c83f3f93-2a4d-40ed-aa2c-5b5b94bcea8f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „DELFI“ dėl neteisėto prekės ženklo naudojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pagrindinis ginčas kilo dėl registruoto prekės ženklo „Velnio advokatas“ naudojimo. IeÅ¡kovas UAB „Tikroji turto kaina“ nurodė, kad jis yra aptariamo prekės ženklo savininkas. Atsakovas UAB „DELFI“ savo administruojamame interneto portale transliuoja vaizdo įraÅ¡us pavadinimu „Velnio advokatai“. Tai pažeidžia ieÅ¡kovo teises, nes jis atsakovui nėra davęs sutikimo naudoti prekės ženklÄ . Be to, nurodytas prekės ženklo naudojimas pažeidžia skiriamÄ jį ieÅ¡kovo prekės ženklo požymį ir kenkia ieÅ¡kovo reputacijai. IeÅ¡kovo veikla – teisinių paslaugų teikimas, kurioje ir yra naudojamas aptariamas prekės ženklas. Atsakovas, naudodamas prekės ženklÄ rubrikai, kurio metu psichoterapeutas ir buvęs žurnalistas samprotauja populistinėmis temomis, ironiÅ¡kai perteikia daugelį aktualių visuomenei klausimų, kenkia ieÅ¡kovo reputacijai, vartotojai yra klaidinami ir yra reali tikimybė, kad vartotojui bus sukelta painiava ir jis gali tapatinti ieÅ¡kovo vykdymÄ veiklÄ su interneto puslapyje vieÅ¡ai transliuojamais vaizdo įraÅ¡ais, ko pasėkoje ieÅ¡kovo teikiamos paslaugos gali sumenkti vartotojų akyse. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovas prašė uždrausti atsakovui naudoti prekės ženklÄ â€žVelnio advokatai“, taip pat priteisti 2 000 Lt dydžio kompensacijÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 16 d. nutartimi nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ uždrausti atsakovui naudoti žymenį „Velnio advokatai“ grindžia Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Å iame punkte nurodyta, kad įregistruoto prekės ženklo savininkas turi iÅ¡imtinę teisę uždrausti kitiems asmenims komercinėje veikloje naudoti žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui nepanaÅ¡ioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai panaÅ¡us į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputacijÄ ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens vartojimo įgyjamas nesÄ Å¾iningas pranaÅ¡umas arba pažeidžiamas to prekės ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai. Teismo nuomone, kadangi ieÅ¡kovas nurodytÄ reikalavimÄ grindžia savo prekių ženklo „Velnio advokatas“ reputacija, todėl jis turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kad jo ženklas turi reputacijÄ Å¡alyje (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). IeÅ¡kovas taip pat turi nurodyti iÅ¡samias aplinkybes ir pateikti įrodymus, kad atsakovas, naudodamas prekės ženklÄ , pažeidžia ieÅ¡kovo prekių ženklo skiriamÄ jį požymį ir kenkia ieÅ¡kovo prekių ženklo reputacijai (CPK 135 str. 1 d. 3 p.).

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 20 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymu pratęsė terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pripažino ieÅ¡kinį nepaduotu. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio trÅ«kumų per nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alino.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas UAB „Tikroji turto kaina“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieÅ¡kinys pripažintas nepaduodu, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Atskirajame skunde akcentuojama, kad teismas pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje nepagrįstai reikalavo įrodyti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Kreipdamasis į teismÄ , ieÅ¡kovas turi nurodyti, bet neįrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ . Ä®rodymų nebuvimas gali bÅ«ti reikÅ¡mingas tik sprendžiant ieÅ¡kovo teisės į reikalavimo patenkinimÄ klausimÄ . Be to, atsisakyti priimti ieÅ¡kinį dėl netinkamo jo dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tik tada, jei iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio yra neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas. Skundžiamais veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė teisminės gynybos prieinamumo, taip pat proceso koncentracijos ir greito bylos iÅ¡nagrinėjimo principus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės kilo klausimas dėl asmens teisės į teisminę gynybÄ tinkamo aiÅ¡kinimo. Å iame kontekste yra aktuali nurodytu klausimu susiklosčiusi teismų praktikÄ . Praktikoje pažymima, kad Konstitucijos 30 straipsnyje bei CPK 5 straipsnyje įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismÄ . Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ : teisę kreiptis į teismÄ turi kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Bylos nagrinėjimo metu gali bÅ«ti nustatyta, jog ieÅ¡kovo teisės nebuvo pažeistos, jis neturi reikalavimo teisės; tokiu atveju pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys teismo sprendimu turi bÅ«ti atmetamas. Taigi iki teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovas laikytinas tik tikėtinu materialinio teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, subjektu.

Teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis lemia tai, kad ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo teise į reikalavimo patenkinimÄ , turi bÅ«ti analizuojamos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu.

Atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismÄ teisinę prigimtį, formalÅ«s reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami ieÅ¡kinio turiniui, yra ne daugiau nei bÅ«tina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismÄ realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ todėl, kad bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Tačiau įstatymo ieÅ¡kovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismÄ suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai tokiu bÅ«du, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo jau kreipimosi į teismÄ momentu bÅ«tų pareikalauta įrodyti pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ . Atsisakyti priimti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ dėl netinkamo ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio yra neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas. Negalima atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl materialinio-teisinio pobÅ«džio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieÅ¡kovas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimÄ . Taigi teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieÅ¡kovas, jau paduodamas ieÅ¡kinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ . Tačiau negalimas ir prieÅ¡ingas kraÅ¡tutinumas – ieÅ¡kinio priėmimas ir nagrinėjimas iÅ¡ esmės, įtraukiant į procesÄ kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laikÄ bei lėšas, kai ieÅ¡kinio faktinis pagrindas nurodytas, tačiau pagal teismo turimus duomenis jis realiai neegzistuoja, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Jei ieÅ¡kovas tuo momentu dėl objektyvių priežasčių negali pateikti įrodymų, patvirtinančių jo nurodytÄ faktinį pagrindÄ , jis privalo nurodyti priežastis ir tai, kokiu bÅ«du paÅ¡alins egzistuojančius prieÅ¡taravimus jo nurodytam ieÅ¡kinio faktiniam pagrindui.

Taip pat ieÅ¡kovo pareiga kreipiantis į teismÄ suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai ne tik su norma, įtvirtinančia konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, bet ir su kitomis esminėmis proceso nuostatomis: rungimosi ir Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo, teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principais. Kadangi iki teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovas laikytinas tikėtinu materialinių teisinių santykių, iÅ¡ kurių kilo ginčas, subjektu, iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio teismui galint daryti prielaidÄ , jog ieÅ¡kovas yra ginčijamų materialinių teisinių santykių subjektas, jo ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti priimamas ir nagrinėjamas. Teisė (ir pareiga) panaudoti materialinio teisinio pobÅ«džio atsikirtimus į ieÅ¡kinį, susijusius su tuo, kad ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs asmuo iÅ¡ tiesų nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas, ir neturi teisės į reikalavimo patenkinimÄ , remiantis rungimosi principu, tenka atsakovui, kuris Å¡iÄ teisę realizuoja teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismas, bÅ«damas neÅ¡aliÅ¡ka ginčo sprendimo institucija, negali perimti atsakovo funkcijų, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeisti teismo beÅ¡aliÅ¡kumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo ir teisės į tinkamÄ teismo procesÄ principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. UAB „Žalgirio loto“, bylos Nr. 3K-3-245/2009; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. D. K. , Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-181/2009; 2008 m. liepos

10 d. nutartis civilinėje byloje L. Č. , J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, V.

A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-380/2008; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Akvilegija“ v. V.

G. , bylos Nr. 3K-3-244/2003).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, preliminariai įvertinusi ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ ir jį grindžiančius įrodymus, neturi pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, pateikti tesiekiant sukelti nepatogumų kitai Å¡aliai. IeÅ¡kinio pagrindas ir dalykas suformuluoti aiÅ¡kiai, jais vadovaujantis galima nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat jie suteikia galimybę atsakovui pateikti savo gynybinę pozicijÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijas teismas, reikalaudamas pateikti tam tikras aplinkybes ir jas pagrindžiančias įrodymus, iÅ¡ esmės ėmėsi spręsti ieÅ¡kovo teisės į reikalavimo patenkinimÄ klausimÄ , kas, minėta, nėra Å¡ios stadijos dalykas. Å iuo atveju bet kokie neesminiai ieÅ¡kovo pozicijos neaiÅ¡kumai ar netikslumai, jei, teismo nuomone, tokie egzistuoja, gali bÅ«ti paÅ¡alinti rengiantis bylos nagrinėjimui (CPK 226 str.). Tuo tarpu dėl įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo sprendžiama baigiamajame teismo procesiniame akte (CPK 185 str., 270 str. 3 d. 2-3 p.). Kartu bÅ«tina pažymėti, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nutartimi paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus iÅ¡ esmės perėmė atsakovo funkcijas bei netiesiogiai pastarajam padėjo (sudarė galimybę) suformuluoti savo gynybinę pozicijÄ .

Dėl iÅ¡dėstyto teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartį Å¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, taip pat jos pagrindu priimtÄ skundžiamÄ nutartį laikyti ieÅ¡kinį nepaduotu ir pastarÄ jÄ panaikina. Kadangi apeliacinės instancijos teismas negali pats iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimo, jis perduotinas nagrinėti iÅ¡ naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK

337 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai

Algirdas Gailiūnas

Marytė Mitkuvienė

Vigintas Višinskis