c849c425-a237-491a-a9cf-474ed2b12e92 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2888-961/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40733-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, sekretoriaujant Džestinai MedeiÅ¡ytei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei-MatijoÅ¡ienei, kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Sauliui Lauraičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : V. K. 2019 m. rugsėjo 22 d., apie 00.58 val. Vilniaus rajone, A15 kelio Vilnius-Lyda 15 kilometre, pažeisdamas Kelių teismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SAAB 9-3, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,09 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad minimÄ dienÄ , Å¡eÅ¡tadienio vakarÄ buvo planuotas renginys, į kurį turėjo su kolegomis vykti autobusu. Atvažiavo į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, paliko ten savo automobilį ir įsėdo į autobusÄ , kuris vežė į renginį.

Po renginio autobusas parvežė juos atgal į tÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Buvo sutaręs, kad jį paims žmona, o jeigu ji miegos, iÅ¡sikvies taksi. Tačiau jis nesugebėjo telefonu paskambinti, nes pamirÅ¡o savo kodÄ . Tuomet aplink pavaikščiojo, ieÅ¡kojo taksi, tačiau nerado, todėl nusprendė sėsti į automobilį. Jame sėdėjo apie pusvalandį ir priėmė sprendimÄ vairuoti, jam neatrodė, kad yra toks apsvaigęs nuo alkoholio. Tuomet jį sustabdė pareigÅ«nai.

PÅ«tė į alkotesterį du kartus, su rodmenimis sutinka. Tuomet jį uždarė į areÅ¡tinę, o automobilį iÅ¡vežė į automobilių saugojimo aikÅ¡telę. Automobilis priklauso sÅ«nėnui A. Å ., jis (kaltinamasis) turėjo jį saugoti. Dėl paaiÅ¡kinimų apie sÅ«nėnÄ turbÅ«t įvyko nesusipratimas. ProtokolÄ pasirašė jo neperskaitęs, tyrėja turbÅ«t jo nesuprato. Jokio sÅ«nėno su juo nebuvo, sÅ«nėnas Anglijoje. Bendradarbiai galėjo namo pavežti, tačiau buvo susitaręs, kad žmona parveÅ¡, tačiau nežinojo mintinai savo PIN kodo, todėl negalėjo naudotis telefonu ir paskambinti.

Gailisi dėl visko. Situacija jo atžvilgiu tragiÅ¡ka, nes turi du mažamečius vaikus, turi darbÄ , į kurį vyksta automobiliu, tačiau pats kaltas. Dirba (duomenys neskelbtini), pajamos 1000 eurų per mėnesį. Organizuoja (duomenys neskelbtini) darbÄ , raÅ¡o, duoda nurodymus, tikrina atliktus darbus, važinėja po girininkijÄ . Draugė dirba, jos alga panaÅ¡i. Vaikus vežioja į mokyklÄ , iki mokyklos nuo namų 8 kilometrai, atstumas nuo darbo vietos ir gyvenamosios vietos yra 41 kilometras. PraÅ¡o nebausti pačia griežčiausia bausme, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimÄ tėvo P. K. atsakomybėn. Negyvena kartu su tėvu, bet jų profesijų profilis panaÅ¡us, daug bendrauja, tėvai turi sodybÄ , kurioje savaitgaliais vykdo darbus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiÅ¡ko kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. kartu su sÅ«nėnu A. Å . važiavo autobusu iÅ¡ Kėdainių į Vilnių, kur nuo 17.00 val. ik 23.00 val. jis vartojo alkoholį, iÅ¡gėrė apie 200 g degtinės ir vienÄ litrÄ alkoholinio alaus.

Apie 23.00 val. atvažiavo į Vilnių, sÅ«nėnas nuėjo namo, Kadangi iÅ¡sikrovė jo telefonas ir jis negalėjo iÅ¡sikviesti taksi, o jam reikėjo važiuoti pas sugyventinę, gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), jis Savanorių gatvėje paėmė jo sÅ«nėnui A. Å . priklausantį automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis naudojasi sÅ«nėno sutikimu, ir turi nuo Å¡io automobilio raktelius, bei kurį vairuodamas, jis pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini). Automobiliu važiavo vienas, jam pavažiavus apie 15 kilometrų keliu Vilnius-Lyda, automobilio galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė paskui jį važiuojantį policijos tarnybinį automobilį, kuris buvo su įjungtais Å¡vyturėliais.

Jis vairuojamÄ automobilį sustabdė, po ko prie jo priėjo uniformuoti policijos pareigÅ«nai, kurių reikalavimu jis kelis kartus pÅ«tė į alkoholio kiekio matuoklį, jam buvo nustatytas virÅ¡ 2 promilių girtumas. PareigÅ«nai jį sulaikė ir uždarė į areÅ¡tinę. Pažymėjo, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones, jo vardu yra iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas. Dėl savo poelgio, kad vairavo bÅ«damas neblaivus, nuoÅ¡irdžiai gailisi, pažada daugiau taip nesielgti (b. l. 40-42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. P. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d., apie 00.52 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. Å ., iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) OVS budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad link Rudaminos kaimo, pavojingai manevruodamas, važiuoja automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vairuotojas yra galimai neblaivus. Jie minėtÄ automobilį pastebėjo A15 kelyje, važiuojantį link JaÅ¡iÅ«nų kaimo. Apie 00.58 val. jie sustabdė minėtÄ automobilį Lydos plente, A15 kelyje, 15 kilometre link JaÅ¡iÅ«nų kaimo.

Sustabdžius automobilį, priėjo prie vairuotojo ir paprašė pastarojo pateikti transporto priemonės dokumentus. Bendraujant su vairuotoju, buvo pastebėta, kad Å¡is elgiasi neadekvačiai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas automobilyje buvo vienas, prisistatė esantis V. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Buvo nuspęsta patikrinti vairuotojo blaivumÄ , po pirmojo pÅ«timo vairuotojui nustatytas 2,31 promilių girtumas. Praėjus 30 min. vairuotojas buvo patikrintas antrÄ kartÄ , jam nustatytas 2,09 promilių girtumas.

Vairuotojas prisipažino, kad vartojo alkoholį. Automobilio salone nebuvo matoma alkoholio butelių. V. K. 01.38 val. buvo sulaikytas ir tolimesniam aiÅ¡kinimuisi pristatytas į VPK OVS, o automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į saugojimo aikÅ¡telę, esančiÄ Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 26-28). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Å . L. parodė, kad jo draugas A. Å ., kuris nuo 2018 m. rudens yra iÅ¡vykęs ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, turi automobilį SAAB 9-3, vals.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ilgÄ laikÄ stovėjo kieme nenaudojamas. A. Å . 2019 m. gegužės ir birželio mėnesį buvo sugrįžęs į LietuvÄ , jo automobiliui SAAB 93 buvo pasibaigusi technikinės apžiÅ«ra, tačiau kadangi jis deklaravęs iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos, taip pat niekur Lietuvoje nėra registruotas, negalėjo atlikti minėto automobilio techninės apžiÅ«ros, todėl paprašė jo (liudytojo) pagalbos. Jis sutiko, po ko buvo registruotas kaip automobilio SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas.

Atlikus automobilio SAAB 9-3 techninę apžiÅ«rÄ , jį pasiėmė jo savininkas A. Å .. Jis (liudytojas) nurodytu automobiliu nesinaudojo, jo nematė nuo to laiko, kai atliko nurodyto automobilio techninę apžiÅ«rÄ . Kiek jam yra žinoma, tai A. Å . jam priklausantį automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo palikęs naudotis savo dėdei V. K., tačiau jis pats niekada nematė ir nežino, kas naudojasi minėtu automobiliu. Jis tiksliai nežino, ar 2019 m. rugsėjo mėnesį A. Å . buvo sugrįžęs į LietuvÄ , tačiau mano, kad jeigu A.

Å . bÅ«tų sugrįžęs į LietuvÄ , tai bÅ«tų su juo (liudytoju) susisiekęs. Apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. A. Å . automobilis SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, nes jį vairavo neblaivus A. Å . dėdė V. K., sužinojo po to, kai jam paskambino iÅ¡ policijos. Su V. K. nebendrauja, pastarÄ jį pažįsta tik iÅ¡ matymo. Jis mano, kad A. Å . yra palikęs savo automobilį SAAB 9-3 naudotis dėdei V. K., todėl pastarasis ir vairavo nurodytÄ automobilį.

Jis yra oficialus automobilio SAAB 9-3 valdytojas, o A. Å . yra automobilio savininkas, tačiau kaip jau minėjo A. Å . Å¡iuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl praÅ¡o automobilį SABB 9-3 grÄ Å¾inti jam. Jam nėra žinoma apie tai, ar A. Å . žino, kad jo automobilis buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, nes jo dėdė V. K. vairavo minėtÄ automobilį bÅ«damas neblaivus (b. l. 22-24). Policijos registruojamų įvykių duomenimis, 2019 m. rugsėjo 22 d., 00.51 val. gauta informacija, kad link Minsko plento nuvažiavo automobilis SAAB, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, kurio vairuotojas neblaivus, pavojingai manevravo; praneša taksi vairuotojas (b. l. 5). Iš alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0071“ rodmenų matyti, kad V. K. 2019 m. rugsėjo 22 d. 01.07 val. nustatytas 2,31 promilės girtumas (b. l. 30), 2019 m. rugsėjo 22 d. 01.37 val. – 2,09 promilės girtumas (b. l. 31). Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad automobilio SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku registruotas A.

Å ., valdytoju – Å . L. (b. l. 10). IÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2019 metų rugsėjo mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė transporto priemonės SAAB 9-3 kaina Lietuvoje be PVM – 1 637 Eur, su PVM – 1 980 Eur (b. l. 12). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog V. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Jo kaltė įrodyta tiek paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog automobilį valdė po to, kai pavartojo alkoholio, tiek kitais byloje surinktais įrodymais.

Tai patvirtina liudytojo policijos pareigÅ«no T. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad sustabdyto automobilio vairuotojas V. K. elgėsi neadekvačiai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, patikrinus blaivumÄ pirmuoju pÅ«timu nustatytas 2,321 promilės neblaivumas, antruoju – 2,09 promilės neblaivumas; policijos registruojamų įvykių duomenys, jog privatus asmuo informavo apie neblaivų automobilio SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojÄ , pavojingai manevruojantį automobilį; taip pat alkotesterio rodmenys, patvirtinantys, jog V.

K. 2019 m. rugsėjo 22 d., 01.37 val. nustatytas 2,09 promilės neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai sudaro pagrindo išvadai, kad jis veikė tiesiogine tyčia, nes suprasdamas, kad yra neblaivus, sėdo už automobilio SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, o kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes negalėjo išsikviesti taksi, kadangi buvo išsikrovęs jo mobiliojo ryšio telefonas, nepateisina jo nusikalstamų veiksmų. Todėl konstatuotina, kad V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Baudžiamojoje byloje pateikti praÅ¡ymai atleisti kaltinamÄ jį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ jo tėvo P. K. atsakomybėn. V. K. praÅ¡yme nurodo, jog P. K. daro jam teigiamÄ Ä¯takÄ ir ateityje darys. Nors kartu ir negyvena, kas dienÄ bendrauja telefonu, o atostogas, savaitgalius ir visas Å¡ventines dienas praleidžia kartu. Kartu dirba jų sodyboje, jÄ gražina ir tvarko, rÅ«pinasi vienas kitu. V. K. jau 16 metų dirba (duomenys neskelbtini); turi du mažamečius vaikus, kuriuos iÅ¡laiko ir rÅ«pinasi jais.

Ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. P. K. praÅ¡yme nurodoma, kad savo elgesį po įvykio V. K. motyvuotai apsvarstė, padarė visas įmanomas iÅ¡vadas, nuoÅ¡irdžiai galisi, nusikalto pirmÄ kartÄ , nepadarė kitų teisės pažeidimų, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje laikysis įstatymų. Taip pat nurodoma, kad jo (P. K.) asmeninės savybės bei veiklos pobÅ«dis tinkami bÅ«ti laiduotoju. Jis nebuvo teistas ar patrauktas administracinėn atsakomybėn, darbe charakterizuojamas teigiamai, dirba (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad yra vertas pasitikėjimo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ sÅ«nui V., su kuriuo nuolat bendrauja.

Mano, kad sugebės sÅ«nų paveikti teigiamai, mano, kad Å¡i nusikalstama veika atsitiktinė ir tikrai padaryta ne iÅ¡ piktos valios. Esant bÅ«tinumui įsipareigoja sumokėti užstatÄ , nors mano, kad Å¡iuo atveju tai nėra bÅ«tina. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ su užstatu arba be jo, jeigu asmuo:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ ; 2015 m. kovo 24 d. prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas, todėl darytina iÅ¡vada, nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ (b. l. 49), turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti vieÅ¡ajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas, leistino greičio virÅ¡ijimas) (b. l. 50-51), dirba.

Viso proceso metu jis savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoÅ¡irdžiai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog V. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Manytina, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamÄ poveikį, kuris sustiprins pasiryžimÄ laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimÄ gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Kaip jau minėta, P. K. yra pateikęs praÅ¡ymÄ perduoti V. K. jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Pateikti duomenys patvirtina, kad P. K. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Priklausomybės ligų centro įskaitoje neįraÅ¡ytas. (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai, kaip turintis autoritetÄ tarp universiteto studentų ir kolegų, darbe atsakingas ir pareigingas, vykdantis mokslinius tyrimus, tarptautinius ir Lietuvos mokslinius projektus, gilinantis žinias daugiau nei 30 mokslinių seminarų, mokymų, pasitarimų gamtosaugos ir gamtotvarkos klausimais.

Teismo įsitikinimu, P. K. charakterizuojantys duomenys, taip pat tarp jo ir V. K. susiklosčiusių santykių pobÅ«dis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo, gali daryti teigiamÄ poveikį V. K.. Taigi įvertinus visa, kas aptarta, konstatuotina, jog P. K. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus. Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygas, V. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Teismas pažymi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nereiÅ¡kia, kad kaltinamasis visiÅ¡kai iÅ¡vengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 6-8 dalių nuostatos (t. y. laiduotojo teisė atsisakyti laidavimo bei pasekmės, jei asmuo per laidavimo terminÄ padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ ) taip pat yra skirtos ir tam, kad drausmintų asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ bei atleistÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. Ä®vertinus V.

K. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumÄ , kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, nustatytÄ neblaivumo laipsnį, nustatytinas ilgesnis nei minimalus BK 40 straipsnyje nustatytas laidavimo terminas. Kadangi kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, laidavimas skirtinas be užstato. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«rai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Pagal teismų praktikÄ tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iÅ¡ jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis Å¡ių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

V. K. Å¡iurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. jis valdė transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Taigi atleidus kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BPK 67 str.), užkirsti keliÄ naujų nusikalstamų veikų padarymui bei paÅ¡alinti sÄ lygas padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Teisinga ir protinga laikytina tokia baudžiamojo poveikio priemonė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, įtariamojo asmenybę, nėra per griežta.

Kaltinamasis prašė atsižvelgti, kad teisė vairuoti transporto priemones jam bÅ«tina rÅ«pinantis vaikais bei atliekant darbines funkcijas. Tačiau pažymėtina, tai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nereiÅ¡kia, kad kaltinamo asmens interesas yra aukščiau visuomenės ir valstybės intereso, nes turi bÅ«ti užtikrinta Å¡ių interesų pusiausvyra ir įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis. Kaip minėta, V. K. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už pažeidimus kelių transporto srityje, kartÄ buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, dabar padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , o kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai virÅ¡ijo įstatymo numatytÄ , nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialiÄ ja teise (teise vairuoti transporto priemones). Teismo įsitikinimu, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartÄ Ä¯vertinti savo veiksmų pavojingumÄ bei galėjusias kilti pasekmes. BK 67 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (2019-01-11 įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija).

Nustatydamas skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ , teismas įvertina V. K. nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį bei pavojingumÄ (automobilis buvo valdomas nakties metu, užmiestyje, ne intensyvaus eismo metu), taip pat atsižvelgia į tai, kad V. K. turėjo galiojančių nuobaudų, anksčiau aptartus kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, tai, kad prieÅ¡ingas teisei elgesys buvo atsitiktinio pobÅ«džio, nusikalstama veika žala nepadaryta, bei tai, kad pripažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl padaryto nuoÅ¡irdžiai gailisi, praeityje už analogiÅ¡ko pobÅ«džio veikas nėra teistas ar baustas administracine tvarka, todėl terminas nustatytinas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis.

Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos. Be to, nustatant konkretų specialiosios teisės atėmimo terminÄ , įvertintinas kaltinamojo poreikis vairuoti transporto priemones tiek asmeninėje, tiek darbinėje veikloje. Nors bÅ«tinumas vairuoti transporto priemones, ypač atsižvelgus į turimas, nors ir negausias, administracines nuobaudas (per pastaruosius dvejus metus baustas du kartus) bei ankstesnį atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, neatsveria visuomenės intereso sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, t. y. nėra pagrindo neskirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, vis tik, teismo manymu, bausmės paskirtis nagrinėjamu atveju bus įgyvendinta nustačius ne tik mažesnį nei sankcijos vidurkis, bet ir artimesnį minimaliam terminÄ .

Tačiau tokiu atveju, siekiant sudaryti kaltinamajam galimybę dar kartÄ Ä¯vertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuoti ateityje elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių, jam taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje, t. y. įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo nustatytas jos vidurkis. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu bÅ«du Å¡ios veikos padarymas neįmanomas.

Pagal teismų praktikÄ tokiu bÅ«du panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Nustatyta, kad V. K., bÅ«damas neblaivus, vairavo automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį kitam asmeniui. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ panaudoti Å¡iÄ priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų bÅ«ti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumas.

Tai reiÅ¡kia, kad už teisės pažeidimÄ skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi bÅ«ti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Sprendžiant dėl automobilio vertės ar jos dalies iÅ¡ieÅ¡kojimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis V. K. padarė tyčinį nusikaltimÄ , veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, bÅ«damas neblaivus vairavo jam nuosavybės teise nepriklausančiÄ transporto priemonę, iÅ¡ esmės tik kÄ vartojęs alkoholinius gėrimus, tamsiu paros metu, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis.

Ä®vertinus kaltinamojo veiksmų pavojingumÄ , veikos padarymo aplinkybes, kad turėjo galiojančiÄ nuobaudÄ už greičio virÅ¡ijimÄ , į kaltinamojo asmenybę, jo neblaivumo laipsnį, automobilio vertę, kuri pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje aktÄ yra 1 980 Eur (su PVM), ir kuri nelaikytina neprotingai didele, teismas sprendžia, kad konfiskuotino turto vertės sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas atitinka tiek Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus.

Kiti klausimai Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, vairuotojo pažymėjimo Nr. 01373415 paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

V. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį P. K. atsakomybei pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, be užstato. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise ir uždrausti jam 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius vairuoti kelių eismo transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (1000,00 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ sumokant per deÅ¡imt mėnesių, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ V. K. iÅ¡ieÅ¡koti 1980 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymÄ ir vairuotojo pažymėjimo Nr. 01373415 paėmimÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Å¡iam įsiteisėjus – pažymėjimÄ perduoti VÄ® „Regitra“. IÅ¡aiÅ¡kinti V. K., kad, jeigu laidavimo metu jis padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali bÅ«ti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti P. K., kad jis, bÅ«damas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ilona Mateikienė