2020-12-09 Nr. AB-24066-3-64-3-01898-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1990-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01898-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. P. ir V. K.-K. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai R. P. ir V. K.-K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 40-TE-452 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui R. P. ir vyresniajai inspektorei V. K.-K.“.

2. Pareiškėjai nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) viršininko 2018 m. rugpjūčio 9 d įsakymu Nr. 40-TE-452 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui R. P. ir vyresniajai tyrėjai V. K.-K.“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjams skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Su įsakymu susipažino pasirašytinai 2018 m. rugpjūčio 13 d. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2018 m. rugpjūčio 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.40-IS-16-(4.2E) „Dėl Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R.

P. ir tyrėjos V. K.-K. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). Pareiškėjai teigė, kad ginčijamas atsakovo Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija) patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 punkto nuostatas, t. y. tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties.

Pažymėjo, jog patikrinimo metu tik deklaratyviai atmesti pareiškėjų teikti tarnybiniai pranešimai, nurodant, kad tai gynybinė versija, tuo pačiu išvadoje nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kodėl visa apimtimi remiamasi S. K. tarnybiniu pranešimu, kuris, kaip matyti iš visų byloje esančių aplinkybių, yra surašytas ne tuoj po 2018 m. liepos 4 d. galimai pareiškėjų netinkamai atliktų veiksmų, o tik po to, kuomet pareiškėjai atėjo su ja pasikalbėti. Pareiškėjai nurodė pavyzdį – tarnybinio patikrinimo metu nepaimti tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini) esančių vaizdo kamerų įrašai, kuriuose turėtų būti užfiksuoti visi telefoniniai pokalbiai su pareigūne S. K., o tokiu būdu būtų akivaizdu, kokie nurodymai buvo pareiškėjams duoti ir kaip pareiškėjai šiuos nurodymus vykdė.

Taigi, esant tik vienai iš keleto netiksliai nustatytų aplinkybių, akivaizdu, jog tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, nesurinkta pakankamai įrodymų, galimai įrodančių tiek pareiškėjų tinkamus veiksmus, tiek galimai ir netinkamus.

3. Pažymėjo, kad, visų pirma, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog atlikus tarnybinį patikrinimą <...> teigtina, jog V. K.-K. „galbūt elgdamasi aplaidžiai ir nerūpestingai“. Šis pastebėjimas suponuoja išvadą, jog net ir atlikus turimų duomenų vertinimą, tyrimą atlikęs pareigūnas nėra visiškai įsitikinęs, kad V. K.-K. elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai. Antra, pagal Šiaulių apskrities VPK viršininko patvirtintą 2018 m. liepos 4 d. planą Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo pareigūnai S. R., M. S., S. K., A.

B., M. D., K. K. ir A. S. Rezerve buvo numatyti patrulių rinktinės ekipažai, dirbantys aptarnaujamoje teritorijoje. Pareiškėjai į minėtą planą įtraukti nebuvo, su planu supažindinti bei instruktuoti nebuvo, todėl nebuvo tinkamai supažindinti su plano tikslu ir siekiamais rezultatais. Tai, kad pareiškėjai turi teikti pagalbą, sužinojo tik po S. K. telefono skambučio su prašymu būti netoli nurodytų vietų. Pagal kokį planą tą vakarą dirbo pareigūnai, pareiškėjai informuoti nebuvo. Pareiškėjų ekipažui nurodyta teikti pagalbą nesivadovaujant planu, nes pareiškėjų ekipažas yra veiklos padalinio, o ne patrulių rinktinės. Taip pat S. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „pajėgų valdymo administravimo sistemoje buvo atžymėta, kad minėtas ekipažas privalo teikti pagalbą darbui pagal planą nuo 18.00 iki 21.00 val.“, tačiau šios aplinkybės tarnybiniame patikrinime nėra patikrintos, o nesant S. K. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių patvirtinančių įrodymų, negalima kategoriškai ir visa apimtimi remtis šiuo tarnybiniu pranešimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant dar ir į tai, jog pareiškėjų su S. K. santykiai nėra itin draugiški.

Nesant tinkamai supažindinus pareiškėjų su planu, lieka neišanalizuota, kokia apimtimi pareiškėjai turėjo ir kokia apimtimi pareigos neatliko konkrečiai teikiant pagalbą darbui pagal Šiaulių apskrities VPK viršininko patvirtintą 2018 m. liepos 4 d. planą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 18.00 val. iki 21.00 val. Trečia, Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, jog pareiškėjai nesurašė tarnybinio pranešimo apie asmenų sulaikymo aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo metu buvo pareiškėjų pateiktas tarnybinis pranešimas ir paaiškinimas (kuriais visa apimtimi nebuvo visiškai remtasi), kuriuose įvardintos objektyvios priežastys, dėl kurių nebuvo pagrindo sulaikyti perduotų asmenų ir juos pristatyti į policijos komisariatą.

Nesant pagrindo asmenų sulaikyti ir nebuvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl asmenų sulaikymo. Teiginys „du akivaizdžiai apsvaigusius asmenis“ yra niekaip nepagrįstas ir neįrodytas. Pažymėjo, kad apie tai, kad asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, 2018 m. liepos 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-15309-(11.58E) nemini nei pareigūnas M. D., nei 2018 m. liepos 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-15311-(11.58E) nemini ir pareigūnas A. S., nemini nei pareiškėjai. Tai, kad vienas iš asmenų buvo akivaizdžiai girtas, kuris svirduliavo, 2018 m. liepos 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-15622-(5.52) nurodo pareigūnė S. K., nors pagal M.

D., A. S. ir S. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad pati S. K. sulaikytų asmenų net nematė, tačiau tarnybiniame pranešime teigia, kad „vienas iš jiems perduotų asmenų buvo akivaizdžiai girtas, kuris savo veiksmais, t. y. svirduliavo, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę“. Esant šiems neatitikimams tarp buvusių įvykio aplinkybių ir aplinkybių, nurodytų S. K. tarnybiniame pranešime, kyla pagrįstos abejonės dėl S. K. objektyvumo pareiškėjų atžvilgiu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybėmis, kurioms esant girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, pripažintina, pavyzdžiui, asmens griuvinėjimas, šlitinėjimas, triukšmavimas, kabinėjimasis prie žmonių, netvarkinga išvaizda, nesiorientavimas aplinkoje ir taip toliau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010,N575-5919/2010,N62-1678/2011).

Pareiškėjų minimu atveju tokio veikimo ar neveikimo iš minėtų asmenų, kurie buvo perduoti patrulių rinktinės pareigūnų, nebuvo, todėl vadovaudamiesi aukščiau nurodyta teismų praktika ir įvertinę perduotų asmenų fizinę būklę, neįžvelgė galimai asmenų padaryto ANK pažeidimo, todėl atlikę kitus su įvykiu susijusius veiksmus, asmenis ir paleido.

4. Teiginys apie gautą nurodymą iš S. K. sulaikytus asmenis pristatyti į Šiaulių miesto ir rajono PK patalpas visiškai nepagrįstas, nes S. K. savo 2018 m. liepos 9 d. tarnybiniame pranešime niekur nemini, kad davė nurodymą pristatyti asmenis į policijos komisariatą. V. K.-K. 2018 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-17632-(1.28E) taip pat nurodyta, kad jokio S. K. nurodymo pristatyti sulaikytus asmenis į policijos komisariato patalpas negavo. Įrodant pareiškėjų kaltę tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad „pareigūnė S. K. aiškinosi, kur yra sulaikyti asmenys, klausė, kodėl nesuformuotas ROIK, kodėl nesurašytas tarnybinis pranešimas, nes buvo planuojama pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau dėl įvykusios sumaišties to padaryti nepavyko“.

Šiuo atveju visiškai neanalizuojamos pasekmės, kokio ikiteisminio tyrimo nepavyko pradėti ir kodėl, kaip pareiškėjų atlikti veiksmai galėjo įtakoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą ar nepradėjimą. Pažymėjo ir tai, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje teiginiai „vienašališkai priėmė sprendimą girtus asmenis paleisti, nesuderinę su pareigūne S. K.“, „toks pareigūnų R. P. ir V. K.-K. nesiskaitymas su pareigūne S. K., veiksmų nederinimas ir netinkamas informavimas“ neatitinka tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų, nes pati S. K. 2018 m. liepos 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-15622-(5.52) nurodė, kad apie 20.21 val. tyrėja V.

K.-K. informavo ją telefonu, kad minėtus asmenis perėmė iš pareigūnų A. S. ir K. K. Apie 20.50 val. tyrėja V. K.-K. informavo ją telefonu, kad minėtus asmenis paleido (pati S. K. tarnybiniame pranešime nieko neužsimena apie asmenų sulaikymą, galimą priekaištavimą pareiškėjams, kad asmenis paleido). Apie 21.10 val. S. K. informavo telefonu, kad minėti asmenys nuėjo prie parduotuvės „Kubas“, t. y. S. K. buvo nuolatos informuojama telefonu apie pareiškėjų atliekamus veiksmus. Tinkamai įforminti medžiagą turėjo visas galimybes, visus veiksmus galėjo atlikti tarnybiniame automobilyje, kadangi automobilis „nuovada ant ratų“, pilnai aprūpinta darbo vieta, kurioje yra kompiuteris, internetas, duomenų bazės, atskira laikino sulaikymo patalpa automobilio gale.

Visi būtini pirminiai veiksmai medžiagai įforminti buvo atlikti, asmenys nebuvo paleisti iki tol, kol nebuvo atlikti visi būtini veiksmai. Šiaulių miesto ir rajono PK yra susiformavusi praktika, kad į policijos įstaigą nėra pristatomi administracinius nusižengimus padarę asmenys, o, atlikus visus reikiamus veiksmus, jie paleidžiami, įteikiant šaukimus. Policijos registruojamų įvykių registre yra eilė tokių registruotų įvykių, bet dėl to nebuvo atliekami tarnybiniai patikrinimai.

5. Nepagrįstas teiginys apie tinkamai iki galo neįformintą medžiagą, nes pagal pareiškėjų tą vakarą surinktą medžiagą 2018 m. liepos 5 d. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Tą patvirtina Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus viršininkas R. R. 2018 m. liepos 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-16977-(1.19E), apie kurį tarnybinio patikrinimo išvadoje neužsimenama. Pačioje tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis A. S. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 40-PR2-15311-(11.58E) apie sulaikytus asmenis, kuriuos perdavė ekipažui (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai taip pat surašė tarnybinį pranešimą Nr. 40-PR2-15735-(1.28E) apie atliktus veiksmus pirmą darbo dieną kabinete, tačiau apie šį tarnybinį pranešimą tarnybinio patikrinimo metu informacija nesurinkta. Teiginys apie nesuformuotą PRĮR pažeidimo identifikacinį numerį ROIK neatitinka teisės aktų reikalavimų. Tyrimo metu pilnai neišanalizuota ir nesigilinta, kad užfiksuotas administracinis nusižengimas, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 12 punkto reikalavimu yra registruojamas tik Administracinių nusižengimų registre. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Veiklos analizės ir kontrolės valdybos 2018 m. liepos 12 d. rašte Nr. 5-S-6584 „Dėl PRĮR įvykių kontrolės vykdymo“ nurodyta, jog atliekant PRĮR kontrolę atkreipti dėmesį į svarbius aspektus, iš kurių vienas yra, ar PRĮR neregistruojami savarankiškai pareigūnų nustatyti administraciniai nusižengimai, kurie privalo būti registruojami tik Administracinių nusižengimų registre.

6. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad V. K.-K., nesilaikydama Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 21 punkto reikalavimų, registruodama pažeidimą suformavo pažeidimo identifikacinį numerį ROIK 0118000348003 naudodama neteisingus duomenis grafoje „Pranešėjo statusas“ įrašydama „Privatus fizinis asmuo“, nors apie įvykį telefonu jai pranešė pareigūnė S. K., grafoje „Aplinkybės“ išsamiai neaprašė įvykio aplinkybių, nenurodė pranešėjo duomenų, taip pat nenurodė jai perduotų asmenų duomenų.

Tarnybinio patikrinimo metu nesurinkta visa informacija apie 2018 m. liepos 4 d. pagal policijos planą dirbusių pareigūnų veiksmus. 2018 m. liepos 4 d. buvo parengtas pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 40-IL-10306-(5.22), kuriuo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 5 d. buvo siekiama patikrinti informaciją, organizuoti patikrinimus, nustatant asmenis, prekiaujančius namine degtine ir kontrabandinėmis cigaretėmis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Kontrolinis pirkimas buvo pavestas atlikti pareigūnams S. K., A.

B., S. R., M. S., M. D., K. K., A. S. Tie patys pareigūnai nurodyti dalyvausiantys kontroliniame pirkime. Pareigūno M. D. 2018 m. liepos 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-15309-(11.58E) nurodyta, kad dirbant pagal planą 2018 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose 4 aukšte buvo vykdomas kontrolinis pirkimas, kurio metu prie buto durų Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas vyriškis, kuris pirko naminę degtinę ir 3 cigaretes iš buto šeimininkės. Pačiam pareigūnui įsigyti naminės degtinės nepavyko, todėl kontrolinio pirkimo atlikti nepavyko.

Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad po nepavykusio kontrolinio pirkimo, tačiau užfiksavus prekybos namine degtine faktą, pareigūnai ketino pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnį „Neteisėtas naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas“. Tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai neatsižvelgta į V. K.-K. 2018 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-17632-(1.28E) išdėstytas aplinkybes, kad ROIK numeris buvo sukurtas po S. K.

SMS žinutės telefonu, kad negali pradėti bylos ir laukia ROIK numerio. Tas pats faktas patvirtintas ir S. K. 2018 m. liepos 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-15622-(5.52) – „aš vėl V K.-K. parašiau sms žinutę „Koks ROIK? Mes negalim pradėti bylos. Laukiam“. V. K.-K. pažeidimo identifikacinį numerį ROIK sukūrė numanydama, kad pagal planą dirbę pareigūnai užfiksavo teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnyje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad įvykis užregistruotas 2018 m. liepos 4 d. 21.55 val.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 21 punkto 2 papunktyje nurodyta, kad registro naudotojas atlieka veiksmus, nurodytus taisyklių 14.1, 14.2, 14.4–14.6 papunkčiuose. Minėtų taisyklių 14.5 papunktyje nurodyta: „užpildo žinomus lango „Pranešėjas“ laukus (duomenis)“. V. K.-K. pagrįstai nepildė lango „Pranešėjas“ laukų, nes tokių duomenų neturėjo. S. K. 2018 m. liepos 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-15622-(5.52) nėra nurodyta, kad ji pranešė V.

K.-K. apie konkretų administracinį nusižengimą ar teisės pažeidimą, tik nurodyta, kad buvo iškviestas ekipažas. V. K.-K. 2018 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-17632-(1.28E) nurodyta, kad 20.11 val. pareigūnas A. B. telefonu nurodė nuvykti nurodytu adresu, tačiau apie jokį administracinį nusižengimą ar teisės pažeidimą nepranešė, todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad S. K. apie įvykį telefonu pranešė V. K.-K. Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 14.4 papunktyje nurodyta:

„(registruojant policijos registruojamą įvykį pagal policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, tarnybinį pranešimą, policijos pareigūno anketiniai ir kiti duomenys pildomi lange „Pranešėjas“)“. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, matyti, kad policijos pareigūnai, dirbę pagal planą 2018 m. liepos 4 d., kurie buvo sulaikę du asmenis su namine degtine ir kontrabandinėmis cigaretėmis ir perdavė, grįžę į policijos komisariatą 2018 m. liepos 5 d. 00.09 val. surašė ir užregistravo tarnybinį pranešimą Nr. 40-PR2-15311-(11.58E) „Dėl naminės degtinės ROIK 0118000348003“.

Kadangi tarnybinis pranešimas, kuriam panaudotas V. K.-K. sukurto ROIK numeris, surašytas 2018 m. liepos 5 d. 00.09 val., akivaizdu, kad V. K.-K., registruodama įvykį 2018 m. liepos 4 d. 21.55 val., negalėjo žinoti ir nurodyti lango „Pranešėjas“ duomenų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje neatsižvelgta ir į V. K.-K. paaiškinimą, kad ji jokių duomenų grafoje „Pranešėjo statusas“ nepildė, o žodžiai „Privatus fizinis asmuo“ yra rodomas automatiškai registruojant įvykį. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad V.

K.-K. grafoje „Pranešėjo statusas“ įrašė neteisingus duomenis „Privatus fizinis asmuo“. Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 14.4 papunktyje nurodyta: „užpildo laukus „Aplinkybės“ (įrašo trumpą informaciją apie policijos registruojamo įvykio aplinkybes)“. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad V. K.-K. grafoje „Aplinkybės“ išsamiai neaprašė įvykio aplinkybių, kas akivaizdžiai prieštarauja Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių nuostatai įrašyti trumpą informaciją.

Grafos, kurioje būtų pildomi perduotų asmenų duomenys, PRĮR registre nėra. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjų atžvilgiu buvo pradėtas 2018 m. liepos 27 d., nors dar 2018 m. liepos 26 d. vienam iš vyriškių E. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 137 straipsnio 3 dalį ir 209 straipsnio 1 dalį bei priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Kitam vyriškiui V. Š. analogiškas administracinio nusižengimo protokolas surašytas bei priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje 2018 m. liepos 31 d.

Priimtuose nutarimuose minėtų asmenų sunkinančios aplinkybės pripažintos, jog pažeidimus padarė neblaivūs, taigi, šios aplinkybės įrodo, kad nors ir galimai V. K.-K. alkoholio matuoklio parodymai netinkamai buvo įforminti, tačiau pasekmių nesukėlė, šiais matavimo rezultatais buvo remtasi. Taigi, įvertinant ir šias aplinkybes, galima daryti išvadą, jog galimai pareiškėjų netinkami veiksmai gali būti mažareikšmiai arba jie net nelaikytini neteisėti, nes akivaizdu, jog esant tokiu būdu mūsų surinktiems ir užfiksuotiems duomenims kalti asmenys nubausti ir dėl jų galimai neteisėtų veiksmų nekilo jokių pasekmių, todėl tuo pačiu tarp pareiškėjų galimai neteisėtų veiksmų ir tarp kilusių pasekmių (kurios net nekilo) nėra priežastinio ryšio.

7. Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsiliepime atsakovas nurodė, jog pareiškėjai nurodo, jog nebuvo tinkamai supažindinti su 2018 m. liepos 4 d. patvirtintu planu, neišaiškinta, kokia apimtimi turėjo jie teikti pagalbą pagal šį planą, nežinojo apie jokį vykdomą planą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos padalinio Antrojo veiklos skyriaus 2018 m. liepos 4 d. pajėgų išdėstymo plane nuo 18 val. iki 21 val. pareigūnams V. K.-K. ir R. P. buvo nurodyta teikti pagalbą darbui pagal planą.

Pajėgų išdėstymo planas remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-80 patvirtintomis Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) privalomai turi būti keliamas į policijos pajėgų vieneto modulį ir registro naudotojas su šiais duomenimis gali susipažinti. Pareiškėjai prieš padėdami darbą jau turėjo susipažinti su šiuo planu, nes jame numatytas jų tarnybos laikas, sektorius, ekipažo numeris, specialiosios priemonės, tad neabejotinai jie turėjo matyti ir įrašą pastabų grafoje.

Be to, Šiaulių apskrities VPK viršininko 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 40-V-237 yra nustatytos Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato veiklos teritorijos bei paskirti vyresnieji pareigūnai ir 2.5 punkte numatyta, jog 5 teritorijos vyresniąja yra vyriausioji tyrėja S. K. Pagal Šiaulių apskrities VPK viršininko 2017 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 40-V-142 patvirtintą Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.1. punktą, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas planuoja, organizuoja ir kontroliuoja pareigūnų, dirbančių prižiūrimoje teritorijoje, veiklą, yra atsakingas už jam pavaldiems pareigūnams priskirtų funkcijų vykdymą.

Tad pareigūnės S. K. nurodymus pareiškėjai turėjo vykdyti, o jeigu buvo liepiama atlikti, anot pareiškėjų, neteisėtus veiksmus, jie turėjo informuoti apie tai savo skyriaus viršininką. Be to, patys pareiškėjai prieštarauja savo teiginiams ir paaiškinimuose nurodytoms aplinkybėms, iš kurių galima daryti prielaidą, jog pareigūnai suprato, kokia priemonė yra atliekama: tiek V. K.-K., tiek R. P. savo paaiškinimuose nurodė, kad informavo S. K. telefonu, jog „galimai visi asocialūs asmenys yra perspėti, kad aplink (duomenys neskelbtini) namą dirba policijos pareigūnai“.

Priešingu atveju kyla klausimas, kodėl pareiškėjai nusprendė apie tai informuoti vyriausiąją tyrėją. Pareiškėjai neigia faktą, kad jiems buvo privalu suformuoti įvykio duomenis Policijos registruojamų įvykių registre. Tačiau Taisyklių 2, 5 skyriuose yra aiškiai reglamentuota įvykių registravimo tvarka ir joje įtvirtinta nuostata, jog gavus pranešimą iš karto reikia registruoti gaunamą informaciją, įrašyti patikrinimo rezultatus, surašyti reikiamus dokumentus, o 21 punkte numatyti Registro naudotojo pagrindiniai veiksmai pildant duomenis Registre.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjų R. P. ir V. K.-K. skundą patenkino. Teismas panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 40-TE-452 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui R. P. ir vyresniajai inspektorei V. K.-K.“.

10. Teismas nustatė, kad nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 40-TE-452, kuriuo pareiškėjams R. P. ir V. K.-K. buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

11. Teismas nurodė, kad šiuo atveju, sprendžiant, ar Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 40-TE-452 nuobaudos pareiškėjams buvo paskirtos pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjai padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

12. Tvarkos 7 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos (toliau – vidaus reikalų įstaiga) vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui.

13. Teismas nustatė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog 2018 m. liepos 9 d. Šiaulių apskrities VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje Šiaulių apskrities VPK viršininko pavedimu pagal Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. K. 2018 m. liepos 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. 40-PR2-15622-(5.52) dėl netinkamai atliktų veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas.

14. Šiaulių apskrities VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius 2018 m. liepos 25 d. pareiškėjui R. P. surašė pranešimą „Dėl tarnybinio nusižengimo“ ir 2018 m. liepos 27 d. pareiškėjai V. K.-K. surašė pranešimą „Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriuose nurodė, kad nuo 2018 m. liepos 10 d. Šiaulių apskrities VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius Šiaulių AVPK viršininko R. S. pavedimu atlieka tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas R. P. 2018 m. rugpjūčio 3 d. pateikė paaiškinimą, o pareiškėja V. K.-K. 2018 m. rugpjūčio 2 d. pateikė tarnybinį pranešimą „Dėl atliktų veiksmų“ dėl pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, jog atsakovas laikėsi Aprašo 7 ir 23 punktuose nustatytos tvarkos bei terminų dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo. 2018 m. liepos 9 d. pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas, tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2018 m. rugpjūčio 8 d. Taigi, kaip nurodė teismas, atsakovas laikėsi Tvarkos aprašo 25 punkte nustatytų terminų.

15. Bylos medžiaga nustatyta, kad Šiaulių apskrities VPK 2018 m. liepos 4 d. parengtas planas „Dėl nelegalios, akcizais apmokestinamųjų prekių apyvartos užkardymo“ (toliau – planas), kuriame nurodyta, kad siekiant užkardyti nelegalią, akcizais apmokestinamų prekių apyvartą bei atsakomybėn patraukti šia veikla užsiimančius asmenis Šiaulių apskrities VPK patrulių rinktinės ir Šiaulių miesto ir rajono PK pareigūnai rengia bendrą policinę priemonę. Priemonės vykdymo laikas 2018 m. liepos 4 d. nuo 18.00 val. iki 22.00 val., neviešas patruliavimo būdas, priemonės vykdymo vieta – Šiaulių miestas, numatyta, kad užduotys bus pateiktos instruktažo metu. Plane nurodyti pareigūnai, dirbantys pagal šį planą, t. y.: S. K., M. D., A. S., K. K., S. R., M. S., A. B. Plane nurodytas rezervas – patrulių rinktinės ekipažai, dirbantys aptarnaujamoje teritorijoje. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus 2018 m. liepos mėnesio darbo grafike nurodyta, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. P. ir tyrėja V. K.-K. 2018 m. liepos 4 d. dirbo nuo 12.00 val. iki 16.00 val. ir nuo 17.00 val. iki 21.00 val. ekipaže (duomenys neskelbtini).

16. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareigūnas R. P. 2018 m. liepos 4 d. pagal pajėgų išdėstymo planą, dirbdamas policijos ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su pareigūne V. K.-K., turėdamas pareigą teikti pagalbą pagal Šiaulių apskrities VPK viršininko patvirtintą 2018 m. liepos 4 d. planą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 18.00 val. iki 21.00 val. apie 20.00 val. iš policinę priemonę vykdžiusių Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. ir Antrosios kuopos pirmojo būrio vyriausiosios patrulės K. K. perėmė sulaikytus du akivaizdžiai apsvaigusius asmenis, turinčius su savimi du butelius su rudos spalvos skysčiu, turinčiu specifinį naminės degtinės kvapą, ir du pakelius cigarečių su rusiško pavyzdžio banderolėmis, gavęs nurodymą iš priemonėje dirbusios pareigūnės S. K. sulaikytus asmenis pristatyti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK patalpas ir tinkamai įforminti medžiagą, elgdamasis aplaidžiai ir nerūpestingai, nustačius jų girtumą ir tinkamai iki galo neįforminus tyrimo medžiagos – nesuformavus PRĮR pažeidimo identifikacinio numerio ROIK, nesurašius tarnybinio pranešimo apie asmenų sulaikymo aplinkybes, sulaikytus asmenis savo nuožiūra paleido, neatsižvelgiant į tai, kad dėl jų girtumo galėjo kilti pavojus jų pačių sveikatai ir aplinkiniams asmenims. Be to, jis, 2018 m. liepos 9 d. apie 8.10 val. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kabinete Nr. 215, pokalbio metu su pareigūne S. K., aptariant 2018 m. liepos 4 d. atliktų galimai netinkamų veiksmų aplinkybes, kolegos atžvilgiu nesielgė pagarbiai, demonstravo savo neigiamas emocijas.

17. Taip pat teismas pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareigūnė V. K.-K. 2018 m. liepos 4 d. pagal pajėgų išdėstymo planą, dirbdamas policijos ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su pareigūnu R. P., turėdama pareigą teikti pagalbą darbui pagal Šiaulių apskrities VPK viršininko patvirtintą 2018 m. liepos 4 d. planą Nr. 40-IL-10304-(11.45E) nuo 18.00 val. iki 21.00 val., apie 20.00 val. iš policinę priemonę vykdžiusių Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. ir Antrosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiosios patrulės K. K. perėmė sulaikytus du akivaizdžiai apsvaigusius asmenis, turinčius du butelius su rudos spalvos skysčiu, turinčiu specifinį naminės degtinės kvapą, ir du pakelius cigarečių su rusiško pavyzdžio banderolėmis, gavusi nurodymą iš priemonėje dirbusios pareigūnės S. K. sulaikytus asmenis pristatyti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK patalpas ir tinkamai įforminti medžiagą, elgdamasis aplaidžiai ir nerūpestingai, nustačius jų girtumą ir tinkamai iki galo neįforminus tyrimo medžiagos – nesuformavus PRĮR pažeidimo identifikacinio numerio ROIK, nesurašius tarnybinio pranešimo apie asmenų sulaikymo aplinkybes, sulaikytus asmenis savo nuožiūra paleido, neatsižvelgiant į tai, kad dėl jų girtumo galėjo kilti pavojus jų pačių sveikatai ir aplinkiniams asmenims. Po to pareigūnei S. K. aiškinantis, ar yra suformuotas ROIK, pareigūnė V. K.-K., nesilaikydama Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 21 punkto reikalavimų, registruodama pažeidimą suformavo pažeidimo identifikacinį numerį ROIK 0118000348003 naudodama neteisingus duomenis grafoje pranešėjo statusas įrašydama privatus fizinis asmuo, nors apie įvykį telefonu jai pranešė pareigūnė S. K., grafoje aplinkybės išsamiai neaprašė įvykio aplinkybių, nenurodė pranešėjo duomenų, taip pat nenurodė jai perduotų asmenų duomenų, nors Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale grafoje tikrinimo priežastis nurodė ROIK0118000348003 numerį.

18. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, jog pareiškėjai R. P. ir V. K.-K. iš patrulio A. S. ir patrulės K. K. perėmė sulaikytus du akivaizdžiai apsvaigusius asmenis, turinčius du butelius su rudos spalvos skysčiu, turinčiu specifinį naminės degtinės kvapą ir du pakelius cigarečių su rusiško pavyzdžio banderolėmis, bei gavę nurodymą iš priemonėje dirbusios pareigūnės S. K. sulaikytus asmenis pristatyti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK patalpas. Tačiau pareiškėjai savo nuožiūra asmenis paleido, neatsižvelgiant į tai, kad dėl jų girtumo galėjo kilti pavojus jų pačių sveikatai ir aplinkiniams asmenims.

19. Pareiškėjas R. P. 2018 m. rugpjūčio 3 d. paaiškinime nurodė, jog perduoti patrulių rinktinės pareigūnų du asmenys tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini) E. B. ir V. Š. buvo apklausti, paimti paaiškinimai, paimta naminė degtinė ir kontrabandinės cigaretės, be lietuviško pavyzdžio banderolių kaip administracinio nusižengimo padarymo įrankis, šis veiksmas fiksuotas surašant daiktų paėmimo protokolus. Taip pat alkotesteriu abiem vyrams buvo nustatytas jų apsvaigimo – neblaivumo laipsnis. Nurodymas iš priemonėje dirbančios vyriausiosios tyrėjos S. K. sulaikytus asmenis pristatyti į Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato patalpas nei žodžiu, nei raštu nebuvo gautas. Tinkamai įforminti medžiagą turėjo visas galimybes tarnybiniame automobilyje. Visi būtini veiksmai medžiagai įforminti buvo atlikti, asmenys nebuvo paleisti iki tol, kol nebuvo atlikti visi būtini veiksmai.

20. Pareiškėja V. K.-K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 20.11 val. telefonu jai paskambino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. B., kuris nurodė nuvykti į (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, kur patruliai yra sulaikę 2 asmenis, kuriuos perduos pareiškėjams. Nuvykus minėtu adresu, nieko nerado. Minėtus asmenis pastebėjo (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu Šiauliuose. Pareiškėjus pasitikę neuniformuoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis A. S. ir Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė K. K. perdavė du vyriškius ir rastus butelius su galimai namine degtine bei cigaretėmis be lietuviškų banderolių. Vyresnysis tyrėjas R. P. pasakė patruliams, kad jie surašytų trumpą tarnybinį pranešimą apie užfiksuotą nusižengimą, kadangi nusižengimą užfiksavo ne pareiškėjai. Telefonu paskambinusi vyriausioji tyrėja S. K. paprašė pasistengti iš perduotų asmenų sužinoti, ar jie galimai naminę degtinę pirko (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Tarnybiniame automobilyje, kuriame buvo visos sąlygos atlikti būtinus veiksmus, iš vyriškio, prisistačiusio E. B., paimtas paaiškinimas, surašytas daiktų paėmimo protokolas. E. B. alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKJ-0116, nustatytas 2,69 promilės girtumas. Kadangi E. B. nepripažino, kad butelyje nešėsi naminės dengtinės, asmeniui nustačius sunkų girtumo laipsnį, nebuvo pagrindo už jo padarytą administracinį nusižengimą taikyti administracinį nurodymą, todėl E. B. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policiją. Kadangi E. B. savarankiškai ėjo, orientavosi aplinkoje savo veiksmais nepažeidė žmogaus orumo ir dorovės, sulaikytas nebuvo. Tarnybiniame automobilyje iš vyriškio, prisistačiusio V. Š., paimtas paaiškinimas, surašytas daiktų paėmimo protokolas. V. Š. alkotesteriu „Alcotest 7510“, N ARKJ-0116, nustatytas 2,39 promilės girtumas. Kadangi V. Š. nustačius sunkų girtumo laipsnį, nebuvo pagrindo už jo padarytą administracinį nusižengimą taikyti administracinį nurodymą, todėl jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į policiją. Kadangi V. Š. savarankiškai ėjo, orientavosi aplinkoje savo veiksmais nepažeidė žmogaus orumo ir dorovės, sulaikytas nebuvo.

21. ANK 597 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis sulaikymas taikomas tik tais atvejais, kai: 1) nesulaikius administracinio nusižengimo padarymo vietoje ar tuoj po jo padarymo užklupto asmens, negali būti nustatyta administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens tapatybė; 2) sulaikymas yra būtinas siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą, surašyti administracinio nusižengimo protokolą; 3) užkluptas asmuo savo elgesiu kelia pavojų ar dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nesiorientuoja aplinkoje.

22. Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2018 m. liepos 4 d. kolega M. D. nurodė jam asmenis, kurie galimai galėjo turėti naminės degtinės, asmenis sulaikė. Sulaikyti asmenys turėjo dvi galimai naminės degtinės ir cigarečių pakelius su nelietuviškomis banderolėmis. Dirbo be uniformų, todėl buvo iškviestas uniformuotas ekipažas ir du sulaikyti asmenys buvo perduoti ekipažui (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjams. Nepamena, ar asmenys buvo neblaivūs. Surašė tarnybinį pranešimą.

23. Tarnybiniame pranešime S. K. nurodė, jog ekipažas (duomenys neskelbtini) telefonu buvo informuotas, kad reikalinga patiems sukurti PRĮR įvykį, surašyti tarnybinį pranešimą, kad tinkamai įformintų asmenų, pas kuriuos buvo rasti du buteliai su rudos spalvos skysčiu, turinčio specifinį naminės degtinės kvapą ir rusiškomis banderolėmis pažymėtus du pakelius cigarečių, padarytą pažeidimą, bei informuoti telefonu, nurodant PRĮR, ROIK numerį. Pažymėjo, kad vienas iš jiems perduotų asmenų buvo akivaizdžiai neblaivus, kuris savo veiksmais, t. y. svirduliavo, įžeidė žmogaus orumą.

24. Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. K.-K. buvo informuota, jog turi teikti pagalbą pagal planą. Ekipažas (duomenys neskelbtini) į planą nebuvo įtrauktas, tačiau turėjo teikti pagalbą darbui pagal planą. Buvo informuoti, kad turės atlikti visus veiksmus, jeigu asmenys bus sulaikyti. Sulaikyti asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, svirduliavo ir vėliau buvo nustatyta, kad jie turėjo naminės degtinės. Susisiekus su pareiškėja, pranešė, jog asmenys buvo paleisti. Pagrindinis nurodymas pareiškėjams buvo tinkamai įforminti įvykį, daugiau nepamena.

25. Teismas liudytojos S. K. parodymus, kad sulaikyti asmenys svirduliavo, buvo akivaizdžiai neblaivūs, vertintina kritiškai, nes teismo posėdžio metu liudytoja S. K. paaiškino, kad pati su asmenimis nebendravo ir jų iš arti nematė.

26. Teismas tarnybinio patikrinimo išvadoje laikė neįrodyta aplinkybę, jog S. K. davė nurodymą pareiškėjams sulaikyti asmenis ir juos pristatyti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK patalpas, nes S. K. tarnybiniame pranešime šios aplinkybės nenurodė, be to, teismo posėdžio metu liudytoja S. K. nurodė, jog pareiškėjai sulaikyti asmenų galbūt ir neprivalėjo, jeigu, pareiškėjų manymu, asmenys galėjo savarankiškai eiti, jų elgesys nepažeidė viešosios tvarkos.

27. Pareiškėjai teismo posėdžio metu patvirtino skunde ir tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad tarnybiniame automobilyje iš E. B., V. Š. buvo paimti paaiškinimai, surašyti daiktų paėmimo protokolai, nustatyti girtumai. Asmenys neprisipažino, kad butelyje nešėsi naminę degtinę, todėl asmenims nebuvo pagrindo už jų padarytą administracinį nusižengimą taikyti administracinį nurodymą, todėl jiems buvo įteikti šaukimai atvyki į policiją. Asmenys savarankiškai ėjo, orientavosi aplinkoje, savo veiksmais nepažeidė žmogaus orumo ir dorovės, todėl sulaikyti nebuvo.

28. Teismas atsižvelgęs į byloje surinktą medžiagą ir liudytojų parodymus priėjo išvadą, kad pareiškėjams perduotų sulaikytų asmenų E. B., V. Š. būklę galėjo įvertinti tik pareiškėjai, t. y. ar asmenis sulaikyti ar juos paleisti. Byloje nėra įrodymų, jog asmenys E. B., V. Š. kėlė grėsmę jų pačių sveikatai ir aplinkiniams asmenims. Teismas nusprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotų Šiaulių apskrities VPK viršininko 2016 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 40-V-142 patvirtinto Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo ir Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo pareigybių aprašymo 6.2, 6.6, 6.9 punktų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų pažeidimus.

29. Teismas nurodė, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ROIK 0118000348003 įvykis buvo sukurtas 2018 m. liepos 4 d. 21 val. 55 min., t. y. pasibaigus pareiškėjų tarnybos laikui. Taisyklių 14.5. papunktyje nurodyta: „užpildo žinomus lango „Pranešėjas“ laukus (duomenis)“. Nustatyta, kad pareiškėja V. K.-K. registruodama pažeidimą suformavo pažeidimo identifikacinį numerį ROIK 0118000348003 ir grafoje pranešėjo statusas nurodė – privatus fizinis asmuo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad apie įvykį telefonu pareiškėjai pranešė S. K. 2018 m. liepos 9 d. S. K. tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-15622-(5.52) nėra nurodyta, kad ji pranešė V. K.-K. apie konkretų administracinį nusižengimą ar teisės pažeidimą, tik nurodyta, kad buvo iškviestas ekipažas. Pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 20.11 val. telefonu jai paskambino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. B., kuris nurodė nuvykti į (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, kur patruliai yra sulaikę 2 asmenis, kuriuos perduos pareiškėjams. Nuvykus minėtu adresu, nieko nerado. Minėtus asmenis pastebėjo (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu Šiauliuose. Pareiškėjus pasitikę neuniformuoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis A. S. ir Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė K. K. perdavė du vyriškius ir rastus butelius su galimai namine degtine bei cigaretėmis be lietuviškų banderolių. Teismas priėjo išvadą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad apie įvykį telefonu V. K.-K. pranešė pareigūnė S. K., nepatvirtina byloje esanti medžiaga.

30. Tarnybinio patikrinimo išvada patvirtina, kad policijos pareigūnai, dirbę pagal planą 2018 m. liepos 4 d., buvo sulaikę du asmenis su namine degtine ir kontrabandinėmis cigaretėmis ir perdavė pareiškėjams. Pareigūnas A. S. grįžęs į policijos komisariatą 2018 m. liepos 5 d. 00.09 val. surašė ir užregistravo tarnybinį pranešimą Nr. 40-PR2-15311-(11.58E) „Dėl naminės degtinės ROIK 0118000348003“. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas A. S. Minėtų taisyklių 14.5 papunktyje nurodyta: „užpildo žinomus lango „Pranešėjas“ laukus (duomenis)“. V. K.-K. pagrįstai nepildė lango „Pranešėjas“ laukų, nes tokių duomenų neturėjo. Kadangi tarnybinis pranešimas, kuriam panaudotas V. K.-K. sukurto ROIK numeris, surašytas 2018 m. liepos 5 d. 00.09 val., teismas priėjo išvadą, kad V. K.-K., registruodama įvykį 2018 m. liepos 4 d. 21.55 val. negalėjo žinoti ir nurodyti lango „Pranešėjas“ duomenų.

31. Taisyklių 14.4. papunktyje nurodyta „užpildo laukus „Aplinkybės“ (įrašo trumpą informaciją apie policijos registruojamo įvykio aplinkybes), „įvykio vieta“, „Vietos adresas“ ir kitus laukus, atsižvelgdamas į gautą informaciją ir atliekamus (organizuojamus) veiksmus. Teismas nustatė, kad pareiškėja V. K.-K., registruodama pažeidimą suformavo pažeidimo identifikacinį numerį ROIK 0118000348003, nurodė įvykio adresą – LTU Šiaulių m. sav., (duomenys neskelbtini); įvykio data ir laikas 2018 m. liepos 4 d. 20 val. 00 min. Pirminis informacijos patikrinimo rezultatas – administracinis nusižengimas. Papildoma informacija apie patikrinimą – tarnybinis pranešimas Šiaulių m. ir r. PK. Aplinkybės – pas du asmenis rasta tara su galimai namine degtine. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 14.4. papunktyje nurodyta: įrašo trumpą informaciją apie policijos registruojamo įvykio aplinkybes. Teismas įvertinęs suvestus ROIK 0118000348003 duomenis konstatavo, jog buvo laikytasi Taisyklių 14.4. papunkčio, nes nurodant įvykio aplinkybes turi būti įrašoma trumpa informacija, o ne išsami.

32. Teismas akcentavo, kad pagal teisės normų reikalavimus turi būti atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jo išvada – motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

33. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjams tinkamai neįforminus įvykio negalėjo pradėti ikiteisminio tyrimo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjams 2018 m. liepos 25 d. ir 2018 m. liepos 27 d. tarnybiniuose pranešimuose „Dėl tarnybinio nusižengimo“ nenurodomos dėl jų galimai padarytų nusižengimų atsiradusios pasekmės. 2018 m. liepos 9 d. tarnybiniame pranešime „Dėl netinkamai atliktų veiksmų“ S. K. taip pat nenurodė nusižengimo pasekmių, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad „buvo planuojama pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau dėl įvykusios sumaišties to padaryti nepavyko“. Tarnybinio patikrinimo išvadoje neanalizuojama, kokio ikiteisminio tyrimo nepavyko pradėti ir dėl kokių pareiškėjų veiksmų (neveikimo).

34. Tvarkos 20 punkte nurodyta, jog tikrinamas pareigūnas turi teisę teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus. Tvarkos 23 punkte nurodyta, kad kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma naujų Tvarkos aprašo 23 punkto nustatyta tvarka surašytame pirmajame pranešime nenurodytų pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų požymius, tikrintojas nedelsdamas surašo papildomą pranešimą ir su juo pasirašytinai supažindina tikrinamą pareigūną. Teismas konstatavo, jog dėl tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-IS-16-(4.2E) nurodytų pažeidimo pasekmių pareiškėjai neturėjo galimybių teikti paaiškinimus bei įrodymus, dėl šių nurodytų pažeidimų atsakovas pareiškėjų neprašė ir nereikalavo jokio paaiškinimo. Teismas priėjo išvadą, jog šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą dėl galimai jų padarytų pažeidimų.

35. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas R. P. 2018 m. liepos 9 d. apie 8.10 val. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, kabinete Nr. 215 pokalbio metu su pareigūne S. K., aptariant 2018 m. liepos 4 d. atliktų galimai netinkamų veiksmų aplinkybes, kolegos atžvilgiu nesielgė pagarbiai, demonstravo savo neigiamas emocijas.

36. Liudytoja S. K. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjams įėjus į kabinetą puolė su kaltinimais, kad „šaukiau“, „rėkiau“, „plūdausi necencūriniais žodžiais“, pradėjo grasinti, t. y. R. P. pasakė, kad „surašys tarnybinį pranešimą ir man bus taip kaip buvo V.“. Šiuos žodžius suprato kaip grasinimą. Teismas pažymėjo, kad tarnybinis pranešimas nėra savaime neteisėtas veiksmas. Teismas įvertinęs susiklosčiusią situaciją tarp pareiškėjų ir S. K., priėjo išvadą, jog nėra pagrindo R. P. išsakytus žodžius „surašys tarnybinį pranešimą ir man bus taip kaip buvo V.“ vertinti kaip grasinimo, konstatavo, jog pareiškėjas nepažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 7.6 ir 9 punktų nuostatų.

37. Teismas, įvertinęs 2018 m. rugpjūčio 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-IS-16-(4.2E) nurodytas aplinkybes, įrodymus, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėjai padarė tarnybinį pažeidimą, priėjo išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai padarė atsakovo nurodytus pažeidimus, jog yra nustatyti visi teisės pažeidimo elementai. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjų tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas neišsamiai, neįvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės.

38. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, turimą bylos medžiagą, teismas priėjo išvadą, kad įsakymas priimtas vadovaujantis prieštaringa Išvada, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjų skundą tenkinti ir panaikinti įsakymą, kuriuo pareiškėjams paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

III. 39. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas nustatytas faktines aplinkybes, neištyrė visų byloje surinktų įrodymų, nenagrinėjo atsakovo argumentų bei motyvų, ko pasekoje, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas ir tai turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę ir 80 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisėjų pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes.

41. Teigia, iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. liepos 4 d. 20.11 val. V. K.-K. paskambino Šiaulių aps. VPK Šiaulių m. ir PK Antrojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. B., kuris pranešė apie du sulaikytus asmenis, kuriuos jiems perduos kiti neuniformuoti policijos pareigūnai A. S. ir K. K., ką pastarieji ir padarė, kartu perdudoami naminę degtinę bei kontrabandines cigaretes. Tokiu būdų V. K.-K. gavo pranešimą apie teisės pažeidimą žodine forma, kurį pateikė pagal patvirtintą planą dirbę pareigūnai A. B., A. S. ir K. K. Kiekvienas priemonių plane dalyvaujantis pareigūnas gali būti laikomas pranešėju, pranešusiu bet kokia forma apie padarytą nusižengimą. Taisyklių 14.4 papunktyje nurodoma, kad registruojant įvykį ir pildant lauką „Aplinkybės“, įrašoma trumpa informacija apie policijos registruojamo įvykio aplinkybes. Viena iš įvykį apibūdinančių aplinkybių (žodis „aplinkybė“ apibūdina veiksmo atlikimą) yra kas padarė įvykį, todėl įrašas, pas kuriuos administracinio nusižengimo subjektus rasta tara su galimai namine degtine, nenurodant išsamaus įvykio eigos aprašymo, nelaikytina išsamia informacija. Todėl nėra jokių objektyvių priežasčių dėl kurių V. K.-K., turėdama suteiktas teises ir pareigas, negalėjo laiku, o po to tinkamai suvesti duomenis apie policijos registruojamo įvykio tyrimo procesą ir rezultatus, kaip nustatyta Taisyklių 14.4 – 14.6 papunkčiuose. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai R. P. ir V. K.-K., atlikę tyrimo veiksmus su sulaikytaisiais ir juos paleidę, iki savo pamainos pabaigos nesurašė tarnybinio pranešimo apie įvykį ir jo privalomai neužregistravo Registre, ką atliko tik gavus vyresniosios pareigūnės S. K. nurodymą, kas rodo, jog pareiškėjai galėjo veikti ir tinkamai atlikti savo pareigas. Taisyklių 2 ir 5 skyriuose yra aiškiai reglamentuota įvykių registravimo tvarka ir joje įtvirtinta nuostata, jog gavus pranešimą iš karto reikia registruoti gaunamą informaciją, įrašyti patikrinimo rezultatus, surašyti reikiamus dokumentus, o 21 punkte numatyti Registro naudotojo pagrindiniai veiksmai pildant duomenis Registre.

42. Iš bylos medžiagos matyti, kad abu pareigūnai S. K. ir R. P. dirba Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate, todėl abu žinojo, kad paminėtas vardas V. – tai asmuo V. S., aptariamu laikotarpiu dirbusi Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo apreigose (vyresnioji pareigūnė), kurios atžvilgiu, pastarojo skyriaus pareigūnų vardu, buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl atsisakymo dirbti su V. S. dėl jos elgesio su pavaldiniais darbe, ko pasekoje Šiaulių apskrities VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius, atlikęs informacijos patikslinimą, pateikė siūlymą Šiaulių aspskrities VPK Etikos komisijai spręsti, ar V. S. laikėsi Etikos kodekse įtvirtitintų nuostatų, ir ar jos elgesys svarstytinas Etikos komisos posėdyje. Pareigūno R. P. pasakymas, jog bus surašytas tarnybinis pranešimas ir S. K. bus kaip V. S., vertintina kaip grasinimo priemonė S. K. elgtis kaip jo atžvilgiu, nes tikėtina, kad nuo tarnybiniame pranešime surašytų duomenų priklauso, ar S. K. atžvilgiu bus atliktas tyrimas, o atlikus tyrimą bus priimti galimai neigiami sprendimai jos atžvilgiu. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvių kalbos žodyne nurodyta, jog grasinimas paskelbti kompromituojančias žinias (tikras arba melagingas), siekiant savanaudiškų tikslų yra vadinama šantažu. Pareiškėjo P. P. pasakymas S. K., kad „surašys tarnybinį pranešimą ir bus kaip buvo V.“, priskirtinas prie neigiamų emocijų demonstravimo, kuris neišreiškia pagarbaus elgesio su kitu policijos pareigūnu, todėl laikytina, kad jis pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos etikos kodekso 7.6 ir 9 punktų nuostatas.

43. Pareiškėjai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

44. Teigia, kad atsakovas savo apeliaciniame skunde išdėsto faktus ir nurodo aplinkybes, kurios nėra pagrindžiančios faktais, o tik vertinamojo pobūdžio, išsako deklaratyvaus pobūdžio mintis, išsako savo nuomonę, kurią bando įrodyti kaip pagrįstą. Atsakovas tiek Tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek apeliaciniame skunde laikosi pirminės pozicijos ir apeliaciniame skunde bando išryškinti tuos pačius faktus ir aplinkybes kaip ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjų kaltę (neatskleidė tarnybinio nusižengimo subjektyviosios pusės).

45. Paaiškina, kad grasinimas turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamam pagridnui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Šiuo, jau nagrinėjamu atveju, buvo tiesiog natūralus atsakas (pasekmė), iš po ramaus ir mandagaus pokalbio ir bandymo užmegzti dialogą su S. K. į jos netinkamą bendravimą pareiškėjų atžvilgiu, be jokio siekio su kolege S. K. pasielgti nepagarbiai. Be to, yra nesuprantama dėl kokių priežasčių „neetišku elgesiu“ yra laikomas dviejų konfliktuojanąių pusių elgeys. Taip pat neaišku, dėl kokių priežasčių bandymas pasikalbėti ir nuomonės išsakymas šiuo atveju yra laikomas nepagarbiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 40-TE-452, kuriuo pareiškėjams R. P. ir V. K.-K. buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo.

47. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis prieštaringa Išvada, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjų skundą tenkinti ir panaikinti Įsakymą, kuriuo pareiškėjams paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Atsakovas nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas nustatytas faktines aplinkybes, neištyrė visų byloje surinktų įrodymų, nenagrinėjo atsakovo argumentų bei motyvų, todėl netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tai turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimui. Atsakovo nuomone, teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę ir 80 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisėjų pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes.

48. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

50. Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Lietuvos redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

51. Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Statuto 33 str. 1 d.). Tarnybinis nusižengimas – tai šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 str. 7 d.). Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.).

52. LVAT teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.). Formuodamas administracinių teismų praktiką, LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., LVAT 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012 ir kt.).

53. Pagal Statuto 33 straipsnio 7 dalį, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas.

54. Paminėtina, jog LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad: tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018); tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, kurioje būtina tarnybinį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).

55. Taigi būtent tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada privalo būti grindžiama tyrimo metu surinktais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

56. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog ginčijamas Įsakymas yra priimtas atsižvelgiant Tarnybinio patikrinimo išvadą, kuri laikytina neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalimi. Įsakyme nėra tiesiogiai nurodyta, kokius teisės aktų normų reikalavimus pareiškėjai pažeidė, todėl vertinant pareiškėjų veikimą / neveikimą, turi būti remiamasi Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais teisės aktais.

57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme ginčo nekyla dėl procedūrinių nuobaudos skyrimo aspektų. Atsakovas teigia, kad nėra jokių objektyvių priežasčių dėl kurių V. K.-K., turėdama suteiktas teises ir pareigas, negalėjo laiku, o po to tinkamai suvesti duomenis apie policijos registruojamo įvykio tyrimo procesą ir rezultatus, kaip nustatyta Taisyklių 14.4 – 14.6 papunkčiuose. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai R. P. ir V. K.-K., atlikę tyrimo veiksmus su sulaikytaisiais ir juos paleidę, iki savo pamainos pabaigos nesurašė tarnybinio pranešimo apie įvykį ir jo privalomai neužregistravo Registre, ką atliko tik gavus vyresniosios pareigūnės S. K. nurodymą, kas rodo, jog pareiškėjai galėjo veikti ir tinkamai atlikti savo pareigas. Taisyklių 2, 5 skyriuose yra aiškiai reglamentuota įvykių registravimo tvarka ir joje įtvirtinta nuostata, jog gavus pranešimą iš karto reikia registruoti gaunamą informaciją, įrašyti patikrinimo rezultatus, surašyti reikiamus dokumentus, o 21 punkte numatyti Registro naudotojo pagrindiniai veiksmai pildant duomenis Registre.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino aplinkybes, susijusias su tarnybinio pranešimo surašymu ir duomenų registravimu kaip nustatyta Taisyklių 14.4 – 14.6 papunkčiuose (žr. nutarties 29–32 p.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad buvo laikytasi Taisyklių 14.4. papunkčio.

59. Pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, nurodytų nutarties 42 punkte, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas P. P., pasakydamas S. K., kad „surašys tarnybinį pranešimą ir bus kaip buvo V.“ grasino ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos etikos kodekso 7.6 ir 9 punktų nuostatas.

60. Apeliaciniame skunde atsakovas analizuoja faktines aplinkybes ir kitą medžiagą, tačiau nepateikia naujų aplinkybių, kurių nebūtų nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas arba dėl kurių nebūtų pasisakęs savo sprendime.

61. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių aplinkybių, jas detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina bylos duomenys, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo tenkinti nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys