2016-10-21 Nr. AB-20210-3-63-3-01625-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-903-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01625-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su skundu, prašydamas: 1) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; 2) pripažinti Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. gegužės 6 d. priimtą sprendimą Nr. 2.3-(NTP)-16-NT-130-7244 ir 2016 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. NO-2-3417 neteisėtais, įpareigoti šią tarnybą priimti sprendimą pagal pateiktą prašymą pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą; 2) priteisti neturtinę 1 000 Eur žalą iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo 2016 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas teismui pateikė patikslintą skundą, prašydamas: 1) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; 2) pripažinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. gegužės 6 d. priimtą sprendimą Nr. 2.3-(NTP)-16-NT-130-7244 ir 2016 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. NO-2-3417 neteisėtais, įpareigoti šią tarnybą priimti sprendimą pagal pateiktą prašymą pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą; 3) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-3783. 4) priteisti neturtinę 1 000 Eur žalą iš Lietuvos valstybės; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 6) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. sausio 27 d. raštą Nr. (2.3)NO-2-523, 2016 m. vasario 5 d. advokatės išvadą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. vasario 17 d. raštą Nr.(2.3)NO-2-911 ir 2016 kovo 23 d. advokatės papildomą išvadą; 7) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 32SD-1262-(14.32.104.).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pareiškėjo L. D. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio patenkino ir atleido nuo žyminio mokesčio kreipiantis su skundu dėl Valstybės garantuojamo teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. birželio 7 d. rašto Nr. (2.3)NO-2-3417 panaikinimo. Atnaujino pareiškėjui L. D. terminą skundui dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. birželio 7 d. rašto Nr. (2.3)NO-2-3417 panaikinimo paduoti. Teismas priėmė pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. birželio 7 d. rašto Nr. (2.3)NO-2-3417 panaikinimo ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Kitą dalį pareiškėjo L. D. skundo ir patikslinto skundo teismas atsisakė priimti.

Teismas akcentavo, kad skundas ginčijant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP)-16-NT-130-7244, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-3783, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 23 d. raštą Nr. 32SD-1262-(14.32.104.), buvo paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir nebuvo prašoma šio termino atnaujinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas nustatė, kad ginčijamas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP)-16-NT-130-7244 pareiškėjui buvo įteiktas ir jis 2016 m. gegužės 30 d. kreipėsi su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl šio sprendimo apskundimo bei 2016 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl šio sprendimo neteisėtumo. Į teismą dėl šio sprendimo panaikinimo pareiškėjas kreipėsi tik 2016 m. liepos 26 d. ir nepateikė jokių duomenų, įtakojusių šio termino praleidimo priežastis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. birželio 23 d. raštas Nr. (2.3) NO-2-3783 pareiškėjui įteiktas 2016 m. birželio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus 2016 m. kovo 23 d. rašto Nr. 32SD-1262-(14.32.104.) turinys pareiškėjui tapo žinomas ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 22 d., o į teismą dėl šių aktų panaikinimo pareiškėjas teikdamas patikslintą skundą kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio 16 d.

Tuo tarpu dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. sausio 27 d. raštą Nr. (2.3)NO-2-523, 2016 m. vasario 5 d. advokatės išvadą, 2016 m. vasario 17 d. raštą Nr. (2.3)NO-2-911, 2016 m. kovo 23 d. papildomą išvadą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjo ginčijamos išvados yra tarpiniai dokumentai, kuriais siekiama išspręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir pareiškėjas šioje byloje siekia inicijuoti ginčą dėl atsakovo aktų, savarankiškai nesukeliančių pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl teismas pareiškėjo teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje teismas atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. vasario 17 d. rašto „Dėl išvados pateikimo“ Nr. (2.3.) NO-2-911 panaikinimo ir Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatės G. M. 2016 m. vasario 5 d. išvados „Dėl L. D. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“ bei advokatės 2016 m. birželio 23 d. papildomos išvados „Dėl L. D. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“ panaikinimo.

Atsakovas su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka, mano, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjo reikalavimų dėl to, kad pareiškėjo ginčijami aktai yra tarpiniai dokumentai, kurie pareiškėjui teisinių padarinių nesukelia teisėtumas ir pagrįstumas.

Atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2016 m. birželio 2 d. Nr. XII-2399, redakcija įsigaliojusia nuo 2016 m. liepos 1 d.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo priedų, 2016 m. sausio 27 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-523 ir 2016 m. vasario 17 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-911 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, kreipėsi į advokatę G. M. dėl išvados pateikimo. 2016 m. vasario 5 d. advokatė pateikė išvadą ir 2016 m. kovo 23 d. pateikė papildomą išvadą dėl L. D. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 9 dalis numato, kad spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tarnyba turi teisę prašyti advokato išvados, ar yra šio straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Tačiau galutinį sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ar nesuteikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo ginčijamos advokatės išvados yra tarpiniai dokumentai, kurių pagalba siekiama išspręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Atsakovo raštai, kurias kreipiamasi į advokatę dėl išvados, taip pat negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, taigi pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl atsakovo aktų, savarankiškai nesukeliančių pareiškėjui teisinių pasekmių. Šiuo atveju teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimas. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė teismui praleidęs jo apskundimo terminą ir šio termino atnaujinti neprašė, todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė šį skundo reikalavimą priimti. Atskirajame skunde dėl 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties argumentų dėl šios nutarties dalies pareiškėjas nenurodo, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai šiuo aspektu nepasisako.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė