2019-03-13 Nr. AB-6265-3-61-3-01348-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-677-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01348-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. birželio 29 d. vakare Vilniuje, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ji su šeima šventė sūnėno gimtadienį. Tą vakarą namuose ji buvo išgėrusi stikliuką konjako su kava. Ji, jos sutuoktinis ir jos brolio sutuoktinė stovėjo ir kalbėjosi lauke. Tuo metu prie jų tarnybiniu automobiliu privažiavo policijos pareigūnai. Jos sutuoktinis pasisveikino ir paklausė, kas nutiko. Pareigūnai atsakė, kad tuoj išsiaiškins, ir pasiteiravo, ką jie čia daro. Pareiškėja paaiškino, kad švenčia gimtadienį. Sutuoktinis paprašė, kad pareigūnai pastatytų automobilį už sklypo teritorijos. Iš policijos pareigūnų reakcijos buvo matyti, kad jie dėl to supyko. Pareigūnai pasakė, kad sutuoktinis yra sulaikytas, ir liepė jam praeiti į automobilį, jie neaiškino, kodėl atvyko, o kai pareiškėja jų to paklausė, šie atsakė, kad ir ji tuoj važiuos kartu. Pareigūnai ją parklupdė ir uždėjo antrankius. Viskas vyko kiemo aikštelėje. Ji nesikeikė ir nesistumdė, sulaikoma nesipriešino, tiesiog paklausė, kodėl atvažiavo pareigūnai.

3. Pareiškėja nurodė, kad ji turi sveikatos problemų su (duomenys neskelbtini), todėl pareigūnams užsukus jos rankas už nugaros, ji patyrė didelius fizinius skausmus ir sužalojimus. Tai patvirtina 2016 m. liepos 4 d. specialisto išvada.

4. Pareiškėjai 2016 m. liepos 5 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 12P-65432675-16, kuriame nurodyta, kad ji 2016 m. birželio 29 d., apie 19.45 val., viešojoje vietoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje stumdė pagal iškvietimą atvykusius policijos pareigūnus bei, įžeisdama policijos pareigūnų garbę ir orumą, keikė juos necenzūriniais žodžiais, sulaikoma aktyviais veiksmais priešinosi, nevykdė teisėto reikalavimo nesikeikti ir atsisėsti į pareigūnų tarnybinį automobilį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjos atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalis nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pareiškėjos teigimu, teismas nenustatė, kokių konkrečiai teisėtų pareigūnų reikalavimų ji nevykdė.

5. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, policijos pareigūnų veiksmus, padarytus viešoje vietoje, kaimynų ir artimųjų akivaizdoje, ją sulaikant, vertino kaip neteisėtus, nes tokiems veiksmams nebuvo jokio pagrindo. Dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėja patyrė sveikatos sužalojimą, emocinį sukrėtimą, nervinę įtampą, padidėjo jautrumas.

6. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Paaiškino, kad užtikrinimo priemonės taikymas nereiškia, jog asmuo pripažįstamas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, taip pat savaime nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos. Pareigūnų veiksmai nelaikytini neteisėtais, jei laikantis įstatymų nustatytų procedūrų yra surašomi procesiniai dokumentai bei priimami nutarimai, nors teisinis aplinkybių kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas skirtingose instancijose ir skiriasi.

8. Pažymėjo, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo bylą, suabejojo tik jos kaltės įrodymų pakankamumu. Teismas, atsižvelgęs į 2016 m. birželio 29 d. įvykio metu susidariusią konfliktinę situaciją, kurios metu tarp neblaivių V. S., J. S. ir policijos pareigūnų susidarė priešiški santykiai, manė, kad V. S. ir J. S. išsakyti žodžiai turėjo realų žeminantį ir įžeidžiantį poveikį policijos pareigūnams. Policijos pareigūnus, dirbančius viešosios tvarkos saugojimo ir užtikrinimo srityje, teisės aktai įpareigoja šalinti ir spęsti bręstančias ar jau kilusias konfliktines situacijas.

9. Atsakovo atstovas rėmėsi Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 52 punktu ir ATPK 263 straipsnio 1 dalimi ir pabrėžė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo nebuvo galima surašyti pažeidimo padarymo vietoje dėl pareiškėjos neblaivumo, agresyvumo, negalėjimo nustatyti jos asmens tapatybę. Policijos pareigūnai T. P. ir E. Z. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad J. S. (pareiškėja) jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei, vedama į policijos tarnybinį automobilį, pasipriešino. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų kaip nors suinteresuoti neteisingai apkaltinti pareiškėją, todėl nėra jokio pagrindo netikėti išsamiais ir nuosekliais policijos pareigūnų parodymais apie įvykio aplinkybes.

10. Pareiškėja į policijos įstaigą buvo pristatyta ATPK 263 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ne taikant ATPK 265 straipsnyje numatytą administracinį sulaikymą. Teisėtas pagrindas pareiškėją pristatyti į policijos komisariatą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti buvo jos veika, įvykdyta policijos pareigūnų atžvilgiu: teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas bei policijos pareigūnų įžeidinėjimas necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Pareiškėjos elgesys peržengė normalaus, korektiško bendravimo ribas, pasireiškė policijos pareigūno įžeidinėjimu, pareiškėja ne kartą buvo paprašyta nustoti įžeidinėti, į prašymus neragavo.

11. ATPK 271 straipsnis nustato administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimą, t. y. suinteresuotas asmuo gali apskųsti šias priemones aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui. ATPK 271 straipsnyje nėra numatyta, kad teismas (Vilniaus apygardos administracinis teismas) gali nagrinėti skundus dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymo ar specialiųjų priemonių panaudojimo teisėtumo.

12. Teismo posėdžio metu Vilniaus AVPK atstovė pažymėjo, kad analizuojamas įvykis nebuvo toks paprastas, kaip nurodė pareiškėja, nes pareiškėjos sutuoktiniui dėl minėtų įvykių yra iškelta baudžiamoji byla, kuri artimiausiu metu pasieks teismą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 29 d., apie 19 val. 40 min., buvo gautas pranešimas, jog viešoje vietoje asmenys vartoja alkoholį. Nurodytu adresu buvo išsiųsti policijos pareigūnai. Vilniaus AVPK vyriausieji patruliai T. P. ir E. Z. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad, nuvykus nurodytu adresu, pastebėjo prie (duomenys neskelbtini) namo stovinčias dvi moteris ir vyriškį, kurie garsiai šūkavo. Prie pareigūnų priėjo vyriškis, nuo kurio sklido alkoholio kvapas, ir paklausė, ko pareigūnai atvažiavo. Buvo paaiškinta, kad atvyko gavę pranešimą dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje. V. S. pareigūnams pasakė, kad tai jo kiemas, todėl nori ir geria. Asmuo, vartodamas rusiškus keiksmažodžius ir įžeidžiančius žodžius, liepė pareigūnams nešdintis. Asmeniui buvo paaiškinta, jog už pareigūnų įžeidimą jis bus sulaikytas ir pristatytas į pirmąjį policijos komisariatą. Paprašius sėstis į tarnybinį automobilį, V. S. tapo dar agresyvesniu, toliau įžeidinėjo pareigūnus, todėl buvo paimtas už parankių ir nuvestas į tarnybinį automobilį. Tuomet prie jų pribėgo neblaivi J. S., kuri šaukė ir stumdė pareigūnus. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad jos sutuoktinis yra sulaikytas ir bus vežamas į policijos komisariatą, tačiau moteris nenusiramino ir toliau vartodama necenzūrinius žodžius reikalavo paleisti jos sutuoktinį. Pareigūnai paaiškino moteriai, jog dėl, jos manymu, neteisėto sutuoktinio sulaikymo galės kreiptis į teismą, o dėl pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo ji taip pat sulaikoma. Moteris pareigūnams rusišku žargonu atsakė, kad jie eitų kuo toliau. Tuo metu pareiškėjos sutuoktinis automobilyje pradėjo trankytis ir rėkti, todėl buvo išlaipintas ir jam uždėti antrankiai. Tuo tarpu moteris ir toliau šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius ir nereagavo į prašymą sėstis į tarnybinį automobilį. Bandant paimti moterį už rankų, ji pradėjo mosikuotis ir bandė nueiti nuo pareigūnų. Sulaikius ją ir vedant prie tarnybinio automobilio, ji šaukė, bandė stangrinti rankas. Į prašymą sėstis į automobilį, moteris nereagavo, buvo agresyvi, todėl buvo nuspręsta uždėti antrankius. Moters sulaikymo metu, jos sutuoktinis ir toliau šaukė bei daužė automobilio dureles. Į pagalbą buvo iškviestas dar vienas ekipažas, kuris vėliau ir pristatė moterį į pirmąjį policijos komisariatą.

15. 2016 m. liepos 5 d. J. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2016 m. birželio 29 d., apie 19.45 val., viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, stumdė ir keikė atvykusius pagal pranešimą pareigūnus, juos vadino necenzūriniais žodžiais, tuo įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą, be to, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nesikeikti, sulaikoma priešinosi, nevykdė nurodymo atsisėsti į automobilį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjos atžvilgiu pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

16. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog policijos pareigūnai, gavę iškvietimą dėl viešoje vietoje vartojamo alkoholio ir atvykę nurodytu adresu, susidūrė su išgėrusiais asmenimis, kurie buvo priešiškai nusiteikę. Šią išvadą teismas grindė pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei pačios pareiškėjos paaiškinimu, kuriame buvo nurodyta, jog įvykio dieną ji vartojo alkoholį, ir atsakovo atstovės paaiškinimu, kad dėl minėto įvykio pareiškėjos sutuoktiniui yra iškelta baudžiamoji byla, jog į įvykio vietą situacijai suvaldyti buvo iškviestas dar vienas pareigūnų ekipažas. Taigi, policijos pareigūnai, įvertinę susidariusią situaciją (įvykio vietoje kilus konfliktinei situacijai sulaikant pareiškėjos sutuoktinį), elgėsi teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdami jokių teisės aktų nuostatų pareiškėjos atžvilgiu.

17. Teismas pareiškėjos argumentus dėl neteisėtai policijos pareigūnų panaudotų antrankių vertino kaip nepagrįstus. ATPK 271 straipsnis nustato administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimą, tačiau pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tokius pareigūnų veiksmus apskundė.

18. Teismas nurodė, kad pirminių faktinių duomenų analizė suponuoja išvadą, jog protokolas pareiškėjai buvo surašytas pagrįstai, tuo tarpu administracinės bylos nutraukimas nereiškia policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, atliktų sulaikymo ir protokolo surašymo metu. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad, sulaikant ir surašant protokolą pareiškėjai, pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų konstatavimo. Byloje nenustatyti pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, todėl teismas konstatavo, jog atsakovo atstovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, ir netenkino pareiškėjos reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

III. 19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėja, kartodama savo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, pažymi, kad policijos pareigūnų T. P. ir E. Z. parodymai jų tarnybiniuose pranešimuose, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra melagingi, kas yra įrodyta liudytojų parodymais toje pačioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėja šioje administracinėje byloje prašė teismo apklausti liudytojus dar kartą, tačiau teismas to daryti nesutiko, motyvuodamas tuo, kad jie jau yra apklausti administracinio teisės pažeidimo byloje. Be to, vienas iš pareigūnų administracinį teisės pažeidimą nagrinėjusiame teisme nepatvirtino savo parodymų, pateiktų tarnybiniame pranešime.

21. Teismas skundžiamame sprendime neturėjo pagrindo vadovautis LAT nutartimi Nr. 3K-3-154/2008, kurios nagrinėjimo dalykas buvo teisės normų, reglamentuojančių VĮ Valstybės turto fondo teises ir pareigas valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo procese (konkrečiai – įvertinant ir parduodant privatizuojamą turtą), aiškinimas ir taikymas, taip pat teismas neturėjo jokio pagrindo įvykio aplinkybes vertinti per jos sutuoktiniui, kuris buvo blaivus, pareikštas pretenzijas. Be to, pareiškėjos sutuoktiniui iki šios dienos dėl aptariamų įvykių jokie įtarimai nėra pareikšti.

22. Pareiškėja akcentuoja, kad jos atžvilgiu nebuvo surašytas joks sulaikymo protokolas, tokiu būdu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tačiau šiuo aspektu teismas nepasisakė. Be to, sulaikymas buvo atliktas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimą. Pareiškėja tai įrodinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis ir liudytojų parodymais, kurių teismas šioje byloje visai neįvertino ir nenurodė argumentų, kodėl šie liudytojų parodymai yra nepatikimi. Aplinkybė, kad pareiškėja neskundė policijos veiksmų uždedant jai antrankius, savaime nereiškia, jog tokie policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti (Policijos įstatymo 27 str. 4 d.). Pareiškėja, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad buvimas su antrankiais paprastai nesukelia problemų pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, kai ši priemonė taikoma dėl teisėto sulaikymo ar laisvės atėmimo ir nesukelia nei didesnio jėgos panaudojimo, nei viešo demonstravimo, negu pagrįstai būtina bylos aplinkybėmis. Be to, policijos pareigūnai neperspėjo pareiškėjos apie tai, kad panaudos antrankius, tokiu būdu vėlgi pažeisdami teisės aktų reikalavimus.

23. Pareiškėja pažymi, kad policijos pareigūnų neteisėti veiksmai pasireiškė dar ir tuo, jog jie, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, paskleidė duomenis, žeminančius jos garbę ir orumą (CK 6.246 str. 1 d.).

24. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovo atstovas, kartodamas savo atsiliepimo į pareiškėjos skundą argumentus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 26. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – ar privalo atsakovas atlyginti neturtinę žalą dėl galimo neteisėto sulaikymo, antrankių ir prievartos priemonių panaudojimo, asmens kankinimo ar nežmoniško ar žeminančio jo orumą elgesio.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu teismo sprendime neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, jame iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku, kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje, toks teismo sprendimas laikytinas nemotyvuotu (žr., pvz., 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-151/2009; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-580/2013; 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1793-756/2016 ir kt.).

29. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji nurodė, kad neteisėtai buvo apribota jos laisvė, nebuvo surašytas sulaikymo protokolas, neteisėtai buvo panaudoti antrankiai, prievartos priemonės, dėl neįgalumo ji patyrė didelius skausmus (buvo kankinama ar patyrė nežmonišką ar žeminantį jos orumą elgesį).

30. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. teismas nenustatė, nuo kada iki kada pareiškėja buvo sulaikyta, ar jos sulaikymas buvo tinkamai užfiksuotas, ar panaudojant antrankius ir prievartos priemones nebuvo pažeisti žinybiniai aktai, ar policijos pareigūnų elgesys pareiškėjos atžvilgiu kvalifikuotinas kaip asmens kankinimas ar žeminantis orumą elgesys.

31. Vilniaus apygardos administracinis teismas rėmėsi aplinkybėmis, nustatytomis administracinio teisės pažeidimo byloje. Bet, kaip matyti iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos, apylinkės teismas nenustatė, kad pareiškėja būtų nevykdžiusi pareigūnų reikalavimų, taip pat teismas pažymėjo, jog nėra aišku, už kokio pažeidimo padarymą pareigūnai nusprendė ją sulaikyti.

32. Vilniaus apygardos administracinis teismas rėmėsi pareigūnų tarnybiniais pranešimais, bet iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos seka, kad apylinkės teismas atmetė liudytojo policijos pareigūno parodymus. Esant tokiai procesinei situacijai, kaip šioje byloje, teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą apklausti liudytojus ir nepagrįstai neapklausė liudytojais policijos pareigūnų.

33. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad policijos pareigūnai elgėsi teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdami jokių teisės aktų nuostatų pareiškėjos atžvilgiu. Bet ši išvada nėra paremta teise ir bylos faktais, kurie, kaip minėta aukščiau, nėra nustatyti.

34. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos argumentus, kad policijos pareigūnai neteisėtai panaudojo antrankius, vertintino kaip nepagrįstus dėl to, jog ATPK 271 straipsnis nustato administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimą, tačiau pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tokius pareigūnų veiksmus apskundė. Tokia teismo išvada ir samprotavimai nėra pagrįsti teise. Įstatymai nenustato, kad neapskundus ATPK nustatyta tvarka procesinių prievartos priemonių panaudojimo, jie tampa teisėtais žalos atlyginimo administracinėje byloje.

35. Taigi, skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikinamas.

36. Nagrinėjant bylą atkreiptinas teismo dėmesys, kad pareiškėjos keliami klausimai negali būti tinkamai išspręsti netaikant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Pvz., situacija, kai byloje nėra įrašų apie sulaikytą asmenį, tokių kaip laikas, data, asmens vardas ir pavardė, sulaikymo priežastis, yra nesuderinama su paminėtos Konvencijos 5 straipsnio tikslu (EŽTT 1998 m. gegužės 25 d. sprendimas byloje Kurt prieš Turkiją, 125 paragrafas) ir su 5 straipsnio reikalaujamu teisėtumo imperatyvu (EŽTT 2002 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Anguelova prieš Bulgariją, 154 paragrafas). Norint pripažinti asmens laisvės apribojimą teisėtu, turi būti bet vienas sulaikymo pagrindas, numatytas paminėtos Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje (EŽTT 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Khlaifia ir kiti prieš Italiją, 88 paragrafas). Nustačius, kad pareiškėja buvo kankinama, ar galėjo patirti nežmonišką ar žeminantį jos orumą elgesį, svarstytinas paminėtos Konvencijos 3 straipsnio taikymo klausimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius