2024-09-11 Nr. AB-13023-3-61-3-01331-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2063-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01331-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (V. M.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 23S97161, nors iš bylos duomenų matyti, kad buvo priimtas sprendimas Nr. 24S84466, todėl skunde nurodytas 2024 m. kovo 21 d. sprendimo numeris laikomas rašymo apsirikimu (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo priimtu Sprendimus, kuris grindžiamas tuo, jog pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis) 2000–2001 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ministerijoje. Migracijos departamento ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą nuolat gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl autoritarinio bei diktatoriško Baltarusijos Respublikos valdžios modelio. Taip pat nėra ginčo, kad asmenys, šiuo metu dirbantys ar siekiantys dirbti tos šalies valstybės tarnybose, neturi oponuoti valdžios režimui. Tačiau nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nedetalizavo ir nepaaiškino, kokiu pagrindu jie tokį vertinimą taiko 2000–2001 m. laikotarpiui, kai autoritarinis režimas nebuvo tiek sustiprėjęs ir totalus, o Baltarusijos užsienio politika dar nebuvo tokia agresyvi. Pareiškėjas klausimyne nurodė, kad 2000–2001 m. jis pusantrų metų dirbo (duomenys neskelbtini) ministerijos struktūriniame padalinyje – ėjo (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, koordinavo (duomenys neskelbtini). Prieš tai studijavo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijai priklausiančiame institute, įgijo inžinieriaus specialybę priešgaisrinės technikos ir saugos srityje bei leitenanto laipsnį. Iš šio darbo išėjo dėl mažo darbo užmokesčio, vėliau dirbo tik privačiame versle. Migracijos departamento ir VSD vertinimas dėl Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos pareigūnų veiklos pobūdžio (kad šioje struktūroje dirba tik A. L. režimui lojalūs asmenys, palaikantys agresyvią tos šalies užsienio politiką), pareiškėjo manymu, yra nurodytas išimtinai dabartinės geopolitinės situacijos kontekste. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų apie tai, kad tokia pati situacija šioje ministerijoje buvo susidariusi jau 2000–2001 m., kai joje dirbo pareiškėjas.

4. Žmogaus teisių gynėjų ir pranešėjų viešose ataskaitose nuolat pažymima, kad diktatoriškas A. L. valdymo stilius ir totali institucijų kontrolė vis stiprėjo nuo pat šio asmens pirmojo išrinkimo prezidentu (1994 m.). Tačiau ypatingai autoritarinė kontrolė buvo sugriežtinta po 2020 m. šalyje kilusių protestų, o 2000–2001 m., kai pareiškėjas 1,5 m. dirbo (duomenys neskelbtini) vadovu, situacija šioje institucijoje dar nebuvo tokia kritiška. Pirmosios kadencijos metu A. L. autoritarinio valdymo stiprinimas buvo labiau nutaikytas į parlamento įgaliojimų mažinimą, konstitucinio teismo teisėjų nušalinimą, spaudos cenzūrą, jėgos struktūrų panaudojimą prieš parlamentarus. Tačiau nei pareiškėjo kilmės šalies institucijų ataskaitose, nei žmogaus teisių gynėjų pranešimuose nėra duomenų apie tai, kad politinio pobūdžio valymai jau buvo prasidėję (duomenys neskelbtini) padaliniuose. Autoritarinio režimo įsigalėjimas tuo metu buvo paremtas informavimo priemonių kontrole ir jėgos struktūrų panaudojimu prieš parlamentarus. Tačiau (duomenys neskelbtini) padaliniai nebuvo priskirti prie jėgos struktūrų ir jų funkcijos buvo akivaizdžiai kitokio (civilinės saugos nuo nelaimių) pobūdžio.

5. Nagrinėjamu atveju galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis skundžiamame Sprendime ir VSD išvadoje nepagrįstai ir neprotingai išplėsti įtraukiant 2000–2001 m. laikotarpį ir klaidingai bei nepagrįstai konstatuojant, kad jau tuomet (duomenys neskelbtini) padaliniuose galėjo dirbti tik režimui lojalūs asmenys, palaikantys agresyvią Baltarusijos užsienio politiką ir represijas. Net ir pačioje seniausioje išviešintoje VSD ataskaitoje (2014 m.) vardinant Baltarusijos keliamas grėsmes yra nurodyta tik tos šalies KGB (saugumo komiteto) veikla ir nėra minima, kad kitose institucijose jau įvyko režimui nelojalių pareigūnų valymai.

6. Pareiškėjo vertinimu, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) padalinyje prieš 20 m. ir labai trumpą laiką, taip pat nėra duomenų apie tai, jog jau 2000–2001 m. šiame padalinyje buvo valymai nuo politiškai nelojalių asmenų, nerepresinio pobūdžio (duomenys neskelbtini) padalinių funkcijas, į pareiškėjo veiklos pobūdį per pastarųjų 20 m. laikotarpį – jis nuo 2001 m. dirba privačiame versle. Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo ir siekia atkurti ryšį su Lietuva. Pareiškėjo kilmės pagrindu jam nuo 2022 m. yra išduota daugkartinė viza, kurios pagrindu jis periodiškai lankosi Lietuvoje. Transporto priemonių registro duomenimis šių kelionių tikslas – naudotų transporto priemonių pirkimas, perpardavimas. Šių atvykimų metu nėra užfiksuota jokių įtartinų pareiškėjo veiksmų, kurie leistų įtarti apie verbavimą, informacijos rinkimą, priešiškos ideologijos skleidimą. Vertinant, ar yra potencialus pavojus valstybės saugumui dėl galimų pareiškėjo veiksmų ateityje, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės, kas jau mažina galimo nusistatymo prieš valstybę riziką, o jo veikla Lietuvoje (naudotų automobilių prekyba) akivaizdžia nutolusi nuo galimybių rinkti žvalgybinę informaciją ar skleisti priešišką propagandą. Sprendžiant iš pareiškėjo paaiškinimų ir atsakymų į klausimus, pareiškėjas vertina Baltarusijos prezidento rinkimus kaip nedemokratiškus ir fiktyvius, nepalaiko Rusijos veiksmų prieš Ukrainą, tačiau nedalyvavo protesto akcijose, nėra aktyvus opozicionierius. Pareiškėją galima įvardinti kaip politiškai pasyvų asmenį, kuris vengia dalyvauti politinėje veikloje, vengia aktyviai reikšti politines pažiūras.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad VSD 2023 m. liepos 31 d. išvadoje Nr. 18-8386 (toliau – ir Išvada) nurodė, kad, VSD vertinimu, pareiškėjas, 2000–2001 m. dirbdamas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgiant į išdėstytą informacija ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

9. Migracijos departamentas pagal kompetenciją atliko pareiškėjo individualų vertinimą ir nustatė, kad pareiškėjas Lietuvoje niekada nebuvo įdarbintas, Lietuvoje jis lankosi kelis kartus per mėnesį su trumpalaikiais vizitais, turėdamas Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijoje išduotas Šengeno vizas. Migracijos departamentas taip pat atliko pareiškėjo apklausą, kurios metu jis nurodė, kad neatliko privalomos karinės tarnybos, nes studijavo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijai priklausiančiame institute, įgijo inžinieriaus specialybę priešgaisrinės technikos ir saugos srityje. Pirmasis jo darbas buvo (duomenys neskelbtini) dalyje, užėmė (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, nurodė, kad darbas buvo pamaininis, susijęs su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad baigus institutą buvo paskyrimai į darbo vietas, dirbo 1,5 m., turėjo leitenanto laipsnį, o iš šio darbo išėjo dėl mažo darbo užmokesčio, vėliau dirbo tik privačiame versle. Taip pat paaiškino, kad su tais buvusiais bendradarbiais, kurie yra draugai nuo mokslo laikų, susiskambina kartą į pusmetį, nelaiko to ryšių palaikymu. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jo šeimos nariai ir tėvai gyvena Baltarusijos Respublikoje, brolis gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – ir JAV). Rusijos Federacijoje darbo reikalais paskutinį sykį lankėsi 2014 m. Kalbėdamas apie ateities planus, teigė, kad siekia gauti leidimą nuolat gyventi, nes planuoja gyventi Lietuvoje, bendradarbiauja su Lenkijos įmone, turi planų užsiimti prekyba Lietuvoje ir Latvijoje. Lietuvoje gyvena motinos giminaičiai, draugas ir kiti.

10. Priimant ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius, ginčijamo Sprendimo proporcingumą. Priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: įvertinus pareiškėjo veiksmus (pareiškėjo darbą Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje), iš atliktų pareiškėjo veiksmų VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumu ateityje. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, leidimo nuolat gyventi neišdavimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybė saugumą.

11. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl jis atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13. VSD vertinimu, pareiškėjas gyvendamas Lietuvoje gali būti išnaudotas vykdyti Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotis. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerija. VSD vertinimu, ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

14. Sprendimo turinys patvirtina, kad nors esminis sprendimo pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog atsakovas atliko pareiškėjo vertinimą turimų Lietuvos Respublikoje socialinių bei ekonominių ryšių aspektu bei nustatė, kad jis Lietuvos Respublikoje niekada nebuvo įdarbintas, Lietuvoje jis lankosi kelis kartus per mėnesį su trumpalaikiais vizitais. Tai reiškia, kad pareiškėjas neturi ekonominių ryšių Lietuvoje. Kaip nurodoma Sprendime, 2024 m. sausio 29 d. atliktos apklausos metu pareiškėjas akcentavo savo ketinimus užsiimti darbine veikla bendradarbiaujant su Lenkijoje veikiančia bendrove, taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje, gavęs leidimą nuolat gyventi, gyvenamąją vietą deklaruotų pas draugą. Per apklausą patikslino, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo motinos pusseserės šeima. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas neturi stiprių socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėjo tolimi giminaičiai (motinos pusseserės šeima) gyvena Lietuvos Respublikoje, jis pats yra lietuvių kilmės asmuo, savaime nesuteikia jam teisės gauti leidimą nuolat gyventi ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Pareiškėjo šeimos nariai yra Baltarusijos piliečiai, gyvena Baltarusijos Respublikoje, Migracijos departamentas neturi duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius pareiškėjo šeimos narius.

II. 15. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. birželio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. M. skundą.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija, jog 2000–2001 m. jis 1,5 m. dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos struktūriniame padalinyje – ėjo (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, koordinavo (duomenys neskelbtini). Prieš tai studijavo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijai priklausiančiame institute, įgijo inžinieriaus specialybę priešgaisrinės technikos ir saugos srityje bei leitenanto laipsnį. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė vadovaudamasis VSD Išvada, kurioje aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ir nors pareiškėjas pildydamas klausimyno 10 ir 11 punktus nurodė, kad nepalaiko Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje bei, kad Krymas teisėtai priklauso Ukrainai, tai nepaneigia fakto ir neeliminuoja tos aplinkybės, jog pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos struktūriniame padalinyje. Be to, pareiškėjas užėmė vadovaujamas pareigas, turėjo leitenanto laipsnį. Apklausos metu pareiškėjas paaiškino, jog su buvusiais bendradarbiais, kurie yra draugai nuo mokslo laikų, susiskambina kartą į pusmetį, ir nors to neįvardija kaip ryšio palaikymu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje dirbo 2000–2001 m., šią aplinkybę teismas vertino kaip dar nenutrūkusius ryšius su buvusiais bendradarbiais. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis tiek Sprendime, tiek Išvadoje nepagrįstai ir neprotingai išplėsti įtraukiant 2000–2001 m. laikotarpį ir klaidingai konstatuojama, kad jau tuomet (duomenys neskelbtini) padaliniuose galėjo dirbti tik režimui lojalūs asmenys, palaikantys agresyvią Baltarusijos užsienio politiką ir represijas. Tačiau teismas pažymėjo, kad VSD Išvadoje pagrįstai nurodė, kad VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.

17. Migracijos departamentas tiek atsiliepime, tiek Sprendime nurodė, kad buvo atlikta pareiškėjo apklausa, kurios metu jis nurodė, jog Lietuvoje niekada nebuvo įdarbintas, Lietuvoje lankosi kelis kartus per mėnesį su trumpalaikiais vizitais, turėdamas Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijoje išduotas Šengeno vizas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas neturi ekonominių ryšių su Lietuva.

18. Taip pat teismas pažymėjo, jog buvo įvertinti ir šeiminiai, socialiniai pareiškėjo ryšiai. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo šeimos nariai ir tėvai gyvena Baltarusijos Respublikoje, brolis gyvena JAV, Lietuvoje gyvena tolimi pareiškėjo giminaičiai (motinos pusseserės šeima), jis siekia gauti leidimą nuolat gyventi, nes planuoja gyventi Lietuvoje, nurodė, kad bendradarbiauja su Lenkijos įmone, turi planų užsiimti prekyba Lietuvoje ir Latvijoje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas neturi stiprių socialinių ryšių Lietuvoje. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės ir Lietuvoje gyvena pareiškėjo tolimi giminaičiai, savaime nesuteikia pareiškėjui teisės gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir tai, be kita ko, nesumažina grėsmės valstybės saugumui svarbos. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs integruotis į Lietuvos visuomenę ar siektų įgyti teisę tapti nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju. Nei pareiškėjas, nei jo tėvai niekada negyveno Lietuvoje.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktiką. Iš Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis Sprendimo pagrindas yra VSD pateikta informacija, tačiau taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo vertinimą (įvertino pareiškėjo socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika bei VSD Išvadą), todėl teismas sprendė, kad atsakovas atliko savarankišką tyrimą.

III. 20. Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismo sprendimas buvo priimtas remiantis vienintele aplinkybe – tai, kad jis 2000–2001 m. dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos struktūriniame padalinyje (ėjo (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, koordinavo (duomenys neskelbtini)), o prieš tai studijavo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijai priklausančiame institute. Kiti pareiškėjo skundo argumentai nebuvo vertinti ir dėl jų sprendime nebuvo pasisakyta, todėl jis liko neišklausytas. Pareiškėjas pažymi, kad nebuvo vertinta individuali jo situacija.

22. Pareiškėjo teigimu, nei Migracijos departamentas, nei VSD nenurodė, kodėl vertinimą dėl autoritarinio bei diktatoriško Baltarusijos valdžios modelio taikė 2000–2001 m. laikotarpiui, kai rėžimas nebuvo taip sustiprėjęs, o Baltarusijos užsienio politika nebuvo tokia agresyvi. Be to, Migracijos departamento ir VSD nuomonė dėl Baltarusijos (duomenys neskelbtini) ministerijos pareigūnų veiklos pobūdžio yra nurodyta išimtinai dabartinės geopolitinės situacijos kontekste ir nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad tokia situacija buvo susidariusi jau 2000–2001 m., kai joje dirbo pareiškėjas. Žmogaus teisių gynėjų ir pranešėjų viešose ataskaitose nuolat pažymima, kad diktatoriškas A. L. valdymo stilius ir totali institucijų kontrolė vis stiprėjo nuo pat šio asmens pirmojo išrinkimo prezidentu (1994 m.). Tačiau ypatingai autoritarinė kontrolė buvo sugriežtinta po 2020 m. šalyje kilusių protestų, o 2000–2001 m., kai pareiškėjas 1,5 m. dirbo (duomenys neskelbtini) vadovu, situacija šioje institucijoje dar nebuvo tokia kritiška. Taigi 2000–2001 m. geopolitinis kontekstas buvo visiškai kitoks, o apolitiškas ir neagresyvus (duomenys neskelbtini) padalinių darbo pobūdis yra akivaizdžiai pripažįstamas mūsų institucijų, kurios įteisino bendradarbiavimą ir informacijos keitimąsi su šia ministerija.

23. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, tačiau nei šis įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad nagrinėjamu atveju galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtys Sprendime ir Išvadoje nepagrįstai ir neprotingai išplėstos įtraukiant 2000–2001 m. laikotarpį, klaidingai bei nepagrįstai konstatuojant, kad jau tuomet (duomenys neskelbtini) padaliniuose galėjo dirbti tik režimui lojalūs asmenys, palaikantys agresyvią Baltarusijos užsienio politiką ir represijas. Be to, net ir pačioje seniausioje išviešintoje VSD ataskaitoje (2014 m.) vardinant Baltarusijos keliamas grėsmes yra nurodyta tik tos šalies KGB (saugumo komiteto) veikla ir nėra minima, kad kitose institucijose jau įvyko režimui nelojalių pareigūnų valymai.

24. Nagrinėjamu atveju nėra atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) padalinyje prieš 20 m. ir labai trumpą laiką; nėra duomenų apie tai, kad jau 2000–2001 m. šiame padalinyje buvo valymai nuo politiškai nelojalių asmenų; akivaizdžiai nerepresinio pobūdžio (duomenys neskelbtini) padalinių funkcijas; pareiškėjo veiklos pobūdį per pastarųjų 20 m. laikotarpį – kad pareiškėjas nuo 2001 m. dirba privačiame versle, t. y. sferoje, kuri yra neigiamai vertinama Baltarusijos valdančiojo režimo. Pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo ir siekia atkurti ryšį su Lietuva. Jam kilmės pagrindu nuo 2022 m. yra išduota daugkartinė viza, kurios pagrindu pareiškėjas periodiškai lankėsi Lietuvoje, pirko ir perpardavinėjo naudotus automobilius.

25. Pareiškėjo vertinimu, teismas pažeidė jo teisę būti išklausytam. Teismas atmetė jo prašymą apklausti liudytojus.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

28. Atsakovo vertinimu, ginčijamas Sprendimas priimtas atlikus pareiškėjo individualų vertinimą, atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus (pareiškėjo darbą Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje), iš atliktų veiksmų VSD surinktos informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą nuolat gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą.

29. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo darbo pobūdis Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybų kontroliuojamose įstaigose neturi įtakos vertinant pareiškėjo dabartinę grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo užimtos pareigos nepaneigia galimybės pareiškėjui rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus (tokios užduotys nereikalauja specialių pareigų užėmimo ar specialaus parengimo).

30. Atsakovas pažymi, jog ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime, o leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintis asmuo tokių galimybių neturi. Taigi, užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu daryti įtaką valstybės politikai. Ypač šiuo Lietuvai jautriu geopolitiniu laikotarpiu, kai suaktyvėjusios priešiškų valstybių žvalgybos ir karinis parengtumas.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

32. VSD atsiliepime nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas 2000–2001 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje, t. y. valstybės institucijoje, kurioje privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai, jos vykdomai politikai. Ši aplinkybė, ją vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

33. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerija – šie pareiškėjo ryšiai nebuvo atsitiktiniai, tarnybą šioje ministerijoje pareiškėjas pasirinko kryptingai, po tikslinių studijų institute, kur jis įgijo inžinieriaus specialybę bei aukštą leitenanto (karininko) laipsnį. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose valdžios struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjo ryšiai gali aktualizuotis, jo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Šios aplinkybės teismui leido padaryti išvadą dėl pareiškėjo pažeidžiamumo ir jo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

34. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui dėl to, kad jis verčiasi naudotų automobilių perpardavinėjimu ir todėl neturi galimybių rinkti žvalgybinės informacijos. Nėra jokio pagrindo teigti, kad Lietuvai priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybas domina tik tam tikras ypatingas pareigas einantys asmenys, turintys specialią prieigą prie specifinės informacijos. Priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybos ryšius su valstybės institucijose tarnavusiais pareigūnais užmezga, tęsia arba atnaujina net ir po tam tikro laiko, o ypač tais atvejais, kai valstybės institucijose tarnavę pareigūnai įgyja galimybę reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybas neabejotinai domina ir tokia su Lietuvos Respublika susijusi informacija, kurios rinkimui, fiksavimui, kaupimui, apdorojimui bei perdavimui nėra reikalingi jokie specialūs įgūdžiai, kompetencijos ar prieigos bei techninės galimybės (pvz., karinių objektų ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios infrastruktūros fotografavimas, filmavimas ir pan.). Kita vertus, pareiškėjas, įgijęs išsilavinimą Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijai priklausiančiame institute ir tarnavęs Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje (turėdamas aukštą leitenanto laipsnį), laikytinas turinčiu žymiai daugiau specialiųjų žinių ir įgūdžių, nei eilinis Baltarusijos Respublikos pilietis.

35. VSD pažymi, jog pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas buvo pateiktas VSD 2023 m. liepos 31 d. raštu Nr. 18-8386, vykdant Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pareiškėjo tarnavimo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje metu (2000–2001 m.) buvusi geopolitinė situacija teisiškai nėra reikšminga. Vieši grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimai buvo pradėti rengti ir viešai skelbti tik nuo 2014 m., priėmus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes.

36. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, iš kurių matyti, kad jis nėra pasiekęs jokio integracijos lygio Lietuvoje – jo šeimos nariai ir tėvai gyvena Baltarusijos Respublikoje, jis Lietuvoje niekada nebuvo įdarbintas, o Lietuvoje lankėsi tik su trumpalaikiais vizitais. Pareiškėjo siekiui ateityje gyventi Lietuvoje negali būti teikiamas prioritetas prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas tinkamai atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, ginčijamas Sprendimas grindžiamas ne tik VSD Išvada, bet ir pateiktais duomenimis, o pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo.

40. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tikrinami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

41. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodomų argumentų, kad teismas pažeidė jo teisę būti išklausytam bei nepagrįstai atmetė jo prašymą apklausti liudytojus, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ar kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-753-415/2021). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1609-261/2020). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas motyvuota nutartimi išsprendė pareiškėjo atstovo prašymus dėl liudytojų apklausos, pats pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje ir žodžiu pateikė savo paaiškinimus, byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas veikė pasyviai ar kliudė pareiškėjui pateikti reikalingus įrodymus arba kitaip apribojo pareiškėjo teisę būti išklausytam.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

44. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

45. Įstatymo 4 straipsnio (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija, galiojusi skundžiamų atsakovo sprendimų priėmimo metu) 4 dalyje nustatyta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 7 dalį VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

46. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)).

47. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui tikimybė, sudaranti pagrindą atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr. pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023; ir kt.).

48. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

49. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, pabaigęs studijas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijai priklausiančiame institute, kurių metu įgijo inžinieriaus specialybę priešgaisrinės technikos ir saugos srityje bei leitenanto laipsnį, bei po jų – 2000–2001 m. – pagal įgytą specialybę pasirinkęs tarnauti Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje, t. y. valstybės institucijoje, kurioje privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai, jos vykdomai politikai. Su buvusiais bendradarbiais, kurie yra draugai nuo mokslo laikų, pareiškėjas susiskambina kartą į pusmetį, ir nors pareiškėjas to neįvardija kaip ryšio palaikymu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje dirbo 2000–2001 m., šią aplinkybę galima vertinti kaip dar nenutrūkusius ryšius su buvusiais bendradarbiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, jas vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu realią tikimybę, kad pareiškėjo ryšiai su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose valdžios struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) gali aktualizuotis, nepaisant to, jog nuo šių ryšių susiformavimo praėjo tam tikras laiko tarpas. Toks asmuo, gavęs leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudojamas žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl kelia grėsmę nacionaliniam saugumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1275-1047/2024; 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1561-520/2024; ir kt.).

50. Aplinkybė, kad pareiškėjo tarnavimo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje metu buvo susiklosčiusi kitokia geopolitinė situacija, teisiškai nėra reikšminga, nes pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui dėl jo tarnavimo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje vertinimui esminę reikšmę turi dabartyje susiklostęs geopolitinis kontekstas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024; 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1481-442/2024; ir kt.).

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens VSD argumentais, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad Lietuvai priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybas domina tik tam tikras ypatingas pareigas einantys asmenys, turintys specialią prieigą prie specifinės informacijos. Priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybas neabejotinai domina ir tokia su Lietuvos Respublika susijusi informacija, kurios rinkimui, fiksavimui, kaupimui, apdorojimui bei perdavimui nėra reikalingi jokie specialūs įgūdžiai, kompetencijos ar prieigos bei techninės galimybės, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui dėl to, kad jis verčiasi naudotų automobilių perpardavinėjimu ir todėl neturi galimybių rinkti žvalgybinės informacijos yra atmetami kaip nepagrįsti.

52. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-983-821/2024; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1345-1188/2024; ir kt.). Tuo pačiu pažymėtina, kad grėsmių valstybės saugumui pašalinimas tokiomis priemonėmis, kaip pavyzdžiui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui neišdavimas / panaikinimas, yra prevencinį elementą turinti priemonė bei siekiamo tikslo aspektu yra proporcinga (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023).

53. Iš Sprendimo turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Nagrinėjamu atveju buvo įvertinta, kad pareiškėjas neturi ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika – Lietuvoje niekada nebuvo įdarbintas, Lietuvos Respublikoje jis lankosi kelis kartus per mėnesį su trumpalaikiais vizitais, turėdamas Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijoje išduotas Šengeno vizas, nes užsiima naudotų automobilių prekyba. Taip pat neturi stiprių socialinių ryšių Lietuvoje – pareiškėjo šeimos nariai ir tėvai gyvena Baltarusijos Respublikoje, brolis gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lietuvoje gyvena tolimi pareiškėjo giminaičiai (motinos pusseserės šeima). Pažymėtina, kad nei pareiškėjas, nei jo tėvai niekada negyveno Lietuvoje. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs integruotis į Lietuvos visuomenę ar siektų įgyti teisę tapti nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės ir Lietuvoje gyvena pareiškėjo tolimi giminaičiai, savaime nesuteikia pareiškėjui teisės gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir tai, be kita ko, nesumažina grėsmės valstybės saugumui svarbos.

54. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai, įvertinus visas bylos reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjo ryšiais su Lietuvos Respublika, ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Ši išvada priimta įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, taikytiną reguliavimą, aktualią teismų praktiką, šalių pateiktus argumentus, pagrįstai sprendė, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

55. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

56. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atmesdamas pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė