2020-09-30 Nr. AB-17857-3-61-3-00396-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1625-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00396-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. sausio 25 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K gyvenamojoje kameroje Nr. 84. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Tualetas nuo likusio kameros ploto nėra atskirtas, todėl per stebėjimo langelį ar atidarius duris buvo matomas pareigūnų. Pažymėjo, kad tualeto atskyrimas 1,5 m aukščio pertvara nuo likusio kameros ploto bei įrengta užuolaida neužtikrina privatumo. Taip pat privatumo neužtikrinimas sukėlė sveikatos problemas, t. y. depresiją, kurią turi gydytis medikamentais. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė nepatogumus, baimę, kančias, diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, depresiją.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, sanitarinio mazgo, privatumo ir kt. administracinėje byloje Nr. I-3714-629/2017 (Proc. Nr. 3-61-3-01643-2017-7) laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gegužės 9 d., kurioje 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu skundas buvo tenkintas iš dalies, priteisiant 250 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismo žinioje yra administracinė byla tarp tų pačių šalių, dėl tų pačių dalykų ir tuo pačiu pagrindu bei laikotarpis nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. sutampa, atsakovas prašė administracinę bylą šioje dalyje palikti nenagrinėtą.

5. Nurodė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. sausio 25 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo laikomas vienas, todėl privatumas kitų asmenų atžvilgiu negalėjo būti pažeistas. Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodami į kameras. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus resursus. Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m. (0,56 kv. m.). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Asmens privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos arba atskiros kabinos su durimis. Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. sausio 25 d. patenka į nagrinėtos administracinės bylos Nr. I-3714-629/2017 nagrinėjimo apimtį dalyje dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. palikta nenagrinėta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju pareiškėjo skundo reikalavimas neturinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, dėl atsiradusios depresijos, kurią turėjo gydytis medikamentais, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. sausio 25 d. nepatenka į nagrinėtos administracinės bylos Nr. I-3714-629/2017 apimtį, todėl teismas pareiškėjo skundą nagrinėjo dėl laikotarpio nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. sausio 25 d.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktu. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Teismas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

9. Teismas iš Lukiškių TI-K Pranešimo „Dėl N. K. skundo“ nustatė, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelių duryse.

10. Teismas nurodė, kad nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Tačiau, iš Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. sausio 25 d. buvo laikomas vienas kamerose Nr. 84, 98, 212. Taip pat remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, padaryta išvada, kad sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nei vienoje kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas. Akcentuota, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog stebėjimo langelis reikalingas užtikrinti suimtųjų / nuteistųjų ir prižiūrėtojų saugumą. Be to, Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerose Nr. 84, 98, 212 buvo laikomas vienas, taip pat į aplinkybę, kad priežiūros posto pareigūnai stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų saugumą ir kontrolę, todėl teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju nebuvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais.

11. Atkeiptas dėmesys, jog teismas nenustatė, kad buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti sveikatos sutrikimai tiesiogiai nesietini su Lukiškių TI-K veiksmais (neveikimu) bei šiuo aspektu nekonstatuotini.

12. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintas.

III. 13. Pareiškėjas N. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą ir skundą tenkinti.

14. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesirėmė EŽTT praktika, netinkamai įvertino pareiškėjo pažeistą privatumą naudojantis sanitariniais mazgais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas buvo matomas atidarius duris, per stebėjimo akutę ir tai jį labai trikdė, žemino, jis jautė nepatogumus, įtampą. Pareiškėjas pažymi, jog EŽTT ne kartą yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas pertvara ar užuolaida neužtikrina kalinamiems asmenims reikiamo privatumo. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu jam jau yra priteisti pinigai už analogiškas sąlygas.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. paliko nenagrinėtą. Dėl likusio laikotarpio, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikomas vienas, taip pat į aplinkybę, kad priežiūros posto pareigūnai stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų saugumą ir kontrolę, teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju nebuvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja, kad pareiškėjas buvo matomas atidarius duris, per stebėjimo akutę ir tai jį labai trikdė, žemino, jis jautė nepatogumus, įtampą.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. sausio 25 d. pareiškėjas visą laiką buvo laikomas vienas kamerose Nr. 84, 98, 212. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija.

23. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su privatumo neužtikrinimu sanitariniame mazge, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Europos Žmogaus Teisių Teismo vertinimu, kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02), 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05)), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07; 60800/08)). Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose ir yra ne kartą pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017; 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

24. Remiantis atsakovo atstovo Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. sausio 25 d. (626 paras) buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinio mazgo patalpa nuo bendro kameros ploto atskirta 1,5 m aukščio mūrine sienele ir užuolaida. Toks Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo atskyrimas 1,5 m aukščio sienele nuo likusio kameros ploto nepažeidžia nacionalinėje teisėje įtvirtintų reikalavimų (Eksploatavimo taisyklių 14.5 p.). Taigi atsižvelgiant į nurodytą EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei aplinkybę, jog pareiškėjas visą ginčo laikotarpį kameroje buvo laikomas vienas, o įėjimas į sanitarinį mazgą buvo uždengtas užuolaida, todėl jis nebuvo matomas prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo akutę, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo pažeistas.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, kad šiuo atveju nenustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai (neveikimas) dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, t. y. nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų.

26. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo skunde nurodytais aspektais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nenustatė pažeidimo dėl pareiškėjo nurodytų jo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti.

27. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ramutė Ruškytė