprendime, kurių metu susidarė skola Fondo biudžetui ir kurie pagrįstų, kad VSDFV Klaipėdos skyrius buvo pradėjęs įstatymo nustatyta tvarka VSD įmokų ir delspinigių priverstinio išieškojimo procedūrą kreipdamasis į kredito įstaigas su prašymu nurašyti įsiskolinimą iš A.

V. IĮ, buvo pateikti teismui kartu su apeliaciniu skundu, dėl šios priežasties pakartotinai jų neteikia į bylą.

9. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo 2020 m. lapkričio 5 d. raštu (toliau – ir Raštas) pateiktą lentelę Nr. 1 (toliau – ir Pirma lentelė) ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad: teismui pateikta 1999 m. rugsėjo 17 d. inkasacinio pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad pavedimu gavėjui VSDFV Klaipėdos skyriui nurodoma pervesti 414 Lt už 1999 m. rugsėjo 15 d. susidariusį įsiskolinimą, tačiau nepateiktas sprendimas, kurio pagrindu buvo inicijuotas šis pavedimas; teismui pateiktas VSDFV Klaipėdos skyriaus 1999 m. rugsėjo 20 d. reikalavimas Nr. 2859, kuriuo 414 Lt suma turi būti išieškoma iš skolininko piniginių lėšų ir pervesta VSDFV Klaipėdos miesto skyriui į Hermio banko Klaipėdos filialą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje nurodoma, kad byloje nėra pavedimo bankui laikotarpiu nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. spalio 4 d. Pirmoje lentelėje nurodoma, kad 1999 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra parengtas dėl laikotarpio nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d. dėl 414 Lt sumos (po 207 Lt už laikotarpį nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d. ir nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d.). Skundžiamame akte nurodoma, kad skola susidarė už laikotarpį nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. spalio 14 d. (18,52 Eur).

VSDFV Klaipėdos skyriaus Rašte paaiškinama, kad A. V. IĮ iki 1999 m. birželio 14 d. privalėjo sumokėti 207 Lt savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d., iki 1999 m. rugsėjo 14 d. privalėjo sumokėti 207 Lt savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d., tačiau jų nesumokėjo. A. V. IĮ 1999 m. rugsėjo 15 d. Fondo biudžetui buvo skolinga 414 Lt, todėl AB Hermio bankui buvo pateiktas VSDFV Klaipėdos skyriaus 1999 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 414 Lt skolos išieškojimo, pagal kurį buvo nurašyta 728,47 Lt suma, iš kurios 140,26 Lt buvo įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1998 m. spalio 30 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d., 207 Lt įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. kovo 31 d., 207 Lt įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d., 172,50 Lt įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 15 d.

Teismas nusprendė, kad iš turimų rašytinių įrodymų ir pateiktų paaiškinimų viseto negalima nustatyti už kurį laikotarpį (1999 m. balandžio 1 d. – 1999 m. birželio 30 d., 1999 m. liepos 1 d. – 1999 m. rugsėjo 30 d., 1999 m. spalio 1 d. – 1999 m. spalio 14 d.) susidarė 18,52 Eur skola už savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokas.

10. Teismas pažymėjo, kad skundžiame akte nurodoma, jog už laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. susidarė 1 105,57 Eur savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų skola. Rašto Pirmoje lentelėje nurodoma, kad priskaičiuotų įmokų suma už laikotarpius nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. kovo 31 d. yra 3 611 Lt, už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. yra 258 Lt. Teismo vertinimu, nei iš skundžiamo akto, nei iš papildomų paaiškinimų Pirmoje lentelėje negalima nustatyti, kokia tiksli suma susidarė už Sprendime nurodytą laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. balandžio 30 d.

Teismas nurodė, kad skundžiamame akte nurodoma, jog už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. gegužės 31 d. susidarė 85,95 Eur savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų suma. Rašto Pirmoje lentelėje nurodoma, kad už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. priskaičiuota 600 Lt mokėtina VSD įmokų suma. Teismo vertinimu, nei iš Sprendimo, nei iš papildomų paaiškinimų Pirmoje lentelėje, negalima nustatyti, kokia tiksli suma susidarė už skundžiamame akte nurodytą laikotarpį nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. gegužės 31 d.

Teismas nurodė, kad skundžiamame akte nurodoma, kad už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. susidarė 260,66 Eur savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų suma. Rašto Pirmoje lentelėje nurodoma, kad už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. priskaičiuota 1 058 Lt (306,41 Eur) mokėtina VSD įmokų suma. Taigi, teismo vertinimu, nei iš skundžiamo akto, nei iš papildomų atsakovo paaiškinimų Rašto Pirmoje lentelėje negalima nustatyti, kokia tiksli suma susidarė už Sprendime nurodytą laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. (netgi neskaičiuojant įmokos sumos už 2008 m. liepos mėn., nesusidaro suma, numatyta skundžiamame akte, t. y. 260,66 Eur).

Teismas taip pat nurodė, kad skundžiamame akte nurodoma, jog už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. susidarė 396,20 Eur savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų suma. Rašto Pirmoje lentelėje nurodoma, kad už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. priskaičiuota 1 368 Lt (396,20 Eur) mokėtina VSD įmokų suma. Pareiškėjos skunde nurodoma, kad, atsižvelgiant į VSDĮ įtvirtintą 5 metų senaties terminą, VSDFV Klaipėdos skyrius (teismui sprendžiant, kad VSD įmokos turi būti sumokėtos) galėtų reikalauti skolos sumokėjimo tik už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. ir skola negalėtų būti didesnė kaip 396,20 Eur.

Teismas nurodė, kad skundžiamame akte nurodoma, kad už laikotarpį nuo 1997 m. rugsėjo 12 d. iki 2009 m. liepos 14 d. susidarė 245,56 Eur delspinigių, priskaičiuotų už laiku nesumokėtas savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokas, suma. Rašto lentelėje Nr. 2 (toliau – ir Antra lentelė) nurodoma, kad už laikotarpį nuo 1997 m. rugsėjo 12 d. iki 2009 m. liepos 14 d. priskaičiuota 1 108,15 Lt (320,94 Eur) mokėtina delspinigių suma. Teismo vertinimu, nei iš Sprendimo, nei iš papildomų paaiškinimų Antroje lentelėje negalima nustatyti, kokia tiksli delspinigių suma susidarė už skundžiamame akte nurodytą laikotarpį nuo 1997 m. rugsėjo 12 d. iki 2009 m. liepos 14 d.

Teismas pažymėjo, kad Nutarties 70 punkto motyvuose nurodoma, jog pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. SPR-1658 ir mokėjimo pavedimą AB „Swedbank“ skola 2010 m. vasario 9 d. yra tik 228 Lt įmokų, o 2010 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. SPR-8763 ir mokėjimo pavedime AB „Swedbank“ nurodyta skola 2010 m. gegužės 27 d. yra keliolika kartų didesnė. Teismo posėdyje atsakovo atstovė negalėjo paaiškinti pareiškėjos individualios įmonės mokėtinų įmokų, paskaičiuotų 2010 m. vasario 9 d. sprendimu ir 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu.

11. Teismas priėjo prie išvados, kad iš Sprendimo, VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktų paaiškinimų nėra galimybės įvertinti skolos Fondo biudžetui pagrįstumo (konkrečių skolos sumų už nurodomus laikotarpius). Nors iš teismui pateiktų mokėjimo nurodymų kopijų (nurodytų ir atsakovo parengtose Pirmoje ir Antroje lentelėse) matyti, kad išieškojimo procedūros buvo pradėtos iki Sprendimo priėmimo, vis dėlto negalima konstatuoti, jog atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atliko išsamius ir aiškius skolos sumų apskaičiavimus, todėl teismas VSDFV Klaipėdos skyriaus Sprendimą panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2019 m. kovo 5 d. prašymu prašo iš atsakovo priteisti 1 049,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios apskaičiuotos už: skundo parengimą ir pateikimą teismui – 560 Eur; pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme – 280 Eur; sumokėtą žyminį mokestį – 23 Eur; išlaidas, susijusias su dokumentų vertimu iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą – 186,34 Eur. Šių išlaidų pagrindimui pateikti – 2019 m. sausio 9 d. sąskaita už teisines paslaugas, serija AZA Nr. 2019/02; UAB „Klaipėdos vertimai“ 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KV 2017/05; UAB „Klaipėdos vertimai“ 2018 m. sausio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KV 2018/03; UAB „Klaipėdos vertimai“ 2018 m. liepos 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KV 2018/596; UAB „Klaipėdos vertimai“ 2019 m. sausio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KV 2019/0026, 2019 m. sausio 9 d. kvitas, patvirtinantis 23 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2, 8.18, 8.19, 9, 10 punktais, iš atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškėjai priteisė 863 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos patirtos 186,34 Eur dokumentų vertimo išlaidos nėra priskirtinos prie priteistinų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje.

III. 13. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismo sprendime minimas VSDFV Mažeikių skyrius, tačiau šis Fondo valdybos teritorinis skyrius nėra įtrauktas į nagrinėjamos administracinės bylos proceso šalis. Skundžiamame sprendime nurodyta neteisinga priskaičiuotų 3 611 Lt savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų suma už laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. balandžio 31 d. VSDFV Klaipėdos skyrius 2020 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (1.48E) DV_S-36242 „Dėl papildomos informacijos / dokumentų pateikimo“ teismui pateikė informaciją, kuria remiantis (1 lentelė) A. V. IĮ Fondo biudžetui skolinga 3 731,30 Lt savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų už laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. balandžio 31 d.

13.2. VSDFV Klaipėdos skyrius nesutinka teismo sprendimo teiginiu, kad iš Sprendimo, atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktų paaiškinimų nėra galimybės įvertinti skolos Fondo biudžetui pagrįstumo (konkrečių skolos sumų už nurodomus laikotarpius). Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus bei netinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis A. V. IĮ įregistravimo metu galiojusios VSDĮ (redakcija, galiojusi nuo 1996 m. gegužės 28 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d.) 4 straipsnio 2 punktu, individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys įstatymo nustatyta tvarka buvo privalomai draudžiami socialiniu draudimu. VSDĮ (redakcija galiojusi nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31d.) 4 straipsnio 6 punkte numatyta, kad valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami individualių (personalinių) įmonių savininkai, individualių (personalinių) įmonių nuomininkai, advokatai, advokato padėjėjai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai. Vadovaujantis VSDĮ (redakcija, galiojusi nuo 1996 m. gegužės 28 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d.) 34 straipsnio 3 dalimi, taikyta apskaičiuojant VSD įmokas už 1996–2001 metus, individualių įmonių savininkai privalėjo draustis valstybinei socialinio draudimo bazinei (pagrindinei) pensijai. Pagal VSDĮ (redakcija, galiojusi nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d.) 34 straipsnio 3 dalies 1 punkto, VSDĮ (redakcija galiojusi nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.) 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, taikytas apskaičiuojant VSD įmokas už 2002–2008 metus, individualių įmonių savininkai buvo draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei (bazinei) ir papildomai pensijos dalims. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 157 „Dėl pritarimo Lietuvos banko pasiūlymui dėl bazinės valiutos ir oficialaus lito kurso ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ 1.2 papunktyje buvo nustatytas oficialus lito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą (Eur). Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo euro įvedimo dienos visų mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų bei su jomis susijusių mokėtinų sumų (delspinigiai, baudos, palūkanos) mokėjimo operacijos tvarkomos eurais.

13.3. Vyriausybės 1998 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1516 „Dėl Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto“ 1.3 papunktyje buvo patvirtintas 1999 metų įmokų valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti dydis – 50 procentų bazinės pensijos. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje buvo patvirtintas 2000 metų įmokos valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai gauti dydis – 50 procentų bazinės pensijos.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2001 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje buvo patvirtintas 2001 metų įmokos valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai gauti dydis – 50 procentų bazinės pensijos. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2002 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje buvo patvirtintas 2002 metų įmokos valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai gauti dydis – 50 procentų bazinės pensijos. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2002 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nuo 2002 m. balandžio 1 d. buvo patvirtintas įmokos valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti dydis – 69 Lt.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2003 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje buvo patvirtintas 2003 metų įmokos valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai gauti dydis – 50 procentų bazinės pensijos. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje buvo patvirtintas 2004 metų VSD įmokų tarifas valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti – 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2006 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 5 dalyje 2006 metams buvo patvirtintas VSD įmokų tarifas valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti – 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2008 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punkte 2008 metams buvo patvirtintas VSD įmokų tarifas valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti – 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos.

13.4. Nuo 1998 m. gegužės 1 d. iki 2002 m. kovo 31 d. buvo patvirtintas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis – 138 Lt (Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 382 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio, valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos ir minimalių dydžių didinimo“). Nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. buvo patvirtintas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis – 142 Lt (Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 322 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos didinimo“).

Nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki 2003 m. balandžio 30 d. buvo patvirtintas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis – 147 Lt (Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 1363 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos didinimo“). Nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. buvo patvirtintas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis – 152 Lt (Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 485 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų didinimo“).

Nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. buvo patvirtintas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis – 172 Lt (Vyriausybės 2004 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 325 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos didinimo ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų patvirtinimo“). Nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. buvo patvirtintas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis – 200 Lt (Vyriausybės 2005 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 584 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo ir einamųjų 2005 metų draudžiamųjų pajamų naujo dydžio patvirtinimo“).

Nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. sausio 31 d. buvo patvirtintas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis – 230 Lt (Vyriausybės 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas Nr. 512 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo ir einamųjų 2006 metų draudžiamųjų pajamų dydžių patvirtinimo“). Nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. buvo patvirtintas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis – 316 Lt (Vyriausybės 2007 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 1327 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo bei einamųjų 2008 metų draudžiamųjų pajamų patvirtinimo“).

Nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo patvirtintas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis – 360 Lt (Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimas Nr. 703 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo, einamųjų 2008 metų draudžiamųjų pajamų naujo dydžio ir maksimalios valstybinės socialinio draudimo neperskaičiuotos pensijos patvirtinimo“).

13.5. Dėl VSD įmokų skolos už laikotarpį nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. spalio 14 d. apskaičiavimo – remiantis Registro duomenimis, A. V. IĮ už laikotarpį nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. spalio 14 d. apskaičiuota 445,16 Lt savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų: 207 Lt VSD įmokų už laikotarpį nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d. (bazinės pensijos dydis 138,00 x 50 proc. x 3 mėn. = 207,00 Lt); 207 Lt VSD įmokų už laikotarpį nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d. (bazinės pensijos dydis 138,00 x 50 proc. x 3 mėn. = 207,00 Lt); 31,16 Lt VSD įmokų už laikotarpį nuo 1999 m. spalio 1 d. iki 1999 m. spalio 14 d. (bazinės pensijos dydis 138,00 x 50 proc.

÷ 31 d. x 14 d.= 31,16 Lt). Pagal AB Hermio bankui pateiktą VSDFV Klaipėdos skyriaus 1999 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. V. IĮ priverstine tvarka buvo išieškota 728,47 Lt suma, iš kurios 140,26 Lt įskaityta VSD įmokų skolai už laikotarpį nuo 1998 m. spalio 30 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. padengti, 207 Lt įskaityta VSD įmokų skolai už laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. kovo 31 d. padengti, 207 Lt įskaityta VSD įmokų skolai už laikotarpį nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d. padengti, 172,50 Lt (69,00 Lt + 69,00 Lt + (69,00 Lt ÷ 30 d. x 15 d.) = 175,50 Lt ) įskaityta VSD įmokų skolai už laikotarpį nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 15 d. padengti bei 1,71 Lt padengimui nepanaudotas lėšų likutis, kurio nepakanka vienos dienos VSD įmokų skolai padengti.

Atsižvelgiant į tai, A. V. IĮ Fondo biudžetui skolinga 18,52 Eur (63,95 Lt ÷ 3,4528 Eur = 18,52 Eur) savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų už laikotarpį nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. spalio 14 d.: 32,79 Lt VSD įmokų už laikotarpį nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d. (bazinės pensijos dydis 138,00 x 50 proc. ÷ 30 d. x 15 d. – 1,71 Lt lėšų likutis = 32,79 Lt); 31,16 Lt VSD įmokų už laikotarpį nuo 1999 m. spalio 1 d. iki 1999 m. spalio 14 d. (bazinės pensijos dydis 138,00 x 50 proc. ÷ 31 d. x 14 d.= 31,16 Lt).

Teismas nepagrįstai nurodė, jog nepateiktas sprendimas, kurio pagrindu buvo inicijuotas 1999 m. rugsėjo 17 d. pavedimas VSDFV Klaipėdos skyriui pervesti 414 Lt už 1999 m. rugsėjo 15 d. susidariusį įsiskolinimą. VSDFV Klaipėdos skyrius su Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui 2019 m. birželio 7 d. pateiktu apeliaciniu skundu į bylą pateikė VSDFV Klaipėdos miesto skyriaus 1999 m. rugsėjo 20 d. sprendimą išieškoti VSD įmokas bei netesybas iš draudėjo sąskaitų ne ginčo tvarka Nr. 2859.

13.6. Dėl VSD įmokų skolos už laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. apskaičiavimo – remiantis Registro duomenimis, A. V. IĮ Fondo biudžetui skolinga 1 105,57 Eur (3 817,30 Lt ÷ 3,4528 Eur = 1 105,57 Eur) savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų už laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. balandžio 30 d.: 117,30 Lt VSD įmokų už laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. (bazinės pensijos dydis 138,00 x 50 proc. = 69,00 Lt/mėn., 69,00 Lt ÷ 30 d. x 21 d. = 48,30 Lt už 1999 m. lapkričio 10–30 d., 69,00 Lt už 1999 m. gruodžio mėn.; 48,30 Lt + 69,00 Lt = 117,30 Lt ); 828 Lt VSD įmokų už 2000 metus (bazinės pensijos dydis 138,00 Lt x 50 proc. x 12 mėn.= 828,00 Lt); 828 Lt VSD įmokų už 2001 metus (bazinės pensijos dydis 138,00 Lt x 50 proc. x 12 mėn.= 828,00 Lt); 828 Lt VSD įmokų už 2002 metus (2002 m. sausio–kovo mėn. bazinės pensijos dydis 138,00 Lt x 50 proc. x 3 mėn.= 207,00 Lt; 2002 m. balandžio–gruodžio mėn. įmokos dydis 69,00 Lt x 9 mėn. = 621,00 Lt); 902 Lt VSD įmokų už 2003 metus (2003 m. sausio–balandžio mėn. bazinės pensijos dydis 147,00 Lt x 50 proc. x 4 mėn. = 294,00 Lt; 2003 m. gegužės – gruodžio mėn. bazinės pensijos dydis 152,00 Lt x 50 proc. x 8 mėn. = 608,00 Lt); 314 Lt VSD įmokų nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. (2004 m. sausio–kovo mėn. bazinės pensijos dydis 152,00 Lt x 50 proc. x 3 mėn. = 228,00 Lt; 2004 m. balandžio mėn. bazinės pensijos dydis 172,00 Lt x 50 proc. = 86,00 Lt).

13.7. Dėl VSD įmokų skolos už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. gegužės 31 d. apskaičiavimo – remiantis Registro duomenimis, A. V. IĮ Fondo biudžetui skolinga 85,95 Eur (296,77 Lt ÷ 3,4528 Eur = 85,95 Eur) savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. gegužės 31 d.: 96,77 Lt VSD įmokų už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. kovo 31 d. (2006 m. kovo mėn. bazinės pensijos dydis 200,00 Lt x 50 proc. ÷ 31 d. x 30 d. = 96,77 Lt); 200 Lt VSD įmokų už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. gegužės 31 d. (2006 m. balandžio–gegužės mėn. bazinės pensijos dydis 200,00 Lt x 50 proc. = 200,00 Lt).

13.8. Dėl VSD įmokų už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. – remiantis Registro duomenimis, A. V. IĮ Fondo biudžetui skolinga 260,66 Eur (900,00 Lt (bazinės pensijos dydis 360,00 Lt x 50 proc. x 5 mėn.) ÷ 3,4528 Eur = 260,66 Eur) savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

13.9. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad, nors iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų mokėjimo nurodymų kopijų (nurodytų ir atsakovo parengtose Pirmoje ir Antroje lentelėse) matyti, kad išieškojimo procedūros buvo pradėtos iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. Sprendimo priėmimo, vis dėlto negalima konstatuoti, kad atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atliko išsamius ir aiškius skolos sumų apskaičiavimus. Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas. VSDFV Klaipėdos skyriaus į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad VSDFV Klaipėdos skyrius įstatymų nustatyta tvarka atliko VSD įmokų ir delspinigių priverstinio išieškojimo procedūras, o VSDFV Klaipėdos skyriaus Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

14. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad:

14.1. Teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas byloje esančiu įrodymų vertinimu, priimtas vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką.

14.2. Atsakovas nenurodo, kokią įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui turi skundžiamame sprendime padarytos faktinės klaidos (neteisingai nurodė Fondo valdybos skyrių bei neteisingai nurodė savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų sumą už laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. balandžio 31 d.) ir kodėl dėl šių klaidų teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Faktinių klaidų (rašymo arba skaičiavimo apsirikimo) padarymas skundžiamame teismo sprendime neturi esminės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui, todėl tai negali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą. Paties atsakovo teikiamuose dokumentuose yra nurodomos skirtingos sumos, reikalaujamos iš pareiškėjos už laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. balandžio 31 d.

14.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad iš atsakovo į bylą pateiktų įrodymų nėra galimybės įvertinti pareiškėjos skolos dydžio, pagrįstumo bei atsakovo veiksmų, kada buvo pradėtos ir, ar buvo pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros. Pasibaigus socialinio draudimo įmokų skolų priverstinio išieškojimo senaties terminui, Fondo administravimo įstaigos neturi teisės imtis jokių šių įmokų, su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių, baudų ar palūkanų išieškojimo veiksmų. Iš į bylą pateiktų atsakovo sprendimų dėl priverstinio skolos išieškojimo yra visiškai neaišku, už kokius laikotarpius buvo skaičiuojamos skolos, kaip šios skolos buvo skaičiuojamos, kaip pareiškėja buvo informuojama apie pareigą sumokėti skolą ir priimamus sprendimus dėl priverstinio skolos išieškojimo. Skundžiamame akte nesant apmokestinimo aiškumui, šis aktas yra neteisėtas.

14.4. Atsakovo Sprendime nurodyta, kad už laikotarpį nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. spalio 14 d. pareiškėjos VSD įmokų skola yra 18,52 Eur. Atsakovo veiksmai dėl priverstinio skolos išieškojimo turėjo būti pradėti ne vėliau kaip 1999 m. rugsėjo 16 d. (skola už III ketvirtį) ir ne vėliau kaip 1999 m. gruodžio 16 d. (skola už IV ketvirtį). Iš atsakovo į bylą pateikto 1999 m. rugsėjo 17 d. inkasinio pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šiuo pavedimu reikalaujama iš A. V. IĮ išieškoti 414 Lt skolą socialiniam draudimui, susidariusią iki 1999 m. rugsėjo 15 d.

Iš atsakovo į bylą pateikto VSDFV Klaipėdos skyriaus 1999 m. rugsėjo 20 d. sprendimo išieškoti VSD įmokas bei netesybas iš draudėjo sąskaitų ne ginčo tvarka bei 1999 m. rugsėjo 20 d. reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1999 m. rugsėjo 20 d. A. V. IĮ Fondo biudžetui turėjo sumokėti 414 Lt. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad 1999 m. rugsėjo 17 d. inkasinio nurodymo teisėtumui pagrįsti ir buvo priimti 1999 m. rugsėjo 20 d. sprendimas bei reikalavimas. Šių dokumentų pagrindu pagrįstai galima teigti, kad pareiškėjos skola iki 1999 m. rugsėjo 15 d. galbūt buvo 414 Lt (119,90 Eur), tačiau laikotarpis, kurį apima skundžiamas aktas, prasideda nuo 1999 m. rugsėjo 16 d., tad nei 1999 m. rugsėjo 17 d. pavedimas, nei 1999 m. rugsėjo 20 d. sprendimas bei reikalavimas šioje byloje nėra aktualūs. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų (inkasinio pavedimo, sprendimo ar reikalavimo), kad buvo pradėjęs priverstinio išieškojimo procedūras laikotarpiu nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. spalio 14 d., kuris yra nurodytas skundžiamame akte.

Tad galima teigti, kad išieškojimo procedūros nustatyta tvarka atsakovas nebuvo pradėjęs. Teismas, išnagrinėjęs Rašto Pirmą lentelę, pagrįstai sprendė, kad iš turimų rašytinių įrodymų ir pateiktų paaiškinimų viseto negalima nustatyti, už kurį laikotarpį susidarė 18,52 Eur VSD įmokų skola. Apeliaciniame skunde teikiami paaiškinimai apie pareiškėjos skolą už laikotarpį nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. spalio 14 d., apie užskaitas už laikotarpį nuo 1998 m. spalio 30 d. iki 1999 m. kovo 31 d., nėra pagrindžiami jokiais įrodymais.

Apeliacinio skundo teiginys, kad už laikotarpį nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjos VSD įmokų skola yra 32,79 Lt, prieštarauja atsakovo 1999 m. rugsėjo 20 d. sprendimui.

14.5. Atsakovo Sprendime yra nurodyta, kad už laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio 10 iki 2004 m. balandžio 30 d. pareiškėja yra skolinga 1 105,57 Eur savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų. Šios skolos pagrįstumą bei išieškojimo procedūrų pradėjimą atsakovas įrodinėja su apeliaciniu skundu pateiktais dokumentais. Tačiau atsakovo pateikti dokumentai nepagrindžia nei skolos dydžio bei jos apskaičiavimo pagrįstumo, nei priverstinio skolos išieškojimo procedūrų atlikimo pagal nustatytą tvarką. Apeliaciniame skunde pateikdamas informaciją apie tai, kaip turėjo būti apskaičiuota skola už šį laikotarpį, atsakovas nepaaiškina nustatytų prieštaravimų. To atsakovas negalėjo padaryti ir bylos nagrinėjimo metu.

14.6. Tiek apeliaciniame skunde, tiek ir VSDFV Klaipėdos skyriaus Sprendime, yra nurodyta, kad pareiškėja už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. gegužės 31 d. yra skolinga 85,95 Eur VSD įmokų, o už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. yra skolinga 260,66 Eur VSD įmokų. Tačiau su atsakovo papildomais pateiktais dokumentais nėra pateikta jokių atsakovo sprendimų dėl priverstinio skolos išieškojimo už šiuos laikotarpius. Iš atsakovo Rašto Pirmos lentelės nėra galimybės nustatyti, kokia pareiškėjos skola buvo šiais laikotarpiais.

14.7. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas priėmė 2014 m. spalio 3 d. sprendimą, kuriuo nusprendė išieškoti priverstine tvarka iš A. V. IĮ turto į Fondo biudžetą skolą, kuri 2014 m. spalio 3 d. yra 1 010,32 Lt. Taip pat atsakovas 2014 m. spalio 9 d. sprendimu nusprendė išieškoti priverstine tvarka iš A. V. individualios IĮ turto į Fondo biudžetą skolą, kuri 2014 m. spalio 8 d. jau yra 13 863,05 Lt. Kokiu būdu skola per penkias dienas išaugo nuo 1 010,32 Lt iki 13,863,05 Lt, byloje nėra paaiškinta, o iš esamų dokumentų ir atsakovo paaiškinimų nustatyti neįmanoma. Atsakovo sprendimai dėl skolų išieškojimo ne ginčo tvarka pareiškėjai nebuvo siunčiami, tad pareiškėja, nuo 2003 m. kovo mėn. nuolat gyvendama (duomenys neskelbtini), net neturėjo supratimo apie tai, kad ji privalo mokėti VSD įmokas, nors buvo tikra, kad jos įmonė jau yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad tuo pačiu metu Klaipėdoje buvo registruotos dvi A. V. individualios įmonės, tad pareiškėjos vardu įregistruota individuali įmonė galėjo likti neišregistruota ir dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų klaidos.

14.8. Pareiškėja jau 2003 m. kovo 18 d. buvo deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas ir toliau skaičiavo VSD įmokas, visiškai nesiaiškindamas, kodėl šios įmokos nėra mokamos. Toks atsakovo elgesys yra visiškai nepateisinamas ir nesąžiningas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ir laikytųsi nuomonės, kad atsakovas laiku buvo pradėjęs priverstinio skolos išieškojimo procedūras, pačios skolos dydžio ir pagrįstumo klausimas vis tiek lieka visiškai neaiškus.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo VSDFV Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (7.4)SI-37724 teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Valstybinio socialinio draudimo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (7.4)SI-37724, remiantis prie pareiškėjos 2018 m. liepos 18 d. prašymo „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų perskaičiavimo“ ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. rašto „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ pridėtais dokumentais – Vokietijos sveikatos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) išduotomis E 101 formos pažymomis dėl taikytinų teisės aktų, informuojama, kad A. V. individuali įmonė, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), už įmonės savininkę A. B., gim. (duomenys neskelbtini), savarankiškai dirbančio asmens valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų Lietuvos Respublikoje galėjo nemokėti už laikotarpius nuo 2004 m. gegužės 1 d. (nuo datos, kai Lietuvos Respublika tapo Europos Sąjungos valstybe nare) iki 2006 m. kovo 1 d. ir nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. Sprendime nurodoma, kad Registro 2018 m. rugpjūčio 17 d. duomenimis A. V. individuali įmonė Fondo biudžetui yra skolinga 2 114,55 Eur, iš jų savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų: 18,52 Eur už laikotarpį nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. spalio 14 d., 1 105,57 Eur už laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. balandžio 30 d., 85,95 Eur už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. gegužės 31 d., 260,66 Eur už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., 396,20 Eur už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d.; delspinigių, priskaičiuotų už laiku nesumokėtas savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokas: 24,56 Eur už laikotarpį nuo 1997 m. rugsėjo 12 d. iki 2009 m. liepos 14 d.; delspinigių, priskaičiuotų už laiku nesumokėtas VSD įmokas už apdraustuosius: 2,09 Eur už laikotarpį nuo 1998 m. sausio 14 d. iki 1998 m. liepos 14 d.

18. Vadovaujantis A. V. individualios įmonės įregistravimo metu galiojusios 1996 m. gegužės 28 d. redakcijos VSDĮ 4 straipsnio 2 punktu, taip pat vėlesniu teisiniu reguliavimu, individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys įstatymo nustatyta tvarka buvo privalomai draudžiami socialiniu draudimu. Darytina išvada, kad visą ginčo laikotarpį savarankiškai dirbantys asmenys buvo privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir A. V. individuali įmonė turėjo prievolę už pareiškėją mokėti VSD įmokas.

19. VSDĮ 38 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2004 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatyta, kad apskaičiuotos, bet į Fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties termino. VSDĮ 34 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2004 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatyta, kad įmokų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

20. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 743 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, 21 punkte (redakcija, galiojusi nuo 1998 m. birželio 27 d. iki 2000 m. rugsėjo 29 d.) buvo nustatyta, kad individualių (personalinių) įmonių savininkai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jiems prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys privalomąsias VSD įmokas moka kartą per ketvirtį, įmokos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dieną. Ne ginčo tvarka išieškomas Fondui ir PSD fondui priklausančias sumas banko įstaigos nurašo pagal Fondo valdybos įstaigų inkasinius pavedimus iš visų ūkio subjekto sąskaitų šalies ir užsienio bankuose, esančiuose Lietuvoje.

21. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, 20 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2000 m. rugsėjo 30 d. iki 2002 m. balandžio 19 d.) buvo nustatyta, kad individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys VSD įmokas už save moka kartą per ketvirtį. Įmokos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dieną. Ne ginčo tvarka išieškomas Fondui ir PSD fondui priklausančias sumas banko įstaigos nurašo pagal Fondo įstaigų sprendimus išieškoti valstybinio socialinio draudimo lėšas ne ginčo tvarka iš visų ūkio subjekto sąskaitų bankuose, esančiuose Lietuvos Respublikoje. Sprendimai dėl išieškų ne ginčo tvarka bankų įstaigoms pateikiami, kai draudėjai neperveda socialinio draudimo lėšų nustatytuoju laiku.

22. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, 20 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2002 m. balandžio 20 d. iki 2005 m. birželio 16 d.) buvo nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus patentus įsigijusius asmenis ir ūkininkus, už save VSD įmokas bazinei socialinio draudimo pensijai gauti moka kartą per ketvirtį; šios įmokos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dieną. Pagal šių taisyklių 26 punkto nuostatas apskaičiuotos, bet į Fondo biudžetą nustatytuoju laiku nesumokėtos draudėjų ir apdraustųjų įmokos, baudos ir delspinigiai išieškomi ne ginčo tvarka – nurašomos lėšos iš draudėjo sąskaitos Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje. Ne ginčo tvarka išieškomas VSD fondui ir PSD fondui priklausančias sumas Lietuvos Respublikos kredito įstaigos nurašo pagal Fondo įstaigų sprendimus išieškoti valstybinio socialinio draudimo lėšas ne ginčo tvarka iš visų ūkio subjekto sąskaitų Lietuvos Respublikos kredito įstaigose, esančiose Lietuvos Respublikoje. Sprendimai dėl išieškų ne ginčo tvarka Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms pateikiami, kai draudėjai neperveda socialinio draudimo lėšų nustatytuoju laiku. Apskaičiuotų, bet nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų išieškojimui senaties terminai netaikomi.

23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus bei netinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas. Teikiami paaiškinimai dėl ginčo skolos sumų apskaičiavimų.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

26. Pirmosios instancijos teismas vertino 2020 m. lapkričio 5 d. teisme gautą atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštą „Dėl papildomos informacijos/dokumentų pateikimo“. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo 2020 m. lapkričio 5 d. raštu pateiktą lentelę Nr. 1 ir kitus rašytinius įrodymus, nustatė, kad: teismui pateikta 1999 m. rugsėjo 17 d. inkasacinio pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad pavedimu gavėjui VSDFV Klaipėdos skyriui nurodoma pervesti 414 litų už 1999 m. rugsėjo 15 d. susidariusį įsiskolinimą; teismui pateiktas VSDFV Klaipėdos skyriaus 1999 m. rugsėjo 20 d. reikalavimas Nr. 2859, kuriuo 414 litų suma turi būti išieškoma iš skolininko Pinigių lėšų ir pervesta VSDFV Klaipėdos miesto skyriui į „Hermio“ banko Klaipėdos filialą.

Pirmoje lentelėje nurodoma, kad 1999 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra parengtas dėl laikotarpio nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d. dėl 414 litų sumos (po 207 litų už laikotarpį nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d. ir nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d.) Skundžiamame akte nurodoma, kad skola susidarė už laikotarpį nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. iki 1999 m. spalio 14 d. (18,52 Eur). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašte „Dėl papildomos informacijos / duomenų pateikimo“ paaiškinama, kad „A.

V. individuali įmonė iki 1999 m. birželio 14 d. privalėjo sumokėti 207,00 Lt savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d., iki 1999 m. rugsėjo 14 d. privalėjo sumokėti 207,00 Lt savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d., tačiau jų nesumokėjo. A. V. individuali įmonė 1999 m. rugsėjo 15 d. Fondo biudžetui buvo skolinga 414,00 Lt, todėl AB „Hermio“ bankui buvo pateiktas Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 1999 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 414,00 Lt skolos išieškojimo, pagal kurį buvo nurašyta 728,47 Lt suma, iš kurios 140,26 Lt buvo įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1998 m. spalio 30 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d., 207,00 Lt įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. kovo 31 d., 207,00 Lt įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d., 172,50 Lt įskaityta VSD įmokoms už laikotarpį nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 15 d.“ Įvertinęs šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad iš turimų rašytinių įrodymų ir pateiktų paaiškinimų viseto negalima nustatyti už kurį laikotarpį (1999 m. balandžio 1 d.

– 1999 m. birželio 30 d., 1999 m. liepos 1 d. – 1999 m. rugsėjo 30 d., 1999 m. spalio 1 d. – 1999 m. spalio 14 d.) susidarė 18,52 eur skola už savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokas.

27. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvadų, kad nei iš ginčijamo akto, nei iš papildomų paaiškinimų Pirmoje lentelėje negalima nustatyti, kokia tiksli suma susidarė už ginčijamame akte nurodytą laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio 10 d. iki 2004 m. balandžio 30 d.; taip pat, kad nei iš ginčijamo akto, nei iš papildomų paaiškinimų Pirmoje lentelėje negalima nustatyti, kokia tiksli suma susidarė už ginčijamame akte nurodytą laikotarpį nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2006 m. gegužės 31 d. Taip pat pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nei iš ginčijamo akto, nei iš papildomų atsakovo paaiškinimų Rašto Pirmoje lentelėje negalima nustatyti, kokia tiksli suma susidarė už ginčijamame akte nurodytą laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Netgi neskaičiuojant įmokos sumos už 2008 m. liepos mėn., nesusidaro suma, numatyta Skundžiamame akte, t. y. 260,66 Eur. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nei iš ginčijamo akto, nei iš papildomų paaiškinimų Antroje lentelėje negalima nustatyti, kokia tiksli delspinigių suma susidarė už ginčijamame akte nurodytą laikotarpį nuo 1997 m. rugsėjo 12 d. iki 2009 m. liepos 14 d. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad apeliacinio skundo argumentai ir paaiškinimai dėl ginčo skolos skaičiavimo nepašalina nustatytų neaiškumų ir nepaneigia minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų.

28. Pažymėtina, kad įvairiais laikotarpiais pareiškėjos individualios įmonės mokėtinų įmokų skola, susidariusi metų ketvirčiais, itin skiriasi. Pavyzdžiui, pagal Skyriaus 2010 m. vasario 9 d. Sprendimą Nr. SPR-1658 ir mokėjimo pavedimą akcinei bendrovei „Swedbank“ bankui skola 2010 m. vasario 9 d. yra tik 228 Lt įmokų, o 2010 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. SPR-8763 ir mokėjimo pavedime AB „Swedbank“ bankui nurodyta skola 2010 m. gegužės 27 d. yra keliolika kartų didesnė – 8 131 Lt. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš ginčijamo sprendimo, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktų paaiškinimų, nėra galimybės įvertinti skolos Fondo biudžetui pagrįstumo (konkrečių skolos sumų už nurodomus laikotarpius). Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo į bylą pateiktų įrodymų nėra galimybės įvertinti pareiškėjos skolos dydžio, pagrįstumo bei atsakovo veiksmų, kada buvo pradėtos ir, ar buvo pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros. Iš į bylą pateiktų atsakovo sprendimų dėl priverstinio skolos išieškojimo nėra aišku, už kokius laikotarpius buvo skaičiuojamos skolos, kaip šios skolos buvo skaičiuojamos, kaip pareiškėja buvo informuojama apie pareigą sumokėti skolą ir priimamus sprendimus dėl priverstinio skolos išieškojimo.

29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš ginčijamo sprendimo, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktų paaiškinimų, nėra galimybės įvertinti skolos Fondo biudžetui pagrįstumo (konkrečių skolos sumų už nurodomus laikotarpius), taip pat kad atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius neatliko išsamių ir aiškių skolos sumų apskaičiavimų, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (7.4) SI-37724 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų perskaičiavimo“ naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

30. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo 2014 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. SPR-29191 „Dėl A. V. individualios įmonės skolos ieškojimo priverstine tvarka“ nuspręsta išieškoti priverstine tvarka iš A. V. individualios įmonės turto į VSD fondo biudžetą skolą, kurios suma 2014 m. spalio 3 d. sudarė 1 010,32 Lt. Taip pat Skyrius 2014 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. SPR-28895 „Dėl A. V. individualios įmonės skolos išieškojimo priverstine tvarka“ nusprendė išieškoti priverstine tvarka iš A. V. individualios įmonės turto į VSD fondo biudžetą skolą, kurios suma 2014 m. spalio 8 d. sudarė 13 863,05 Lt. 2017 m. kovo 16 d. VSDFV raštu Nr. (7.4)SI-16171 nurodyta, kad 2017 m. kovo 13 d. duomenimis A. V. individuali įmonė, kurios savininkė yra A. B., Fondo biudžetui skolinga 7 119,81 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamame sprendime nėra nurodyta koks ankstesnis priimtas sprendimas yra keičiamas priimant šį sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų perskaičiavimo, kokia apimtimi yra atliekamas įmokų perskaičiavimas.

31. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, taikytinas nagrinėjamam ginčui šioje byloje spręsti. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė