2018-04-26 Nr. AB-8447-3-61-3-03922-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-249-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03922-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui A. V. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti 1 210,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą metu ir administracinę bylą Nr. eI-3806-189/2016 Vilniaus apygardos administraciniame teisme, atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė jam 844,26 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas nustatė, kad galutinis teismo sprendimas pareiškėjo A. V. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) teisiniame ginče yra priimtas pareiškėjo naudai. Teismas pabrėžė, kad ginčo dėl pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų patyrimo (realaus apmokėjimo) nėra, todėl šiuo atveju vertino tik šių išlaidų pagrįstumą bei dydį.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustato užmokesčio už advokato teikiamas paslaugas atlyginimą ikiteisminėse ginčo nagrinėjimo ne teisme institucijose, todėl atmetė atsakovo teiginius, jog bylinėjimosi išlaidų už ikiteisminį ginčo nagrinėjimą atlyginimas negali būti priteistas.

Įvertinęs Rekomendacijų nuostatas bei pareiškėjo pateiktus dokumentus, teismas pripažino, kad pareiškėjo prašoma 577 Eur išlaidų už ginčo nagrinėjimą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą metu atlyginimo suma, viršija Rekomendacijose nustatytą dydį, todėl, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas nepagrindė didesnės nei Rekomendacijose nustatytos sumos, teismas pareiškėjo prašomą priteisti sumą už skundo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo surašymą sumažino iki Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos – 214,35 Eur.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti 167,5 Eur (be PVM) (su PVM 202,68 Eur) už kliento interesų atstovavimą Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje (toliau – ir Komisija), dviejuose vykusiuose posėdžiuose, kurie, pasak pareiškėjo, truko 60 ir 90 min., teismas pažymėjo, jog iš atsakovo pateikto Komisijos elektroninio laiško matyti, kad 2015 m. liepos 2 d. posėdis truko 6 min. 51 sek., o 2015 m. liepos 16 d. – 38 min. 15 sek., todėl, vadovaudamasis Rekomendacijų 10 punktu, teismas pareiškėjo prašymą priteisti išlaidų už atstovavimą 2015 m. liepos 2 d. atlyginimą atmetė, o už atstovavimą 2015 m. liepos 16 d. priteisė Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytą maksimalų dydį – 69,98 Eur (699,8 x 0,1 = 69,98).

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti 100,5 Eur (be PVM) (su PVM 121,51 Eur) už pasirengimą Komisijos posėdžiui, teismas pažymėjo, kad išlaidos už ruošimąsi posėdžiui nepriteisiamos, kadangi tokios teisinės paslaugos traktuojamos kaip sudedamoji atstovavimo posėdyje dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2322/2014). Taip pat teismas nurodė, jog pareiškėjo atstovas prašo priteisti 3,24 Eur (be PVM) papildomas kontoros išlaidas, tačiau Rekomendacijos tokių išlaidų priteisimo nenumato.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti 633,42 Eur išlaidų, patirtų nagrinėjant ginčą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kurias sudaro parengtas atsiliepimas į NMA skundą (402 Eur (be PVM) (su PVM 486,42 Eur)), atstovavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje (117,25 Eur (be PVM) (su PVM 259,12 Eur)) ir pasirengimas jam, teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo pašoma priteisti išlaidų atlyginimo suma už atsiliepimo surašymą yra daugiau nei tris kartus mažesnė nei Rekomendacijose nustatyta maksimali galima priteisti suma, pareiškėjo prašomą išlaidų – 486,42 Eur – už atsiliepimo surašymą atlyginimą nusprendė priteisti, tačiau pareiškėjo atstovui už atstovavimą teismo posėdyje priteisė 73,51 Eur (735,1 x 0,1 = 73,51) maksimalią Rekomendacijose nustatytą sumą už 1 val. atstovavimą teismo posėdyje, nes šis truko 1 val. 26 min. Teismas taip pat priminė, jog išlaidos už ruošimąsi teismo posėdžiui nepriteisiamos, kadangi tokios teisinės paslaugos traktuojamos kaip sudedamoji atstovavimo teismo posėdyje dalis, papildomų kontoros išlaidų atlyginimo Rekomendacijos nenumato.

II. Atsakovas NMA atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį pakeisti ir atmesti pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą arba maksimaliai sumažinti prašyme nurodomų bylinėjimosi išlaidų sumą.

Dėl skundo Komisijai parengimo bei atstovavimo teismo posėdžiuose atsakovas nurodo, kad skundo Komisijai parengimas nereikalavo didelių laiko ir darbo sąnaudų – pirmajame ir antrajame lape nurodyti tik kontaktai, faktai (perrašyti iš NMA 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. BRK-4562 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“), NMA Sprendimo turinys, tokiu būdu buvo dirbtinai padidinta skundo apimtis. NMA nuomone, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apskritai negali būti priteisiamas. Priešingu atveju būtų formuojama ydinga praktika, kuomet perrašinėjant ištisus teisės aktus, sprendimus, teismų praktiką, pakartotinai teikiant tas pačias faktines aplinkybes, būtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nors jokių laiko ar darbo sąnaudų patirta nebuvo. Atsakovo nuomone, teismo nutartimi (už skundo Komisijai parengimą) priteista maksimali Rekomendacijose nurodyta suma visiškai neatsižvelgus į bylos sudėtingumą. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti melagingi duomenys apie posėdžių trukmę, kurių pagrindu siekiama prisiteisti kuo didesnes bylinėjimosi išlaidas. Todėl prašymo dalis pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 451/2015 (suma 328,20 Eur) apskritai turi būti atmesta (įvertinus pareiškėjo atstovo nesąžiningumo faktą ir siekį pasipelnyti valstybės sąskaita).

Dėl atsiliepimo į NMA skundą parengimo atsakovas nurodo, kad atsiliepimas iš dalies tėra skundo Komisijai kopija, vėl dirbtinai didinant atsiliepimo turinį. Be to, pareiškėjui atstovavo tas pats atstovas ginčą nagrinėjant Komisijoje, todėl atstovui buvo puikiai žinoma susiklosčiusi situacija, dėl ko nebuvo būtinas pakartotinis situacijos teisinis vertinimas. NMA nemano, kad pakartotinai atsakant į tuos pačius argumentus reikia dvigubai daugiau laiko, t. y. 6 val. Taip pat atsakovas daro prielaidą, kad ir trukmė atsiliepimui į NMA skundą yra ženkliai padidinta, todėl turi būti maksimaliai mažinama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma už atsiliepimo į NMA skundą parengimą.

Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino daugelio kriterijų, tokių kaip: bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas ir / ar advokato darbo laiko sąnaudos, šalių elgesys proceso metu ir kt., taip pat prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų protingumą ir pagrįstumą. Įvertinus ginčo pobūdį, šioje byloje nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai nebuvo keliami, nagrinėjamas klausimas buvo puikiai žinomas pareiškėjo atstovui, todėl pareiškėjo prašoma bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma turi būti maksimaliai mažinama. Tai, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo suma neviršija Rekomendacijose įtvirtintos didžiausios sumos, nereiškia, jog ji savaime atitinka proporcingumo ir pagrįstumo reikalavimus, keliamus priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Tenkinant prašymus priteisti visas prašomas bylinėjimosi išlaidas, yra sudaroma galimybė prašyti išlaidų kompensavimo už tuos pačius raštus / dokumentus.

Atkreipia dėmesį, kad bylos ginčo klausimai nebuvo ypatingi ar itin probleminiai, todėl tikėtina, jog ir pakartotinis pasirengimas bylos nagrinėjimui nepareikalavo itin didelių atstovo darbo ir laiko sąnaudų. NMA laikosi pozicijos, jog prašoma atlyginti suma turi būti mažinama maksimaliai arba prašymas turi būti netenkinamas įvertinus faktą, kad pareiškėjo atstovas piktnaudžiauja susidariusia padėtimi ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, kurios apskritai patirtos nebuvo, atlyginimą.

Pareiškėjas A. V. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad iš viso patyrė 1 210,42 Eur išlaidų advokato Egidijaus Šleiniaus teisinei pagalbai apmokėti. Taip pat pažymi, kad kartu su prašymu pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir ataskaitos už suteiktas teisines paslaugas bei jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjas nurodo, kad jo interesų atstovavimas Komisijoje ir pirmosios instancijos teisme apima ne tik sugaištą laiką konkrečiame Komisijos ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, bet ir laiką pasirengiant šiems posėdžiams, derinant poziciją su klientu, pateikiant klientui būtiną informaciją apie bylos nagrinėjimo eigą ir pan.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, tinkamai atsižvelgė į bylos sudėtingumą ir pareiškėjo atstovo patirtas darbo ir laiko sąnaudas, Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus priteistinus maksimalius užmokesčio už teisines paslaugas dydžius, todėl pareiškėjui priteisė ne visą jo prašomą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi už konkrečias teisines paslaugas sumažino priteisiamą sumą iki Rekomendacijose nustatytos didžiausios sumos ar jų nepriteisė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies, t. y. pareiškėjui iš atsakovo NMA priteista 844,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovas atskirąjį skundą grindžia iš esmės tuo, jog teismas nepagrįstai (neatsižvelgęs į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus bei prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų protingumą ir pagrįstumą) sumažino pareiškėjo prašomą išlaidų už skundo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo Komisijai surašymą atlyginimo sumą tik iki Rekomendacijose numatytos maksimalios tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo sumos, pareiškėjas pateikė melagingus duomenis apie posėdžių trukmę, todėl ši prašymo dalis apskritai tūrėjo būti atmesta, o atsiliepimą į NMA skundą pareiškėjui parengė tas pats atstovas, todėl ir šiuo atveju nebuvo būtinas pakartotinis situacijos teisinis vertinimas, t. y. darbo ir laiko sąnaudos nebuvo tokios, kurios pagrįstų prašomą bei teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 str. 1 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos, ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, galutinis teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-788-415/2017 netenkinus atsakovo apeliacinio skundo) pareiškėjo A. V. ir atsakovo NMA teisiniame ginče yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į savo išlaidų, taip pat ir atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant šią administracinę bylą, atlyginimą.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Būtent pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014), tačiau kiekvienu atveju priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).

Atsižvelgdama į tai bei atsakydama į atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už pareiškėjo skundo Komisijai parengimą, atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad šios išlaidos atitinka minėtus būtinumo, pagrįstumo ir realumo kriterijus. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjo prašomos atlyginti išlaidos yra tiesiogiai su teismo procesu susijusios, pareiškėjui skundžiant atsakovo sprendimą Komisijai jis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, toks išlaidavimas nebuvo perteklinis, buvo būtinas, siekiant apginti jo galbūt pažeistas teises, šiuo atveju pateikti dokumentai, pagrindžiantys prašomas sumas ir suteiktas paslaugas, t. y. sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai.

Pareiškėjo prašyme nurodyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma nesaisto teismo ir jis turi diskreciją nuspręsti, ar priteistina būtent prašoma atlyginimo suma. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo prašoma 577 Eur išlaidų už ginčo nagrinėjimą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą metu atlyginimo suma viršija Rekomendacijose nustatytą dydį, o pareiškėjas nepagrindė didesnės nei Rekomendacijose nustatytos sumos, pareiškėjo prašomą priteisti sumą už skundo dėl NMA sprendimo surašymą sumažino iki Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos – 214,35 Eur.

Atsakovo atskirajame skunde keliamos abejonės dėl to, kad šiam pareiškėjo skundui parengti nereikėjo didelių laiko ir darbo sąnaudų, o pirmosios instancijos teismas, priteisdamas maksimalų Rekomendacijose nustatytą išlaidų atlyginimo dydį, neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, nėra pagrįstos, kadangi, kaip matyti, byla buvo nagrinėjama dėl paramos dalies pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ pareiškėjui išmokėjimo, o tai yra susiję su Europos Sąjungos finansine parama ir, be kita ko, Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimu bei taikymu, ką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartyje, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, ir darė, todėl nėra pagrindo teigti, kad byla nebuvo sudėtinga.

Taip pat tai, kad teismas nutartyje nenurodė, jog atsižvelgia į bylos sudėtingumą, nereiškia, kad į šį kriterijų teismas apskritai neatsižvelgė. Be to, nors pareiškėjo skunde Komisijai pirmuosiuose lapuose ir buvo nurodytos faktinės aplinkybės, aprašytas skundžiamas NMA sprendimas, tačiau tai taip pat nereiškia, kad skunde nebuvo jokių kitų argumentų, t. y. skundo pagrindo.

Pabrėžtina, jog, vadovaujantis tuo pačiu Rekomendacijų 2 punktu, teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, tiek priteistiną išlaidų atlyginimą sumažindamas, tiek jį netgi padidindamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-292/2009; 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-34/2009), atsižvelgdamas taip pat ir į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pvz., kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.). Tai reiškia, jog išlaidų sistema yra pakankamai lanksti, o vertinant, ar byla sudėtinga, kreipiamas dėmesys į sprendžiamų byloje klausimų naujumą ir išskirtinumą, dalyvaujančių asmenų skaičių, taikomų teisės aktų kiekį, būtinybę rinkti daug įrodymų ar rėmimąsi specialiomis žiniomis, suformuotos vieningos teismų praktikos atitinkamos kategorijos bylose (ne) buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011). Pralaimėjusiai šaliai teigiant, kad byla nesudėtinga, ši turi pateikti aiškų ir vienareikšmį bylos vertinimą jos sudėtingumo aspektu, nes tik abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga, priteistinos sumos dydžio mažinimui įtakos neturi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-935/2011).

Kaip matyti, šiuo atveju atsakovas niekaip kitaip, kaip tik abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia, jog pareiškėjui už skundo Komisijai parengimą priteistina išlaidų atlyginimo suma turėjo būti dar labiau sumažinta nei Rekomendacijose numatyta maksimali dėl to, kad byla nebuvo sudėtinga.

Taip pat pasisakydama dėl atsakovo argumentų, susijusių su išlaidų už pareiškėjo atsiliepimo į atsakovo skundą pirmosios instancijos teismui parengimą atlyginimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismas, nustatęs, jog pašoma priteisti išlaidų atlyginimo suma už atsiliepimo surašymą yra daugiau nei tris kartus mažesnė nei Rekomendacijose nustatyta maksimali galima priteisti suma, pareiškėjo prašomą išlaidų – 486,42 Eur – už atsiliepimo surašymą atlyginimą ir priteisė. Atsakovas ir šiuo atveju nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl šis atlyginimo dydis turėtų būti dar labiau sumažintas. Tai, kad atsiliepime išdėstyti iš dalies tie patys faktai kaip ir pareiškėjo skunde Komisijai, o pareiškėjui pirmosios instancijos teisme atstovavo tas pats atstovas kaip ir ginčą nagrinėjant Komisijoje, nereiškia, jog šios pareiškėjo išlaidos buvo visiškai nebūtinos ar yra nepagrįstos. Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsniu, atsiliepimo į skundą parengimas ir pateikimas teismui yra atsakovo (šiuo atveju buvo pareiškėjo) pareiga, taigi pareiškėjas neturėjo teisės jos nevykdyti. Šiuo atveju taip pat yra pateikti šias išlaidas pagrindžiantys ir jų apmokėjimo dokumentai.

Galiausiai, pasisakydama dėl atsakovo argumentų, susijusių su išlaidų už atstovavimą Komisijos ir teismo posėdžiuose atlyginimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas šią pareiškėjo prašymo dalį tenkino iš dalies, priteisdamas išlaidų atlyginimą tik už pareiškėjo atstovavimą 2015 m. liepos 16 d. Komisijos posėdyje bei pirmosios instancijos teismo posėdyje. Tai, kad, kaip nurodo atsakovas, prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jo nuomone, pateikti melagingi duomenys apie posėdžių trukmę, taip siekiant prisiteisti kuo didesnes bylinėjimosi išlaidas, negali būti pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaidų už atstovavimą Komisijos ir teismo posėdžiuose atlyginimą nepagrįstu, juo labiau, kad teismas, kaip minėta, šią pareiškėjo prašymo dalį tenkino iš dalies, be to, atsižvelgė į objektyvius Komisijos bei pirmosios instancijos teismo posėdžių protokoluose užfiksuotus duomenis apie posėdžių trukmę bei Rekomendacijose nustatytus valandinius tokio atstovavimo įkainius ir priteisė atitinkamą šių išlaidų atlyginimo sumą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė